Aptverti Seimo rūmai per Šeimų sąjūdžio mitingą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimas po pateikimo nepritarė Seimo nario Petro Gražulio pateiktoms Susirinkimo įstatymo pataisoms, leisiančioms arčiau valdžios institucijų rengti įvairias akcijas ir susirinkimus.
Buvo siūloma numatyti, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų, kaip ir prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, gali būti organizuojami ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.
Projektas po pateikimo nesulaukė paramos, už jį balsavo 34 parlamentarai. 45 buvo prieš, 17 susilaikė. Galimybės tobulinti projektą nebeliko, jis atmestas.
Projekto autoriai mano, kad susirinkimo vietos nevienodas traktavimas, o iš esmės ir susirinkimų laisvės (teisės pasirinkti susirinkimų vietą) varžymas pažeidžia konstitucinę piliečių teisę į susirinkimus. Pasak jų, šiuo pakeitimu būtų prisidedama prie susirinkimų laisvės efektyvesnio užtikrinimo.
„Pavyzdžiui, prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės pastatų, išlaikant dabartiniame teisiniame reguliavime nurodytą atstumą, nėra galimybės tinkamai organizuoti susirinkimų, kadangi, įvertinant susirinkimų organizavimo ribas, piliečiams susirinkti trukdo esantys pastatai, keliai, gatvės. Laikantis susirinkimų organizavimo ribos, piliečiai, siekdami įgyvendinti susirinkimų teisę, pvz., prie Seimo pastatų, kai kuriais atvejais turėtų susirinkimą organizuoti už Neries upės. (….) Susirinkimai ar pavienio asmens akcija pagal esamą teisinį reguliavimą organizuojami taip, kad susirinkimo organizatorius negali laisvai pasirinkti susirinkimo vietos – 75 metrų atstumas nuo Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų yra per žymus, kas vertintina kaip konstitucinės piliečių teisės į susirinkimus ribojimas“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu įstatymas numato, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Policija ruošiasi penktadienį prie Vilniaus katedros Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuojamam mitingui. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad pareigūnai budės tiek Katedros aikštėje, tiek ir jos prieigose, ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai bei Prezidentūrai. Policijos atstovo teigimu, įtarimą keliantys žmonės policijos pareigūnų bus tikrinami, kai kuriose Vilniaus centro vietose gali būti ribojamas eismas.
„Pareigūnai budės tiek Katedros aikštėje ir jos prieigose, tiek visose kitose strateginėse vietose, t. y. prie Vyriausybės, Seimo, Vidaus reikalų ministerijos ir Prezidentūros, visame Gedimino prospekte. Pajėgų bus tiek, kiek reikia užtikrinti viešąją tvarką“, – Eltai teigė R. Matonis.
„Dirbs Vilniaus policija ir pareigūnai iš kitų apskričių, taip pat bus pasitelkta raitoji policija ir viešajai tvarkai atkurti, jeigu bus kažkokie neramumai, bus Viešojo saugumo tarnyba“, – pridūrė jis.
Policijos atstovas taip pat informavo, kad Vyriausybė ir Seimas saugumo sumetimais bus aptverti, o Vidaus reikalų ministerija ir Prezidentūra bus saugomos kitais būdais.
R. Matonis akcentuoja, kad, esant būtinybei, kai kuriose Vilniaus centro vietose gali būti ribojamas eismas.
„Gali būti ribotas eismas, atsižvelgiant į būtinybę, arba gali būti ribojamas patekimas į tam tikras vietas kažkur miesto centre. Tai jeigu gyventojai planuoja kažkur ten važiuoti, tai turėtų turėti omenyje, kad kažkur negalės privažiuoti“, – sakė jis.
Policijos atstovas perspėja, kad gali būti tikrinami kai kurių renginio dalyvių asmeniniai daiktai.
„Kadangi bus paskelbta mitingo vieta tam tikro padidinto pavojaus zona, tai gali būti tikrinami žmonių, kurie norės patekti į renginio vietą, daiktai, kuprinės, jeigu nešis kažkokius nešulius didelius, ryšulius. Gali būti pasirinktinai patikrinti žmonės, kurie sukels įtarimų pareigūnams, kad žmonės nesineštų kažkokių draudžiamų daiktų“, – sakė R. Matonis.
„Žmonės, kurie nori patekti į mitingą, tiesiog irgi prašomi nesinešti jokių pavojingų daiktų, aštrių daiktų, su kuriais gali būti žalojami žmonės“, – paragino jis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nepanaikino Šimašiaus draudimo rinktis į Šeimų sąjūdžio organizuojamą mitingą rugsėjo 10 d. Kyla klausimas – kas toliau, kur visa tai veda? Ogi, jeigu nebus greito sprendimo, leidžiančio susigrąžint konstitucijoje įtvirtintą teisę žmonėms rinkti į taikius mitingus, neliks nieko kito kaip konstatuoti faktą, jog valstybės funkcija Lietuvoje perėmė labai nevalyva ir niekšinga gauja.
Didžiausias antikonstitucinis nepriklausomybės laikų akibrokštas yra demoralizuotos Vilniaus savivaldybės sprendimai, blokuojantys žmonių teisę laisvai išsakyti savo nuomonę, draudžiantys kritikuoti nevykusius valdžios veiksmus. Tačiau vadovaujantis tokiai antikonstitucinei orgijai Šimašius, kaip atrodo, turi dar toliau siekiančių planų: jam svarbu ne tik pažeminti Lietuvos valstybę, bet ir išprovokuoti tokią valdžios ir protestuojančių žmonių kaktomušą, kuri leistų pamiršti jo niekingus darbelius, paskandinusius Vilniaus savivaldybę į antilietuviškos isterijos ir nepotizmo liūną, ir, galimas daiktas, tokiu būdu taip pat pridengti savo bendrapartiečių, kurie vis dažniau ir garsiau yra vadinami Lietuvos išdavikais, nugaras. Jau tai, ką žinome, leidžia teikti aiškią išvadą, kad Šimašius yra mūsų laikų provokatorius Nr.1, siekiantis sukelti dar neregėtą sumaištį visuomenėje, užsimojęs net prieš pilietinės taikos likučius ir regimybę. Taigi aišku ir tai, kad niekas negali pavadinti rengiamo mitingo nesankcionuotu, jeigu žmonių minios nepaklus Šimašiaus iniciuotiems antikonstituciniams veiksmams. Žinia, Konstitucija mus įpareigoja kovoti prieš konstitucinės santvarkos naikintojus, t. y. naujųjų dienų stribus.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kas galėtų paneigti, kad kartą išdavęs Baltarusijos laisvės kovotojus Lukašenkai, kartą pasitarnavęs diktatoriui, tas pats Šimašius toliau netarnauja kaimyninės šalies satrapui, a? Kad ir kaip ten būtų, baisu yra jau tai, kad Šimašius platina nihilistinio antivalstybingumo užkratą savo aplinkoje, užgriebdamas net teisines institucijas, tokias kaip Vilniaus apygardos prokuratūra ir teismas, demoralizuoja savivaldybės tarnybų veiklą. Po Šimašiaus reikės paplušėti bandant išvėdinti ir dezinfekuoti šių įstaigų kabinetus, – jeigu tai įmanoma padaryti iš principo, – tačiau mūsų visų labui reikėtų pabandyti užbėgti pavojingiems įvykiams prieš akis, teisiškai įvertinant sprendimus dėl mitingo draudimo kaip antikonstitucinius ir priešiškus Lietuvos valstybei, kaip niekingo provokatoriaus išpuolius.
VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.
Mitingo organizatoriai buvo viešai pasižadėję užtikrinti tvarką, vengiant ekscesų, tačiau dabar, skelbiant mitingą nelegaliu, organizatoriai gali nusiplauti rankas, ar ne? Ar dabar įvykių seka priklausys tik nuo įnoringos, greitai užsivedančios minios kaprizų? Kaip atrodo bent man, Šimašius ir panašūs veikėjai pasistengė pašalinti paskutinę kontrolės instanciją, kuri galėjo ir norėjo nukreipti prabudusią protestams tautą labiau civilizuota linkme. Kas dabar bus kaltas, jeigu susidūrimai tarp valdžios ir minios įgys kruviną pobūdį.
Vis tik raginčiau Šeimos sąjūdžio organizatorius koncentruotis į pozityvius, t. y. valstybę kuriančius tikslus, tokiu būdu pasipriešinant valstybės naikintojams, tokiems kaip Šimašius ir jo bendraminčiai. Kaip atrodo bent man, šiandien svarbiausia būtų su masinio judėjimo pagalba, su pažadintos tautos pritarimu pabandyti išvalyti valstybės institucijas nuo nepotizmo puvėsių, kurio dvoko jau neįmanoma nuslėpti net su gesintuvų dydžio dezodoranto purškalo balionų pagalba.
Mūsų šalis išties yra tapusi pasibaisėtinu gyvulių ūkiu, nes čia kai kurių šeimų kategorijos yra lygesnės už lygias.
V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Išsikerojusios nepotizmo džiunglės tikriausiai yra dar didesnis pavojus mūsų valstybės gyvastingumo palaikymui nei Putino ir Lukašenkos kartu sudėjus išradingumas, siekiant mums pakenkti.
Kaip atrodo bent man, tokią taksonomiją ir inventorizaciją, siekiant nustatyti nepotizmo koeficientą įstaigoje, reikėtų pradėti nuo VSD, taip parodant valstybės saugumo ir gyvastingumo užtikrinimo pavyzdį kitoms šalies institucijoms.
Per protestus A. Navalnui paremti Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Per demonstracijas, skirtas paremti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, trečiadienį Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių.
Žmogaus teisių portalas „ovdinfo.org“ pranešė, kad daugiau kaip 80 miestų suimta per 1 000 protestuotojų, 300 jų – vien tik Sankt Peterburge.
Žmonės, nepaisydami tarnybų grasinimų, skandavo „Laivę Navalnui“ ir reikalavo kolonijoje sunkiai susirgusiam 44-erių opozicionieriui suteikti medicininę pagalbą. Anot pranešimų, pavieniais atvejais būta policijos smurto prieš taikius demonstrantus.
A. Navalnas prieš tris savaites paskelbė bado streiką, taip siekdamas, kad jį apžiūrėtų nepriklausomas gydytojas. Jis skundžiasi nugaros skausmais ir galūnių tirpimu. Šiuo metu jis perkeltas į kolonijos ligoninę. Rusų žinybos neįžvelgia pavojaus A. Navalno gyvybei.
Nesankcionuotose demonstracijose dalyvavo ir A. Navalno žmonija Julija, jo brolis Olegas ir jo motina. Dar prieš protestus sulaikytos artimos Kremliaus kritiko bendražygės Liubovė Sobol ir Kira Jarmyš. Pastaroji pranešė, kad yra dešimčiai dienų areštuota. To priežastis nežinoma.
Žinybos prieš tai įspėjo žmones dėl dalyvavimo protestuose. Rusijos sostinės centre susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, kad paremtų A. Navalną, pranešė nepriklausomi stebėtojau. Pro šalį pravažiuojančių automobilių vairuotojai spaudė garso signalus, taip reikšdami paramą demonstrantams. Daugelis protestuotojų sakė įveikę baimes ir susirinkę palaikyti A. Navalną. Policija kalbėjo apie 6 000 dalyvių.
A.Navalną remiantys protestuotojai. EPA – ELTA nuotr.
Per garsiakalbius žmonės – daugelyje šalies miestų – reikalavo ir prezidento Vladimiro Putino atsistatydinimo. Jie skandavo „Putinas – vagis“ ir „Putinai, traukis“. Jie kaltino Kremliaus šeimininką kitaminčių engimu bei korupcija ir šaukė „Laivė, laisvė“.
Tūkstančiai žmonių į gatves išėjo ir Sibire. Sankt Peterburge, kuris yra prezidento gimtasis miestas, protestuotojai skandavo „Putinas – žudikas“, „Laisvę politiniams kaliniams“ ir „Gydytoją A. Navalnui“.
Interneto televizijos „Dožd“ duomenimis, čia prieš taikius demonstrantus panaudoti elektrošoko prietaisai. Maskvoje saugumo pajėgos – priešingai ne per protestus žiemą – pradžioje elgėsi šiek tiek santūriau, pasakojo reporteriai.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Po Kremliaus kritiko Alekesejaus Navalno įkalinimo Rusijos tarnybos smarkiai sugriežtino savo veiksmus prieš opozicionieriaus bendražygius ir rėmėjus.
A. Navalno spaudos atstovė Kira Jarmyš po raginimų rinktis į protestus visą naktį buvo sulaikyta policijos ir penktadienį stojo prieš teismą. Apie tai ji pranešė tviteryje. Jai skirta devynių dienų arešto bausmė.
Sulaikyti ir keli A. Navalno atstovybių regionuose koordinatoriai, be kita ko, Vladivostoke, Krasnodare ir Kalinigrade.
70 Rusijos miestų šį šeštadienį planuojami protestai prieš A. Navalno įkalinimą ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomas represijas.
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas įspėjo dėl dalyvavimo nesankcionuotuose protestuose. Rusijos saugumo tarnybos paskelbė, jog darys viską, kad demonstracijos neįvyktų. Leidimai demonstracijoms Rusijoje neišduodami jau kelis mėnesius – argumentuojant pandemija.
A. Navalnas po grįžimo iš Vokietijos į Rusiją pirmadienį ginčytame procese buvo nuteistas 30 dienų arešto bausme. Kremliaus kritikas Vokietijoje gydėsi po apnuodijimo „Novičiok“ grupės kovine medžiaga. Kremlius neigia kėsinęsis į opozicijos lyderį.
Baltarusijoje suiimta mažiausiai 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
Remiantis „Reuters“ ir „Interfax“ pranešimais bei Vidaus reikalų ministerijos pateikiama informacija, visoje Baltarusijoje sekmadienį vykusiuose protestuose suimta mažiausiai 100 žmonių.
Pranešama, kad keli protestuotojai buvo sužeisti, kai policijos pareigūnai išardė mitingą, surengtą priešais valstybinę traktorių gamyklą.
Žurnalistų skaičiavimu, per patį protesto piką Minsko gatvėse buvo maždaug 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu judėjimas „Golos“ skaičiuoja, kad galėjo protestuoti apie 119 tūkst. žmonių. Baltarusijoje suiimta 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
„Vienybės žygį“ gyvai transliavusi platforma skaičiuoja, kad apie 18 val. (vietos laiku) duomenimis, Baltarusijos sostinėje buvo sulaikytas 101 prostestuotojas. Breste žinoma apie mažiausiai 30 sulaikytųjų.
„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ informuoja, kad, Baltarusijos žurnalistų asociacijos teigimu, tarp sulaikytųjų yra ir du žurnalistai.
Izraelio gyventojai dalyvavo protestuose prieš B. Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Izraelio gyventojų šeštadienio vakarą keliuose šalies miestuose dalyvavo demonstracijose prieš korupcija kaltinamą premjerą Benjaminą Netanyahu ir jo kovą su koronaviruso pandemija.
Policijos duomenimis, į protestą netoli oficialios vyriausybės vadovo rezidencijos Jeruzalėje susirinko daugiau kaip 7 000 žmonių. Jie reikalavo B. Netanyahu atsistatydinimo.
Prie privačios ministro pirmininko rezidencijos Kesarijos mieste protestavo apie 1 000 gyventojų. Mitingas vyko ir Tel Avive.
Demonstracijos prieš B. Netanyahu Izraelyje vyksta jau kelias savaites. Jis, be kita ko, kaltinamas pernelyg greitu suvaržymų sušvelninimu per pandemiją ir nepakankamu pasirengimu antrajai koronaviruso bangai.
Nedarbas šalyje išaugo iki daugiau kaip 20. Prieš B. Netanyahu, be to, vyksta teismo procesas. Jam pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir kyšininkavimo. Daugelis izraeliečių negali suprasti, kad B. Netanyahu, nepaisant proceso, toliau eina pareigas. Premjeras virus kaltinimus neigia.
Opozicijos mitinge Baltarusijoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių pagrindinės Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovės prezidento rinkimuose Svetlanos Tichanovskajos šalininkų ketvirtadienį dalyvavo mitinge Minske, nepaisant didėjančio susidorojimo su opozicija.
Autoritarinio prezidento A. Lukašenkos priešininkai deda visas viltis į 37 metų S. Tichanovskają, kuri rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose susirungs su A. Lukašenka.
Jos vyro Sergejaus, žinomo tinklaraštininko, rinkimų komisija nesutiko registruoti kandidatu rinkimuose ir jis buvo įkalintas, kaip ir buvęs bankininkas Viktoras Babaryka. Dar vienas stiprus potencialus kandidatas Valerijus Cepkala, kuriam taip pat nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, saugumo sumetimais pabėgo į Rusiją.
A. Lukašenka ne kartą kaltino opoziciją kurstant neramumus šalyje ir planuojant nuversti jį su užsienio pagalba. S. Tichanovskaja per mitingą paneigė šiuos kaltinimus. Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
Per mitingą kalbėjusi S. Tichanovskaja teigė, kad laimėjusi šiuos rinkimus ji surengtų naujus rinkimus ir išlaisvintų visus politinius kalinius, įskaitant savo vyrą Sergejų.
„Pavargau su viskuo sutikti, pavargau tylėti ir bijoti“, – teigė moteris ir pridūrė, kad ji nori pakeisti sistemą, bet nenori pati būti valdžioje.
Šis mitingas Minske, regis, buvo didžiausias opozicijos protestas Baltarusijoje per dešimtmetį. Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ teigimu, mitinge dalyvavo mažiausiai 63 000 žmonių.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos tyrėjai apkaltino S. Tichanovskajos vyrą ir kitą gerai žinomą kritiką Mikolą Statkevičių bendradarbiavus su rusų samdiniais ir planavus masinius neramumus šalyje prieš rugpjūčio 9-osios rinkimus.
Baltarusijos institucijos trečiadienį sulaikė 33 įtariamus rusų samdinius, kurie neva atvyko destabilizuoti šalį prieš rinkimus.
Baltarusiai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Per mitingą S. Tichanovskaja paneigė, kad opozicija bendradarbiauja su Rusija, jog sukeltų šalyje neramumus.
„Žmonės, kokia revoliucija? Mes norime sąžiningų rinkimų“, – teigė kandidatė S. Tichanovskaja.
65 metų A. Lukašenka prezidentauja jau 26 metus ir siekia šeštosios kadencijos šiame poste.
Tarptautiniai stebėtojai ne kartą kritikavo rinkimus Baltarusijoje ir teigė, kad jie neatitinka demokratinių principų.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos valdžia gins savo šalį visomis teisėtomis priemonėmis, nepaisydama Vakarų kritikos. Tai trečiadienį per susitikimą su Vitebsko srities administracijos atstovais pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Mes ginsime savo šalį visais teisėtais metodais. Savo šalies mes niekam neatiduosime“, – pabrėžė valstybės vadovas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak A. Lukašenkos, kaimynai ir partneriai Vakaruose, vertindami įvykius Baltarusijoje, kartais taiko dvejopus standartus, ypač rinkimų laikotarpiu. „Jie jau pradeda mums užsiminti: jūs žiūrėkite, kad viskas būtų demokratiškai, kad gatvėse nebūtų susirėmimų“, – sakė prezidentas.
Anot jo, pareigūnai per „geltonųjų liemenių“ demonstracijas Prancūzijoje ir riaušes Jungtinėse Valstijose veikia ryžtingai. „Matote, kas ten vyksta. Ten be ašarinių dujų neapsieinama“, – pareiškė A. Lukašenka. „Pakritikuokite Trumpą, Jungtines Valstijas dėl demokratijos stygiaus, pamėginkite Rusijai užvažiuoti. Prisibijo. Ir štai jie, ko gera, vėl nusprendė pasitreniruoti su Baltarusija. Nepavyks!“ – pabrėžė prezidentas.
Ar norime išlikt lietuviais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo 30-ečio proga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) parengė informaciją pagal KGB dokumentus, kaip bandyta pasipriešinti Lietuvos laisvės sąjūdžiui. Nors didžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų mėginimus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui. Visus dvejus atgimimo metus prievartos grėsmė buvo visai šalia Sąjūdžio ir galiausiai prasiveržė praėjus metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
LSSR KGB vadovybė Lietuvos laisvės lygą labai aiškiai vertino kaip sovietų imperijos priešą, tačiau žymiai kebliau jai buvo apsispręsti dėl 1988 m. birželio 3 d. susikūrusio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio. Šio judėjimo pavadinimas ir šūkiai reiškė pritarimą Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo reformai (perestroikai), tarp šio judėjimo narių buvo pripažintų menininkų ir net sovietinės nomenklatūros atstovų. Kaip pažymi KGB Vilniaus skyriaus viršininkas A. Ramanauskas, tarp 35 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių būta 16 komunistų.
Šis dvilypumas atsispindi 1988 m. liepos 19 d. LSSR KGB pirmininko pavaduotojo S. Caplino rašte KGB padaliniams: „Sąjūdžio veiklos analizė rodo, kad kartu su oficialiai skelbiama ir apibendrintai teigiamai vertintina linija pavieniai jos atstovai, kaip Juozaitis, Skučas, Tomkus, Landsbergis, Čekuolis ir kai kurie kiti mitinguose, susirinkimuose skelbia nepatikrintus faktus, niekuo nepagrįstus apibendrinimus ir reikalavimus, peraugančius į aiškią demagogiją. Pažymėtinos pavienės atviro nacionalizmo apraiškos ir raginimai nepaklusti“. Taip pat rašte pažymima, kad kai kurie Sąjūdžio atstovai bendrauja su „nacionalistiniais elementais“ ir derina bendrus veiksmus. Todėl nurodoma į steigiamas Sąjūdžio palaikymo grupes „įvesti patyrusius agentus“, „neleisti Sąjūdžio grupių susiliejimo su nacionalistais, klerikalais ir kitais priešiškai nusiteikusiais elementais“.
1988 m. rugpjūčio 16 d. LSSR KGB pirmininkas E. Eismuntas rašte LKP Centro komitetui Sąjūdį vadina „legalia opozicija“ atsiradusia „pagal lenkišką ir čekoslovakišką modelį“. Ko gero, omenyje turimi taikūs čekų (1968 m.) ir lenkų (1980 m.) bandymai ištrūkti iš sovietinės imperijos gniaužtų, kurie buvo sutraiškyti tankų vikšrais.
1988 m. rugpjūčio 20 d. vidaus reikalų ministras S. Lisausko įsaku įsakoma Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose sudaryti jėgos dalinius iš vidaus pulkų, aukštųjų karinių mokyklų, kurie veiktų ypatingomis aplinkybėmis. Šios naujos jėgos vadovavimui sudaroma operatyvinė grupė iš aukštų milicininkų, vadovaujama VRM viceministro V. Žemgulio. Įsakymo vykdymui iš Maskvos, Minsko, Kijevo, Mogiliovo vidaus dalinių lėktuvais ir mašinomis į Vilnių atgabenami 8,5 tūkst. kariškių, 5 tūkst. guminių lazdų (vadinamųjų „bananų“), 12 tankečių (BTR), 66 automobiliai, 7 tūkst. plieninių šalmų, 1 tūkst. skydų, 3 tūkst. plastikinių kaukių, 5 tūkst. racijų, 5 judančios ryšio stotys, dujos „Čeriomucha“. Įsakyme minimi planai „Pūga“ ir „Taifūnas“, skirti demonstracijoms ir mitingams vaikyti.
Lietuvos trispalvė. Slaptai.lt nuotr.
Dalis šių „papildomų priemonių“ buvo išbandyta 1988 m. rugsėjo 28 d. jėga išvaikant Lietuvos laisvės lygos mitingą Vilniuje – ši prievarta paplito pavadinimu „bananų balius“.
Komunistų partija nesiryžta naudoti jėgos, tikisi laimėti prieš Sąjūdį taikiu keliu, ir tai nervina KGB vadovus.
KGB veiksmai dar paaštrėja, kai 1989 m. vasario 16 d. Kaune Sąjūdžio Seimas paskelbia sieksiąs visiškos Lietuvos nepriklausomybės.
1989 m. balandžio mėn. Lietuvos SSR KGB pirmą kartą įvykdo kovinės parengties mokymus, parengia planą, nurodantį ne tik sukomplektuoti agentų smogikų grupes specialiosioms užduotims atlikti, bet ir numatantį būdus, kaip sulaikyti „ypač pavojingus“ asmenis ir „antisovietinius elementus“.
1989 m. birželio 27 d. KGB pirmininkas E. Eismuntas kartu su laikinai einančiu vidaus reikalų ministro pareigas Marijonu Misiukoniu (buvusiu KGB pulkininku, vėliau tapusiu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministru) parengia įsakymą apie tarpusavio ryšių stiprinimą, kuriame rašoma: „Operatyvinė padėtis respublikoje tebėra sunki. Įvairaus plauko nusikaltėliški elementai ir politiniai avantiūristai (…) stengiasi surengti masinius neramumus, kelia tikslus destabilizuoti padėtį įvairiuose respublikos regionuose“.
Tuo tarpu VRM Vidaus tarnybos vadas N. Rogozianskis nurodo, kad vien per pirmuosius tris 1989-ųjų mėnesius Vilniuje įvyko 12 mitingų ir 28 susirinkimai, iš kurių 33 nesankcionuoti, Kaune 5 mitingai ir 1 eisena, Radviliškyje 3 mitingai, Klaipėdoje, Marijampolėje, Telšiuose po 2 mitingus ir t.t.
KGB lentelėje, sudarytoje 1989 gegužę, išvardintos 47 organizacijos, „dominančios KGB organus“: Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis, pirmininkas V. Landsbergis – 180 tūkst. narių, 1730 grupių; tremtinių klubas „Tremtinys“ – 15,5 tūkst. narių, 41 skyrius; Žaliųjų judėjimas, pirmininkas Z. Vaišvila – 16 tūkst. narių, 40 grupių ir t.t. (visi duomenys pateikti pagal KGB statistiką).
Įdomu tai, kad šiame sąraše taip pat nurodytas ir KGB kontroliuojamas „socialistinis judėjimas už perestroiką „Jedinstvo“ (vad. I. Kučerovas), kuris, KGB-istų nuomone, narių skaičiumi buvo lygiavertis „Sąjūdžiui“ – 178 tūkst. narių, 414 grupių. Kituose savo raštuose KGB taip pat nerealiai padidina „Jedinstvos“ masiškumą: pvz., KGB Vilniaus skyriaus viršininkas savo analizėje „Apie pasikeitusią padėtį Vilniuje“ rašo, kad 1989 m. vasario 12 d. prie Sporto rūmų surengtame „Jedinstvos“ mitinge neva dalyvavo nuo 80 iki 100 tūkst. žmonių. Ir iš vėlesnių KGB raštų matyti, kad dalis KGB darbuotojų negalėjo susitaikyti su istorine realybe, todėl pateikdavo Maskvai iškreiptą vaizdą.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę KGB ir kitos sovietų jėgos struktūros visgi pabandė „pagal lenkišką ir čekoslovakišką modelį“ užgniaužti Lietuvos laisvę (1991 m. sausio 11-13 d.) bei teroristiniais išpuoliais naikinti Lietuvos valstybingumą – jos pasieniečius, muitininkus ir kitus pareigūnus.
Tačiau laisvės sąjūdžio dvasia buvo stipresnė: 1991 m. vasario 9 d. referendume 2 mln. 28 tūkst., t.y. 76 proc. rinkėjų pritarė Lietuvos nepriklausomybei (147 tūkst., t.y. 5 proc. pasisakė prieš), o 1991 m. rugpjūčio 23 d., po nesėkmingo KGB ir sovietų armijos organizuoto perversmo Maskvoje, Lietuvos vyriausybė pareikalavo nutraukti KGB padalinio veiklą ir išvesti okupacinę kariuomenę.
Trečiadienį Armėnijos policija Jerevane sulaikė 66 protesto akcijos dalyvius. Tai naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė policijos spaudos tarnybos atstovas Edgaras Džanojanas.
Anksčiau trečiadienį keli šimtai žmonių surengė eitynes Jerevano centre, vadovaujami opozicinės parlamentinės frakcijos „Elk“ lyderio Nikolo Pašiniano, stojančio prieš buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano paskyrimą vyriausybės vadovu.
Išvakarėse Armėnijos parlamentas balsų dauguma išrinko S. Sargsianą ministru pirmininku. Prezidentas Armenas Sarkisianas pasirašė įsaką dėl jo paskyrimo.
Opozicijos lyderis N. Pašinianas pareiškė, kad protesto akcijos bus tęsiamos. Jis paragino užblokuoti valstybines įstaigas ir kelius. N. Pašinianas taip pat sakė ketinąs organizuoti „aksominės revoliucijos komitetus“.
Įgyvendinus Armėnijoje konstitucinę reformą, visa vykdomoji valdžia bus sutelkta premjero rankose, jam bus suteikti labai platūs įgaliojimai.
Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Karikatūra
Pirmadienį apie tūkstantį protestuotojų Armėnijos sostinėje Jerevane surengė mitingus prieš buvusį šalies prezidentą Seržą Sargsianą, kuris ketina išlaikyti savo valdžią ministro pirmininko poste.
Demonstrantai blokavo gatves Jerevano centre, priešindamiesi pasikeitimams vyriausybėje, leisiantiems S. Sargsianui išlaikyti didžiulę įtaką.
Praėjusią savaitę baigėsi antroji ir paskutinė 63 metų amžiaus S. Sargsiano kadencija prezidento poste, ir valdančioji partija iškėlė jį kandidatu į ministro pirmininko postą. Tikimasi, kad antradienį šalies parlamentas premjeru išrinks Rusijai palankų S. Sargsianą.
Protestuotojai į gatves išėjo po to, kai opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas paragino armėnus rengti mitingus. Pirmadienį keli šimtai žmonių sėdėjo arba gulėjo ant šaligatvių, blokuodami į parlamento pastatą ir universitetus vedančius kelius.
Teigiama, kad mitingai Armėnijoje prasidėjo jau penktadienį.
„Armėnijoje vyksta kažkas negirdėto – tas pats asmuo nori trečią kartą tapti šalies vedliu. Negalime to leisti“, – savaitgalį sakė N. Pašinianas.
Praėjusią savaitę naujuoju Armėnijos prezidentu inauguruotas Armenas Sarkisianas, tačiau, šaliai tapus parlamentine respublika, prezidentui paliekamas daugiausia reprezentacinis vaidmuo. Visa vykdomoji valdžia bus sutelkta premjero rankose, jam bus suteikti labai platūs įgaliojimai.
Kovo 11-osios eitynėse. Centre – Kovo 11-osios Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Algirdas Patackas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiame straipsnyje tęsiame demokratijos pėdsakų Lietuvoje paieškas. Praeitoje dalyje neradome jų mūsų partinėje sistemoje ir rinkimų organizavime, o dabar pabandysime aptarti kitą aspektą, pagal kurį dažnai ekspertai nustatinėja esamo rėžimo demokratiškumą, tai – piliečių teisė organizuoti įvairius taikius renginius: mitingus, piketus, eitynes ir t.t.
Kuo piliečiams lengviau ir paprasčiau organizuoti renginius, tuo šalis laikoma labiau pažengusi demokratiškumo raidoje ir kuo sunkiau surengti renginius dėl formalumų, leidimų derinimo, išankstinio informavimo ir panašių dalykų, tuo šalyje mažiau demokratijos.
Lietuva – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje draudžiami vieno ar kelių piliečių piketai be valdžios informavimo. Susirinkimų įstatymas aiškiai nurodo, kad net organizuojant nedidelius iki 15 asmenų piketus, prieš piketą privaloma apie jį informuoti savivaldybės, kurioje planuojamas piketas, administraciją.
Net ir nedidelis piketas susilaukia nemažo policijos dėmesio, dažnai atsiunčiami keli policijos ekipažai, pareigūnai filmuoja ir fotografuoja dalyvaujančius žmones, jų plakatus, primygtinai aiškinasi, kas yra pagrindinis renginio organizatorius, užsirašo jo asmens duomenis. Taigi impulsyvus, stichiškas net ir nedidelis piketukas mūsų šalyje yra neįmanomas, viskas yra privalomai reglamentuojama. Įdomiausia, kad taip prižiūrimos ne tik protesto akcijos, bet ir su nusipelniusių žmonių pagerbimo akcijos ar net šventiniais renginiais.
Su liūdesiu ir nuostaba tenka prisiminti, kad kasmetines tautinio jaunimo organizuojamas Sausio 13-osios aukų pagerbimo akcijas filmuoja po keletą policijos ir kitų tarnybų kamerų. Ar daug pažengėme nuo sovietmečio, kai milicijos ir saugumo darbuotojai fotografuodavo ir surašinėdavo žmones, einančius į bažnyčią ar dedančius gėles prie patriarcho Jono Basanavičiaus kapo? Nešališkas stebėtojas tikriausiai atsakys, kad pažengėme labai daug, dabar jėgos struktūrų darbuotojai turi tokią vaizdo įrašymo aparatūrą, kad jiems galėtų pavydėti net tik tuometiniai jų kolegos iš KGB, bet ir to laikotarpio propagandistai iš sąjunginės ar respublikinės televizijų. Kaip savo nemirtingame kūrinyje rašė utopistas Džordžas Orvelas, „tave visada stebi Didžiojo Brolio akis“.
Lietuvos nepriklausomybės atgavimo aušroje buvau dar vaikas, bet puikiai atsimenu, kaip žmonių minios stichiškai žygiuodavo Vilniaus aikštėmis ir gatvėmis į mitingus ir iš jų, dažnai net visiškai paralyžiuodamos transporto eismą, žmonės eidavo grupelėmis, nešdami vėliavas, skanduodami patriotinius šūkius ir dainuodami, jie tuomet jautėsi piliečiai, jautėsi esą savo šalies, savo miesto šeimininkais. Tie žmonės žinojo, kad vergovės ir okupacijos grandinės jau nebe ilgai ribos jų laisvę, jie tikėjo, kad kurs gerovę Tėvynėje sau ir savo vaikams bei anūkams.
Mokytojai protestuoja. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip jie tada būtų nustebę, jei kas nors būtų tiems optimistiškai nusiteikusiems patriotams tada pasakęs, kad gerovę jie sukurs saujelei nomenklatūros atstovų ir keliems šimtams verslininkų, tuo metu vadintų spekuliantais ir kad jų vaikai ir anūkai turės bėgti iš laisvos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės į užsienį, kad galėtų išmaitinti savo šeimas.
Bet šis straipsnis ne apie tai. Tuo metu žmonės žygiuodavo gatvėmis ir dainuodavo neprašydami valdžios leidimo, jie rinkdavosi į piketus ir mitingus net ir tada, kai valdžia pranešdavo, kad renginį draudžia. Tačiau po dviejų nepriklausomybės dešimtmečių situacija pasikeitė iš esmės. Dabar valdžia ir jėgos struktūros į bet kokį renginį „iš apačios“ žiūri įtariai su tam tikra išankstine „kaltumo prezumpcija“. Jei renginio neorganizuoja savivaldybė, Seimas ar Vyriausybė, tai viskas valdžiai jau iš anksto atrodo labai įtartina. Ir nesvarbu, kad tai ne protesto akcija, o didvyrių pagerbimas arba šventinė jaunimo ir šeimų eisena.
Prieš keletą metų šio straipsnio autoriui teko keletą mėnesių derinti šventišką jaunimo eiseną sostinės gatvėmis, savivaldybės biurokratai užsispyrė ir pasakė „nepraeisite“, mes pasakėme – „praeisime“. Ir ką? Pražygiavome parodydami, kad mes, piliečiai, esame Lietuvos ir šio miesto šeimininkai, o ne korumpuoti valdininkai ir bedvasiai biurokratai. Tačiau žinojome, kad valdžia sutelkė milžiniškas jėgos struktūrų pajėgas, buvo mobilizuoti du Viešosios tvarkos tarnybos pulkai, kurie yra profesionali riaušių malšinimo policija, taip pat netoli tūkstančio policijos pareigūnų. Šias pajėgas buvo iš anksto suplanuota panaudoti šventinių eitynių išvaikymui, bet, ačiū Dievui, paskutinę minutę sprendimas buvo atšauktas, nes į eitynes susirinko daug šeimų su vaikais, pagyvenusių žmonių, kurie galėjo skaudžiai nukentėti, o tada jėgos struktūrų vadovams būtų tekę atsisveikinti su šiltomis ir patogiomis kėdėmis.
Kitą dieną po eitynių tuometinis Vilniaus meras, viešojoje erdvėje pramintas Abonentu, nudelbęs žvilgsnį teisinosi, kad piliečiai „išlaikė egzaminą“, renginys praėjo be incidentų ir kitais metais savivaldybė jo nebedraus. Juokingiausia, kad jokių incidentų šiame tradiciniame renginyje niekada ir nebuvo, o „egzamino“ neišlaikė būtent meras su savo šutve, kuris tikriausiai gyvenime nebuvo girdėjęs tokių sąvokų kaip laisvė, pilietiškumas ir demokratija.
Tautinis jaunimas Kaune. Vytauto Visocko nuotr.
Per kitus rinkimus šis veikėjas nebuvo išrinktas meru, o jo partija vietoj turėto didžiausio skaičiaus mandatų gavo tik keletą vietų naujojoje miesto taryboje. Noriu tikėti, kad pilietinių renginių draudimas buvo vienas iš akmenų, į kurį atsimušęs apvirto jų politinės karjeros vežimas. Šis pavyzdys yra apie keletą mėnesių planuotą ir derintą šventinį renginį, esminiai žodžiai šitame sakinyje turėtų būti „derintą“ ir „šventinį“. O jūs, mieli skaitytojai, pamėginkite dabartinėje Lietuvoje stichiškai suorganizuoti protesto renginį, atkreipkite dėmesį, kad šiame sakinyje pagrindiniai žodžiai yra „stichišką“ ir „protesto“ ir neduok Dieve, jose dalyvaus daugiau nei 15 asmenų. Galiu užtikrinti, kad policijos komisariatas Jums taps antraisiais namais, o tyrėjos veidą matysite dažniau nei sutuoktinio. Geriausiu atvejo po teismus būsite tampomi keletą metų ir būsite išteisinti, o blogiausiu – sumokėsite solidžią baudą, neteksite darbo, o gal ir pasėdėsite keletą parų areštinėje, toli gražu nekvepiančioje jokiomis europinėmis normomis .
Prieš porą savaičių Kaune kilo skandalas, naujasis miesto meras, kuris laikinojoje sostinėje tvarkosi kaip savo asmeninėje įmonėje, nusprendė keliose gatvėse iškirsti medžius. Į klausimą, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, atsakyti nėra lengva. Savivaldybė teisinosi, kad taisant gatves ir tiesiant naujus dviračių takus buvo pažeistos medžių šaknys ir šie buvo pasmerkti nudžiūti. Pilietiškai aktyvūs kauniečiai spėja, kad buvo nuspręsta pasipelnyti iš naujų medžių sodinukų pirkimo ir sodinimo į nupjautų medžių vietą.
Tikrosios priežastys greičiausiai niekada nepaaiškės, nors kai kurie žmonės tiesiog spėja, kad Visvaldas Matijošaitis šį sprendimą priėmė paskaičiavęs, kad maksimalios numatytos sutartyje Kasko draudimo sumos nepakaks padengti žalai, jei koks medis užkris ant jo naujojo „Ferrari“. Apie diskusiją su kauniečiais ir išsamią dendrologinę medžių būklės ekspertizę, aišku, pagalvota nebuvo. Atvykdavo darbininkų brigada, nupjaudavo medžius ir išvažiuodavo, laikas būdavo parenkamas toks, kad vietinių gyventojų nebūtų namuose ir nesusirinktų nereikalingų liudininkų ir žioplių minios.
Tačiau šiek tiek kitaip viskas susiklostė dėl kaštonų Antano Smetonos alėjoje. Pilietiškai aktyviems žmonėms pavyko sužinoti, kada tiksliai atvažiuos darbininkai kirsti medžių. Todėl jie pagal įstatymus informavę Kauno miesto savivaldybės administraciją, pradėjo piketą, siekiant sustabdyti barbarišką medžių naikinimą. Atvykę darbininkai negalėjo pjauti medžių, nes po jais sėdėjo žmonės ir taikiai protestavo.
Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Kiekvienoje bent kiek imituojančioje demokratinę santvarką valstybėje darbininkai būtų atsitraukę, atvyktų savivaldybės atstovai, susitartų dėl viešos diskusijos su visuomene ir prasidėtų visuomenės dialogas su savo išrinktais atstovais ir jų prižiūrimais biurokratais. Taip būtų daug kur, bet tik ne Lietuvoje. Čia buvo iškviestos gausios policijos pajėgos ir panaudojant jėgą žmonės buvo patraukti nuo medžių, išvežti į nuovadą ir ten laikomi apie šešias valandas.
Policija Lietuvoje dar sunkiai vaduojasi iš sovietinės milicijos palikimo, ir nors jau nebevažinėja „Žiguliais“, „Uazikais“ ir „Viliukais“, dažnai vadovaujasi „senu geru“ šūkiu „jėgos yra, proto nereikia“. Juk jei policijoje dirbtų išsilavinę ir pilietiški žmonės, jie nebūtų naudoję jėgos prieš taikius protestuotojus. Liūdniausia, kad po viso šio įvykio visuomenė visuomenininkų išvaikymą priėmė natūraliai, tarsi taip ir turėjo būti. Nei Vidaus reikalų ministras, nei Generalinis policijos komisaras, nei Kauno policijos komisaras neatsistatydino, jokie tarnybiniai tyrimai pradėti nebuvo, atvirkščiai, taikiems protestuotojams buvo surašyti administracinės teisės nusižengimo protokolai, rugsėjo mėnesį jų laukia teismas. Kartais kyla klausimas, ar dažnai generalinis komisaras Linas Parnavas su savo pavaldiniais vyksta į kaimyninėje Baltarusijoje vykstančius milicininkų gebėjimų treniravimo kursus?
Neseniai keliuose Lietuvos miestuose surengtos Lietuvos kariuomenės pratybos, atrodytų, kad šiais, aiškios grėsmės iš Rusijos laikais, tai labai pozityvus ir reikalingas dalykas. Tikrai taip, bet pratybos pratyboms nelygu. Kai persirengę civiliais rūbais kariškiai imituoja protesto mitingą prie vieno miesto savivaldybės, sako kalbas su megafonu ir laiko plakatus, kuriuose reikalaujama darbo ir socialinio teisingumo, o paskui jų kolegos su uniformomis grubiai išvaiko „mitinguotojus“, darosi tikrai nejauku, nes parodoma aiškiai, kad kariuomenė pasiruošus ne tik mus ginti nuo priešiškai nusiteikusių valstybių, bet gali grubia fizine jėga nutraukti bet kokią pilietinę akciją.
Kas apgins lietuvių kalbą nuo polonizacijos? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tai parodo visišką kariuomenės vadovybės nesigaudymą Lietuvos politinėje ir socialinėje situacijoje. Iš dalies galima pateisinti hibridinio karo scenarijaus užkardymo pratybas Šalčininkuose, Eišiškėse, Visagine ar Baltojoje Vokėje, bet tikrai ne Marijampolėje, Vilkaviškyje, Telšiuose ar Anykščiuose.
Tačiau pratybos buvo absurdiškos ir netikroviškos netgi tuose pačiuose Šalčininkuose, nes jei kariai, kurie imitavo „žaliuosius žmogeliukus“, būtų apsirengę ne su Gariūnuose pirktais treningais, o rusiško modelio kamufliažine uniforma ir kalbėtų ne švaria lietuviška kalba, o kiekvienam sovietmečiui nostalgiją jaučiančiam žmogeliui suprantama rusų kalba, pratybų rezultatai galėjo ir nustebinti.
Dabar galima tik spėlioti, kiek vietinių gyventojų būtų iškėlę prie namų raudonas SSRS arba dabartinės Rusijos valstybines vėliavas, kiek tautinių bendrijų mokyklas baigusių jaunuolių būtų pasiprašę į separatistų gretas ir kiek vietinių policininkų būtų nukreipę ginklus į savus ir perėję į „žaliųjų žmogeliukų“ pusę.
Tokios pratybos išryškintų Lietuvos valdžios silpnąsias vietas nutautėjusiuose šalies regionuose ir parodytų tikrąją situaciją. O rodyti visuomenei, kaip Lietuvos kariuomenė išvaiko taikų protestą Vilkaviškyje, yra ne hibridinio karo užkardymas, o pilietiškumo ir patriotizmo žlugdymas piliečių širdyse ir sąmonėje. Tai buvo skirta pagąsdinti nepatenkintus valdžios sprendimais žmones, kad jie nedrįstų protestuoti ir kovoti už savo teises. Tik kariuomenės taktikos ir strategijos ekspertai nesupranta, kad Lietuvos nepriklausomybės garantas ne kariuomenė, ne jos pasiruošimas ir ginkluotė, net ne mūsų šalies narystė NATO. Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės garantas yra laisva, sąmoninga, pilietiška ir patriotiška lietuvių tauta. Jei tauta norės laisvės ir bus jos verta, Lietuva bus ir klestės.
Julius Panka. Šio komentaro autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos savanoriai atkovojo šalies nepriklausomybę po Pirmojo pasaulinio karo, jaunimas, inteligentija ir ūkininkai nuplovė 1940 metų gėdą 1941 metų sukilimu ir didvyriška beveik dešimtmetį trukusia pokario laisvės kova, tauta dainomis ir krauju apgynė teisę į laisvę 1988 – 1991 metų laikotarpiu.
Ir Lietuva čia nėra išimtis, istorija žino ne vieną mažą tautą, kuri kai nuoširdžiai nori laisvės ir yra vieninga, gali nugalėti daug skaitlingesnį ir stipresnį priešą. Bet jei tauta netikės valstybe, bijos valdžios, policijos ir kariuomenės, Lietuvos valstybės nebeliks, tam neprireiks ir priešų tankų.
Vargu ar dar daug yra Baltijos kelyje stovėjusių žmonių, kurie ir šiandien su virpuliu širdy prisimena tą nepakartojamą nuotaiką, džiaugsmingą supratimą, kad vyksta kažkas nepaprasto, didingo, kad galbūt pildosi tavo dešimtmečių svajonė.
Šiandien mes labai toli nuo Baltijos kelio, taip toli, kad net sunku jį įžiūrėti. O, jeigu dabar gyvenimas būtų toks, kokį mes tada įsivaizdavome, kokio troškome! Šiandien anuos metus tikriausiai matytumėm visai kitokiom akim – gal panašiom į tas, kurias daugiatūkstantiniuose mitinguose užfiksavo filmavimo kameros, mūsų atmintis.
Kokie bebūtų antrojo turo rezultatai, jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs. Tarsi būčiau bandęs patekti į Seimą ir negavęs nė vieno balso. Nes iš tų, kurie pateko, pateks į Seimą, nieko gero nesitikiu, o tų, į kuriuos dėjau šiokias tokias viltis – Seime nebus ir šį kartą. 2008-ųjų – 2012-ųjų Seime vienas kitas dar buvo, dabar ir tų neliko. Kodėl?
Kodėl susirinkimai Mokslų Akademijos salėje, mitingai prie Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, eitynės Gedimino prospektu ir Laisvės alėja buvo bevaisiai? Tik Garliava šį tą laimėjo. Gal kas išsamiai atsakys į šiuos klausimus, kurie tik iš pirmo žvilgsnio paprasti. Aš bandau atsakyti pats sau, nepretenduodamas į išminčius, kurie viską žino ir viską supranta.
