Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį atvertė 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Į pirmąjį posėdį neatvyko 16 kaltnamųjų. Vienas kaltinamųjų, anksčiau teistas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo nušalinti nuo bylos anksčiau neblaivų prie vairo sustabdytą teisėją Mindaugą Striauką.
Trečiadienį teismui atvertus bylą, perskaitytas kaltinamųjų byloje sąrašas, taip pat įvardyti kaltinamųjų advokatai.
Paaiškėjo, kad į pirmąjį bylos posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, vienas jų gyvena Prancūzijoje ir prašo dalyvauti teismo procese nuotoliniu būdu.
Teisėjui Jeugenijušui Jaglinskiui pradėjus skaityti nukentėjusiųjų pavardes, kaltinamųjų gretose kilo triukšmas, dalis jų ėmė juoktis.
„Prašau nekomentuoti. Čia atėjome dirbti, o ne šaukti“, – kaltinamuosius ramino teisėjas J. Jaglinskis.
Atlikus į teismo posėdį atvykusių kaltinamųjų tapatybių nustatymą, vienas kaltinamųjų byloje Valdas Romas pateikė prašymą teismui leisti jam išvykti į Švediją, kur jis dirba. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Romualdas Betingis šiam prašymui neprieštaravo.
Teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad teismas tenkina V. Romo prašymą.
Po pietų teisme iškeltas klausimas, ar galima nagrinėti bylą, joje nedalyvaujant daliai kaltinamųjų, jų atstovų. Prokuroras R. Betingis teigė, kad bylos tokiu atveju toliau nagrinėti negalima. Šiai pozicijai pritarė kaltinamųjų advokatai. Tačiau dalis kaltinamųjų ėmė dėstyti, kad nereikėtų delsti, laukti kitų kaltinamųjų pasirodymo teisme. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Esu už tai, kad bylą tęsti nagrinėti. Esu turėjęs patirties su D. Kedžio byla, kuri tęsėsi labai ilgai. Reikia nedelsti, tęsti bylą. (…) Nereikia čia taškyti valstybės pinigus, (…) nesiruošiu čia pats važinėti, tampytis“, – savo poziciją išdėstė vienas kaltinamųjų Andrejus Lobovas.
Teisėjų kolegija nutarė tęsti bylos nagrinėjimą, nepaisant to, kad į pirmąjį posėdį neatvyko dalis kaltinamųjų.
Paprašė nušalinti teisėją
Vienas kaltinamųjų byloje A. Kandrotas-Celofanas teisme paprašė nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją M. Striauką. Jis priminė, kad šis teisėjas buvo įkliuvęs policijai neblaivus prie vairo. Pasak A. Kandroto-Celofano, minėtu poelgiu teisėjas susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip Seimo riaušių byla, nagrinėti negali.
„Teisėjas M. Striaukas 2020 m. gegužę sulaikytas už vairo neblaivus, mįslingomis aplinkybėmis išsaugojo postą. (…) Nemanau, kad bylą turėtų nagrinėti toks teisėjas. (…) Nesutinku, kad mane teistų žmogus vis dar vartojantis ar vartojęs alkoholį ir sugautas prie vairo“, – dėstė kaltinamasis.
Prašymui nušalinti nuo bylos nagrinėjimo M. Striauką palaikė ir kiti kaltinamieji.
Paklausus kaltinamųjų advokatų nuomonių apie A. Kandroto-Celofano ir kitų kaltinamųjų prašymą nušalinti teisėją M. Striauką nuo bylos nagrinėjimo, jų nuomonės išsiskyrė. Didžioji dalis jų palaikė kaltinamųjų poziciją, tačiau likusieji teigė neturintys nuomonės apie prašymą nušalinti teisėją, mat nežino ir savo ginamųjų pozicijos šiuo klausimu.
Prokuroras R. Betingis teigė nepriariantis prašymui nušalinti teisėją.
Vienas kaltinamųjų byloje Arnoldas Kriskis, išgirdęs, kad jo advokatas Antonas Petkovskis nepalaiko jo prašymo nušalinti teisėją M. Striauską nuo bylos, pareiškė teismui norintis atsisakyti savo advokato paslaugų, norintis jį nušalinti.
Dėl minėtų prašymų teismas sprendimą skelbs gegužės 17 d.
Teismo pirmininkė: tokios bylos nesame turėję
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Viktorija Šelmienė žurnalistams trečiadienį pripažino, kad tokios bylos jos vadovaujamame teisme dar nebuvo.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
„Tokios bylos nesame turėję ir šita byla, visų pirma, išsiskiria savo kiekiu: 87 kaltinamieji, pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas kiekvienam kaltinamajam, vadinasi, dar 87 advokatai, daugiau negu 20 nukentėjusiųjų, 5 civilinių ieškovų atstovai, tai, jei skaičiuojame, daugiau negu 200 žmonių teismo posėdžio salėje“, – dėstė V. Šelmienė.
Pasak jos, 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimui teismas ruošėsi tris mėnesius.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padeda užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
V. Šelmienė taip pat pažymėjo, kad riaušių prie Seimo byla išsiskiria ir savo dydžiu – ją sudaro 136 tomai.
„Kiekviename tome yra ne mažiau kaip 200 lapų, tai, grubiai skaičiuojant, byloje yra 27 tūkstančiai lapų. Vien kaltinamasis aktas žmonėms sudaro 600 lapų, tai yra trys tomai bylos“, – aiškino teisėja.
V. Šelmienė tikino, kad tokio dydžio bylos nagrinėjimas užtruks. Dėl to, jos teigimu, bylai sudaryta trijų teisėjų kolegija, bylai skirtas prioritetas, atlikti kiti veiksmai, kurie leistų teisėjams susikoncentruoti į būtent šitą bylą.
Pasak teisėjos, riaušių prie Seimo byloje yra apie 260 liudytojų, šiuo metu numatyta 17 posėdžių šioje byloje. Vis dėlto, pasak V. Šelmienės, šiemet sprendimas byloje dar nebus paskelbtas.
„Vis dėlto, bus siekiama, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką“, – tikino V. Šelmienė.
Teismo pirmininkė teigė, kad policijos pareigūnai dirbs kiekvieno posėdžio byloje metu. Anot jos, pareigūnų pagalbos reikia net tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką, bet ir padedant valdyti srautus teisme, šios bylos posėdžių metu.
Pasak V. Šelmienės, kol kas jokių incidentų byloje nefiksuota.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Protestuojantys per Sausio 13-osios minėjimą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicijos atstovai neskuba smerkti Sausio 13-osios minėjimo prie Seimo metu šūksniais ir švilpimu valdančiųjų kalbas trikdžiusių protestuotojų. Opozicinėms partijoms priklausantys politikai mano, kad protestuotojų pasipiktinimą sukėlė valdančiųjų sprendimai ir šiuo metu ypač išryškėjusi psichologinė emocinė atskirtis visuomenėje.
R. Karbauskis: protestuotojai rėkė matydami tribūnoje tuos žmones, kuriais nebepasitiki
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad Laisvės gynėjų dienos proga prie Seimo vykusio minėjimo metu protestuotojų pasipiktinimą nulėmė valdančiųjų priiminėjami sprendimai.
„Geriausiai atspindi situaciją Vytauto Landsbergio žodžiai, kad tie, kurie protestuoja, jam nėra tauta, nėra Lietuva. Aš manau, kad galima įvardinti, jog tai yra pripažinimas to, kad šita valdžia jau atitrūko visai nuo realybės ir gyvena savo pasaulyje, kurį susikūrė. Ir tas žmonių pyktis bet kokiu atveju gimsta iš to, kokia yra politinė darbotvarkė, kokie sprendimai priiminėjami, kokie įvykiai vyksta santykyje su Kinija ir t.t.“, – Eltai R. Karbauskis.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Žmonės tai mato, žmonės tai vertina, ir tas vertinimas yra labai neigiamas. Jeigu šnekėtue apie nusivylimą dabartine valdžia, jis yra totalus“, – pridūrė jis.
R. Karbauskis pabrėžia nenorįs kritikuoti minėjimo metu šaukusių protestuotojų, nes, pasak jo, tokia jų reakcija buvo neišvengiamai matant renginyje kalbas sakančius valdančiuosius.
„Tikrai nesiimsiu šitoje vietoje kritikuoti tuos, kurie šaukė ir t.t., nes jie mato tribūnoje žmones, kuriais jie jau nepasitiki, kurie veda Lietuvą į dugną. Aš esu tikras, kad visi šiandien Lietuvoje žmonės, ar jie buvo mitinge šiandien vienoje pusėje, ar iš viso mitinguose nebuvo, jie visi supranta, kokia tai simbolika, kaip tai svarbu, kaip mes turime būti dėkingi tiems žmonėms, kurie paaukojo savo gyvybes, savo sveikatą ir išsaugojo savo nepriklausomybę. Bet šiandien žmonės paprasčiausiai reagavo į tuos valdžios asmenis, kurie tiesiog yra beviltiški“, – sakė R. Karbauskis.
„Žmonės yra privaryti iki tokios situacijos, kad jie jau nebegali savo reakcijos į valdžią neparodyti net ir šią dieną. Ir tai jau parodo, kaip yra blogai Lietuvoje, žmonės paprasčiausiai rėkte rėkia“, – taip pat pažymėjo politikas.
G. Paluckas: tiek pozicijai, tiek opozicijai reikia bendrai minkštinti situaciją
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad tokią protestuotojų aštrią reakciją Sausio 13-osios minėjimo metu nulėmė ypač didelė psichologinė emocinė atskirtis Lietuvoje.
„Vertinu kaip išskirtinį minėjimą, nes per trisdešimt metų, manau, kad tai pirmas toks minėjimas už tvorų, su riksmais ir švilpimais. Mes, aišku, galime moralizuoti ir sakyti, kad ir gėda, ir amoralu, ir nepagarba, bet tai konstatavę turime pamėginti ir įsivaizduoti, tai kokios būklės yra žmonės (…), kad jiems šventų dalykų nėra likę, kokia jų emocinė ir psichologinė būklė ir kaip mes iki šito kaip visuomenė nuriedėjome“, – akcentavo G. Paluckas.
„Nes didesnės psichologinės emocinės atskirties Lietuvoje, kokia yra dabar turbūt nėra buvę nuo tų „Jedinstvos“ laikų, kaip čia buvo sakyta“, – taip pat sakė jis.
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.
G. Paluckas pabrėžia, kad šią visuomenėje susidariusią sudėtingą situaciją būtina spręsti tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijai, siekiant mažinti visuomenės susiskaldymą.
„Aš tokią dieną tikrai nenoriu valdančiųjų kalti prie kryžiaus eilinį kartą, yra už ką ir kada tai daryti, bet iš esmės tai yra visa visuma elgesio, sprendimų, atsainumo… Į tai reikia pasižiūrėti labai labai rimtai visoms politinėms jėgoms – ir pozicijai, ir opozicijai, kad tokių klaidų nedaryti ir bendrai minkštinti tą situaciją, rasti susikalbėjimo kažkokį būdą, vidurkį kažkokių pozicijų“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Nes ta emocinė psichologinė būklė tų žmonių, kurie net Sausio 13-ąją pamiršo, kad yra šventų dalykų: aukos, nepriklausomybė, tai yra išskirtinė situacija ir tik moralizavimu, kad štai vieni geri, kiti kvaili, baisūs ir blogi čia mes neatsipirksime, nes ta atskirtis, skilimas yra labai gilus“, – pabrėžė socialdemokratų atstovas.
Ketvirtadienį, minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas protestuotojų buvo pasitiktas kur kas pagarbiau.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos teismas į laisvę paleido keturis įtariamuosius riaušių prie Seimo byloje.
„Aukštesnės instancijos teismas pasakė, kad to suėmimo nereikia, jis neproporcingas“, – Eltai teigė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis.
ELTA primena, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo riaušių organizavimo buvo pradėtas rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės, kurių metu buvo sužeista 18 policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų.
Tuomet buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Vėliau įtarimai riaušių prie Seimo byloje buvo pareikšti dar trims asmenims, vienas iš šių įtariamųjų buvo suimtas.
Rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Stebint, kas vyksta šalyje, dažnai kyla klausimas, kiek Lietuvos nenaudai darbuojasi jedinstvininkų, platformininkų ir autonomininkų (dar turbūt reikėtų pridėti ir tuos, kurie mąsto kaip stribai).
Tokia problema, manau, išlieka ir ilgai dar išliks, nes po 1991 m. sausio 13-osios įvykių dalis jų niekur nepasitraukė – gyvena tarp mūsų įsitrynę į įvairias pareigas ar postus, juos keičia jų vaikai, ir daugelis užsiima ardomąja veikla, kuri ypač suaktyvėjo pastaruoju metu, nes artėja rinkimai. Be abejo, vienokiu ar kitokiu būdu juos remia nedraugiškų kaimyninių šalių atitinkamos tarnybos. Visa tai akivaizdu iš faktų, kuriuos stebiu įvairių renginių metu, bei iš publikacijų žiniasklaidos priemonėse. Juos čia ir išdėstysiu.
