Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pristačius valstybinių brandos egzaminų pakeitimus nuo kitų mokslo metų, toks ėjimas sukritikuotas ir tėvų, ir švietimo profsąjungų atstovų. Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, nors tarpinis patikrinimas 11-oje klasėje nuima dalį psichologinio krūvio nuo abiturientų, tokiems pokyčiams nėra tinkamai pasiruošta.
Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas Valerij Krasockij pabrėžia, kad dvigubi atsiskaitymai sukelia dvigubai daugiau streso.
„Tarpinis atsiskaitymas, nuimantis dalį psichologinio krūvio nuo abiturientų, galėtų būti geras sprendimas, jeigu jam būtų tinkamai pasiruošta. Tai, kad dabartiniai dešimtokai laikys valstybinių brandos egzaminų tarpinius patikrinimus kitąmet, yra per daug skubotas sprendimas“, – Eltai sakė A. Navickas.
„Visų pirma, nėra pasiruošta metodinė medžiaga, kokio tipo užduotys bus duodamos, kokie vertinimo kriterijai, nėra tokių darbų, o tuo labiau ištaisytų ir pakomentuotų, pavyzdžių. Visa sistema dar netestuota. Mokytojai pagal atnaujintas programas dirbs pirmus metus, daugelis net neturės vadovėlių“, – vardino problemas profsąjungos pirmininkas.
A. Navicko teigimu, pirmiausia reikėtų ištestuoti naują egzaminų tvarką. Jis pridūrė, kad būtų gerai, jei su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis „užaugtų“ devintokų karta.
„Išeičių nėra surasta, tačiau jau diegiama. Reikėtų iš pradžių išspręsti kilusias problemas, susiderinti su dalykinėmis asociacijomis, realiai įsiklausyti į jų pasiūlymus ir pastabas, testuoti ir koreguoti ir tik tada, kai nelieka jokių abejonių, diegti“, – pažymėjo profsąjungos vadovas.
„Tai galėtų būti, geriausiu atveju, kai su atnaujintomis programomis užaugtų kitų metų devintokai, bet tikrai ne ant dabartinių dešimtokų likimais žaisti ir eksperimentuoti“, – pridūrė A. Navickas.
Ketvirtadienį paskelbti pirmojo – lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo rezultatai. Beveik pusė visų tarpiniame patikrinime dalyvavusių vienuoliktokų surinko arti galimo maksimalaus taškų skaičiaus. Vilniaus Simono Konarskio gimnazijos direktoriaus Valerijaus Jaglinskio teigimu, lenkų bendruomenė jau seniai prašė tarpinių patikrinimų. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
A. Navicko nuomone, jei bendruomenė prašė tarpinių atsiskaitymų, reiškia jiems buvo ir pasiruošusi.
„Ir mes galvojame, kad čia tinka, nėra tokio prieštaravimo. Tik esminis dalykas, kiek pasiruošta. Jeigu ši bendruomenė jau prašė, tai turbūt jie tam ir ruošėsi, buvo tam nusiteikę“, – teigė profsąjungos atstovas.
„Čia yra tokia naujovė, kuri atsiranda, ir visgi įprasta duoti tam laiko, bent keletą metų, kad kaip auganti nauja karta su naujomis ugdymo programom tam pasiruoštų ir tada tikrai manau, kad neblogas sprendimas nuimti tam tikrą psichologinį krūvį nuo abiturientų“, – pridūrė A. Navickas.
Moksleivių tėvų asociacija: du egzaminai – dvigubas stresas
Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas V. Krasockij kritiškiau įvertino diegiamus egzaminavimo pakeitimus. Kaip Eltai teigė V. Krasockij, egzaminas iš dviejų dalių reiškia dvigubai ilgesnį stresą prieš ir per egzaminą.
„Nieko gero čia nėra, papildomas stresas tik. Pats egzaminas yra stresas, teisingai? Žiūrėkite, dabar stresą jums pratempia, padidina laiko kaštus. Tai yra daugiau streso ar mažiau?“ – klausė moksleivių tėvų asociacijos prezidentas.
„Logiškai mąstant, daugiau, jeigu mes nežiūrėsime intensyvumo, žiūrėsim tik į patį faktą. Stresas būtų 3 valandas, o padarė 8 valandas. Ir du kartus per dvejus metus, kartą metuose. Tai, logiška, stresui ruošiesi du kartus. Maža to, kad egzaminus įvedė ketvirtokams, dabar ir vienuoliktokams“, – pridūrė V. Krasockij.
Anot jo, Lietuva turėtų perimti gerąsias patirtis iš Skandinavijos šalių. Pavyzdžiui, pažymėjo V. Krasockij, Suomijoje nėra egzaminų, o pažymiais moksleiviai vertinami nuo 10 klasės.
„Mano nuomone, geriau paimti geriausias patirtis pasaulines ir tiesiog sekti. Nereikia išgalvoti dviračio. Ir pažiūrėti, pavyzdžiui, į Suomiją. Suomija neturi egzaminų ir neturi pažymių iki 10 klasės“, – sakė Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas.
V. Krasockij teigimu, egzaminuojami ir pažymiais vertinami mokiniai yra tuo pačiu ir lyginami vieni su kitais. Jis pabrėžė, kad kiekvieno vaiko mokymosi progresas turėtų būti vertinamas individualiai.
„Daugumoje atvejų, iš 30 vaikų 5 tokie geriečiai, visi kiti yra pralaimėtojai, nevykėliai. Ir kas yra kalama nuolatos? Jie yra lyginami su kitais. Su kuo turėtų būti lyginamas vaikas, tai tik pats su savimi. Štai, šaunuolis, prieš mėnesį nemokėjai rašyti, dabar rašai. (…) Jeigu lygintų patys su savimi vaikus, tai tada būtų daug geriau“, – kalbėjo jis.
„Lyginant vaikus išsirenkami geriečiai ir negeriečiai. Kas įvaro kompleksą. O kiekvienas papildomas egzaminas yra nerealus stresas vaiko organizmui, nes tai yra dar nesubrendę vaikai“, – pabrėžė V. Krasockij.
ELTA primena, kad nuo 2024–2025 mokslo metų keisis valstybinių brandos egzaminų laikymo tvarka. Valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 40 balų už tarpinį patikrinimą ir 60 balų už brandos egzaminą.
Privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų tarpiniuose patikrinimuose turės dalyvauti visi juos mokytis pasirinkę mokiniai, jie vyks III–IV gimnazijos klasėse.
„2024-ųjų vasario mėnesį numatytas lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalies tarpinis patikrinimas, visų kitų mokomųjų dalykų tarpiniai patikrinimai, kaip planuojama pagal dabartinį sudėliotą projektą, vyks 2024-ųjų metų kovo mėnesį“, – teigė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Rugsėjo 1-oji. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
Pasak A. Ranonytės, jei tarpiniame patikrinime mokinys dalyvauti negalės dėl pateisinamų priežasčių, jį bus galima laikyti kitais metais, tai yra 12-oje klasėje, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.
„Tarpiniai patikrinimai yra suplanuoti tokiu būdu, kad mokiniai susikaups dalį savo galutinio įvertinimo ir jeigu taip atsitiktų, kad dėl pateisinamų priežasčių negalėtų jame dalyvauti, tai jiems bus sudaryta galimybė įveikti tarpinio patikrinimo užduotį su kita mokinių grupe kitais mokslo metais, bet į egzaminą jie tikrai galės atsinešti sukaupto rezultato dalį“, – paaiškino NŠA direktoriaus pavaduotoja.
„Jeigu jie nedalyvaus tarpiniame patikrinime be pateisinamos priežasties, į valstybinį brandos egzaminą negalės atvykti“, – pabrėžė A. Ranonytė.
Jos teigimu, nepasirodžius tarpiniame patikrinime ir to nepateisinus, mokiniui reikės eksternu išlaikyti ir tarpinį patikrinimą, ir valstybinį brandos egzaminą.
Rugsėjo 1-oji. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
Prezidentūra praneša, kad Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė įstatymą, kuriuo įtvirtinamas privalomas mokinių pasiekimų patikrinimas.
Kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, Seimas pakeitimus pasiūlė atsižvelgęs į Prezidento pasiūlytas ir su socialiniais partneriais aptartas korekcijas. Pasak šalies vadovo, įteisinus privalomus nacionalinius pasiekimų patikrinimus, svarbu jų rezultatus naudoti tikslingai, užtikrinant lygiavertes sąlygas kiekvienam vaikui siekti kuo aukštesnio išsilavinimo.
Svarstydamas Švietimo įstatymo keitimų projektą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas atsižvelgė į griežtą Prezidento poziciją atsisakyti pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymo į profesines ir bendrojo ugdymo mokyklas.
Šalies vadovo nuomone, visuotinis vidurinis ugdymas privalo būti garantuotas visiems pagrindinį išsilavinimą įgijusiems mokiniams, o pagrindinį išsilavinimą įgijęs asmuo turi pats priimti sprendimą, pasirinkdamas tolesnį mokymosi kelią. Nuoseklus mokinių pasiekimų vertinimas ir stebėjimas turi užtikrinti individualią mokymosi pagalbą spragoms užpildyti, pereinant iš vieno ugdymo lygmens į kitą. Ypač svarbu užtikrinti pagalbą mokiniams iš socialiai pažeidžiamos aplinkos, kad jie galėtų siekti kuo geresnio išsilavinimo.
Prezidentas sveikina Seimo sprendimą atsižvelgti į raginimus stiprinti bendrojo ugdymo kokybę profesinio mokymo sektoriuje, nustatant, kad tai taps vienu iš kriterijų formuojant profesinio mokymo programų pasiūlą šalies mokiniams.
„Laukiamų pokyčių švietime galime pasiekti tik įtraukdami į sprendimų priėmimo procesus švietimo bendruomenes, socialinius partnerius. Švietimo kokybė būtina, kuriant gerovės Lietuvą, užtikrinant mūsų šalies socialinės, ekonominės bei kultūrinės plėtros pažangą“, – pabrėžė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, siekiant švietimo kokybės, būtina užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų deramą mokymą nustatytiems išsilavinimo reikalavimams pasiekti.
„Pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymas į skirtingų tipų mokyklas būtų nepriimtinas“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad Seimui pavyko rasti balansą tarp mokinio pareigos gerai mokytis ir pagalbos priemonių numatytiems rezultatams pasiekti.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį buvo nutarta, kad Švietimo įstatymo pataisos nuo 2024−2025 mokslo metų numatys privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ne tik dešimtoje, bet ir ketvirtoje bei aštuntoje klasėse. Patikrinimų šeštoje klasėje atsisakoma.
A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Minskas, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kadaise reklamavęs degtinę ir pirtis kaip būdą apsisaugoti nuo COVID, pirmadienį pareiškė, jog šios buvusios sovietinės valstybės moksleiviai turėtų nuimti bulvių derlių, kad būtų sveiki.
A. Lukašenka geležiniu kumščiu valdo Baltarusiją nuo 1994 m. ir garsėja kaimišku ekscentriškumu bei radikaliais pasiūlymais. Jis piktinosi, kad Baltarusija, bene labiausiai sovietinė iš visų valstybių, tapusių nepriklausomomis, kai 1991 m. subyrėjo SSRS, neleidžia „mobilizuoti moksleivių nuimti bulvių derliaus“.
Sovietų Sąjungoje studentai ir moksleiviai nuolat buvo siunčiami nuimti derlių. „Kokiais pavyzdžiais mes auklėjame savo moksleivius?, – klausė A. Lukašenka per vyriausybės posėdį. – Kai kas sako, jog tai išnaudojimas. Tačiau koks tai išnaudojimas, jei žmogus dirba penkias ar šešias valandas? Tėvams tai malonumas, o vaikams – gera fizinė mankšta“.
Buvęs kolūkio pirmininkas A. Lukašenka ir toliau labai prisirišęs prie žemės ūkio. 2020 m. jis propagavo pirtis, stiklinę degtinės kasdien ir darbą ūkiuose traktoriais, kaip būdą apsisaugoti nuo koronaviruso.
Sieną su Ukraina turinti Baltarusija yra ištikima Rusijos sąjungininkė ir leido Maskvos pajėgoms pasinaudoti jos teritorija vasarį pradedant karinę operaciją prieš Kyjivą.
Vilniuje pasveikinti sostinės abiturientai, už valstybinius brandos egzaminus gavę po du ir daugiau 100 balų įvertinimų. Sauliaus Žiūros nuotr.
Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje antradienį pasveikinti sostinės abiturientai už valstybinius brandos ir tarptautinio bakalaureato egzaminus gavę po du ir daugiau 100 balų įvertinimų. Daugiausia tokių – tarp Jėzuitų gimnazijos abiturientų. Tris 100-tukus gavo 19 Vilniaus miesto abiturientų, du 100-tukus – 61 Vilniaus miesto abiturientas.
Iš viso du ar daugiau maksimalių įvertinimų puikuojasi 101 vilniečio brandos atestate. Net 21 sostinės mokykla gali didžiuotis išugdžiusi po keletą šimtukų gavusius abiturientus – Vilniaus licėjus (23), Vilniaus jėzuitų gimnazija (12), Vilniaus Žirmūnų gimnazija (12), Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (11), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija (4), Vilniaus Simono Daukanto gimnazija (3), Vilniaus Žvėryno gimnazija (3), Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija (2), Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla (1), Viešoji įstaiga Šiuolaikinės mokyklos centras (1), Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija (1), Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija (1), Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus (1), Vilniaus Gabijos gimnazija (1), Vilniaus krikščionių gimnazija (1), Vilniaus Pilaitės gimnazija (1), Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija (1), Vilniaus Užupio gimnazija (1), Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija (1).
Dar 20 abiturientų, kurie mokėsi pagal Tarptautinio bakalaureato programą, baigiamuosius egzaminus išlaikė dviem ir daugiau 100 balų įvertinimais: Vilniaus licėjus (19), Tarptautinė Amerikos mokykla (1).
Vilniečius abiturientus pasveikino sostinės vicemeras Valdas Benkunskas, Vilniaus universiteto rektorius universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Pernai su dviem ir daugiau šimtukų mokyklą baigė 115 Vilniaus abiturientų, pranešime primena Vilniaus savivaldybė. Vieną ir daugiau šimtukų gavo 549 Vilniaus miesto abiturientai.
Sostinės šimtukininkų pagerbimo ceremonijoje abiturientus ir jų artimuosius pasirodymu pasveikino Vilniaus miesto šokio teatro trupė „Low Air“, 2021-aisiais „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota už geriausią spektaklį jaunimui „me two / Savoj krūvoj“ ir sulaukianti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovų dėmesio.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Beveik visose šalyse, kuriose gyvena lietuviai, veikia ir lituanistinės mokyklos. Švietimo ir mokslo institucijų registre dabar užregistruotos 245 mokyklos, kuriose mokosi apie 11,7 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba apie 1200 mokytojų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuolatos palaiko ir stiprina ryšį su lituanistinėmis mokyklomis, teikia finansinę ir kitokią paramą.
Kasmet organizuojamas užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursas. Konkurse dalyvavusios ir laimėjusios mokyklos gali įsigyti metodinės ir mokomosios medžiagos, sporto priemonių, organizuoti mokyklų renginius ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, dalyvauti vasaros stovyklose Lietuvoje ir kt. Šiemet 60-čiai mokyklų jau skirta daugiau nei 324 tūkst. eurų, teigiama ministerijos pranešime. Šiuo metu, pasak ŠMSM atstovų, kaip tik vyksta papildomas neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursas 2022 m. rudenį vykdomoms mokyklų veikloms finansuoti.
Vyriausybės nustatyta tvarka remiami užsienio lietuviškose bendrojo ugdymo mokyklose ir savaitgalinėse mokyklose, veikiančiose etninėse Lietuvos žemėse ir lietuvių tremties vietose, dirbantys mokytojai. Jiems kas mėnesį skiriamos išmokos už lituanistinio švietimo veiklą. Dirbusiems lituanistinėse mokyklose ir grįžusiems į Lietuvą pedagoginė patirtis laikoma privalumu, turi įtakos darbo užmokesčiui, kompetencijų švietimo srityje pripažinimui. Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kasmet lituanistinių mokyklų mokytojai kviečiami į mūsų organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo seminarus. Ministerija 2017 m. yra įsteigusi ir kasmet skiria lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją už nuopelnus lituanistinio švietimo veikloje.
Šiemet švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino Lietuvių kalbos mokėjimo lygio ir egzaminų organizavimo tvarkos aprašą, skirtą lituanistinių mokyklų mokiniams. Kovo ir gegužės mėnesiais Nacionalinė švietimo agentūra ir Vilniaus lietuvių namai pirmą kartą organizavo lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo egzaminus 14–17 metų mokiniams.
Buvo organizuota 12 egzaminų srautų, kad užsienio lietuviai galėtų laikyti lietuvių kalbos lygio nustatymo testą jiems patogiu laiku. ŠMSM duomenimis, galimybe nusistatyti lietuvių kalbos lygį pasinaudojo apie 150 užsienio lietuvių iš 11 valstybių. O iki rugsėjo suaugusieji asmenys gali laikyti lietuvių kalbos egzaminus ir taip pat nusistatyti savo lietuvių kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis.
Lituanistinių mokyklų mokiniams, kurie laiko lietuvių kalbos lygio nustatymo egzaminus, išduodamas ir pažymėjimas. Vertinti lietuvių kalbos pasiekimus ir gauti tai įrodantį dokumentą daugelį metų pageidavo lituanistinės mokyklos. Lituanistinių mokyklų mokiniams pažymėjimas leidžia sklandžiau integruotis jiems grįžus į Lietuvą, mokytojams – paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios. Pažymėjimas taip pat suteikia papildomų galimybių stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, nes lietuvių kalbos mokėjimas gali būti įskaitomas kaip užsienio kalbos mokėjimas.
Lituanistinių mokyklų mokiniai į Lietuvos švietimo sistemą integruojami ir per Mokinių registrą – praplečiamos jo galimybės, kad registre būtų registruojami ir užsienio lituanistinėse mokyklose besimokantys mokiniai. Šiemet vyko bandomasis Mokinių registro pildymo projektas, registro galimybes išbandė 33 lituanistinės mokyklos, dirbančios pagal Lituanistinio švietimo integruotą programą.
Myliu Lietuvą. Slaptai.lt nuotr.
Lietuva taip pat remia užsienio lietuvių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, prie stojamojo konkursinio balo pridedamas papildomas balas, o baigusiems lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas užsienyje – dar vienas papildomas balas. Įstojusiems konkurso būdu mokama stipendija ir / ar vienkartinė socialinė išmoka, priklausanti nuo studento socialinės padėties.
Šiais metais Briuselio II Europos mokyklos Lietuvių sekciją baigia pirmieji 2015 m. įkurtos vidurinio ugdymo Lietuvių sekcijos abiturientai. Mūsų šalies mokiniai pasiekė labai gerų rezultatų – bendras visų mokyklos abiturientų metinių pažymių vidurkis yra 77 proc., lietuvių sekcijos – 81 proc. Pasak ministerijos atstovų, džiugu, kad tarp visų šioje mokykloje besimokančių europiečių kalbų sekcijų (vokiečių, anglų, suomių, prancūzų, italų, olandų, portugalų, švedų) esame antroje vietoje – po suomių, lietuvis mokinys – trečias tarp geriausiųjų iš visų 219 mokyklos abiturientų.
Vyriausybėje pagerbti gabiausi Lietuvos abiturientai ir profesinių mokyklų absolventai. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasveikino sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus, profesinio mokymo įstaigų ir tarptautinio bakalaureato absolventus.
„Nenoriu pernelyg sureikšminti egzaminų, pažymių, bet nuoširdžiai džiaugiuosi jūsų pasiekimais, kurie rodo, kad atskleidėte savo talentus, įrodėte, jog puikiai gebate dorotis su iššūkiais ir esate pasiryžę sunkiai dirbti dėl savo svajonių. Didžiuojuosi jumis, kaip ir didžiuojasi jūsų mokytojai, artimieji. Nepamirškite ir patys savimi didžiuotis ir švęsti savo laimėjimus. Nenustokite smalsauti, kelti klausimų, analizuoti jus supančio pasaulio ir drąsiai eikite savo išskirtiniu gyvenimo keliu. Nebijokite laikinų nesėkmių, būkite atviri naujoms idėjoms ir visada prisiminkite savo stiprybę“, – sakė premjerė.
„Maksimalūs jūsų akademiniai pasiekimai mokykloje simboliškai vainikuoja jūsų pirmąjį didelį baigtą gyvenimo etapą. Taip pat liudija ne tik jūsų gabumus, bet ir ryžtą atkakliai ir kryptingai dirbant siekti geriausių rezultatų nepaisant sunkumų ir kliūčių. Neabejoju, kad šios savybės jums padės sėkmingai kopti į tolesnes savo pasirinktas gyvenimo aukštumas“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šiemet apdovanoti 115 abiturientų, per 2021 metų brandos egzaminus gavę 3 ar daugiau šimtukų. Tarp jų – pirmą kartą net 4 abiturientai, iš brandos egzaminų surinkę po šešis šimtukus. Dar 4 abiturientai gavo po penkis šimtukus. 36 abiturientai nusipelnė keturių šimtukų. 71 abiturientas šimtukais išlaikė 3 brandos egzaminus.
Vyriausybės didžiojoje salėje taip pat pagerbtas 21 abiturientas, aukščiausiais balais baigęs tarptautinio bakalaureato programą, ir 10 profesinio mokymo įstaigų absolventų, puikiai išlaikiusių ne tik brandos, bet ir kvalifikacijos egzaminus.
Iš 21 824 šiemet laikiusių brandos egzaminus net 1 542 abiturientų atestatuose puikuojasi 100 balų įvertimai. Po vieną šimto balų įvertinimą gavo 1 219 abiturientų, 208 abiturientai gavo po du šimtukus.
Daugiausia šimtukų, skaičiuojant nuo egzaminą laikiusiųjų skaičiaus, mokiniai gavo iš užsienio kalbų (vokiečių, rusų, prancūzų ir anglų) valstybinių brandos egzaminų.
Nuo pirmadienio į ugdymo įstaigas sugrįžta abiturientai. Sprendimą dėl abiturientų grįžimo į mokyklas priėmė Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad jiems lieka vis mažiau laiko iki valstybinių brandos egzaminų.
Nuo gegužės 3 d. ugdymą abiturientams leista vykdyti mišriu būdu. Mišrus ugdymas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės nustatyta tvarka, ne mažiau kaip 50 proc. pamokų organizuojant kontaktiniu būdu.
Organizuojant kontaktinį mokymą mokyklose, turės būti užtikrintos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo patvirtintos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos saugumo sąlygos. Visi asmenys švietimo įstaigoje turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Mokyklose turės būti maksimaliai ribojamas skirtingose klasėse ugdomų mokinių kontaktas tiek pamokų metu, tiek po pamokų. Vienos klasės mokiniams ugdymo veiklos, kurioms nereikia specializuotų patalpų, visą dieną bus organizuojamos toje pačioje mokymo patalpoje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) taip pat atkreipia dėmesį, kad organizuojant mišrų ugdymą turės būti maksimaliai išnaudojamos galimybės pamokas, grupines veiklas organizuoti lauke, lauko klasėse.
Ministerija taip pat pažymi, kad mokinių, darbuotojų, mokinius atlydinčių asmenų sveikatos būklė turės būti stebima: privaloma bus sudaryti sąlygas mokiniams, darbuotojams, mokinius atlydintiems asmenims matuotis kūno temperatūrą tik atvykus į švietimo įstaigą. Tiek mokiniai, tiek darbuotojai, kuriems ugdymo proceso ar darbo metu pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (pvz., karščiavimas (37,3 °C ir daugiau), kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) turės nedelsiant apleisti švietimo įstaigos patalpas, jiems rekomenduojama kreiptis konsultacijai į savo šeimos gydytoją.
Švietimo įstaiga iš darbuotojo, mokinio ar jo tėvų gavus informaciją apie darbuotojui ar mokiniui nustatytą COVID-19 ligą (koronoviruso infekciją), apie tai nedelsiant privalės informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC).
Patalpos, kuriose organizuojamas mokinių ugdymas, turės būti išvėdinamos prieš atvykstant mokiniams ir kiekvienos pertraukos metu. Dažnai liečiami paviršiai turės būti valomi ne rečiau kaip du kartus per dieną.
ŠMSM mokiniams taip pat rekomenduoja profilaktiškai tirtis dėl COVID-19 ligos.
ELTA primena, kad trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė taip pat pritarė algoritmui, pagal kurį į mokyklas sugrįš 5-11 klasių mokiniai. Į mokyklas mokinius nuspręsta sugrąžinti srautais, privalomai taikant šachmatinį mišraus ugdymo būdą, kai klasių srautai kas savaitę skirstomi kontaktiniam ir nuotoliniam ugdymui. Galutinį sprendimą dėl mokinių sugrąžinimo į mokyklas galės priimti pačios savivaldybės.
Diana Nausėdienė Biržuose susitiko su „Carito“ savanoriais. Prezidentūros nuotr.
Ant bendruomenes kuriančių žmonių ir laikosi valstybė, sakė pirmoji ponia Diana Nausėdienė, trečiadienį apsilankymą Biržuose pradėjusi susitikimu su šio miesto „Carito“ savanoriais.
Vėliau D. Nausėdienė taip pat lankėsi Biržų technologijų ir verslo mokymo centre, kur domėjosi profesinio mokymo galimybėmis ir regiono perspektyvomis.
Po pietų pirmoji ponia bendravo su moksleiviais, susirinkusiais į edukacinius užsiėmimus. Visą dieną Biržų pilyje ir jos kieme vyko vaikams ir jaunimui skirtos atviros Valstybės pažinimo centro (VPC) dirbtuvės.
Tai jau antras kartas, kai prezidento komandą darbo dienų regionuose metu lydi Prezidento kanceliarijos VPC edukatoriai, kurie rengia užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams apie valstybę ir pilietiškumą.
VPC edukacinės programos globėja yra pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Po pokalbių ir diskusijų su jaunimu pirmoji ponia linkėjo moksleiviams gerų ateinančių metų: „Linkiu išmokti nuoširdžiai bendrauti ir vaisingai bendradarbiauti. Mokėti konstruktyviai išsakyti savo poziciją ir puoselėti individualumą. Tik bendruomenėje esame stiprūs, tik susitelkę galime nuveikti didžius darbus. Juk valstybę kuriame visi kartu.“
Popiet D. Nausėdienė kartu su prezidentu lankėsi Pasvalio „Riešuto“ mokykloje, kurioje ugdomi vaikai, turintys specialiųjų poreikių, taip pat dalyvavo Pasvalio P. Vileišio gimnazijoje vykusioje diskusijoje „Švietimas: įtraukusis ugdymas“.
Du žmonės, tarp jų – vienas vaikas, žuvo, o dar 16, kurių dauguma – jaunesniųjų klasių moksleivės, buvo sužeisti antradienį Japonijos Kavasakio mieste, kur peiliais ginkluotas vyras užpuolė grupę moksleivių ir suaugusiųjų.
Kaip pranešė miesto policija, pats užpuolikas – daugiau kaip 50 metų vyras – peiliu sužeidė save į kaklą ir mirė ligoninėje, taip ir neatgavęs sąmonės.
Incidentas įvyko autobusų stotelėje nedideliame parke Kavasakio mieste netoli Tokijo. Dviem peiliais ginkluotas vyras užpuolė autobuso laukusius moksleivius ir suaugusiuosius. Naujausiais duomenimis, užpuoliko aukomis tapo vienas suaugęs žmogus ir vienas vaikas. Dar trys šešerių metų amžiaus mergaitės ir 40 metų moteris yra labai sunkios būklės.
Japonijos pareigūnai aiškinasi tragedijos aplinkybes, gydytojai kovoja dėl nukentėjusiųjų gyvybės. Dėl šio incidento švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministras Masahikas Shibayama pažadėjo sugriežtinti švietimo įstaigų ir mokyklinių maršrutų apsaugą. Savo ruožtu Japonijos vyriausybė taip pat pažadėjo padaryti visa, kad užtikrintų moksleivių saugumą tiek pačiose mokyklose, tiek pakeliui į jas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris šiuo metu yra Japonijoje su vizitu, pareiškė užuojautą dėl incidento Kavasakyje. „Noriu pareikšti užuojautą visiems nukentėjusiesiems ir jų šeimoms. Amerikiečių tauta liūdi kartu su japonų tauta“, sakė D. Trumpas, lankydamasis viename iš didžiausių Japonijos karinių jūrų pajėgų laivų – lėktuvnešyje „Kaga“ – Jokosukos bazėje.
Užpuoliko motyvai kol kas nežinomi. Visos nukentėjusiosios – vienos iš privačių mokyklų moksleivės.
Įstatymas, draudžiantis mušti vaikus, tik gaisro gesinimas. O kokios to gaisro priežastys? Ar išvengsime naujų gaisrų, jeigu nepanaikinsime priežasčių? Jokiu būdu.
Vytautas Visockas. Slaptai.lt nuotr.
Deja, priežastys labai sunkiai pašalinamos, jų daug. Mergina, moteris pasidarė vaiką. Tėvas arba nežinomas, arba su ja nė negyveno, nebuvo susituokę. Nieko nuostabaus, dabar taip madinga. Tokia moteris gal nė nepagalvojo, kad jos vaikui bus žymiai blogiau be tėvo.
Vienai motinai irgi ilgainiui gyvenimas apkarsta. Kelyje pasitaiko buvęs tiuremščikas, šiek tiek girtuoklis, šiek tiek narkomanas, bet mokantis įtikti, susukti vienišai mamai galvą. Beje, esu dirbęs su nusikaltėliais, žinau, kad moterims jie – kaip drugeliams liepsna, vilioja, nors tu ką.
Vaikas jau turi tėtį, kurio dažniausiai ne tik nemyli, bet net nekenčia. Mano žmona augo su patėviu. Niekada jis jos nemušė, bet mylimas nebuvo. Mergaitė nuolat jam be priežasties prieštaraudavo, demonstratyviai ant stalo pasidėdavo žuvusio tėvo portretą, visaip kitaip primindavo, kad jis jai svetimas, nemielas. Šiuo atveju tragedija neįvyko, patėviui užteko savitvardos, išminties.
Kėdainių berniuko patėviui – neužteko. Čia visai kita istorija. Berniuko nelaimei, jo motina jam padovanojo gyvenimo suluošintą, alkoholio ir narkotikų sužalotą patėvį.
Kaip jūs, valdžios žmonės, vaikų gynėjai pašalinsite šitą priežastį?! Paskenduolių laikai seniai praėjo, bet ar vaikams nuo to geriau? Retas jaunas vyras, reta jauna moteris gyvena su pirmąja arba pirmuoju. Vienas mokyklos laikų draugas, sutiktas gatvėje, iš tolo man šaukia: „Ar vis dar su ta pačia gyveni?“ Gėda prisipažinti – su ta pačia.
Tai tik viena gaisrų, kuriuose nukenčia, žūsta vaikai, priežastis. Kiti laikai, kiti papročiai, labai nepalankūs vaikams. Moteris – ne vergė, ji nori dirbti, pramogauti, keliauti, o vaikas – našta. Bandau įsivaizduoti ateitį po kelių dešimčių metų. Vos gimusius kūdikius prižiūrės, auklės robotai, moters rankos bus visai atrištos. Ir jokio smurto, jokio pliaukštelėjimo per užpakaliuką, kai mažylis nežinia ko rėkia iki pamėlynavimo. Robotas bus kantrus ir išmintingas.
Tačiau nėštumas, ypač gimdymas, – irgi menkas malonumas. Todėl ilgainiui moteris bus išvaduota ir nuo šios naštos: vaikus pradėsime ir devynis mėnesius auginsime mėgintuvėlyje. O paskui, iki pilnametystės, gal kokiame žmonių auginimo kombinate, pagal specialias mokymo ir auklėjimo programas.
Dabar labai peikiami mano jaunystės laikai, kai valdžia nebaudė, nepersekiojo tėvų už tai, kad dažnuose namuose matomoje vietoje ant sienos kabodavo diržiukas. Dabar už tokį nusižengimą persekios ir baus, jeigu socialiniai darbuotojai namuose pamatys šį smurto prieš vaikus įrankį.
Manote, kad esu mušeikų šalininas? Jokiu būdu. Kiek žinau, mano senelis niekada nemušė mano Tėvo (20-ojo amžiaus pradžioje!), mano Tėvas niekada nemušė manęs, aš niekada nemušiau savo sūnaus. Tada niekas nekalbėjo apie fizinį, psichologinį smurtą, net sąvokų tokių nežinojome. Mano Tėvas manęs nemušė net tada, kai aš balėjoje (praustuvėje) maudomai mažametei seseriai, paprašytas įpilti šilto vandens, ant pečių užpyliau verdančio! Pasekmės buvo baisios: sesuo kelis mėnesius kentėjo fiziškai, o aš ir Tėvai – psichologiškai, morališkai. Tėvas pasakė: ne vaikas kaltas, jis nesuprato, ką daro. Tokiems tėvams nereikėjo įstatymo, draudžiančio mušti vaikus.
Ar mušdavo mokinius mokytojai? Alytaus mokyklose (pirmojoje ir antrojoje vidurinėse), kuriose mokiausi iki paskutinės klasės, mūsų niekas nė karto nemušė. Net linijuote per delną. Ausį gal kada ir užsukdavo, neprisimenu. Kartais pastatydavo į kampą, bet niekada neliepė atsiklaupti. Išvarydavo iš klasės, kartais – vienai dienai iš mokyklos. Liepdavo neateiti be tėvo. Vyresnių klasių mokiniams už didesnę bausmę tekdavo plikai nusikirpti plaukus.
Tiesa, kartą mokyklos direktorius savo kabinete kelis septintokus vis dėlto mušė diržu. Vienas iš jų buvo prokuroro ar tardytojo sūnus: direktoriui teko pasiieškoti kito darbo. Tas atvejis ypatingas, netipiškas.
Kai kurios mokinių išdaigos dabar man kelia šypseną. Pertraukos metu mokytojo kėdę pakeitėme sulūžusia. Jaunas fizikas sėsdamas atsidūrė ant grindų ir labai supyko. Bet nieko nemušė, net nebandė išsiaiškinti, kas jį taip pažemino (ir tiesiogine prasme).
Tada mes vienus mokytojus labai gerbėme, kitų – prisibijojome, bet ne todėl, kad jie galėtų pakelti prieš mus ranką. Du mokytojus vadinome maloniniu Tėvelio vardu.
Kai šiandien girdžiu, kad mokyklose mokytojai viešai pravardžiuojami necenzūriniais žodžiais, net stumdomi, iš jų tyčiojamasi, su skaudama širdimi turiu pasakyti: šia prasme jūsų mokyklai toli iki mūsų mokyklos, kurią prisimename su meile ir dėkingumu. Nenoriu būti blogas pranašas, tačiau po šios plačiai nuskambėjusios tragedijos smurto prieš vaikus nesumažės, nors įstatymai sugriežtinti. Nes priežasčių – bedarbystės, turtinės nelygybės, alkoholizmo, narkomanijos – sugriežtintais įstatymais nepašalinsi. Serga šeima, serga mokykla, serga visuomenė.
Praėjo metai nuo geriausio projekto jaunimui, kuriame man teko dalyvauti, pavadinimu „Moksleiviai į Vyriausybę“. Nė kiek neperdedu vadindama jį tokiu, o jūs nebandę, negalėsite man paprieštarauti.
Taigi, apie „geriausiąjį“ projektą mano, šių metų komisijos pirmininkės Živilės, akimis.
Lygiai prieš metus internete atsitiktinai pamačiau „Moksleiviai į vyriausybę 2011“ reklamą. Iki tol apie tokią galimybę atlikti savaitės trukmės praktiką pasirinktoje ministerijoje nebuvau nė girdėjusi. Iš tiesų, net tuo momentu, kai pildžiau anketą, realiai nesupratau, kokią konkurenciją turėsiu praeiti ir kad išvis tokia kaip aš galėčiau ten papulti.
Ar įmanoma su kompiuteriu „bendrauti“ gimtąja kalba? Jei šį klausimą kas nors būtų uždavęs prieš 10 metų, kada kompiuteriai, internetas ir kitos informacinės technologijos žengė pirmuosius tvirtesnius žingsnius Lietuvoje, šio klausimo autorius greičiausiai būtų likęs nesuprastas. Kompiuteris tuomet „kalbėjo“ tik angliškai. Natūralu, kad šitoks „bendravimas“ su technologijomis turėjo pasekmių – lietuvių kalbą netruko praturtinti įvairūs barbarizmai, svetimybės, trumpiniai.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tai, kad jaunimas elektroninėje terpėje apskritai vengia vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą lietuvių kalbą, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimanti bendrovė „Tilde IT“ ir ryšių su visuomene agentūra Strateginių komunikacijų centras nusprendė moksleivius pakviesti prakalbinti kompiuterį lietuviškai ir paraginti dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“.
2011 gegužės 10 d. Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos moksleiviai Augustinas Dagelis, Gintarė Matiejūnaitė ir kt. drauge su mokytojais Gražina Kosarieva, Liudmila Šmugurova, Žilvinu Radavičiumi lankėsi turinčioje daugiau nei šešių šimtmečių garbingą istoriją, Vilniaus šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje (toliau – Arkikatedra), susipažino su šios šventovės istorija, aplankė garbių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau- LDK) bei Lenkijos Karalystės (toliau-LK) žmonių –Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro (1460-1506), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų- Švenosios Romos imperatoriaus imperatoriaus Ferdinando I (1503-1564) duktės Elžbietos Habsburgaitės (1526—1545) ir Barboros Radvilaitės (1520-1551) kapus, šv. Kazimiero (1458-1484) koplyčią.
