Moldovos vėliava

Kišiniovas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Moldova trečiadienį iš šalies išsiuntė Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ vadovą, kaltindama šią žiniasklaidos priemonę „propagandos ir dezinformacijos“ skleidimu.
 
56 metų Rusijos pilietis buvo „paskelbtas nepageidaujamu asmeniu… dešimčiai metų“  ir „išsiųstas su palyda“ iš Moldovos, sakoma vidaus reikalų ministerijos pranešime.
 
„Buvo imtasi priemonių išsiųsti užsienietį dėl jo kišimosi į Moldovos Respublikos vidaus reikalus, nes tai kelia pavojų mūsų šalies informaciniam saugumui“, – sakoma jame.
 
Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, įtampa tarp abiejų šalių išaugo. Dabartinė proeuropietiška Moldovos vyriausybė griežtai pasmerkė invaziją ir apkaltino Rusiją sąmokslu nuversti Moldovos valdžią.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova įvardijo „sulaikytąjį“ kaip „Sputnik Moldova“ vadovą ir nurodė, kad jo pavardė – Vitalijus Denisovas.
 
Ji sakė, kad bus imtasi „atsakomųjų priemonių“. „Šio bjauraus žingsnio antirusiška esmė akivaizdi. Jo tikslas – išvalyti Moldovos informacinę erdvę nuo valdžios nepageidaujamos žiniasklaidos ir įbauginti tuos, kurie su ja nesutinka“, – „Telegram“ pareiškė M. Zacharova.
 
Moldovos vyriausybės atstovas spaudai Danielis Voda žurnalistams sakė, kad „institucija, kurios dalimi buvo minimas pilietis, nuolat rengė informacines atakas, skleidė melą, propagandą ir dezinformaciją“.
 
2,6 mln. gyventojų turinti šalis, besiribojanti su Ukraina ir ES nare Rumunija, pernai pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.09.14; 00:30

Moldovos vėliava

Kišiniovas, liepos 26 d. (AFP-ELTA). Moldova įsakė 45 Rusijos diplomatams ir ambasados darbuotojams išvykti iš šalies „dėl daugybės nedraugiškų veiksmų“, trečiadienį pranešė pareigūnai, tarp abiejų šalių tvyrant įtampai.
 
Europos Sąjungai (ES) palanki ir Moldovos narystės bloke siekianti šalies vyriausybė griežtai pasmerkė Rusijos invaziją į kaimyninę Ukrainą ir apkaltino Rusiją sąmokslu nuversti dabartinę Moldovos valdžią.
 
Moldovos žiniasklaidos priemonių „Jurnal TV“ ir „The Insider“ šią savaitę paskelbtame tyrime teigiama, kad ant Rusijos ambasados Kišiniove ir gretimo pastato yra 28 antenos, kurias galima naudoti šnipinėjimui.
 
„Keturiasdešimt penki diplomatai ir techninis personalas turės išvykti iki rugpjūčio 15 d.“, – naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Igoris Zaharovas.
 
Po šio sprendimo „bus mažiau asmenų, mėginančių destabilizuoti padėtį mūsų šalyje“, – ministrų kabineto posėdžio pradžioje sakė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.
 
Rusijos diplomatinį korpusą sudarys 10 diplomatinių pareigybių ir 15 administracinių, techninių ir paslaugų pareigybių „pagal pariteto principą“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
 
„Šis sprendimas priimtas dėl daugybės nedraugiškų veiksmų Moldovos Respublikos atžvilgiu (…) taip pat dėl bandymų destabilizuoti vidaus padėtį mūsų šalyje“, – sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad trečiadienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Kišiniove.
 
Anot I. Zaharovo, nuo karo Ukrainoje pradžios Moldova iki šiol išsiuntė du Rusijos diplomatus. 2,6 mln. gyventojų turinti šalis yra tarp Ukrainos ir ES narės Rumunijos.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.27; 09:33

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis ir Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, birželio 1 d. (ELTA). Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis nemato savo šalies karinio įsikišimo galimybės, jei Rusija užpultų Moldovą.
 
Jis tai pareiškė ketvirtadienį Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo kuluaruose, praneša Moldovos portalas „Newsmaker“.
 
Valstybės vadovas šią poziciją aiškino tuo, kad Rumunija yra NATO narė, o Moldova – neutrali šalis.
 
Tačiau jis pridūrė, kad Rumunija gali padėti Moldovai didinti gynybinį potencialą, mokydama ir aprūpindama jos nacionalinę armiją.
 
„Kariniu požiūriu aš nematau mums galimybės įsikišti į konfliktą. Bet mes galime padėti mokyti kariškius, paremti įranga ir ginkluote. Yra daug būdų, kaip galime įsikišti, ir tai darome, kad padėtume Moldovai“, – pažymėjo Rumunijos prezidentas.
 
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikimo Moldovoje kuluaruose pareiškė, kad visos šalys, turinčios bendrą sieną su Rusijos Federacija, turi prisijungti prie ES ir NATO dėl nuolatinės Rusijos grėsmės.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.02; 06:34

Moldovos vėliava

Kišiniovas, balandžio 19 d. (ELTA). Moldovos vyriausybė nusprendė išsiųsti vieną Rusijos ambasados darbuotoją. Šis sprendimas susijęs su incidentu, kilusiu Moldovos pareigūnams atsisakius įleisti į šalį Rusijos Tatarstano respublikos vadovą Rustamą Minichanovą.
 
Tai trečiadienį pareiškė Moldovos užsienio reikalų ir europinės integracijos ministerijos spaudos sekretorius Filipas Cojocaru, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Noi“.
 
„Buvo priimtas sprendimas paskelbti nepageidaujamu asmeniu mūsų šalies teritorijoje Rusijos ambasados Kišiniove darbuotoją“, – sakė jis.
 
Moldovos URM atstovas pridūrė, kad dar dviem Rusijos ambasados darbuotojams dėl jų nederamo elgesio atimtas specialus leidimas lankytis Kišiniovo oro uoste.
 
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį Moldovos sienos apsaugos tarnyba neleido įvažiuoti į šalį Tatarstano respublikos prezidentui R. Minichanovui, ketinusiam dalyvauti renginiuose Gagaūzijos autonominiame regione.
 
Moldovos pasienio policija vėliau pažymėjo, jog tikrai neleido įvažiuoti į šalį „keliems užsienio piliečiams, kadangi jie negalėjo pagrįsti savo kelionės tikslo, painiojosi duodami parodymus ir pateikė prieštaringą informaciją apie savo vizito tikslą“.
 
R. Minichanovui taiko sankcijas Europos Sąjunga, JAV ir Kanada. Jis yra kompanijos „Tupolev“, gaminančios strateginius bombonešius Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, valdybos pirmininkas.
 
Pastaraisiais mėnesiais Moldova sugriežtino sienos kontrolę.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.04.20; 00:30

Moldovos kariškiai. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Moldovos policija pranešė prieš planuojamą antivyriausybinį protestą suėmusi „Maskvos suburto“ tinklo narius, siekusius destabilizuoti nedidelę buvusią sovietinę šalį.
 
Po kratų šeštadienio naktį buvo apklausti 25 vyrai, septyni jų sulaikyti, žiniasklaidai sakė policijos viršininkas Viorelis Cernauteanu. Agentui pavyko įsiskverbti į grupuotę, kuriai vadovavo Moldovos rusas, sakė jis ir pridūrė, kad prokuratūra įrašė 10 valandų vaizdo ir garso įrašą.
 
„Iš Rusijos atvyko žmonės atlikti labai specifinį mokomąjį vaidmenį“, – pridūrė pareigūnas.
 
Moldovos valdžia teigė, kad ėmėsi veiksmų, „gavusi informacijos apie Rusijos specialiųjų tarnybų organizuojamus destabilizavimo veiksmus mūsų teritorijoje per demonstracijas“.
 
Pabėgusio prorusiško oligarcho Ilhano Šoro partija pastarosiomis savaitėmis vėl telkė žmones prieš proeuropietišką vyriausybę, įtampa tarp Maskvos ir Kišiniovo didėjo. I. Šoras yra surengęs keletą mitingų ir įtariamas mokėjęs jų dalyviams.
 
Naujas protestas planuojamas sekmadienio popietę sostinėje Kišiniove.
 
Moldovos vėliava

Baltieji rūmai penktadienį apkaltino Rusiją siekiant destabilizuoti šalį, turinčią 2,6 mln. rumuniškai kalbančių gyventojų ir besiribojančią su Ukraina, kad atvestų į valdžią promaskvietišką vyriausybę. Jungtinės Amerikos Valstijos pareiškė, kad aktyviau dalijasi su Moldova informacija apie Rusijos veiklą šalyje, kad ji „galėtų toliau tirti ir sužlugdyti Rusijos planus“.
 
Anksčiau Rusijos įtakos sferai priklausiusią Moldovą dabar valdo tvirtai į Europos integraciją susitelkusi vyriausybė. Tačiau dalį Moldovos teritorijos – Uždniestrę – kontroliuoja prorusiški separatisai. Ketvirtadienį jie kreipėsi į Jungtines Tautas, kad šios ištirtų neva Kyjivo suplanuotą kelių aukštų pareigūnų užpuolimą. Ukrainos saugumo tarnyba SBU nedelsdama atmetė kaltinimus kaip „Kremliaus surežisuotą provokaciją“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.03.13; 06:33

Moldovos vėliava

Kišiniovas, vasario 21 d. (ELTA). Rusija planuoja užimti Kišiniovo oro uostą ir permesti ten savo kariškius. Tai televizijos kanalui „Moldova1“ pareiškė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Yra keli destabilizavimo scenarijai. Juose yra keletas elementų, įskaitant ir tuos, kuriuos minėjote, cituodami Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius“, – sakė žurnalistams Moldovos premjeras.
 
Anot D. Receano, Moldovos valdžia yra pasirengusi priešintis tokiems iššūkiams. Jis pabrėžė, kad vyriausybės tikslas – užtikrinti taiką ir stabilumą šalyje.
 
„Moldova pasisako už taikų Uždniestrės konflikto sureguliavimą, ir mes turime suderinti savo tikslus dėl taikos ir saugumo“, – teigė premjeras.
 
„rbc.ua“ prisimena, jog naujasis Moldovos ministras pirmininkas D. Receanas pareiškė, kad būtina demilitarizuoti Uždniestrę ir išvesti iš ten visą Rusijos kariuomenę.
 
Neseniai Ukrainos žvalgyba perėmė Rusijos Federacijos planą destabilizuoti politinę situaciją Moldovoje.
 
Po to Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusija rengia ardomuosius veiksmus, siekdama įvykdyti šalyje valstybės perversmą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.22; 06:36

Proeuropietiška ministrė pirmininkė Maia Sandu. EPA – ELTA nuotr.

Kišiniovas, vasario 13 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusija rengia ardomuosius veiksmus, siekdama įvykdyti šalyje valstybės perversmą, praneša „Interfax – Ukraina“.
 
Pirmadienį per spaudos konferenciją Kišiniove ji priminė, jog pastaruosius Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus apie Maskvos planą destabilizuoti situaciją Moldovoje patvirtino šalies Informacijos ir saugumo tarnyba.
 
Tokie „ardomųjų veiksmų mūsų šalies teritorijoje planai nėra naujiena“, sakė M. Sandu. Anot jos, „tokių bandymų buvo ir anksčiau, praėjusių metų rudenį, tačiau jie nebuvo įgyvendinti dėl ryžtingų mūsų saugumo institucijų veiksmų“.
 
„Siekiant sukelti gyventojų nepasitenkinimą ir išprovokuoti agresyvius veiksmus protesto akcijų metu ypač buvo akcentuojama energetikos krizė“, – sakė valstybės vadovė.
 
Ji paragino laikytis rimties ir pažymėjo, kad saugumo institucijos imasi reikiamų priemonių.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.15; 00:30

Moldova surengs pratybas visuose šalies poligonuose. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, sausio 23 d. (ELTA). Moldovoje antradienį prasidės karinės pratybos, kurios vyks visuose šalies poligonuose, praneša portalas „NewsMaker“.
 
Pratybos truks iki vasario 4 d., jose dalyvaus daugiau kaip 4000 kariškių.
 
„Pratybų tikslas – įvertinti visų kariškių, tiek šauktinių, tiek tarnaujančių pagal sutartis, galimybes ir praktinius įgūdžius“, – pažymėjo Gynybos ministerijos atstovai.
 
Pasak jų, per pratybas bus vykdomos įvairios užduotys naudojant karinę techniką, mokomasi teikti pirmąją pagalbą ir veikti cheminės atakos sąlygomis.
 
„Per pratybas karinių mašinų kolonos Moldovos keliais judės nuo poligono prie poligono centriniuose, šiauriniuose ir pietiniuose šalies rajonuose. Todėl prašome piliečių nespekuliuoti pratybų ir karinės technikos judėjimo tema“, – pridūrė ministerijos atstovai.
 
Jie taip pat pažymėjo, kad pratybos buvo numatytos nacionalinės armijos rengimo plane 2023 metams ir niekaip nėra susijusios su padėtimi regione ir karu Ukrainoje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.24; 06:00

Moldovos vėliava

Kišiniovas, gruodžio 19 d. (ELTA). Moldovos saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas Aleksandru Musteata pirmadienį pareiškė, kad esama didelės rizikos, jog Rusija planuoja įsiveržimą į Moldovos teritoriją ir dabar tai esą tėra laiko klausimas, praneša „Sky News“.
 
Pasak jo, Maskva neatsisako planų per Pietų Ukrainą suformuoti sausumos koridorių į okupuotą Uždniestrės regioną. „Klausimas yra ne apie tai, ar Rusijos Federacija ryšis naujam puolimui Moldovos teritorijos kryptimi, o kada ji tai darys“, – televizijos stočiai „TVR-Moldova“ sakė A. Musteatu.
 
Saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas tvirtino, kad Rusija galimai svarsto keletą skirtingų puolimo scenarijų. Viename jų įsiveržimas numatomas sausio–vasario mėnesiais o kitame – kovą arba balandį. Tačiau visa tai esą priklausys nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos.
 
Moldova turi tik labai kuklų gynybos biudžetą.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.12.20; 06:00

Prorusiška Moldovos socialistų partija. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gruodžio 17 d. (ELTA). Prorusiška Moldovos socialistų partija pavadino neteisėtu nacionalinės Nepaprastųjų situacijų komisijos sprendimą panaikinti šešių televizijos kanalų licencijas dėl melagienų apie karą Ukrainoje platinimo ir ketina apskųsti jį teisme, praneša portalas „NewsMaker“.
 
„Absoliučiai nemotyvuotai, šiurkščiai pažeisdamas tarptautines normas ir Moldovos Respublikos įstatymus, Maios Sandu režimas atlieka žiniasklaidos priemonių valymą mūsų šalyje ir įveda totalią politinę cenzūrą valdančiosios partijos naudai“, – teigia Moldovos socialistai.
 
Jie paragino tarptautinę bendriją „neignoruoti tokio akivaizdaus teisės ir demokratijos normų pažeidimo“ ir pareikalavo, kad atsistatydintų Moldovos vyriausybė, kuriai vadovauja premjerė Natalia Gavrilița.
 
„Visi neteisėti, antikonstituciniai Nepaprastųjų situacijų komisijos sprendimai bus apskųsti ir atšaukti teismo tvarka“, – pareiškė socialistai.
 
Penktadienio vakarą Nacionalinė nepaprastųjų situacijų komisija, sudaryta prasidėjus karui Ukrainoje, sustabdė šešių televizijos kanalų licencijų galiojimą. Tarp šių kanalų – TV6, Orhei TV, Primul in Moldova, Accent TV, NTV Moldova ir RTR Moldova.
 
Komisija savo sprendimą motyvavo būtinumu apsaugoti nacionalinę informacinę erdvę ir užkirsti kelią dezinformacijai bei mėginimams manipuliuoti viešąja nuomone.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
Antivakarietiškas mitingas Kišiniove. EPA - ELTA foto

Antivakarietiškas mitingas Kišiniove. EPA - ELTA foto
Antivakarietiškas mitingas Kišiniove. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, lapkričio 4 d. (ELTA). Einantis Moldovos generalinio prokuroro pareigas Ionas Munteanu neatmeta, kad prorusiška partija ȘOR gali būti paskelbta už įstatymo ribų, praneša portalas „NewsMaker“.
 
„Jei aš neklystu, partija ȘOR turi įtariamosios statusą baudžiamojoje byloje, kurią tiria Antikorupcinė prokuratūra. Jeigu byla atsidurs teisme, o ȘOR taps kaltinamąja, tai viena iš sankcijų juridinio asmens atžvilgiu yra jo likvidavimas“, – sakė pareigūnas interviu televizijos kanalui „Vocea Basarabiei TV“.
 
Antikorupcinė prokuratūra tiria baudžiamąją bylą dėl neteisėto politinės partijos ȘOR finansavimo. Tarp kaltinamųjų – parlamento deputatė ir partijos vicepirmininkė Marina Tauber.
 
Po to, kai ȘOR lyderis, iš Moldovos pabėgęs parlamentaras Ilanas Şoras buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą, šalies teisingumo ministras Sergiu Litvinenka pareiškė ketinąs dar sykį išanalizuoti klausimą dėl organizacijos likvidavimo.
 
Pasak tyrimą atlikusių Moldovos žurnalistų, partiją ȘOR finansuoja Rusijos FSB.
 
Pastaruoju metu ši partija rengia masines antivyriausybines akcijas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.05; 00:30

E. Macronas – Moldovoje. EPA – ELTA foto

Paryžius, birželio 15 d. (dpa-ELTA). Moldovos galimybėms įstoti į Europos Sąjungą (ES) greičiausiai įtakos turės besitęsianti Rusijos invazija į kaimyninę Ukrainą ir regione įsivyravę neramumai, trečiadienį per vizitą Kišiniove pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
 
Jis tai sakė Moldovos sostinėje ir pabrėžė, kad, jei padėtis būtų normali, Moldova tikriausiai neturėtų šansų įstoti. Tačiau invazija keičia situacijos vertinimą, pažymėjo jis. Kartu jis teigė, kad ES plėtra neturėtų būti laikoma vieninteliu būdu užtikrinti stabilumą Europoje.
 
Moldova nervingai stebi, kaip Rusija nuo vasario puola Ukrainą. Maskva iš dalies teisina savo veiksmus tariamu poreikiu padėti etninių rusų separatistinėms grupuotėms, atplėšusioms regioną Ukrainos rytuose. Moldova taip pat turi atsiskyrusią teritorijos dalį, kurią remia Rusija.
 
Įvairūs Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis užsiminė, jog tikisi kontroliuoti pakankamai Ukrainos teritorijos, kad gaėtų nutiesti sausumos tiltą į Uždniestrę – separatistų kontroliuojamą Moldovos dalį.
 
E. Macronas patikino Moldovą, kad Vakarų šalys bando priversti nutraukti karą taikydamos sankcijas. Tikslas yra nutraukti kovas paverčiant Rusijos karo išlaidas nepakeliama našta. Tačiau E. Macronas taip pat perspėjo, kad jei Moldovai ateis laikas siekti narystės, bus tam tikrų sąlygų. „Tikiuosi, galėsime duoti aiškų atsakymą stojimo tema, –  sakė jis. – Beveik neabejotina, kad bus tam tikrų sąlygų, kad būtų galima judėti į priekį“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.06.16; 05:50

Ispanija pasirengusi priimti 2 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių iš Moldovos. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, birželio 3 d. (ELTA). Ispanijos vyriausybės vadovas Pedras Sánchezas informavo, kad jo šalis pasirengusi priimti 2 tūkst. Moldovoje esančių pabėgėlių ukrainiečių.
 
Jis tai pareiškė penktadienį Kišiniove per bendrą spaudos konferenciją su Moldovos prezidente Maia Sandu, praneša portalas „20minutos.es“.
 
Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Moldovą atvyko daugiau kaip 425 tūkst. pabėgėlių – tai didelis skaičius mažai šaliai.
 
Pasak P. Sánchezo, Madridas perdavė Kišiniovui 30 tonų humanitarinės pagalbos. Be to, Ispanijos vyriausybė planuoja suteikti 8 mln. eurų paramą su Ukraina besiribojančioms valstybėms.
 
Premjeras taip pat pranešė, kad Kišiniove bus atidaryta Ispanijos diplomatinė atstovybė.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.04; 08:45

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Moldovos parlamentas ketvirtadienį uždraudė Rusijos žinių laidų transliavimą.
 
Atitinkamos laidos šalyje nerodomos dar nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, tačiau parlamentas tik dabar oficialiai pritarė draudimą įtvirtinančiam teisės aktui. Nuo šiol Moldovos televizijos kanalai galės rodyti tik rusiškas pramogines, tačiau ne politinio ar analitinio pobūdžio laidas.
 
Naujajame teisės akte numatytos baudos už dezinformacijos sklaidą.
 
Moldovoje daugiausiai kalbama rumuniškai, tačiau šalyje taip pat gyvena nemažai rusakalbių.
 
Kišiniovas išreiškė savo tvirtą paramą Kyjivui, kai vasario 24 dieną V. Putinas į Ukrainą įvedė savo kariuomenę.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.06.03; 07:49

Igoris Dodonas. EPA – ELTA nuotr.

Kišiniovas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį prorusiškam buvusiam Moldovos prezidentui Igoriui Dodonui, kuris buvo sulaikytas dėl įtarimų valstybės išdavyste ir korupcija, buvo skirtas 30 dienų namų areštas, pranešė sostinės Kišiniovo teismas.
 
Prokurorai apie I. Dodono suėmimą paskelbė antradienį. O ketvirtadienį jie pareiškė ketinantys apskųsti tokį teismo sprendimą, nes prašė skirti I. Dodonui kardomąjį kalinimą.
 
I. Dodonas „planavo pabėgti iš šalies, mes radome bilietą gegužės 26 dienai, 9.00 valandai“, – sakė prokuroras Petras Jarmaliukas, pridurdamas, kad per kratą buvo rastos „didelės sumos užsienio valiuta“.
 
Po posėdžio kalbėdamas su žurnalistais I. Dodonas atmetė bylą kaip „politinę“ ir dėl savo suėmimo apkaltino dabartinę prezidentę Maią Sandu.
 
„Manau, kad tai politinė byla. Ji buvo pradėta prezidentės Maios Sandu nurodymu. Ji reikalavo, kad mane pasodintų į kalėjimą iškart po jos išrinkimo“, – sakė I. Dodonas.
 
I. Dodonas vadovavo Moldovai 2016-2020 metais ir buvo atvirai remiamas Maskvos.
 
Jis tiriamas dėl keturių atskirų kaltinimų: valstybės išdavystės, politinių lėšų gavimo iš nusikalstamos organizacijos, neteisėto praturtėjimo ir „pasyvios korupcijos“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.05.27; 07:06

Igoris Dodonas. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gegužės 24 d. (AFP-ELTA). Antradienį Moldova sulaikė prorusišką buvusį prezidentą Igorį Dodoną, įtariamą išdavyste ir korupcija, pranešė prokurorai. Konfliktas kaimyninėje Ukrainoje didina įtampą šioje narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančioje šalyje.
 
„Igoris Dodonas antradienį sulaikytas 72 valandoms“, – žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros atstovė Mariana Čiorpec ir pridūrė, kad jis laikomas Nacionaliniame antikorupcijos centre. Ji sakė, kad kratos vyksta 12-oje skirtingų vietų, įskaitant I. Dodono namus sostinėje Kišiniove.
 
I. Dodonas tiriamas dėl keturių atskirų nusikaltimų: valstybės išdavystės, politinių lėšų gavimo iš nusikalstamos organizacijos, neteisėto praturtėjimo ir „pasyvios korupcijos“. Tyrėjai įtaria, kad 2019 m. I. Dodonas paėmė pinigus iš politinio sąjungininko ir įtakingo oligarcho Vladimiro Plahotniuko, 2020 m. pabėgusio iš šalies dėl įtarimų kyšininkavimu ir neįleisto į Jungtines Valstijas.
 
I.Dodonas vadovavo Moldovai 2016–2020 m. ir buvo atvirai Maskvos remiamas.
 
Dauguma Moldovos gyventojų kalba rumuniškai, bet yra ir didelė rusakalbių mažuma bei Maskvos remiamas separatistinis Uždniestrės regionas. Per dažnas politines krizes besikeičiančios valdžios nuolat krypsta tai į Vakarus, tai į Maskvą.
 
Įklimpęs į skandalus, susijusius su korupcija skurdžioje šalyje, I. Dodonas pralaimėjo prezidento postą Maiai Sandu. Jos proeuropietiška partija per parlamento rinkimus 2021 m. iškovojo skambią pergalę. Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje Kišiniovas tvirtai palaiko Kyjivą.
 
Moldova priima pabėgėlius, pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir gavo karinės pagalbos pažadą iš Europos.
 
Rusija griežtai kritikuoja Moldovą, kuri baiminasi, kad gali tapti kitu Maskvos taikiniu. Separatistų valdžia Uždniestrėje balandį pranešė apie daugybę atakų, dėl jų kaltino Ukrainą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.05.25; 09:20

Moldovos vėliava

Kišiniovas, gegužės 17 d. (ELTA). Moldovos parlamento vadovas Igoras Grosu antradienį pareiškė, kad, pasibaigus karui Ukrainoje, Moldovos valdžia turėtų apsispręsti, ar šaliai verta likti Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje (NVS), praneša portalas „Newsmaker“.
 
Anot I. Grosu, esant dabartinei situacijai, Moldovos vadovybė „nemato būtinybės“ dalyvauti NVS renginiuose.
 
„Mes turėjome organizuoti Kišiniove NVS renginį žemės ūkio tema. Aš paprašiau kolegas pranešti organizacijos sekretoriatui, kad mes nematome galimybių tai padaryti, kol mūsų regione vyksta karas“, – sakė Moldovos parlamento pirmininkas.
 
Anot jo, pasibaigus karui Ukrainoje, valdžia turi apsispręsti, ar Moldovai verta likti NVS sudėtyje.
 
„Manau, kad reikia surengti politinę diskusiją šiuo klausimu. Tai turime padaryti, kai viskas nurims ir baigsis karas“, – pareiškė I. Grosu.
 
Jis priminė, kad Rusija paskelbė Moldovos produkcijos embargą, ir tai, pasak parlamento vadovo, „buvo pamoka mūsų gamintojams“, kurie rado kitų rinkų savo produkcijai realizuoti. I. Grosu  pabrėžė, kad dabar Moldova 70 proc. savo prekių eksportuoja į Europos Sąjungą.
 
Kovo mėnesį Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, jog šalies valdžia pasirinks tinkamą momentą Moldovai pasitraukti iš NVS, „kai bus pasiekta pakankama pažanga europiniame kelyje“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.18; 07:00

Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kišiniove įsikūrusiame karo pabėgėlių iš Ukrainos centre. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Kišiniovas, gegužės 7 d. (ELTA). Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, tęsiantis darbo vizitą Moldovoje, šeštadienį lankėsi Kišiniove įsikūrusiame karo pabėgėlių iš Ukrainos centre, praneša Prezidentūra.
 
Prezidentas G. Nausėda susitiko su centro gyventojais, darbuotojais ir savanoriais. Šalies vadovas pabrėžė, kad Moldova, susidurianti su dideliu karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu, demonstruoja išskirtinį solidarumą ir empatiją, suteikdama visokeriopą pagalbą karo nelaimės ištiktiems žmonėms.
 
„Rusijos karas Ukrainoje yra tragedija, griaunanti žmonių likimus. Milijonams žmonių tenka palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio svetur. Tiek Moldova, tiek Lietuva, tiek visas demokratinis pasaulis yra su jumis, su laisva, drąsia, herojiška ukrainiečių tauta. Ukraina nugalės“, – karo pabėgėliams kalbėjo prezidentas.
 
Į Moldovą nuo karo Ukrainoje pabėgo daugiau nei 573 tūkst. ukrainiečių, iš kurių apie 100 tūkst. tebėra šalyje. Lietuva iki šiol yra skyrusi 750 tūkst. eurų finansinės paramos Moldovai ir pasiūliusi į Lietuvą perkelti 2 tūkst. ukrainiečių, iš kurių dalis jau gyvena mūsų šalyje.
 
Vizito metu šalies vadovas perdavė Lietuvos visuomenės paramą – nevyriausybinių organizacijų ir verslo surinktą humanitarinę pagalbą, skirtą Ukrainos karo pabėgėliams Moldovoje. Humanitarinį Lietuvos krovinį sudaro maisto produktai, higienos reikmenys, drabužiai ir batai vaikams, patalynė, medicinos priemonės, maisto papildai.
 
Prezidentas nuoširdžiai dėkoja Lietuvos nevyriausybinėms organizacijomis – Lietuvos „Caritui“, „Maisto bankui“, Maltos ordinui, Lietuvos Raudonajam Kryžiui, Šaulių sąjungai ir šių organizacijų savanoriams skiriant, koordinuojant bei įgyvendinant paramos pristatymą Ukrainos karo pabėgėliams Moldovoje.
 
Nevyriausybinės organizacijos humanitarinę paramą Moldovai sutelkė kartu su verslo įmonėmis „Biovela Group“, „Baltic Pallets“, „Eurovaistinė“, prekybos tinklais „Grūstė“, „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Senukai“, „Moki-Veži“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.08; 08:06

Padniestrė. MOLDPRES nuotrauka

Kišiniovas, balandžio 26 d. (ELTA). Sprogimais Tiraspolyje, pastate, kur įsikūrę vadinamosios Uždniestrės Moldovos Respublikos valstybės saugumo ministerijos ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos filialo biurai,  siekiama didinti įtampą regione.
 
Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „Newsmaker“, tai pareiškė Moldovos reintegracijos biuro atstovai.
 
„Incidento tikslas – komplikuoti saugumo situaciją Uždniestrės regione, kurio nekontroliuoja konstitucinė Moldovos valdžia. Reintegracijos biuras ragina laikytis rimties ir kartu su kompetentingomis institucijomis stebi situacijos raidą“, – sakoma pareiškime.
 
Pirmadienį apie 17 val. 45 min. vietos laiku Tiraspolyje nugriaudėjo keli sprogimai. Pasak Ukrainos žvalgybos, šis išpuolis yra suplanuota Rusijos specialiųjų tarnybų provokacija.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.26; 09:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, balandžio 23 d. (ELTA). Rusijos planai perimti Pietų Ukrainos kontrolę ir taip įgauti prieigą prie Moldovos sienos patvirtina įtarimus, kad Maskva savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu ir vėliau sieks užimti ir daugiau valstybių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „Ukrinform“.
 
„Šiandien paskelbtos žinios, kad Rusijos kariuomenė dabar neva sieks užimti Ukrainos pietus ir pasiekti Moldovos sieną, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės. Tai tik patvirtina, ką jau esu ne kartą sakęs: Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pradžia, jie nori užimti ir daugiau valstybių“, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.
Rusijos tankai Moldavijos Padniestrėje
 
Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai ginsis tiek, kiek reikės, kad Rusija atsisakytų šių siekių. Tačiau V. Zelenskis kartu pažymėjo, kad visos valstybės turi padėti Ukrainai, nes ji yra pirmoji Rusijos kelyje. „Kas bus kitas? Jei kitais galintys tapti šiandien išliks neutralūs, kad nieko neprarastų, jie labai rizikuoja. Nes jūs prarasite viską“, – tikino V. Zelenskis.
 
Penktadienį Rusijos generolas Rustamas Minekajevas pareiškė, kad antrajame karo etape vienas iš Rusijos kariuomenės tikslų yra visiškai perimti Rytų ir Pietų Ukrainos kontrolę. Jis pažymėjo, kad, užėmus Ukrainos pietus, būtų galima pasiekti nuo Moldovos atskilusią Padniestrę, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.04.24; 04:00