Jackas Teixeira
Vašingtonas, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). 21 metų JAV nacionalinės gvardijos karys penktadienį pirmą kartą stojo prieš teismą ir jam buvo pateikti kaltinimai slaptų Jungtinių Valstijų vyriausybės dokumentų nutekinimu.
Jackas Teixeira buvo suimtas ketvirtadienį po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013 metų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.
Trumpame Bostono federalinio teismo posėdyje jam buvo pateikti kaltinimai dėl „neteisėto nacionalinės gynybos informacijos laikymo ir perdavimo“. Jis taip pat kaltinamas „neteisėtu įslaptintų dokumentų ar medžiagos išvežimu ir saugojimu“.
Šis nemalonus saugumo pažeidimas atskleidė JAV susirūpinimą dėl Ukrainos kariuomenės silpnųjų vietų ir parodė, kad JAV šnipinėja sąjungininkes, įskaitant Izraelį ir Pietų Korėją.
J. Teixeira 10.00 val. ryto (14.00 val. Grinvičo laiku) stojo prieš teisėją Masačusetso federaliniame teisme Bostone. Jis neprivalėjo pripažinti savo kaltės ir buvo sulaikytas iki kito posėdžio ateinantį trečiadienį, kai bus svarstoma kardomoji priemonė. Edvardas Snoudenas
Įtariama, kad jis dokumentus, kai kuriuos datuotus dar kovo pradžioje, paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad J. Teixeira buvo grupės „Thug Shaker Central“ lyderis ir, kaip pranešama, dokumentus skelbė prisidengęs slapyvardžiu „OG“.
Pasak „The Washington Post“, iš pradžių jis užrašinėjo įslaptintų dokumentų turinį, kad pasidalytų su grupe, bet vėliau pradėjo fotografuoti, liepdamas kitiems nariams jais nesidalyti. Vis dėlto kai kurie dokumentai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.
Karių šeima
Tyrėjai kol kas neišsiaiškino, koks buvo J. Teixeiros motyvas.
2019 metų rugsėjį jis įstojo į JAV karinių oro pajėgų nacionalinę gvardiją ir buvo IT bei ryšių specialistas, kuris pasiekė trečią nuo apačios oro pajėgų kario rangą.
Informacijos nutekinimas sukėlė klausimų, kodėl tokias žemas pozicijas užimantis asmuo turėjo prieigą prie tokių pakenkti galinčių paslapčių.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Laikraščiui „The Washington Post“ J. Teixeiros draugai apibūdino jį kaip pamaldų kataliką ir libertarą, besidomintį ginklais.
Laikraštis pranešė, kad jis yra kilęs iš šeimos, kurioje dešimtmečius kas nors tarnavo kariuomenėje. Jo tėvas 34 metus praleido tame pačiame kariniame dalinyje kaip ir sūnus, o motina dirbo pelno nesiekiančiose organizacijose, kurios remia veteranus.
Dramatišką J. Teixeiros areštą jo namuose pietiniame Masačusetso valstijos Šiaurės Deitono miestelyje ketvirtadienį tiesiogiai transliavo JAV televizijos kanalai.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė nurodęs „peržiūrėti mūsų žvalgybinės informacijos prieigos, atskaitomybės ir kontrolės procedūras (Gynybos) departamente, kad būtų galima imtis priemonių ir neleisti tokiems incidentams pasikartoti“.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Kinija įkurs Honkonge „nacionalinio saugumo agentūrą“, kuri prižiūrės neramumams kelią užkirsiančio įstatymo įgyvendinimą, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Naujasis įstatymas bus viršesnis už jau galiojančius ir galimai jam prieštaraujančius Honkongo įstatymus, reportaže, kuriame detaliai aptariamos įstatymo projekto detalės, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
Agentūra reportažą paskelbė pasibaigus Pekine vykusiam Kinijos įstatymų kūrimo komiteto susitikimui. Jo metu buvo aptariamas įstatymų projektas, kuriuo siekiama sunaikinti pusiau autonominį miestą supurčiusį prodemokratinį judėjimą.
Honkongo saugumo agentūrai vadovautų miesto vadovė, kuri būtų įgaliota veikti siekiant pašalinti saugumo grėsmes.
„Xinhua“ skelbė, kad įstatymas kriminalizuotų pavojų saugumui keliantį „kurstymą, valdžios galios nuvertimą, terorizmą ir slaptą susivienijimą su užsienio pajėgomis.“
Agentūra pranešė, kad Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas įstatymą „priims netrukus“.
Prieštaringai vertinamas nacionalinio saugumo įstatymas sukėlė tarptautinį nerimą, kadangi manoma, kad bus apribotos paskutinės miesto laisvės.
Įstatymo priėmimas skubos tvarka mieste sukėlė nuogąstavimų, kad pamažu atkeliauja žemyninėje Kinijoje naudojamos politinės represijos.
Įstatymo projekte numatoma, kad jei Honkongo įstatymai prieštaraus būsimam įstatymui, aiškinimo galią turi Pekino nuolatinis komitetas.
„Ji atskleidė slapto NSA (Nacionalinio saugumo agentūra) dokumento apie Rusijos įsilaužimus per rinkimus JAV turinį – dabar Realiti Viner (Reality Winner) laikoma tėvynės išdavike“, – rašo Šveicarijos leidinio Tages-Anzeiger žurnalistas Frederikas Obermajeris.
Tas laiškas galėjo pakeisti pasaulio politiką. Vokas grėsė sprogimu: jame buvo penkių puslapių itin slapta Amerikos žvalgybos tarnybos (NSA) analizė. Dokumente sakoma, kad Rusijos karinė žvalgyba įvykdė kibernetinę ataką mažiausiai prieš vieną Amerikos kompaniją tam, kad gautų informacijos apie programinį aprūpinimą, kuris turėjo būti naudojamas per prezidento rinkimus JAV. Be to, žmonėms, atsakingiems už rinkėjų registraciją, buvo išsiųsti 122 elektroniniai pranešimai, per kuriuos gavėjų kompiuteriuose būdavo įvedama šnipinėjimo programinė įranga. Laišką su slaptu dokumentu išsiuntė Realiti Li Viner, pasakoja leidinys.
Reality Winner
Dabar Viner jau 14 mėnesių sėdi kalėjime, amerikiečių akyse ji yra tėvynės išdavikė. Džordžijos teismas nuteisė ją 5 metams ir 3 mėnesiams kalėti.
„Iš pradžių Čelsi Mening, paskui Edvardas Snoudenas, dabar Realiti Viner. Jų bylos byloja apie praktiškai šizofrenišką elgesį JAV su informatoriais, atskleidžiančiais specialiųjų tarnybų veiklą: jų demaskavimus giria daugelis, bet jie patys yra persekiojami“, – pabrėžia Obermajeris.
Realiti Viner, tarnavusi JAV KOP, mokėjo darių, forsių ir puštų kalbas, klausydavo ir vertė NSA būstinėje žmonių pokalbius kitame pasaulio pakrašty. Ji padėdavo nuspręsti, ką laikyti teroristu, ką reikia nužudyti pasinaudojus dronu, o ką ne. Viner, rašo žurnalistas, buvo svarbus „sraigtelis Amerikos karinėje mašinoje“.
Bredlis Meningas, save laikantis moterimi.
Atleista iš tarnybos Viner dirbo NSA filiale Džordžijoje ir, kaip ir anksčiau, turėjo teisę susipažinti su itin slaptais dokumentais, įskaitant ir penkių puslapių analizę apie numanomą įtaką JAV prezidento rinkimams 2016 metais, kurią, kaip prisipažino Viner, ji slapta išnešė iš savo griežtai saugomos darbo vietos, paslėpusi dokumentą pėdkelnėse. „Manau, ji buvo įsitikinusi, kad gyventojai turi žinoti jo turinį“, – sako jos motina Bili-Džin Devis.
Laišką su dokumentu Viner, reikia manyti, išsiuntė Onliner-portalui The Intercept, spausdinusiam tyrimus apie Amerikos vyriausybę bei specialiąsias tarnybas.
Edvardas Snoudenas
Prokuratūra patraukė Realiti Viner atsakomybėn pagal „Įstatymą dėl šnipinėjimo“, tuo tarpu JAV konfidenciali informacija reguliariai perdavinėjama be rimtų padarinių, pabrėžia straipsnio autorius. Antai, buvęs CŽV vadovas Deividas Petreusas perdavė slaptą informaciją savo mylimajai ir atsipirko pinigine bauda. „Generolams JAV, matyt, galioja kitos taisyklės, nei paprastiems specialiųjų tarnybų kareiviams ir tarnautojams, ypač jei jie demaskuoja informaciją, nušviečiančią vyriausybę nenaudingai“, – baigia Obermajeris.
„Per 30-imt operatyvinio darbo CŽV metų aš daug kartų girdėjau apmaudžius šūksnius: „Jeigu man negalima naudotis ta informacija, tai kokia iš jos nauda? Kam tada apskritai ją kaupti?“ – prisimena The Washington Post puslapiuose Stivenas L. Holas, kurio specializacija šioje agentūroje – Rusija.
Autorius aiškina: „Paprastai taip šūkalioja ambasadoriai ar nacionalinio saugumo aparato aukšti bendradarbiai Vašingtone, o kartais net žvalgybos tarnybų analitikai, kuriems prieinama iš tikrųjų stulbinanti informacija, slapta gauta iš informatorių ar techninėmis priemonėmis“.
Dar apmaudžiau tais atvejais, kai vyriausybė ir amerikiečiai reikalauja atsakymų į sudėtingus klausimus.
„Būtent tokioje situacijoje mūsų šalis atsidūrė svarstant JAV žvalgybinės bendruomenės versiją, kuri skelbia, kad Rusijos hakeriai bandė paveikti prezidento rikimų eigą Amerikoje“, – rašo autorius.
Holo nuomone, įrodyti platiesiems visuomenės sluoksniams, kad toji versija atitinka tikrovę, bus sudėtinga. „Kibernetinių įsilaužimų ir to, ką apie juos žino Amerikos žvalgybos tarnybos, versijų svarstymas tiesiogiai susijęs su daugybe pačių delikačiausių mūsų profesijos niuansų: kaip geriausiai apsaugoti šaltinius ir metodus, kaip panaudoti slapta gautą informaciją aštriems politiniams klausimams sureguliuoti“, – aiškina autorius.
Jis perspėja: esama rizikos, kad paviešinus techninį potencialą, kuriam sukurti JAV sunaudojo milijonus dolerių ir sugaišo daugybę metų, jis taps bevertis, o informatoriai neteks gyvybės.
Toks pagrindinis prieštaravimas tarp slapto žvalgybinės informacijos rinkimo ir atviros visuomenės. Amerikos žvalgybos tarnybos kurtos tam, kad teiktų žvalgybos duomenis aukštiems valdininkams iš valdžios vykdomosios šakos, „bet viešai skelbti žvalgybinius duomenis, iš esmės, niekada nebuvo numatyta“, pabrėžia Holas.
„Galima suprasti skeptikus, kurie atmes žvalgybos tarnybų raginimus: „Paprasčiausiai patikėkite mumis“, – tuo labiau, kad Amerikos žvalgybos tarnybos ne visuomet daro teisingas išvadas“, – rašo autorius. Idėja teikti žvalgybinius duomenis tik aukštiems valdininkams gali pasirodyti senamadiška.
Bet užsienyje esantys informatoriai supranta, kad rizikuoja. Jeigu jie pajus, kad jų saugumo garantijų nėra arba garantijos bevertės, tai patys atsijos informaciją, kurią perduoda Amerikos žvalgybai, o kartais paprasčiausiai jos nepraneš. Jeigu pagarsinsime techninius metodus, priešininkas skubiai užkirs priėjimą prie paslapčių.
„Abiem atvejais žvalgybinių duomenų srautas nutruks, o ateityje jų gali smarkiai sumažėti. Teks verbuoti naujus informatorius ir atlikti naujus techninius darbus. Tam reikia daug metų ir brangiai kainuoja“, – sakoma straipsnyje.
„Bet ar mes negalime sugalvoti, kaip išslaptinti nors dalį žvalgybinių duomenų apie Rusijos hakerių atakas, nesukeldami pavojaus šaltiniams ir metodams? Kartais galime“, – pripažįsta autorius. Galima pakeisti formuluotes ir praleisti kai kurias detales.
Bet „kai vyriausybę drasko politiniai prieštaravimai ir daugelis nesutarimų pasireiškia viešai, ypač slaptos informacijos nutekėjimo (iš bet kurios politinės barikados pusės) galimybė darosi nepriimtinai didelė“, – sakoma straipsnyje.
„Pakartosiu garsųjį Lenino klausimą: „Ką daryti?“ – rašo autorius. – Viena vertus, žmonėms svarbu suprasti, kad Rusijos hakerių atakos buvo tik dalis žymiai platesnių bandymų paveikti amerikiečių nuomonę dešimtmečiais nudailintais propagandiniais metodais, – pavyzdžiui, skleidžiant apgaulingas naujienas, kurios suteikia vienam kandidatui privalumų prieš kitą“. Kita vertus, jeigu bus paskelbti kokie nors žvalgybiniai duomenys, ta ar kita politinė stovykla manys, kad informacija naudinga jos priešininkams, ir pareikalaus pateikti jai papildomų žinių bei pranešti, kaip šios buvo gautos.
Galimas dalykas, žvalgybos tarnyboms teks paskelbti dalį žvalgybinių duomenų, kuri nebūtų rizikinga informacijos rinkimui. Bet toks variantas nepatiks nei žvalgams, nei tiems, kas reikalauja skelbti plačiau, mano autorius. „Žinoma, dėl tos paskutinės problemos kalti ne rusai, o mūsų pačių suskaldyta politinė sistema“, – priduria Holas.
Informacijos šaltinis: The Washington Post leidinys.
Kur yra Bad-Aiblingo miestas? Vokietijoje, Bavarijos regione. Kuo šis miestas ypatingas? Čia įsikūrusi galinga Vokietijos žvalgybos pasiklausymo stotis. Kaip ji pravertė JAV Nacionalinio saugumo agentūrai NSA?
Ši stotis, kaip rašo Georgo Maskolo leidinyje Süddeutsche Zeitung, talkino amerikiečių žvalgybai NSA šnipinėjant prancūzus. Tiksliau tariant, netrukdė amerikiečiams šnipinėti naudojant vokišką įrangą. Amerikiečių žvalgybą domino Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, prezidentūros ir Europos Komisijos pareigūnai.
Viktoras N. Hamiltonas – Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) bendradarbis, pabėgęs į Sovietų Sąjungą 1963 metais.
1957 metais V.N.Hamiltonas dirbo viešbučio koridoriaus darbuotoju Džordžijoje, kai JAV kariuomenės karininkas pasiūlė jam darbą NSA, įvertinęs tai, kad jis mokėjo arabų kalbą ir žinojo padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Tikroji V.N.Hamiltono pavardė buvo Hindali ir iki šeštojo dešimtmečio vidurio jis gyveno Libijoje. Ten jis susipažino su amerikiete, jie susituokė ir persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Hindali teisėtais pagrindais pasikeitė pavardę ir natūralizavosi kaip Amerikos pilietis.
Džeimsas Bemfordas – rašytojas ir reporteris, kuris specializavosi žurnalistiniuose tyrimuose bei parašė knygą „Mįslių rūmai“ („The Puzzle Palace“, 1982).
Knyga buvo su paantrašte – „Apybraiža apie slapčiausią Amerikos specialiąją tarnybą“. Tai buvo pirmoji smulki ir autoritetinga ataskaita apie JAV Nacionalinio saugumo agentūrą (NSA).
Džeimsas Bemfordas (James Bamford)– vienas iš nedaugelio visiškai nepriklausomų NSA ekspertų.
Dirbo prodiuseriu IBC News, buvo atsakingas už žurnalistinius tyrimus. Šaltojo karo metais užsiiminėjo šnipinėjimo problemomis, paskui kariniais nusikaltimais Bosnijoje.
Feliksas Blošas (Felix Bloch, g. 1935 m.) – amerikiečių diplomatas, atleistas iš valstybės departamento, kai plačiai išgarsėjo skandalingas „šnipinėjimo tyrimas“, kuris, deja, taip ir nepadarė vienareikšmiškos išvados.
Nuo antrojo pasaulinio karo F.Blošas buvo aukščiausio rango Amerikos valstybės departamento valdininkas, įpainiotas į šnipinėjimo bylą.
B.Blošas gimė Austrijoje, bet mokėsi jau Jungtinėse Amerikos Valstijose (Pensilvanijos universitete) ir dirbti valstybės departamente pradėjo 1958 metais. Iš pradžių jis užsiiminėjo žvalgybos klausimais. 1960 metais gavo paskyrimą į Amerikos konsulatą Diuseldorfe (tuomet Vakarų Vokietijoje) bendradarbiu prekybos reikalams.
Lju Alenas (Lu Allen) – JAV Karinių oro pajėgų (KOP) karininkas, vienas iš žymiausių Nacionalinio saugumo agentūros (National Security Agency / Central Security Service Public Information / NSA/CSS) direktorių, buvęs šiose pareigose nuo 1973 m. rugpjūčio iki 1977 m. rugpjūčio.
L.Alenas baigė Karinę akademiją, vėliau apgynė magistro ir daktaro laipsnius Ilinojaus universitete. Būdamas KOP leitenantas, ėjo kelerias pareigas, susijusias su branduolinės ginkluotės aptarnavimu. 1961 metais perėjo į Gynybos ministerijos Inžinerinių tyrimų tarnybos (Nacionalinės žvalgybos valdyboje), atsakingos už Amerikos kosminių šnipinėjimo aparatų panaudojimo programą, viršininko aparatą.
