NATO generalinio sekretoriaus (Jensas Stoltenbergas) spaudos konferencija. ELTA / Julius Kalinskas
Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Ukraina kvietimo į NATO sulauks, kai dėl to sutars sąjungininkės ir bus įvykdytos reikiamos sąlygos.
„Mes aiškiai pasakėme, kad pakvietimas bus pateiktas tada, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos“, – Vilniuje teigė generalinis sekretorius.
„Sąjungininkės šiandien susitarė dėl tvirtos ir vieningos bei teigiamos žinutės Ukrainai. Dėl tebesitęsiančios paramos ir dėl kelio, kuris ves dėl narystės“, – pridūrė jis.
Pirmosios Vilniaus viršūnių susitikimo dienos vakare NATO generalinis sekretorius pristatė 3 žingsnių programą Ukrainai, kuri padės su agresore kovojančiai šaliai ateityje prisijungti prie Aljanso.
„Šiandien sąjungininkai susitarė dėl trijų elementų paketo, skirto priartinti Ukrainą prie NATO“, – vakare surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė J. Stoltenbergas.
Pirmiausia, anot jo, parengta daugiametė pagalbos Ukrainai programa, kuri padės atkurti šalies saugumo ir gynybos sektorių.
„Pirma – nauja daugiametė pagalbos Ukrainai programa, skirta pereiti nuo sovietmečio prie NATO standartų mokymų ir doktrinų, padėti atkurti Ukrainos saugumo ir gynybos sektorių bei patenkinti svarbiausius poreikius, tokius kaip kuras, išminavimo įranga ir medicinos reikmenys“, – sakė generalinis sekretorius.
Antras žingsnis, anot J. Stoltenbergo, NATO-Ukrainos tarybos įsteigimas. Pasak generalinio sekretoriaus, taryba padės krizių metu, teiks konsultacijas ir priims spendimus.
„Antra – nauja NATO-Ukrainos taryba, skirta krizių valdymui, konsultacijoms ir sprendimams priimti. Laukiu rytojaus steigiamojo tarybos posėdžio su prezidentu Zelenskiu“, – teigė J. Stoltenbergas.
Trečiuoju programos punktu patvirtinta, kad Ukrainai stojant į NATO bus panaikintas narystės veiksmų plano reikalavimas.
„Trečia – dar kartą patvirtinome, kad Ukraina taps NATO nare, ir sutikome panaikinti narystės veiksmų plano reikalavimą. Tai pakeis Ukrainos narystės kelią iš dviejų etapų į vieno etapo procesą“, – paaiškino Aljanso generalinis sekretorius.
Jensas Stoltenbergas. NATO generalinio sekretoriaus spaudos konferencija. ELTA / Julius Kalinskas
„Taip pat aiškiai pasakėme, kad pakviesime Ukrainą įstoti į NATO, kai sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Anot jo, šis planas Ukrainai yra stiprus ir aiškiai nubrėžia kelią narystės NATO link.
„Tai stiprus paketas Ukrainai ir aiškus kelias narystės NATO link“, – reziumavo J. Stoltenbergas.
Antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Birželio 15-ąją televizija LRT ir informacinė agentūra ELTA paskelbė svarbų buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Rasmusseno pareiškimą, esą NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukrainai turėtų būti pasiūlyta tapti NATO nare.
„Asmeniškai manau, kad atėjo metas pakviesti Ukrainą ir tai turėtų būti padaryta Vilniaus viršūnių susitikime. O jei ne Vilniuje, tai kitais metais vėliausiai. Bet Vilniuje mes turėtume nubrėžti aiškų kelią, kaip Ukraina turėtų įstoti į NATO“.
Buvusio NATO generalinio sekretoriaus teigimu, jei Ukraina nebūtų pakviesta tapti NATO nare dėl šalyje tebevykstančio karo, tai suteiktų Rusijai motyvacijos tęsti agresiją.
Buvęs generalinis sekretorius taip pat sakė, kad Krymo aneksija ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje privertė pasimokyti iš praeities klaidų.
„Žvelgdami į praeitį galime pasakyti, kad mes padarėme daug klaidų ir pagrindinė klaida buvo nuvertinti Putino ambiciją ir žiaurumą. Dabar mes pasimokėme iš istorijos. Ir turime pasimokyti, kad taikymasis neskatina taikos, jis skatina tik karą ir konfliktą. Jie gerbia tik vieną kalbą – galios ir vienybės kalbą. Mes turėtumėme pademonstruoti ir vieną, ir kitą Vilniaus susitikime“, – tikino A. Rasmussenas.
Jei manęs paklaustumėte, ar pritariu tokiai buvusio NATO generalinio sekretoriaus pozicijai, atsakyčiau „taip, pritariu“. Dar pridurčiau, jog toks paraginimas prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11 – 12 dienomis – sveikintinas. A. F. Rasmussenas kalba teisingai.
Tačiau ar galime aklai pasitikėti A. F. Rasmusseno nuoširdumu? Karti gyvenimiška patirtis nuolat mums primena istorijas, kai žodžiai dažnai vėliau skirdavosi nuo darbų arba mums būdavo specialiai sąmoningai ir akiplėšiškai meluojama. Pavyzdžiui, mušamasi į krūtinę, jog Ukrainą būtina kuo skubiau priimti po NATO politiniu – gynybiniu skėčiu, o realiai viskas daroma, kad jos Briuselis niekad niekada nepriimtų. Taip negalėtų nutikti?
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Štai viešojoje erdvėje mums, atidžiai sekantiems, kuo baigsis Rusijos agresija prieš Ukrainą, puikiai žinomas Aleksejus Arestovičius yra prisipažinęs ( ir be prisipažinimų dabar jau akivaizdu), jog 2022-aisiais pirmosiomis karo savaitėmis jis padėtį fronte specialiai pagražindavęs. Esą tai būta švento melo. Reikėjo sustiprinti ukrainiečių pasitikėjimą savo jėgomis. Gal ir teisinga pozicija. Bet šiandien karinis apžvalgininkas A. Arestovičius vėl labai didelis optimistas, komentuodamas Ukrainos kariuomenės žingsnius. Suprask, Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, nes Vakarai duos ginklų bei šaudmenų tiek, kiek Kijevui reikės. Tačiau A. Arestovičiaus per kraštus trykštantis optimizmas dabar jau nekelia didelio pasitikėjimo. Daug abejonių. Gal vėl blefuoja, tegul ir gerų ketinimų vedinas.
O kaip perprasti politikus, kurie įvykius, sakykim, Europoje vertina teisingai, užtat Kaukaze – akiplėšiškai meluoja? Jei pamelavo ten, tai kokias garantijas turime, jog negudrauja čia ir dabar? Omenyje turiu būtent A. Rasmusseną.
Štai vos prieš keletą mėnesių buvau paskelbęs dvi publikacijas „Kokio velnio į Jerevaną trenkėsi buvęs NATO generalinis sekretorius?“ ir „Už proarmėnišką poziciją – nuo 150 iki 400 tūkst. eurų honoraras“. Jose komentavau būtent apie NATO ir Ukrainos santykius šiandien teisingai kalbančio A. Rasmusseno viešnagę Armėnijoje šių metų kovo mėnesį.
Trumpai priminsiu, ką šių metų kovo mėnesį rašiau minėtuose savo straipsniuose.
Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano dalis. Tai reiškia, kad visi Jerevano kaltinimai, esą azerbaidžaniečių kariškiai neteisėtai blokuoja Lačino koridorių, neteisėtai tikrina į Karabachą ir po Karabacho teritoriją važinėjančius automobilius, rengia karines operacijas prieš Azerbaidžano kariuomenei nepavaldžius karinius būrius, – nepagrįsti.
Taip! Ir niekaip kitaip. Karabachas, remiantis tarptautine teise, visąlaik priklausė Azerbaidžanui. Tiek ir prieš kelis šimtus metus, tiek ir dabar. Visi armėnų aikčiojimai, esą Baku valdžiai neleistina Karabache tikrinti kalnų keliais važiuojančių automobilių arba persekioti Azerbaidžanui nepriklausančias karines formuotes, – neverti nė sudilusio skatiko.
Tikėjausi, jog buvęs NATO generalinis sekretorius būtent šias akivaizdžias tiesas, atvykęs į Jerevaną, išguldys Armėnijos premjerui, Armėnijos prezidentui, Armėnijos parlamento pirmininkui.
Andersas Foghas Rasmussenas – Armėnijos vėliavos fone
Deja, nutiko atvirkščiai. Jis pareiškė Jerevane, esą tarptautinė bendruomenė privalo spausti azerbaidžaniečius dėl Lačino koridoriaus atidarymo, kitaip regioną ištiks humanitarinė krizė. Jis net tvirtino, jog tarp Armėnijos ir NATO įmanomas tamprus bendradarbiavimas. Nors, žvelgiant priekabiai, Armėnija vis dar priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kuriai vadovauja Rusija. Be to, Armėnijoje vis dar dislokuota Rusijos karinė bazė. Net jei Armėnija labai labai labai norėtų pabėgti nuo Kremliaus globos, jai tai padaryti būtų sunkoka. Keblu patikėti, jog Rusija taip lengvai išves savo kariuomenę iš Giumri. Tad buvęs NATO gensekas turėtų žinoti – bendradarbiaudamas su Armėnija tuo pačiu bendradarbiauji ir su Rusija. Pažadai, esą Jerevanas taps dideliu Briuselio draugu, – sunkiai suvokiama abrakadabra.
Įdomu dar ir tai, kad 2012-aisiais, būdamas NATO generaliniu sekretoriumi, ponas A. F. Rasmusenas Briuselyje buvo susitikęs su Azerbaidžano lyderiu Ilchamu Alijevu. NATO vadovas tuomet dėkojo Azerbaidžanui už jo misiją Afganistane ir tvirtino, jog Baku stiprina visos Europos saugumą. A. F. Rasmusenas pabrėžė 2012-aisiais, kad NATO labai vertina draugystę su Azerbaidžanu.
Prabėgo maždaug dešimtmetis, ir buvęs NATO generalinis sekretorius kardinaliai pakeitė poziciją. Kodėl? Kas nutiko? Pirmiausia į galvą šauną mintis: vėl tie prakeikti „dvigubi standartai“. Kai kurių Europos lyderių pozicijos nebeįmanoma suvokti. Kai Azerbaidžanas buvo praradęs Karabachą, kai armėnai Karabache barbariškai griovė azerbaidžaniečių religinius, kultūrinius, istorinius paminklus, kai Azerbaidžanas buvo priverstas priglausti maždaug milijoną pabėgėlių, kuriuos išvijo armėnų separatistai, tuomet Europa tarsi palaikė Azerbaidžaną. Vos tik Azerbaidžanas atkūrė beveik visą savo teritorinį vientisumą (trūksta tik kelių rajonų), – oficialusis Baku tapo Europai nepriimtinas? Kodėl gailimasi Armėnijos. Jei Armėnija būtų padori, sąžininga, civilizuota valstybė, ji pati, niekieno neverčiama, pasitrauktų iš Karabacho. Ne tik nešdintųsi lauk iš azerbaidžanietiškų žemių, bet ir pažadėtų Baku atlyginti nuostolius už neteisėtą Azerbaidžano teritorijos okupaciją, trukusią maždaug nuo 1988-ųjų iki 2020-ųjų metų rudens.
Ilgai netrukus paaiškėjo, kodėl buvęs NATO vadovas skrido į Jerevaną. Armėnų kilmės žurnalistė Elison Tachmizian (baigusi Tarptautinių santykių mokyklą prie Džordžo Vašingtono universiteto, dirbo leidiniuose France – Press, Asia Times, The Armenian Weekly) savo paskyroje Twitter paskelbė įrašą, iš kurio aiškėja, jog oficialusis Jerevanas ponui A. F. Rasmusenui už vizitą į Armėniją ir proarmėniškus pareiškimus pažadėjo nuo 150 iki 400 tūkst eurų honorarą. Pasirodo, buvęs NATO gensekas turi kompaniją „Rasmussen Global“, kuri valstybių vadovams, ambasadoms, tarptautinėms organizacijoms teikia lobistines paslaugas. Be abejo, lobistinės paslaugos teikiamos ne už gražias akis. Reikia mokėti.
Armėnų kilmės žurnalistė E. Tachmizian pateikė dokumento iš registrų centro kopiją, kur aiškiai matyti: pažadėta nuo 150 iki 400 tūkst. eurų.
Tik vis dar neaišku, ar pinigai buvo sumokėti. Gal po į viešumą iškilusio skandalo A. F. Rasmusenas atsisakė honoraro? O gal Armėnijos vadovybė pati nepanorėjo mokėti A. F. Rasmusenui, šiems faktams iškilus į paviršių?
Dabar jau ne tiek svarbu. Svarbiausia, kad mes žinome, ko verti pono A. F. Rasmuseno pareiškimai dėl Karabacho (honoraras svarbiau nei tiesa?). Todėl brolius lietuvius raginu nepult žavėtis šiuo buvusiu NATO vadovu. Nėra jokių garantijų, jog suklupęs Pietų Kaukaze nesuklups ir kitoje vietoje.
Andersas Foghas Rasmussenas – Armėnijos vėliavos fone
Kai viešojoje erdvėje aptikau pranešimų, jog buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas viešėjo Armėnijos sostinėje Jerevane, – iš pradžių apsidžiaugiau. Tikėjausi, jog didelės politinės patirties turintis A. F. Rasmusenas vizito Jerevane metu ragins armėnų politikus liautis gudrauti dėl Karabacho. Kad ir kaip išsisukinėtų ir vinguriuotų Armėnijos politikai, jau metas pripažinti pačiu aukščiausiu lygiu: Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano dalis. O tai reiškia, kad visi Jerevano kaltinimai, esą azerbaidžaniečių kariškiai neteisėtai blokuoja Lačino koridorių, neteisėtai tikrina į Karabachą ir po Karabacho teritoriją važinėjančius automobilius, neteisėtai rengia karines operacijas prieš Azerbaidžano kariuomenei nepavaldžius karinius būrius, – nepagrįsti.
Taip! Ir niekaip kitaip. Karabachas, remiantis tarptautine teise, visąlaik priklausė Azerbaidžanui. Tiek ir prieš kelis šimtus metus, tiek ir dabar. Karabachas teisiškai Azerbaidžanui priklausė 1988- 1992-aisiais, kai Maskva dirbtinai kurstė antiazerbaidžanietiškas nuotaikas Jerevane. Karabachas buvo azerbaidžanietiškas ir 1992 – 1994 metais, kuomet armėnų separatistai, remiami rusų karinių dalinių, neteisėtai užgrobė šias žemes. Karabachas teisiškai nepriklausė armėnams ir 1994 – 2020-aisiais, nors formaliai iki pat 2020-ųjų jį valdė būtent armėnų separatistai. Taigi Azerbaidžanas turi neabejotiną teisę Karabache elgtis kaip tinkamas. Tai – jo žemė. Visi armėnų aikčiojimai, esą Baku valdžiai neleistina Karabache tikrinti kalnų keliais važiuojančių automobilių arba persekioti Azerbaidžanui nepriklausančias karines formuotes, – neverti nė sudilusio skatiko.
Tikėjausi, jog buvęs NATO generalinis sekretorius būtent šias akivaizdžias tiesas išguldys Armėnijos premjerui, Armėnijos prezidentui, Armėnijos parlamento pirmininkui. Juk danų tautybės A. F. Rasmusenas didžiojoje politikoje – ne vienerius metus. Pavyzdžiui, prieš tapdamas NATO vadovu, 2001 – 2009 metais jis ėjo Danijos premjero pareigas. Žodžiu, vėtytas ir mėtytas.
Deja, nutiko atvirkščiai. Jis pareiškė Jerevane, esą tarptautinė bendruomenė privalo spausti azerbaidžaniečius dėl Lačino koridoriaus atidarymo, kitaip regioną ištiks humanitarinė krizė. Jis net tvirtino, jog tarp Armėnijos ir NATO įmanomas tamprus bendradarbiavimas. Nors, žvelgiant priekabiai, Armėnija vis dar priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kuriai vadovauja Rusija. Be to, Armėnijoje vis dar dislokuota Rusijos karinė bazė. Net jei Armėnija labai labai labai norėtų pabėgti nuo Kremliaus globos, jai tai padaryti būtų sunkoka. Keblu patikėti, jog Rusija taip lengvai išves savo kariuomenę iš Giumri. Tad buvęs NATO gensekas turėtų žinoti – bendradarbiaudamas su Armėnija tuo pačiu bendradarbiauji ir su Rusija. Pažadai, esą Jerevanas taps dideliu Briuselio draugu, – sunkiai suvokiama abrakadabra.
Įdomu dar ir tai, kad 2012-aisiais, būdamas NATO generaliniu sekretoriumi, ponas A. F. Rasmusenas Briuselyje buvo susitikęs su Azerbaidžano lyderiu Ilchamu Alijevu. NATO vadovas tuomet dėkojo Azerbaidžanui už jo misiją Afganistane ir tvirtino, jog Baku stiprina visos Europos saugumą. A. F. Rasmusenas pabrėžė 2012-aisiais, kad NATO labai vertina draugystę su Azerbaidžanu.
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
Prabėgo maždaug dešimtmetis, ir buvęs NATO generalinis sekretorius kardinaliai pakeitė poziciją. Kodėl? Kas nutiko? Pirmiausia į galvą šauną mintis: vėl tie prakeikti „dvigubi standartai“. Kai kurių Europos lyderių pozicijos nebeįmanoma suvokti. Kai Azerbaidžanas buvo praradęs Karabachą, kai armėnai Karabache barbariškai griovė azerbaidžaniečių religinius, kultūrinius, istorinius paminklus, kai Azerbaidžanas buvo priverstas priglausti maždaug milijoną pabėgėlių, kuriuos iš savo žemių išvijo armėnų separatistai, tuomet Europa gyrė Azerbaidžaną. Vos tik Azerbaidžanas atkūrė beveik visą savo teritorinį vientisumą (trūksta kelių rajonų), – oficialusis Baku tapo Europai nepriimtinas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad 2022 metų vasario 24 dienos išvakarėse nuėjo miegoti puikiai žinodamas, kad po kelių valandų prasidės kruvini mūšiai.
Ištisus mėnesius trukę Vakarų karinio aljanso vadovo perspėjimai virto įsitikinimu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tą dieną pradės didelio masto puolimą prieš Ukrainą.
„Nuėjau miegoti. Bet tai buvo labai trumpa naktis, nes žinojau, kad kažkuriuo metu, po kelių valandų, kas nors mane pažadins, – ir būtent taip ir nutiko“, – teigė jis interviu naujienų agentūrai AFP likus savaitei iki pirmųjų invazijos metinių.
„Apie ketvirtą valandą man paskambino štabo viršininkas ir trumpai pranešė, kad jie pradėjo, t. y. invazija prasidėjo. Jokios staigmenos, nes mes žinojome.“
Nors daugelis visame pasaulyje iki pat pabaigos vylėsi, kad Maskva nerizikuos surengti plataus masto puolimo, NATO generaliniam sekretoriui nekilo abejonių, jog V. Putinas yra nusiteikęs imtis veiksmų.
„Karo žiaurumas gali šokiruoti. Tačiau tai nieko nenustebino, nes tokie įvykiai buvo prognozuojami likus keliems mėnesiams iki invazijos“, – sakė jis.
Dabar, karui, nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių ir pakirtusiam Europos saugumą, tęsiantis jau metus, J. Stoltenbergas įspėjo, kad NATO aljansas turi būti pasirengęs naujai priešpriešos su Rusija erai, kuri gali trukti ilgai.
„Prezidentas Putinas nori kitokios Europos, nori tokios Europos, kurioje galėtų kontroliuoti kaimynus, kurioje galėtų spręsti, ką šalys gali daryti“, – teigė J. Stoltenbergas.
„Turime būti pasirengę ilgam laikotarpiui, nes tai gali trukti daug, daug, daug, daug, daug metų.“
JAV vadovaujamo aljanso vadovas norvegas sakė nesiryžtąs prognozuoti, kiek ilgai tęsis atsinaujinusi Rusijos ir Vakarų konfrontacija, nes galimi staigūs pokyčiai.
„Matėme, kaip griuvo Berlyno siena, matėme, kas įvyko rugsėjo 11-ąją“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO „visada ieškos galimybių grįžti į situaciją, kurioje būtų galima užmegzti geresnius santykius, tačiau žinant, kaip dabar elgiasi Rusijos režimas, Maskvos režimas, to padaryti neįmanoma“.
NATO narės nesiuntė savo pajėgų į Ukrainą, o kai kurie Vakarų pareigūnai nerimauja, kad tiesioginis karinis konfliktas gali peraugti į branduolinį karą tarp Vakarų ir Rusijos. Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Tačiau nuo tada, kai įriedėjo Rusijos tankai, buvo dislokuoti dar dešimtys tūkstančių NATO karių rytiniame Aljanso flange, o eilė Europos sąjungininkių padidino išlaidas gynybai.
NATO narės, su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje, taip pat nusiuntė Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių, kad padėtų jai kovoti su Rusija.
Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas atmetė kaltinimus, esą NATO galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią Rusijos invazijai, greičiau apginkluodama Ukrainą dar nuo Krymo laikų arba priartindama ją prie Aljanso apsauginio skydo.
„Tai prezidento Putino pasirinktas karas, už kurį atsakingas tik vienas asmuo – prezidentas Putinas ir sprendimų priėmėjai Maskvoje“, – pareiškė NATO vadovas.
Putinas senatvėje. Foto montažas
„Galime analizuoti, galime diskutuoti, galime svarstyti įvairius sprendimus, bet tai jokiais būdais nepanaikina prezidento V. Putino atsakomybės už šį karą.“
Po metus trukusių kovų, per kurias abi pusės teigia nukovusios dešimtis tūkstančių savo priešų, NATO įspėja apie atsinaujinusį Rusijos puolimą, nes Maskva, siekdama kompensuoti ankstesnes nesėkmes, siunčia į fronto liniją daugiau karių.
Tačiau, kaip teigė J. Stoltenbergas, 30 valstybių aljanso narės kaip visada pasiryžusios užtikrinti, kad Ukraina galiausiai laimėtų.
„Esame ten tam, kad užtikrintume, jog Ukraina nugalėtų šiame kare, ir kad suteiktume jiems ginklų, amunicijos ir paramos, kurios jiems reikia“, – teigė jis.
„Jei prezidentas Putinas laimėtų Ukrainoje, tai būtų tragedija ukrainiečiams. Tačiau tai būtų pavojinga ir mums visiems, nes tada jam ir kitiems autoritariniams vadovams būtų pasiųsta žinutė, kad jie gali pasiekti savo tikslus, jei naudos karinę jėgą.“
NATO būstinė Briuselyje
Praha, lapkričio 30 d. (ELTA). Čekijos užsienio reikalų ministro Jakubo Kulháneko nuomone, Jenso Stoltenbergo įpėdinis NATO generalinio sekretoriaus poste turėtų būti Aljanso rytinio sparno – šalių, kurios įstojo į organizaciją sugriuvus geležinei uždangai Europoje, atstovas.
Čekijos diplomatijos vadovas tai pareiškė antradienį paskelbtame interviu laikraščiui „Lidové noviny“, komentuodamas klausimus, pateiktus svarstyti Rygoje vykstančiame NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Manau, jog būtų gerai, jei NATO generaliniu sekretoriumi taptų politikas iš šalių, kurios įstojo į Aljansą sugriuvus geležinei uždangai, – sakė jis. – Būtų teisinga, jei naujasis generalinis sekretorius būtų išrinktas kaip tik iš šios Aljanso dalies, kuri kartais vadinama jo rytiniu sparnu“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
J. Kulhánekas nepatikslino, kurie politikai siūlomi į J. Stoltenbergo įpėdinius. Bet jis pripažino, kad „pirmieji vardai jau nuskambėjo“.
„Lidové noviny“ žiniomis, tarp kandidatų yra buvusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
NATO generalinio sekretoriaus postas buvo įsteigtas 1952 metais. Nuo 2014 metų spalio 1 d. šias pareigas eina norvegas J. Stoltenbergas. Jo mandatas galioja iki 2022 metų rugsėjo 30 d.
Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją „visiškai kontroliuoja Rusija“, prieš prasidedant Briuselyje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Manau, kad labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, ir kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“, – NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui sakė D. Trumpas.
Tuo metu JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“, – pridūrė JAV vadovas.
Baltijos dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją. Rytų Europos šalys ir Ukraina nerimauja, kad dėl šio kontroversiško Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projekto ilgainiui jos bus pašalintos iš dujų tranzito proceso.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Antradienį NATO Jensą Stoltenbergą (Jens Stoltenberg) dar kartą paskyrė organizacijos generaliniu sekretoriumi – šias pareigas jam patikėta eiti iki 2020 metų. Apie tai paskelbta Aljansui, siekiančiam pasipriešinti Rusijos grėsmei, vykdant didžiausio masto reformas nuo Šaltojo karo laikų.
Aljansas ambicingai reformuoja savo valdymo struktūras, siekdamas pasirengti XXI a. karybos iššūkiams – ypač kibernetinių atakų ir hibridinio karo keliamoms grėsmėms.
Šiaurės Atlanto taryba – pagrindinis NATO sprendimų priėmimo organas – informavo, kad 29 Aljanso narės sutiko pratęsti J. Stoltenbergo vadovavimą organizacijai iki 2020 metų rugsėjo 30 dienos.
„Sąjungininkai sveikina generalinį sekretorių ir yra įsitikinę, kad jis sugebės toliau su atsidavimu tęsti darbus, siekiant parengti NATO XXI a. saugumo iššūkiams“, – rašoma tarybos pranešime.
58-erių buvęs Norvegijos premjeras, Aljanso vadovu tapęs 2014-ųjų spalį, tviteryje rašė esąs pagerbtas ir dėkingas, kad jo mandatas buvo pratęstas.
„Nekantrauju ir toliau bendradarbiauti, siekiant sustiprinti Aljansą ir užtikrinti mūsų piliečių saugumą“, – pridūrė jis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį atsiprašė Turkijos dėl incidento Norvegijoje, kuris supykdė Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan) ir privertė jį atšaukti Turkijos karius iš pratybų Norvegijoje.
„Atsiprašau dėl įžeidimo. Incidentą lėmė vieno asmens veiksmai ir jie neatspindi NATO požiūrio. Atitinkamas asmuo buvo skubiai pašalintas iš pratybų, vyksta tyrimas. Šis asmuo nėra NATO darbuotojas“, – sakė J. Stoltenbergas.
Turkijos prezidentas valdančiosios savo partijos „Teisingumas ir plėtra“ (AKP) nariams sakė, kad NATO pratybose Norvegijoje Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis jos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas (Mustafa Kemal Ataturk) bei jis pats (R. T. Erdoganas) buvo pavaizduoti kaip priešai. Teigiama, kad R. T. Erdogano ir M. K. Atatiurko atvaizdai pratybose galėjo būti naudojami kaip taikiniai.
Dėl šio incidento Turkija nusprendė atšaukti 40 pratybose dalyvaujančių šalies karių.
Prieš kitą mėnesį vyksiančias didžiules Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį paragino Kremlių laikytis skaidrumo taisyklių ir teigė atidžiai stebėsiąs šiuos karinius žaidimus, informuoja naujienų agentūra AFP.
„Visos šalys turi teisę rengti savo ginkluotųjų pajėgų pratybas, tačiau jos taip pat turėtų gerbti savo pareigą būti skaidriomis. Mes labai atidžiai stebėsime šių pratybų eigą“, – po susitikimo su Lenkijos ministre pirmininkes Beata Šydlo (Beata Szydlo) žurnalistams Varšuvoje penktadienį sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius paragino Rusiją užtikrinti, kad ji laikysis įsipareigojimų pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentą. Šis dokumentas reikalauja visas puses pateikti išankstinę informaciją apie pratybas ir įsileisti stebėtojų komandas, jog būtų išvengta bet kokių pavojingų nesusipratimų.
J. Stoltenbergas omenyje turėjo bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“, vyksiančias rugsėjo 14-20 dienomis. Baltarusija teigė, kad karinėse pratybose dalyvaus 12 700 karių, tačiau NATO narės įtaria, kad karių skaičius bus daug didesnis.
Be kita ko, anksčiau šią savaitę Baltarusija teigė pakvietusi stebėtojus iš septynių šalių. J. Stoltenbergas naujienų agentūrai AP teigė, kad NATO siųs du ekspertus.
Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) teigia, kad keturi tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje rodo Aljanso vienybę, jėgą ir ryžtą bei siunčia pranešimą potencialiems agresoriams.
„Keturi NATO batalionai siunčia aiškią žinią: vienos Aljanso narės puolimas reiškia visų narių puolimą. Jie rodo transatlantinio ryšio stiprumą. NATO yra grindžiama ryšiu tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Stiprus Aljansas svarbus abiem šiems regionams. Šiandien įvairių šalių pajėgos parodė, kad pasirengusios kovai. Pajėgos yra skirtos konflikto prevencijai ir tarnauti taikai“, – antradienį kalbėjo J. Stoltenbergas, Jonavos rajone stebėjęs tarptautines karines pratybas „Geležinis vilkas 2017“.
NATO vadovas pratybas įvardijo kaip įspūdingą įgūdžių ir NATO ryžto demonstraciją. J. Stoltenbergas padėkojo Lietuvai už pratybų rengimą, galimybę Aljanso narėms vykdyti bendrus mokymus. J. Stoltenbergas kartu su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite surengė dvišalį susitikimą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, jo metu aptarė geopolitinę situaciją, saugumo grėsmes regione ir tolesnes priemones joms atremti.
Vienas pagrindinių pratybų „Geležinis vilkas“ tikslų – įvertinti NATO priešakinių pajėgų bataliono pasirengimą ir manevravimo gebėjimus „Suvalkų koridoriaus“ ruože. Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas batalionas yra pirmasis baigtas formuoti ir visišką kovinę parengtį pasiekęs NATO batalionas Baltijos šalyse bei Lenkijoje.
Sprendimą regione dislokuoti 4 priešakinių pajėgų kovines grupes NATO vadovai vieningai priėmė pernai Varšuvos viršūnių susitikime, atsižvelgdami į augančią konvencinę Rusijos grėsmę. Regiono saugumui užtikrinti savo karius atsiųsti nusprendė 20 valstybių iš 29 NATO narių.
Birželio 12-23 dienomis Lietuvoje vykstančiose pratybose „Geležinis vilkas 2017“ dalyvauja per 5,3 tūkst. karių iš 11 NATO valstybių (su Lietuva). „Geležinis vilkas 2017“ yra plataus masto regioninių pratybų „Saber Strike“ („Kardo kirtis“) dalis.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, antradienį, birželio 20 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, su kuriuo aptars geopolitinę situaciją, agresyvios ir neprognozuojamos kaimynystės grėsmę regiono saugumui bei tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir NATO vadovai Stašėnuose, Jonavos r., stebės tarptautines pratybas „Geležinis vilkas 2017“. Tai šiemet didžiausios karinės pratybos Lietuvoje, kuriose dalyvauja daugiau nei 5300 karių iš 12 NATO valstybių.
Vienas pagrindinių pratybų „Geležinis vilkas“ tikslų – įvertinti NATO priešakinių pajėgų bataliono pasirengimą ir manevravimo gebėjimus „Suvalkų koridoriaus“ ruože.
Lietuvoje dislokuotas ir Vokietijos vadovaujamas batalionas yra pirmasis baigtas formuoti ir pilną kovinę parengtį pasiekęs NATO batalionas Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Šiuo metu kartu su vokiečių kariais jo sudėtyje tarnybą atlieka Nyderlandų, Belgijos ir Norvegijos kariai. Kitąmet prisijungs Liuksemburgo, Prancūzijos, Čekijos, Kroatijos ir Islandijos kariai.
Sprendimą 3 Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti 4 priešakinių pajėgų kovines grupes NATO vadovai vieningai priėmė Varšuvos viršūnių susitikime pernai, atsižvelgdami į augančią konvencinę Rusijos grėsmę. Regiono saugumui užtikrinti savo karius atsiųsti nusprendė 20 valstybių iš 29 NATO narių.
Pratybos „Geležinis vilkas 2017“ yra plataus masto regioninių pratybų „Saber Strike“ („Kardo kirtis“) dalis. Lietuvoje jos vyksta keliose vietovės. Jų metu pirmą kartą atliekamos plataus masto desantavimo, greito sunkiosios technikos permetimo, teritorijos atkovojimo, kontratakos ir mūšio mieste operacijos.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) per viršūnių susitikimą Briuselyje paspaudė valstybes dėl gynybos finansavimo ir, be terorizmo grėsmės, atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Aljanso pasienyje.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Turime būti stiprūs ir budrūs. Ateities NATO turės sutelkti dėmesį į terorizmą, imigraciją, taip pat į Rusijos grėsmę NATO rytų ir pietiniame pasienyje“, – sakė jis savo kalboje atidengiant memorialą Rugsėjo 11-osios aukoms prie naujojo Aljanso būstinės pastato, kuriame susitinka Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
JAV prezidentas teigė NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jens Stoltenberg) atvirai išsakęs savo nuogąstavimus dėl Aljanso narių gynybos finansavimo.
„23 iš 28 narių nemoka tiek, kiek turėtų, už savo gynybą, tai neteisinga prieš JAV mokesčių mokėtojus. Daugelis iš šių šalių yra skolingos dideles pinigų sumas dar nuo praėjusių metų ir nemoka. Per pastaruosius aštuonerius metus JAV išleido gynybai daugiau nei visos šalys kartu. Jeigu visi būtume skyrę bent po 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pernai, mes būtume turėję papildomą 119 mlrd. JAV dolerių rezervą kolektyvinei gynybai ir kitoms bendroms reikmėms“, – sakė D. Trampas.
JAV prezidento teigimu, net 2 proc. gynybai nebėra pakankama dalis biudžeto, turint mintyje augančias grėsmes ir anksčiau neišmokėtas pinigų sumas, tam, kad būtų užkamšyti trūkumai, modernizuotas pasirengimas ir užtikrintas pakankamas pajėgų kiekis.
„Turime atsigriebti už prarastus metus, 2 proc. yra absoliutus minimumas atremiant šiandienines realias ir bjaurias grėsmes“, – pažymėjo D. Trampas.
ELTA primena, kad Lietuva 2 proc. BVP planuoja skirti jau kitąmet. Reikalavimą dėl 20 proc. nuo viso gynybos finansavimo skyrimo modernizacijai ir įsigijimams mūsų šalis jau vykdo.
Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuvos tempai didinti finansavimą gynybai buvo nulemti išorinių grėsmių.
„Labai džiaugiuosi, kad sugebėjome ir sustiprinti savo kariuomenę, atnaujinti, modernizuoti ginkluotę, ir tuo pačiu atkurti rezervą per šauktinių sistemą. Taigi Lietuva tikrai pirmiausiai stiprina savo pajėgas gynybai, kad galėtų tuomet kreiptis ir į kitas šalis, esant reikalui, kad ir jos galėtų padėti“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuva 2 proc. finansavimą gynybai ketina pasiekti kitąmet. Šiuo metu gynybai tiek skiria JAV, Graikija, Estija, JK ir Lenkija. Reikalavimą dėl 20 proc. modernizavimui jau vykdo Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Norvegija, JAV, Prancūzija, JK, Turkija, Rumunija ir Italija.
Briuselyje (Belgija) krašto apsaugos ministras Juozas Olekas NATO gynybos ministrų susitikime pristatė Lietuvos pasirengimą mūsų šalyje dislokuoti Vokietijos vadovaujamą sąjungininkų bataliono kovinę grupę.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) susitikime patvirtino, jog prie Lietuvoje dislokuojamo Vokietijos vadovaujamo bataliono prisijungs, Belgija, Kroatija, Liuksemburgas, Prancūzija, Nyderlandai ir Norvegija.
„Lietuva vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkių pastangas sustiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą bei sprendimą formuoti bataliono kovinę grupę ir dislokuoti karius bei karinę techniką Lietuvoje. Lietuva intensyviai dirba, siekdama tinkamai priimti bataliono kovinę grupę 2017 metais“, – kalbėjo ministras J. Olekas.
Pasak ministro, šiuo metu yra derinami dokumentai dėl priimančiosios šalies paramos suteikimo, vykdomi infrastruktūros atvykstantiems sąjungininkų kariams apgyvendinti, technikai ir amunicijai saugoti bei treniruotis lauko sąlygomis parengimo darbai.
„Kitais metais atvykstantys sąjungininkių kariai įsikurs Rukloje, tačiau kai pastatysime naują Lietuvos kariuomenės karinį miestelį Rokantiškėse, bataliono kovinė grupė galės persikelti ten“, – teigė ministras J. Olekas.
Susitikime aptariant Aljanso veiksmus reaguojant į grėsmes iš Pietų, ministras J. Olekas informavo, kad Lietuva, prisidėdama prie JAV vadovaujamos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve“), nuo kitų metų pradžios planuoja išsiųsti pirmąją 6 Lietuvos kariuomenės instruktorių grupę. Lietuvos kariai tarptautinėje operacijoje Irake dalyvaus Danijos karių kontingento sudėtyje, kur treniruos Irako saugumo pajėgas kovai su teroristine organizacija DAESH.
„Prisidėdami prie kovos su DAESH mes prisidedame prie tarptautinių pastangų sprendžiant saugumo problemas“, – kalbėjo ministras J. Olekas.
Lietuvos kariai į tarptautinę operaciją Irake siunčiami pagal šių metų birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą nutarimą, kuriame numatyta į JAV vadovaujamą operaciją „Įgimtas ryžtas“ siųsti iki 30 karių ir valstybės tarnautojų.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuotraukoje: NATO gynybos ministrų susitikimas Briuselyje.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Alexanderiu Wershbow ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariais, šalių narių akredituotais ambasadoriais NATO, aptarė Baltijos šalims ir Europai kylančius saugumo iššūkius, išaugusią terorizmo grėsmę, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks šių metų liepą Varšuvoje.
Prezidentė ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariai griežtai pasmerkė brutalias teroro atakas Briuselyje. Pasak šalies vadovės teigimu, terorizmas šiandien viena didžiausių grėsmių, kuri neturi jokių sienų. Vyksta žiaurus ir nepateisinamas karas prieš visus Europos žmones. Todėl atsakas terorizmui privalo būti griežtas, pasitelkus visas įmanomas priemones.
Stoltenbergo šeimos nariai, taip pat ir sesuo Kamilė, irgi dirbo KGB
Lenkijos laikraštis Polonia Christiana straipsnyje „Pora prie šturvalo“ („Dwójka ze Sternikiem“) papasakojo apie naują NATO generalinį sekretorių Stoltenbergą ir naują Europos Sąjungos diplomatijos vadovę Mogerini. Laikraštis rašo:
„Ką bendro turi naujasis NATO generalinis sekretorius ir ES diplomatijos vadovė su Vladimiru Putinu? Jaunatviškas žavėjimasis pažangiausiais režimais ir meilė pasaulinio proletariato tėvynei.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rassmusenas davė interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.
NATO generalinis sekretorius ponas A.F.Rassmusenas teigė, kad pagrindinės kliūtys NATO ir Ukrainos santykiuose yra buvusios premjerės Julijos Tymošenko ir buvusio vidaus reikalų ministro Jurijaus Lucenkos bylos. „Abipusiai įsipareigojimai gerbti įstatymo viršenybę ir žmogaus teises – tai taip pat ypatingos partnerystės dalis“, – sakė jis.
Ilgai lauktas Čikagos (JAV) susitikimas nubrėžė svarbias gaires tiek NATO ateities klausimais, tiek priimant ekonominius sprendimus. Čia vykusiame NATO vadovų susitikime buvo svarstomi NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo, priešraketinės gynybos, misijos Afganistane ir kovos su naujomis grėsmėmis klausimai.
NATO viršūnių susitikime priimta 13 dokumentų. Svarbiausi – NATO viršūnių susitikimo deklaracija ir platus gynybos įsipareigojimų paketas „NATO pajėgumai 2020“ – numato efektyvios gynybos stiprinimo priemones dabar ir po dešimties metų. Sutarta įgyvendinti Aljanso narių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąveikos stiprinimo iniciatyvas „Išmanioji gynyba“ ir „Sujungtosios pajėgos“, kurios padės efektyviai ir solidariai panaudoti NATO šalių karinius, finansinius ir technologinius pajėgumus. „Išmaniosios gynybos“ iniciatyva apims ir Lietuvai aktualias NATO priešraketinės gynybos sistemą ir oro policijos misiją Baltijos valstybėse.
