nedarbingumo pažymėjimas

Aktualijos

Seimo narys Bronius Matelis

Siūloma nemokėti atlyginimo ir neskirti lėšų parlamentinei veiklai Seimo nariams, kurie be pateisinamų priežasčių nelanko Seimo plenarinių, komitetų, komisijų posėdžių ir, turėdami nedarbingumo pažymėjimą, akivaizdžiai vengia gydytis.
 
Tai siūlančią Statuto pataisą įregistravo Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.
 
Pagal siūlomą projektą, „jeigu Seimo narys daugiau nei savaitę nedalyvauja Seimo, komitetų, komisijų posėdžiuose be pateisinamos priežasties ir jeigu neinformavo Seimo vadovų apie tokio elgesio priežastį, jeigu turi nedarbingumo pažymėjimą, tačiau akivaizdžiai vengia gydytis, remiantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, Seimo valdyba priima sprendimą nemokėti Seimo nariui viso atlyginimo ir neskirti lėšų parlamentiniai veiklai“.
 
Šią Statuto pataisą B. Matelis sako parengęs „atsižvelgdamas į neigiamą Seimo narių veiklos patirtį ir Konstitucijos išaiškinimą“.
 
Jis primena, kad 2012 m. išrinkta į Seimą Neringa Venckienė dėl jai inicijuotos apkaltos nuo 2013 metų balandžio mėnesio nelankė Seimo posėdžių bei nedalyvavo kitoje Seimo veikloje. Nuo 2013 metų gegužės iki 2014 metų birželio mėnesio Seimo valdybos sprendimu jai nebuvo mokamas Seimo nario atlyginimas ir panaikintas Seimo nario mandatas. Sprendimą dėl atlyginimo nemokėjimo ji apskundė Konstituciniam Teismui.
 
Konstitucinis Teismas atmetė šį jos skundą, konstatuodamas, kad nelankant Seimo posėdžių „mokėti atlyginimą – vertinamas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija“, bei įpareigojo Seimą „nustatyti finansinius padarinius posėdžių be pateisinamos priežasties nelankantiems parlamentarams ir aiškiai įvertinti galimybę taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėti) už nuolatinį nedalyvavimą Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas, posėdžiuose“. 

„Priėmus siūlomą Seimo statuto pataisą, būtų aiški atlyginimų mokėjimo (nemokėjimo) tvarka tiems Seimo nariams, kurie be pateisinamų priežasčių nelanko Seimo, komitetų, komisijų posėdžių“, – sako Seimo narys B. Matelis. 

Jis pastebi, kad šiuo metu Seimo statute nėra konkrečiai numatyta, kaip tokiais atvejais elgtis.

 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2017.11.24; 03:37
Aktualijos

Kai kuriems politikams suabejojus dėl Seimo nario Kęstučio Pūko nedarbingumo pažymėjimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Gydytojų konsultacinė komisija ketvirtadienį turėjo įvertinti jo nedarbingumą. Tačiau, „Sodros“ teigimu, Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio metu K. Pūkas buvo išvežtas į ligoninę, todėl sprendimas dėl jo laikinojo nedarbingumo nebuvo priimtas. Toliau dėl K. Pūko laikinojo nedarbingumo spręs gydymo įstaigos medikai.

„Savo ruožtu „Sodra“ gavo K.Pūko paaiškinimą dėl lapkričio 9 dienos, kai jis buvo užfiksuotas sodybos statybvietėje. Įvertinę pateiktą paaiškinimą spręsime, ar tai buvo elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimas, ir priimsime sprendimą dėl ligos išmokos mokėjimo už tą dieną“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

„Sodra“ turi svarstyti, ar mokėti ligos pašalpą K. Pūkui už tam tikras dienas dėl galimo pažeidimo, kai buvo paskelbta, kad nedarbingas parlamentaras vadovauja statyboms.

„Už tam tikras dienas, kai yra tam tikri pažeidimai, ką mes matome iš žiniasklaidos, „Sodra“ gali nemokėti ligos pašalpos. Ligos pašalpos mes svarstysime nemokėti už tam tikras dienas, bet mes negalime nuspręsti, ar žmogus darbingas, ar ne. Tai sprendžia gydytojas“, – sakė „Sodros“ atstovas Mindaugas Sinkevičius.

Trečiadienį į posėdį susirinkusi laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę savo darbo negalėjo užbaigti, nes posėdyje ir vėl nepasirodė nedarbingumo pažymėjimą turintis K. Pūkas.

Komisija taip pat nutarė kreiptis į „Sodrą“, kad ji „paskubintų tyrimą dėl viešoje erdvėje užfiksuotų pažeidimų, kuomet jis, turėdamas nedarbingumą, vadovavo statybos darbams“.

Komisijos narius nustebino tai, kad K. Pūkas nuo lapkričio 9 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, bet nedarbingumo pabaigos terminas nenurodytas.

Kai kuriems Seimo nariams suabejojus, ar pažyma nėra fiktyvi, nutarta kreiptis ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Pažymą išdavusi šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ gydytoja Aistė Stasiulevičienė laikinai nušalinta nuo pareigų. Klinikos teigimu, nedarbingumo pažymėjimą ji išdavė pagrįstai, bet nusižengė vidaus taisyklėse numatytai tvarkai išrašyti pažymą, t.y. nenurodė galiojimo datos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.17; 00:01

Aktualijos

2013 metų gegužės 29 dieną pastebėjau, kad masažo procedūrų grafike ištrintos prieš mėnesį užregistruotų masažo procedūroms pacientų pavardės 13.15 – A. T.; 13.45 – I. S.; 14.30 – V. K.; 14.50 – J. S.; 15.30 – G. P.; 16.30 – L. N. Paklausiau savo teisioginio viršininko vyr. slaugytojos V. Sinkevičienės, kodėl ištrintos pacientų pavardės. Ji man paaiškino, kad jai taip liepta, nes turi ateiti darbo inspekcija. 

Tačiau 13.15 į mano kabinetą atėjo ne darbo inspekcija, bet darbų saugos organizatorius Vilma Vertelkaitė, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Tomas Sinevičius, 2013 m. balandžio 12 d. mano darbo vietoje 404 kab. atlikęs kažkokius matavimus vyriškis (pavardės nepasakė) ir dar viena moteris, kuri taip pat neprisistatė.

Darbų saugos organizatorius V. Vertelkaitė pareiškė, kad jie šiandien mano kabinete atliks profesinės rizikos vertinimą, kad su jais atėjusi moteris sutiko dalyvauti eksperimente, kurio metu aš turėsiu daryti tai moteriai masažą, o jie mano atliekamas procedūras šiai moteriai filmuos.

Continue reading „Albinos Kavaliauskaitės skundas dėl sveikatos sutrikdymo darbe” →