Ką daryti išgirdus kaukiančią sireną

„Dėmesio visiems“ – tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo – 6 sekundės pauzė). Juo pranešama apie artėjančios ar susidariusios ekstre­maliosios situacijos grėsmę, perspėjimo sistemos patikrinimą ar civilinės saugos pratybas.

Išgirdę sirenos kaukimą: įjunkite radiją arba televizorių ir išklausykite informaciją bei rekomendacijas; griežtai laikykitės rekomendacijų; būkite įsijungę LRT radijo ir (arba) LRT televizijos programas; laukite tolesnių nurodymų.

Continue reading „Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (8)”

Bendrasis piliečių veikimo pamatas: teisė priešintis bei teisė ir pareiga ginti

Kiekvieno šalies piliečio santykį su Lietuvos valstybe jos gynybos klausimu apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri skelbia, kad tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritori­jos vientisumą, konstitucinę santvarką (3 straipsnio 2 dalis), ir kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga (139 straipsnis). 

Continue reading „Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (7)”

ISTORINIAI FAKTAI APIE CIVILINĘ SAUGĄ

Pirmojo pasaulinio karo metu, pradėjus plačiau naudoti aviaciją (dirižablius ir vėliau – strateginius bombonešius), bombardavimo objektais tapo ne tik karinė infrastruktūra – karinės bazės, gynybinės pozicijos, tvirtovės, bet ir pramo­nės įmonės bei civilių gyvenami miestai.

Pagal italų karo teoretiko Giulio Douhet doktriną, miestų bombardavimas palaužia valstybės valią priešintis, užpulta valstybė kapi­tuliuoja ir tereikia nedidelių sausumos pajėgų pasiektam rezultatui įtvirtinti. 

Continue reading „Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (5)”

Kaip Lietuvoje organizuojamas gyventojų evakavimas

Lietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, sprendi­mą evakuoti gyventojus iš savivaldybės teritorijos į kitą tos pačios savivaldybės vietą arba į gretimą savivaldybę priima savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu gyventojai evakuojami į toli­mesnę savivaldybę, sprendimą, kur turi būti evakuojami gyven­tojai, priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėse, iš kurių ir į kurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventojų evakavi­mo ir priėmimo komisijos, įkuriami reikalingi evakavimo punktai: gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo.

Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias evakuojant renkasi gyventojai. 

Continue reading „Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (4)”