Į Lampedūzos salą plūsta nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Roma, rugsėjo 16 d. (dpa-ELTA). Italijos premjerė Giorgia Meloni pakvietė Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen apsilankyti Lampedūzoje po to, kai pastarosiomis dienomis itin išaugo neteisėta migracija iš Afrikos į šią Italijos salą Viduržemio jūroje, informuoja naujienų agentūra dpa.
G. Meloni socialiniame tinkle „X“ („Twitter“) penktadienio vakarą patalpino vaizdo įrašą, kuriame paragino EK vadovę atvykti į salą ir „asmeniškai įsitikinti situacijos rimtumu“.
Nuo šios savaitės pradžios į Lampedūzą, esančią tarp Šiaurės Afrikos ir Sicilijos, valtimis atplaukė tūkstančiai migrantų.
Vien antradienį saloje išsilaipino apie 5 000 neteisėtų migrantų, daugiau nei bet kurią kitą dieną prieš tai. Vienu metu migrantų priėmimo centre buvo apie 6 800 žmonių.
Ši Italijos sala yra netoli Sfakso, Tuniso miesto Viduržemio jūros pakrantėje (juos skiria apie 170 km – ELTA), todėl ji jau seniai tapo migracijos epicentru žmonėms iš Afrikos siekiant patekti į Europą. Trečiadienio vakarą Lampedūzos miesto taryba paskelbė nepaprastąją padėtį. Prie Italijai priklausančios Lampedūzos salos. EPA – ELTA foto
Nelegalių migrantų krizės ištikta Lampedūzos sala. EPA – ELTA foto
Italijos premjerė teigia, kad šįmet šalis susiduria su nepakeliamu migrantų srautu ir tapo akivaizdu, kad nei Italija, nei Europa nebesusitvarko su atvykstančių neteisėtų migrantų antplūdžiu.
G. Meloni paskelbė, kad pirmadienį bus nuspręsta dėl „išskirtinių priemonių“, pavyzdžiui, gali būti prailgintas laikas, kurį migrantai gali praleisti pabėgėlių centruose.
Italiją nuo 2022 m. spalio valdo dešiniųjų partijų koalicija su G. Meloni priešakyje, o vienas jos pažadų buvo pažaboti neteisėtą migraciją. Tačiau dabar į Italiją atvyksta daugiau migrantų nei anksčiau.
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų pradžios iki rugsėjo 15 d. į šalį valtimis atvyko apie 127 200 žmonių. Tuo pačiu metu 2022 m. šis skaičius siekė apie 66 200.
Lampedūzos sala. nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Reaguodama į įvykius Italijoje, Vokietija planuoja tęsti migrantų priėmimą pagal savanorišką schemą, nors anksčiau šią savaitę procesas buvo sustabdytas, nes Italija „neparodė noro priimti žmones atgal pagal Dublino procedūrą“.
Pagal šias taisykles migrantai turi užpildyti prieglobsčio prašymus pirmojoje ES valstybėje, kurioje jie buvo užregistruoti, nors yra numatyta ir išimčių. Bandantys patekti į kitą valstybę gali būti grąžinti ten, kur buvo užregistruoti pirmiausia.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser sako, kad dabar tapo akivaizdu, jog jos šalis parodys solidarumą su Italija.
Anksčiau Vokietija pažadėjo priimti 3 500 migrantų. Kol kas, 1 700 buvo perduoti Vokietijai pagal taip vadinamą savanorišką solidarumo mechanizmą.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
2023 m. sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,84 mln. gyventojų. Tai maždaug 40 tūkst. daugiau nei prieš metus. Istorinis gyventojų skaičiaus augimas po ilgų nuosmukio ir stagnacijos metų. Nėra ką slėpti, šią teigiamą statistiką lėmė atvykėliai, pirmiausia, iš Ukrainos. Kiti demografiniai veiksniai, tokie kaip piliečių emigracija ir gimstamumas pozityviai nenuteikia.
Lietuva, kaip imigracijos valstybė
Lietuva jau 200 metų yra šalis, iš kurios išvykstama. Išgyvenome ne vieną didelę emigracijos bangą, bet gyventojų skaičius visada atsistatydavo dėl sąlyginai aukšto gimstamumo. Paskutiniais metais gimstamumo rodikliai stabiliai mažėja ir tai smarkiai prisidėjo prie drastiškai mažėjusio gyventojų skaičiaus.
Bandymai kurti valstybės paramos politiką, kad mažylių gimtų daugiau yra nesėkminga. Jau pats sumanymas pinigais ir paslaugomis skatinti gimstamumą yra pasmerktas žlugti, nes pasaulyje nėra nei vieno pavyzdžio, kad valstybė sugebėtų finansiškai motyvuoti gimstamumą. Mažų šeimų priežastys yra emocinis apsisprendimas neturėti vaikų, arba jų turėti nedaug, o ne finansų trūkumas. Viena turtingiausių pasaulio valstybių Pietų Korėja pernai pasiekė istorijoje neregėtą gimstamumo antirekordą, vos 0,64 vaiko moteriai Seule, kai laikoma, kad kartų kaitai palankus rodiklis yra 2,1 vaiko. Pietų Korėja irgi bandė šeimas skatinti susilaukti daugiau vaikų, skirdama finansinę paramą. Programai buvo išleista labai daug pinigų, per 145 mlrd. eurų. Rezultatas buvo lygiai joks.
Vaikai Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Vienintelė reali priemonė, žinoma Vakarų pasaulyje, kaip užtikrinti gyventojų skaičiaus stabilumą, yra imigracija.
Lietuva iš ilgą laiką buvusios emigracijos šalies, jau tampa imigracijos šalimi. Tokia pat, kokios yra visos Vakarų valstybės, kurios lygiai kaip ir Lietuva, susiduria su žemais gimstamumo rodikliais, kurie neužtikrina kartų kaitos. Persilaužimas įvyko 2019 m., kai į Lietuvą atvyko jau daugiau žmonių, nei iš jos išvyko. Kasmet atvykstančiųjų daugėja, o pernai buvo pasiektas naujas rekordas.
Valdoma imigracija
Lietuvos imigracijos politika turi vieną labai svarbų skirtumą nuo kitų valstybių Vakaruose. Lietuvos vyriausybė tvirtai valdo imigracijos srautus ir pati sprendžia, kokių imigrantų norime ir iš kokių šalių juos įsileidžiame. Lietuva labai greitai atlaisvino visus migracijos suvaržymus Ukrainos piliečiams, juos priimdama kaip įmanoma svetingiau. Tai davė puikių integracijos rezultatų. Ukrainos piliečių įsidarbinimo rodikliai, jaunimo švietimo prieinamumas yra pavyzdinis atvejis visoje Europoje.
Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva palankiai priima disidentus iš Rytų, aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir jų šeimos narius iš Baltarusijos, taip pat ir grįžtančius Lietuvos piliečius ar lietuvių kilmės asmenis. Veikia programa pagelbėti Venesuelos lietuviams, teikiama pagalba ir tremtinių šeimos narių grįžimui.
Visai kitokia Lietuvos pozicija yra nelegalių atvykėlių atžvilgiu, kurie dažniausiai naudojasi žmonių kontrabandininkų paslaugomis bei siekia jėga patekti į šalį, pažeisdami Lietuvos įstatymus. Tokie asmenys sutinkami nesvetingai, jiems teikiama minimali pagalba. Nenuostabu, kad jie apie Lietuvą atsiliepia neigiamai, ir skuba sprukti į kitas Šengeno susitarimo šalis, kuriose veikia dosnesnė socialinių paslaugų sistema.
Nelegalių migrantų problema
Dažnai nelegalių migrantų bičiuliai kelia klausimą, kuo ukrainiečiai skiriasi nuo, tarkim, pakistaniečių ar arabų. Juk visi žmonės vienodi, bėgantys nuo negandų.
Lietuva niekaip neskirsto, kad vienos tautos geresnės nei kitos, bet mūsų nedidelės valstybės galimybės priimti atvykėlius yra ribotos. Nėra kitos išeities, kaip vykdyti migracijos politiką. 4/5 pasaulio gyventojų gyvena skurdžiau nei Lietuva, todėl mūsų valstybė niekaip nėra pajėgi sutalpinti visų potencialiai norinčių atvykti. Tai reiškia, kad legaliai atvykstantiems asmenims iš Pakistano, arabų šalių ar kitų kraštų Lietuva suteikia galimybes mokytis, dirbti ir gyventi, tačiau tai būtina daryti laikantis įstatymų.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nelegalių imigrantų srautai į Europą kasmet auga ir visos vyriausybės susiduria su dilema kaip su tuo tvarkytis. Štai Jungtinė Karalystė pernai fiksavo rekordinius nelegalios migracijos srautus, nors vietos gyventojai jau tiek yra tuo nepatenkinti, kad tai buvo vienas svarbiausių „Brexit“ veiksnių. Per Lamanšo sąsiaurį 2022 m. persikėlė per 45 tūkst. žmonių, o tai 1,5 karto daugiau nei metais anksčiau. Britai norėjo, kad nevaldoma imigracija pagaliau liautųsi, o ji ne tik nesiliovė, bet pasiekė naujus antirekordus. Gal todėl vėl smarkiai daugėja šalininkų grįžti Karalystei į ES?
Lietuvos migracijos politika yra subalansuota ir sėkmingai veikia. Laukiami atvykėliai darniai įsilieja į vietos visuomenę, praturtina mūsų kultūrą ir netampa našta socialinės apsaugos sistemai. Toks modelis užtikrina gyventojų skaičiaus balansą, o tai sveika ekonomikai ir lemia didesnes pensijas senjorams. Lietuva turi ką patarti kitoms Europos šalims, kurios nesusitvarko su migracija, blaškosi, krečiamos socialinių nesutarimų, ir vis augančiais radikalių partijų reitingais.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas nesiėmė vertinti konkretaus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo 5 afganistaniečių byloje prieš Lietuvą, tačiau kartu jis išsakė poziciją, kad tokiu teismo precedentu gali pasinaudoti nelegalią migraciją organizuojantis Aliaksandro Lukašenkos režimas.
„Ką gali reikšti toks precedentas? Net neabejoju, ką mes matėme ir Lenkijos atveju, Lukašenka bando pasinaudodamas žmogaus teisių klausimu spausti mus, lenkus ir latvius. Tai sudėtingas klausimas, nes iš tikrųjų ir Lietuvoje, ir Lenkijoje tikrai yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki žmogaus teisių klausimais, jų universalumu, tomis vertybėmis. Bet kartais atrodo, kad formuojasi kažkokia nebyli sąjunga, nes yra valstybės sprendimai apgręžinėti migrantus, ir tai yra vienintelis sprendimas, kuris šiuo atveju mus išgelbėjo“, – LRT radijui trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
Konservatorius nuogąstauja, kad kai kurie EŽTT sprendimai galėtų sukelti rimtų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Dabar įsivaizduokime tokį precedentą, kuris galėtų paskatinti Žmogaus Teisių Teismą torpeduoti pačią apgręžinėjimo politiką. Tokiu atveju mes turėsime labai rimtą iššūkį. Kaip tada bus su mūsų nacionaliniu saugumu ir Lietuvos Respublikos žmonių teisėmis į viešąjį saugumą ir visus kitus dalykus“, – sakė NSGK pirmininkas, kartu pabrėždamas, kad paties teismo kompetencija jis neabejoja. Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
EŽTT. teise.pro
„Jokiu būdu neabejoju teismo kompetencija. Mane netgi pozityviai nustebino kai kurie teismo (EŽTT – ELTA) sprendimai. Kai buvo klausimai dėl Lenkijos ir Latvijos, tai buvo pasakyta labai aiškiai, kad pareigos visus priimti šitos šalys neturi. Tai reiškia, apgręžimo politika kaip ir yra pateisinama. Tik reikia pasirūpinti jau esančių migrantų teisėmis, buitimi ir sąlygomis. Šitoje vietoje aš visiškai sutinku, kad taip reikia padaryti“, – tikino jis.
Tačiau, politiko manymu, aktyviai žmogaus teises ginančiomis organizacijomis ir nelegaliems migrantams atstovaujančiais advokatais gali pasinaudoti Baltarusija.
„Faktas, kad gali atsirasti ir advokatų, kurie gali iš to ieškoti įvairių pasipelnymo galimybių, ir įvairių kitų organizacijų, kurios, galbūt net ir tikėdamos kažkokiais kilniais tikslais, gali pasitarnauti Lukašenkos sprendimui per Lietuvą gabenti nelegalius migrantus“, – tikino L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad antradienį 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, užfiksuoti Lietuvos teritorijoje.
A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Apie afganistaniečių buvimo vietą pranešta tiesioginėje Delfi TV transliacijoje. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
EŽTT praėjusį trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Sekmadienį iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius, lyginant su penktadieniu ir šeštadieniu, padidėjo dvidešimčia ir buvo didžiausias per visą praėjusią savaitę. Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug šešiasdešimčiai migrantų. Nė vienas asmuo sekmadienį į Lietuvą neteisėtai nepateko.
Taip buvo visą praėjusią savaitę – nė vienam migrantui nuo praėjusio pirmadienio iki sekmadienio iš kaimyninės šalies į Lietuvą nelegaliai patekti nepavyko. Sekmadienį migrantai į Vakarų Europą planavo patekti per Ignalinos, Šalčininkų, Vilniaus, Varėnos ir Lazdijų rajonus.
Daugiau kaip trečdalis iš šešių dešimčių galimų pažeidėjų sekmadienį prie sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos rajonu.
Sekmadienį ties Lazdijų rajonu Baltarusijos pusėje girdėjosi 10 pavienių šūvių. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje ir toliau tebevykdoma sustiprintu režimu.
Penktadienį ir šeštadienį Lietuvos nepasiekė po maždaug 40 užsieniečių. Nuo antradienio iki ketvirtadienio į Lietuvą per parą nepateko maždaug po dešimtį migrantų. Pirmadienį šis skaičius buvo apie 30. Su migrantais susijusių įvykių sekmadienį fiksuota ir pasienyje su Latvija bei Lenkija.
Pasvalio rajone muitinės pareigūnai, bendradarbiaudami su Šiaulių užkardos pasieniečiais, sulaikė iš Latvijos įvažiavusį automobilį „VW Golf“. Juo Latvijos pilietis gabeno 4 Irako piliečius, Latvijoje pasiprašiusius prieglobsčio ir apgyvendintus šios šalies Užsieniečių registracijos centre. Iki sprendimo priėmimo irakiečiai neturėjo teisės pasišalinti iš centro. 9 tokie iš Latvijos pasišalinę prieglobsčio prašytojai irakiečiai sekmadienį sulaikyti, kai juos mikroautobusu „Mercedes Benz Vito“ Gruzijos pilietis vežė iš Lietuvos į Lenkiją. Policininkai juos perdavė VSAT pareigūnams, kurie abiem atvejais pradėjo ikiteisminius tyrimus (IT) dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.
Į areštinę uždarytiems latviui ir gruzinui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų Be šių dviejų IT, šių metų sausį–rugpjūtį pasieniečiai pradėjo dar 31-ą IT dėl neteisėto žmonių gabenimo. Įtarimai juose pareikšti 48 asmenims, kurie gabeno 173 užsieniečius.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo savo kritiką dėl Vakarų Afganistano politikos.
„Kyla pavojus, kad teroristai ir įvairios grupuotės, kurios rado prieglobstį Afganistane, pasinaudos mūsų Vakarų partnerių paliktu chaosu“, – sakė jis Maskvoje. Teroristai esą gali paaštrinti padėtį kaimyninėse valstybėse.
„Tai tiesioginė grėsmė mūsų sąjungininkams ir mūsų šaliai“, – pabrėžė V. Putinas, turėdamas omenyje kaimynines buvusia sovietines respublikas Tadžikistaną ir Uzbekistaną. Esą kyla pavojus, kad didės narkotikų kontrabanda ir nelegali migracija. Taip V. Putinas kalbėjo Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ renginyje prieš rugsėjo 19 d. vyksiančius parlamento rinkimus.
Rusijos prezidentas jau praėjusiomis dienomis kelis kartus įspėjo, kad teroristai iš Afganistano, prisidengdami politiniu prieglobsčiu, gali rasti priebėgą užsienyje. Kartu jis pabrėžė, kad Rusija nesileis dar kartą įtraukiama į konfliktą kaip per sovietų karinę intervenciją 1979-1989 metais. „Sovietų Sąjunga turi patirties dėl buvimo šioje šalyje. Mes padarėme reikalingas išvadas“, – sakė V. Putinas. Tada Afganistane žuvo tūkstančiai sovietų karių.
Ministras G. Landsbergis su Austrijos kolega A. Schallenbergu aptarė nelegalią migraciją. URM nuotr.Nelegaliems migrantams skirta stovykla. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį su Austrijos užsienio reikalų ministru Alexanderiu Schallenbergu aptarė dvišalius santykius, nelegalios migracijos bei aktualiausius Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinės darbotvarkės klausimus.
„Esame dėkingi Austrijai, kuri buvo viena pirmųjų šalių, suteikusi Lietuvai pagalbą neteisėtos migracijos krizei suvaldyti. Tai yra labai gražus praktinio solidarumo ES pavyzdys“, – sakė G. Landsbergis. Šiuo metu Lietuvoje yra dislokuoti Austrijos specialiųjų pajėgų pareigūnai, gauta humanitarinė pagalba, antradienį į Lietuvą iš Austrijos atvežti moduliniai būstai pabėgėliams apgyvendinti.
Ministrai aptarė Europos šalių politinę, finansinę ir techninę paramą Lietuvai sprendžiant nelegalios migracijos krizę, galimą ES migracijos politikos peržiūrą bei priemones, kurios leistų sustiprinti išorinių ES sienų apsaugą. Sutarta, jog reikia pradėti galvoti apie naują sankcijų paketą, kuris būtų nukreiptas prieš nelegalią migraciją remiančias ir skatinančias šalis bei asmenis.
Lietuvos ir Austrijos ministrai lankėsi Padvarionių pasienio užkardoje įrengiamoje migrantų stovyklavietėje, kur įvertino situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, apžiūrėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečių mokyklos Medininkuose teritorijoje esančią migrantų stovyklavietę bei susitiko su Austrijos specialiųjų pajėgų COBRA atstovais. Medininkuose vyko bendra Lietuvos ir Austrijos užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų spaudos konferencija.
Susitikime buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas ir santykiai su Kinija.
Šiais metais Lietuva ir Austrija mini diplomatinių santykių atkūrimo tarp abiejų šalių trisdešimtmetį.
Latvijos Saeimos pirmininkė Ināra Mūrniece. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje kartu su Europos Parlamento ir Estijos Rygikogo pirmininkais apsilankiusi Latvijos Saeimos pirmininkė Ināra Mūrniece džiaugėsi kaimynystėje turimais draugais ir Baltijos šalių gebėjimu kooperuotis, kadangi Latvija, pasak jos, šiuo metu patiria panašų organizuotos nelegalios migracijos srautą, kokį prie mėnesį siekė suvaldyti Lietuva.
„Praėjusį mėnesį Latvijoje mes buvome susitikę ir kalbėjome apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti Lietuvai. Mes taip pat kalbėjome apie tai, kaip galėtumėme sujungti savo pastangas siekiant kovoti su nelegalia migracija. Šiandien aš esu čia ir Latvija yra patekusi į labai panašią padėtį, į kokią Lietuva buvo patekusi maždaug prieš mėnesį“, – trečiadienį Medininkuose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Mūrniece.
Latvijos parlamento pirmininkė pritarė Lietuvos politikų išsakytai pozicijai, kad tokie Baltarusijos režimo veiksmai yra hibridinė ataka prieš visą Europos Sąjungą.
„Mes susiduriame ne vien su nelegalia migracija, bet kaip mano kolegos pasakė, mes susiduriame su hibridiniu karu prieš mūsų šalis ir taip pat prieš Europos Sąjungą“, – tvirtino Saeimos pirmininkė.
Politikė taip pat įvertino, kad Lietuva pasidalino savo patirtimi valdant nelegalios migracijos srautus, o tai, jos teigimu, leido latviams kur kas greičiau reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Mes galime pasimokyti iš Lietuvos patirties susiduriant su nelegalia migracija. Lietuvos patirtis leido mums reaguoti labai greitai, kai nelegali migracija pasiekė mūsų sieną“, – aiškino I. Mūrniece.
ELTA primena, kad trečiadienį EP pirmininkas Davidas Maria Sassolis Medininkuose su Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Estijos Rygikogo pirmininku Jüriu Ratu bei Latvijos Saeimos pirmininke Ināra Mūrniece aptarė nelegalios migracijos klausimais, domėjosi situacija pasienyje.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu aptarė nelegalios migracijos per Lietuvos sieną su Baltarusija problemą, pranešė Prezidentūra.
Per pokalbį telefonu šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos patiriamas migracinis spaudimas yra Baltarusijos režimo prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdoma hibridinė ataka, kurioje migrantai yra naudojami kaip politinės manipuliacijos įrankis, aktyviai pasitelkiama propaganda ir dezinformacija.
Prezidentas teigė, kad per pastarąsias savaites Lietuvos pasieniečiai apgręžė apie 1500 nelegalių migrantų, yra telkiami resursai fizinio barjero pasienyje įrengimui. Šalies vadovas padėkojo Ukrainos prezidentui už suteiktą paramą Lietuvai – 100 km koncertinos vielos fiziniam barjerui statyti Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas atkreipė Ukrainos vadovo dėmesį į intensyvėjantį Baltarusijos režimo oponentų ir pilietinės visuomenės atstovų persekiojimą – net ir užsienio šalyse, ir poreikį konsoliduoti baltarusių diasporą. Šalių vadovai aptarė nedemokratinių valstybių skleidžiamos dezinformacijos ir propagandos keliamus iššūkius ir bendrus įrankius kovai su šia problema.
Prezidentai taip pat aptarė kitą savaitę vyksiantį Lietuvos vadovo vizitą į Ukrainą, kurio metu G. Nausėda dalyvaus Krymo platformos inauguracijoje ir Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio minėjime.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Lietuvoje vyksta dvi gerai koordinuotos akcijos, tai protestas šalia Seimo ir neramumai Rūdninkų poligone, kur yra apgyvendinti neteisėti migrantai. Ministrės teigimu, riaušių prie Seimo metu buvo sulaikyti 5 ar 6 asmenys.
„Tai yra hibridinė ataka, ką mes matome. Ir tie procesai vyksta nelegalios migracijos kontekste, kai mūsų pajėgumai yra atvirai sukoncentruoti prie sienos, prie mūsų objektų apsaugos. (…) Tai gerai organizuota veikla, kuomet mes turime nukreipti savo pareigūnų pajėgas nuo kitų objektų“, – žurnalistams Seime trečiadienio naktį teigė A. Bilotaitė.
„Tai galima traktuoti vienareikšmiškai kaip gerai organizuotą procesą, nes šiuo metu mes matome dvi organizuotas akcijas: viena prieš Lietuvos Respublikos Seimą, kiti įvykiai, kurie vyko Rūdininkuose, rodo, kad tai yra organizuojama ir koordinuojama“, – pridūrė ji.
Vis tik ministrė atkreipė dėmesį, kad Rūdninkuose situacija šiuo metu yra stabilizuota. Jos teigimu, iš Rūdininkų poligono buvo pabėgę 20 migrantų, kurie, pasak ministrės, šiuo metu visi yra sulaikyti.
„Tie asmenys, kurie bandė pasišalinti iš teritorijos, jie sugrąžinti, pajėgos yra maksimaliai sustiprintos. Bet noriu pažymėti, kad tai, kas vyksta prie parlamento, kai mes turime savo pajėgas sutelkti iš visos Lietuvos, jas paimti iš kitų objektų, tai rodo kenkimą ir veikimą prieš valstybę“, – akcentavo ji.
A . Bilotaitė akcentuoja, kad Rūdninkuose neramumai vyksta dėl nepasitenkinimo gyvenimo sąlygomis.
„Jie nepatinkinti sąlygomis, jos ten nėra penkių žvaigždučių, kaip sakau. Tai yra bazinės sąlygos ir, matyt, tas nepasitenkinimas yra dėl to“, – sakė ji.
Politikės teigimu, riaušės prie Seimo yra gerai organizuotas veikimas prieš Lietuvos valstybę. Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt nuotr.
„Tai, kas vyksta prie Lietuvos Respublikos Seimo, kai, sakyčiau, organizuotais veiksmais yra bandoma kelti tokią situaciją į aukščiausią lygmenį, kai mes turime sutelkti visas pajėgas tam, kad užtikrinti sklandų Seimo darbą“, – akcentavo ministrė.
„Šiandieną buvo ta diena, kai labai svarbūs nacionalinio saugumo klausimai buvo priiminėjami Lietuvos Respublikos Seime. Na ir tokios akcijos rodo, kad tai yra gerai organizuota ir veikiama sąmoningai prieš Lietuvos valstybę“, – taip pat pabrėžė ji.
Sulaikyti 5 ar 6 riaušėse prie Seimo dalyvavę asmenys
A. Bilotaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad už riaušių organizavimą asmenims gresia atsakomybė.
„Yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių ir už tai gresia atsakomybė net iki 6 metų. Ir asmenys, kurie kurstė, kursto riaušes, turės už tai atsakyti“, – teigė A. Bilotaitė.
„Mano žiniomis, jau yra sulaikyti asmenys. Ir aš tikiuosi, kad rytoj gausime aiškią informaciją dėl konkrečių veiksmų iš policijos pusės, kurių bus imamais, nes to mes teisinėje valstybėje, demokratinėje valstybėje negalime toleruoti“, – pridūrė ji.
Ministrės žiniomis, šiuo metu policija sulaikė 5 ar 6 asmenis. Jos teigimu, daugiau informacijos paaiškės trečiadienio rytą.
„Visi asmenys, kurie naudoja jėgą, kurie pažeidžia įstatymus, inicijuoja, organizuoja riaušes, privalo mūsų šalyje atsakyti. Ir netoleruotina, kai yra imamasi tam tikrų smurto priemonių prieš policijos pareigūnus. Yra vienas pareigūnas sužeistas“, – sakė A. Bilotaitė.
„Tokie dalykai negali būti daromi. Suprantame, kad galima reikšti savo pilietinę nuomonę, išraišką sankcionuotais būdais, bet ne veikiant prieš teisinės valstybės principus“, – taip pat akcentavo ji.
A . Bilotaitės teigimu, malšinant riaušes prie Seimo buvo pasitelktos Policijos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pajėgos.
ELTA primena, kad nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukia, skanduoja „Gėda“, „Šimonytę lauk!“.
Kiek vėliau pareigūnai vėl ėmė stumti protestuojančią minią tolyn nuo Seimo, perspėjus protestuotojus buvo panaudotos ašarinės dujos.
Visgi protestuotojai ir toliau nesiskirsto, į pareigūnus mėto akmenis, butelius ir kitus daiktus.
Karo policija. KAM nuotr.
Dėl nelegalios migracijos krizės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen antradienį sušauktoje neeilinėje parlamento sesijoje ypatingos skubos tvarka ketinamos priimti Karinės jėgos naudojimo statuto pataisos, kuriomis kariams ekstremalios situacijos sąlygomis būtų galima suteikti daugiau teisių, įveikė pateikimo stadiją.
Projektą pateikimo stadijoje palaikė 87 parlamentarai, prieš balsavo 5 ir dar 27 susilaikė.
Antradienį projektas iš karto bus svarstomas komitetuose, o dėl jo priėmimo bus balsuojama vakariniame posėdyje.
Siūlo ekstremaliosios situacijos sąlygomis kariams suteikti platesnius įgaliojimus
Siūloma ekstremaliosios situacijos atveju, siekiant sudaryti sąlygas padėti policijai, pasieniečiams ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, kariams suteikti platesnius įgaliojimus.
Siūloma, kad daugiau teisių kariai įgytų esant atitinkamam krašto apsaugos ministro įsakymui, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir šį siūlymą suderinus su prezidentu.
Platesnius įgaliojimus būtų galima suteikti ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe juos pratęsti pagal tą pačią procedūrą, ir tik tuo atveju, kai įvykio mastai sparčiai didėja, siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai ir yra būtina atkurti institucijų, kurioms padėtų kariuomenė, būtinąsias veiklos sąlygas.
Kariai tokiu atveju galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams; persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus; atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą; sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą; panaudoti specialiąsias priemones. Antrankiai
A. Anušauskas: tai nėra nepaprastajai padėčiai tapatūs įgaliojimai
Projektą pristatęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad siūlomi suteikti įgaliojimai nebūtų tapatūs tiems, kuriuos kariai įgytų nepaprastosios padėties atveju.
„Ekstremalių situacijų metu suteikiami įgaliojimai nėra tapatūs karių įgaliojimams nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties metu kariai karinę jėgą galėtų naudoti visa apimtimi. Šiuo atveju išskirtos tik spec. priemonės. Taip pat nėra ribojamos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Anušauskas.
Visgi ministro argumentais neliko įtikintas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Julius Sabatauskas, posėdyje teigęs, kad šį projektą vertina kaip „bandymą pro užpakalines duris įeiti nepaprastąją padėtį“. Pasak jo, visi minimi įgaliojimai kariams suteikiami būtent tada, kai yra įvedama nepaprastoji padėtis.
Visgi krašto apsaugos ministras dar kartą pabrėžė, kad nepaprastosios padėties atveju įgaliojimai kariuomenei yra nepalyginami platesni, o šiuo atveju tiesiog siekiama suteikti įgaliojimus, kurie kariams leistų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kai jie padėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.
„Tikslas yra įgaliojimų suteikimas. Vienokią teisinę formą pasirinksime ar kitokią, įtrauktas krašto apsaugos ministras ar neįtrauktas, aš manau, čia tik technikos klausimas. Svarbiausia yra pasiekti tikslą, kad kariai vykdydami tas pareigas, kaip ir pasieniečiai, turėtų galimybes sulaikyti įstatymus pažeidžiantį sieną neleistinoje vietoje pereinantį nelegalą“, – aiškino A. Anušauskas.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantis Tomas Tomilinas pabrėžė demokratinėje sistemoje galiojančios stabdžių ir atsvarų sistemos svarbą.
„Demokratinė sistema yra stabdžių ir atsvarų sistema. Kad ir koks būtų pasitikėjimas Vyriausybe ar visuomenės racionalumu, vis tiek kada nors ateityje krašto apsaugos ministru gali būti ne toks išsilavinęs, ne toks demokratiškas žmogus kaip jūs. Gali būti bet kas, sąlyginis Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru arba premjeru. Kas trukdo tą stabdžių ir atsvarų sistemą naudoti ir čia”, – ministrui klausimą uždavė T. Tomilinas.
Tačiau A. Anušauskas teigė nemanąs, kad ministru galėtų tapti bet kuris asmuo, o šiuos pakeitimus parengti, jo teigimu, buvo apsispręsta tuomet, kai nelegalios migracijos srautai šalyje buvo pasiekę patį piką.
„Nemanau, kad Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru, tam yra jau veikianti atsvarų sistema (…) Kadangi situacija buvo staigiai besikeičianti, mes šį projektą parengėme, kai manėme, kad reikia labai skubaus sprendimo. Tai buvo pats pikas tą savaitgalį, kai nelegalai perėjo per Lietuvos sieną, mes matėme, kad reikia tų papildomų įgaliojimų“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras, kartu pažymėdamas, jog kariams svarbu suteikti aiškumą dėl jų įgaliojimų.
„Svarbu, kad tie žmonės galėtų vykdyti savo pareigas be baimės, kad peržengs savo įgaliojimų ribas“, – teigė jis. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Posėdyje klausimus ministrui kėlė ir LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Jis teiravosi, kaip bus užtikrinama, kad įgaliojimais nebūtų piktnaudžiaujama civilių Lietuvos piliečių atžvilgiu. A. Anušauskas, atsakydamas į socialdemokrato klausimą, pažymėjo, kad panašius įgaliojimus jau turi kitos viešosios tvarkos ir saugumo institucijos, o įgaliojimų apimtį kas kartą turėtų patikslinti šalies prezidentas.
„Turiu pasakyti, kad policija, pasieniečiai juk turi įgaliojimus, gali ir civilių Lietuvos piliečių, ne tik nelegalų atžvilgiu pritaikyti. Ar yra piktnaudžiavimo rizikos? Žinoma, kad yra ir mes žinome tokių atvejų, bet mes norime jų išvengti. Dėl to konkretūs įgaliojimai, juos kariai galėtų įgyti, bet kokie jie bus suteikiami, tai čia jau suderinus su prezidentu, jie gali būti gerokai siauresni“, – tikino A. Anušauskas.
Opozicijos lyderis teikia siūlymą, kad platesnius įgaliojimus kariuomenė galėtų įgyti tik su Seimo pritarimu
Teikiamam projektui pasiūlymą turėjo ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Jis siūlo, kad tam, jog kariuomenė gautų platesnes teises ekstremalios situacijos sąlygomis, būtų reikalingas ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo pritarimas. Tokį pasiūlymą ekspremjeras motyvuoja tuo, kad pagal KAM projektą, kariuomenei būtų galima suteikti praktiškai identiškus, kaip ir nepaprastosios padėties atveju, įgaliojimus, tačiau nepaprastąją padėtį įvesti galima tik esant parlamento pritarimui.
„Remiantis siūlomu reguliavimu, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos prezidentu, esant tik ekstremaliai situacijai ir labai neapibrėžtoms sąlygoms, Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms galės būti suteikti analogiški įgaliojimai, kurie suteikiami ir nepaprastosios padėties metu. Iš sprendimų priėmimo pašalinamas Seimas, kurio ir yra pareiga įvesti karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas“, – pasiūlymo projektui argumentus dėstė S.Skvernelis.
Pastabų KAM projektui turėjo ir Seimo teisininkai
Tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamento teisininkai išsakė pastabas ir dėl pačios formuluotės, kuria apibrėžiama, kad kariuomenei platesnius įgaliojimus galima suteikti, „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“. Pasak teisininkų, būtiniausių veiklos sąlygų atkūrimas reikštų, kad kariuomenė būtų pasitelkiama tik atkuriant reikiamą infrastruktūrą.
„Formuluotė (…) suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas“, – rašoma Teisės departamento išvadoje. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Visgi pažymima, kad kariuomenę siekiama pasitelkti minėtų saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti, o ne tik infrastruktūros atkūrimui, todėl teisininkai siūlo šias sąlygas apibrėžti aiškiau.
„Sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu“, – rašoma dokumente.
Taip pat Seimo teisininkai siūlo, kad daugiau teisių kariams būtų galima suteikti esant gautam Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, o ne tik jos pirmininko motyvuotam rašytiniam prašymui.
„Komisija priima jos kompetencijai priklausančius sprendimus, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai“, – akcentavo Teisės departamentas.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikė dėl nelegalios migracijos Lietuvai kylančių „egzistencinių iššūkių atrėmimui“ būtinų skubių veiksmų sąrašą. Pirmuoju prioritetu prezidentė įvardijo skubų tvoros statybos poreikį pasienyje su Baltarusija.
„Pirma, skubus fizinio barjero statymas. 24 val. per parą 7 d. per savaitę ir nebijoti didesnių išlaidų. Jei reikia, koreguoti viešųjų pirkimų įstatymus ir procedūras“, – antradienį feisbuke rašė D. Grybauskaitė, kartu pabrėždama, kad politikams esant poreikiui nereikėtų bijoti koreguoti viešųjų pirkimų įstatymą.
„Būtina keisti viešųjų pirkimų įstatymą ir nebijoti „auksinės tvoros“ kaltinimų, nes dabar kyla egzistencinis valstybės saugumo iššūkis“, – tvirtino prezidentė.
Visgi D. Grybauskaitė kartu atkreipė dėmesį, kad kol nėra pastatytas siena, pasienio apsaugai pasitelkiant kariuomenės pajėgumus iškyla ir ginkluotų konfliktų rizika.
„Kol nėra fizinio barjero, tol naudoti kariuomenę pasienyje labai pavojinga, nes tikėtini ginkluoti konfliktai. Ką gal ir norima išprovokuoti. Nesant nors kokio fizinio barjero neįmanoma įrodyti, kas peržengė sieną. Todėl ir nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje be labai konkretaus apibrėžimo, kaip bus panaudojama kariuomenė, labai pavojingas karinio konflikto požiūriu“, – savo įžvalgomis dalinosi ji.
Prezidentė turėjo patarimų ir komunikacijos srityje. Pasak jos, politikams nereikėtų dalintis fotografijomis prie fizinio barjero, kuris dar nėra baigtas statyti.
„Nedaryti grubių ir reputaciją bei pasitikėjimą griaunančių komunikacijos klaidų. Nežadėk, ko negali įvykdyti. Pvz., nepozuok prie tvoros, kurios praktiškai neturi“, – pataria D. Grybauskaitė.
Baltarusijos sieną kirtę migrantai. VSAT nuotr.
Prezidentė taip pat pateikė patarimų dėl nelegalių migrantų grąžinimo į kilmės šalis. Jos nuomone, apie neteisėto sienos kirtimo pasekmes būtina aktyviai komunikuoti užsienio spaudoje ir internetinėje erdvėje, o su ES ir NATO partneriais siekti „ardyti nusikalstamus žmonių gabenimo tinklus“. D. Grybauskaitė taip pat siūlo Lietuvai inicijuoti ES migracijos politikos pokyčius.
„Siūlyti ir teikti konkrečius pasiūlymus kartu su kitomis ES šalimis skubiai keisti ES migracijos politiką. JT pabėgėlių konvencijos interpretacijos ES jau taip išplėstos, kad daro pačią ES nesaugia“, – įsitikinusi ji.
Taip pat, prezidentės nuomone, būtina skirti dar daugiau dėmesio krovinių iš Baltarusijos patikrai.
„Krovinių judėjimas iš Baltarusijos turi būti ypatingai tikrinamas arba net stabdomas. Buvo pažadėta į Lietuvą organizuoti didelius kontrabandos, migrantų srautus ir net reaktyvines medžiagas. Kol kas pažadai vykdomi. Todėl trąšų gabenimas traukiniais ir vilkikais iš Baltarusijos turi būti nuodugniai tikrinami ar net ribojami“, – feisbuke rašė D. Grybauskaitė.
Irako karys Irako vėliavos fone
Irako valdžia neigia, kad Bagdado tarptautinis oro uostas prisideda prie neteisėtos šalies piliečių migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą. Kaip pranešė penktadienį Irako naujienų agentūra INA, tai sakoma Irako konsultacinės nacionalinio saugumo tarybos pareiškime.
Taryba į Europos Komisijos prašymą paaiškinti situaciją, susijusią su nelegalių migrantų skverbimusi į Lietuvą per Baltarusijos sieną, reagavo taip: „Bagdado tarptautinis oro uostas yra skirtas tik teisėtoms kelionėms, nes Baltarusija teisėtai ir legaliai leidžia Irako turistams atvykti į savo teritoriją, tad Irako valstybė negali neleisti savo piliečiams teisėtai vykti į šią šalį“.
Kartu Taryba pripažįsta, kad kai kurie irakiečiai „nusikalstamų gaujų apgaule buvo įtraukti į neteisėtą migraciją“.
Nuo metų pradžios iš Baltarusijos į Lietuvą bandė patekti 3 145 nelegalūs migrantai. Tai beveik 40 kartų daugiau negu per visus 2020 metus.
Gegužės pabaigoje autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis buvo barjeras nelegalių migrantų kelyje į Lietuvą ir kad dėl Vakarų politinio spaudimo Minskas gali jų nebestabdyti.
Lietuvos kariuomenė didina skiriamą pagalbą migracijos situacijai šalyje suvaldyti. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariuomenė plečia paramos Vidaus reikalų ministerijai apimtį ir didina į pagalbą šiai institucijai skiriamų karių skaičių. Artimiausiu metu migracijos situacijai suvaldyti skirtų karių atliekamų užduočių sąrašas pasipildys inžineriniu tvoros įrengimu pasienio ruože bei pagalba Viešojo saugumo tarnybai sustiprinant nelegalių migrantų apgyvendinimo vietų apsaugą, teigiama kariuomenės pranešime.
„Lietuvos kariuomenė ir toliau didina paramą, o priėmus atitinkamus politinius sprendimus, dar daugiau remsime Vidaus reikalų ministerijos vienetus. Situacija šalyje yra tikrai sudėtinga, todėl kaip valstybės piliečiai ir gynėjai darome ir darysime viską, kas mūsų galioje, kad prisidėtume prie jos suvaldymo. Visgi reikia nepamiršti – kitos grėsmės nesumažėję, nepakitę ir mūsų įsipareigojimai sąjungininkams, esantiems Lietuvoje, kaip ir mūsų įsipareigojimai Aljansui. Planuodami Lietuvos kariuomenei skirtas naujas užduotis, jas įvertiname ir numatome vykdymą taip, kad iškilus karinei grėsmei, mūsų pasiruošimas ir gebėjimas ginklu ginti valstybę būtų aukščiausios parengties“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė Vidaus reikalų ministerijos institucijoms padėti jau yra skyrusi daugiau kaip 1000 karių. Didžiausias karių kiekis skiriamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos patrulių sustiprinimui pasienio ruože, kariai užtikrina lauko stovyklos Pabradės užsieniečių registravimo centre bei palapinių-angarų asmenų izoliavimui Druskininkuose ir Kabeliuose funkcionavimą, padeda įrengti palapinių miestelį Rūdninkuose, taip pat atskiras karių skaičius numatytas pasitelkti, prireikus greitai reaguoti į galimus incidentus.
Be šių pajėgumų, Lietuvos kariuomenė taip pat yra skyrusi karininkus logistinių klausimų konsultacijoms Vidaus reikalų ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai – sprendimo priėmimo procesų valdymams paremti, taip pat ryšio karininkus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kurių pagalba palaikomas nepertraukiamas bendradarbiavimas su VSAT.
Valdemaras Valkiunas
Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas siūlo atšaukti praėjusios kadencijos Seimo 2018 m. gruodžio 4 d. priimtą rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ ir taip pat ragina atšaukti Lietuvos parašą Globalios migracijos pakte Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentarai įregistravo tai siūlantį rezoliucijos projektą.
Jame numatyta, kad Seimas turėtų pasiūlyti Vyriausybei nedelsiant įpareigoti vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę atšaukti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno parašą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. patvirtintame Globalios migracijos pakte ir tuoj pat pradėti taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą sienos perėjimą.
Rezoliucijos projekto autoriai tvirtina, kad Seimas, priimdamas rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ iš esmės Lietuvos valstybės vardu palaimino prieštaringai vertinamą vadinamąjį Globalios migracijos paktą, neturėdamas šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą.
„Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas Vyriausybės vardu Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. šį Paktą pasirašė remdamasis būtent aukščiau minėta Seimo rezoliucija“,- pažymima rezoliucijos projekte.
Jame konstatuojama, kad būtent ši 2018 m. gruodžio 4 d. Seimo rezoliucija ir jos pagrindu Vyriausybės pasirašytas minėtas Paktas „neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas apgailestauja, kad ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su politinių partijų vadovais neaptarė šios jų iniciatyvos. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Stop ženklas
„Globalios migracijos paktas neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą ir verčia priimti visus, net ekonominius pabėgėlius be jokių išlygų ar išimčių. Labiausiai nuo ekonominių pabėgėlių kenčiančios šalys – Vengrija, Australija, Izraelis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Latvija ir Italija todėl ir nesutiko pasirašyti šio Pakto. Lietuvos Seimas, kaip jau tapo įprasta, keliaklupsčiais puolė įsiteikinėti pasaulio galingiesiems, visiškai nepaisydama savo gyventojų interesų“, – sako projekto autoriai Seimo nariai P. Gražulis ir V. Valkiūnas.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 metais visos tuometinės Seimo frakcijos, balsuodamos už rezoliuciją dėl migracijos, „greičiausiai iki galo ir nesuprato, ką daro, nes beskubėdamos įsiteikti daugumai Jungtinių Tautų valstybių, net neturėjo šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas sako siūlantys Lietuvai skubiai išeiti iš Jungtinių Tautų migracijos pakto, „nes jis verčia besąlygiškai įsileisti bet kokius imigrantus“.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų lyderiais ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad susitikime su premjere Ingrida Šimonyte ir parlamentinių partijų lyderiais buvo aiškiai ir vieningai sutarta dėl užsienio politikos krypties sprendžiant iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų krizę. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, šiek tiek išsiskyrė siūlymai, kokią taktiką taikyti sprendžiant susidariusią krizinę situaciją.
„Džiaugiuosi, kad šiandieną įvyko susitikimas, kuriame dalyvavau aš, premjerė ir parlamentinių partijų lyderiai. Puiku, kad pasiekėme tokio pobūdžio formatą tokiai problemai, kuri šiuo metu yra migracija, spręsti. Šiandieną prie stalo daug kartų girdėjau žodį „sutariame vieningai“ ir tai teikia vilčių, kad šią tikrai nelengvą problemą mes gebėsime įveikti“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Kalbėjome apie užsienio politikos principus, apie tai, kad užsienio politikos principai Lietuvoje buvo formuojami pastaruosius 30 metų ir jie yra nekintami, jie yra pagrįsti principais ir vertybėmis. Ir dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia“, – pabrėžė prezidentas.
Visgi, šalies vadovo teigimu, susitikimo metu šiek tiek išsiskyrė nuomonės dėl to, kokią taktiką taikyti sprendžiant migrantų krizę.
„Galbūt išsiskyrė šiek tiek nuomonės dėl to, kokią taktiką turėtume taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą, tačiau esminiai klausimai, užsienio politikos kryptys yra įvardintos labai aiškiai. Ir, aš manau, kad tai sudaro puikų pagrindą pratęsti tą 2014-2020 metų politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos, ekstrapoliuoti jį į ateitį ir tai galėtume padaryti jau šį rudenį“, – sakė jis.
Susitikimo metu, G. Nausėdos teigimu, buvo aptarta ir tai, kaip kuo skubiau spręsti sienos kontrolės su Baltarusija problemą, kuri, pasak jo, buvo apleista labai ilgą laiką.
„Esame pasiūlę ir tikimės labai pilietinės iniciatyvos iš statybos organizacijų, nekilnojamojo turto organizacijų, kurios jau dabar atsiliepė į tą kvietimą, kurį išplatinau prieš keletą dienų, laukdamos konkrečių nurodymų ir laukdamos pirmiausiai to vadybinio gebėjimo valdžios institucijų pradėti šį procesą“, – akcentavo G. Nausėda.
„Manau, kad netradicinės priemonės netradicinei problemai spręsti yra tinkamos ir šioje vietoje mums svarbiausia greitis, mums svarbiausia efektyvumas ir svarbiausia, kad turėtume stiprią politinę valią padaryti šį darbą kaip galima greičiau“, – teigė jis.
Aptartas nepaprastosios padėties įvedimo klausimas
Susitikimo metu buvo aptartas ir nepaprastosios padėties įvedimo pasienio savivaldybėse klausimas. Prezidento teigimu, partijų bendras susitarimas buvo, kad šį klausimą reikia spręsti artimiausioje ateityje.
„Daugiau mažiau konsensusas yra toks, kad mes esame atviri visiems klausimams ir šį klausimą taip pat galime spręsti pačioje artimiausioje ateityje, tačiau iki to laiko turime įvertinti du dalykus. Pirma, įvertinti teisines šio sprendimo įvedimo aplinkybes ir kokią įtaką šis sprendimas turėtų ne tik mūsų sienos užkardymo klausimams, bet taip pat ir pilietinių teisių Lietuvoje aspektu“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, svarbiausia sprendžiant dėl nepaprastosios padėties įvedimo įsivertinti, kokia galias nepaprastoji padėtis suteiktų atskiroms struktūroms.
„Aš esu įsitikinęs, kad kariuomenę mes įgalinsime ir esame pajėgūs tai padaryti šiandieną ir ekstremalios situacijos sąlygomis. Ir, be jokios abejonės, tai darome jau dabar ir darysime ateityje“, – sakė šalies vadovas.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl nelegalios migracijos srautų valdymo tenkančią kritiką laiko nepagrįsta. Pasak ministrės pirmininkės, A. Bilotaitės vadovaujama institucija galėtų veikti daug efektyviau, jeigu jai nebūtų piktybiškai trukdoma dirbti.
Tuo tarpu G. Landsbergiui tenkančią kritiką, neva Lietuva pati savo užsienio politika išprovokavo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos veiksmus, premjerė apskritai vadina nesusipratimu.
„Ryanair“ laineris. EPA – ELTA nuotr.
„Girdžiu labai keistus pastebėjimus ministrų atžvilgiu. Ypatingai ministro Landsbergio. Priekaištauti jam dėl to, kas yra Lietuvos Respublikos užsienio politika daugiau nei 20 metų, mano supratimu, yra nesusipratimas todėl, kad Lietuva praėjusioje Seimo kadencijoje nepripažino Baltarusijos rinkimų rezultatų, priėmė labai griežtą rezoliuciją, už kurią balsavo visos parlamentinės partijos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė, kartu akcentuodama, kad po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske režimo atžvilgiu vienos pozicijos laikėsi visa Europos Sąjunga.
„Lėktuvą užgrobė tikrai ne ministras Landsbergis, o Baltarusijos režimas. Ten buvo 100 mūsų piliečių. Sekė ES nustatytos sankcijos, dėl kurių buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje. Man ši kritika yra nesuprantama“, – tvirtino ji.
Vyriausybės vadovė keistomis vadina ir pastabas, kurių užsienio reikalų ministras susilaukė po vizito Irake. Po vizito ši Artimųjų Rytų valstybė padidino skrydžių į Minską skaičių, tačiau tai, pasak I. Šimonytės, Irako valdžia buvo suplanavusi dar iki vizito.
„Kritika dėl Irako vėlgi skamba labai keistai, nes čia yra iš tų atvejų, kai jeigu ką nors darysi – gausi per kepurę, ir jeigu nieko nedarysi – gausi per kepurę. Ministras Landsbergis bent jau pabandė. Bandymas sieti padidėjusį reisų skaičių su ministro vizitu yra daugiau negu juokingas, nes informacija apie tai, kad ketinama didinti keleivių skaičių, buvo žinoma turbūt jau nuo birželio pradžios. Tai, kad dvišalės diskusijos su tokiomis šalimis nebūna labai lengvos, to nereikia slėpti“, – tvirtino premjerė, kartu pasidžiaugdama ir šalies vadovo Gitano Nausėdos parama Lietuvos užsienio politikos krypčiai.
„Labai džiaugiuosi, kad prezidentas vakar taip pat priminė, kad Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra ne ministro Landsbergio sugalvota“, – teigė ji. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Irako kolega Fuadas Husseinas. URM nuotr.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė, I. Šimonytės nuomone, galėtų nuveikti daugiau, jeigu jai nebūtų trukdoma dirbti savo darbą.
„Kalbant apie vidaus reikalų sistemą. Man labai gaila, kad daug dalykų būtų galima padaryti greičiau ir efektyviau, tačiau natūralu, kad atsiranda erdvės tam tikriems, tiek vietiniams, tiek nacionaliniams procesams, kurie galbūt būtų suprantami kaip kritika Vyriausybei (…), tačiau aš matau ir kitokio veikimo – bandymo trukdyti vidaus reikalų sistemai ir ministrei dirbti savo darbą“, – mano premjerė, kaip pavyzdį pateikdama gyventojų protestus dėl migrantų apgyvendinimo kaimynystėje.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba žymiai efektyviau galėtų vykdyti savo pareigas, jeigu neturėtų tuo pat metu rūpintis užkardoje esančiais migrantais. Tačiau užkardoje esančius migrantus išvežti į kitas dislokacijos vietas, kur jais būtų galima pasirūpinti, yra trukdoma. Mano supratimu, trukdoma sąmoningai“, – pabrėžė ministrė pirmininkė, tokius veiksmus įvadindama „piktybišku veikimu“.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniaus Tech parke posėdžiaujančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis nesiryžo prognozuoti, kada nelegalių migrantų srautas galėtų sumažėti. Tačiau jis pabrėžė, kad itin svarbu informuoti apie nelegalią migraciją galvojančius asmenis, kad tokia kelionė jiems neatsipirks. Tai užsienio reikalų ministras sako akcentavęs ir šią savaitę vykusių vizitų Turkijoje ir Irake metu.
„Komunikacinė kampanija yra labai svarbu. Vienas iš uždavinių, kurį kėliau vizito metu, ne tik kalbėtis su valdžia, bet kalbėtis tiek, kiek išeina žiniasklaidos pagalba su žmonėmis. Mano pagrindinė žinia ir Turkijoje, ir Irake buvo ta, kad jūs sumokate labai didelius pinigus“, – po TS-LKD tarybos posėdžio atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė G. Landbsbergis.
Pasak politiko, migrantai turi žinoti, kad jie išleis itin didelius pinigus už tai, kad kelis mėnesius praleistų palapinėje ir galiausiai būtų grąžinti į šalį, iš kurios atvyko. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„15 tūkst. eurų netgi Lietuvoje yra dideli pinigai. Tai milžiniški pinigai, kuriuos jūs sumokate už bilietą į Europos Sąjungą. Atvykstate į ES ir esate palapinių stovykloje, 35 laipsnių karštyje. Ir joje būsite, nes Lietuva turi įsipareigojimą jūsų nepraleisti. Mes negalime jūsų praleisti.
Jeigu jūs surasite būdą pabėgti į Lenkiją, jus grąžins Lenkija atgal“, – tvirtino konservatorių pirmininkas, kartu pridurdamas, kad jis iš asmenų, galvojančių apie nelegalią migraciją per Lietuvą, sulaukia ir feisbuko žinučių su prašymu juos praleisti.
„Šiandien aš gaunu 100 žinučių iš arabiškai kalbančių žmonių į feisbuko paskyrą: praleiskite mus, mes tik norime kirsti Lietuvos sieną. Suprantame, deja, bet mūsų įsipareigojimas yra jus sulaikyti“, – pasakojo G. Landsbergis.
Šeštadienį į posėdį Vilniuje susirinko TS-LKD taryba. Konservatoriai, reaguojant į susidariusią politinę padėtį, planuoja aptarti saugumo ir gynybos klausimus, šalies pasirengimą atremti hibridines grėsmes iš Lietuvai nedraugiškų valstybių bei kitus partijai aktualius klausimus.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija jau sulaikyti daugiau nei 2 tūkst. neteisėtų migrantų.
Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad norint išardyti Aliaksandro Lukašenkos pradėtą formuoti migracijos tinklą, reikės tiek Turkijos, tiek ir Irako vyriausybių pagalbos. Ministras taip pat akcentuoja, kad nei Turkija, nei Irakas nenori tapti nelegalios migracijos auka.
„Tai nėra tai, ką anksčiau Europos Sąjunga yra patyrusi, kai tvarkėsi su migrantų krizėmis. (…) Ši situacija yra kitokia. Migrantai, kurie pasiekia Lietuvą, iš Irako jie atvyksta nusipirkę bilietus oficialiose turizmo agentūrose, skrenda iš Irako Kurdistano sostinės Erbilio į Bagdadą, iš Bagdado galbūt per Stambulą vėliau į Minską oficialiomis avialinijomis“, – žurnalistams teigė po dviejų dienų vizito Turkijoje ir Irake grįžęs G. Landsbergis.
„Perka oficialius bilietus, juos pasitinka kelionių organizatoriai, pavaišina vandeniu, pasako, ką toliau reikia daryti, palydi juos iki Lietuvos sienos, kur jau jie patenka į mūsų pasienį saugančių pareigūnų rankas“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, todėl tiek Turkijoje, tiek ir Irake daugiausia buvo kalbama apie tai, ką galima padaryti, kad tas tinklas, kuris dabar yra A. Lukašenkos pradėtas formuoti, būtų išardytas. G. Landsbergis akcentuoja, kad siekiant šio tikslo reikalingas Turkijos ir Irano vyriausybių bendradarbiavimas.
„Tiek Turkijoje, tiek ir Irake gavome pažadą, kad jie supranta problemą ir yra pasiruošę bendradarbiauti. Tai jau šiandieną, šiuo metu, kai mes kalbame, Stambulo oro uoste yra Lietuvos specialistų delegacija, dėl kurios buvo sutarta man tik nuvykus į Ankarą, jie kalbasi apie konkrečius žingsnius, ką galima padaryti“, – teigė G. Landsbergis.
„Irake situacija yra kitokia dėl to, nes ten nacionalinė šventė, kuri prasideda šiandieną, ir šventei pasibaigus mūsų delegacija vyks į Bagdadą ir Irako delegacija atvyks į Lietuvą vėlgi techniniu lygiu tiksliai susitarti, ką mes darome, padėti atpažinti žmones ir svarbiausias žingsnis – kaip mes juos grąžinsime į ten, iš kur jie yra išvykę“, – kalbėjo jis. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu. URM nuotr.
Ministras pabrėžė, kad iš Turkijos labiausiai Lietuvai reikia žmonių, kurie kerta Stambulo oro uostą, registracijos duomenų. Tuo tarpu iš Irako, G. Landsbergio teigimu, labiausiai reikia pagalbos atpažįstant jau Lietuvoje esančius migrantus. Pasak jo, tai yra pirmas žingsnis, norint grąžinti žmones. Vis dėlto ministras pripažįsta, kad Irakas atsargiai žiūri į migrantų sugrąžinimą į jų kilmės šalį.
G. Landsbergis taip pat informavo, kad tiek Turkijos, tiek ir Irano buvo prašyta sumažinti į Lietuvą vykstančius skrydžius. Jo teigimu, buvo siūlyta netgi sumažinti komercinius praradimus, jeigu tokie kiltų.
„Jų argumentas, kurį išgirdome, – skrydžiai komerciniai, jie vyko ir iki mūsų krizės pradžios, ir jie nemato galimybės dabar greituoju būdu tuos skrydžius sumažinti“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Psak ministro, Turkijos pateiktais duomenimis, maždaug trečdalis į Baltarusiją išvykstančių žmonių, atgal į Turkiją nebegrįžta.
„Turkija mums pateikė skaičių šiek tiek, mes negalime jų patikrinti, aišku, turime pasikliauti tuo, kas yra sakoma, kad apie trečdalis žmonių negrįžta atgal. Tai šiaip iš esmės bent jau mūsų skaičius atitinka“, – sakė G. Landsbergis.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai ir yra ta bendradarbiavimo pradžia, kad jeigu mes pradedame kalbėti apie realius skaičius, oficialios aviakompanijos nustato, kiek žmonių negrįžta, vadinasi, mes galime pradėt tuos žmones identifikuoti. Ir tokiu būdu galime užkirsti jiems kelią arba grąžinti tuos, kurie yra patekę“, – teigė jis.
G. Landsbergis taip pat pabrėžė, kad nei Turkija, nei Irakas nenori tapti nelegalios migracijos auka.
„Niekas nenori tapti auka nelegalios migracijos tinkle. Ar tai būtų Turkija, ar Irakas. Vis tiek jie supranta, kad Lietuva turi viešumo galią. Mes turime įrodymus, turime gausybę liudininkų, 800 žmonių yra atėję iš Irako į Lietuvą“, – sakė ministras.
Kelio priekyje nėra. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Seimas neeilinėje sesijoje priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriose siūloma numatyti, kad, valstybėje išaugus migracijos srautui ir įvedus ekstremalią situaciją, būtų galima apriboti tam tikras prieglobsčio prašytojų teises.
Už įstatymo projektą balsavo 90 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, kuriuos priėmė Seimas, numato, kad, paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį ir išaugus užsieniečių, neteisėtai kertančių valstybės sieną, prieglobsčio prašymui numatytas 28 dienų terminas galėtų būti pratęstas, tačiau ne ilgiau nei 6 mėnesius. Taip pat suteikta galimybė laikinai ir proporcingai riboti prieglobsčio prašytojų teises.
Papiktino siūlymas migrantams judėjimo šalyje ribojimą sutrumpinti iki 6 mėnesių
Vis dėlto iniciatyva nelegalių migrantų laisvės judėjimo apribojimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių papiktino „valstietę“ Agnę Širinskienę.
„Dėl kažkokių priežasčių užsieniečių nelegalių migrantų sulaikymo terminas, laisvės judėjimo apribojimo terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių. Tai aš nežinau, kaip jūs, valdantieji, pažiūrėsite į Lietuvos gyventojų akis, kada po 6 mėnesių, kai tie žmonės, kurių kai kurių galbūt net tapatybė nebus nustatyta, išeis į mūsų miestelių gatves“, – teigė A. Širinskienė.
„Aš jau nekalbu apie tai, kad jie dalyje miestelių atsidūrė su jais nepasitarus ir netgi merams kartais nebežinant. Tai šiuo atveju, matyt, jums vieniems reikės atsakomybę už šį sprendimą prisiimti, nes vargu ar kas daugiau ta atsakomybe norės dalintis“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma teigė manąs, kad tokių situacijų, dėl kurių nuogąstauja A. Širinskienė, bus labai nedaug.
„Aš manau, kad nebus daug tokių situacijų, bus turbūt labai reti atvejai, kai per 6 mėnesius dar situacija būtų neišsiaiškinta, ir tikrai mes neturime žmonių gąsdinti, kad po to čia beveik visi esantys (migrantai – ELTA) bus išleisti ir laisvai migruos po Lietuvą“, – sakė J. Razma.
Kelio į priekį nebėra. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat paspartintos procedūros, prašymą pateikus nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir asmenims, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Tokiu atveju prašymą bus galima nagrinėti skubos tvarka.
Taip pat nebebus taikomas reikalavimas nelydimą nepilnametį prieglobsčio prašytoją apgyvendinti tik pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre.
Seimas taip pat apsisprendė, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nebūtų laikomas atvykimu į šalies teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.
Neteisėtai sieną kirtusiems prieglobsčio prašytojams iki tol, kol nepriimtas sprendimas įsileisti juos į Lietuvą, nebus leidžiama laisvai judėti šalies teritorijoje.
Problemų karalienė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimui rezoliucijos projektą „Dėl hibridinės agresijos atrėmimo“.
Įvertindamas, kad dėl nedraugiškų režimų organizuojamos nelegalios tarptautinės migracijos ir valstybėje susidariusios ekstremaliosios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai, Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei imtis visų priemonių hibridinės agresijos grėsmei suvaldyti ir užkardyti.
Rezoliucijos projekte siūloma hibridinės agresijos atrėmimo metu valstybės sienos apsaugos sustiprinimui ir valstybės sienos gynybai pasienio ruože tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasitelkti Lietuvos kariuomenę.
Projekte Vyriausybei siūloma visu valstybinės sienos su Baltarusija perimetru per kuo trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą, galintį padėti apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo dabartinės ir kitų galimų rūšių hibridinės agresijos ir užkirsti prielaidas susikurti masinės migracijos kanalui per Lietuvos teritoriją į kitas Europos Sąjungos ir NATO šalis.
Projekto autoriai siūlo užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai, įskaitant Baltarusijos fizinius ir juridinius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir Europos Sąjungos sankcijos, baudžiamasis persekiojimas, prireikus – inicijuoti nelegalios migracijos organizavimo ir skatinimo tarptautinį tyrimą.
Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybės siekti, kad „užsieniečiai iš trečiųjų šalių, nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir neturintys asmens tapatybę įrodančių dokumentų (išskyrus moteris su vaikais, nėščiąsias, neįgaliuosius ir vaikus iki 16 m.), kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai. Jiems, atsižvelgiant į agresijos pavojingumo laipsnį, turėtų būti taikomos kitos sulaikymo, apsaugos ir apgyvendinimo sąlygos, nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu“.
Taip pat siūloma inicijuoti informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, siekiant atgrasyti potencialius migrantus nuo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje neteisėtai kertant Lietuvos valstybinę sieną.
Rezoliucijos projekte numatyta siekti, kad visi Lietuvos Respublikos sieną nelegaliai kertantys užsieniečiai iš trečiųjų šalių, neturintys teisinio pagrindo prašyti pabėgėlio statuso, būtų grąžinti į jų kilmės šalis, tuo tikslu pasinaudojant esamais arba pasirašant naujus susitarimus dėl readmisijos, būtinus jų grąžinimui.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Jei hibridinė agresija tęsis ir intensyvės, įvertinus jos pavojingumo laipsnį, siūloma pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis-narėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, kuriame teigiama, jog „Šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
Taip pat Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir kitas institucijas, kviečiant parodyti solidarumą ir suteikti Lietuvai reikalingą paramą atremiant hibridinę agresiją, taip pat pagal ES sutarties 222 str. įtvirtintą solidarumo sąlygą, kuri numato, jog „jei valstybė narė patiria teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai“.
„Nedraugiškos Lietuvai valstybės vykdo hibridinę agresiją prieš Lietuvos Respubliką, kurios metu, pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir nesilaikant prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, organizuoti užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai, nelegaliai kertantys Lietuvos Respublikos sieną, instrumentalizuojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti ir sukelti žalą Lietuvos valstybei“, – konstatuojama rezoliucijos projekte.
Jame reiškiamas susirūpinimas, kad ši hibridinė agresija gali būti plėtojama, išnaudojama ir tapti pagrindu naujo pobūdžio grėsmėms plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kontekste.
