Lampedūzos sala. nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Roma, rugsėjo 16 d. (dpa-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį ketina vykti į Italiją po to, kai tūkstančiai migrantų šią savaitę atplaukė į Viduržemio jūroje esančią Lamepdūzos salą, informuoja dpa.
Iš pradžių U. von der Leyen Romoje susitiks su Italijos premjere Giorgia Meloni, kuri ir pakvietė ją apsilankyti neteisėtos migracijos krečiamoje Italijos saloje netoli Afrikos krantų. Po to politikės planuoja kartu vykti į Lampedūzą.
Apie tai EK pirmininkės atstovaus spaudas sakė naujienų agentūrai dpa renginio paraštėse Vokietijos mieste Hanau.
Penktadienį G. Meloni kvietė U. von der Leyen vykti į salą ir asmeniškai įsitikinti, kad ten situacija dėl neteisėtos migracijos yra itin rimta.
Dešiniųjų pažiūrų Italijos premjerė ragina neatidėliojant pradėti Europos operaciją, kad būtų sustabdytos migrantų valtys. Socialiniuose tinkluose patalpintame vaizdo įraše ji sakė, kad, jeigu reikia, turėtų būti pasitelkti ir kariniai jūrų laivynai. Anot jos, migrantams iš Šiaurės Afrikos net neturėtų būti leista išsilaipinti Europos teritorijoje. Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Nuo savaitės pradžios į Lampedūzą valtimis atplaukė tūkstančiai migrantų. Vieną dieną ten išsilaipino daugiau nei 5 000 neteisėtų migrantų, o tai yra rekordinis skaičius. Dėl žmonių antplūdžio pabėgėlių priėmimo centras buvo perpildytas, o vietos valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį.
Ši nedidelė Viduržemio jūros sala yra tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos. Ji yra netoli Tuniso Sfakso uosto ir todėl traukia migrantus, kurie siekia patekti iš Afrikos į Europą.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Latvija praėjusiomis dienomis registravo augančius skaičius migrantų, norinčių neteisėtai kirsti sieną iš kaimyninės Baltarusijos. Pasienio apsaugos duomenimis, per praėjusias tris dienas 472 asmenys mėgino kirsti ES išorės sieną. Vien tik sekmadienį užkirstas kelias 246 bandymams pereiti sieną – tiek daug jų per 24 valandas iki šiol nėra buvę.
Bendras neteisėtų mėginimų pereiti sieną skaičius jau viršijo 7 800 – pernai tokių atvejų buvo 5 300.
Latvija, kaip ir Lenkija bei Lietuva, kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką organizuotai gabenant migrantus prie ES išorės sienos ir taip darant spaudimą Vakarams. Dėl to šalys sustiprino sienos apsaugą.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
Varšuva, liepos 29 d. (PAP-ELTA). Lankydamasis Lenkijos pietuose esančiame Glivicių mieste, šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis per spaudos konferenciją pareiškė, kad Lenkija jau dvejus metus susiduria su nuolatiniu spaudimu pasienyje su Baltarusija, o vien tik šiais metais imigrantai, kuriuos vilioja Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka, 16 tūkst. kartų mėgino nelegaliai kirsti sieną.
„Dabar situacija darosi dar pavojingesnė. Turime informacijos, kad daugiau kaip 100 „Wagner“ grupės samdinių pajudėjo link Suvalkų koridoriaus netoli Gardino“, – sakė Lenkijos premjeras.
Pasak Vyriausybės vadovo, „tai neabejotinai yra žingsnis tolesnės hibridinės atakos prieš Lenkijos teritoriją kryptimi“. „Jie tikriausiai bus persirengę Baltarusijos pasieniečiais ir padės nelegaliems imigrantams brautis į Lenkijos teritoriją, destabilizuoti padėtį. Galimas daiktas, kad jie taip pat bandys patekti į Lenkiją, dėdamiesi nelegaliais imigrantais, o tai sukelia papildomų rizikų“, – pabrėžė M. Morawieckis.
Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Varšuva, birželio 15 d. (PAP-ELTA). Nežinomas objektas, paleistas iš Baltarusijos į Lenkijos pasienio tarnybos automobilį, perskrodė transporto priemonę, pralėkęs pro pat joje buvusius žmones. Tai parlamento pilietybės, užsieniečių ir migracijos pakomitečio posėdyje sakė Sienos apsaugos štabo direktoriaus pavaduotojas pulkininkas Arkadiuszas Tywoniukas.
Per posėdį buvo kalbama apie padėtį pasienyje su Baltarusija. Pasak pulkininko, incidentas įvyko prieš kelias dienas prie Baltarusijos sienos.
„Daiktas pramušė šoninį transporto priemonės langą ir išlėkė į kitą pusę, išdaužęs kitą langą“, – sakė jis. „Tai sukėlė pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai“, – tęsė A. Tywoniukas. Koks tai buvo objektas, dar nenustatyta.
Pasak A. Tywoniuko, pasienio tarnybos pareigūnai susirūpinę dėl vis agresyvesnio į Lenkiją patekti mėginančių užsieniečių elgesio. Jis pridūrė, kad į pareigūnus svaidomi akmenys, įrangos naikinimas dabar tapo įprastu.
2021 m. Lenkijos sieną buvo apgulę tūkstančiai migrantų, iš Baltarusijos mėginusių patekti į šalį. Praėjusį mėnesį pasieniečiai pranešė apie incidentą, kai akmenimis buvo apmėtyti pareigūnai, Balovežo girioje sustabdę 13 į Lenkiją patekti mėginusių užsieniečių.
Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme dar reikės apsvarstyti, ar valstybei tinkamesnis sprendimas būtų priimti ir apgyvendinti 158 migrantus, ar sumokėti apie 3 mln. eurų.
„Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. Šiuo atveju Lietuvai yra galimybė priimti 158 asmenis arba pasirinkti mokėti apie 3 mln. eurų. Matyt, šis sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas“, – penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė.
Ministrė akcentuoja, kad Lietuva galės pasirinkti sprendimą, kuris jai yra tinkamiausias.
„Patyrus šitą instrumentalizuotą migrantų krizę, mes tikrai turime infrastruktūrą, esame pasiruošę. Ir taip pat Seime yra svarstomas naujas migrantų apgyvendinimo agentūros įstatymo projektas, kuris dedikuos atskirą instituciją, kuri ir bus atsakinga už visas procedūras, apgyvendinimą, buitinius klausimus. Ir tai taip pat yra mūsų pasiruošimas ateityje galintiems kilti įvairiems scenarijams“, – akcentavo ministrė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip informuojama VRM, naujoje ES migracijos politikoje numatoma, jog kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Balsavime dėl bendro tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Konstituciniam Teismui (KT) trečiadienį paskelbus, kad neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, opozicija svarsto kelti apkaltą šio įstatymo iniciatorei, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Nors buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas kritiškai vertina ministrės iniciatyvą, tačiau pagrindo apkaltai nemato. Pasak jo, tai opozicijos politinis žaidimas.
„Realus pagrindas Bilotaitės apkaltai yra toks pats kaip ir kitiems 83 Seimo nariams, kurie palaikė tą įstatymą. Taip pat prezidentui, kuris pasirašė įstatymą. Tokiu atveju reikėtų apkaltas visiems kelti“, – Eltai teigė D. Žalimas.
„Bilotaitė yra įstatymo teikėja, tačiau Seimas galėjo įstatymo nepriimti ir prezidentas nepasirašyti. Čia yra populizmas. Nematau aš jokio pagrindo jokiai apkaltai“, – pridūrė jis.
Pasak buvusio KT pirmininko, kiek daugiau pagrindo diskusijoms yra dėl A. Bilotaitės politinės atsakomybės.
„Politinė atsakomybė yra nepasitikėjimas ministre, kuri teikė tuos įstatymo projektus. Šia prasme politinę atsakomybę galbūt ir didesnę turi Bilotaitė, bet jeigu kalbėtume apie priesaikos pažeidimą ir Konstitucijos sulaužymą balsuojant už įstatymą, tuomet visi Seimo nariai ir prezidentas yra atsakingi (…). Visi žinojo, kad pažeidinėja Konstituciją, ne viena Bilotaitė. Buvo galima jos ir neparemti, ir nepriimti įstatymo“, – svarstė D. Žalimas.
D. Žalimo vertinimu, apkaltos klausimas yra tik opozicijos politiniai žaidimai. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Žiūriu labai skeptiškai į tokias iniciatyvas, tai yra tiesiog politiniai žaidimai. Kitą vertus, opozicija tam ir yra opozicija, kad siūlytų tokias idėjas, apkaltas keltų ”, – apibendrino buvęs KT pirmininkas.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis parlamentaras Vytautas Bakas neatmeta galimybės, kad jau artimiausiu metu ims rinkti parašus dėl ministrės A. Bilotaitės apkaltos. Pasak jo, konservatorių deleguota ministrė šiurkščiai pažeidė Konstituciją, todėl, įsitikinęs politikas, konservatorės likimo Seime klausimas turėtų būti svarstomas labai rimtai.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Konstitucija, visgi, buvo pažeista. Ir ji pažeista ne dėl nežinojimo ar nesupratimo. Mes matome grubų Konstitucijos pažeidimą, kada ministrė viską žinojo. Ji žinojo, jog jos inicijuoti veiksmai prieštarauja Konstitucijai“, – komentuodamas KT išvadą dėl migrantų sulaikymo politikos sakė parlamentaras.
Trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Po KT išaiškinimo, Seimo opozicija ėmė diskutuoti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė neturėtų prisiimti politinės atsakomybės dėl taikytos antikonstitucinės migrantų politikos. Visgi, pati ministrė pažymi, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo keistas viso Seimo vardu, o šiuo metu jau suformuota darbo grupė, ruošianti sprendimus tolimesniam įstatyminės bazės tobulinimui.
Italijos pakrančių apsauga atvežė į krantą apie 500 migrantų. EPA – ELTA nuotr.
Roma, balandžio 17 d. (dpa-ELTA). Italijos pakrančių apsaugos tarnyba atvežė į krantą apie 500 migrantų, paėmusi juos iš laivų Viduržemio jūroje.
Ankstų pirmadienio rytą pakrantės apsaugos laivu į Katanijos uostą rytinėje Sicilijos pakrantėje atplukdyta apie 200 žmonių, pranešė naujienų agentūra ANSA. Prieš tai Italijos karinio jūrų laivyno laivas Sicilijos Augustos miesto uoste išlaipino maždaug 300 žmonių.
Visi migrantai yra iš grupės maždaug 600 žmonių, sekmadienį jūroje ištiktų nelaimės ir išgelbėtų pakrančių apsaugos. Jie buvo žvejybos laive ir prastomis oro sąlygomis buvo paimti į pietryčius nuo Sicilijos, Maltos paieškos ir gelbėjimo zonoje.
Sekmadienio vakarą Europos Sąjungos (ES) pasienio agentūrai „Frontex“ priklausantis laivas jau atvežė į Kataniją Sicilijoje maždaug 100 išgelbėtų žmonių, pranešė ANSA. Italijos pakrančių apsauga atvežė į krantą apie 500 migrantų. EPA – ELTA nuotrauka
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais Italiją laivais pasiekė daugiau nei 32 700 žmonių. Tuo pačiu metu pernai jų buvo maždaug 8400.
Praėjusią savaitę Italijos vyriausybė dėl pastarosiomis savaitėmis Viduržemio jūra atvykstančių migrantų didžiulio skaičiaus paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį. Žmonės iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos, tikėdamiesi geresnio gyvenimo, kasmet mėgina pasiekti ES dažnai labai pavojingomis sąlygomis.
Ketvirtadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė 38 asmenis, bandžiusius kirsti valstybės sieną ir neteisėtai patekti į šalį, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje fiksuoti 28 neteisėti migrantai, o Lenkijos pasienio pareigūnai trečiadienį apgręžė 98 užsieniečius.
Iš viso į Lietuvą nuo 2022 metų sausio neįleista 11 211 neteisėtų migrantų, šiemet – 585.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 19,9 tūkst. migrantų.
VSAT vadas R. Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiais metais, artėjant vasaros sezonui, neteisėtos migracijos į Lietuvą srautai greičiausiai išaugs, prognozuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas, generolas Rustamas Liubajevas.
Apie tai VSAT vadovas kalbėjo penktadienį, pristatinėdamas tarnybos 2022 m. veiklos ataskaitą. Anot R. Liubajevo, nors pasieniečių, Vidaus reikalų ministerijos, kitų institucijų dėka pavyko suvaldyti neteisėtos migracijos iš Baltarusijos pusės krizę, spaudimas iš Minsko režimo, pasitelkiant neteisėtą migraciją, nemažėja.
„Spaudimas iš Baltarusijos režimo išlieka. Jeigu 2018 m. į Lietuvos teritoriją neįleisti daugiau negu 8 tūkstančiai migrantų, tai pernai tokių buvo daugiau negu 11 tūkstančių“, – VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje penktadienį kalbėjo R. Liubajevas.
Jis teigė, kad, nepaisant to, jog šių metų pradžioje stebimas sumažėjęs neteisėtos migracijos srautas, atšilus orams, VSAT vado teigimu, situacija vėl pasikeis.
„Metų pradžioje sumažėjo srautai (neteisėtos migracijos iš Baltarusijos – ELTA), tačiau artėjant vasaros sezonui, srautai greičiausiai išaugs“, – dėstė R. Liubajevas.
Pristatinėdamas 2022 m. VSAT veiklos ataskaitą tarnybos vadas džiaugėsi, kad valstybės sienos kirtimo atvejų išaiškinamumo rodikliai auga. R. Liubajevo teigimu, 2022 m. iš visų fiksuotų sienos kirtimo tvarkos pažeidimų atvejų 91,3 proc. pavyko nustatyti pažeidimą padariusius asmenis, 2021 m. šis rodiklis siekė 95,6 proc., 2020 m. – 82,5 proc.
VSAT vadas R. Liubajevas, kalbėdamas apie neteisėtos migracijos srautų valdymą, pasidžiaugė, kad pasieniečiams vis dažniau pavyksta identifikuoti asmenis, kurie neteisėtai gabena kitus žmones per sieną.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Pernai nustatyti 231 migrantų gabentojai, 2021 m. nustatyti 100 gabentojų“, – statistiką pristatė pasieniečių vadas.
VSAT ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. daugiausiai neteistų migrantų gabeno ukrainiečiai – 76. Taip pat pernai, kaip rodo pasieniečių statistika, dažnai neteisėtai migrantus gabeno ir lietuviai (27) bei Sakartvelo piliečiai (23).
VSAT ataskaitoje rašoma, jog 2022 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apgyvendinti 151 neteisėtas migrantas, kai 2021 m. rugsėjį tokių buvo 2060.
Pasak R. Liubajevo, auga ir iš Lietuvos išvykstančių neteisėtų migrantų srautas. Statistika rodo, kad 2021 m. savanoriškai iš Lietuvos į kilmės šalis išvyko 400 migrantų, priverstinai buvo grąžinti 56, pernai savanoriškai Lietuvą paliko 679 neteisėti migrantai, priverstinai į kilmės šalis grąžinti 55.
„Pagal šiuos rodiklius Europoje esame vieni iš lyderių, kalbant apie proporcijas tarp neteisėtų migrantų, sulaikytų prie valstybės sienos, ir organizuotų migrantų grąžinimo“, – aiškino R. Liubajevas.
Pasienis su Baltarusija žiemą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai apgręžė 18 asmenų, bandžiusių kirsti valstybės sieną ir neteisėtai patekti į šalį, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Kaimyninėje Latvijoje fiksuoti 6 neteisėti migrantai, o Lenkijos pasienio pareigūnai trečiadienį apgręžė 24 užsieniečius.
Iš viso į Lietuvą nuo 2022 metų sausio neįleista 11 211 neteisėtų migrantų, šiemet – 250.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 19 565 migrantams.
VSAT: sulaikyti dar 36 migrantai iš Baltarusijos sieną pažeidę migrantai. VSAT nuotr.
Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) aptars Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėtį ir jų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus. Parlamentarai nori išsiaiškinti, ar už neteisėtos migracijos krizės suvaldymą atsakingos institucijos yra pasirengusios atremti panašaus pobūdžio hibridines atakas ateityje.
Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, paskutinį kartą komiteto nariai migrantų teisių klausimus aptarė rugsėjo mėnesį, tačiau viešojoje erdvėje ir spaudoje pasirodžius žinioms apie tai, jog į šalį pasieniečiams dėl humanitarinių priežasčių tenka įleisti užsieniečius, nuspręsta situaciją aptarti su atsakingomis institucijomis. Todėl į posėdį pakviesti Vidaus reikalų (VRM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Migracijos departamento atstovai.
„Kartais girdime tokius atvejus, kai, pavyzdžiui, žmonės yra įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl tam tikrų medicininių būklių – tai nušalusios, amputuotos kojos – tai norime dar kartą susirinkti su visomis institucijomis, (…) dar kartą atsinaujinti informaciją apie tai, kokia yra situacija ir kokios yra tendencijos“, – Eltą informavo Laisvės frakcijos narys.
Pasak T. V. Raskevičiaus, nerimą kelia ir ženklus migrantų, išvykusių į Vakarų šalis, skaičius. Parlamentaras pažymėjo, jog pagal Dublino procedūrą iš šalies pasišalinę ir kitų valstybių pareigūnų sulaikomi užsieniečiai privalo būti grąžinami į pirminę jų atvykimo vietą. Rugsėjį atgal į Lietuvą perduotų migrantų skaičius buvo labai menkas, teigė jis, tačiau akcentavo, kad institucijos privalo būti pasirengusios gausesniems sugrąžinamųjų srautams.
„Norime pažiūrėti, kokia yra situacija, ar institucijos yra pasirengusios į tokį galimai išaugsiantį grąžintinų asmenų skaičių reaguoti. Nes jeigu jie yra grąžinami, jie dar kartą kartoja prieglobsčio procedūrą. Komitetas nori žinoti, ar vėl įsijungia tas metų sulaikymo terminas ir kaip tas procesas vyksta“, – dėstė ŽTK pirmininkas.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu ŽTK narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Vytautas Bakas tikino, kad vienintelis klausimas, į kurį, viliasi politikas, institucijos atsakys – ar yra šalinami žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos konstatavo ne tik Europos Sąjungos Teisingumo teismas, bet ir nacionalinės bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos.
„Mano žiniomis, nepasikeitė niekas. Man bus proga užduoti klausimus ministrei“, – Eltai tvirtino politikas.
„Krizės valdymo aspektu – mes girdėjome, prieš kurį laiką buvo pasakojama, kad krizė suvaldyta, nors realiai žmonės kiekvieną dieną, kaip suprantu, dešimtimis yra atstumiami. Tie srautai nemažėja. Klausimas – kokie sprendimai yra padaryti čia?“, – klausimus, kuriuos adresuos VRM atstovams, vardijo V. Bakas.
Domėsis, ar VRM žada steigti Migracijos agentūrą
Vasarą slūgstant į Lietuvą bandančiųjų patekti srautams, VRM siūlė įkurti atskirą įstaigą migrantams priimti bei krizei spręsti – Migracijos agentūrą. Visgi, kaip pastebėjo Eltos kalbinti parlamentarai, ilgainiui diskusijos nutilo, tad šalies pasirengimams galimoms panašaus pobūdžio krizėms yra neaiškus. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vienas iš tvarių sprendimų buvo galimos Migracijos agentūros steigimas, kuris koordinuotų visų institucijų reakciją, jeigu vėl susidurtume su tokia hibridine ataka, būtų didelis skaičius žmonių, bandančių kirsti Lietuvos Respublikos sieną. (…) Norime išgirsti, ar tie planai vis dar egzistuoja, ar mes ir vėl lauksim, kaip žiema užklumpa netikėtai, ar migracijos krizė mus užklups kaip valstybę netikėtai?“, – klausė T. V. Raskevičius.
Jam antrino ir V. Bakas. Politikas neabejojo, jog turi būti sukurta vieninga sistema, padėsianti valdyti tiek esamą, tiek būsimas krizes.
„Mūsų šalis kartu su kitomis Baltijos šalimis turi pasirengti tinkamai tas krizes suvaldyti – užtikrinti tinkamą sienos apsaugą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, žmonių apgyvendinimą ir visas kitas pabėgėlių procedūras, kurios susijusios su pabėgėlių teises įgyvendinimu. Tai objektyvi tikrovė, tai nevienadienė krizė, ji bus visada. Mes turime išmokti gyventi su šita krize ir turime jai pasiruošti“, – pabrėžė demokratas.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jau kone dvi savaites Lietuvos sieną mėginančių kirsti neteisėtų migrantų skaičius neperkopia triženklio skaičiaus, atkreipia dėmesį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis. Tuo tarpu Lenkijoje ir Latvijoje pastebimas nežymus išaugimas, todėl, svarsto G. Mišutis, srautų intensyvumas veikiausiai susijęs su Baltarusijos tarnybų veiksmais.
„Pas latvius pastaruoju metu atsiranda dešimtys, tai tikriausiai į tą pusę Baltarusijos pastangomis kreipiami srautai. Ir pas lenkus tokie jau didesni, ne šimtai, bet irgi išaugo. Tai ta statistika yra susijusi ir reguliuojama vis tik Baltarusijos tarnybų – kol kas jie primažino apsukas prie mūsų sienos, bet migrantų srautas atsiranda didesnis prie latvių, lenkų“, – pirmadienį Eltai teigė G. Mišutis.
Praėjusią parą Lietuvos pasienyje apgręžti 8 asmenys, bandę kirsti sieną ir neteisėtai patekti į šalį. Anot VSAT atstovo, paskutinį kartą toks sumažėjimas buvo matomas tik liepos viduryje.
„Tokių epizodų esame matę ne vieną šioje migracijos krizėje, kai pakyla pikas, statistika tampa triženkle, tam tikrą laiką pasilaiko, bet kad būtų aštuoni per parą, tai seniai tokie dalykai buvo. Paskutinį kartą mažiau nei aštuoni buvo liepos 16 dieną. Tai statistikos sumažėjimas yra matomas, bet tokių laikinų nukritimų ir po to vėl didesnių šuolių jau buvo ne vienas“, – nurodė jis.
G. Mišučio teigimu, jau antrą savaitę pastebimas srautų sumažėjimas gali būti susijęs su keliomis priežastimis.
„Viena iš jų yra ta, kad šiemet pasieniečiai yra sulaikę apie 200 neteisėtus migrantus į Vakarų Europą iš Lietuvos gabenančių asmenų. Tai yra svarbu tiems neteisėtai sieną bandantiems kirsti, jie tą informaciją turi, kad gabentojų dalis yra eliminuota iš tos veiklos ir tarsi jiems patekimas į Lietuva gali būti beprasmis“, – teigė G. Mišutis.
Taip pat, anot VSAT atstovo, įtakos gali turėti ir principingas Lietuvos pasieniečių darbas.
„Tai gali turėti reikšmės Baltarusijos pareigūnams organizuojant savo šalyje migrantų atgabenimą prie sienos, jų nukreipimą, pažeidžiant fizinį barjerą ir įleidžiant nelegalius migrantus į Lietuvą. Tai pastarųjų metų mūsų pasieniečių veikla, kai jie sulaikomi ar atgrasomi, neįleidžiami, irgi viena iš priežasčių“, – nurodė VSAT atstovas.
Kita vertus, nors ir pastebimos gerėjančios tendencijos, G. Mišučio teigimu, fizinis barjeras pasienyje vis dar gadinamas kone kasdien.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Sienos gadinimai net ir esant pavieniams atvejams vis tiek tęsiasi. Kaukėti 2-3 vyrukai pribėga prie sienos, tai jau aišku, kad Baltarusijos tarnybų žmonės, bando gadinti sieną. Bet daug atvejų, kad sureagavus jie pasitraukia. Ir patys migrantai, ir patys gadintojai“, – paaiškino G. Mišutis.
ELTA primena, kad praėjusią parą, spalio 16-ąją, Lietuvos pasienyje apgręžti 8 asmenys, bandę kirsti sieną ir neteisėtai patekti į šalį. Tuo metu į kaimyninėje Latvijoje fiksuoti 33 neteisėti migrantai, o Lenkijos pasienio pareigūnai šeštadienį apgręžė 81 užsienietį.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 9277 migrantų, pernai – 8106. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 17,3 tūkst.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą Lietuvos pasienyje apgręžti 25 asmenys, ketinę kirsti sieną ir neteisėtai patekti į šalį, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje buvo ramu – neteisėtų migrantų nefiksuota, o Lenkijos pasienio pareigūnai šeštadienį apgręžė 92 užsieniečius.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 9018 migrantų, pernai – 8106.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 17,1 tūkst.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Lietuvos pasienio pareigūnai pastarąją parą, rugsėjo 24-ąją, sulaukė gausesnio nelegalių migrantų skaičiaus – teko apgręžti net 124 asmenis, panorusius neteisėtai patekti į Lietuvą, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tuo metu kaimyninės Latvijos pasienyje užkirstas kelias 20-čiai neteisėtų užsieniečių, o Lenkijos pasieniečiai penktadienį apgręžė 80 migrantų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 7754 migrantų.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 15 860.
Lietuvos pasienyje pastarąją parą, rugsėjo 11-ąją, neįleisti 77 migrantai, bandę neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Kaip pirmadienio rytą skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kaimyninėje Latvijoje pareigūnai užkirto kelią 4 neteisėtiems užsieniečiams, o Lenkijos pasieniečiai šeštadienį apgręžė 20 migrantų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 6448 migrantų. VSAT duomenimis, iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 14 tūkst.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad dėl į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų srautų buvo nuspręsta paankstinti automatinių šautuvų G-36 perdavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Ministras akcentuoja, kad kol į Lietuvą neteisėtai bandančių patekti migrantų srautas nemažės, pasieniečiams ir toliau talkins papildomos kariuomenės pajėgos.
„Aš tiesiog priminsiu, kad dar pernai, kai prasidėjo nelegalios migracijos krizė, sutarėme, kad Krašto apsaugos ministerija priima lėšas skirtas sienos apsaugos tarnybos aprūpinimui į savo pirkimą. Ir tiesiog darome bendrą pirkimą, kadangi, kai perki daugiau ir kaina atitinkamai sumažėja, ir tas susitarimas yra vykdomas: dabar pirmi 500, po to nuo gruodžio likusieji ginklai. Būtent tokiu principu tai įgyvendinta“, – žurnalistams penktadienį teigė A. Anušauskas.
Visgi ministras akcentuoja, kad net ir VSAT aprūpinus naujaisiais ginklais, pasienyje pastačius fizinį barjerą bei vaizdo stebėjimo sistemas, kariuomenės papildomos pajėgos pasieniečiams talkins tol, kol bus fiksuojamas intensyvesnis neteisėtų migrantų srautas.
„Šiuo atveju, mes tarėmės ir dar pasiūlėme Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai naudotis papildomomis kariuomenės galimybėmis šiuo laikotarpiu, kai yra šioks toks suaktyvėjimas nelegalių migrantų skaičiaus, didėjimas“, – sakė jis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pranešė, kad siekdama atliepti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos poreikį pereiti prie naujų automatinių ginklų, KAM ankstina automatinių šautuvų G-36 perdavimą. Lietuvos kariuomenė artimiausiu metu perduos 500 ginklų, o likusių 1187 ginklų perdavimą planuojama pradėti šių metų gruodį.
VSAT prašymą dėl ginklų perdavimo pateikė šių metų birželį. Ginklai įsigyti už lėšas, kurios Krašto apsaugos ministerijai skirtos ginklų VSAT pirkimui.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Pastaruoju metu fizinis barjeras jį prakerpant gadinamas kone kasdien, o prie jo to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
„Baltarusijos pasieniečiai pastaruoju metu apsirūpino naujais „ginklais“ – žirklėmis metalui kirpti. Jos tinka gadinti Lietuvos pusėje įrengtą fizinį barjerą – koncertiną ir apsauginę tvorą. Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai Šalčininkų rajone užfiksavo vaizdus, kuriuose matyti, kad Baltarusijos pareigūnai savo naują „ginkluotę“ nešiojasi ir, neabejojama, ją naudoja tiek dieną, tiek naktį“ , – žiniasklaidai išplatintame pranešime nurodo G. Mišutis.
Be to, VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pareigūnai ne tik prisideda prie fizinio barjero gadinimo, tačiau ir suteikia pagalbą neteisėtiems migrantams mėginant kirsti sieną.
„Baltarusijos pasieniečiai sienos pažeidėjus nesyk yra nukreipę ir ten, kur koncertina ir tvora nebus įrengiamos dėl gamtinių sąlygų“, – teigia VSAT atstovas kartu pridurdamas, kad Baltarusijos pareigūnai taip pat atgabena užsieniečius prie sienos ir nukreipia į kaimyninės šalies teritoriją.
„Į Lietuvą iš Baltarusijos neįleidžiami neteisėti migrantai irgi patvirtina, kad Baltarusijos pareigūnai ne saugo savo šalies sieną su Lietuva, o atvirkščiai – padeda užsieniečiams ją neteisėtai kirsti“, – nurodo G. Mišutis.
Vis tik, VSAT atstovo teigimu, nepaisant tokių Baltarusijos struktūrų pastangų, Lietuvos pasieniečiams pavyksta užkardyti bandymus tūkstančiams neteisėtų migrantų patekti į ES.
Primename, kad iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, tokių atėjūnų iš Baltarusijos neįleista 13 316. Kai kurie iš jų į Lietuvą bandė patekti ne vieną kartą.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos pasieniečiai praėjusią parą, rugpjūčio 26-ąją, apgręžė 122 migrantus, bandžiusius neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Kaip šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kaimyninės Latvijos pasienyje su Baltarusija buvo ramu – neteisėtų užsieniečių neužfiksuota.
Lenkijos pasienio pareigūnai į savo šalį ketvirtadienį neįsileido 15 migrantų.
Iš viso nuo šių metų pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido 5003 migrantų.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 13 109.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos pasieniečiai praėjusią parą, rugpjūčio 21-ąją, apgręžė 55 migrantus, bandžiusius neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Kaip pirmadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kaimyninės Latvijos pasieniečiams praėjusi para taip pat nebuvo rami – teko stabdyti 15 neteisėtų užsieniečių.
Lenkijos pasienio pareigūnai į savo šalį šeštadienį neįsileido 24 migrantų.
Iš viso nuo šių metų pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido 4552 migrantų.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 12 tūkstančių.
VSAT pareigūnų patruliavimas prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos pasieniečiai praėjusią parą, rugpjūčio 5-ąją, apgręžė 89 migrantus, bandžiusius neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Kaip šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kaimyninės Latvijos pasieniečiams praėjusią parą, penktadienį, neteko stabdyti neteisėtų migrantų.
Lenkijos pasienio pareigūnai į savo šalį ketvirtadienį neįleido 75 migrantų.
Iš viso nuo šių metų pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido 3660 migrantų.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 11 tūkstančių.
Daugiausiai apgręžtų migrantų buvo pernai baigiantis vasarai ir rudenį: rugpjūtį į mūsų šalį iš Baltarusijos neįleista 2079 neteisėti migrantai, rugsėjį – 981, spalį – 2311, lapkritį – 2321 ir gruodį – 414. Per 2021-uosius metus, nuo rugpjūčio 3-iosios iki gruodžio 31-osios, pasienyje užkirstas kelias 8106 nelegaliems užsieniečiams.
Per šiuos, 2022-uosius, metus draudžiamose Lietuvos ir Baltarusijos pasienio vietose apgręžta 3660 migrantų.
