Paryžius, gruodžio 6 d. (AFP-ELTA). Nobelio premija yra „vyrų institutas“, antradienį interviu agentūrai AFP prieš šį savaitgalį vyksiančią oficialią apdovanojimų ceremoniją sakė literatūros premijos laureatė prancūzė Annie Ernaux.
„Jis atsiskleidžia per troškimą laikytis tradicijų. Būti susaistytam tradicijų galbūt yra labiau vyriška, tai būdas perduoti galią vienas kitam“, – sakė 82 metų rašytoja.
Švedijos akademijos apdovanota už savo kūrinių „drąsą ir klinikinį aštrumą“, A. Ernaux yra tik 17-oji moteris, apdovanota Nobelio literatūros premija nuo 1901 metų, kai ši buvo įteikta pirmą kartą, ir pirmoji moteris iš Prancūzijos.
„Kalbas beveik visada sako tik vyrai, o aš pastebėjau, kad moterys dažnai mažiau daugžodžiauja nei vyrai, nes puikiai matyti, kad jos yra dalykiškesnės“, – sakė ji, pridurdama, kad atėjo laikas Nobelio komitetui modernizuotis.
„Sunku pasakyti, bet galbūt galėtų būti mažiau pompastikos, mažiau ilgų suknelių ir frakų? Tai būtų neblogai“, – šypsodamasi svarstė ji, turėdama omenyje iškilmingą šeštadienio ceremoniją ir banketą, kuriame dalyvauja Švedijos karališkoji šeima ir daugiau kaip 1 200 svečių.
Tačiau atvykusi į Stokholmą, kur savaitę vyksta šventiniai renginiai, skirti šių metų premijos laureatams, A. Ernaux sakė, kad ją nustebino „premijos [įteikimo ceremonijos] iškilmingumas, didingumas“ ir su ja susijęs „mastas bei svarba“.
Feministė ir aktyvistė sakė norinti skirti savo Nobelio premiją „visiems tiems, kurie kenčia, kurie vienaip ar kitaip kenčia nuo dominavimo, nuo rasizmo, nuo visko, kas yra kokia nors nelygybės forma. Ir visiems tiems, kurie kovoja ir lieka nepastebėti“.
Nors ji „iš tikrųjų netroško laimėti premijų“, apdovanojimas paskatino norą rašyti, sakė A. Ernaux. Ji planuoja „rašyti toliau“ ir „džiaugtis senatve“. „Manau, kad tai yra tas amžius, kai gali apmąstyti daugybę dalykų, o man tai reiškia, kad apie juos, žinoma, reikia ir parašyti“, – sakė A. Ernaux.
Po „spontaniško solidarumo vizito“ trečiadienį ES šalių ambasadoriai ketvirtadienį popiet vėl atvyko į Nobelio literatūros premijos laureatės Sviatlanos Aleksijevič butą Minske. Savo buvimu jie nori užkirsti kelią opozicinės Koordinacijos tarybos narės sulaikymui. Anot agentūros APA, svarstoma budėti ir naktimis.
„Mes stebimės ponios S. Aleksijevič, visų kitų Baltarusijos Koordinacinės tarybos narių bei piliečių iniciatyvų, kovojančių už teisinį valstybingumą, gyventojų orumą bei savo šalies suverenumą ir nepriklausomybę, drąsa ir ištverme“, – sakoma ES delegacijos Minske pareiškime.
72 metų rašytojos bute ketvirtadienio popietę buvo iš viso 16 aukštų ES šalių diplomatų.
S. Aleksijevič šiuo metu yra paskutinioji Koordinacijos tarybos narė, kuri vis dar yra laisvėje Baltarusijoje.
Vienas paskutiniųjų viešumoje besireiškusių Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narių, teisininkas Maksimas Znakas trečiadienį buvo sulaikytas kaukėtų vyrų, kurie jį išvežė nežinoma kryptimi, paskelbė jo kolegos.
M. Znakas buvo suimto buvusio kandidato į prezidentus Viktaro Babarykos teisininkas. Jis turėjo dalyvauti vaizdo konferencijoje, tačiau joje nepasirodė, o dalyviams išsiuntė žodį „kaukės“, pranešė V. Babarykos atstovai.
Pranešime teigiama, kad vienas įvykio liudininkas matė 39-erių M. Znaką, kurį keli kaukėti vyrai civilių drabužiais nusivedė į mikroautobusiuką ir išvežė.
Šiuo metu Baltarusijoje iš septynių Koordinacinės tarybos prezidiumo narių laisva yra tik 72-ejų Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič.
Visi kiti nariai buvo sulaikyti arba priversti pasitraukti iš Baltarusijos. Pirmadienį Minsko centre buvo pagrobta viena iš opozicijos lyderių Maryja Kalesnikava, o antradienį paaiškėjo, kad ją bandyta išvežti į Ukrainą, tačiau ji suplėšė savo pasą, todėl nebuvo įleista ukrainiečių. Šiuo metu ji yra sulaikyta Baltarusijoje.
Koordinacinė taryba buvo sukurta užtikrinti taikų valdžios perdavimą po suklastotų rinkimų.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Baltarusijos opozicija nėra tokia stipri, kad išspręstų politinį ginčą su valdžia be pasaulio pagalbos. Tai trečiadienį pareiškė Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, atvykusi į Tyrimų komitetą duoti parodymų byloje dėl raginimų užgrobti valdžią, kuri buvo iškelta opozicijai įkūrus Koordinacinę tarybą.
Žurnalistų paklausta, kokia, jos manymu, bus tolesnė įvykių raida, S. Aleksijevič atsakė, kad pasaulis turi padėti Baltarusijai priversti (Aliaksandrą) Lukašenką kalbėtis, praneša „tut.by“.
„Manau, kad tikriausiai vyks ilgos politinės rokiruotės. Gal pasaulis mums padės, kad Lukašenka pradėtų su kuo nors kalbėtis, nes dabar jis kalbasi tik su (Vladimiru) Putinu. Galbūt reikia ir Putiną įtraukti į pokalbį, ir pasaulį, kad Lukašenka pradėtų kalbėtis ir suprastų, jog negalima laikyti vienodai vertingais savo gyvenimo, savo šeimos gyvenimo ir savo tautos likimo. Bet čia mums turi padėti, vargu ar mes ir mūsų Taryba susitvarkysime su šia situacija. Mūsų pilietinė visuomenė stipri, bet, deja, kol kas dar ne tokia stipri, todėl mums reikalinga pasaulio pagalba, galbūt ir Rusijos, jeigu įstengsime ją pasitelkti, pagalba“, – sakė rašytoja.
Gautomis žiniomis, apklausa Tyrimų komitete truko apie 40 minučių. S. Aleksijevič atsisakė liudyti prieš save, ir tuo apklausa iš esmės baigėsi. Anot rašytojos, ji „kol kas“ tebėra liudytoja.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Prancūzų fotografui, atsidūrusiam skandalo, dėl kurio šiemet nebus teikiama Nobelio literatūros premija, centre, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, praneša BBC.
Pirmadienį Švedijos teismas 72-ejų Jeaną Claude’ą Arnault pripažino kaltu dėl 2011-aisiais Stokholme įvykdyto išžaginimo.
J. C. Arnault – buvusios Švedijos akademijos, atsakingos už Nobelio literatūros premijos skyrimą, narės sutuoktinis ir gerai žinomas Švedijos visuomenės veikėjas.
Dėl skandalo, kilusio dėl J. C. Arnault atžvilgiu mestų kaltinimų, gegužę Akademija pranešė šiemet Nobelio literatūros premijos neteiksianti.
„Kaltinamasis pripažintas kaltu dėl išžaginimo, kuris buvo įvykdytas naktį iš 2011-ųjų spalio 5 į spalio 6 dieną“, – sakoma Stokholmo apylinkės teismo paskelbtame verdikte.
Nuosprendyje priduriama, kad fotografo aukai buvo „skirta kompensacija už (nematerialinę) žalą“, – J. C. Arnault įpareigotas sumokėti moteriai daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
Aukos advokatė Elisabeth’ė Massi Fritz teigė, kad, išgirdus tokį teismo sprendimą, jos ginamajai „palengvėjo“, pranešė vietos žiniasklaida.