„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Kopenhaga, balandžio 28 d. (AFP-ELTA). Rusijos karinio jūrų laivyno laivas, besispecializuojantis povandeninėse operacijose, buvo nufotografuotas netoli sabotuotų „Nord Stream“ dujotiekių prieš pat mįslingus sprogimus rugsėjį, penktadienį pranešė Danijos dienraštis „Information“.
Laikraštis nurodė, kad povandeninis gelbėjimo laivas SS-750 buvo nufotografuotas Baltijos jūroje prieš keturias dienas iki vis dar nepaaiškintų sprogimų Rusiją ir Vokietiją jungiančiuose dujotiekiuose.
Šis laivas aprūpintas mažu povandeniniu laivu.
„Danijos kariuomenė patvirtino, kad 26 Rusijos laivo nuotraukos buvo padarytos iš Danijos patrulinio katerio 2022 m. rugsėjo 22 d. zonoje į rytus nuo Bornholmo“, – rašo „Information“. Danijos kariuomenė neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti.
Praėjus septyniems mėnesiams po įspūdingų sprogimų dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dar nenustatyta, kas už tai atsakingas, nors su pažeistomis dujotiekių dalimis besiribojančios šalys – Vokietija, Švedija ir Danija – vykdo baudžiamuosius tyrimus.
Kovo mėnesį „The New York Times“ pranešė, kad JAV pareigūnai matė naujus žvalgybos duomenis, rodančius, kad už tai atsakinga „proukrainietiška grupuotė“, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su tuo nesusijęs.
Vėliau Vokietijos prokurorai pranešė, kad sausį tyrėjai atliko kratą laive, įtariama, vežusiame per sprogimus panaudotus sprogmenis.
Švedijos tyrimui vadovaujantis prokuroras kovą sakė, kad „vis dar neaišku“, kas suorganizavo sabotažą, jo teigimu, byla „sudėtinga“. „Mūsų pagrindinė prielaida, jog tai surengė valstybė“, – sakė Matsas Ljungqvistas.
Buvęs Danijos žvalgybos pareigūnas Jacobas Kaarsbo „Information“ sakė, kad laivo SS-750 buvimas zonoje „atskleidžia, kas vyko regione ankstesnėmis dienomis“. Jo žodžiais, patvirtinimas ypač svarbus, „nes žinome, jog šis laivas pajėgus atlikti tokią operaciją“.
Rusijos karo laivai. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, balandžio 19 d. (AFP-dpa-ELTA). Skandinavijos žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Rusija šnipinėja ypatingos svarbos infrastruktūrą Šiaurės Europos vandenyse, pasitelkdama, be kitų, mokslinių tyrimų laivus.
Tyrimą atlikę Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų SVT, NRK, DR ir „Yle“ žurnalistai trečiadienį pranešė, kad Rusijos laivai reguliariai patruliuoja Šiaurės šalių vandenyse, Rusijos karinės programos tikslas yra užfiksuoti vėjo jėgaines, dujotiekius ir elektros bei interneto kabelius jūroje.
Bendrame Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos visuomeninių televizijos stočių tyrime sakoma, kad Maskva naudoja dešimtis karinių ir civilinių laivų informacijai apie vėjo jėgaines ir ryšio kabelius rinkti, cituojami Šiaurės šalių žvalgybos pareigūnai. Kad išvengtų radiolokatorių, įtartini laivai išjungia identifikavimo siųstuvus.
Vienas toks užfiksuotas laivas yra „Admiral Vladimirsky“, oficialiai okeanografinių tyrimų laivas, 2022 m. pabaigoje pastebėtas plaukiojantis netoli didelių Didžiosios Britanijos ir Danijos vėjo jėgainių parkų jūroje. Kai DR komanda valtimi priartėjo prie laivo, ant denio pasirodė kaukėti ir sunkiai ginkluoti vyrai. Rusijos povandeninis laivas
Rusijos žvalgyba taip pat kaltinama naudojanti žvejybos tralerius, krovininius laivus ir net jachtas, aprūpintas povandeninėmis ir radijo stebėjimo technologijomis, teigia tyrėjai.
Dokumentiniame filme „Šešėlių karas“ sakoma, kad Norvegijos policija, įlipusi į du Rusijos žvejybos tralerius, užrakintame skyriuje aptiko senus sovietmečio radijo imtuvus ir operatorių.
Per pastaruosius penkerius metus 27 įtartini laivai plaukė Švedijos vandenimis arba prisišvartavo jos uostuose, pranešė SVT. Per 10 metų Norvegijoje, Laivų automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenimis, mažiausiai 50 Rusijos laivų „turėjo galimybę slapta rinkti informaciją“, nurodė NRK.
Rusijos karinis jūrų laivynas. EPA-ELTA nuotr.
Jau parodytos dokumentinio filmo ištraukos, visas jis bus transliuojamas vėlai trečiadienį, tačiau jau sulaukė atsako iš Maskvos. Ji kaltina Vakarus didžiuliu sabotažu 2022 m. rugsėjo 26 d. Baltijos jūroje susprogdinus Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream“ dujotiekius.
Vokietija, Švedija ir Danija pradėjo incidentų tyrimus, tačiau kaltininkai vis dar nenustatyti. Neseniai spauda pranešė, kad likus keturioms dienoms iki sprogimų danų patrulinis kateris padarė 112 nuotraukų, kuriose prie dujotiekių užfiksuoti Rusijos laivai.
„Šių šalių žiniasklaida daro klaidą“, – trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Jos nori dar kartą be pagrindo apkaltinti Rusiją. Norėtume, kad jos daugiau dėmesio skirtų atakoms prieš „Nord Stream“ ir skaidriam bei nešališkam tarptautiniam tyrimui“, – sakė jis.
Tinginys ramiai miega. Slaptai.lt foto
Vašingtonas, gruodžio 5 d. (dpa-ELTA). Vokietijos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Emily Haber pripažino Berlyno klaidas santykiuose su Rusija pastaraisiais metais. Kelis dešimtmečius gerėję santykiai su Maskva sustiprino Vokietijos manymą, kad abipusė priklausomybė lems stabilumą, skaidrumą ir galiausiai sisteminius pokyčius, rašė diplomatė pirmadienį laikraštyje „The Washington Post“ paskelbtame straipsnyje. Tačiau tai esą buvo klaida.
„Mes ignoravome perspėjimo signalus ir savo sąjungininkų bei partnerių kritikos nevertinome taip rimtai, kaip turėjome – ypač dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio geopolitinių padarinių“, – teigė ji.
R. Haber pabrėžė: „Visa tai dabar baigėsi“. Vokietija virtinėje sričių ėmėsi griežtai naujo kurso, pavyzdžiui, dėl didėjančios nepriklausomybės nuo rusiškos energijos, ginklų eksporto Ukrainai ar ženklaus gynybos išlaidų didinimo. Svarbu pažymėti , „kaip toli per tokį trumpą laiką nuėjo Vokietija“, rašė ambasadorė. Šis pokytis esą yra „realus ir ilgalaikis“. Ir šis pokytis stiprina ir taip jau glaudžius santykius su Vokietijos sąjungininkais, pirmiausiai – su JAV.
JAV vyriausybė pastaraisiais metais griežtai kritikavo Vokietijos dalyvavimą „Nord Stream 2“ projekte – dėl to ilgai tvyrojo nepasitenkinimas tarp Berlyno ir Vašingtono. Dujotiekis buvo nutiestas, kad juo rusiškos dujos galėtų tiesiogiai tekėti į Vokietiją. JAV primygtinai įspėjo Vokietiją netapti priklausomai nuo rusiškų dujų.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Stokholmas, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 50 metrų „Nord Stream 1“ dujotiekio buvo sunaikinta arba palaidota po jūros dugnu dėl sprogimo, kurį, kaip manoma, sukėlė sabotažo aktas, rodo antradienį paskelbti povandeniniai vaizdai.
Laikraščio „Expressen“ paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip 80 metrų gylyje ant dujotiekio „Nord Stream 1“ matyti didžiulis plyšys ir sulankstytas metalas.
Pasak laikraščio, pirmadienį nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad daugiau kaip 50 metrų vamzdyno nebėra arba jis palaidotas po jūros dugnu, o jūros dugne matyti ilgi plyšiai, vedantys link trūkusio vamzdžio.
„Tik labai didelė jėga gali sulenkti tokio storio metalą taip, kaip mes matome“, – „Expressen“ sakė Norvegijos bendrovės „Blueye Robotics“ dronų operatorius Trondas Larsenas.
T. Larsenas, valdęs vaizdo įrašą užfiksavusį povandeninį droną, taip pat sakė, kad aplink vamzdį matyti „labai didelis poveikis jūros dugnui“.
Rugsėjo pabaigoje abu „Nord Stream“ dujotiekiai buvo pažeisti per sprogimus Baltijos jūros dugne, dėl jų įvyko keturi nuotėkiai.
Spalio 6 dieną Švedijos valdžios institucijos paskelbė, kad atliko povandeninę įvykio vietos apžiūrą ir surinko „įrodymų“, o apžiūra patvirtino įtarimus dėl galimo sabotažo.
Dujotiekiai, jungiantys Rusiją su Vokietija, atsidūrė geopolitinės įtampos centre, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Nors dujotiekiai neveikė, juose buvo dujų, kurios po akivaizdžių sabotažo aktų išsiveržė į jūros paviršių.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Stokholmas, rugsėjo 27 d. (dpa-ELTA). Matavimo stotys Švedijoje ir Danijoje prieš dujų nuotėkius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose Baltijos jūroje užfiksavo smarkius sprogimus po vandeniu. Nėra abejonių, kad tai buvo sprogdinimai ar sprogimai, antradienį Švedijos radijo stočiai SVT sakė seismologas Björnas Lundas iš Švedijos seismologijos tinklo (SNSN).
Pirmadienį teritorijoje esą būta dviejų aiškių sprogimų – vienas driokstelėjo naktį 2.03 val., o antras 19.04 val. vakare.
Iš viso pastebėti trys nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynų. Jie fiksuoti netoli Baltijos jūros Bornholmo salos – iš dalies Danijos, iš dalies Švedijos vandenyse. Priežastis dar nustatinėjama. Neatmetamas sabotažas.
Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
Berlynas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Baltijos šalys ragina Vokietiją, nepaisant augančių energijos kainų ir žiemą gresiančio dujų trūkumo, nenusileisti Rusijai.
„Tai, kad kai kurie sako, jog reikia nusileisti šantažuotojui, yra labai pavojinga“, – interviu vokiečių laikraščiui „Welt“ sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas. Energijos krizė šią žiemą bus problema, galbūt dar ir kitą – tačiau po to jau nebe, pridūrė jis.
„Mūsų šalyje infliacija siekia 25 procentus. Tai karo mokestis, – leidiniui teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Mes jį mokame eurais, ukrainiečiai – žmonių gyvybėmis“. Ji paragino Vokietiją, nepaisant augančių kainų, likti solidaria su Ukraina.
Lietuvos vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė savo ruožtu kritikavo reikalavimus pradėti eksploatuoti „Nord Steam 2“ dujotiekį, nes „Nord Stream 1“ yra sustabdytas. Net jei iš tikrųjų būtų techninių problemų dėl „Nord Stream 1“, Rusija esą galėtų savo dujas tiekti sausumos keliu, pavyzdžiui, Jamal“ vamzdynu. „Negi iš tikrųjų kas nors galvoja, kad yra techninių problemų dėl „Nord Stream 1?“ – retoriškai klausė I.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos vyriausybės neįtikino buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paaiškinimai dėl jos Rusijos politikos.
Vis dar nesuprantama, kodėl A. Merkel rėmė „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą, trečiadienį tviteryje rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Nes, anot A. Merkel, ji esą „visad žinojo, kad Rusija rengiasi karui“ ir kad prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti ES. A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
A. Merkel antradienio vakarą Berlyne pirmą kartą nuo savo kadencijos pabaigos gruodį atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Ji pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau nesutiko atsiprašyti už savo Rusijos politiką.
Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas pareiškė, kad tikėjosi „daug konkretesnių“ A. Merkel atsakymų. „Nes jei viskas vyko taip puikiai ir nebuvo padaryta klaidų, tai kyla klausimas, kodėl mes jau 105 dienas kariaujame“, – sakė diplomatas stotims RTL ir ntv.
Jo nuomone, „vis dar yra daug neatsakytų klausimų“.
Tačiau A. Melnykas apskritai sveikino, kad A. Merkel viešai pakomentavo savo poziciją dėl Rusijos.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos parlamentaras iš Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) Jensas Spahnas tuo tarpu gynė A. Merkel Rusijos politiką. „Angela Merkel niekada neturėjo iliuzijų dėl to, kas ar koks yra Vladimiras Putinas, – sakė jis . – Priešingai nei jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris parsidavė sistemai“. Tačiau žinant dabartinę situaciją, „neabejotinai kai kurie sprendimai būtų kitokie“.
A. Merkel per savo 16 metų kadenciją visad siekė dialogo su Maskva bei glaudžios ekonominės partnerystės.
Puikiai suprantu, kad gyvenimas šioje Žemėje klostosi pagal principus, kurie nuo mūsų troškimų nepriklauso. Žemėje – daug blogio, kurio nė kiek nemažėja, kuris, regis, neišvengiamas. Kiek sykių žmonija, išvarginta žiaurių karų ir žudynių, tvirtino „daugiau – niekada” ir tuo pačiu melavo sau pačiai?
Karai niekur nedingo. Kariavome prieš tūkstantį metų, kariaujame šiandien, kariausime rytoj. Karai – mūsų kasdienybė.
Tad kas belieka? Žurnalistai teturi vienui vieną galimybę – komentuoti. Kiek įmanoma nuoširdžiau, mat viešojoje erdvėje atvirų svarstymų – stokojama. Kur kas daugiau politkorektiškumo, atsargumo, apsidraudėliškumo replių subjaurotų analizių.
Šiandien dar kartą kartoju – karo Ukrainoje buvo galima išvengti. Bet NATO ir Europos Sąjunga neparodė užtektinai sugniaužto kumščio Vladimirui Putinui, o Ukrainai – neištiesė pagalbos rankos, kai to labiausiai reikėjo, ir Rusijos kariauna pajudėjo mūsų pusėn.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Suprantu, Vakarų civilizacija nepajėgi pašalinti visų pasaulyje susikaupusių nelaimių. Bet juk Ukraina – čia pat, beveik Europos centras!
Tad vieną kartą liaukimės šaukę, jog mums labai rūpi demokratija, taika, sąžiningumas. Prikąsti liežuvį privalėtų pirmiausia Paryžius ir Berlynas. Padorios valstybės neskuba prekiauti su svetimas teritorijas grobstančiomis valstybėmis. Turėkime drąsos pripažinti, jog už demokratiją ir taiką turime kiek svarbesnių reikalų. Vaizdžiai tariant, tikrasis mūsų Dievas – „Nord Stream 2” dujotiekis. O demokratija, teisingumas ir taika – tik tada, jei netrukdo tiesti „Nord Stream 2” vamzdį.
Jau beveik šimtas parų, kai Rusijos kariauna siautėja Ukrainoje, o Vokietija tik dabar vis drąsiau prabyla, esą nusprendusi ukrainiečių didvyriams sparčiau tiekti sunkiosios ginkluotės. Tas skubėjimas štai koks: vokiška ginkluote Kyjivas bus pajėgus pasinaudoti tik liepos mėnesį. Tad vokiška ginkluotė tarnaus ukrainiečių kariams tik po pusės metų, jei skaičiuosime nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas.
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Merkel su Obama
Ačiū, žinoma, ir už tai, bet vien dėl šito „skubėjimo” neapsiverčia Vokietijos vadinti demokratine, taiką mylinčia valstybe. Juolab kad Vokietijos valdžioje – daug ginčų, ar verta Ukrainai padėti taip stipriai, kad ji akivaizdžiai laimėtų. Gal geriau dėti pastangas, kad niekas šiame kare nešvęstų ryškios pergalės – nei Kyjivas, nei Maskva? Nes jei Ukraina nugalės Rusiją, ją reikės priimti ir į NATO, ir į ES, o tai reiškia, kad Vokietijos įtaka NATO ir ES struktūrose sumenks.
Štai kas ramybės neduoda Vokietijos prezidentui ir kancleriui.
Egoistiškai mąsto ir Prancūzijos prezidentas: jei Ukraina įveiks Kremlių, ją teks įsileisti į europietiškas struktūras, ir Prancūzijos įtaka – ištirps. Štai kodėl Paryžius rėkia, esą Ukraina bus priimta į ES tik po kelių dešimtmečių.
Dabar prie Vokietijos ir Prancūzijos jungiasi Italija. Esą Ukraina galėtų paaukoti keletą savo teritorijų Rusijai. Tegul V. Putinas bent kiek išsaugo savo „veidą”. Tegul atsiranda pretekstas deryboms. Man regis, niekšiškas požiūris. Labai jau lengva dalinti svetimas žemes. Dalinkime – savas. Jei Berlynas, Paryžius ir Roma mano, kad tokiuose ginčuose leistina prekiauti savomis teritorijomis, tai rusų separatistams savas žemes ir atiduokite. Tegul Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje įsikuria tokie anklavai kaip, sakykim, Kaliningrado sritis. Apgyvendinkite ten Kremliaus gerbėjus.
Kaliningrado srities žemėlapis
Apkaltinsite mane, kad šneku nesąmones? Taip – tai nesąmonė. Bet ne aš jų autorius – šias nesąmones, apvertus reikšmes aukštyn kojomis, sapalioja Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Kaip kadaise – tie, kurie Mažosios Lietuvos žemėse įkūrė Kaliningrado sritį.
Dar viena tema: Amerikos karinė parama Ukrainai. Šiandien ji tarsi velniškai didelė – dešimtys milijardų. Bet išklausę ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, kuris lygina, kiek Washingtonas anuomet skyrė lėšų, pavyzdžiui, Afganistanui ir kiek dabar atseikėja Ukrainai, – pamatysime, jog turime painų Gordijo mazgą. O jei palyginsime, kiek karinės pagalbos, skaičiuojant procentais nuo išlaidų karinėms reikmėms, Ukrainai šiandien skiria Estija ir kiek Ukrainai duoda JAV, vėl apstulbsime. Amerika greičiau skūpi, nei dosni Ukrainai.
Ar skubu į NATO priimti Suomiją ir Švediją? Skubu. Nepaisant karčios tiesos: narystės NATO aljanse šiandien labiausiai nusipelnė Ukraina. Jei gyvenimas šioje Žemėje klostytųsi pagal gėrio principus, Stokholmas ir Helsinkis turėtų kukliai palaukti, nes per daug ilgai svarstė, skaičiavo, lygino, derėjosi. Per daug arogantiškai didžiavosi mokančios susišnekėti su Kremliumi, laviruoti tarp savų ir Rusijos interesų.
Juolab niekam neleistina atsainiai žvelgti į NATO narės Turkijos priekaištus. Oficialioji Ankara elgiasi labai teisingai, kai garsiai ir atvirai įvardina savus priekaištus. Taip ir turėtų būti organizacijoje, kur susirinkę draugai, bičiuliai, partneriai. Privalu liautis stumdyti Turkiją tarsi antrarūšę valstybę.
Turkijos kariai
Šitaip sakydamas galvoju ne tik apie Skandinaviją, bet ir apie Baltijos šalis. Į Europos Sąjungą priimti Turkijos neskubame, vadinamąjį armėnų genocidą 1915-aisiais pripažinome nė nežvilgtelėję į turkiškus archyvus. Jei Turkija poną Fethullah Gülen laiko savo priešu, mes būtinai tvirtinsime atvirkščiai. Jei Turkija kariauja su kurdų grupuotėmis, tuos kurdus būtinai laikysime šventais.
Gink Dieve, nesakau, kad Turkija visur ir visuomet – teisi. Bet man atrodo, jog rimčiau įsiklausyti į Turkijos interesus – būtina. Kitaip anksčiau ar vėliau sulauksime dienos, kai Turkija ignoruos mūsų interesus. Šiandien taip ir atsitiko. Dar visai neseniai į šias pinkles kvailai įkliuvo Lietuva, nes keletą dešimtmečių labai atvirai nuolaidžiavo Rusijos satelite tapusiai, svetimas žemes okupavusiai Armėnijai (omenyje turiu azerbaidžanietišką Karabachą).
O kai Lietuvai prireikė, kad Turkija palaimintų Baltijos šalių gynybos planus, turkai pusiau juokais, pusiau rimtai atkirto: eikite po velnių, mes jūsų neginsime, dabar jus gins narsioji Armėnijos kariuomenė.
Panašiai nutiko ir skandinavams.
Pavojinga pamiršti patarlę: nespjauk į šulinį, nes teks iš jo gerti vandenį.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis paliks Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybą, po visuomenės spaudimo penktadienį pranešė bendrovė.
„Rosneft“ pranešė, kad „G. Schroederis ir „Nord Stream 2“ generalinis direktorius Matthiasas Warnigas informavo bendrovę, jog „neįmanoma tęsti savo įgaliojimų direktorių taryboje“. Tai paskelbta kitą dieną, kai Vokietija dėl ryšių su Rusija atėmė iš G. Schroederio kai kurias oficialias privilegijas.
„Rosneft“ gyrė jų „strateginę viziją“ ir „svarbų indėlį į tarptautinį bendrovės verslą“. „Jų vaidmuo įgyvendinant didelio masto infrastruktūros projektus Rusijoje ir Vokietijoje, siekiant padidinti Vokietijos ekonomikos ir jos pramonės efektyvumą bei piliečių gerovę, yra neįkainojamas“, – pridūrė „Rosneft“.
Ketvirtadienį Berlynas atėmė iš G. Schroederio, 1998–2005 m. buvusio Vokietijos kancleriu, oficialias lengvatas dėl jo ryšių su Rusija. Toks sprendimas priimtas po ilgai trukusių pastangų priversti jį nusigręžti nuo prezidento Vladimiro Putino, sustiprėjusių, kai Rusija pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
Europos Sąjungos įstatymų leidėjai taip pat priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria ragina bloką taikyti sankcijas G. Schroederiui ir kitiems europiečiams, nenorintiems atsisakyti pelningų vietų Rusijos bendrovių valdybose.
78 metų G. Schroederis birželį turi tapti dujų milžinės „Gazprom“ stebėtojų tarybos nariu.
Gerhardas Schröderis. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 3 d. (dpa-ELTA). Paskutiniam Vokietijos socialdemokratų (SPD) kancleriui prieš Olafą Scholzą Gerhardui Schroederiui dėl glaudžių ryšių su Rusija pareikštas ultimatumas iš jo paties partijos narių.
SPD pirmininkai Larsas Klingbeilas ir Saskia Esken ketvirtadienį pareikalavo, kad buvęs Vokietijos kancleris, ėjęs šias pareigas 1998-2005 metais, nutrauktų glaudžius ryšius su stambiomis Rusijos bendrovėmis, šiai šaliai įsiveržus į Ukrainą.
Buvęs kancleris laikomas ilgamečiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu. Jis yra Rusijos valstybinės energetikos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininkas, taip pat užima vadovaujamas pareigas dujotiekio „Nord Stream 2“ projekte, kurį O. Scholzo vyriausybė sustabdė, nusigręždama nuo rusiško iškastinio kuro. Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
G. Schroederis yra „visiškai izoliuotas“ socialdemokratų gretose, sakė L. Klingbeilas. SPD vadovai sakė, kad tikisi „netrukus“ sulaukti G. Shroederio atsakymo į ultimatumą.
Šiuo metu sprendžiama, ar jis turėtų būti pašalintas iš partijos.
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
G. Schroederis izoliuojamas ir kitais būdais. Atsistatydino keturi jo biuro darbuotojai, Bundeslygos klubas Dortmundo „Borussia“ panaikino jo garbės narystę, o Vokietijos futbolo asociacija (DFB) taip pat paragino jį arba atsisakyti pareigų Rusijos valstybinėse įmonėse, arba atsisakyti garbės narystės asociacijoje.
Tą dieną, kai Rusija pradėjo invaziją, G. Schroederis paragino šalį nutraukti karą Ukrainoje.
„Už tai atsakinga Rusijos vyriausybė“, – „LinkedIn“ tinkle paskelbtame įraše teigė G. Schroederis ir pridūrė, kad Rusijos saugumo interesai nepateisina karinių priemonių naudojimo.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad Vokietijos sprendimas stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto su Rusija sertifikavimą, pats savaime neturės poveikio dujų kainomis. Pasak jos, dujų kaina priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties ir papildomų manipuliacijų, kurių gali imtis Kremliaus režimas.
„Nord Stream 2“, net neegzistuodamas ir neveikdamas, turi poveikį dujų kainoms, nes visada vertinome „Nord Stream 2“ kaip geopolitinį projektą, ir niekas čia nepasikeitė. Tai, kad Vokietijos vyriausybė priėmė sprendimą sustabdyti sertifikavimą, negali pakeisti to fakto, kad dujotiekis nebuvo naudojamas dujų transportavimui“, – antradienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad antradienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog stabdo dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą su Rusija, reaguodamas į Maskvos paskelbtą dviejų Ukrainos regionų pripažinimą nepriklausomomis respublikomis.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
O. Scholzas informavo paprašęs sustabdyti Vokietijos reguliavimo institucijos atliekamą dujotiekio sertifikavimo procesą.
„Kalbant technine kalba, tai yra būtinas administracinis žingsnis, todėl dujotiekis negali būti sertifikuojamas, o be šio sertifikavimo „Nord Stream 2“ negali pradėti veikti“, – sakė jis.
O. Scholzas antradienį perspėjo Rusiją, kad sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą yra tik vienas „konkretus“ žingsnis ir gali būti taikomos tolesnės sankcijos.
Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, vasario 4 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis buvo paskirtas į Rusijos valstybinės dujų bendrovės „Gazprom“ stebėtojų tarybą, penktadienį pranešė bendrovė.
1998–2005 metais Vokietijai vadovavęs G. Schröderis yra socialdemokratas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas. Jo ryšiai su Rusija dažnai yra nesutarimų šaltinis, be kita ko, ir jo paties partijoje, kuri vadovauja naujajai koalicinei vyriausybei.
Jo paskyrimas į „Gazprom“ stebėtojų tarybą turėtų būti patvirtintas per metinį visuotinį susirinkimą birželio 30 dieną.
G. Schröderis pakeis Timurą Kulibajevą, buvusio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo žentą. T. Kulibajevas buvo nušalintas iš pareigų po sausį Kazachstane kilusių kruvinų neramumų.
77 metų G. Schröderis jau užima nemažai aukštų pozicijų Rusijos versle. Jis yra valstybinės energetikos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininkas.
Jis taip pat yra „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas ir „Nord Stream 2 AG“ direktorių tarybos pirmininkas.
Abu dujotiekiai per Baltijos jūrą jungia Rusiją ir Vokietiją. Rusijos kritikai, ypač JAV, teigė, kad „Nord Stream 2“, kuris dar neveikia, gali būti panaudotas kaip svertas prieš Maskvą, jei ji surengtų karinę invaziją į Ukrainą.
Ukrainos reikalavimus tiekti ginklus iš savo šalininkų Vakaruose, tvyrant įtampai prie sienos su Rusija, G. Schröderis apibūdino kaip „žvanginimą ginklais“.
Jis taip pat kaltino NATO dėl Rusijos masinio karių telkimo prie sienos.
Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Viena, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas pareiškė, kad dėl Ukrainos krizės Europos Sąjunga neturėtų taikyti sankcijų Rusijos gamtinių dujų tiekimui, informuoja naujienų agentūra dpa.
Konservatorių politikas sekmadienį laikraštyje „Die Presse“ publikuotame interviu sakė, kad sankcijos neturėtų būti taikomos ir dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris Baltijos jūros dugnu jungia Rusiją ir Vokietiją. Ministras priminė, kad dujotiekis dar neveikia, todėl negali kelti grėsmės.
„Mes Europoje esame tam tikru mastu priklausomi nuo Rusijos energijos. Mes to negalime pakeisti per naktį, jei norime šilumos ir elektros“, – kalbėjo A. Schallenbergas.
Tačiau Austrijos diplomatijos vadovas užtikrino, kad intensyviai ruošiamos ES ekonominės ir finansinės sankcijos tam atvejui, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą.
„Eskalacijos atveju bus labai aiškus, vienareikšmiškas ir greitas atsakas“, – sakė ministras.
Jis neatmeta, kad Rusija galėtų būti pašalinta iš SWIFT tarpbankinių mokėjimų sistemos.
Austrija įprastai siekia palaikyti gerus santykius su Rusija. Čia energetika taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį, nes Austrijos naftos ir dujų bendrovė OMV yra viena iš investuotojų į „Nord Stream 2“ projektą. Be to, netoli Vienos yra svarbus gamtinių dujų paskirstymo centras, per kurį rusiškos dujos tiekiamos Europos valstybėms.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris. EPA – ELTA foto
Viena, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pasisako už tai, kad ginčytinas „Nord Stream 2“ dujotiekis būtų pradėtas eksploatuoti.
„Tikiuosi, kad „Nord Stream 2“, kaip planuota, netrukus pradės veikti“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Die Welt“. Kol ES šalims reikia dujų ir naftos, esą svarbu užtikrinti energijos tiekimą iš kiek įmanoma daugiau šaltinių ir turėti atitinkamus vamzdynus.
„Tai, žinoma, galioja ir Austrijai. „Nord Stream 2“ yra svarbus projektas, suteikiantis Europos Sąjungai saugumo energijos tiekimo klausimais“, – kalbėjo kancleris.
Komentuodamas JAV vyriausybės reikalavimą, kad dujotiekis, kuriuo rusiškos dujos Baltijos jūros dugnu tekėtų į Vokietiją ir ES, būtų panaudotas kaip spaudimo priemonė prieš Maskvą Ukrainos konflikte, K. Nehammeris sakė: „Nemanau, kad reikėtų sieti „Nord Stream 2“ paleidimą su Rusijos elgesiu Ukrainoje. Taip ES tik pakenktų sau pačiai“.
Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ pasveikino naujas JAV sankcijas, nukreiptas prieš povandeninį dujotiekį „Nord Stream 2“, einantį iš Rusijos į Vokietiją ir aplenkiantį Ukrainą.
„Rusija šiuo metu visapusiškai naudoja gamtines dujas kaip geopolitinį ginklą prieš Ukrainą ir kitas Europos valstybes“, – sakė „Naftogaz“ generalinis direktorius Jurijus Vitrenka. Todėl JAV sankcijos yra „galinga priemonė“ šioms Rusijos pastangoms sustabdyti.
Tuo pat metu Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas apkaltino Vokietiją neveiklumu. „Nors nuo bendros deklaracijos paskelbimo praėjo 123 dienos, iki šiol nepadaryta visiškai nieko, kad būtų pašalinta esama ekonominė ir saugumo grėsmė Ukrainai dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, – sakė A. Melnykas trečiadienio laikraščiui „Die Welt“.
Pirmadienį JAV Kongresui pateiktoje Valstybės departamento ataskaitoje įvardyti du laivai ir viena su Rusija susijusi bendrovė „Transadria Ltd“, dalyvaujanti tiesiant dujotiekį „Nord Stream 2“.
Bendrovei „Transadria Ltd“ bus taikomos sankcijos pagal Europos energetinio saugumo apsaugos įstatymą (PEESA), o jos laivas „Marlin“ bus įvardytas kaip įšaldytas turtas, pareiškime nurodė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Kartu su pirmadienio veiksmais prezidento Joe Bideno administracija jau taiko sankcijas aštuoniems asmenims ir paskelbė, kad 17 jų laivų yra įšaldytas turtas dėl dujotiekio projekto.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tai dar vienas „atgrasus pavyzdys“, kaip JAV bando apsunkinti Rusijos bendrovių gyvenimą. „Mes atitinkamai reaguosime į šiuos nedraugiškus žingsnius“, – sakė jis.
Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas apkaltino JAV „neteisėtais veiksmais“. Ypač Maskvos ir Vašingtono noro atnaujinti dialogą didelės įtampos laikais kontekste tai – netinkamas tam būdas, jį citavo agentūra „Interfax“.
„Nord Stream 2“ tiesimo laivas.EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 23 d. (dpa-ELTA). JAV skelbia papildomas sankcijas dėl kontroversiško dujotiekio projekto „Nord Stream 2“, pirmadienį pranešė šalies Valstybės departamentas.
Departamento parengtoje ataskaitoje, pristatytoje JAV Kongresui, paminėti du laivai ir viena su Rusija susijusi įmonė „Transadria Ltd“. Pastarajai sankcijos bus įvestos pagal Europos energetinio saugumo įstatymą (PEESA), o jai priklausantis laivas „Marlin“ bus pripažintas blokuojamu turtu, teigiama valstybės sekretoriaus Antony’io Blinkeno pranešime.
Be pirmadienį nubaustų subjektų, prezidento Joe Bideno administracija jau yra paskelbusi su „Nord Stream 2“ susijusias sankcijas aštuoniems asmenims ir pripažinusi 17 jiems priklausančių laivų blokuojamu turtu.
„Administracijai toliau priešinantis „Nord Stream 2“ dujotiekiui, įskaitant sankcijų skelbimą, tęsiame bendradarbiavimą su Vokietija ir kitais sąjungininkais ir partneriais, siekdami sumažinti dujotiekio keliamą riziką Ukrainai ir priešakiniame fronte esančioms NATO bei ES šalims“, – priduriama A. Blinkeno pranešime. „Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Kritikų vertinimu, „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas, kuris kelia pavojų Europos energetiniam saugumui. JAV išlieka itin skeptiška šio beveik užbaigto dujotiekio atžvilgiu, tačiau J. Bideno administracija yra nurodžiusi, kad yra pasirengusi laikytis nuosaikesnės pozicijos.
Vašingtonas ir Berlynas šių metų liepą savo konflikte dėl „Nord Stream 2“ pasiekė proveržį, kai JAV nusprendė atsisakyti drastiškų sankcijų dujotiekio operatorei. Tačiau Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis praėjusią savaitę patyrė dar vieną nesėkmę, kai Vokietijos valdžios institucijos sustabdė jo sertifikavimo procedūrą.
A. Merkel Varšuvoje susitiko su Lenkijos premjeru. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį Varšuvoje susitiko pokalbių su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu. Šis viešnią priėmė Lazienki parko rūmuose. Prieš tai kanclerė padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo.
A. Merkel ir M. Morawieckio susitikime pirmiausiai bus kalbama dvišaliais, Europos ir tarptautiniais klausimais, taip pat apie Vokietijos ir Lenkijos santykius. Politiniai šalių santykiai šiuo metu įtempti. Vokietijos vyriausybė pritaria Europos Komisijos susirūpinimui dėl Lenkijos vyriausybės teismų reformos. Lenkija atmeta Vokietijos ir Rusijos dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.
Dar viena tema gali būti konfliktas pasienyje tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Praėjusiais mėnesiais per Baltarusiją tūkstančiai migrantų atvyko į ES. Lenkija dėl situacijos pasienio teritorijoje paskelbė beprecedentę nepaprastąją padėtį.
Po Vokietijos kanclerės Angel Merkel vizito į Kremlių pas Vladimirą Putiną ir į Kijevą pas Volodymirą Zelenskį tegalime brėžti pesimistines išvadas.
Paskutinėmis savo buvimo valdžioje dienomis A.Merkel tapo aktyvia diktatoriaus V.Putino advokate. 2021-aisiais ši ponia akivaizdžiai perbėgo į kitą barikadų pusę. Ji išdavė Ukrainą, o tuo pačiu – demokratiją, padorumą, sąžiningumą, pagarbą teritorinio vientisumo taisyklėms.
Taip, A.Merkel nuo seno palaikė ryšius V.Putinu. Jai nebuvo sunku palaikyti bent formaliai draugiškų santykių su tarptautinėje arenoje chuliganiškai besielgiančiu Rusijos prezidentu, nes ji puikiai mokėjo rusų kalbą, buvo studijavusi Tolstojaus, Dostojevskio kūrybą, dirbo Demokratinėje Vokietijos Respublikoje komjaunimo organizacijose, jai net teko bendrauti su gimtąjame mieste Templine dislokuotais sovietų kareiviais; sovietmečiu ji kaip Sovietų Sąjungai draugiškos VDR komjaunuolė keliavo po Kaukazą.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Europos Sąjungoje vargu ar surasite bent kiek giliau Rusiją pažįstančių nei A.Merkel. Išbuvusi Vokietijos kanclerio pareigose beveik du dešimtmečius ji dažnai viešėdavo pas V.Putiną, su juo labai dažnai kalbėdavo telefonu. Pavyzdžiui, nuo 2012 metų iki 2020-ųjų metų A.Merkel ir V.Putinas šnekučiavosi telefonu 67 kartus ir 24 sykius buvo susitikę akis į akį. 2014-aisiais, kai buvo okupuotas Krymas, A.Merkel su kaimyninę valstybę užpuolusiu karo nusikaltėliu tarėsi 30 kartų.
Tačiau ji, kaip nekeista, tuomet, iki 2021-ųjų, dar spaudė V.Putino valdomą Rusiją elgtis padoriai, sąžiningai. Ji nevadino Rusijos „regioninio lygio valstybe“ kaip ponas Barakas Obama, tačiau bandė tramdyti Maskvą ekonominės sankcijomis, įtikinėjo V.Putiną pakeisti savo elgesį. Prisiminkime, kaip ji piktai reagavo, kai Vokietijos žvalgyba nustatė buvus rusų programišių ataką prieš Bundestagą, kaip piktinosi, kai 2019-aisiais Berlyne buvo nužudytas Kremliui ir dabartiniam Čečėnijos valdovui Ramzanui Kadyrovui neįtikęs čečėnas, kaip gelbėjo cheminiu ginklu apnuodyto Aleksejaus Navalno gyvybę.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Be jokios abejonės, jos laikysena buvo dviprasmiška. Kritikuodama V.Putiną ji kažin kodėl netrukdė Vokietijos verslininkams tiesti Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių interesus pažeidžiančio dujotiekio „Nord Stream 2“, ji neliepė Bundestagui skirti reikiamo finansavimo karinėms reikmėms, ji įtikinėjo ES surengti aukščiausio lygio susitikimą su V.Putinu, kuris nesurengtas tik aršiai pasipriešinus Rytų Europos šalims. Ir vis tik iki 2020-2021-ųjų ponios A.Merkel nebuvo galima vadinti ištikima V.Putino sąjungininke. Dabar kažkas pasikeitė. Susitikusi su V.Putinu ši ponia taip lankstėsi, taip klusniai antrino kiekvienam V.Putino pareiškimui, kad buvo akivaizdu, kodėl ji skrenda į Kijevą. Ji skuba į Ukrainą, vaizdžiai tariant, tik tam, kad perduotų V.Zelenskiui kategoriškus Kremliaus ultimatumus: griežtai laikytis Ukrainai pražūtingų Minsko susitarimų, vadovautis Štaimajerio formule, suteikti Donbasui ir Luhanskui specialųjį statusą (įteisinti Rusijos įtaką), atsisakyti stojimo į NATO, atsisakyti planų ateityje susigrąžinti Krymą.
Gal išėjusi į pensiją A.Merkel svajoja įsidarbinti V.Putino kontroliuojamose dujų ir naftos kompanijose kaip, sakykim, buvęs Vokietijos vadovas Gerchardas Šrioderis? Tokių pavyzdžių esama ir daugiau – V.Putinui pavyko prisivilioti dar ir aukšto rango buvusius Austrijos bei Prancūzijos politikus.
Tokias uniformas devėdavo Štazi pareigūnaiŠtazi emblema
Politikos apžvalgininkas, komentatorius Andrėjus Piontkovskis neatmeta versijos, jog A.Merkela, žinoma, svarsto, kuo gi užsiimti išėjus į pensiją. Finansiniu požiūriu būtų labai naudinga plušėti patarėja ar analitike tokiose įmonėse kaip, sakykim, „Gazprom” arba „Nord Stream – 2”. Tačiau viename videointerviu A.Piontkovskis padarė prielaidą, jog buvęs KGB karininkas V.Putinas galbūt sovietinės VDR žvalgybos „Štazi“ archyvuose surado A.Merkel kompromituojančių dokumentų. Štai ponia ir išsigando, jog, jai neišdavus Ukrainos, bus viešai papasakota, kas 16 metų be perstojo vadovavo Vokietijai ir Europai.
A.Piontkovskis mano, kad tuometinė sovietinė VDR žvalgyba „Štazi“ buvo galinga slaptoji tarnyba, ji rinkusi medžiagą apie visus ir visur – kaip ir tuometinė KGB.
Merkel Angela ir Zelenskis Volodymiras. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina mano, kad netrukus baigiamas statyti dujotiekis „Nord Stream 2“, kuriuo rusiškos dujos bus transportuojamos į Europą, yra „pavojingas geopolitinis ginklas“, sekmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos lyderis kalbėjo Kijeve surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kuri inicijavo dujotiekio, sukėlusio didelį pasipriešinimą iš Rusijos kaimynių Ukrainos, Lenkijos bei Baltijos šalių, tiesimą.
12 mlrd. dolerių vertės dujotiekis, einantis Baltijos jūros dugnu, padvigubins Rusijos gamtinių dujų tiekimą į Vokietiją, didžiausią Europos ekonomiką. Dujotiekis aplenkia Ukrainą ir atima iš Kijevo svarbius dujų tranzito mokesčius.
„Į šį projektą žiūrime išskirtinai per saugumo prizmę ir laikome jį pavojingu geopolitiniu Kremliaus ginklu“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad didžiausia rizika po jo užbaigimo „atiteks Ukrainai“, tačiau dujotiekis taip pat bus pavojingas „visai Europai“.
Dujotiekis „bus naudingas tik Rusijos Federacijai“, – sakė jis.
Savo ruožtu A. Merkel sakė, kad Berlynas sutinka su Vašingtonu, jog „dujos neturi būti naudojamos kaip geopolitinis ginklas“.
„Esminis dalykas čia tas, ar bus pratęsta tranzito per Ukrainą sutartis – ir kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė ji, turėdama galvoje Maskvos ir Kijevo susitarimą, kurio terminas baigiasi 2024 metais.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Vokietijos lyderė, susitikusi su V. Zelenskiu praėjus dviem dienoms po apsilankymo Maskvoje, sakė, kad su Vladimiru Putinu aptarė sutarties pratęsimą po 2024 metų.
„Mes jaučiame ypatingą atsakomybę ir suprantame didžiulį susirūpinimą, kurį pareiškė prezidentas Zelenskis, – sakė ji. – Mes į tai žiūrime labai rimtai“.
V. Zelenskis sakė, kad jis ir A. Merkel aptarė sutarties pratęsimą, tačiau pažymėjo, jog kol kas girdėjo tik „labai bendrus dalykus“.
Dujotiekio tiesimas sukėlė įtampą tarp Vokietijos ir JAV, tačiau Vašingtonas galiausiai atšaukė sankcijas Rusijos kontroliuojamam dujotiekio statytojui.
A. Merkel sakė, kad Vokietijos ir JAV susitarime numatytos „sankcijos“, jei dujos bus „naudojamos kaip ginklas“.
Rusų kalboje esama žodžio „pakazucha“, kurį nelengva tiksliai išversti į lietuvių kalbą. Rusai šiuo žodžiu dažniausiai apibūdina ne itin gražų elgesį. Tiksliau sakant – dviveidystę, apsimetimą, gudravimą. Taip dažnusyk aprašomas žmogus, kuris viešumoje dedasi esąs gražus, teisingas, sąžiningas, o iš tiesų jo šypsena – tik širma, pridengianti negražius darbelius.
Ar apsimetėlio, dviveidžio politiko epitetas tinka JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Bidenas)? Viešojoje youtube.com erdvėje teko klausytis Amerikoje gyvenančių atsargos karininko Gario Tabaxo (Garry Tabax) ir buvusio Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrėjaus Ilarionovo komentarų, kuriuose jie, be kita ko, gilinasi ir į JAV – Rusijos – Ukrainos tarpusavio santykius. Taigi šie du komentatoriai, ne sykį aprašyti portale slaptai.lt, įsitikinę, jog Džo Baidenas išdavė ne tik Ukrainą (atidavė ją į Kremliaus rankas po Ženevos susitarimų), bet ir Rytų Europą, nes atšaukė ekonomines sankcijas „Nord Stream 2“ vamzdį tiesusiai Vokietijai (dėl Nord Stream 2 dujotiekio į rimtą pavojų patenka ne tik Ukraina, bet ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, mat dujotiekis ženkliai sustiprina Rusijos galimybę diktuoti savas žaidimo taisykles visai Europos Sąjungai).
Šie komentatoriai, iš kurių ypač pasitikiu A.Ilarionovu, nes jo komentarų, kaip, regis, ir slaptai.lt redaktorius, klausausi jau beveik septynetą metų, mini, jog sovietiniais laikais, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, Dž. Baidenas, dirbdamas JAV valstybinėse struktūrose, buvo nuvykęs į Maskvą. Tąsyk į Kremlių jis nuvežė oficialiojo Vašingtono laišką, kuriame piktinamasi žiauriu sovietų valdžios elgesiu persekiojant disidentus, kitaminčius, politinius kalinius. Ši detalė – tarsi palanki Dž. Baidenui. Bet, pasak komentatorių, esama išlikusių vieno sovietinio funkcionieriaus prisiminimų. Tas buvęs komunistų funkcionierius dalyvavęs tuometiniuose susitikimuose su Dž. Baidenu Maskvoje. Štai kas įdomiausia: funkcionierius savo prisiminimuose rašęs, jog į Kremlių atsibeldęs Dž. Baidenas oficialiai grūmojo kumščiu, o neoficialių pasisedėjimų metu prašė sovetinių diktatorių nepergyventi dėl amerikietiškosios kritikos. Esą laiškas – tik dėl akių, tik „pakazuha“. Vašingtonui išties ne itin rūpi kitaminčių likimas sovietų imperijoje. Kremlius galįs elgtis su disidentais kaip tinkamas. Vašingtonas tiesiog dėl tarptautinės nuomonės įteikęs sovietiniams gensekams priekaištų kupiną laišką. Tik dėl įvaizdžio…
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Išgirdęs taip besielgiant svečią Kremliaus funkcionierius savo prisiminimuose pakrikštijo jį „misteriu pakazuha“. Būtent Dž. Baidenas buvo pažymėtas kaip „misteris pakazuha”.
Net jei Dž. Baidenas anuomet SSRS valdžią ragino rimtai nevertinti amerikietiškų priekaištų įpareigotas tuometinės Baltųjų Rūmų administracijos, – gėdinga istorija. Bet jei tądien Dž. Baidenas leido sau reikšti ne tiek valstybinę, kiek asmeninę nuomonę, – dar baisiau. Jei gūdžiu sovietmečiu Dž. Baidenas pataikavo Kremliaus diktatoriams, nenuostabu, kodėl jis negalėtų parduoti Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui Ukrainos arba Baltijos šalių?
O gal ši Dž. Baideną kompromitojanti detalė vis tik – laužta iš piršto? Šiais dezinformacijos laikais niekuo aklai nepasitikiu. Bet kaip, kur išsiaiškinti, ar tai – ne „informacinė antis”? Kreiptis į Lietuvoje reziduojantį JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą – beprasmiška. Vis tiek nieko neatsakys, nieko nekomentuos.
Tačiau išsiaiškinti tokius niuansus Lietuvai nepakenktų. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir smulkmena, iš kurios neverta kurpti plačių apibendrinimų. Ir vis tik – svarbu. Gal ir dėl Baltijos šalių apsaugos šis Amerikos prezidentas gudrauja: mums tvirtina, jog Lietuva, Latvija ir Estija – saugios, nes mus neva budriai saugo NATO, o Ženevos užkulisiuose V. Putinui šnibždėjo visai kitokius apibūdinimus?
