Turkija žemės drebėjimų žalą ekonomikai įvertino dešimtimis milijardų dolerių. EPA-ELTA nuotr.
Stambulas, vasario 12 d. (ELTA). Du galingi žemės drebėjimai, per kuriuos Turkijoje žuvo daugiau nei 29 000 žmonių, šalies ekonomikai pridarys daugiau kaip 84 mlrd. dolerių žalos, arba apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Apie tai, kaip skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, pranešė Turkijos įmonių ir verslo konfederacija.
Konfederacijos prognozėmis, dėl žemės drebėjimų gyvenamiesiems pastatams padaryta žalos už maždaug 70,8 mlrd. JAV dolerių, o nacionalinėms pajamoms – dar už 10,4 mlrd. dolerių.
Darbo jėgos praradimas Turkijos ekonomikai atsieis 2,9 mlrd. dolerių. Žemės drebėjimai smarkiai paveikė 10 provincijų ir 13,5 mlrd. gyventojų šalies pietryčiuose, taip pat kaimyninėje Sirijoje.
Dėl žalos Turkijos infrastruktūrai, įskaitant kelius, elektros tinklus, ligonines ir mokyklas, šalies biudžeto deficitas šiais metais gali viršyti 5,4 proc. BVP, palyginti su oficialiai prognozuojamu 3,5 proc. rodikliu. Turkija dėl žemės drebėjimų patyrė milžinišką žalą. EPA-ELTA nuotr.
Pirminiais „Bloomberg Economics“ skaičiavimais, su stichine nelaime susijusios išlaidos, įskaitant atstatymo darbus, gali siekti apie 5,5 proc. BVP.
Naujausiais duomenimis, Turkijoje žuvusiųjų skaičius išaugo iki 29 605. Kaimyninėje Sirijoje, kiek žinoma, žuvo mažiausiai 3 575 žmonės, 5 276 buvo sužeisti.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, sausio 3 d. (AFP-ELTA). Lenkijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė gavusi oficialią Vokietijos notą, kurioje atmetamas Lenkijos reikalavimas išmokėti reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metais patirtus nuostolius.
„Vokietijos vyriausybės teigimu, klausimas dėl reparacijų ir kompensacijų už karo metu patirtus nuostolius lieka uždarytas ir ji neketina pradėti derybų“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Ministerija pridūrė, kad Lenkija „ir toliau sieks kompensacijos už Vokietijos agresiją ir okupaciją 1939-1945 metais“.
Antradienį Varšuva taip pat pranešė, kad kreipėsi į Jungtines Tautas, prašydama paremti jos pastangas gauti karo kompensacijas. Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Nuo pat atėjimo į valdžią 2015 metais Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) dažnai kėlė karo reparacijų klausimą, pabrėždama, kad Vokietija šiuo klausimu turi „moralinę pareigą“.
Lenkija rugsėjo mėnesį apskaičiavo, kad Antrojo pasaulinio karo nuostoliai siekė 1,3 trilijono eurų, ir nusiuntė Berlynui oficialią diplomatinę notą, reikalaudama kompensacijos.
Berlynas ne kartą atmetė šias pretenzijas, teigdamas, kad Lenkija 1953 metų susitarimu oficialiai atsisakė tokių reikalavimų.
Tačiau Lenkijos konservatoriai teigia, kad jų šalį pasirašyti dokumentą privertė Sovietų Sąjunga.
Kyjivas, kovo 12 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį spaudos konferencijoje Kyjive pranešė, kad per pirmąsias 17 Rusijos invazijos dienų jau žuvo apie 1 300 Ukrainos karių.
Tokius V. Zelenskio komentarus cituoja BBC.
Vakarų šaltinių skaičiavimu, per tą patį laikotarpį žuvo apie 6 000 Rusijos karių.
Galimybių pasas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Svarstydamas, ar galimybių pasas šalies verslui buvo daugiau naudingas nei žalingas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sutiko, kad griežtesni ribojimai būtent nepasiskiepijusiems asmenims lėmė tam tikrą pardavimų sumažėjimą, tačiau taip pat išsaugojo ir žmonių gyvybes.
„Verslas skaičiuoja per piniginę prizmę. Aišku, kad tam tikrų prekybos praradimų buvo. Jie buvo ir biudžetui, nes ir pridėtinės vertės mokesčio buvo mažiau surinkta. Dabar vartojimas klesti. Bet kaip įvertinti žmogaus gyvybę? Kaip mes ją vertinsime, 100 tūkst. eurų Rytų europiečio, 1 mln. Vakarų europiečio? Lietuvos sąlygomis galimybių pasas išsaugojo, aš manau, ne vieną tūkstantį gyvybių“, – portalui 15min.lt kalbėjo V. Janulevičius.
Jis pažymėjo, kad šalyje vykdyta pandemijos valdymo politika lėmė, jog Lietuvoje ekonominiai praradimai buvo vieni iš mažiausių ES lygiu. Pramonininkų atstovas atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant ekonominius praradimus, būtina atsižvelgti ir į tai, jog prarastos žmonių gyvybės taip pat reiškia ir ekonominius praradimus.
„Vis tiek mes vertiname palankiai, nes kiekviena išsaugota gyvybė yra tas pats indėlis į Lietuvos ekonomiką, galimybė toliau kurti pridėtinę vertę“, – tvirtino jis.
Todėl LPK vadovas mano, kad sprendimas šalyje įvesti galimybių pasą buvo pozityvus žingsnis.
„Tie, kas taip nemano, vadinasi, jų aplinkoje niekas nemirė. Mes turėjome savo atvejų ir manome, kad tai buvo teisingas sprendimas“, – įsitikinęs V. Janulevičius.
ELTA primena, kad Vyriausybės sudaryta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT), pirmadienį aptarusi galimybių paso poveikį pandemijos valdymui, jo taikymo perspektyvas, pritarė šio dokumento taikymo sustabdymui. Galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje.
Apie planus priimti sprendimą dėl galimybių paso atsisakymo penktadienį užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, apie tai, kokie reikalavimai verslui galėtų pakeisti galimybių pasą, buvo diskutuojama pastarąsias kelias savaites.
Tuo metu Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį teigė, kad, sustabdžius galimybių paso taikymą, planuojama įvesti kitus ribojimus, pavyzdžiui, žmonių skaičiaus ribojimą. Pasak jos, asmeninės apsisaugojimo priemonės yra respiratorių dėvėjimas, dezinfekcija, svarbia pandemijos valdymo priemone išlieka ir vakcinacija. Vyriausybės kanclerė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsisakius galimybių paso planuojama taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, ploto ribojimą.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė antradienį tvirtino, kad įvertinant bendrą galimybių paso efektą, būtina atsižvelgti ne tik į epidemiologinį šio įrankio poveikį, tačiau ir į tai, kaip jis veikia ekonomiką, visuomenės psichologinę savijautą bei įtaką pasitikėjimui valdžios institucijomis. Ji neatmeta, kad į galimybių paso vertinimą įtraukiant ir šiuos kriterijus, bendrą jo įtaką galbūt galima vertinti netgi labiau neigiamai nei teigiamai.
„Kai kalbame apie bendrą naudingumą, mes turime įvertinti galimybių paso poveikį ne tik iš epidemiologinio, ne tik iš visuomenės sveikatos kampo, bet ir poveikį verslui, žmonių emocinei būklei, socialinei sanglaudai, ir kas labai svarbu – pasitikėjimui valdžios institucijomis. O čia jau naudingumo koeficientas dingsta ir galime įžvelgti ir tam tikrų žalos dalykų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.
Svarstydama, kokiomis sąlygomis galimybių paso taikymas galėtų būti grąžinamas, prezidento vyriausioji patarėja pažymėjo apskritai nematanti jokios vertės šio dokumento vėl įvesti omikron atmainos plitimo sąlygomis. Juo labiau, ji atkreipia dėmesį, kad šio dokumento panaudojimo galimybes ateityje gali lemti ir Konstitucinio Teismo nutarimas.
Audros padariniai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, penktadienį Lietuvoje užfiksuotų labai stiprių vėjo gūsių ir perkūnijos nuostoliams atlyginti jau rezervuota 120 tūkst. eurų. Anot bendrovės ekspertų, skaičiai dar tikrai augs – prognozuojama pasiekti ir 300 tūkst. eurų sumą nuostoliams padengti.
Iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuvoje itin pakilo vėjas (iki 25 m/s) ir smarkūs vėjo gūsiai niokojo žmonių turtą.
„Dėl nuostolių į „Lietuvos draudimą“ kreipiasi žmonės iš visos Lietuvos, tačiau dominuoja didieji miestai. Taip pat svarbu paminėti, kad pirmiausia stiprūs vėjo gūsiai pasiekė pajūrį, vėliau keliavo per visą Lietuvos teritoriją“, – sako „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Anot jo, bendrovės duomenys rodo, kad per penktadienį į bendrovę jau kreipėsi klientai, kurių patirtiems nuostoliams atlyginti jau rezervuota 120 tūkst. eurų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad toks stiprus vėjas Lietuvoje išliks visą penktadienį iki pat šeštadienio pietų. Taigi nuostoliai dar gali augti, tad gyventojai turėtų apsaugoti savo turtą.
„Paskutinės didesnės audros buvo fiksuotos praėjusių metų spalio 12 ir rugpjūčio 16 dienomis. Tada nuostoliai siekė taip pat nemažas sumas – spalio mėnesį – 150 tūkst. eurų, o rugpjūčio mėnesį tada išmokėjome 220 tūkst. eurų nuostoliams padengti“, – sako A. Juodeikis.
Svarbu saugoti daiktus greta namų bei transporto priemones
„Labai svarbu prirakinti bet kokius lauko baldus arba juos įnešti į vidų, kad būtų apsaugotos namų sienos bei langai nuo skraidančių sunkių daiktų. Didelis vėjas pakelia vazonus, batutus, lauko baldus, kurie gali išmušti namų langus, sugadinti automobilius – jūsų ir kaimynystėje esančius. Taip pat būtina saugoti automobilius ir nestatyti jų po dideliais, senais medžiais“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas. Po audros. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas, skubėti saugoti turtą. Jei yra galimybė – mažinti nuostolį. Tuomet labai svarbu nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. Registruoti įvykius „Lietuvos draudime“ klientai gali naudojantis savitarnos svetaine „SavasLD“.
„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia draudimo bendrovė šalyje, savo paslaugas teikianti daugiau nei 588 tūkstančiams privačių ir verslo klientų. Bendrovė užima didžiausią ne gyvybės draudimo rinkos dalį šalyje ir turi daugiau nei 1000 darbuotojų komandą visoje Lietuvoje. „Lietuvos draudimas“ yra ne kartą pripažintas Geriausiu darbdaviu Baltijos šalyse.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį paskelbė, kad grynasis bendrovės pelnas pirmą šių metų pusmetį sumažėjo 25 kartus dėl ekonominės krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija ir žemos naftos ir dujų kainos.
Valstybės kontroliuojama bendrovė per šešis mėnesius iki birželio uždirbo 32,9 mlrd. rublių (374 mln. eurų) grynojo pelno, palyginus su 836,5 mlrd. rublių (9,47 mlrd. eurų) grynuoju pelnu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Apyvarta sumažėjo beveik trečdaliu, iki 2,9 trln. rublių.
Viso pasaulio angliavandenilių gamintojus sunkiai paveikė smarkūs kainų ir paklausos sumažėjimai, kuriuos lėmė apribojimai, įvesti kovai su koronaviruso plitimu, ypač kelionių apribojimai. Rusijos gamintojus papildomai paveikė krintanti rublio vertė.
Pirmąjį ketvirtį patyrus 116,2 mlrd. rublių grynųjų nuostolių, „Gazprom“ trimis mėnesiais iki birželio kiek atsigavo ir uždirbo 142,2 mlrd. rublių grynojo pelno.
Pirmadienio duomenis daugiausiai lėmė sumažėjusios kainos ir naftos milžinei itin svarbioje Europos rinkoje sumažėję pardavimai, pranešime sakė „Gazprom“.
Pirmąjį 2020 metų pusmetį pardavimai Europai sumažėjo 16 proc., o pajamos sumažėjo beveik perpus.
„Gazprom“ valdymo komiteto vicepirmininkas Familas Sadigovas paskelbus pusmečio rezultatus sakė, kad iššūkių naftos ir dujų pramonėje „negalima pervertinti“.
Jis atkreipė dėmesį į „smarkų energijos išteklių paklausos kritimą, istorines žemumas pasiekusias naftos kainas Europoje ir daugialypį valiutų kursų svyravimą“.
F. Sadigovas teigė, kad šiomis „ekstremaliomis sąlygomis“ „Gazprom“ rezultatai, palyginus su kitomis naftos ir dujų bendrovėmis, buvo padorūs, ir nurodė, jog buvo įgyvendinta „veiklos ir kapitalo optimizavimo priemonių“.
Jis pridūrė, kad išankstiniai trečiojo ketvirčio skaičiavimai rodo padėties pagerėjimą.
„Gazprom“ praėjusiais metais, palyginus su 2018-aisiais, uždirbo 17 proc. mažiau grynojo pelno. Tai lėmė žemesnės kainos ir mažėjantys pardavimai Europai.
Dėl nuo penktadienio iš prekybos pašalintos salmonelėmis užterštosšviežios mėsos ir marinuotų mėsos pusgamininių prekybos tinklas „Maxima“ patyrė 0,5 mln. eurų nuostolių, praneša LRT.lt.
„Prekybos tinklas patyrė 0,5 mln. eurų nuostolius“, – LRT.lt teigė „Maximos“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė.
Antradienį laidoje „DELFI diena“ „Maximos“ komercijos direktorė Vilma Drulienė teigė, kad pirkėjai įsigijo 11 tonų mėsos, kuriose buvo fiksuota mikrobiologinė tarša.
„Maxima“ penktadienio vakarą sustabdė prekybą šviežia mėsa, kilus įtarimams dėl dalies mėsos kokybės. Šeštadienį šviežios mėsos tiekimas prekybos tinkle buvo atnaujintas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi prekybos tinklo „Maxima“ parduodamos šviežios mėsos ir pusgaminių patikrinimus, aptiko taršos bei užfiksavo atsekamumo trūkumų.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius antradienį spaudos konferencijoje teigė, kad „Maxima“ apie nesaugius produktus žinojo vasario 3 dieną, bet tarnybą informavo tik vasario 7 dieną.
Bendrovė „Achema“ pernai patyrė 28,9 mln. eurų grynojo nuostolio. Kaip teigia įmonės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas, susidariusios nepalankios „kainų žirklės“, į aukštumas šovusios apyvartinių taršos leidimų kainos ir kiti gamyklą slegiantys mokesčiai lėmė nuostolingą bendrovės veiklą.
Kaip skelbia „Achema“, audituotais duomenimis, pernai įmonės pardavimo pajamos siekė 397,5 mln. eurų ir buvo 6 proc. mažesnės nei 2017 m., kai jos sudarė 423,4 mln. eurų.
Didžiausia Baltijos šalyse azotinių trąšų gamykla pernai pagamino 2,3 mln. tonų produkcijos. Lyginant su 2017 m., kai buvo pasiektas produkcijos pardavimų kiekio rekordas ir pagaminta 2,7 mln. tonų produkcijos, praėjusiais metais azotinių trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos apimtys sumažėjo 14 proc. Per 60 proc. visų pardavimų sudarė skystųjų trąšų (KAS) ir amonio salietros pardavimai.
„Jau 2018 metų pradžioje pajutome paklausos kritimą. Nepalankūs orai – drėgni ruduo ir praėjusių metų žiemos pradžia, šaltas pavasaris – sudarė nepalankias sąlygas augalininkystei ir sumažino trąšų poreikį pagrindinėse „Achemos“ rinkose. Nuo balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina, priešingai daugiametėms tendencijoms, didėjo, trąšų kainos, pasibaigus tręšimo sezonui, krito, todėl vasarą sumažinome gaminamos produkcijos apimtis“, – įmonės pranešime cituojamas R. Miliauskas.
„Achema“ nuogąstauja, kad bendrovė kenčia nuo mokesčių valstybei.
Kaip skelbia bendrovė, pernai SGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo 20,1 mln. eurų, VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) – 5,4 mln. eurų, iš kurių 2,6 mln. eurų sumokėta už nuosavoje elektros jėgainėje pasigamintą elektros energiją. 2018 m. taip pat ženkliai išaugo ir apyvartinių taršos leidimų kainos – nuo 4,7 mln. eurų 2017 m. iki 12,3 mln. eurų 2018 m. Iš viso per praėjusius metus įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo 53,1 mln. eurų, iš kurių 8,7 mln. eurų sudarė mokėjimai „Sodrai“.
Pernai bendrovė eksportavo savo produkciją į beveik 30 šalių. Pardavimai Baltijos šalyse sudarė apie 25 proc., iš jų Lietuvoje parduota 21 proc. produkcijos. Pagrindinėmis „Achema“ eksporto šalimis ir toliau išlieka Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Vidurio Europos, Skandinavijos šalys. Praėjusiais metais bendrovė taip pat padidino pardavimą į Ukrainą.
Likusią „Achemoje“ pagamintų trąšų dalį įsigijo pirkėjai iš Australijos, Pietų Afrikos Respublikos bei kitų pasaulio šalių.
Pasak R. Miliausko, net ir sudėtingu laikotarpiu bendrovė toliau nuosekliai investavo į gamybos atnaujinimą, kuriam pernai skyrė 11 mln. eurų.
ELTA primena, kad pernai vykusiuose susitikimuose energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Achemos grupės“ atstovai aptarė ministerijos siūlomą „Achemos“ išlaidų optimizavimo planą. Po vieno iš susitikimų energetikos ministras sakė, kad visas siūlymų paketas „Achemos“ indėlį į SGD terminalo galėtų sumažinti perpus – tai yra 10 mln. eurų.
Tačiau po lapkritį vykusio susitikimo „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas sakė, kad iš ministerijos koncernas nėra gavęs detalių apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo išpirkimą.
Ministerija savo ruožtu nurodė, kad labiausiai SGD terminalo išlaikymo kaštai „Achemai“ sumažės per sprendimus dėl jo įsigijimo. Kita priemonė, anot ministerijos, yra SGD būtinojo kiekio realizavimo modelio pasikeitimas.
„Jis leis taupyti ir „Achemai“, ir kitiems vartotojams. Yra ir kitų priemonių, dėl kurių su „Achema“ sutarta toliau kalbėtis, kadangi atsakymas iki šiol nebuvo gautas, tačiau dabar matome konstruktyvų norą tą daryti. Nereikia pamiršti ir to, kad nuo kitų metų Energetikos ministerijos iniciatyva sudarytos galimybės „Achemai“ ir kitoms energijai imlioms pramonėms įmonėms naudotis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lengvata. Ir tik nuo įmonės apsisprendimo priklauso, ar ji tą norės daryti“, – tada nurodė ministerija.
Žurnalistams po paskutinio susitikimo su Ž. Vaičiūnu „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė sakė, kad taršos leidimų kainos taip pat yra našta „Achemai“.
„Dabar mokame 26 mln. eurų (SGD terminalo išlaikymo mokesčio. – ELTA). Mums dabar našta yra taršos klausimai. Mes esame gigantai ir dėl savo didumo turime daugiausia sumokėti mokesčių. Mums ypač užaugo taršos leidimų (kainos. – ELTA). Jei pirkdavome po 6-7 eurus, dabar kainos pakilo. Tai per metus mums kainuos 20 mln. eurų“, – sakė L. Lubienė.
Tuo metu Energetikos ministerija nurodė, kad šiuo metu atliekamos visos būtinos procedūros, kad nuo metų vidurio visiems gamtinių dujų vartotojams SGD infrastruktūros išlaikymas kainuotų mažiau.
„Achema“ yra didžiausia azotinių trąšų gamintoja Baltijos šalyse ir viena didžiausių Lietuvos eksportuotojų. Pagrindinė bendrovės veikla – trąšų (amonio salietros, KAS – karbamido amonio salietros tirpalo, KAN – kalcio amonio salietros, karbamido, lėto tirpimo karbamido „LITFERT Stabilion N“) ir kitų chemijos produktų pramonei, taip pat skystųjų trąšų lauko bei kambario augalams gamyba ir prekyba.
Prancūzijos bankai šeštadienį paragino užbaigti smurtą prieš filialus, grynųjų pinigų automatus ir personalą, šaliai susiduriant su dvidešimtąja „geltonųjų liemenių“ protestų diena.
Nuo „geltonųjų liemenių“ prieš vyriausybę nukreiptų protestų pradžios lapkritį daugiau negu 760 bankų patyrė nuostolių.
„Atėjo laikas pasmerkti visus prieš bankus nukreiptus veiksmus“, – sakė Prancūzijos bankų federacijos vykdomasis komitetas savo dienraštyje „Le Monde“ paskelbtuose komentaruose.
„Geltonųjų liemenių“ demonstracijų tikimasi šeštadienį kai kuriuose Prancūzijos miestuose, nepaisant draudimų karštose vietose, įskaitant Eliziejaus laukus ir Bordo centrą.
Bankai dažnai tapdavo vandalizmo ir padegimų taikiniais per protestus, o praėjusią savaitę 11 žmonių sužeista, kai buvo padegtas banko filialas netoli Eliziejaus laukų.
„Mes turime greitai sustabdyti šį nesuvaldomą ir nepagrįstą smurtą“, – teigė federacija.
Ji paragino atkurti tvarką, kad „mūsų kolegos ir parduotuvių savininkai galėtų saugiai dirbti“ su savo klientais.
Raginimas pasikartojo policijos sąjungoje „Alliance“, kuri šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad jos nariams „nusibodo“ kritika, kuria siekiama apkaltinti juos dėl smurto.
„Mūsų pareiga yra išlaikyti viešąją taiką, net jei kartais tai reiškia viešosios tvarkos atkūrimą“, – teigė „Alliance“.
Bankų federacijos vykdomąjį komitetą sudaro šešių didžiausių Prancūzijos bankų vadovai. Tai yra BPCE, „BNP Paribas“, „Credit Mutuel“, „Banque Postale“, „Credit Agricole“ ir „Societe Generale“.
„Per mažiau negu keturis mėnesius šimtai vietos filialų buvo nuniokoti, apiplėšti, sudeginti, o bankų pareigūnams grasinama“, – teigė federacija.
Mokesčiai yra pagrindinė protestų priežastis. Prancūzijos bankai buvo pagrindinė fiskalinių pajamų dalis, sumokanti 644 eurų (720 JAV dolerių) kiekvienam 1 000 eurų grynojo pelno, išskyrus socialinius mokesčius.
Prancūzijoje yra 37 tūkst. bankų filialų, sektorius įdarbina daugiau negu 360 tūkst. žmonių.
Šiokio tokio aptarimo vertas Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pareiškimas, kad jis svarsto kreiptis į prokurorus dėl to, kad tariamai paaiškėjo, jog konservatorių valdomos energetikos įmonės 2010-2012 metais iš vartotojų pagrobė net 400 mln. litų. Galiu aiškiai pasakyti, kad tokie teiginiai ir kaltinimai yra absurdiški, vietomis net juokingi, bet parodantys keletą labai aiškių dalykų:
Net ir trečiaisiais buvimo valdžioje metais Premjerui yra svarbiau propagandinė kova su konservatorių opozicija, nei dalykiškumas. Prieš kiekvienus rinkimus socialdemokratai, būdami valdžioje arba kreipiasi į prokurorus, arba sudaro Seime komisiją tirti tariamiems konservatorių nusikaltimams, o viskas po tokių komisijų veiklos baigiasi mūsų pergale rinkimuose. Galiu priminti, kad šių metų A. Skardžiaus komisijos ciniškas populizmas dėl Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo mums padėjo pasiekti pergalę Europos Parlamento rinkimuose.
