nusikalstama veika

Aktualijos

Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl 5 buvusių policijos pareigūnų nusikalstamų veikų, pirmadienį nutarė, kad šie veikė nusikalstamo susivienijimo forma.
 
Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, LAT nagrinėjo bylą, kurioje 5 asmenys buvo nuteisti už tai, kad, būdami skirtingo rango policijos pareigūnai, dirbdami viename Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro padalinyje, nuo 2011 m. antrosios pusės iki 2013 m. vasaros, bendrininkaudami skirtingai žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis bendrininkavimo formomis (pirmosios instancijos – nusikalstamo susivienijimo, o apeliacinės instancijos – organizuotos grupės forma), darė labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius nusikaltimus, t. y. neteisėtai atimdavo žmonėms laisvę, grobė svetimą turtą, kyšininkavo, kyšininkavo kaip tarpininkai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, klastojo tikrus dokumentus, susijusius su jų, kaip policijos pareigūnų, tarnybinėmis funkcijomis, tyčia sugadino svetimą turtą, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip platino įvairius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, pasisavino jiems patikėtus įvairius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas pardavė ir taip iš nusikalstamų veikų neteisėtai praturtėjo.
 
Kiti asmenys byloje buvo nuteisti dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dokumentų klastojimo ir kitų veikų.
 
Kaip pažymima LAT pranešime spaudai, šioje byloje esminis kasacinis klausimas buvo nustatyti, kokia bendrininkavimo forma veikė minėti 5 asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokius nusikalstamo susivienijimo požymius: susivieniję bendrai veikė net 5 policijos pareigūnai, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio tarnybiniai ir asmeniniai ryšiai, akivaizdus vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas; taip pat jie, naudodamiesi savo tarnybiniu statusu, darė labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus.
 
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamais tikslais suburtos grupės stabilumas, veiklos planavimas, pelno siekimas, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, aukštas organizuotumo lygis leidžia daryti išvadą, jog minėti asmenys dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.
 
Apeliacinės instancijos teismas su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir konstatavo, kad visą nusikaltimų darymo laikotarpį bendrai veikusių nuteistųjų sudėtis nesikeitė, tarp nuteistųjų buvo tam tikri pastovūs tarpusavio ryšiai, tačiau nuteistieji tarpusavyje nebendravo tiek intensyviai ir artimai, kaip apibrėžiama nusikalstamo susivienijimo veikloje.
 
LAT išplėstinė kolegija konstatavo, kad nustatant, kokia forma veikė suinteresuotų asmenų grupė, Lietuvos teismų praktika šiuo metu koncentruota daugiau į vidinių struktūrinių elementų vertinimą (grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas ir kt.), tačiau yra nepasisakoma plačiau apie kitus tarptautiniu lygmeniu suformuotus principus ir praktikas. Remdamasi tarptautinių organizacijų, kovojančių su organizuotu nusikalstamumu, dokumentais bei mokslinių tyrimų šaltiniais, išplėstinė LAT teisėjų kolegija nurodė, kad hierarchinė struktūra yra būdinga tik trečdaliui šiuolaikinių nusikalstamų grupių, už dalyvavimą kuriose turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
 
„Įvertinusi šios bylos aplinkybes, kad nusikalstamoms veikoms atlikti susivienijo 5 policijos pareigūnai, kurie turėjo tiek tiesioginę prieigą prie reikšmingos informacijos, būtinos nusikalstamoms veikoms daryti, tiek galimybę savo veiklą slėpti – pradėti fiktyvius ikiteisminius tyrimus, įgalinti fiktyvius liudytojus, kartu šiuos panaudodami ne tik nusikalstamoms veikoms slėpti, bet ir jiems gąsdinti bei terorizuoti, taip pat kad šie asmenys turimas valstybės suteiktas priemones naudojo ne visuomenės saugumui užtikrinti, o atvirkščiai – jai pažeisti, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo forma.
 
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Dėl minėtų aplinkybių policijos pareigūnų atliktų veikų nustatymas ir išaiškinimas buvo apsunkinti, nes nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo prieigą prie žvalgybinės ir tyrimo informacijos, kurią galėjo kontroliuoti ir esant reikalui koreguoti paslėpdami padarytas nusikalstamas veikas“, – teigiama LAT pranešime spaudai.
 
LAT atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir iš dalies tenkino prokuroro kasacinį skundą. Nors ir buvo nustatyta netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo elementų, teisėjų kolegija paliko galioti apeliacinės instancijos teismo paskirtas realias nuo 5 iki 14 metų laisvės atėmimo bausmes, taip pat turto konfiskavimą iš lėšų, gautų iš nusikalstamų veikų.
 
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
Politinės intrigos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Generalinei prokuratūrai nusprendus nesiimti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pati buvusį politiką delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turėjo siekti išsiaiškinti visas skandalo detales.
 
Šalies vadovas prokuratūros sprendimą vadina „Pyro pergale“.
 
„Kas jau kas, bet partija, kuri delegavo K. Bartoševičių į politiką, tikrai turėtų būti pati suinteresuota, kad į visus klausimus būtų atsakyta. Kad neliktų jokių nutylėjimų, nes, akivaizdu, kad tuos nutylėjimus visuomenė pasistengs išsiaiškinti. Savais būdais ir savais keliais“, – antradienį LNK žinioms teigė prezidentas.
 
„Manau, kad tai yra Pyro pergalė“, – konstatavo G. Nausėda.
 
Jis svarstė, kad jei TS-LKD būtų iškart atsakiusi į iškeltus klausimus, skandalo partija galėjo išvengti. Pasak šalies vadovo, K. Bartosevičiaus istorija turės neigiamą įtaką priimant kitus sprendimus, valstybei svarbius klausimus.
 
„Jei nėra ką slėpti, tai buvo galima sąžiningai nuo pat pradžių į viską atsakyti ir, ko gero, ta krizė nebūtų besirutuliojusi toliau. O dabar tai visą laiką kabės ir trukdys spręsti kitus klausimus, kurie valstybei tikrai yra ne mažesnės svarbos. Ypatingai nacionalinio saugumo klausimus“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra nusprendė nesiaiškinti kas galėjo nutekinti informaciją K. Bartoševičiui, kadangi, prokurorų manymu, nusikalstama veika nebuvo padaryta.
 
Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė antradienį žurnalistams aiškino, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti K. Bartoševičiui, organizuojantis prokuroras, inicijuodamas kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro imuniteto panaikinimo, įvertino, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos taps vieša. Anot E. Martinonienės, dėl to nematoma pagrindo pradėti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo.
 
Į prokuratūra su prašymu imtis tyrimo kreipėsi opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.
 
Sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
 
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
 
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
 
K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.02.15; 05:00
Trumposios naujienos

Kinijos pareigūnai sulaikė Australijos pilietį, rašytoją Yang Hengjuną už nusikalstamą veiklą. Tai penktadienį pranešė oficiali Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

„Pekino valstybės saugumo valdybos darbuotojai sulaikė Yang Hengjuną už jo vykdomą nusikalstamą veiklą“, – sakė per spaudos konferenciją Pekine Hua Chunying. „Mes konsultuojamės su Australijos atstovais ir teikiame jiems visą reikiamą informaciją“, – pridūrė diplomatė. Anot jos, visos Yang Hengjuno teisės yra užtikrintos pagal įstatymą. 

Australų ir kinų rašytojas Yang Hengjunas – Kinijos komunistų partijos kritikas, mokslininkas ir tinklaraštininkas. Anksčiau jis dirbo Kinijos užsienio reikalų ministerijoje. Apie jo dingimą buvo sužinota sausio 18-ąją, kai jis, atskridęs iš Niujorko į Kiniją su savo šeima, nebeatsiliepė savo draugams ir nebepasirodė socialiniuose tinkluose. Vienas iš artimų Yang Hengjuno draugų, mokslų daktaras Feng Chongyi iš Sidnėjaus technologijos universiteto, sakė manąs, kad rašytoją Gvangdžou oro uoste sulaikė Valstybės saugumo ministerijos pareigūnai.

Yang Hengjunas jau buvo dingęs Kinijoje 2011 metais, bet tada po kelių dienų jis pats užmezgė ryšį su draugais ir paaiškino, jog jo dingimas buvo „tik nesusipratimas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 06:00

Gordijo mazgas

Marcel De Graaff

Nyderlandų politiko Marcel de Graaff’o pasisakymai dėl JT migracijos pakto: bet kokia kritika migrantų antplūdžio atžvilgiu bus  baudžiamojo persekiojimo objektas!

(…)

Tą dabar tiesiogiai išgirdome iš Europos Parlamento nario  Nyderlandų politiko lūpų. De Graaff yra Europos Parlamento Tautų ir laisvės Europos frakcijos pirmininkas.

Toliau pateikiame jo pasisakymo ištraukas:

„Ponios ir ponai spaudos darbuotojai, mieli svečiai, malonu Jus matyti spaudos konferencijoje. Aš norėčiau tarti keletą žodžių apie JT migracijos paktą. Gruodžio 10 ir 11 d. Marakeše įvyks konferencija, kurios metu dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti šį susitarimą. Nors šis bendras susitarimas nėra privalomas, jo paskirtis – sukurti teisines bendrąsias sąlygas dalyvaujančioms šalims,  kad būtų pasirengta naujų įstatymų parengimui. Vienas iš pagrindinių šio susitarimo elementų yra sąvokos „neapykantos kalba“  išplėtimas. Migracijos kritika  bus nusikalstamos veikos sudėtis.

O žiniasklaidos organai [rodo į susirinkusius salėje] – tai liečia ir Jus – kurie teiks erdvę migracijos kritikai, gali būti uždaryti. Migracijos paktas yra masinės migracijos legalizavimas. Paktas skelbia migraciją esant žmogaus teise.

Faktas yra tai, kad bus neįmanoma kritikuoti Merkel migrantų svetingumo kultūros, nes dėl to kils rizika atsidurti kalėjime už  „neapykantos  kalbą“. (…)“

Migrantai. EPA – ELTA nuotr.

De Graaff toliau kalba apie „valstybinį perversmą“, kurį įvykdė liberalieji už migrantus pasisakantys globalistai. Šalys, kurios importuoja trečiąjį pasaulį, pasak de Graaff’o, pačios taps trečiojo pasaulio šalimis. Yra žinoma, kad trečiojo pasaulio šalyse taisykles diktuoja „multinacionalistai“, toliau kalba Graaff, ir paaiškina, kad migracijos paktas palaidos bet kokią politinę opoziciją – taip pat ir jos finansavimą. Kitąmet vyksiantys Europos Parlamento rinkimai galimai bus klastojami. De Graaff ragina, kad kiekviena šalis, kuri nusistačiusi prieš masinę migraciją, turi atmesti šį paktą. Visą jo kalbą galima išgirsti čia: hier .

De Graaff’o įžvalgos jokiu būdu nėra perdėtos ir tai nėra „sąmokslo teorija“. JT migracijos pakto 17 punkte įrašytos šios nuostatos, žinoma, gerbiančios „laisvės reikšti nuomonę apsaugą“.

„17 tikslas: Pašalinti bet kokias diskriminacijos formas ir skatinti įrodomais faktais paremtą viešą diskursą apie migracijos suvokimo  formavimą  

Mes įsipareigojame, sutinkamai su tarptautinėmis žmogaus teisės normomis, pašalinti visas diskriminacijos formas ir pasisakymus rasizmo, rasinės diskriminacijos, smurto, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos visų migrantų atžvilgiu pasmerkti ir kovoti su jais.

(…)

Norint įgyvendinti šį  įsipareigojimą, mes taikysime šias priemones. Mes 

  1. a) priimsime, įgyvendinsime arba palaikysime teisės aktus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už prieš migrantus nukreiptus neapykantos nusikaltimus ir sunkesnius neapykantos nusikaltimus, apmokysime baudžiamojo persekiojimo pareigūnus ir kitus pareigūnus, kaip atpažinti, užkardyti prieš migrantus nukreiptas tokias nusikalstamas veikas ir kitus  smurtinius nusikaltimus, bei į juos reaguoti, taip pat numatančius teikti nusikaltimų aukoms medicininę, teisinę ir psichosocialinę pagalbą;

(…)

  1. b) (…)
  2. c) visiškai gerbiant žiniasklaidos laisvę remsime nepriklausomą, objektyvią ir aukštos kokybės informacijos sklaidą žiniasklaidoje, įskaitant informaciją internete, be kitų, informuojant ir šviečiant žiniasklaidos darbuotojus apie migracijos klausimus ir sąvokas, investuojant į informavimo ir reklamos etinius standartus ir nutraukiant valstybės finansavimą ar materialinę pagalbą medijoms, sistemingai skatinančioms netoleranciją, ksenofobiją, rasizmą ir kitas diskriminacijos formas migrantų atžvilgiu. 

     1f) skatinsime švietėjiškas kampanijas, skirtas kilmės, tranzito ir paskirties šalių visuomenėms, kurių tikslas – remiantis įrodymais ir faktais formuoti visuomenės nuomonę apie teigiamą saugios, tvarios ir reguliarios migracijos įnašą ir padaryti galą rasizmui, ksenofobijai ir visų migrantų stigmatizavimui.

Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Kas yra „neapykantos nusikaltimas“, „rasizmas“ ir „netolerancija“, be abejo, spręs globalistų mafijos įgalioti politikai ir institucijos, kurie tuo pat metu ir spręs, kurie žiniasklaidos pranešimai yra „objektyvūs“, „aukštos kokybės“ ir „nepriklausomi“ .

Parengta pagal Daniel Prinz straipsnį, išspaudintą 2018 m. gruodžio 2 d.

Epoch times online Nachrichten aktuell

Iš vokiečių kalbos vertė Ilma Daugėlė

2018.12.04; 05:00

Politinės intrigos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir Generalinę prokuratūrą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Vytauto Bako pasisakymų šią savaitę, antradienio Seimo plenarinio posėdžio metu.

„Gruodžio 12 d. posėdyje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas teigė, kad visuomenėje plačiai nuskambėjusio E.sveikatos tyrimo nebūtų, jei nebūtų pigių prokurorų, o sistemą sukūrė, prisidėjo ir tokius prokurorus „pagimdė“ R. J. Dagys ir Algirdas Sysas“,- sako R. J. Dagys.

Jis cituoja V. Bako išsakytus žodžius: „Tai ponas Dagy, nedaug liko… nešti tiesiog tokius vėjus ir demagogiją šitoje salėje“.

Parlamentaras R. J. Dagys Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašo įvertinti, kokiais įrodymais remiantis jis yra kaltinamas prisidėjęs prie E.sveikatos tyrimo metu atskleisto galimo nusikaltimo ir konkrečių asmenų galimai korupcinio elgesio. Taip pat klausiama, ar R. J. Dagį „kaltinantis ir viešai jam grasinantis V. Bakas nepažeidė etikos, Konstitucijos, Seimo nario priesaikos, Seimo statuto, Valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų teisės aktų“.

Klausiama, ar V. Bako pareiškimas, kad „nedaug liko“, ypač kai juos sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, neviršija jo, kaip Seimo nario ir komiteto pirmininko, įgaliojimų.

„Išsakyti teiginiai žemina mano, kolegos A. Syso, visos prokuratūros ir atskirų prokurorų orumą, ir yra nesuderinami su ypatingu Seimo nario statusu bei duota priesaika. Todėl prašau komisijos atsakyti į klausimus, įvertinti V. Bako elgesį ir išaiškinti, ar tuo nebuvo pažeista Konstitucija ir kiti teisės aktai“, – pažymėjo R. J. Dagys.

Į generalinį prokurorą kreipėsi abu V. Bako minimi Seimo nariai – R. J. Dagys ir A. Sysas, prašydami įvertinti Seimo nario žodžius, kuriuose jis įžeidžiamai kalbėjo apie kolegas Seimo narius R. J. Dagį, Algirdą Sysą, prokurorus vadino pigiais. V. Bako žodžiuose prokurorams skambėjo toks teiginys: „Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas bestuburis, pigus, korumpuotas prokuroras tiesiog nusprendė nepradėti tyrimo dėl „E.sveikatoje“ vykstančių vagysčių. Tokius prokurorus „pagimdė“ šitie du politikai“.

„Kadangi V. Bako pasisakymas įvyko diskusijos dėl visų prokurorų atlyginimų didinimo kontekste ir Seimo narys vartojo daugiskaitą, manytina, kad jis kalbėjo apie visus prokurorus, niekam nedarydamas išimčių“, – sako kreipimosi iniciatoriai. Todėl generalinio prokuroro jie prašo įvertinti tokius V. Bako teiginius apie visą prokurorų bendruomenę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.16; 05:41

Trumposios naujienos

Įvertinę surinktus duomenis ir išnagrinėję kitus gautus dokumentus, Kauno apygardos prokuratūros prokurorai priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos darbuotojų bei policijos pareigūnų galimai netinkamai atliktų tarnybinių pareigų.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų sausio mėnesį, kai tiriant mirtinai sumušto keturmečio berniuko mirties aplinkybes kilo įtarimai, jog pareigūnai galimai netinkamai atliko savo darbą.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Auksė Lipkevičienė nustatė, kad ir Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos specialistai, ir ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio sumušimo atlikęs policijos tyrėjas neatliko visų būtinų veiksmų, kuriuos jiems atlikti pareigą numatė jų darbo pobūdį ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta tiesioginio priežastinio ryšio tarp minėtų pareigūnų veiksmų ir vėliau, t. y. šiemet sausį, kilusių ypatingai skaudžių pasekmių – mažamečio tyčinio nužudymo.

Pasak prokurorės, pernai lapkričio 23 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš šį vaiką Kėdainių vaiko teisių apsaugos specialistai aktyviai nesinaudojo jiems suteiktais įgaliojimais, numatytomis teisėmis gauti iš kitų institucijų informaciją, turinčią reikšmės įvykio tyrimui, nesidomėjo Kėdainių rajono policijoje atliekamo ikiteisminio tyrimo eiga, taip pat buvo padaryti kiti pažeidimai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti pažeidimai ir Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. M. veiksmuose. Prokurorės priimtame nutarime konstatuojama, kad atlikdamas ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, tyrėjas netinkamai vykdė savo, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno, pareigas, todėl buvo padaryti akivaizdūs mažamečio asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimai – berniukas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nespręstas klausimas dėl tinkamo atstovavimo vaiko interesams ikiteisminiame tyrime įtraukiant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus, nors buvo duomenų, kad motina gali sūnui daryti įtaką. Taip pat tyrėjas A. M. kritiškai neįvertino teismo medicinos specialisto išvados.

„Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo lengvas. Tačiau turime vadovautis ne emocijomis, o baudžiamąja teise. Norint konstatuoti, kad valstybės pareigūno ar tarnautojo veiksmuose yra neatsargios nusikalstamos veikos – tarnybos pareigų neatlikimo – požymių, būtina nustatyti tarp kaltininko padarytos veikos (neatliktų tarnybos pareigų) ir atsiradusių padarinių priežastinį ryšį“, – 2017 m. balandžio 26 d. priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą komentavo prokurorė A. Lipkevičienė.

Pareigūnams baudžiamojon atsakomybėn traukti būtina neginčijamai ir vienareikšmiškai nustatyti, kad berniukas mirė dėl netinkamai atliktų pareigūnų bei valstybės tarnautojų tarnybos pareigų.

Šią savaitę prokurorės priimtą nutarimą kaip aukštesnysis prokuroras įvertino Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius ir paliko jį galioti.

Apie prokurorės priimtą nutarimą pranešta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Lietuvos Respublikos policijos generaliniam komisarui sprendžiant pareigūnų bei tarnautojų drausminės atsakomybės klausimą.

Minėtą ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus pavedimu atliko prokuroro ir policijos pareigūnų grupė.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt

2017.05.05; 05:12

Antrankiai_mazi
Aktualijos

“Labas, siūlau užsidirbti papildomų pinigų…“ Panašius laiškelius su pasiūlyta galimybe užsidirbti šimtą kitą ar net du tūkstančius litų gavę jauni žmonės, interneto svetainių lankytojai, susigundydavo rizikuoti tikėdamiesi lengvo uždarbio.

Tokių lengvatikių daugiau negu šimtą nusikalstamų veikų padariusiam devyniolikmečiam panevėžiečiui R. B. įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose pavyko rasti ne vieną dešimtį.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Gailutės Vilkienės perduota su internetinėmis pažintimis ir sukčiavimais susijusi viena nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai baudžiamoji byla su ištirtomis 84 nusikalstamomis veikomis jau atversta teisme – joje R. B. kaltinamas apgavęs 21 nukentėjusiąją, kitoje, dar nebaigtoje tirti byloje dėl padarytų analogiškų nusikalstamų veikų jau yra gauti 24 nukentėjusiųjų pareiškimai.

Continue reading „„Darbdavio” pažadėtų šimtų ir tūkstančių litų nesulaukė dešimtys lengvatikių” →