Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) kasdien renka lėšas ir teikia humanitarinę paramą Kremliaus terorą patiriantiems ukrainiečiams.
Jau per dešimt mėnesių trunkančią invaziją prie pagalbos NVO prisideda tiek pavieniai žmonės, tiek ir įmonės, prisijungiančios prie aktyvios paramos Ukrainoje likusiems bei Lietuvoje apsistojusiems karo pabėgėliams.
Eltos kalbinti nevyriausybinių organizacijų atstovai apžvelgė Lietuvos indėlį teikiant pagalbą Ukrainos žmonėms.
Maisto banko atstovė neslepia: šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi
Maisto banko komunikacijos atstovė Miglė Petronytė nurodo, kad organizacijai šiais metais į Ukrainą išsiuntė 56 vilkikus, sudarančius 842 tonas maisto, kurio vertė – 1 251 911 eurų.
„Ši parama Ukrainoje išskirstyta Černigovo, Charkivo, Kijevo, Dnipro, Odesos regionuose likusiems žmonėms. Paramą sudarė ilgo galiojimo maisto produktai – įvairios kruopos, miltai, žuvies ir mėsos konservai, avižiniai dribsniai, konservuotos daržovės, įvairūs saldumynai, košės vaikams, konservuotos sriubos, kruasanai, rūkyti mėsos gaminiai, sūriai, gėrimai“, – apie suteiktą paramą Eltai pasakojo Maisto banko atstovė.
M. Petronytė pažymi, kad pirmuosius vilkikus pripildyti padėjo įvairios verslo įmonės, kurios dovanojo maistą, tačiau didžioji dalis paramos buvo nupirkta už visuomenės ir verslų suaukotas lėšas. Taip pat, nurodo ji, organizacija teikė ir iki dabar teikia aktyvią pagalbą ukrainiečiams, kurie apsistoję Lietuvoje.
„Perkame ir dalijame 115 eurų vertės korteles, jų išdalijome jau beveik 65 tūkstančius, taip pat 98 tūkstančius maisto paketų“, – pasakojo M. Petronytė.
Kita vertus, M. Petronytė neslepia, kad pastaruoju metu parama yra itin sumažėjusi, todėl, nurodo ji, paskutinį – 56-ąjį organizacijos vilkiką į Ukrainą išsiuntė dar lapkričio mėnesį.
„Maisto bankas padėti Ukrainai yra pajėgus tiek, kiek mums gali padėti aukojantys žmonės ir verslo įmonės. Deja, tačiau šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi“, – nurodė Maisto banko atstovė.
Lietuvos Raudonasis Kryžiaus įvairiuose miestuose atidarė 14 humanitarinių punktų
Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė pažymi, kad nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos organizacija Ukrainai išdalino 53 984 higienos paketus ukrainiečiams. Taip pat 14-oje Lietuvos miestų atidarė 14 humanitarinių punktų, kuriuose kasdien teikia pagalbą ukrainiečiams.
„Išdalinome 4000 vnt. „Gera Dovana“ kortelių skirtų daugiavaikėms šeimoms už 200 tūkst. eurų. Su Vokietijos Raudonojo Kryžiaus pagalba buvo nupirktos 7035 kortelės, kurių bendra vertė – 914,5 tūkst eurų. Jos išdalintos ukrainiečių šeimoms“, – Eltai perduotame komentare suteiktą paramą detalizuoja L. Lesauskaitė.
Taip pat antrojo etapo metu išdalinta 3,3 tūkst. Akropolio kortelių, taip pat 270 RYO kortelių bei 105 PC Aušra kortelių – tam išleista 464100 Eur.
„Kortelės skirtos daugiavaikėms šeimoms, šeimoms auginančioms negalią turintį vaiką, pensijino amžiaus žmonėms“, – pridūrė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Taip pat kartu su penkiomis nevyriausybinėmis organizacijomis Raudonasis Kryžius kampanijoje “Mūsų širdys ir rankos Ukrainai” surinko 2 550 156,07 eurų. Be to, organizacija vykdo projektą „Vienybė Težydi“, kurio tikslas paremti šeimas iš Ukrainos, turinčias neįgalų šeimos narį. Šiuo metu, pasak L. Lesauskaitės, Contribee platformoje virš 60 šeimų, iš prenumeratorių 34 901,00 eurų, verslo – 18 000 eurų.
„Per visa laikotarpį iš Individulių vienkartinių rėmėjų surinkome 120 tūkst. eurų. Paramos daiktais ir paslaugomis surinkome už 1 206 966,54 eurų. Verslas iš viso paaukojo 2 978 529 eurų“, – detalizavo L. Lesauskaitė.
Raudonojo Kryžiaus atstovė nurodo, kad į Ukrainą organizacija išvežė 15 vilkikų užpilamų sriubų, vieną vilkiką medicininių priemonių, 6 vilkikus vaistų, vieną vilkiką miegmaišių bei 15 vilkikų drabužių, miegmaišių, avalynės.
Lietuvos Caritas: be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios paramos nebūtume surinkę
Lietuvos Caritas generalinės sekretorės Deimantės Bukeikaitės teigimu, nuo karo pradžios organizacijai pavyko įgyvendinti 5 paramos akcijas, kurios reikšmingai prisidėjo prie paramos Ukrainoje likusiems žmonėms.
„Įgyvendinome vieną lėšų rinkimo kampaniją kartu su Lietuvos Katalikų bažnyčiomis ir keturias konkrečių daiktų, priemonių ir prekių telkimo kampanijas visoje Lietuvoje“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
Organizacijos generalinė sekretorė nurodo, kad pagalbą Lietuvos Caritas suteikia ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos.
„Kartu su kitomis 5 didžiausiomis NVO Lietuvoje Caritas dalyvauja bendroje lėšų rinkimo kampanijoje „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai“, kuri tęsiasi iki šiol“, – apie suteikiama paramą pasakojo D. Bukeikaitė bei pridūrė, kad niolatinė pagalba karo pabėgėliams Lietuvoje per Carito organizacijos tinklą teikiama 33-ose šalies savivaldybėse.
Pasak Lietuvos Caritas generalinės sekretorės D.Bukeikaitės, šiais metais organizacijai pavyko surinkti virš 750 tūkst. eurų finansinės paramos – šios surinktos lėšos skirtos Ukrainos Caritui.
„Taip pat išvežta 14 paramos krovinių – vilkikų – į Ukrainą su įvairiais daiktais, prekėmis, priemonėmis, maistu, kurių vertė apie 400 tūkst. eurų“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
Šiuo metu, pasak organizacijos generalinės sekretorės, ruošiama paramos siunta į Dniprą ten besiglaudžiantiems karo pabėgėliams iš Luhansko srities.
„Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam padedančiam nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams – tiek skiriantiems lėšas, tiek laiką savanoriškam darbui, tiek žinias, daiktus, prekes ar priemones. Be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios didelės paramos nebūtume surinkę“ – sakė Lietuvos Caritas vadovė.
Frankfurtas, gruodžio 2 d. (dpa-ELTA). Nevyriausybinė organizacija Tarptautinė žmogaus teisių bendruomenė (IGFM) penktadienį sukritikavo politinių kalinių padėtį Baltarusijoje ir pavadino ją katastrofiška.
Vokietijos mieste Frankfurte veikianti IGFM kritikos strėlių pažėrė pranešime, kuriame pareikalavo, kad nepriklausomi gydytojai galėtų apžiūrėti į Gomelio ligoninės reanimacijos skyrių išgabentą opozicionierę Maryją Kalesnikavą, kuri šiuo metu atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
Organizacija taip pat pareikalavo, kad su M. Kalesnikava galėtų susitikti ir jos tėvas bei advokatas.
Apie M. Kalesnikavos sveikatos problemas iš pradžių pranešęs jos bendražygis, opozicijos politikas Viktaras Babaryka ketvirtadienį teigė, kad opozicionierės tėvui gydytojai neatskleidė tikslios jo dukters diagnozės. Turimomis žiniomis, M. Kalesnikava į intensyviosios terapijos skyrių buvo perkelta po galimos operacijos, tačiau kokios – neaišku.
M. Kalesnikava yra viena geriausiai žinomų Baltarusijos opozicijos veikėjų. Ji 2021 m. buvo nuteista pagal kaltinimus tariamai sukėlus grėsmę Baltarusijos nacionaliniam saugumui. 2020 m. ji padėjo organizuoti masinius protestus prieš Vakarų nepripažįstamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą šeštai kadencijai.
IGFM duomenimis, politinių kalinių skaičius Baltarusijoje šiuo metu siekia apie 1,4 tūkst.
Oslas, rugsėjo 23 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 50 žmonių žuvo per Irano saugumo pajėgų susidorojimą su protestais, kilusiais po Mahsos Amini mirties, kai ji buvo sulaikyta moralės policijos, penktadienį pranešė nevyriausybinė organizacija.
Osle įsikūrusi Irano žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija pranešė, kad aukų skaičius išaugo, kai ketvirtadienio vakarą Rezvanšaro mieste šiaurinėje Gilano provincijoje nuo saugumo pajėgų paleistos ugnies žuvo šeši žmonės. Kitos mirtys užfiksuotos Babolyje ir Amolyje, taip pat šiaurės Irane.
Demonstracijos prasidėjo prieš savaitę, nuo tada protestai vyko maždaug 80 miestų ir gyvenamųjų centrų. Teisių grupės taip pat atkreipė dėmesį į mirtis šiauriniame Kurdistano regione, iš kurio buvo kilusi M. Amini.
„Iki šiol žuvo mažiausiai 50 žmonių, žmonės ir toliau protestuoja dėl savo pagrindinių teisių ir orumo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinės žmogaus teisių gynimo tarnybos direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas. „Tarptautinė bendruomenė turi paremti Irano žmones, protestuojančius prieš vieną represyviausių mūsų laikų režimų“, – pridūrė jis.
Irano valdžios paskelbtas oficialus susirėmimų aukų skaičius išlieka mažiausiai 17 žmonių, įskaitant penkis saugumo darbuotojus.
Dažnai žmonės paklausia, už kokią partiją balsuoti. Juk visi kandidatai gražiai ir nerealiai žada, o kai suteikiamas mandatas, tada rūpinasi tik savo asmeniniais arba siauros verslo grupės, partijos reikalais, o ne visuomenės viešuoju interesu, nauda. Šiame straipsnyje nepasakysiu, už ką balsuoti, bet paprotinti, manau, reikia.
Pirmiausia, tikrai nereikia balsuoti už tuos kandidatus, kurie iki šleikštulio šmėžuoja reklamose. Leisdami milžiniškus pinigus reklaminiam „makaronų kabinimui“, suprantama, už juos turės atidirbti, išlaidas susigrąžinti. Jei kalbame apie dabartinius Seimo narius, kurie toliau nori pasilikti Seime, svarbu patiems pasidomėti, ką jie nuveikė būdami jame, sužinoti nepriklausomų ekspertų nuomonę. Tuos, kurie dar nėra buvę Seimo nariais ir kandidatuoja, taip pat galima patikrinti pagal tai, ką jie nuveikė kaip visuomenininkai, kokius darbus atliko dar nebūdami Seimo nariais, kokias idėjas, veiklas vykdė.
Gavau vieną laišką. Kaip LRT Tarybos narys. Gavo jį ir daugiau LRT darbuotojų.
Taryba, tikiuosi, jo tikrai nesvarstys, nes tai laiškas, kuris nieko bendra su viešuoju interesu, manau, neturi.
Bet šis laiškas yra labai simptomiškas. Tokių reguliariai tenka gauti ir iš nevyriausybinių organizacijų, ir iš valstybinių įstaigų.
Kai tik nepatenkini tokio prašymo ar paaiškini, kad nereikia painioti “š” ir bandelės, paprastai sulauki tam tikro nusivylimo. Kartais net pykčio. Visų pirma, prieš paskelbdamas viešai minėtą laišką pabandžiau jį nuasmeninti. Bet ne tiek, kad dingtų esmė.