Pastaruoju metu girdėjome ir skaitėme daug bandymų tiksliai atsakyti klausimą: kas sugriovė Sovietų Sąjungą?
Manau, kad daugybėje atsakymų esama bent dalinos tiesos suvokus tikrąją, istorinę klausimo esmę: kas paspartino šios tironijos, kaip ir visų buvusių tironijų, neišvengiamumą. Tad net ir tie mūsų, kurie drįso vien tik svajoti apie LAISVĘ, prisidėjo prie jos atgavimo. Keistu sutapimu, šį rašinį rašau per TV išklausęs didžiai iškilmingų „padėkos už laisvę“ Šventų Mišių Šiluvoje.
Ko gero, šis „veidrodis“ jautriausiai ir objektyviausiai parodo, kas vyksta Lietuvos politikoje ir kaip yra – ČIA ir DABAR. Sociologinės apklausos, atliktos š.m. gegužės-birželio-liepos mėnesiais UAB „Alfa Media“, laikraščio „Lietuvos žinios“ užsakymu, pateikė tokius duomenis. Gaila, kad tyrimai atlikti ne visai korektiškai, birželį ir liepą sumažinus tyrimų aspektų skaičių. Pavyzdžiui, birželio ir liepos mėnesiais nebuvo tirti (o gal tik laikraštyje nepateikti? – O.V.) Seimo ir kitų dviejų valdžių: trečiosios – prokuratūros ir teismų, bei ketvirtosios valdžios – žiniasklaidos – vertinimai
Todėl šiame straipsnyje naudosimės duomenimis, kurie pasirodė viešojoje erdvėje, o tų tyrimų, kurie yra pakartoti visus tris kartus, pateiksime paskutiniųjų tyrimų liepos mėnesį rezultatus.
Knygynuose pasirodė šeštoji rašytojo Jono Mikelinsko publicistikos knyga „Niurnbergo šešėlyje“ (V., 2009). Prieš ją buvo „Kelionė į Delfus“ (1994); „Ave, Libertas“ (2001); „Žmogus ir jo legenda“ (2002); „Kodėl yra taip, kaip yra?“ (2004); „Kada KODĖL taps TODĖL“ (2004). Rašytojo publicistikoje – visi tautos sopuliai, negandos ir skriaudos, užliejus ją jau nacionalinių komunistų raudonajai bangai po 1992 metų rinkimų. Knygoje „Niurnbergo šešėlyje“ analizuojamos mūsų negandos geopolitikos kontekste. Tai padeda suvokti, kodėl yra taip, kaip yra.
Stebina rašytojo politinis įžvalgumas, jo nagrinėjamų reiškinių ir jų pasekmių valstybės politiniam ir socialiniam gyvenimui gilumas, jo pavydėtinas darbingumas ir produktyvumas. Knygoje „Niurnbergo šešėlyje“ surinkti ir publikuoti rašytojo pastarųjų penkiolikos metų publicistikos straipsniai ir eseistinė apysaka „Doktrinos šešėlyje arba šeimininko gimimas“, polemika su „Lietuvos ryto“, „Šiaurės Atėnų“, „Respublikos“ straipsnių autoriais, atsakymai į „Lietuvos aido“, „Metų“, „Lietuvos ryto“ redaktorių klausimus, trys pareiškimai (S. Alperavičiui, J. Šmulkščiui ir D. Kuodytei).
Į šiuos metus įžengėme, pasiryžę „tamsumas prašalinti“ ir nutvieksti šviesos, kurią skleidė prieš pusantro šimto metų gimęs mūsų tautos žadintojas Vincas Kudirka. „Ne vieną šventę ir jubiliejų padovanojusiais 2009-aisiais įsiklausydavome į 120 metų atlaikiusio „Varpo“ aidą. Lietuvoje tikrai neliko nei žilagalvio senelio, nei pradinuko, kurie nežinotų, jog mūsų Tėvynės vardui jau tūkstantis metų. Patys šventėme, rengėme parodas šalyje ir užsienyje, prisiminė kitų tautų žmones, nusipelniusius Lietuvai, gausinome bičiulių gretas už Lietuvos ribų.
Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka savo lankytojus ir svečius taip pat džiugino turiningais renginiais. Gražią spalio 27 d. popietę bibliotekos salė vos talpino šventiškai pasipuošusius žmones. Vakarą labai poetiškai vedusi Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė Dalia Poškienė pasveikino vilniečius, kauniečius ir visą Lietuvą ir pasakė, jog minėdami tūkstantmetę Lietuvos vardo istoriją, prisimename ir iškilius žmones, kurie prisidėjo prie jos kūrimo.
Continue reading „Knyga apie žmones, kuriuos gerbia visa Lietuva”
