Olegas Deripaska. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 20 d. (AFP-ELTA). JAV federalinė policija Vašingtone atliko kratą rusų oligarcho Olego Deripaskos viloje. FTB antradienį kalbėjo apie teismo sankcionuotus veiksmus, tačiau detalių nepateikė. „Šiuo metu negalime pateikti daugiau informacijos“, – sakė FTB atstovas. Vila regione, kuriame yra ir daug ambasadų, buvo atitverta geltona juosta.
JAV 2018 metais paskelbė sankcijas aliuminio magnatui, kuris laikomas artimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tuomet JAV iždo departamentas pareiškė, kad prieš O. Deripaską vyksta tyrimas dėl pinigų plovimo ir šantažo. „Taip pat yra kaltinimų, kad O. Deripaska davė kyšį vienam vyriausybės atstovui, užsakė vieno verslininko nužudymą ir turi ryšių su viena rusų nusikalstama grupuote“, – teigta tada.
2019 metų kovą oligarchas JAV apskundė sankcijas. Jis, be kita ko, teigė dėl baudžiamųjų priemonių patyręs milijardinių nuostolių. Tačiau skundas buvo atmestas.
Manoma, kad O. Deripaska palaikė kontaktą ir su Paulu Manafortu, Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovu prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus. Remiantis teismo dokumentais, P. Manafortas siūlė O. Deripaskai konfidencialią informaciją ir sociologinių tyrimų duomenų.
P. Manafortas 2019 metais, be kita ko, dėl mokestinių nusikaltimų buvo nuteistas pusaštuntų metų kalėjimo bausme. Tačiau D. Trumpas praėjusį gruodį, likus kelioms savaitėms iki savo kadencijos pabaigos, suteikė jam malonę.
Gavę šalies valdžios nurodymą, Rusijos interneto tiekėjai pradėjo blokuoti protestų lyderio Aleksejaus Navalno interneto svetainę Navalny.com.
Praėjusią savaitę A. Navalnas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad rusų milijardierius Olegas Deripaska buvo užmezgęs romaną su baltaruse palydove bei davė kyšį Rusijos ministro pirmininko pavaduotojui Sergejui Prichodko.
Praėjus vos kelioms dienoms nuo įrašo paskelbimo, O. Deripaska laimėjo bylą teisme, ir Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba („Roskomnadzor“) nurodė jam nepalankų turinį užblokuoti, pranešė valstybinė šalies žiniasklaida.
„Mūsų tyrimą su angliškais subtitrais vis dar galite pamatyti „YouTube“ kanale“, – tviteryje informavo A. Navalnas.
O. Deripaska, vadovaujantis holdingui „Basic Element“, pasmerkė A. Navalno jam mestus įtarimus kaip „melagingus“ ir „keliančius pasipiktinimą“ bei žadėjo ginti savo reputaciją teismuose.
A. Navalnas vadovauja prieš Rusijos vadovybę nukreiptam protesto judėjimui ir jam uždrausta dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose.
Dalyvauti rinkimuose A. Navalnas negali dėl teistumo už finansinius nusikaltimus. Tačiau opozicijos lyderis teigia, kad kaltinimai jam buvo sufabrikuoti. Dabar jis ragina boikotuoti artėjančius rinkimus, siekiant, kad rinkėjų aktyvumas būtų kuo žemesnis.
JAV iždo departamentas paskelbė ilgai lauktą glaudžiais ryšiais su Kremliumi susijusių žinomų rusų, kurie galėtų tapti sankcijų taikiniais, sąrašą, informuoja CNN.
JAV paskelbė 114 Rusijos politikų ir 96 oligarchų sąrašą, remiantis rugpjūtį JAV Kongreso priimtu įstatymu dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.
Neformaliai šis sąrašas žinomas kaip „Putino sąrašas“. Į septynių puslapių apimties sąrašą taip pat pateko ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir verslo lyderiai. Tarp įvardytų oligarchų atsidūrė ir gerai žinomi oligarchai Romanas Abramovičius ir Olegas Deripaska.
Pagal JAV įstatymą, sąrašas turėjo būti pateiktas iki pirmadienio ir jis buvo paskelbtas likus 10 minučių iki vidurnakčio.
Rusijos senatorius Francas Klincevičius nedelsiant sureagavo į sąrašą, įspėdamas dėl griežto Maskvos atsako.
O juk tik pradžia, reikia pasakyti, gana santūri, belieka įsivaizduoti, kas bus toliau.
Gegužės 17-ąją paskirtas JAV teisingumo ministerijos specialusis prokuroras Robertas Muelleris rugpjūtį sušaukė didžiąją priesiekusiųjų žiuri, kas nurodė, jog tyrimas bus ilgas ir gali baigtis kaltinimais kriminaliniais nusikaltimais. Išsiuntinėjęs krūvą šaukimų į apklausas ryšium su Donaldo Trumpo jaunesniojo susitikimu su rusų teisininke Natalija Veselnicakja, lyg ir žadėjusia parūpinti kompromituojančios medžiagos apie milijardieriaus prezidento konkurentę prezidento rinkimuose nuo demokratų partijos Hillary Clinton, prokuroras spalio 30-ąją paskelbė pirmą baudžiamąjį kaltinimą buvusiam D.Trumpo rinkimų štabo šefui politiniam technologui Paului Manafortui (susitikime su N.Veselnickaja dalyvavusiam) bei jo verslo partneriui Rickui Gatesui.
Tiesa, šįkart ne dėl vadinamojo „Russia gate”, nors P.Manaforto kaip ir kito „herojaus“ Michaelo Flynno (buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais) pavardės dėl to virš metų nesitraukia iš Amerikos spaudos puslapių. Tarkime, toks siužetas – televizijos kanalo „NBC News“ atskleista istorija apie „slaptingus“ P.Manaforto ir rusų verslo oligarcho Olego Deripaskos santykius: iš pastarojo amerikietis per tris kartus gavo 60 milijonų dolerių kreditų ir likus mažiau nei dviems savaitėms iki respublikonų galutinio sprendimo dėl savo kandidato prezidento rinkimuose per tarpininką siūlėsi rusų oligarchą privačiai informuoti apie prezidentinės kampanijos eigą. Ši istorija privertė D.Trumpo rinkimų štabo šefą atsistatydinti vos po trejų mėnesių.
Savo veiklos nei žiniasklaidos prielaidų niekaip nekomentuojantis santūrusis prokuroras ėmėsi kruopščiai tirti politinio technologo piniginius reikalus, pasitelkęs JAV mokesčių tarnybą, Finansų ministerijos finansinių nusikaltimų tyrimo padalinį bei Niujorko Manheteno prokuratūrą. Birželio 26-osios ankstyvą rytą, P.Manafortui tebesivartant pataluose, į jo namus su kratos orderiu prisistatė Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai, po kratos apklausus liudininkus gauta informacija suteikė galimybę pateikti P.Manafortui bei R.Gatesui 12 punktų kaltinimų sąvadą, kol kas dėl bendradarbiavimo su į Rusiją bėgusio Ukrainos eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus vadovauta prokremliškos Regionų partija. P.Manafortas bei R.Gatesas iš Regionų partijos pelnė 75 milijonus dolerių, iš kurių pirmasis pinigų „plovyklų“ reputaciją turinčiuose Kipre, Sent Vinsente ir Grenadinuose ofšoruose „paslėpė“ 18 milijonų, jo partneris – 3 milijonus dolerių ir vėliau šias sumas „išplovė“ per nekilnojamojo turto (tarp jų butas „Trump-Tower“ Niujorke) bei kitokio gėrio (brangios mašinos, antikvariniai kilimai, drabužiai etc.) sandorius jau Amerikoje.
JAV šį turtą įsigydavo fiktyvios kompanijos ir parduodavo jį P.Manafortui už iš Amerikos bankų paimtus kreditus. Jei kaltinimai bus įrodyti, politiniam technologui gresia iki 20 metų kalėjimo.
Tos pačios sausio 30-osios ankstyvą rytą pakilęs prezidentas D.Trumpas Baltųjų Rūmų ovaliniame kabinete įprastu laiku nepasirodė, užtat 10.25 val. jo „Twitteryje“ pasirodė užrašas: „Atleiskite, bet tai įvyko daugybę metų prieš tai, kai P.Manafortas prisijungė prie D.Trumpo kampnanijos. Kodėl nekreipiamas dėmesys į vagišę Hillary ir demokratus?????“
Dar po trijų minučių: „Be to, čia JOKIO SĄMOKSLO!“ Iš tiesų, kaltinimuose nėra nė žodžio apie Rusiją, vis dėlto beveik akivaizdu, kad tai tik veikiausiai netrumpo proceso pradžia, tikėtina, kad specialusis prokuroras tikisi palenkti politinį technologą bedradarbiauti su tyrimu mainais už atsisakymą jį persekioti pagal, pavadinkime, grėsmingesnius kaltinimus.
Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Beje, tą patį pirmadienį JAV teisingumo ministerija išlaikiusi deramą pauzę informavo apie dar vieno buvusio D.Trumpo patarėjo Georgo Papadopouloso sutikimą sudaryti ikiteisminį sandorį spalio 5-ąją (grėsė 5-eri metai kalėjimo) dėl to, kad jis FTB melavo neturėjęs rysių su Rusijos atstovais, nors iš tiesų vyrukas šia kryptimi (mėgindamas organizuoti D.Trumpo štabo atstovų susitikimus su Maskvos valdininkais) padirbėti spėjo.
Tiesa, istorijos apie ryšius su Londone gyvenančiu rusų profesoriumi, kuris esą parodė susidomėjimą G.Papadopouloso iniciatyva regzti ryšius tarp dar kandidato į prezidentus milijardieriaus bei Rusijos atstovų atrodo ne ypač rimtai, vis dėlto ilgainiui tyrėjams dėliojant šį kol kas painokai atrodantį „puzlą“ ir šis fragmentas gali tapti prezidento D.Trumpo „vežimą“ apversiančiu „akmenėliu“.
Be abejo, pikantiška, kai Baltųjų Rūmų spaudos sekretorė Sarah Sanders žiniasklaidą informavo, jog jos šefas į kaltinimus reagavo abejingai. Kad tyrimo prisibijoma, patvirtina žurnale „Vanity Fair“ lapkričio 2-ąją šmėkštelėjusi informacija, jog JAV prezidentas kaltina savo teisininkų komandą bei patarėju įdarbintą žentą Jaredą Kushnerį, kad šie jį skatinę netinkamiems sprendimams. Pasak žurnalo šaltinių, D.Trumpas spalio 31-ąją pokalbyje su buvusiu patarėju Stephenu K. Bannonu apkaltino J.Kushnerį prisidėjus prie irgi buvusio jo patarėjo Michaelo Flynno ir buvusio FTB šefo Jameso Comey atleidimo, kas galų gale lėmė specialaus prokuroro skyrimą. Spalio viduryje prezidentas D.Trumpas lyg ir mėgindamas „amortizuoti“ situaciją pareiškė, kad specialiojo prokuroro tyrimą dera pagaliau „rišti“, mat jis amerikiečiams įkyrėjo.
Panašu, siužetas klostosi kaip tik atvirkščiai, kaip „eilinis“ perkūnas iš ir taip jau gerokai negiedro dangaus lapkričio 2-ąją „The Wall Street Journal“ informavo, kad JAV teisingumo ministerija rengia oficialų kaltinimą mažiausiai 6-iems aukštiems Rusijos valdininkams dėl kišimoasi į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją, bylą planuojama pradėti nagrinėti kitais metais.
Prezidentas D.Trumpas knygų neskaito ir todėl nežino, kaip pavojinga yra Amerikos prezidentams pyktis su FTB vadovais. Broliai Kenedžiai tiesiog bijojo galingojo Edgaro Hooverio, kuris turėjo dosjė apie visus tris. Vienintelis FTB šefą anksčiau laiko po penkerių su puse metų tarnybos (kadencija siekia10 metų) atleidęs prezidentas iki šiol buvo Billas Clintonas, tačiau tuometinis direktorius Williamas Sessionsas dar iki jo išrinkimo valdišku lėktuvu skraidė pas draugus bei giminaičius ir už mokesčių mokėtojų pinigus nuosavus namus aprūpino saugumo sistema. Prezidentas B.Clintonas pusę metų įkalbinėjo pareigūną atsistatydinti savanoriškai ir tik nepavykus jį atleido 1993-ųjų liepą.
Baracko Obamos skirtasis J.Comey buvo atleistas už nelojalumą prezidentui (atleistojo versija), esą buvęs FTB vadovas sugriovė žinybą ir užuot užsiėmęs „rimtais reikalais“ koncentravosi ties žurnalistų sukurpta istorija apie jo esą su Maskva koordinuotą rinkimų kampaniją. Beje, prezidentiniame Ovaliniame kabinete priimdamas Rusijos užsienio ministrą Sergejų Lavrovą ir jau buvusį Rusijos ambasadorių JAV Sergejų Kisliaką prezidentas pareiškė, kad Rusijos tema stipriai spaudė ir atleidus J.Comey jam palengvėję.
Kol kas turbūt dera konstatuoti D.Trumpo politinį (ne vertelgos) trumparegiškumą, pasamdžius prieštaringos reputacijos Vašingtono lobistą. Kaip radijui „Svoboda“ nurodė Amerikos užsienijo politikos tarybos bedradarbis Stephenas Blankas (1031), tyrėjai parengė galingą įrodyminę bazę, todėl nauji kaltinimai labai tikėtini net iki rimtos politinės krizės imtinai, nes jei kontaktai su rusais išvirto į suokalbį, kaip įtaria prezidento kritikai, tai nusikaltimas, baudžiamas prezidento nušalinimu. „Svoboda“ citavo „The New York Times“, pranešusį, jog tyrėjai tikrina ne vien P.Manaforto, bet ir kitų prezidento D.Trumpo ryšius.
Britų slaptųjų tarnybų būstinė Londone
Kitas radijo pašnekovas, teisininkas, Vašingtono Katono instituto bendradarbis Ilya Shapiro nurodė, kad akivaizdu, jog Kremlius į JAV prezidento rinkimus kišosi, vis dėlto įstatymdaviai nepalaikys prezidento nušalinimo, kol D.Trumpas turės reikšmingą rinkėjų respublikonų paramą. Kol kas demokratai ir kai kurie respublikonai Kongrese perspėja prezidentą netrukdyti R.Muelleriui. Pavyzdžiui, D.Trumpo kritikas senatorius respublikonas Bobas Corkeris pareiškė neįsivaizduojąs, kad prezidentas išdrįstų atleisti specialųjį prokurorą.
Kai taip, kažkuriame tyrimo etape (žiniasklaida to niekada nepamiršo) gali vėl būti aktualizuota dar rinkimų kampanijos metu iš pradžių D.Trumpo oponentų respublikonų, o vėliau demokratų užsakyta buvusio britų žvalgybos Mi-6 karininko Christopherio Steelo sudaryta pažyma apie milijardieriaus organizuoto konkurso „Mis Visata“ finalo Maskvoje 2013-ųjų lapkritį užkulisius (pavyzdžiui, kas buvo partneriai, sumokėję jam 20 milijonų dolerių už konkurso organizavimą) bei D.Trumpo rezidavimo Maskvos viešbutyje „Ritz-Carlton“ detales tais metais (juk tebėra atviras klausimas, ar rusai jo slapta nefilmavo), juo labiau, kad ši istorija rūpi ir prokurui R.Mueleriui, ir trims rinkimų peripetijas tebetiriančioms Senato komisijoms.
Lapkričio 3-osios „The Washington Post“ numeryje buvęs republikonų kongresmenas Joe Scarborough priminė kai kuriuos faktus – 2015 metų spalį – 2016-ųjų sausį D.Trumpo patikėtinis Michaelis Cohenas mėgino sudaryti sandėrį su Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos atstovu Dmitrijumi Peskovu dėl „Trump-Tower“ statybos Maskvoje, 2015 metų gruodžio 10-ąją vienas artimiausių milijardieriaus patarėjų M.Flynnas buvo pasodintas greta V.Putino per Kremliaus propagandinei televizijai „Rusia Today“ skirtą vakarėlį. Ir retoriškai paklausė, iš kur tas prezidento nenumaldomas potraukis V.Putino Rusijai.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Grįžtant prie Ch. Steelo pažymos sudarymo aplinkybių, jau niekas nebeginčija, kad D.Trumpo išrinkimas prezidentu nebuvo Rusijos tikslas, Kremlius tiesiog siekė supriešinti Amerikos politinę klasę bei pasėti abejones dėl JAV demokratinių insititutų veikimo. Atsakymai išplaukia sunkiai ir lėtai, pagal visus konspirologijos kanonus, vis dėlto, pasak J.Scarborough, finalinis šou neabejotinai įvyks ir bus ypač efektingas.
Kol kas tenka kalbėti apie banalų godumą – siekiant tikslų, nesiskaitant su priemonėmis bei ignoruojant bet kokius vertybinius principus. Todėl labai tinkama tęsti šią temą (kas bus padaryta kitame tekste) siužetu apie tai, kaip pinigai korumpuoja ir kas iš šios korupcijos bent taktinėje perspektyvoje pasipelno šiuolaikiniame neramiame pasaulyje.
Apie 1985 metus Kremliuje SSRS ekonominio kracho akivaizdoje buvo nuspręsta, kad nomenklatūriniai komunistai, nusipelnę kagėbistai ir jų vaikai turi tapti kapitalistais ir toliau valdyti „liaudies mases“.
Kremliaus bonzoms ir jų satrapams Lietuvoje nusibodo vien skaityti KGB ataskaitas apie pūvantį Vakarų kapitalizmą bei apie pinigų galios teikiamus malonumus, kai jų nereikia slėpti. Jie jėga pasisavino tai, kas dar turėjo vertę pasaulio rinkose – naftos ir dujų telkinius, metalus ir kitka, o už gautus pinigus pradėjo pirkti nuosavybę Vakaruose, ypač Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Tuo požiūriu labai charakteringa yra skandalo Lietuvos „Snoro“ banke autoriaus Rusijos piliečio ir Londono gyventojo Vladimiro Antonovo „karjera“.
Europos valstybėse žurnalistai aktyviai kovoja su korupcija, tiria aferas, domisi korumpuotų politikų ir mafijos vadeivų ryšiais. Štai Kroatijoje vietos žurnalistai daug prisidėjo prie kovos su korupcija. Kai kurie buvo ir nužudyti – kaip laikraščio „Nacional“ redaktorius Ivo Pukaničius ir šio laikraščio komercijos direktorius, praeityje buvęs šio laikraščio žurnalistas Nikas Franjičius. Abu laikraščio „Nacional“ vadovai nužudyti šalies sostinėje Zagrebe 2008-ųjų metu spalio mėnesį, po dviejų savaičių sulaikyti šio brutalaus nusikaltimo įvykdymu įtariami asmenys. 2010 metų lapkritį paskelbtas nuosprendis šešiems kriminalinio pasaulio veikėjams. Vienas nuteistas 40-imt metų įkalinimo bausme, du – 33-ųjų metų bausmėmis, kitiems skirta po 20 ir 16 metų kalėjimo. Visi šie asmenys – tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai.
Nuo 2011 metų pradžios Rusijoje klostosi itin grėsminga padėtis. Didžiulį atgarsį sukėlė sausio 24 dieną įvykdytas sprogdinimas Maskvos Domodedovo oro uoste. Per šį sprogimą žuvo 35 žmonės, per 100 žmonių sužeista. Per mėnesį keli sužeistieji mirė.
O štai sausio 14 dieną Maskvoje be žinios dingo žurnalistė Jekaterina Silina. Sausio 19 dieną du žurnalistai buvo pagrobti Norilsko mieste, pagrobėjai juos sumušė, priverstinai girdė alkoholiu, ir kurį laiką įkalino rūsyje. O vėliau išvežė juos 200 kilometrų nuo Norilsko ir sausio 21 dieną paleido.
