Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (PAP-ELTA). Visų Ukrainai skirtų tankų „Abrams“ remontas jau baigtas. Tai pirmadienį pareiškė Pentagono atstovas Dougas Bushas.
„Jie jau suremontuoti. Dabar turi būti nugabenti į Europą ir Ukrainą, kartu su šaudmenimis, atsarginėmis dalimis, įranga“, – sakė pareigūnas per spaudos konferenciją, komentuodamas 31 tanko „ M1A1 Abrams“ pristatymą Ukrainai. Anot jo, terminas, kada šios mašinos gali pasiekti Ukrainą, tebėra „ankstyvas ruduo“.
Sprendimą nusiųsti Ukrainai tankų „Abrams“ sausio mėnesį paskelbė JAV prezidentas Joe Bidenas. Iš pradžių manyta, kad jų pristatymas gali užtrukti netgi ilgiau kaip metus, tačiau ukrainiečių prašymu terminas buvo sutrumpintas, kai jie sutiko vietoj iš pradžių planuotų „M1A2 Abrams“ gauti suremontuotus senesnės versijos tankus „M1A1 Abrams“. Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
Remontą atliko tankų gamintojas koncernas „General Dynamics“. Jau gegužę Vokietijoje pradėti Ukrainos kariškių mokymai, skirti „Abrams“ priežiūrai ir logistikai.
Kaip sakė D. Bušas, JAV pavyko padidinti artilerijos šaudmenų gamybą iki dabartinio 24 tūkst. vienetų per mėnesį lygio (nuo 14 tūkst. iki šiol). Tikimasi, kad netrukus šaudmenų gamyba pasieks 28 tūkst., „orientuojantis į daugiau kaip 80 tūkst. kitais metais“, pridūrė pareigūnas.
Įprastinių 155 mm sviedinių haubicoms atsargų mažėjimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių JAV nusprendė perduoti Ukrainai kasetinių šaudmenų. Jie turi užpildyti spragą, kol JAV gynybos pramonė atitinkamai padidins sviedinių gamybą.
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos
Sofija, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Bulgarija penktadienį nusprendė išsiųsti į Ukrainą apie 100 šarvuočių – tai pirmoji Balkanų šalies sunkiosios technikos siunta į Kyjivą.
Parlamentas 148 balsais už ir 52 balsais prieš pritarė naujosios proeuropietiškos vyriausybės siūlymui perduoti transporto priemones kartu su ginkluote ir atsarginėmis dalimis.
Devintajame dešimtmetyje šalies vyriausybė įsigijo įvairių modelių sovietų gamybos šarvuočių BTR, tačiau jie niekada nebuvo panaudoti. „Ši technika nebereikalinga Bulgarijos poreikiams ir gali būti rimta parama Ukrainai kovoje už šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepagrįstos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – teigiama parlamento sprendime.
ES ir NATO narė Bulgarija turi didelį kiekį sovietinių ginklų, kurių pageidauja Ukraina, ir gamina jiems skirtą amuniciją. Tačiau ši šalis istoriškai ir kultūriškai išlieka labai artima Maskvai ir yra labai susiskaldžiusi pagalbos siuntimo Ukrainai klausimu.
Prorusiškos partijos „Vazraždane“ lyderis Kostadinas Kostadinovas penktadienio sprendimą pavadino „išdavikišku ir gėdingu“, socialistų partija BSP taip pat griežtai pasisakė prieš. Iki šiol Bulgarija Kyjivui išsiuntė tik vieną karinės pagalbos paketą, kuriame daugiausia buvo neperšaunamos liemenės ir šalmai.
Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Birželio pradžioje į valdžią atėjusi proeuropietiška vyriausybė dabar rengia antrą paketą, į kurį, kaip pranešama, bus įtraukti šaudmenys ir ginklai, tačiau ji šios informacijos nepatvirtino.
Šalies ginklų pramonė – pagrindinė sovietinių lengvųjų ginklų ir šaudmenų gamintoja – suklestėjo prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau gamyklos ginklus Kyjivui pardavinėjo tik per tarpines šalis – tokį sprendimą karo pradžioje rado tuometinis premjeras Kirilas Petkovas, o Ukraina jį gyrė. Po K. Petkovo nuvertimo 2022 metų viduryje Bulgariją valdė prorusiško prezidento Rumeno Radevo paskirti laikinieji ministrų kabinetai, kurie nepritarė tiesioginiam ginklų pardavimui Ukrainai.
Tačiau gynybos ministras Todoras Tagarevas neseniai pareiškė esąs už tai, kad ši politika būtų pakeista ir pradėtas tiesioginis ginklų pardavimas Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį lankėsi Sofijoje ir prašė paramos.
Pagalba
Varšuva, kovo 6 d. (PAP-ELTA). Ukrainai tiekiamos pagalbos apimtimi Lenkija lenkia didžiąsias Vakarų valstybes, o Pedro Sanchezo vadovaujamos Ispanijos vyriausybės paramos Ukrainai politika po Rusijos įsiveržimo „nepakankama ir neaiški“, rašo Ispanijos dienraštis.
Pasak Madrido dienraščio „El Mundo“, kalbant apie pagalbą Kyjivui, Ispanija yra mažiausiai pasiaukojanti Vakarų pasaulio šalis.
Laikraštis cituoja Kylio pasaulio ekonomikos instituto ataskaitą, kurioje sakoma, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 15 d. Lenkija pagalbai Ukrainai išleido 0,63 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Daugiau BVP išleido tik trys Baltijos šalys, pranešė dienraštis ir pridūrė, kad Estijos parama siekė 1,07 proc. BVP, Latvijos – 0,98 proc., o Lietuvos – 0,65 proc. BVP.
„El Mundo“ pareiškė, kad Ispanijos ekonominė ir karinė parama Ukrainai per tą patį laikotarpį siekė 0,03 proc. BVP. Madrido pagalbą laikraštis apibūdino kaip „menką, nereikšmingą ir neaiškią“.
Lenkijos pagalba Ukrainai per metus viršijo 3,56 mlrd. eurų, o Ispanijos pagalba nesiekė nė 390 mln. eurų, iš jų „tik 80 mln. eurų skirti karinei pagalbai“, apibendrino dienraštis.
CNN emblema
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį interviu amerikiečių transliuotojui CNN pakartojo savo jau ne kartą išsakytą, Vakarams adresuotą raginimą karinės pagalbos Rusijos užpultai Ukrainai klausimu peržengti „raudonąsias linijas“.
„Labai svarbu peržengti šias raudonąsias linijas, kurios yra mūsų galvose ir realybėje iš tikrųjų neegzistuoja. Galbūt Rusija kartais bando braižyti šias linijas už mus“, – tvirtino G. Nausėda.
„Mano žinutė tokia: nešvaistykite laiko. Būkite ryžtingi, vieningi ir priimkite sprendimus kaip įmanoma greičiau“, – pridūrė valstybės vadovas.
Paklaustas apie tai, kokią žinią vešis į Lenkiją, kur trečiadienį numatytas Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu, G. Nausėda tikino kalbėsiąs apie Lietuvos, o ypač „viso rytinio flango“ saugumą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas kartu pažymėjo, kad Baltijos šalys šiuo metu fiksuoja tiesioginę Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę. „Būtent dėl šios priežasties tikimės teigiamų signalų dėl mūsų saugumo“, – pareiškė G. Nausėda.
Valstybės vadovas interviu taip pat buvo paprašytas pakomentuoti Kinijos ketinimus pristatyti taikos planą Ukrainai. G. Nausėda pabrėžė, kad Pekinas neturėtų kištis į karą.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, vasario 12 d. (ELTA). Per artimiausias savaites Ukraina turi skubiai sulaukti karinės technikos. Jeigu ji jos negaus, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali laimėti karą. Tokią nuomonę išsakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, rašo RBK-Ukraina remdamasi jo interviu leidiniui „Le Figaro“.
„Taip, gali. Jeigu Ukraina labai greitu metu nesulauks pagalbos. Ten nėra šiuolaikinės karinės infrastruktūros, bet yra žmonės! Jei per artimiausias savaites nenusiųsime Ukrainai karinės technikos, Putinas gali laimėti. Jis gali laimėti, ir mes nežinome, kur jis sustos“, – sakė jis atsakydamas į klausimą, ar gali rusai laimėti karą.
Kiek anksčiau Lenkijos prezidentas A Duda pareiškė, kad naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai gali tapti „rimtu iššūkiu“. Anot jo, Lenkija pasirengusi atkurti geležinę uždangą, jeigu rytuose bus agresyvi valstybė, kuri yra nusiteikusi žudyti ir kėsintis į savo kaimynų laisvę.
„Mano nuomone, vienintelis kelias sustabdyti Rusiją yra palaikyti Ukrainą“, – pareiškė A. Duda.
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, sausio 27 d. (ELTA). Šiuo metu Danija neplanuoja perduoti Ukrainai savo tankų. Kaip praneša UNIAN, tai interviu televizijos kanalui TV2 pareiškė šalies gynybos ministras Jakobas Ellemannas Jensenas.
Pasak jo, Danija turi 44 tankus, bet 14 iš jų dabar yra Baltijos šalyse.
Žurnalisto paklaustas, kodėl likusių 30 tankų neperdavus Ukrainai, ministras atsakė, kad Danija kitaip padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos.
„Šie tankai nėra tik papuošalas. Jie naudojami kaip atgrasymo veiksnys. Mūsų sąjungininkės Baltijos šalys turi labai labai didelę kaimynę, kuri, kaip žinoma, puldinėja savo kaimynes“, – pareiškė J. Ellemannas Jensenas. Jis pridūrė, kad tankai Danijai reikalingi ir savo kariškiams rengti.
Anot ministro, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į jį, prašydamas tiekti ginkluotės sistemas, bet apie tankus nebuvo kalbama. Ministras neatmetė, kad šis klausimas bus svarstomas, jei bus gautas toks Ukrainos prašymas.
„Manau, kad mes turime išnagrinėti savo galimybes neatlyginamai perduoti įrangą. Ženkime pirmyn. Jeigu Putinas laimės šį karą, jis tęs. Todėl jis turi pralaimėti“, – pabrėžė Danijos gynybos ministras.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, šį mėnesį Danijos gynybos ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 19 savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“.
Praėjusių metų pabaigoje Danijos vyriausybė patvirtino naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau kaip 37 mln. eurų.
Belgijos vėliava
Briuselis, sausio 27 d. (Ukrinform-ELTA). Belgijos vyriausybė penktadienį priėmė sprendimą skirti didžiausią iki šiol karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 92 mln. eurų, praneša HLN.
„Iš viso mūsų šalis jau suteikė (Ukrainai) karinės pagalbos už 146 mln. eurų. Ministrų Taryba šiandien nusprendė nusiųsti Ukrainai naują 92 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą“, – pareiškė ministras pirmininkas Alexanderis De Croo.
Pasak Belgijos gynybos ministrės Ludivine Dedonder, šį paketą sudarys oro gynybos raketos, prieštankinės raketos, kulkosvaidžiai, granatos, amunicija, sunkvežimiai ir šarvuoti visureigiai.
Ji pridūrė, kad dalis ginkluotės bus paimta iš Belgijos gynybos ministerijos sandėlių, dalis – perkama iš privačių kompanijų.
Belgija taip pat suteiks 69 mln. eurų humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Be to, A. De Croo pažymėjo, kad Belgijoje jau įšaldyta Rusijos aktyvų, kurių vertė – 58 mlrd. eurų.
Tankas Leopard 2. Youtube.com
Varšuva, sausio 27 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Lenkijai, papildomai pristatysiančiai Kyjivui 60 tankų, kad padėtų atremti Rusijos agresiją.
„Ačiū (…) Lenkijai už šiuos svarbius sprendimus pristatyti Ukrainai 60 lenkiškų tankų, kurių 30 yra garsieji „PT-91 Twardy“, ir 14 tankų „Leopard“, – tviteryje parašė V. Zelenskis.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį per interviu Kanados televizijai „CTV News“ atskleidė Varšuvos indėlį.
„Šiuo metu esame pasirengę pasiųsti 60 modernizuotų savo tankų, 30 jų – tankai PT-91. Be šių tankų, iš savo atsargų pasiųsime 14 tankų „Leopard “, – sakė jis.
Pasak M. Morawieckio, nuo karo pradžios Lenkija suteikė Ukrainai „250 tankų (…) ar net daugiau“. Ukrainai jau pristatyti tankai daugiausia yra sovietinio modelio T-72. Tankai PT-91 yra modernizuota jų versija.
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 23 d. (ELTA). Budapeštas neblokuos ES sprendimo dėl naujos karinės pagalbos Ukrainai, bet pagrasino, kad Kyjivo veiksmai prieš vengrų mažumą apsunkins tolesnę paramą Ukrainai.
Tai ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose pareiškė Vengrijos diplomatijos vadovas Péteris Szijjártó, praneša leidinys „Hirado“, kuriuo remiasi UNIAN.
„Sprendimas, galintis prisidėti prie karo tęsimo ar eskalacijos, prieštarauja mūsų interesams, todėl mes nelaikome ginklų tiekimo didinimo geru sumanymu, bet mes nekliudome vykdyti ES sprendimo šiuo klausimu“, – aiškino Vengrijos ministras savo poziciją.
Pasak P. Szijjártó, jis protestuoja prieš „netikėtus, masinius ir nepagrįstus vengrų mokyklų Ukrainoje direktorių ir mokytojų atleidimus, taip pat prieš tai, kad institucijos verčiamos šalinti vengrų nacionalinę simboliką“. Jo manymu, „visa tai yra plačios antivengriškos atakos požymiai“.
„Išpuoliai prieš vengrus ir vengrams priešiški veiksmai labai trukdo priimti sprendimus artimiausiam laikotarpiui, kurie reikalauja, kad Vengrija aukotųsi remdama Ukrainą“, – teigė ministras.
„Mes tikimės, kad Ukraina gerbs vengrų bendruomenės teises. Mes taip pat tikimės, kad ES imsis žygių šiuo klausimu“, – pridūrė Vengrijos URM vadovas.
Kaip rašo UNIAN, Vengrija garsėja savo antiukrainietiška pozicija ir stoja prieš bet kokias sankcijas Rusijai.
Britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Britiškas Challenger 2 tankas. Wikimedia commons
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as paskelbė apie „didžiausią iki šiol Ukrainos pagalbos paketą“. Ministras ragina, kad šis žingsnis būtų pakartotas bent penkis kartus kiekvienos iš didžiųjų NATO sąjungininkių.
„Į pagalbos paketą bus įtraukta: Challenger-2 tankų kuopa su 14 tankų (iš 227 šių tankų, kuriuos dabar turi britų kariuomenė), 30 vnt. AS90 savaeigių haubicų, 100 vnt. šarvuotų mašinų, įskaitant Bulldog, 100 tūkst. artilerijos sviedinių; 100 raketų; atsarginės dalys Ukrainos tankams ir šarvuočiams palaikyti. Taigi Didžioji Britanija bus pirmoji Vakarų Europos šalis, aprūpinsianti ukrainiečius koviniais tankais“, – antradienį feisbuke rašė ministras.
Ministras pažymi, kad kartu su beveik 200 iš D. Britanijos, JAV ir Vokietijos siunčiamų pėstininkų kovos ir kitos šarvuotos technikos tai leis kovo mėnesį ukrainiečiams sukurti labiau šarvuotą kumštį.
„Vis klausiantiems kodėl kovo mėnesį, atsakau – todėl kad tokia netrumpa logistinė grandinė, ukrainiečiams dar reikia su tiems tankams greituoju būdu parengti įgulas. Kartu šiam šarvuotam kumščiui bus reikalinga logistinė grandinė, kuria judėtų reikalinga amunicija ir atsarginės dalys“, – rašė ministras.
„Šis žingsnis turi būti pakartotas bent 5 kartus kiekvienos iš didžiųjų NATO sąjungininkių, kurios vis dar turi išsaugojusios didelius šarvuotos technikos rezervus. Tuomet Ukraina bus pasiruošusi vyti okupantus iš savo žemės“, – pridūrė jis.
Varšuva, gruodžio 30 d. (PAP-ELTA). Per apklausą tinklalapyje wpolityce.pl 67 proc. lenkų teigė, kad didžiuojasi pagalba, kurią Lenkija suteikia su Rusija kovojančiai Ukrainai.
18 proc. apklaustųjų teigė, kad tuo nesididžiuoja, 5 proc. negalėjo pasakyti.
Pasididžiavimą Lenkijos pagalba Ukrainai jaučia 85 proc. Lenkijos valdančiosios Vieningosios dešiniųjų koalicijos šalininkų ir 84 proc. pagrindinės opozicinės grupės „Piliečių koalicija” rinkėjų.
Apklausą internetu gruodžio 23–27 dienomis atliko „Socialinių pokyčių“ apklausų vykdytoja, apklausti 1054 lenkai.
SOS – gelbėjimo ženklas
Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) kasdien renka lėšas ir teikia humanitarinę paramą Kremliaus terorą patiriantiems ukrainiečiams.
Jau per dešimt mėnesių trunkančią invaziją prie pagalbos NVO prisideda tiek pavieniai žmonės, tiek ir įmonės, prisijungiančios prie aktyvios paramos Ukrainoje likusiems bei Lietuvoje apsistojusiems karo pabėgėliams.
Eltos kalbinti nevyriausybinių organizacijų atstovai apžvelgė Lietuvos indėlį teikiant pagalbą Ukrainos žmonėms.
Maisto banko atstovė neslepia: šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi
Maisto banko komunikacijos atstovė Miglė Petronytė nurodo, kad organizacijai šiais metais į Ukrainą išsiuntė 56 vilkikus, sudarančius 842 tonas maisto, kurio vertė – 1 251 911 eurų.
„Ši parama Ukrainoje išskirstyta Černigovo, Charkivo, Kijevo, Dnipro, Odesos regionuose likusiems žmonėms. Paramą sudarė ilgo galiojimo maisto produktai – įvairios kruopos, miltai, žuvies ir mėsos konservai, avižiniai dribsniai, konservuotos daržovės, įvairūs saldumynai, košės vaikams, konservuotos sriubos, kruasanai, rūkyti mėsos gaminiai, sūriai, gėrimai“, – apie suteiktą paramą Eltai pasakojo Maisto banko atstovė.
M. Petronytė pažymi, kad pirmuosius vilkikus pripildyti padėjo įvairios verslo įmonės, kurios dovanojo maistą, tačiau didžioji dalis paramos buvo nupirkta už visuomenės ir verslų suaukotas lėšas. Taip pat, nurodo ji, organizacija teikė ir iki dabar teikia aktyvią pagalbą ukrainiečiams, kurie apsistoję Lietuvoje.
„Perkame ir dalijame 115 eurų vertės korteles, jų išdalijome jau beveik 65 tūkstančius, taip pat 98 tūkstančius maisto paketų“, – pasakojo M. Petronytė.
Kita vertus, M. Petronytė neslepia, kad pastaruoju metu parama yra itin sumažėjusi, todėl, nurodo ji, paskutinį – 56-ąjį organizacijos vilkiką į Ukrainą išsiuntė dar lapkričio mėnesį.
„Maisto bankas padėti Ukrainai yra pajėgus tiek, kiek mums gali padėti aukojantys žmonės ir verslo įmonės. Deja, tačiau šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi“, – nurodė Maisto banko atstovė.
Lietuvos Raudonasis Kryžiaus įvairiuose miestuose atidarė 14 humanitarinių punktų
Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė pažymi, kad nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos organizacija Ukrainai išdalino 53 984 higienos paketus ukrainiečiams. Taip pat 14-oje Lietuvos miestų atidarė 14 humanitarinių punktų, kuriuose kasdien teikia pagalbą ukrainiečiams.
„Išdalinome 4000 vnt. „Gera Dovana“ kortelių skirtų daugiavaikėms šeimoms už 200 tūkst. eurų. Su Vokietijos Raudonojo Kryžiaus pagalba buvo nupirktos 7035 kortelės, kurių bendra vertė – 914,5 tūkst eurų. Jos išdalintos ukrainiečių šeimoms“, – Eltai perduotame komentare suteiktą paramą detalizuoja L. Lesauskaitė.
Taip pat antrojo etapo metu išdalinta 3,3 tūkst. Akropolio kortelių, taip pat 270 RYO kortelių bei 105 PC Aušra kortelių – tam išleista 464100 Eur.
„Kortelės skirtos daugiavaikėms šeimoms, šeimoms auginančioms negalią turintį vaiką, pensijino amžiaus žmonėms“, – pridūrė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Help – padėk
Taip pat kartu su penkiomis nevyriausybinėmis organizacijomis Raudonasis Kryžius kampanijoje “Mūsų širdys ir rankos Ukrainai” surinko 2 550 156,07 eurų. Be to, organizacija vykdo projektą „Vienybė Težydi“, kurio tikslas paremti šeimas iš Ukrainos, turinčias neįgalų šeimos narį. Šiuo metu, pasak L. Lesauskaitės, Contribee platformoje virš 60 šeimų, iš prenumeratorių 34 901,00 eurų, verslo – 18 000 eurų.
„Per visa laikotarpį iš Individulių vienkartinių rėmėjų surinkome 120 tūkst. eurų. Paramos daiktais ir paslaugomis surinkome už 1 206 966,54 eurų. Verslas iš viso paaukojo 2 978 529 eurų“, – detalizavo L. Lesauskaitė.
Raudonojo Kryžiaus atstovė nurodo, kad į Ukrainą organizacija išvežė 15 vilkikų užpilamų sriubų, vieną vilkiką medicininių priemonių, 6 vilkikus vaistų, vieną vilkiką miegmaišių bei 15 vilkikų drabužių, miegmaišių, avalynės.
Lietuvos Caritas: be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios paramos nebūtume surinkę
Lietuvos Caritas generalinės sekretorės Deimantės Bukeikaitės teigimu, nuo karo pradžios organizacijai pavyko įgyvendinti 5 paramos akcijas, kurios reikšmingai prisidėjo prie paramos Ukrainoje likusiems žmonėms.
„Įgyvendinome vieną lėšų rinkimo kampaniją kartu su Lietuvos Katalikų bažnyčiomis ir keturias konkrečių daiktų, priemonių ir prekių telkimo kampanijas visoje Lietuvoje“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
Organizacijos generalinė sekretorė nurodo, kad pagalbą Lietuvos Caritas suteikia ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos.
„Kartu su kitomis 5 didžiausiomis NVO Lietuvoje Caritas dalyvauja bendroje lėšų rinkimo kampanijoje „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai“, kuri tęsiasi iki šiol“, – apie suteikiama paramą pasakojo D. Bukeikaitė bei pridūrė, kad niolatinė pagalba karo pabėgėliams Lietuvoje per Carito organizacijos tinklą teikiama 33-ose šalies savivaldybėse.
Pasak Lietuvos Caritas generalinės sekretorės D.Bukeikaitės, šiais metais organizacijai pavyko surinkti virš 750 tūkst. eurų finansinės paramos – šios surinktos lėšos skirtos Ukrainos Caritui.
„Taip pat išvežta 14 paramos krovinių – vilkikų – į Ukrainą su įvairiais daiktais, prekėmis, priemonėmis, maistu, kurių vertė apie 400 tūkst. eurų“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
Šiuo metu, pasak organizacijos generalinės sekretorės, ruošiama paramos siunta į Dniprą ten besiglaudžiantiems karo pabėgėliams iš Luhansko srities.
„Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam padedančiam nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams – tiek skiriantiems lėšas, tiek laiką savanoriškam darbui, tiek žinias, daiktus, prekes ar priemones. Be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios didelės paramos nebūtume surinkę“ – sakė Lietuvos Caritas vadovė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarai iki šiol neatsakė į klausimą, ką laiko Rusijos karo Ukrainoje baigtimi.
Todėl, pasak ministro, sąjungininkų laikysena sankcijų klausimu bei parama Kyjivui ima strigti bei svyruoti. Nepaisant to, kad Vakarų lyderiai tvirtina – Rusija privalo pralaimėti šį karą – anot Lietuvos diplomatijos vadovo, stinga sutarimo, kas iš tikrųjų slypi po šiais žodžiais.
„Atsakymų aš ieškočiau ne vienoje ar kitoje sostinėje, ne vienoje ar kitoje valstybėje. Aš ieškočiau daugiau psichologijoje apie tai, kaip mes suvokiame, kaip tas karas turėtų baigtis. Man esminis klausimas yra neatsakytas arba yra specialiai vengiama į jį atsakyti“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ministras.
„Kai mes pradedame kalbėti apie šių žodžių turinį, kas juose yra, kas tai yra Rusijos pralaimėjimas, ką tai reiškia, turbūt visi sutaria, kad Rusijos sienos Vakarų kariuomenė ir ginklai kirsti neturi jokių ketinimų. Bet štai, pavyzdžiui, ar Ukraina turi teisę atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje kad ir savo ginklais, nevakarietiškais ginklais – kažkodėl tai pasidaro debato klausimas“, – tęsė jis ir akcentavo, jog diskutuojant su partneriais dėl Krymo, klausimas taip pat kelia tam tikrą „nepatogumą pašnekovo veide“.
Ministras patvirtino – diskusijų metu susidaro įspūdis, kad kai kurių politikų „galvose yra tam tikri brūkšniai sudėlioti, kur toliau eiti negalima“. Todėl kiekvienas klausimas, susijęs su Ukraina ar frontu – provokuoja.
„Aš nesuprantu, kodėl jis turi būti provokuojantis? Kodėl yra sunku apie tai kalbėti? Kodėl kalbėti yra sunku apie Krymo sugrįžimą Ukrainai? (…) Man yra sunku suprasti, dėl to, kad mes žaidžiame labai pavojingą žaidimą, jeigu tai yra šios žaidimo taisyklės. Paliekant Rusijai teisę braižyti sienas, tos sienos bus braižomos ir toliau“, – perspėjo politikas. Tinginys ramiausiai miega. Slaptai.lt fotografija
G. Landsbergis aiškiai įvardijo, ką, jo akimis, reiškia Kyjivo pergalė. Anot jo, tai teritorijų atkovojimas, nuostolių atlyginimas bei bausmės karo nusikaltėliams. Ministras yra įsitikinęs, kad Vakarai turi resursų ir jėgų padėti Ukrainai šį tikslą pasiekti.
„Laimėjimas – tai yra visos teritorijos susigrąžinimas, nuostolių atlyginimas ir kaltųjų nubaudimas. (…) Labai paprasta, paprastai skamba, sudėtinga pasiekti. Bet jeigu dėlioji strategiją tiems trims tikslams įgyvendinti, manau, kad Vakarai tikrai turi pakankamai galios visus tuos tikslus padėti Ukrainai pasiekti“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Paklaustas, kodėl Vakarų šalys nesiunčia rimtesnės ginkluotės kaip „Abrams“ tankų bei naikintuvų F-16, G. Landsbergis pasvarstė, jog Vakarai šioje situacijoje vadovaujasi galios svarstyklių principu. Teikiant paramą, pasak jo, stengiamasi išlaikyti balansą, mat Ukrainai nusvėrus situaciją savo naudai, derybos su Maskva taptų neįmanomos.
„Štai perdavus vakarietiškus tankus, Ukraina nugalės ir tada Rusija bus kažkokioje nepatogioje padėtyje, o galbūt kažkam Vakaruose norėtųsi, kad ji toje padėtyje neatsirastų. Vėlgi, mano nuomone, tai klaidingas skaičiavimas“, – situaciją iliustravo ministras.
„Mes kalbame apie valstybę, kurios sienos yra įtvirtintos Europoje galiojančiais susitarimais. Ir tos sienos yra pažeistos. Arba mes Europos tvarką išsaugome, apgindami tas sienas, arba Europos tvarka lieka pažeista“, – nurodė jis.
Help – padėk
Opozicija nevienareikšmiškai vertina valdančiųjų tarpe kilusią idėją valstybės biudžete numatyti lėšas, skirtas paremti Ukrainą. Nors vienas iš idėjos autorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad tokia paramos forma užtikrintų ilgalaikę finansinę pagalbą Ukrainos karinėms pajėgoms, vis tik opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ragina paramos Kyjivui iniciatyvas kuriam laikui atidėti. Mat, pažymi jis, artėjančioje sesijoje Seimas pirmiausia turėtų nuspręsti, kaip sušvelninti vis augantį energetikos ir kasdienių prekių infliacijos poveikį gyventojams.
Kiek kitu kampu į paramos formą žvelgia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, kurio nuomone, sprendimas lėšas Ukrainai paskirti valstybės biudžete taptų tam tikru pagalbos apribojimu. Anot jo, šiuo metu iš gynybai skirto biudžeto yra nuolat perkama karinė įranga Kyjivui, todėl paramos perkėlimas iš Vyriausybės į Seimo lygmenį įneštų sumaištį. Kita vertus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad tik po Ukrainos pergalės bus galima kalbėti apie permainas Lietuvoje, todėl, anot jo, visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos.
V. Fiodorovas: iš pradžių reikia atsakyti į klausimus Lietuvoje, o tada tęsti pagalbą
Rusijos karinei invazijai į Ukrainą tęsiantis jau kiek daugiau nei pusmetį, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užsiminė apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas Ukrainos karinėms pajėgoms. Parlamentaras viliasi, kad apie paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, bet ir NATO lygmeniu. Vis tik „darbiečio“ V. Fiodorovo nuomone, visų pirma reikėtų atsižvelgti į situaciją Lietuvoje, o tik tuomet pagal galimybes svarstyti naujas paramos formas.
„Faktas, kad turime Ukrainai rodyti dėmesį, remti, bet šiandien mes turime neatsakytų klausimų čia – Lietuvoje. Neatsakytas klausimas dėl elektros kainų kilimo, dėl kompensacijų, kylančių maisto kainų. Šiandieną mes neturime atsakymų dėl Lietuvoje gyvenančių žmonių, todėl turėtume palaukti su temomis dėl specialių fondų, dėl specialių eilučių“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.
„Darbietis“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansinė parama Ukrainai, anot jo, jau yra pakankamai didelė, todėl šiuo metu vertėtų susitelkti į Lietuvos žmones.
„Mes jau skyrėme šiai situacijai spręsti, man atrodo, apie tris šimtus milijonų eurų, tai yra pakankamai didelė suma. (…) O dabar mes turime atsakyti į klausimus čia gyvenantiems žmonėms“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis: jei Ukraina nepasieks pergalės, nelabai ką galėsime pasiekti ir mes
Tuo tarpu S. Skvernelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. Anot jo, visos efektyvios paramos formos Ukrainai yra svarstytinos, kadangi, S. Skvernelio teigimu, be Ukrainos pergalės ir Lietuva „nelabai ką galės pasiekti“.
„Jei mes rūpinamės Lietuva, tai šiandien visos Vakarų Europos demokratijos turi rūpintis ir Ukraina. Jei Ukraina nepasieks pergalės, tai ir mes nelabai ką galėsime pasiekti. Todėl visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Parlamentaras neatmeta, kad tokiai iniciatyvai pritartų ne tik Lietuva, tačiau ir NATO aljansas.
„Aš manau, kad tikrai yra šansas rasti sutarimą, nes iš esmės didelių prieštaravimų bent jau NATO aljanse tikrai nėra. Visa efektyvi parama turi būti suteikta ir visos formos ieškotinos“, – kalbėjo parlamentaras.
G. Paluckas: atskira lėšų eilutė biudžete gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus
Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas teigia nematąs poreikio tokiai iniciatyvai. Anot parlamentaro, Lietuvos nacionaliniai teisės aktai leidžia iš bendrų asignavimų, numatytų krašto gynybai, skirti lėšas Ukrainai.
„Iš krašto apsaugai skirtų asignavimų mes ir šiandien skiriame pagalbą Ukrainai – per tuos asignavimus perkama ginkluotė, papildoma amunicija ir kiti dalykai. Tai išskyrimą į atskirą eilutę aš matyčiau kaip tam tikrą apribojimą. Jei numatytos lėšos baigsis ir bus poreikis jas numatyti iš naujo, tada reikėtų eiti į Seimą ir vėl ginčytis dėl biudžeto tikslinimo. O dabar tie dalykai yra sprendžiami Vyriausybės ir ministerijų lygmeniu. Tai turbūt iniciatyvai Lietuvoje aš poreikio nematau, nes tai būtų tam tikras apribojimas“, – aiškino G. Paluckas.
„Tai nereikia gadinti to, kas puikiai veikia: žmonės savo ruožtu skiria pagalbą per paramos organizacijas, Vyriausybė per krašto apsaugos ministerijos kuruojamą programą. O lėšų numatymas atskira eilute gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus bei diskusijas“, – pridūrė jis.
A. Norkienė: jei valstybė turi galimybių – minties atmesti nereikia
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ragina prioritetą skirti Lietuvos žmonės, tačiau, anot jos, jei biudžete yra galimybė numatyti paramą Ukrainai, idėjos atmesti nevertėtų.
„Aš manau, kad svarbu yra parama Ukrainai, bet jei mes būsime patys stiprūs, mes galėsime padėti daugiau Ukrainai“, – teigė parlamentarė.
„Aš neatmetu tos galimybės galbūt ir biudžete numatyti paramą, nes, infliacijai kylant, pajamos irgi didėjo. Tai manau, kad nereikia atmesti tos minties ir jei turime galimybių kaip valstybė, galime numatyti tai ir biudžete“, – pridūrė A. Norkienė.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 24 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie papildomą 3 mlrd. dolerių vertės karinės paramos paketą Ukrainai.
„Didžiuojuosi galėdamas paskelbti apie didžiausią mūsų iki šiol suteiktą saugumo paramos paketą: jį sudaro ginklai ir įranga, kurių vertė siekia maždaug 2,98 mlrd. dolerių“, – sakoma J. Bideno pranešime ir priduriama, kad naujausia parama Kyjivui bus perduota pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą.
„Tai leis Ukrainai įsigyti oro gynybos sistemų, artilerijos sistemų, šaudmenų, bepiločių skraidyklių ir radarų, kurie leis užtikrinti, kad šalis galėtų toliau gintis ir tai daryti ilgą laiką“, – nurodoma pranešime.
Kaip pranešama, naujasis paramos paketas yra atskiras nuo specialių JAV prezidento įgaliojimų, pagal kuriuos J. Bidenas gali perduoti Ukrainai perteklinę ginkluotę iš JAV atsargų. Penktadienį Vašingtonas paskelbė apie pagal šiuos įgaliojimus Kyjivui skiriamą dar vieną, šįkart 775 mln. dolerių vertės paketą, apimantį įvairaus tipo raketas, artileriją, šaudmenis ir šarvuotus išminavimo automobilius.
JAV prezidentas trečiadienį pagyrė Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai. „Šeši nepaliaujamų atakų mėnesiai tik sustiprino Ukrainiečių pasididžiavimą savimi, savo valstybe ir 31 nepriklausomybės metais, – teigė jis. – Šią ir kiekvieną dieną esame kartu su Ukrainos žmonėmis.“
Skopjė, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Naujausia NATO narė Šiaurės Makedonija perdavė Ukrainai neskelbiamą skaičių sovietų gamybos tankų.
Pasak Gynybos ministerijos Skopjė, Šiaurės Makedonijai ši įranga buvo nebereikalinga, nes šalis vykdo savo ginkluotųjų pajėgų modernizaciją, kad šios atitiktų Aljanso standartus.
Turimais duomenimis, Šiaurės Makedonija iki šiol turėjo apie 30 sovietinių tankų „T-72“. Vaizdo įraše, kuriuo pasidalino naujienų agentūra „Makfax“, užfiksuoti netoli Bulgarijos sienos sunkvežimiais gabenami keli šio modelio tankai.
Bayraktar TB2. Vikipedija nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad šalies vadovas iniciatyvą, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti ir perduoti Ukrainai, vertina itin palankiai. Anot jo, piliečių surinkta parama dronui yra pavyzdys, kaip karo kontekste visuomenė geba solidarizuotis.
„Pilietinė iniciatyva, žinoma, kad vertinama labai gerai. (…) Mums tai yra pavyzdys diskusijose, visa ši iniciatyva ir tai, kaip ji greitai įvyko ir visa sėkmė. Ir aš ne kartą jį naudojau, sakant, kad pažiūrėkite kiek arti visuomenei yra karas Ukrainoje, koks yra mūsų solidarumas, kokioje atmosferoje mes gyvename ir kaip tai yra gyva. Tai politiškai šitas dronas tikrai skris į įvairias puses ir bus sėkmė“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos susitikimo žurnalistams teigė K. Budrys. Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šios lėšos buvo surinktos per tris dienas. Kovinį droną „Bayraktar“ ketinama padovanoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
Į Turkiją tartis dėl kovinio drono pirkimo antradienį vyko krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“. Jo teigimu, visuomenės surinkta parama dronui, Turkijos prašymu, bus skirta humanitarinei ir kitokiai pagalbai Ukrainai.
