Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį neregistravo „Drąsos kelio“ keliamos kandidatės į Seimą Neringos Venckienės. Jos kandidatūrą partija siekė kelti daugiamandatėje ir vienmandatėje Garliavos apygardoje.
Kaip pažymėjo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, asmuo, kuris jau yra sulaužęs parlamentaro priesaiką ir kuriam įvykdyta apkalta, remiantis įstatymais, negali būti renkamas Seimo nariu. Ji taip pat priminė Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją.
N. Venckienė prašė nušalinti dalį VRK narių: tikino, kad jos kandidatūra teisėta
Pati N. Venckienė prašė nušalinti L. Matjošaitytę, VRK narius – Maksimą Reznikovą, Gitaną Matiekuvienę ir Jūratę Lebedevienę – nuo balsavimo dėl šio sprendimo.
„Aš išvykau, nes man buvo 39 kaltinimai. (…) JAV dėl 35 kaltinimų manęs nesutiko išduoti. (…) Aš net būdama JAV ruošiau įstatymų projektus“, – aiškino N. Venckienė. Pasak jos, VRK nariai, kurie buvo deleguoti partijų, ir pati VRK pirmininkė yra neigiamai nusiteikę jos atžvilgiu.
L. Matjošaitytė ir kiti VRK nariai, bendru VRK sprendimu, nebuvo nušalinti nuo šio klausimo.
„Manau, kad VRK neturėtų spręsti šio klausimo, nes mano registravimas kandidate atitinka (…) reikalavimus“, – kalbėjo N. Venckienė, vardindama įstatymų nuostatas.
Ji pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėjęs nušalinto prezidento Rolando Pakso bylą, yra nurodęs, jog asmeniui turi būti leidžiama pakartotinai kandidatuoti į Seimą. Pasak N. Venckienės, toks išaiškinimas taikytinas ir jai.
Tiesa, VRK pirmininkė L. Matjošaitytė dar prieš tai paaiškino, kad EŽTT nuosprendžio įgyvendinimas nėra VRK prerogatyva.
„Čia nėra jokių išankstinių nusistatymų prieš jus, kaip asmenį. Mes vertiname konkrečią situaciją“, – sakė L. Matjošaitytė.
Vis dėlto N. Venckienė toliau tikino, kad jokie Lietuvoje galiojantys įstatymai nedraudžia jai kandidatuoti į šalies parlamentą. Diskusija tarp VRK ir N. Venckienės truko per valandą.
Galiausiai VRK nariai balsavo už tai, kad N. Venckienė nebūtų registruojama kaip kandidatė į Seimą. N. Venckienė patikino, kad sprendimą skųs EŽTT ir, kaip teigė ji, yra įsitikinusi, kad bus pripažinta jos tiesa.
N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013-ųjų pavasarį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę, primena ELTA. 2018 metų vasarį ji buvo suimta ir kalinama Čikagos kalėjime.
Praėjusių metų lapkritį N. Venckienė pargabenta į Lietuvą. Buvusi teisėja yra kaltinama, kad trukdė teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą bei pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį išteisino korupcija ir prekyba poveikiu kaltintus buvusį Tvarka ir teisingumas partijos lyderį Rolandą Paksą, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovą Gedvydą Vainauską bei verslininką Antaną Juozą Zabulį.
Eltai tai patvirtino Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
„Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija nusprendė išteisinti juos nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – Eltai teigė L. Nemeikaitė.
Anot jos, A. J. Zabuliui taip pat panaikinta kardomoji priemonė pasižadėjimas neišvykti.
R. Paksas ir G. Vainauskas buvo kaltinami prekyba poveikiu. Teisėsauga, remdamasi kaltinamųjų pokalbio garso įrašu, įtarė, kad 2015 m. jie susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio. Buvo įtariama, kad R. Paksas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, buvo pažadėjęs susitarti su teritorijų planavimo ir statybų inspektoriais dėl leidimo naudoti naujos parduotuvės pastatą Prienuose.
Prokuroro G. Norkūno siūloma bausmė politikui R. Paksui buvo 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimas, su galimybe bausmę atidėti, G. Vainauskui – daugiau kaip 26 tūkst. eurų bauda ir 3 metų laisvės atėmimas, taip pat su galimybe atidėti. Prekyba poveikiu ir korupcija byloje kaltinamam verslininkui A.J. Zabuliui buvo siūloma bausmė – daugiau kaip 24 tūkst. eurų bauda. Pastarasis kaltės taip pat nepripažino.
Antradienį Seimui planuojama pateikti Konstitucijos 74 straipsnio pataisą, kuri atvertų Rolandui Paksui kelią į Seimą.
Šią 95 įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių inicijuotą pagrindinio šalies dokumento pataisą pristatys Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.
Pagal projektą, toks asmuo negali būti renkamas Respublikos prezidentu, taip pat negali eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Teikiamais Konstitucijos pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus.
Siūlomas 10 metų draudimo būti renkamam Seimo nariu terminas, projekto autorių nuomone, būtų proporcingas ir leistų tinkamai atsižvelgti į EŽTT sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus dėl „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą ribojimo.
„Pagal siūlomą Konstitucijos 74 straipsnio papildymą šis EŽTT sprendimas būtų įvykdytas visa apimtimi. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas asmeniui, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą būti renkamam tik Seimo nariu. Taigi įstatymo projekte nurodoma, kad toks asmuo negalės eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Be to, atsižvelgiant į Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią asmuo gali būti renkamas Respublikos prezidentu, jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu, įstatymo projekte atskirai nurodoma, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos prezidentu“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Beje, priėmus Konstitucijos pataisą, Seimui reikės pakeisti ir Seimo rinkimų įstatymą.
Tarp 95 Seimo narių, kurie teikia Konstitucijos pataisą, yra Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Gabrielius Landsbergis, Julius Sabatauskas, Vanda Kravčionok, Vytautas Kamblevičius, Ramūnas Karbauskis, Rimantas Sinkevičius, Algirdas Butkevičius, Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas, Viktorija Čmilytė- Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ingrida Šimonytė, Aušrinė Armonaitė.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius teigia, kad Rolandui Paksui susitikimas su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka nepadės laimėti vietos Europos Parlamente (EP). Pasak politologo, R. Paksas yra praeities politikas, kuris nebeturi nei politinės partijos palaikymo, nei apskritai rimtų politinių idėjų, pritraukiančių Lietuvos rinkėją.
„R. Paksui bus sunku kažką apčiuopiamo laimėti EP rinkimuose. Jo bei Tvarkos ir teisingumo partijos keliai išsiskyrė. Vienintelis dalykas, kurį R. Paksas gali daryti – tai išnaudoti savo žinomumo likučius ir taip pakliūti į naujienų antraštes tokiais skandalingais susitikimais su V. Putinu ar A. Lukašenka. Kitaip tariant, R. Paksui lieka tik fokusų rodymas, nes rimtų politinių idėjų jis seniai neturi, išskyrus viena, kaip nors atkeršyti apkaltos tariamiems kaltininkams“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
Iš tokių R. Pakso susitikimų, politologas daro išvadą, kad europarlamentaras bando pritraukti sovietiniams laikams nostalgišką rinkėją.
„Kažkokios ypatingos žalos Lietuvai šių susitikimų, aš nemanau. Kadangi R. Paksas jau labai mažai reiškiasi Lietuvos politikoje. Jis sąmoningai orientuojasi į tarybinių laikų nostalgijos kamuojamus rinkėjus ir bando kurstyti tą nostalgiją susitikimais su V. Putinu bei A. Lukašenka. Kažkiek tokių rinkėjų yra, bet aš nemanau, kad tai būtų reikšmingas skaičius R. Paksui“, – teigia politologas.
ELTA primena, ketvirtadienį R. Paksas susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, kuris tikino, kad Baltarusija nori taikių ir draugiškų santykių su Lietuva. Tuo metu pats R. Paksas teigė, neva Lietuvai nepavyksta draugiškai sugyventi su kaimyninėmis valstybėmis, o tai esą reikia keisti.
R. Paksas taip pat tikino, esą Astravo AE statybos tema Lietuvoje yra smarkiai politizuota, o Lietuva turėtų sėsti prie derybų stalo ir su Baltarusija kurti tarptautinę ekspertų grupę, stebėsiančią Baltarusijos AE veikimą.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr. „Pasiūliau prezidentui (A. Lukašenkai) sukurti tarptautinę ekspertų grupę nuolatiniam atominės jėgainės stebėjimui. Suprantu, kad elektrinė bus pastatyta, kad ji veiks. Dabar mums reikia susėsti drauge. Ne paslaptis, kad tam tikros politinės jėgos Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, išnaudoja AE statybą politiniams tikslams pasiekti. Nemanau, kad baltarusiai sau statosi nesaugią jėgainę. Asmeniškai aš esu atominės energetikos šalininkas“, – po susitikimo žurnalistams kalbėjo R. Paksas.
Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais.
Europarlamentaras Rolandas Paksas teigia susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptaręs svarbiausius saugumo klausimus regione.
Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Politikas ketvirtadienį, dalindamasis, pasak jo, trečiadienį vykusio susitikimo su V.Putinu įspūdžiais, neslepia simpatijų Kremliaus vadovui ir teigia, kad su Rusija galima, reikia, naudinga ir išmintinga kalbėtis. Nušalintas Lietuvos prezidentas neslepia, kad jis, siekiant mažinti esamą geopolitinę įtampą, galėtų imtis atsakomybės tarpininkaujant tarp Rusijos ir Vakarų. Politikas užsimena, kad jo planuose, skelbiant taikaus pasaulio idėją, – ne tik vizitai įkaimynines valstybes, bet ir susitikimas su JAV prezidentu.
R. Paksas teigia susitikimo metu tikslingai neraginęs grąžinti Ukrainai okupuotą Krymą ir nesiūlęs taikos vardan išvesti Rusijos karius iš Rytų Ukrainos. Tačiau spaudos konferencijos metu iš R. Pakso lūpų išsprūdo ne vienas priekaištas Lietuvai bei Vakarams dėl ginklavimosi kultūros propagavimo ir sienų, bendraujantsu kaimynais, statymo.
R. Paksas teigė galįs pažodžiui pakartoti pokalbį su V. Putinu, kuriame jis pirmiausia padėkojo už išskirtinę garbę jį priimant. Tačiau įrodymų, kad buvo susitikęs su Rusijos prezidentu, nepateikė. R. Pakso vizitas nebuvo įtrauktas ir į V. Putino darbotvarkę.
Susitikime jis taip pat akcentavo savo ilgamečius ryšius su įvairių sričių Rusijos atstovais.
„Galvoju, kad suprantu Rusijos tautos charakterį ir apie tai galiu spręsti ne vien iš laikraščių. Pagal vieną patarlę „Gerus kaimynus padaro aukštos sienos arba tvoros“. Man asmeniškai patinka patarlė, kad žmoną galima pasirinkti, o kaimyną duoda Dievas“, – sakė europarlamentaras, kalbėdamas apie kaimyninę Rusiją.
Europarlamentaras pabrėžė, kad pasaulis bei Europa šiandien labiau vadovaujasi pirmąja patarle, į priekį iškeliant karo ir karybos idėjas. Pasak jo, prie to labai prisideda žiniasklaidos eskaluojama karo tema. „Ar jūs nejaučiate, kad ore tiesiog tvyro karo kvapas“, – retoriškai klausė R. Paksas.
Politikas, paklaustas, ar nepriekaištavo V. Putinui dėl okupuoto Krymo ir Ukrainoje sukelto chaoso, teigė to nedaręs. „Bandymai kapstytis po šitą žaizdą nieko neduoda. Aš nekėliau sau tokio tikslo, aš išklausiau kitą nuomonę. Ir aš manau, kad praeis labai daug laiko, kol šita žaizda užsitrauks. Taip, aš išklausiau. Bet iš mano lūpų jokio komentaro neištrūko“, – tvirtino R. Paksas.
R. Paksas taip pat patvirtino, kad susitikime nepasiūlė V. Putinui išvesti Rusijos karių iš Rytų Ukrainos teritorijos. „Žinote, visada reikia žinoti, kada galima žengti žingsnį, kada galima nubėgti 100 metrų, kada galima 10. Visada tą reikia žinoti. Aš išgirdau tos pusės argumentus, anos pusės aš nesu girdėjęs argumentų. Ta tema skaudi abiem pusėms, ta tema skaudi abiem tautoms“, – kalbėjo europarlamentaras.
Jis taip pat sureagavo į premjero Sauliaus Skvernelio jam ketvirtadienį išsakytą kritiką dėl susitikimo su Rusijos Dūmos atstovais. Pasak R. Pakso, jo vizitas su Kremliaus režimo atstovais neskaldo nei ES, nei Lietuvos. „Žinote, jeigu mano vizitas ir susitikimas su vadovais yra Europos Sąjungos vienybės skaldymas, tai ta vienybė tiek ir teverta“, – tvirtino jis.
Paklaustas, apie ką dar kalbėjosi su Rusijos prezidentu, R. Paksas teigė V. Putinui pristatęs savo idėją apie Lietuvos ir Kaliningrado taikių dvišalių santykių ateitį.
„Keliu sau tikslą įtikint europiečius, mąstančius žmones, kad su rusais reikia, naudinga ir išmintinga kalbėtis. Turiu svajonę, kurioje nauji, aukštesnės kokybės, santykiai tarp Lietuvos ir Kaliningrado“, – teigė R. Paksas.
Nušalintasis prezidentas tvirtino, kad pirmiausia reikia pradėti nusiginklavimą, pritraukti į Kaliningrado regioną bankus, technologinius parkus ir kitaip jį modernizuoti. Jis pats asmeniškai yra pasiryžęs šią idėją pristatyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir atkreipti kitų didžiųjų pasaulio galiūnų dėmesį į Kaliningradą.
Paklaustas, kaip į jo idėją reagavo Rusijos prezidentas, R. Paksas pažymėjo, kad V. Putinui idėja labai patiko.
Galiausiai R. Paksas negailėjo pagiriamųjų žodžių Rusijos prezidentui ir, užjausdamas jį, teigė, kad pats nenorėtų būti jo vietoje. „Aš tikrai nenorėčiau būti jo vietoje. Tai yra milžiniška atsakomybė ir, matyt, politikai (ne apie jį kalbu) skirstomi į dvi dalis. Vieni politikai siekia užimti poziciją, kad kažką darytų ir pasiektų, o kiti siekia valdžios kaip tikslo. Aš manau, kad jis priklauso prie pirmųjų“, – aiškino R. Paksas. Taip pat jis pridūrė, kad jam susidarė įspūdis, jog V. Putinas yra labai gerai informuotas ir sugeba pagauti mintį iš pusės sakinio.
Viešėdamas Maskvoje R. Paksas taip pat susitiko su Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu bei Rusijos Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko.
S.
Skvernelis R. Pakso vizitą Maskvoje įvertino kaip visiškai nevykusį sprendimą.
Žiniasklaida pranešė, kad R. Paksas, antradienį susitikęs Maskvoje su Rusijos parlamentoatstovais, pasisakė už dialogą ir santykių su Rusija gerinimą.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Artėja rinkimai – tą galima suprasti iš politinių įvykių, įtampų ir naujienų gausos. Partijos ir politiniai vadovai jau pradėjo stumdytis dėl startinių pozicijų su naujai kylančiais lyderiais. Per vieną savaitę išgirdome apie Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho, Petro Gražulio ir Povilo Urbšio manevrus. Partijų atstovai rungiasi, kas daugiau papils kritikos konkurentams, reputacijos svyruoja, į tai žymiai nervingiau reaguoja reitingai.
Kurie rinkimai svarbiausi?
Nors pagal rangą svarbiausi artėjantys rinkimai yra Prezidento, taip mano ir rinkėjai, nes juose dalyvaujama gausiausiai, bet didžiausios politinės batalijos ir partijų kautynės turbūt vyks apie savivaldybių rinkimus. Ir tai suprantama: tie, kas valdys daugiau savivaldybių, turės platesnę bazę būsimiems Seimo rinkimams. Ne mažiau svarbūs atskiriems politikams bus ir Europos parlamento rinkimai, nors pačios partijos jiems dėmesio skiria mažiau. Referendumas dėl dvigubos pilietybės jau labiau bus panašus į techninį balsavimą, nes politinį palaikymą jam žada daugelis įtakingiausių politinių jėgų ir jame didžiausia mįslė bus ne gyventojų pasirinkimas, kuris labai aiškiai numanomas, bet balsuojančiųjų skaičius.
Prezidento rinkimai vyks kandidatų deficito sąlygomis: net didžiosios partijos nesuranda tinkamų lyderių. Jeigu galimas kandidatas jau turi politinės patirties, iškart yra padaręs klaidų, su kažkuo santykiai pablogėję, kažkas jau kuo nors buvo apkaltinęs ir dabar tai gali būti eksponuojama per mikroskopą ir viešai aptarinėjama. Todėl vėl daugiausiai galimybių laimėti Lietuvos Prezidento rinkimus turi žmogus, anksčiau nedalyvavęs aktyvioje politikoje. Šiandien matome favoritą Gitaną Nausėdą. Jam labai padeda nuolatinis žiniasklaidos dėmesys ir gebėjimas išlaikyti solidžią poziciją bet kokioje diskusijoje.
Kad atsiras ir koks kitas panašaus lygio nepolitinis kandidatas, jau mažai tikėtina. Kiti galimi oponentai galėtų būti Kauno meras arba užsienio reikalų ministras, kurie irgi santykinai mažai dalyvauja nacionaliniuose politiniuose apsistumdymuose. Tačiau V. Matijošaitis greičiausiai nedrįs veltis į tokio masto rinkimus, nes tikėtina, kad stojęs į tokia konkurencinę kovą jis nesugebės užtildyti žiniasklaidos, kuri konkurentų paakinta gali atidžiau pradėti nagrinėti jo verslo reikalus, o tada jau lauk skandalų. L. Linkevičius turėtų didesnių galimybių laimėti Prezidento rinkimus, tačiau jam labai nepalankiai susiklostė politinis socialdemokratų partijų susikirtimas. S. Skverneliui dabartinis postas garantuoja visuomenės susidomėjimą, tačiau netrūksta ir kritikos.
Konservatoriau jau turi net du partinius kandidatus, kurie kol kas aštriomis alkūnėmis labiau bado vienas kitą, o partija dar planuoja rengti viešus kandidato rinkimus, kurie didins laimėtojo žinomumą.
Atskiriems politikams bus labai įdomūs Europos parlamento rinkimai. Socialdemokratai, darbiečiai, liberalai ir tvarkiečiai labai pretenduoja negauti nei vienos vietos didžiajame Senojo žemyno susirinkime, todėl tarp tų partijų veikėjų tvyro didelė įtampa. R. Paksas dėl dar vienos kadencijos pasiryžęs net sužlugdyti savo įkurtą partiją, V. Mazuronis ieško prie ko prisišlieti, o kur postas Gediminui Kirkilui jau daug kartų pažadėtas, bet vis neištesėtas.
Didžiausios kovos dėl savivaldos
Politines partijas labiausiai įtraukia savivaldos rinkimai. Jie vyksta visoje šalyje, dalyvauja daugiausiai dalyvių, o kai kurių savivaldybių nuobodžius politikų perrinkimus pagyvina asmeninės dvikovos dėl mero posto. Savivaldoje buvę stiprūs socialdemokratai suskilo ir dabar šios partijos griuvėsiuose vyksta platus politinis turgus siekiant perimti skyrius į savo rankas. Iš partijų pašalinti Druskininkų ir Lazdijų merai tveria bendrą politinį darinį, taigi naujienų daug.
Lietuva – iš paukščio skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kol kas visiškai neaišku, kas valdys sostinę ir užims ketvirtą pagal svarbą šalyje sostinės mero postą. Daug kas priklausys nuo Tėvynės sąjungos sprendimo, nes būtent konservatoriai yra stipriausia Vilniaus politinė jėga, tačiau norint laimėti mero rinkimus reikia surasti ir įtikinai autoritetingą lyderį. Vilniaus rinkėjai yra išsilavinę ir jiems reikia imponuojančio, sėkmingo lyderio.
Kaune ir Klaipėdoje merų rinkimai labiau nuspėjami, tačiau Šiauliuose ir Panevėžyje gali būti ne mažiau įdomios kovos nei Vilniuje. Šiauliuose, panašu, kad dabartinio mero dienos suskaičiuotos, nes jis nesugebėjo miesto atsigavimo viltį paversti realiais darbais ir tikėtina, kad jam gali atsirevanšuoti Seimo narys Valerijus Simulikas. Panevėžyje gali susigrumti konservatorių atstovas ir du P. Urbšio judėjimo atstovai.
Po mažiau nei metų Lietuva pradės tikrą rinkimų demokratijos šventę. Per nedidelį laiko terminą reikės 4 ar net 6 kartus apsilankyti prie urnų ir pareikšti pilietinę valią. Nėra ko stebėtis, kad politinių pareiškimų gausėja, jie garsėja, o politinei įtampai vis labiau kaistant iki rinkimų dar galima bus pamatyti ne vieną skambią antraštę žiniasklaidoje.
Grėsmė dėl vidinių nesutarimų suskilti ištiko dar vieną Lietuvos politinę partiją. Apkaltos būdu iš Prezidento posto pašalintam europarlamentarui Rolandui Paksui ir Seimo nariui Petrui Gražuliui prakalbus apie naujo visuomeninio judėjimo steigimą, politologai prakalbo apie tai, kad suskilusių socialdemokratų pavyzdžiu gali pasekti „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partija.
Nors R. Paksas tikina, kad destrukcine veikla neužsiima ir jokiu būdu nenori pakenkti savo įkurtai partijai, politologai mano priešingai. Pasak jų, bandymai kurti naujas politines struktūras, ateityje galinčias būti naujos partijos pamatu, rodo ne tik tai, kad R. Paksui mintys apie Prezidento postą ir sugrįžimą į Lietuvos politiką niekur nedingo, tačiau kartu atidengia ir partijos viduje kylančias lyderių konfrontacijas. To neslepia ir dabartinis TT pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris R. Pakso inicijuojamą visuomeninį judėjimą, kontraversišku pavadinimu „Šaukiu aš tautą“, traktuoja tiesiog kaip savavališką partijos silpninimo įrankį.
Pasak R. Žemaitaičio, apie tokią iniciatyvą prakalbęs R. Paksas rodo dviveidiškumą ir bėgimą nuo atsakomybės. Politikas baiminasi, kad vieno iš partijos vedlių savavališki veiksmai klaidins partijos narius ir taip silpnins pačią politinę organizaciją.
R. Žemaitaitis stebėjosi, kad R. Paksas, pats įkūręs „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, rizikuoja ją sugriauti, kurdamas neaiškių tikslų politines iniciatyvas.
Politikas svarstė, kad tokia partijai žalinga veikla labiausiai bus suinteresuoti nusilpusią TT matyti norintys „valstiečiai“. Pasak R. Žemaitaičio, įtakingi „valstiečių“ kadrai jam anksčiau yra užsiminę, kad bus siekiama skaldyti ir silpninti „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. R. Žemaitaitis būgštavo dėl TT partijos viduje esančiu žmonių, kurie nepalaiko principingos partijos pozicijos nepalaikyti valdančiųjų politikos ir nesuprantančių, kodėl „tvarkiečiai“ nedraugauja su „valstiečiais“.
Nepaisant savo apmaudo, politikas stengėsi atrodyti optimistiškas ir svarstė, kad net jei R. Paksas nuspręstų įkurti visuomeninį judėjimą ir ateityje galbūt palikti „Tvarką ir teisingumą“, paskui jį pasitrauktų tik labai nedidelė dalis partiečių.
Politikas taip pat vylėsi, kad po galimo „Tvarkos ir teisingumo“ skilimo neturėtų dramatiškai sumažėti ir visuomenės parama partijai.
Tačiau ne taip jau seniai skilusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pavyzdys rodo, kad R. Žemaitaičio viltys vargu ar yra pagrįstos.
Praktika rodo, kad optimistiškai apie LSDP ateitį po skilimo kalbėjęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas galiausiai sulaukė labai nepalankių reitingų.
Pastarosios gyventojų apklausos rodo, kad atskilusiems socialdemokratų senbuviams įkūrus naują partiją, dingo ne tik dalis partiečių, bet ir dalis elektorato.
Politologai akcentuoja, kad R. Pakso kalbos apie naują politinį darinį „tvarkiečiams“ gali būti labai pavojingos. Kartu politologai, vertindami tai, ar sukūręs naują darinį iš to kažką laimės R. Paksas, išlieka labai atsargūs.
Pasak jų, R. Pakso laikai jau praeityje ir patraukti visuomenę sukurtais naujais, skambius šūkius turinčiais dariniais gali tiesiog nebepavykti. R. Pakso iniciatyva, samprotauja politologai, gali įnešti tiesiog dar daugiau sumaišties į Lietuvos partinę sistemą.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, komentuodamas R. Pakso iniciatyvą kurti naują politinį judėjimą, sako, kad jau anksčiau buvo galima pastebėti vidinių konfliktų ir įtampų TT partijoje.
„Tai, kad ši partija skyla ir nuo jos nori atsiskirti Paksas, sukurdamas visuomeninį judėjimą, yra natūralus partijos viduje esančių prieštaravimų rezultatas“, – samprotavo L. Bielinis.
Anot jo, R. Pakso galimybės grįžti kaip neabejotinam lyderiui į „Tvarkos ir teisingumo“ partiją yra ganėtinai komplikuotos. Todėl, svarsto VDU profesorius, R. Paksas, kuriam greitu laiku vėl būti gali leista dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose, bando tiesiog eiti lengvesniu keliu.
„Manau, kad galimybės R. Paksui susigrąžinti lyderystę partijoje yra ganėtinai komplikuotos. Partijos viduje yra tam tikrų, gana stiprių, pasipriešinimų. Tad daug paprasčiau sukurti paralelinį judėjimą, kuriame Paksas, išnaudojęs savo „toteminį“ įvaizdį, bus priimtas kaip lyderis ir galbūt taip suras savo vietą politikoje“, – sakė L. Bielinis, R. Pakso iniciatyvą įvardindamas tiesiog populistiniu veiksmu.
L. Bielinis neatmetė galimybės, kad R. Paksas vis dar galvoja apie grįžimą į Prezidento kėdę.
„Manau, kad jis galvoja ir apie Prezidento postą. Tai galėtų būti vienas iš argumentų, kodėl jis žengė tokį žingsnį. Jam svarbu parodyti, kad jis yra nugalėtojas. Bet žvelgiant objektyviai, rinkėjas nebėra taip pozityviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Manyčiau, kad jis nesugebėtų surinkti reikiamų balsų“, – sakė politologas.
Apibendrindamas L. Bielinis pabrėžė, kad tiek socialdemokratų skilimas, tiek iškilusios tokios pačios rizikos „tvarkiečiams“ iš dalies rodo atsinaujinančių partijų padarinius.
„Manau, kad tai, ką mes dabar stebime, ir yra atsinaujinimo proceso padariniai. Naujai idėjai besikuriant senoje partijoje užverda aistros, kurios ir veda prie skilimų, prie konfliktų, prie senųjų lyderių išėjimo. Tai yra procesas, kuris ir veda į partijų atsinaujinimą. Šis procesas yra skausmingas ir nelabai naudingas politinei sistemai. Bet jis yra toks, ką mes ir turėsime ištverti“, – samprotavo L. Bielinis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis R. Pakso iniciatyvoje taip pat įžvelgė partinei sistemai žalingų aspektų. Politologas atkreipė dėmesį, kad toks besitęsiantis partijų aižėjimas veda prie to, kad ir toliau Lietuvoje nebus didelis rinkėjų pasitikėjimas partijomis ir demokratine sistema.
Pasak jo, skilę socialdemokratai bei partiją suskaldyti galintis R. Paksas tik parodo, kad senieji lyderiai į partijas žiūri kaip į savo asmeninę nuosavybę.
M. Jastramskis, pabrėžė, kad ne ideologiniai, bet asmeniai ginčai pastaruoju metu tapo partijas skaldančiu veiksniu. Anot politologo, tai neigiamai veikia partinę sistemą, nes, nepaisant to, kad atsiranda vis daugiau partijų, rinkėjams patys politikai išlieka daugiau mažiau vienodi.
Komentuodamas TT partijos perspektyvas, jeigu ši visgi suskiltų, M. Jastramskis nebuvo optimistiškas. Politologas pažymėjo, kad skilus ir taip pastaruoju metu nepopuliariai partijai, tiek R. Žemaitaičio, tiek R. Pakso perspektyvos šalies politikoje būtų labai ribotos.
Anot jo, pasitraukus R. Paksui, paskui jį galėtų pasekti dalis rinkėjų, kurie jam asmeniškai jaučia ištikimybę, ir tie, kurie yra nostalgiški sovietmečiui. Nors, pabrėžė politologas, tokių rinkėjų nėra likę labai daug, jie visgi sumažintų R. Žemaitaičio, kuriam prosovietinį elektoratą mobilizuoti sekasi sunkiau, pozicijas.
Galiausiai M. Jastramskis, sutiko, kad iš „Tvarkos ir teisingumo“ susiskaldymo daugiausiai išlošti turėtų „valstiečiai“.
„Valstiečių“ išsilaikymas antroje reitingų vietoje yra iš dalies susijęs su socialdemokratų susiskaldymu. Visą laiką didesnėms partijoms mažesnių partijų susiskaldymas išeina į naudą. Ypač dėl potencialių rinkėjų. Tad jei dabar susiskaldytų „Tvarka ir teisingumas“, šalia jau susiskaldžiusių socialdemokratų tai leistų lengviau kvėpuoti valdžioje esantiems „valstiečiams“, – apibendrino politologas.
Viščiukų skaičiavimo ir naujų vilčių metas. Ketverių metų derlius jau aruoduose. Menkas, labai menkas – visi tą suprantame. Toks menkas, kad sunku išgyventi. Bėgam kaip Sirijos pabėgėliai nuo varganų išmokų, bedarbystės.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
Seimą palieka kelios dešimtys neišrinktųjų. Pavieniai ir net partijomis. Kai kuriuos tik išeinančius pirmą ir paskutinį sykį matai. Ką jie toje belangėje veikė? Gal tyliai dirbo valstybei naudingą darbą, bet televizijoms nebuvo įdomūs, todėl ir mes juos nurašėme į nuostolius. Tokių klaidų pasitaiko, bet retai.
Istorinis įvykis: Uspaskicho partija priėjo liepto galą. Vienas įžvalgus politologas rašo, kad ją stumtelėjo gudrusis Mazuronis. Ne tik ją, bet ir apsitapšnojusį prezidentą. Atėjau, pamačiau, padariau.
Pliumpt – ir visi galai į vandenį. Su vokeliais, neaiškios kilmės kapitalu, su Seimo pirmininkais ir pavaduotojais… Bet be tinkamo įvertinimo. Argi kelis tūkstančius eurų, priteistų milijonieriui, galima laikyti bausme! Uspaskichas turbūt nepaskandinamas, nes dar ir šiandien portale Delfi.lt jo portretas matomiausioje vietoje tebešmėžuoja.
Tai kaip dabar bus? Gapšys, nepatekęs į Seimą, vis dar vaikščios į STT ir prokuratūrą ar jau nebe? O Pakso susitikimas su Vainausku kavinėje, siekiant poveikio, ar turės apčiuopiamesnę pabaigą? Vargu. Net liberalas Masiulis praras tik tą brendžio dėžutę su eurais, kurie bus grąžinti skolintojui, nes buvęs politikas jau nubaustas taip, kad didžiausiam priešui nelikėčiau.
„Drąsos kelias“, triukšmingai tiestas, liko be kelininkų. Gal žinote, kur dabar Vasiliauskas, vienas iš tų, kurių neverta net prisiminti.
Kai rašiau šį tekstą, dar nežinojau sensacingos naujienos: apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ balsų pirkimą Šilutėje „už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus“. Gali būti keliamas klausimas dėl visos partijos rezultatų pirmajame rinkimų ture panaikinimo, – sako VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Atsirado vilties, kad Seime bus daugiau ir tvarkos, ir teisingumo, nes neliks „Tvarkos ir teisingumo“? Partija nebus išmesta, nes taip būtų pasikėsinta į rinkėjų valią. Nukentės tik konkretūs nusikaltę politikai. Kol rinkėjams patinka Paksas, Gražulis ir Komskis, tol jie mus ir valdys.
Tačiau žiūrėkime į priekį. Dabar – ne tik nuveiktų darbų, bet ir būsimų koalicijų metas. Nuo jų daug priklausys, kiek viščiukų suskaičiuosime po ketverių metų. Antroji rinkimų į Seimą dalis didelių staigmenų nežada, ir konservatoriai, ir žalieji valstiečiai turėtų būti vienodai stiprūs. Tačiau, jeigu pirmieji gerai pažįstami, maždaug žinome, ko iš jų galima tikėtis, tai antrieji, ypač jų lyderis naisietis milijonierius – dar neįminta mįslė. Ar jis tikrai toks, kokiu dedasi? Kokie jo tikrieji tikslai? Vakar LRT forume politikos specai ilgai dėliojo galimas koalicijas. Variantų daug, bet didžiausia tikimybė – konservatoriai, žalieji valstiečiai ir liberalai. Man susidarė įspūdis, kad politologai nesitiki gerų permainų, nes naujai išrinktiesiems ne žmonių gerovė rūpi. Buvo Valinskas, buvo Venckienė, dabar – Karbauskis. Beje, laidos vedėjas Jakilaitis kaskart vis labiau įžūlėja: pateikia klausimą, bet savo pastabomis trukdo į jį atsakyti. O išmintingasis Katkus taip varo greitakalbe, kad televizijos žiūrovui sunku sekti jo mintį.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Gyvename dienomis, kai Rusijos naikintuvai ir bombonešiai beveik (o kartais tikrai) pažeidinėja mūsų oro erdvę, kai į Karaliaučių jau atgabentos atominį ginklą gabenti galinčios raketos, kai Rusija kaltinama dėl nusikaltimų žmoniškumui, kai Latvijoje ir Estijoje rusai šaukiasi Putino pagalbo… Tokių „kai“ labai daug ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir mūsų namuose. Net dirbant išvien būtų sunku įveikti alkoholizmą, pražūtingą emigraciją, švietimo, sveikatos apsaugos netobulumus, korupcijos vėžį…
Pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės statyba Lietuvos pašonėje. Ar įmanoma ją sustabdyti? Kažkada R.Karbauskis priešinosi Visagino atominės elektrinės statybai, NATO, žemės pardavimui užsieniečiams. O dabar? Atominės elektrinės bent artimiausiais dešimtmečiais jau nepastatytumėm, bet galėtumėm nepirkti ir per Lietuvą nepraleisti ten pagamintos elektros energijos. Gerai, kad ir konservatoriai, ir valstiečiai šiuo gyvybiškai svarbiu reikalu, atrodo, sutaria. O kiti R.Karbauskio jaunystės paklydimai? Ar išsigydė? Šis oligarchas ir su juo einantys profesionalai politologams nekelia didelio pasitikėjimo. „Juk, kaip teigia, sutelkė įvairių sričių profesionalus, nors, išvertus į normalią kalbą, tai tėra žmonės, neturintys nei aiškios juos vienijančios idėjos, nei ilgalaikės Lietuvos plėtros vizijos, iš esmės nieko, dėl ko juos būtų galima vadinti politikos profesionalais“, – „Valstybėje“ rašo Eduardas Eigirdas.
Rinkėjai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį, naisietį ir milijonierių, prekiaujantį rusiškomis trąšomis ir kombainais, įvertino žymiai palankiau. Netrukus ims aiškėti, kas buvo teisus.
Rinkimų rezultatų skaičiavimo naktį mane nustebino televizijos ir radijo žurnalistai. Laimėtojams ir pralaimėjusiesiems jie pateikė įvairių patogių ir nepatogių klausimų, bet neteko girdėti, kad politikų būtų teiraujamasi, ar jie pritaria dabar vykdomai užsienio politikai? ar mato Rusijos keliamus pavojus? ar reikia remti Ukrainą? kokia kariuomenė mums būtų geriau – profesionalų ar šauktinių? kokios turėtų būti išlaidos gynybai? Ir t.t., ir t.t. Tarsi visi būtumėm vieningos nuomonės, tarsi gyventumėm saugiai, kaip meškos ausy. O juk galime atsidurti meškos nasruose su visomis neišspręstomis problemomis!
Antrajame ture linkėčiau kuo didesnės sėkmės šioms minėtoms partijoms, kad jos vienos galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją. Ir socialdemokratai, o ypač liberalai joms tik trukdytų. Tačiau nelabai tikiu tokiu tandemu. Rinkimus pralaimėjusieji nenurims.
Lietuvoje vykstančius procesus stebint iš kiek didesnio atstumo, turėtų susidaryti tragikomiškas vaizdelis. Tuo metu, kai visas Vakarų pasaulis su nerimu stebi įvykius Rusijoje, šios valstybės agresiją Ukrainoje ir keliamą grėsmę Baltijos šalims, Lietuvos savivaldos rinkimus laimi su maisto produktų tiekimu susiję lyderiai, turintys glaudžių sąsajų būtent su Rusijos rinka.
Gali susidaryti įspūdis, kad ne prancūzai, o lietuviai yra tikroji gurmanų tauta, kuriai svarbiausia skaniai užkrimsti, o pavojai jų valstybės laisvei ar net jų pačių gyvybei yra 25 vietoje.
Vinco Kudirkos skvere prie manęs priėjo televizijos žurnalistė: „Sakykite, ar Rolandui Paksui leistumėt antrą kartą siekti prezidento posto?“
Daug buvo ir yra politikų, apie kuriuos pagalvojus man bloga darosi. Vienas iš tokių – tas, kurisatkakliai, įkyriai, daug metų siekia sugrįžti į Daukanto aikštę. Nėra jam svarbesnių darbų ir tikslų už tą paranojišką norą vėl tapšnoti. Negali, vargšelis, užmiršti spyrio į užpakalį – nors tu ką. Šalinasi nuo jo buvę bendražygiai, griūva tvarka ir teisingumas, o jis tą pačią giesmę gieda: „Noriu būti Prezidentas“.
Lietuva vėl gali tapti ES skambiausioji styga. Panašiai, kaip su laukinių referendumu dėl žemės nepardavimo doriems europiečiams, pamilusiems Lietuvą. Taigi, II ture išrinksime prezidentą. Nepartinę Dalią Grybauskaitę arba partinį Zigmantą Balčytį.
Esminis skirtumas tarp kandidatų – ilgametė partinė Z. Balčyčio priklausomybė nuo visų Mykolo Brazausko machinacijų sau ir draugeliams, "Draugysčių", "Alitų" ir t.t., ir visiška Grybauskaitės nepriklausomybė nuo klanų ir oligarchų.
Kai dėl D. Grybauskaitės, tai čia viskas aišku. Laimėjusi ji tiesiog toliau eis savo pareigas. O štai laimėjus Z. Balčyčiui ne viskas taip paprasta.
Rytoj – Kovo 11-oji. Po 24-rių metų sugrįžome į pradžią. Gerai prisimenu nuotaikas, kuriomis tada gyvenome. Nejaugi pavyks išsilaikyti? Nejaugi iš tiesų atkuriame savo valstybę? Ne vienerius metus po Kovo 11-osios buvo neramu. Buvo ir džiaugsmo, bet nerimo daugiau. Malonu buvo matyti mūsų kareivėlius, savanorius, žengiančius Gedimino prospektu, kurį tiek metų trypė kerzavi okupanto batai. Džaugėmės viskuo, kas sava, lietuviška, tautiška.
Ir vis pagalvodavom: nejaugi dabar taip bus visada, amžinai? Nejaugi imperija susitaikys, praradusi tokį kąsnelį? Pradžioje turėjome vilties, kad Rusija pasikeis, kaip pasikeitė fašistinė Vokietija, fašistinė Italija, klastingoji Lenkija. Juk ir Rusijoje yra pažangių, išmintingų žmonių, kurie supranta, kas buvo atsitikę pasaulio tautoms.
Tai – dar vienas žurnalistės Linos Pečeliūnienės interviu, duotas portalui Slaptai.lt. Pirmąjame interviu ("Jeigu nepatenkinta burbuliuosiu, mano anūkai į mane spjaus. Ir teisingai padarys", 2013.10.06) daugiausia šnekėta apie Lietuvos santykius su kaimynais – lenkais, baltarusiais, latviais.
Šiame interviu dėmesys sukoncentruotas į svarbiausias vidaus problemas. Pavyzdžiui, kodėl Dalia Grybauskaitė nėra bloga prezidentė, o Audrius Butkevičius nėra stiprus premjeras, kam neįtinka generalinis prokuroras Darius Valys, ko siekia generolas Vitalijus Gailius, kokių netikėtumų dera laukti iš Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės… Apie lietuviškąją politiką diskutuojama atvirai, be užuolankų.
Su kolege žurnaliste Lina PEČELIŪNIENE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai.
Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.
O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė…
Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.
