Palestiniečių susirėmimas su Izraelio kariškiais Vakarų Krante. EPA-ELTA nuotr.
Tel Avivas, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Po mirtino išpuolio prieš izraeliečius Vakarų Krante čia kilo riaušės tarp žydų naujakurių ir palestiniečių. Dešimtys naujakurių padeginėjo parduotuves, automobilius, alyvmedžius, taip pat padegė vieną degalinę, pranešė Izraelio žiniasklaida. Palestiniečių ir Izraelio konfliktas. EPA-ELTA nuotr.
Be to, reaguodami į išpuolį, dešimtys naujakurių grįžo į prieš dvejus metus evakuotą Eviataro gyvenvietę.
Du palestiniečių užpuolikai antradienį netoli vienos gyvenvietės Vakarų Krante nušovė keturis izraeliečius ir keturis sužeidė. Jie netoli Elio pradėjo šaudyti į degalinę ir restoraną. Abu užpuolikai buvo nukauti. Gazos Ruožą valdantis judėjimas „Hamas“ pareiškė, kad vyrai priklausė organizacijos kariniam sparnui.
„Hamas“ išpuolį pavadino reakcija į Izraelio veiksmus Gazos Ruože ir Vakarų Krante. Grupuotė, be kita ko, omenyje turėjo karinį reidą Dženino mieste pirmadienį, kai žuvo šeši palestiniečiai, įskaitant radikalius kovotojus. Nuo sužalojimų mirė ir 15-metė mergaitė, pranešė palestiniečių Sveikatos ministerija. Aukų skaičius išaugo iki septynių. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečių skausmas. EPA – ELTA nuotr.
Dženinas laikomas radikalių palestiniečių bastionu. Čia vis įvyksta konfrontacijų su Izraelio pajėgomis. Kariuomenė po virtinės išpuolių prieš izraeliečius Vakarų Krante suintensyvino reidus.
Nuo metų pradžios per Izraelio karines operacijas, konfrontacijas ar po savo surengtų išpuolių žuvo 133 palestiniečiai. Per tą patį laikotarpį per išpuolius žuvo 22 izraeliečiai, ukrainietė ir italas.
Izraelis per šešių dieną karą 1967 m. užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai reikalauja šių teritorijų savo valstybei.
Palestiniečių ir Izraelio konfliktas. EPA-ELTA nuotr.
Tel Avivas/Ramala, birželio 19 d. (dpa-ELTA). Per smarkų susišaudymą su Izraelio pajėgomis Dženine okupuotame Vakarų Krante žuvo mažiausiai penki palestiniečiai. Dešimtys žmonių buvo sužeisti šūvių, kai kurių jų gyvybei gresia pavojus, pirmadienį pranešė palestiniečių Sveikatos ministerija. Mažiausiai vienas žuvusysis yra radikalios palestiniečių organizacijos „Islamo džihadas“ kovotojas. Tarp sužeistųjų, pasak žiniasklaidos, yra palestiniečių žurnalistas, pranešinėjęs apie operaciją. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio kariuomenės duomenimis, kelias valandas trukęs susišaudymas prasidėjo mėginant sulaikyti du įtariamuosius. Sprogmuo apgadino mažiausiais vieną karinį automobilį. Pirmą kartą per kelerius metus į ginkluotus palestiniečius ugnis buvo atidengta iš armijos sraigtasparnio, „siekiant paremti dalinių atsitraukimą“. Sužeisti septyni kariai.
Palestiniečių susirėmimas su Izraelio kariškiais Vakarų Krante. EPA-ELTA nuotr.
Dženinas laikomas radikalių palestiniečių citadele. Mieste vis vyksta smurtinės konfrontacijos su Izraelio pajėgomis. Kariuomenė po virtinės išpuolių prieš izraeliečius Vakarų Krante intensyvina reidus.
Nuo metų pradžios per Izraelio karines operacijas, konfrontacijas ar po savo surengtų išpuolių žuvo 127 palestiniečiai. Per tą patį laikotarpį per išpuolius žuvo 18 izraeliečių, ukrainietė ir italas.
Izraelis per šešių dieną karą 1967 m. užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai reikalauja šių teritorijų savo valstybei.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tęsiantis skandalui ir ikiteisminiam tyrimui dėl antisemitinių Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų, parlamento vadovybė neatmeta, kad ne pirmą kartą ažiotažą savo pareiškimais sukėlusiam opozicijos atstovui gali grėsti apkalta.
Kaip Eltai teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, teoriškai yra keletas kelių, kaip R. Žemaitaitis galėtų prarasti Seimo nario mandatą – tam pagrindu gali tapti ir ikiteisminio tyrimo rezultatai, ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos tyrimas.
„Aš matyčiau, jeigu būtų teisėsaugos pripažinta, kad yra rimtesni pažeidimai, aišku, kad apkaltos procedūra, matyt, galėtų būti vienas iš variantų“, – Eltai sakė parlamento konservatorių lyderė.
„Tikrai turi būti vieną kartą labai aiškiai pasakyta – nei Seime, nei plačiojoje visuomenėje tokio pobūdžio pareiškimams neturi būti vietos. Lygiai taip pat, jeigu tai būtų nukreipta prieš bet ką kitą – kurstyti nesantaiką nėra priimtina ir už tokius žodžius kiekvienas žmogus turi atsakyti“, – nurodė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Gazos Ruožo pasienyje sužeista 20 palestiniečių. EPA – ELTA nuotr.
Jai antrino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė akcentavo, kad teorinė galimybė inicijuoti apkaltą – Etikos ir procedūrų komisijos rankose. Pasak jos, tai būtų pats griežčiausias politikų sprendimas.
„Etikos komisija teoriškai tokią galimybę turi – priimti sprendimą, įvertinus būtent tą pasisakymą, jo pasekmes, kilusį rezonansą ir tai, kad tai yra dalykas, kurį galime traktuoti kaip neapykantos kurstymą. Ypatingai turint galvoje, kad Holokausto metu Lietuvoje beveik visi žydai buvo fiziškai sunaikinti – tą kontekstą reikia turėti galvoje“, – Eltai aiškino liberalė.
„Tai yra etikos komisijos rankose. Aš savo nuomonę turiu, tačiau aš ją pasilaikysiu sau“, – nurodė ji, klausiama, ar apkalta R. Žemaitaičiui, jos akimis, turėtų būti pradėta.
Trečiadienį Seimo etikos sargai nutarė pradėti tyrimą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pareiškimų „Facebook“. Visgi, kokių išvadų galima tikėtis – neaišku. Tad ir prognozuoti, ar Etikos ir procedūrų komisija gali siūlyti Seimui inicijuoti apkaltą, sunku.
Visgi, panaši situacija buvo susiklosčiusi jau anksčiau, kai komisija pripažino kitą parlamentarą – Petrą Gražulį – pažeidus Seimo statutą ir sulaužius Seimo nario priesaiką, tačiau inicijuoti apkaltos procedūrų nepasiūlė. Po tokio sprendimo iniciatyvos ėmėsi valdantieji, surinkę reikiamą kiekį parašų.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Klausiama, ar koalicija imtųsi panašių priemonių, jeigu parlamento Etikos ir procedūrų komisija priimtų analogišką išvadą, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neatmetė tokios galimybės. Visgi, politikė pažymėjo, kad pirmiausiai reikia sulaukti tyrimų rezultatų.
„Žinoma, kad yra įmanoma. Yra kelios procedūros, kaip inicijuoti Seimo nariui apkaltą. Žiūrėsime, ką pasakys Etikos ir procedūrų komisija. Matysime, ką pasakys ir teisėsaugos institucijos, kokių veiksmų imsis prokuratūra“, – svarstė konservatorė.
Neabejoja, kad politikas retoriką renkasi sąmoningai: tikisi, kad rinkėjai neliks abejingi
Politikės nepuoselėja vilčių, kad po kilusio skandalo ir iš tarptautinės erdvės sulaukiamų vis aštresnių kritikos strėlių R. Žemaitaitis pats nuspręs atsisakyti Seimo nario mandato. V. Čmilytė-Nielsen bei R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad opozicijos atstovas sąmoningai renkasi tokią retoriką, dėl kurios kiltų skambūs ažiotažai.
„Nutuokiu, kad tam tikra prasme jam tai yra paranku daryti. Galbūt įsivaizduoja, kad taip įgauna daugiau kažkokio matomumo. Liūdniausia būtų, jeigu tai yra nuoširdi jo pozicija. Iš to, kad jis neatsiprašė ir kaip tik dar pagilino, paaštrino minėtą pasisakymą ir temą – tai rodo, kad žmogus tikrai turi iššūkių su gebėjimu sugyventi taikiai visuomenėje“, – kalbėjo Seimo konservatorių seniūnė.
Tuo metu Seimo pirmininkė laikėsi panašios pozicijos ir vylėsi, kad Lietuvoje R. Žemaitaičio laikysenai palankių gyventojų yra mažuma.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Manau, kad šis Seimo narys pakankamai sąmoningai daro tokius pareiškimus, manydamas (darau tokią prielaidą), kad rezonuos su kažkuria rinkėjų grupe. Bet labai noriu tikėti, kad jis klysta ir Lietuvoje nėra ar beveik nėra žmonių, kuriems tokie pasisakymai būtų priimtini“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tikiuosi, jei etikos komisija jo nenubaus, bent jau jį nubaus rinkėjai“, – apibendrino Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad pirmadienį R. Žemaitaitis sukėlė ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“.
„Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką…“ – rašė parlamentaras.
Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje Vilniuje – Palestiną palaikantieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po R. Žemaitaičio pasisakymų kilo tarptautinio pasipiktinimo banga: į pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
R. Žemaitaitis sulaukė kritikos ir Lietuvoje. Seimo narių iniciatyva parlamento Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl netinkamo politiko elgesio, o Vilniaus apylinkės prokuratūra iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neapykantos skatinimo bei kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės.
Visgi, nepaisant kilusio skandalo, pats R. Žemaitaitis pareiškė nejaučiantis kaltės dėl savo pasisakymų, todėl ir atsiprašyti neketinąs.
Palestiniečių ir Izraelio konfliktas. EPA-ELTA nuotr.
Jeruzalė, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį okupuotame Vakarų krante Izraelio pajėgos nušovė palestinietę, pranešė Palestinos sveikatos ministerija, o Izraelio kariuomenė sakė, kad ji padūrė karį.
Ministerijos teigimu, 26 metų Iman Odeh buvo nušauta Huvaroje, į pietus nuo Nabluso, „kulkai pataikius į krūtinę“.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad užpuolikė peiliu sužalojo karį, jis „lengvai sužeistas“ ir nuvežtas gydytis į ligoninę. Užpuolikė buvo „neutralizuota“, sakoma kariuomenės pranešime.
Ketvirtadienį smurtas pratrūko po kelių valandų, kai Izraelis surengė reidą Nabluse, per jį saugumo pajėgos nušovė tris palestiniečius, kaltinamus praėjusį mėnesį Vakarų krante nužudžius britų kilmės izraelietę ir dvi jos dukteris.
Šiais metais per Izraelio ir palestiniečių konfliktą jau žuvo 106 palestiniečiai. Oficialiais abiejų šalių duomenimis, per tą patį laikotarpį žuvo devyniolika izraeliečių, vienas ukrainietis ir vienas italas. Šie skaičiai apima ir kovotojus, ir civilius.
Palestiniečių susirėmimas su Izraelio kariškiais Vakarų Krante. EPA-ELTA nuotr.
Jeruzalė, balandžio 6 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, po Izraelio policijos ir palestiniečių susirėmimų trečioje švenčiausioje islamo vietoje, sulaukusių įspėjimų dėl atsakomųjų veiksmų visame regione, į Izraelį iš Libano buvo atidengta ugnis.
Izraelio kariuomenė pranešė perėmusi raketą – dėl šios atakos atsakomybės neprisiėmė jokia grupuotė – ir paneigė Libano žiniasklaidos pranešimus, kad šalis surengė atsakomuosius smūgius.
„Iš Libano į Izraelio teritoriją buvo paleista raketa ir sėkmingai perimta“, – sakoma kariuomenės pranešime. Izraelio žiniasklaida pranešė, kad į Izraelį buvo paleista sviedinių „papliūpa“.
Išpuolis surengtas išaugus įtampai, kai Izraelio policija trečiadienį prieš auštant ir vėl vakare susirėmė su palestiniečiais Jeruzalės Al Aksos mečetėje.
Izraelio pagalbos tarnybos pranešė apie skeveldrų nesunkiai sužalotą vyrą ir moterį, kuri buvo sužeista, kai bėgo į slėptuvę. Įspėjimo sirenos gaudė Šlomo mieste ir Mošav Betzete bei Galilėjoje šiauriniame Izraelyje, pranešė kariuomenė.
Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP sakė „kol kas“ nesiėmusi atsakomųjų veiksmų, kaip teigė Libano nacionalinė naujienų agentūra, pranešusi, kad Izraelis smogė taikiniams Pietų Libane. Pasak Libano pranešimų, Izraelio artilerija paleido „kelis sviedinius iš savo pozicijų pasienyje“ į dviejų kaimų apylinkes, kai į Izraelį buvo paleistos „kelios „Katiušos“ tipo raketos“.
Gynybos ministras Yoavas Gallantas buvo išsamiai informuotas apie įvykius prie Izraelio šiaurinės sienos, sakė ministerijos atstovas. „Netrukus ministras įvertins padėtį su aukštais gynybos pareigūnais“, – pridūrė jis.
Palestiniečiai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Ramala, sausio 26 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, po mirtino Izraelio armijos reido Vakarų krante, Palestinos valdžia pareiškė stabdanti saugumo koordinavimą su Izraeliu. Tai gali reikšmingai paveikti palestiniečius civilius.
„Nuo šiol saugumo koordinavimas su Izraelio okupacine vyriausybe nebeegzistuoja“, – sakoma prezidento Mahmudo Abbaso biuro pareiškime, paskelbtame po Dženine surengto reido, per kurį žuvo devyni palestiniečiai.
Pastarąjį kartą M. Abbasas paskelbė tokį pranešimą 2020 m. gegužę, reaguodamas į Izraelio planus aneksuoti dalis Vakarų kranto. Jie buvo susiję su prieštaringai vertintu tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymu užbaigti dešimtmečius trunkantį konfliktą. Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šiuos ryšius M. Abbasas atkūrė 2020 m. lapkritį po rinkimų Jungtinėse Valstijose, kai prezidentas Joe Bidenas nugalėjo D. Trumpą.
Palestiniečiams sustabdžius bendradarbiavimą su Izraeliu saugumo srityje, tai ypač gali atsiliepti palestiniečių pacientų pervežimui į Izraelio ligonines iš Vakarų kranto ir Gazos.
Kitą savaitę į regioną atvyks JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. JAV nedelsdamos pasmerkė naujausią palestiniečių sprendimą nutraukti saugumo ryšius su Izraeliu ir pareiškė, kad tai nebuvo „teisingas žingsnis“.
Per susirėmimus su Izraelio kariškiais Vakarų Krante nukentėjo daugiau kaip 100 palestiniečių. EPA-ELTA nuotr.
Beirutas, gruodžio 17 d. (ELTA). Penktadienį Izraelio saugumo pajėgos panaudojo gumines kulkas ir ašarines dujas, kad išvaikytų palestiniečių demonstraciją Nabluso mieste Vakarų Krante.
Kaip pranešė Libano televizijos kanalas „Al Manar“, remdamasis Palestinos Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijos duomenimis, per susirėmimus nukentėjo 103 žmonės.
Gautomis žiniomis, 10 žmonių buvo sužeisti guminėmis kulkomis, kitiems pasireiškė ašarinių dujų poveikio simptomai.
Pasak „Al Manar“, eitynės Nabluso gatvėse prasidėjo po penktadienio pamaldų mečetėse. Jų dalyviai patraukė prie Sabiho kalno, kur Izraelio valdžia stato gyvenamųjų namų kompleksą žydų naujakuriams. Bet policija pastojo jiems kelią ir išvaikė manifestantus.
Kaip rašo laikraštis „Falastin al-Youm“, palestiniečių protesto akcijos Nabluse trunka jau kelias savaites, per šį laiką susirėmimuose su Izraelio kariškiais žuvo aštuoni arabai.
Tel Avivas, lapkričio 7 d. (ELTA). Izraelio vyriausybė patvirtino savo pasipriešinimą JAV planams Jeruzalėje atidaryti konsulatą palestiniečiams.
„Mano pozicija, kuri perduota amerikiečiams, yra ta, jog nėra vietos JAV konsulatui Jeruzalėje, kuris tarnautų palestiniečiams, – šeštadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Naftalis Bennettas. – Mes savo nuomonę reiškiame nuosekliai, tyliai ir be dramos“. Užsienio reikalų ministras Jairas Lapidas pasiūlė atidaryti konsulatą Ramaloje okupuotame Vakarų Krante, kur įsikūrusi faktinė palestiniečių vyriausybė. „Jei jie (JAV) nori atidaryti konsulatą Ramaloje, nematome problemos“, – sakė jis.
Palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso atstovas atmetė J. Lapido pasiūlymą. JAV konsulatas priimtinas tik Jeruzalėje, sakė Nabilas abi Rudeinehas agentūrai „Reuters“. JAV vyriausybė esą apie tai paskelbė ir yra tam įsipareigojusi.
Izraelis reiškia pretenzijas į Jeruzalę kaip į nedalomą savo ostinę. Palestiniečiai tuo tarpu 1967 metais Izraelio okupuotą rytinę dalį mato būsimos savo valstybės sostine. Užsienis nepripažįsta Izraelio įvykdytos Rytų Jeruzalės aneksijos. Konfliktas paaštrėjo 2018 metais, kai, prezidentaujant tuometiniam prezidentui Donaldui Trumpui, JAV ambasada Izraelyje iš Tel Avivo buvo perkelta į Jeruzalę.
Tada JAV konsulatas Jeruzalėje buvo prijungtas prie ambasados ir palestiniečių reikalus tvarkantis personalas nuo tada dirba ambasadoje. Izraelį tai pradžiugino, tuo tarpu palestiniečius supykdė. D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas siekia ištaisyti padėtį. Jo vyriausybė paskelbė, kad konsulatas bus atidarytas, tačiau konkrečios datos neįvardijo.
Gazos Ruožo pasienyje sužeista 20 palestiniečių. EPA – ELTA nuotr.
Per naujus susirėmimus tarp Izraelio saugumo pajėgų ir demonstrantų prie pasienio tvoros tarp Izraelio ir Gazos Ruožo sužeista 20 palestiniečių.
Agentūros AFP reporteris pasakojo, kad „Hamas“ saugumo pajėgos trečiadienį mėgino sulaikyti žmones, kad šie neitų prie tvoros. Tačiau grupei protestuotojų jų pavyko įveikti užtvarą, jie svaidė akmenis į izraeliečių karius. Medicinos šaltinių Gazoje duomenimis, kareiviai atsakė tikromis kulkomis.
Prieš tai trečiadienį mirė 32 metų palestinietis, kuris buvo sunkiai sužeistas per smurtinius susirėmimus tarp demonstrantų ir Izraelio karių savaitgalį. Tada buvo sužalota daugiau kaip 40 žmonių.
Po savaitgalio protestų Izraelio kariuomenė į Gazos pasienį permetė daugiau pajėgų.
Prancūzijoje tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijose palaikydami palestiniečius. EPA-ELTA nuotr.
Keli tūkstančiai žmonių šeštadienį dalyvavo eitynėse Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose išreikšdami paramą palestiniečiams po to, kai per 11 dienų trukusį konfliktą su Izraeliu žuvo 260 žmonių, daugiausiai palestiniečių, praneša AFP.
Šį savaitgalį Paryžiuje vykusi demonstracija apsiribojo renginiu Respublikos aikštėje. Tuo metu praėjusį savaitgalį tūkstančiai žmonių ignoravo draudimą surengti demonstraciją ir prisijungė prie eitynių sostinėje.
Profsąjunga CGT teigė, kad šeštadienį eitynėse Paryžiuje dalyvavo 4 tūkst. žmonių. Demonstrantai skandavo „Palestina gyvuos, Palestina nugalės“, „Izraelis žudikas – E. Macronas bendrininkas“ ir „mes visi palestiniečiai“. Raginimas boikotuoti Izraelį. EPA – ELTA nuotr.
Renginį organizavo Prancūzijos-Palestinos solidarumo asociacija (AFPS). Jos pirmininkas Bertrandas Heilbronnas korespondentams sakė, kad paliaubos nieko neišsprendė.
„Ši kova turėtų rūpėti visiems, kam svarbios teisingumo, orumo ir teisės vertybės“, – sakė jis.
Demonstracijos vyko ir kituose Prancūzijos miestuose. Apie 1 100 žmonių dalyvavo eitynėse Lione, panašiai kiek ir praėjusį savaitgalį.
Tuo metu renginys Lilyje, anot organizatorių, pritraukė 1 000 dalyvių, tačiau policijos skaičiavimu jų buvo 650.
Demonstracijos taip pat vyko Strasbūre, Tulūzoje ir Monpeljė.
Per 11 dienų trukusį konfliktą žuvo 248 palestiniečiai, iš jų 66 vaikai, ir 12 žydų, tarp jų vienas vaikas.
Paaštrėjus konfliktui su Izraeliu, jau žuvo 236 palestiniečiai. EPA-ELTA nuotr.
Paaštrėjus konfliktui su Izraeliu, jau žuvo daugiau kaip 230 palestiniečių, dar apie 6,2 tūkst. buvo sužeisti. Tokius duomenis antradienį pateikė naujienų agentūra WAFA, remdamasi Palestinos sveikatos apsaugos ministerija.
Žinybos atstovai patikslino, kad į šį skaičių įeina žmonės, žuvę ir nukentėję tiek dėl nesiliaujančių nuo gegužės 10 d. Izraelio smūgių Gazos Ruožui, tiek per susirėmimus ir riaušes Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje. Iš viso smurto banga nusinešė 236 palestiniečių gyvybes, 6 278 buvo sužeisti.
„Gazos Ruože žuvo 213 palestiniečių, tarp kurių – 61 vaikas ir 36 moterys, nukentėjo 1 442 žmonės, – sakoma pranešime. – Aukų skaičius Vakarų Krante pasiekė 23, dar 3 825 žmonės buvo sužeisti“. Per susirėmimus Jeruzalėje, daugiausia Šventyklos kalno ir Al Aksos mečetės rajone, traumas patyrė 1 011 arabų, iš kurių 487 teko hospitalizuoti.
Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi smūgiais. Apšaudymai prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus. Naujausiais duomenimis, Izraelyje žuvo mažiausiai 10 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Sustiprėjus kariniams veiksmams tarp Izraelio ir islamistų kontroliuojamo Gazos Ruožo, atsinaujino ir ginčai, kuri iš pusių iš tiesų yra agresorė, o kuri tiesiog besiginanti auka. Visgi šiuo metu vykstantys kariniai veiksmai yra vienas iš ilgus metus trunkančio proceso epizodų.
Šį konfliktą nevienareikšmiškai vertina ir Eltos kalbinti tarptautinės politikos ekspertai. Tačiau visi jie sutarė, kad šio sudėtingai išsprendžiamo konflikto šaknų derėtų ieškoti dar XX a. pradžioje, kai aptinkamos Izraelio valstybės kūrimosi užuomazgos, o tai tik dar kartą įrodo, kad šioje tragiškoje istorijoje konsensuso paieškos tikriausiai atsidūrusios aklavietėje.
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius mano, kad apie šiomis dienomis vykstančio konflikto pradžią galima kalbėti po to, kai 1917 metais britų politikas Arthuras Balfouras paskelbė deklaraciją, kuria buvo įtvirtinta Didžiosios Britanijos parama žydams, kuriantiems savo tautos namus dabartinėje Izraelio – Palestinos teritorijoje.
„Tai, kas šiandien vyksta, yra vienas epizodas ilgalaikiame procese, kuris tęsiasi per 100 metų, turbūt nuo Balfouro deklaracijos, kuri leido žydų naujakuriams iš Europos vykti į Palestiną, kurti ten savo perspektyvią valstybę, kuri vainikavosi suverenios žydų valstybės susikūrimu (…), iš savo gyventų teritorijų pradėti varyti vietiniai gyventojai, palestiniečiai. Tai neturėtų būti suvesta į tokią siaurą sampratą, kad tai išimtinai arabai, musulmonai. Mes kalbame apie vietinius gyventojus“, – Eltai teigė E. Račius.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto (VU) politologė dr. Ieva Koreivaitė, kalbėdama apie konflikto priežastis, akcentuoja ir ideologinius veiksnius, tokius kaip sionizmą – judėjimą, kuriuo žydų tauta raginama sukurti savo atskirą valstybę.
„Manau, kad konfliktas buvo užprogramuotas tada, kai buvo nuspręsta sukurti politinio judaizmo (sionizmo) projektą – Izraelį, Palestinos mandato teritorijoje, kurį turėjo britai“,– kalbėjo VU politologė.
Visgi Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Egidijus Motieka žydų tautos norą vertina kaip strategišką ir sistemingą veikimą, leidusį įsitvirtinti dabartinio Izraelio teritorijoje.
„Esmė tokia, kad žydai – versli tauta ir viską planuojanti. Ji jau tada, 1918-1920 metais, turėjo savo saugumo tarnybų užuomazgas, kurios jau funkcionavo“, – sakė E. Motieka, kartu pažymėdamas, kad palestiniečiai apskritai neturėjo atskiros istorinės valstybės.
„Palestiniečiai yra labai sąlygiškas terminas. Nėra tokių palestiniečių, tai yra arabai, gyvenantys Izraelio ir Judėjos teritorijoje“, – tvirtino jis.
Žydų atvykimas į Palestiną – okupacija?
Palestinos vėliava. ELTA nuotr.
Būtent skirtingi požiūriai į Palestinos valstybingumą lemia ir skirtingus paties Izraelio – Palestinos konflikto vertinimus. VU politologas dr. Kęstutis Girnius mano, kad atskiros žydų valstybės kūrimą galima laikyti okupacija, kadangi, nepaisant to, kad palestiniečiai tuo metu neturėjo savo valstybės, žydų atvykimas į šią teritoriją vis vien reiškia, kad jie užėmė vietinių gyventojų žemes. Izraelio vėliava
„Aš manau, čia būtų lygiai taip pat, kai mums (Lietuvai – ELTA) būnant rusų imperijoje, caras pradėtų siųsti kolonistus ir tada būtų aiškinama, kad jie vyksta į caro teritoriją, o ne į lietuvių (…) Žydai nekolonizavo, jie laimėjo karą ir, manau, kad jie turėjo teisę grįžti ir kurti valstybę. Tačiau buvo klaida, jog jie tuomet sąmoningai etniškai valė nukariautas žemes“, – mano K. Girnius.
Visgi su tokiu vertinimu linkęs nesutikti E. Motieka, teigiantis, kad patys žydai, kartu su arabais, Pirmojo pasaulinio karo metu prisidėjo prie Britų imperijos pergalės prieš tuo metu teritoriją valdžiusią Osmanų imperiją.
„Aš sutinku su tuo, kad čia yra grūdas tiesos, bet tai buvo Osmanų imperijos teritorija, prieš kurią kovojo britai, arabai ir vietą ten turėjo žydai. Tuo metu ten priešpriešos nebuvo, tiesiog arabai protestavo, kad žydai keliasi“, – tvirtino MRU profesorius, kartu pridurdamas, kad Vakaruose pakankamai kapitalo sukaupę žydai tiesiog galėjo išpirkinėti žemes britų protektorate.
„Šiuo atveju musulmonų ten buvo daug daugiau, bet jie valstybės ten neturėjo, kažkur Osmanų imperijos sudėtyje. Šalia žydų buvo krikščionys, arabai (nebūtinai musulmonai, galėjo būti ir krikščionys), drūzai ir samariečiai. Čia didžiosios religinės bendruomenės. Lygiai taip pat galėjo ir drūzai supirkinėti žemes, niekas jiems nedraudė, bet jie jų nesupirkinėjo, o žydai supirkinėjo“, – sakė E. Motieka.
Palestiniečių netenkino Vakarų siūlytas dviejų valstybių sprendimas
Įsivyravus žydų ir arabų konfliktui, taikaus sprendimo ieškoti ėmėsi ir didžiosios Vakarų galios. Jungtinės Tautos 1947 metais, pirmiausiai JAV iniciatyva, pasiūlė dviejų valstybių sprendimą – planą, kuriuo būtų sukurtos atskiros žydų ir arabų valstybės. Tačiau arabai tokį pasiūlymą atmetė, kadangi tai, E. Račiaus teigimu, iš esmės reikštų okupacijos pripažinimą. Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje – protesto mitingas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Dviejų valstybių planas netiko arabams ir, savaime suprantama, kad jiems buvo šokas, kad per kelis dešimtmečius teritorija, kuri buvo įsivaizduojama kaip dalis arabiškojo pasaulio, kažkas gali sakyti, kad ir musulmoniškojo pasaulio, staiga tampa labai priešiškos grupės žmonių nuosavybe“, – sakė VDU profesorius, pabrėždamas, kad arabai norėjo Palestinos valstybės, tačiau nepripažino išimtinai žydams skirtos valstybės.
Tačiau E. Motieka pažymi, kad palestiniečiai neturėjo geros organizacijos, priešingai nei žydai, galėję tinkamai megzti ryšius su didžiosiomis valstybėmis.
„Palestiniečiai nedalyvavo didžiojoje politikoje ir neturėjo tiesioginio adekvataus ryšio su didžiosiomis valstybėmis (…) žydai tą turėjo ir jie valstybę pradėjo organizuoti 1920 metais. Palestiniečiai neturėjo tiek elito sampratos, kuris gyveno konkrečiai Izraelyje ir Judėjoje, jie neturėjo ir valstybės sampratos, jie tiesiog kovojo prieš žydus“, – teigė MRU profesorius.
Nepaisant arabų pasipriešinimo, žydai vis vien sukūrė savo valstybę, bet, kaip pažymi K. Girnius, Izraelio teritorijos plėtra nesibaigė.
„Vyko milžiniškas etninis valymas, o Izraelio valdų plėtimasis nesibaigė su 1948 metais. Po 1967 metų pergalės jie pradėjo užimti vis daugiau palestiniečių žemių, jeigu pažiūrėtume, kiek buvo palestiniečių teritorijos 1967, 2007 metais ir dabar, tai palestiniečių žemės vis mažėja“, – sakė VU politologas.
Izraelio veiksmai Gazoje leido sustiprėti islamistinei „Hamas“ grupuotei
Ne ką mažiau svarbus veiksnys šiame konflikte yra Gazos Ruožas – nedidelė Palestinos autonomijos teritorija, kurią 1967 metais vykusio Šešių dienų karo metu užėmė trijų arabų valstybių – Egipto, Sirijos, bei Jordanijos užpultas, tačiau karą laimėjęs Izraelis. Šioje teritorijoje po pergalės Izraelis ėmė vykdyti nausėdijų politiką, kuomet į okupuotas teritorijas buvo siunčiami žydų naujakuriai. Galiausiai 2006 metais dėl nuolatinio pavojaus žydai iš šios teritorijos ėmė trauktis, pačią teritoriją tiesiog apstatydami siena, kuria siekta apsisaugoti nuo „gyvųjų bombų“ įsiveržimo.
„Nausėdijų politika buvo vykdyta ir Gazos Ruože, bet vėliau, kilus didžiuliams palestiniečių sukilimams, Izraeliui ten nebeapsimokėjo išlaikyti nausėdijų, žydams buvo per daug pavojinga ten gyventi ir 2006-2007 metais nausėdijos buvo iškraustytos iš Gazos Ruožo. Tuomet ši teritorija buvo aptverta tvora“, – kalbėjo I. Koreivaitė.
K. Girniaus teigimu, toks vietos gyventojų uždarymas į „atviro dangaus kalėjimą“ tiesiog iliustruoja, kad palestiniečiai tapo nevisateisiais piliečiais. Izraelis sugriovė palestiniečių namą Gazos Ruže. EPA – ELTA nuotr.
„Palestiniečių padėtis yra kitokia, jie yra nevisateisiai piliečiai ir net belaisviai savo šalyje. Gazos Ruožas yra didžiausias atviro dangaus kalėjimas. Vaikas, gimęs Gazoje prieš 15 metų, turbūt nėra iš jos išėjęs. Nors jis nieko blogo nepadarė, tik gimė palestiniečiu“, – teigė VU politologas.
Šie Izraelio veiksmai, pasak E. Račiaus, lėmė teroristinės organizacijos „Hamas“ įtakos stiprėjimą tarp palestiniečių, o tai 2006 metais leido jiems laimėti įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus Palestinoje.
„Visi šie veiksmai prisidėjo prie to, kad „Hamas“ sustiprėjo, jos įtaka ir legitimumas tarp palestiniečių. Jų įtaka niekada nebuvo tokia didelė, kokia tapo po tų Izraelio veiksmų“, – kalbėjo E. Račius, kartu pažymėdamas, kad supranta, jog žydams reikėjo ieškoti kažkokių sprendimų, kurie apsaugotų nuo susisprogdinti siekiančių savižudžių.
„Hamas“ atrado pretekstą šiuo metu vykstančioms atakoms
Tačiau šiomis dienomis vykstančiam konfliktui, pasak I. Koreivaitės, be jau minėtų sisteminių priežasčių, jos nuomone, Izraelio vykdomos sisteminės segregacijos politikos palestiniečių atžvilgiu, papildomu stimulu, paskatinusiu dabartinius karinius veiksmus, tapo musulmonų religinės šventės metu Izraelio pajėgų apribotas maldininkų patekimas į Jeruzalėje esančią mečetę.
„Yra didžioji religinė šventė Id al Fitras, prie Al Aksos mečetės po ramadano mėnesio rinkosi maldininkai ir buvo užfiksuota, kad Izraelio saugumo pajėgos ribojo patekimą į Al Aksą ir į senamiestį. Prasidėjo konfliktas tarp saugumo pajėgų ir maldininkų ir tada Izraelis tris dienas iš eilės siuntė savo karines pajėgas“, – pasakojo VU politologė.
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Tuo tarpu K. Girnius priduria, kad palestiniečiai Izraelyje buvo diskriminuojami ir COVID-19 vakcinacijos proceso metu.
„Kai prasidėjo kovidas, Izraelis žydus puikiai vakcinavo, o palestiniečiams skiepų beveik nedavė, sakydami, kad jūs patys turite tuo rūpintis. Nors kaip okupuojanti jėga ji turi atsakomybę už tai, kas vyksta jos teritorijoje“, – sakė jis.
Tačiau „Hamas“ atsakas E. Račiui buvo netikėtas. Jis stebėjosi, kad ši organizacija apskritai turi tokį kiekį raketų, o dabartiniai įvykiai Jeruzalėje, VDU profesoriaus nuomone, tapo puikiu pretekstu pademonstruoti „raumenis“.
„Musulmonų pasaulis buvo šokiruotas, ir „Hamas“ buvo labai gera proga bei pretekstas išbandyti save, parodyti savo galią ir galbūt pamėginti išprovokuoti ne tik Vakarų Kranto palestiniečių sukilimą, bet ir Izraelio arabų. Ir mes matome, kad tai vyksta“, – tvirtino E. Račius.
Visgi E. Motiekai faktas, kad Gazos Ruožą kontroliuojanti teroristinė organizacija turi tokius karinius pajėgumus, nebuvo netikėtas, kadangi, jo nuomone, „Hamas“ tiesiog yra remiamas Irano.
„Tai, kad „Hamas“ atakuoja visą Izraelio infrastruktūrą, reiškia, kad yra galingas pažadas iš Irano juos toliau remti“, – mano MRU profesorius.
Palestinos vidaus problemos taip pat apsunkina konflikto sprendimą
Nepaisant to, kad konfliktas tęsiasi maždaug šimtmetį, tinkamus situacijos sprendimo būdus rasti itin sudėtinga. E. Motiekos nuomone, pagrindinės besitęsiančio konflikto priežastys pirmiausiai yra lemiamos palestiniečių nesugebėjimo suformuoti vieningą valdžią, galinčią pradėti derybas su Izraeliu.
„Šitą Palestinos problemą reikia spręsti, o nesprendžia kas? Nesprendžia patys palestiniečiai, net nesugebėdami sukonstruoti vieningos Vyriausybės“, – tvirtino jis, kartu pažymėdamas, kad dvi atskiros Palestinos teritorijos – Gazos Ruožas ir Vakarų Krantas nesąveikauja tarpusavyje.
„Izraelis yra demokratinė valstybė, organizuota Vakarų pavyzdžiu. O kaip galima susitarti su žmonėmis, kurie yra neorganizuoti“, – kalbėjo MRU profesorius.
Visiškai priešingos nuomonės laikosi I. Koreivaitė, mananti, kad palestiniečių veiksmai Gazos Ruože pirmiausiai yra žydų vykdomos rasinės segregacijos politikos pasekmė, o atsakas šiems veiksmams, politologės nuomone, yra visiškai suprantamas.
Europoje – palestiniečius remiančios demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.
„Natūralu, kad tokiomis apartheidinėmis sąlygomis palestiniečiai tiesiog jaučia, kad jeigu jie nesipriešins, tai iš esmės toliau vyks aneksija, arba toliau bus įgyvendinama apartheidinė politika.
Pasipriešinimas tokiame kontekste atrodo visai logiškas ir normalus“, – sakė VU politologė, kartu pažymėdama, kad taikus palestiniečių pasipriešinimas, vykstantis Vakarų Krante, tiesiog leidžia žydams toliau vykdyti diskriminacinę politiką kitų etninių grupių atžvilgiu.
Tačiau Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas valdžią užėmęs jau 17 metų, o tai, K. Girniaus nuomone, parodo, kad ir šios valstybės viduje yra problemų, kurias reikia spręsti. Maža to, politologas pažymi, kad „Hamas“ skatinama priešprieša žydams pirmiausiai kenkia patiems palestiniečiams. Mahmoudas Abbasas. EPA – ELTA nuotr.
„Hamas“ kovinga retorika kenkia ir patiems palestiniečiams. Jų vadovai nepakankamai rūpinasi eiliniais žmonėmis ir per daug dėmesio skiria priešpriešai Izraeliui“, – kalbėjo K. Girnius, tuo pačiu pridurdamas, kad tol, kol Izraelis neužtikrins lygių visų etninių grupių teisių – konfliktai nesiliaus.
„Svarbu, kad būtų nutraukta ugnis, bet iki kol palestiniečiai yra traktuojami kaip antraeiliai piliečiai, kai jų teisės yra varžomos, ši problema nebus išspręsta“, – mano VU politologas.
Visgi, nepaisant to, kad šiuo metu E. Račius taip pat mano, jog Izraelis vykdo diskriminacinę politiką, jis taip pat pažymi, kad „Hamas“ populiarumas Gazoje po truputį menksta, o tarp jaunosios palestiniečių politikų kartos vis populiarėja idėja tiesiog priimti vykdomą aneksaciją, taip tampant santykinai įtakingesne Izraelio piliečių dalimi, o tai galbūt leistų Izraelį demokratinių rinkimų būdu paversti valstybe, kurioje kartu sugyventų žydai ir palestiniečiai.
„Vietoje to, kad kovotų ginklu, žūtų ir niekada nesukurtų tos Palestinos valstybės, kai kurie palestiniečių politikai sako, kad reikėtų leisti Izraeliui aneksuoti palestiniečių teritorijas, tokiu būdu demografiškai skaičiuojant palestiniečiai sudarytų didesnį skaičių gyventojų nei žydai, ir jeigu išliktų demokratija, partijos galėtų siūlyti savo programas, eiti į rinkimus, laimėti ir iš vidaus pakeisti tos valstybės prigimtį ar net pavadinimą“, – hipotetinį scenarijų svarstė E. Račius, kartu pažymėdamas, kad būtų naivu tikėtis, jog ant tokio „jauko“ užkibtų Izraelio žydai.
Izraelio kariuomenė pranešė pirmadienio paryčiais surengusi didelio masto antskrydžių Gazos ruože, palestiniečiams teritorijoje ir toliau leidžiant raketas į Izraelį.
Nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų nutraukti ugnį, prieš savaitę suintensyvėjęs konfliktas nesiliauja.
Izraelio karinės pajėgos pranešė naktį smogusios devyniems aukšto rango „Hamas“ judėjimo vadų namams. Kai kurie šių namų buvo naudojami ginklams saugoti, pranešė kariuomenė.
Sekmadienį Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu paskelbė, kad Gazos ruože smogta daugiau nei 1 500 taikinių. B. Netanyahu teigė, kad operacija bus tęsiama „visa jėga“.
Palestiniečiai skelbė, kad pastarieji antskrydžiai Gazos ruože buvo intensyviausi.
Remiantis Izraelio kariuomenės duomenimis, nuo praėjusio pirmadienio iš Gazos į Izraelį buvo paleista mažiausiai 3 100 raketų. Gazos ruože žuvo mažiausiai 192 žmonės, skelbia teritorijos Sveikatos ministerija. Vien sekmadienį per Izraelio kariuomenės antskrydžius Gazoje žuvo 42 žmonės.
Izraelyje raketos nuo praėjusio pirmadienio jau pražudė 10 žmonių, skelbia skubios pagalbos tarnybos.
Izraelis dėl bet kokių išpuolių iš Gazos ruožo kaltina teritoriją kontroliuojančią „Hamas“ organizaciją. Grupuotę Izraelis, JAV ir ES laiko teroristine organizacija.
Europoje – palestiniečius remiančios demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.
Virtinėje Europos miestų šeštadienį tūkstančiai žmonių, solidarizuodamiesi su palestiniečiais konflikte su Izraeliu, išėjo į gatves. Berlyne kilo riaušės. Londone demonstrantai ragino britų vyriausybę siekti, kad Izraelis nutrauktų oro antskrydžius Gazos Ruože. Madride į protestą, policijos duomenimis, susirinko 2 500 žmonių. Jie ragino europiečius daugiau nebendradarbiauti su Izraeliu.
Paryžiuje propalestinietiškos demonstracijos vyko nepaisant draudimo. Policija ragino verslininkus uždaryti savo parduotuves palei numatytą maršrutą. Teritorijoje, kurioje susirinko jauni žmonės, buvo sutelkta 4 200 policijos pareigūnų. Policija per garsiakalbius ragino žmones skirstytis, buvo panaudota ir vandens patranka bei ašarinės dujos. Demonstracijų Paryžiuje draudimas argumentuotas įvykiais 2014 metais, kai tada per protestus prieš tuometę Izraelio karinę operaciją Gazos Ruože buvo smarkiai trikdoma viešoji tvarka.
Kituose Prancūzijos miestuose, įskaitant Tulūzą ir Monpeljė, leista rengti demonstracijas. Čia šimtai išėjo į gatves. Protestai vyko ir Lione, Bordo, Marselyje, Nante, Strasbūre ir Lilyje. Palestiniečius remiantys mitingai surengti Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Solidarizuodamiesi su palestiniečiais, žmonės į mitingus rinkosi ir keliuose Vokietijos miestuose. Policija Berlyne išsklaidė demonstraciją, nes čia nebuvo laikomai apsaugos nuo koronaviruso reikalavimų. Be to, čia į pareigūnus buvo svaidomi akmenys ir buteliai. Demonstrantų buvo apie 3 500.
Londone demonstrantai traukė Izraelio ambasados link. Jie mojo palestiniečių vėliavoms ir laikė rankose plakatus, kuriuose buvo reikalaujama „išlaisvinti“ palestiniečių žemes iš Izraelio okupacijos.
Madride, kur susirinko apie 2 500 žmonių, demonstrantai skandavo „Tai ne karas, tai genocidas!“ „Jeruzalė, amžina palestiniečių sostinė“ – skelbė vienas plakatas. Daug jaunų žmonių buvo susisupę į Palestinos vėliavas.
Izraelis: iš Gazos Ruožo paleista raketa sprogo prie Austrijos ambasados. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį iš Gazos Ruožo paleista raketa sprogo netoli Austrijos ambasados Izraelyje, Ramat Gano mieste. Tai pranešė laikraštis „Times of Israel“, remdamasis Austrijos ambasadore Hannah Liko.
„Ką tik Ramat Gane, netoli ambasados, sprogo raketa. Laimė, mes visi esame saugūs. Tam tučtuojau turi būti padarytas galas!“, – parašė tviteryje diplomatė.
Penktadienį ant Austrijos kanclerio žinybos ir URM pastatų Vienoje buvo iškeltos Izraelio vėliavos reiškiant solidarumą su Tel Avivu dėl įvykių Gazos Ruože.
Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi raketų smūgiais. Jie prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus.
Šeštadienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad per apšaudymus jau žuvo 10 izraeliečių, o dar apie 500 nukentėjo.
Gazos Ruože, naujausiais duomenimis, nuo pirmadienio žuvo mažiausiai 139 palestiniečiai, tarp jų – 39 nepilnamečiai, daugiau kaip 1 000 buvo sužeisti.
Izraelis sugriovė palestiniečių namą Gazos Ruže. EPA – ELTA nuotr.
Mažiausiai aštuoni palestiniečiai žuvo naktį į šeštadienį, kai Izraelio armija smogė gyvenamajam namui Gazos Ruože. Tai pranešė palestiniečių naujienų portalas „Amad“.
Jo žiniomis, incidentas įvyko Eš Šati pabėgėlių stovykloje, kuri yra į vakarus nuo Gazos miesto. Pastatas, kuriame gyveno vienos šeimos nariai, per bombardavimą buvo visiškai sugriautas.
Kaip pranešė radijo stotis „Al Aqsa“, tarp žuvusiųjų – šeši vaikai. Apie 20 nukentėjusiųjų nugabenta į Gazos centrinę ligoninę. Gelbėtojai ir dešimtys vietos gyventojų griuvėsiuose ieško išgyvenusių žmonių.
Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi raketų smūgiais. Jie prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus. Penktadienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad per apšaudymus žuvo devyni izraeliečiai, o dar apie 500 nukentėjo.
Gazos Ruože, oficialiais duomenimis, nuo pirmadienio žuvo 126 palestiniečiai, 950 buvo sužeisti. Vakarų Kranto miestuose riaušės nesiliovė visą penktadienį ir tęsiasi iki šiol. Ten per įnirtingus susirėmimus su Izraelio pasienio policija žuvo 11 arabų, daugiau kaip 600 nukentėjo.
Karinė operacija Gazos Ruože. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio gynybos ministras Benny‘is Gantzas nuteikia šalies piliečius ilgai karinei operacijai Gazos konflikte.
Ginkluotosios pajėgos tęs atakas, kad įsivyrautų visiška ir ilgalaikė ramybė, rašė jis trečiadienį po apsilankymo pastaruoju metu smarkiai raketų iš Gazos Ruožo apšaudomame Aškelono mieste. Galutinės operacijos datos esą nėra.
Radikalūs palestiniečiai Gazos Ruože, Izraelio armijos duomenimis, nuo pirmadienio vakaro į Izraelį paleido daugiau kaip 1 050 raketų. Izraelio aviacija savo ruožtu atakavo taikinius palestiniečių teritorijoje, kur jau žuvo beveik 50 žmonių.
Įtampa tarp Izraelio ir palestiniečių išaugo ramadano pradžioje balandžio viduryje. Nauji apsikeitimai ugnimi yra didžiausi per keletą pastarųjų metų.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu antradienį įspėjo, kad jo šalis intensyvins atakas prieš Gazos Ruožą valdantį palestiniečių islamistų judėjimą „Hamas“ po to, kai iš šio anklavo teritorijos paleistos dvi raketos pražudė dvi izraelietes.
„Nuo vakar kariuomenė surengė šimtus atakų prieš „Hamas“ ir „Islamo džihadą“ Gazos Ruože, ir toliau intensyvinsime savo atakų galią“, – teigė B. Netanyahu ir pridūrė, kad „Hamas“ bus smogta tokiais būdais, kokiais jis nesitiki.
Izraelio premjeras pasisakė po to, kai iš Gazos Ruožo paleistos raketos pareikalavo dviejų moterų gyvybių Aškelono mieste.
„Hamas“ savo ruožtu teigė, kad antradienio popietę per penkias minutes paleido 137 raketas į Aškeloną ir netoliese esantį Ašdodą.
Izraelis ir „Hamas“ atakuoja vienas kitą nuo pirmadienio vakaro.
Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį per atsinaujinusius palestiniečių ir Izraelio policijos susirėmimus Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių.
Palestiniečiai po pavienių susirėmimų nakties į Izraelio pareigūnus svaidė daiktus, o šie šaudė guminėmis kulkomis ir naudojo ašarines dujas, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas įvykio vietoje.
„Per susirėmimus sužeista šimtai žmonių“, maždaug 50 jų buvo nugabenti į ligonines, žurnalistams sakė Raudonojo Pusmėnulio atstovai.
Penktadienį vakare prie Al Aksos mečetės, kur dešimtys tūkstančių maldininkų suplūdo paskutinėms Ramadano penktadienio pamaldoms, per policijos ir palestiniečių susirėmimus buvo sužeista apie 200 žmonių.
Tai didžiausi tokio tipo neramumai Jeruzalėje nuo 2017 m. Juos paskatino Rytų Jeruzalėje susidariusi įtampa, žydams naujakuriams jau daugelį metų bandant perimti netoliese esančius palestiniečių namus.
Baiminamasi, kad smurto dar padaugės prieš pirmadienį planuojamą eiseną, kuria Izraelis siekia paminėti Jeruzalės perėmimą per 1967 m. Šešių dienų karą. Sekmadienio duomenimis, Izraelio policija patvirtino eiseną, ji turėtų prasidėti 16 val.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį per atsinaujinusius palestiniečių ir Izraelio policijos susirėmimus Al Aksos mečetės teritorijoje Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių, pranešė Palestinos Raudonasis Pusmėnulis.
„Per susirėmimus sužeista šimtai žmonių“, maždaug 50 jų buvo nugabenti į ligonines, žurnalistams sakė Raudonojo Pusmėnulio atstovai.
