Ugniagesių automobilis Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas antradienį planuoja parlamentinę kontrolę, kurios metu diskutuos, kodėl kilo gaisras atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“ , bei aptars galimas jo pasekmes.
„Dėl galimai pažeistų teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos, statinių, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos, priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimų galėjo būti padaryta didelė žala žmonėms ir gamtinei aplinkai“, – rašoma komiteto pranešime spaudai.
Nuogąstaujama, kad dėl gaisro Kaune ir jo apylinkėse į orą ir vandenį galėjo patekti nemažai pavojingų teršalų, todėl būtina atlikti aplinkos tyrimus.
Į posėdį kviečiami Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijų, Aplinkos apsaugos departamento ir agentūros specialistai, Priešgaisrinės apsaugos departamento pareigūnai, Kauno miesto savivaldybės, „Žalvaris“ atstovai. Kviečiami ir prokurorai, dėl šio įvykio pradėję ikiteisminį tyrimą.
Gaisrininkų automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Gaisras Kaune esančioje bendrovėje kilo ketvirtadienį vakare, antrinių atliekų rūšiavimo patalpose. Gaisro metu, preliminariais duomenimis, sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Gaisras penktadienį, apie vidudienį, buvo užgesintas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet sakė, kad po gaisro įmonėje pasimatė akivaizdūs pažeidimai – pavojingos atliekos buvo kaupiamos po atviru dangumi. Anot ministro, šioje teritorijoje pagal leidimus gali būti 8,5 tūkst. tonų atliekų, maždaug pusė jų gali būti pavojingos atliekos. Pagal turimus duomenis, pažymėjo ministras, atliekų čia galėjo būti maždaug pusę tiek, kiek galima talpinti.
LGGRTC. Slaptai.lt nuotr.
Seimo valdybos narių nuomone, įtempta situacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) galėtų pasidomėti parlamentinę kontrolę vykdantys komitetai bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
„Kadangi parlamentinė kontrolę ir atsakomybę už šį centrą turi du komitetai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Žmogaus teisių, be to, yra istorinės atminties komisija, tai siūlyčiau kol kas suteikti galimybę šiems komitetams, kurie ir yra tiesiogiai atsakingi už centrą, atlikti savo darbą. Žinau, kad kolegos domisi šia situacija ir gautus laiškus nagrinėja, ir neformalūs pokalbiai yra buvę. Jeigu situacija nesikeis, galime ir prie valdybos formato grįžti.
Bet atkreipiu dėmesį, kad parlamentiniame lygmenyje turime du komitetus, kurie kuruoja šį centrą, ir norėdami padaryti kaip geriau, neįsivelkime į varžybas, kas čia dar mėgins padėti. Kol kas palikime tiems komitetams, kuriems yra pavesta. Jeigu bus poreikis, valdyba gali darbo grupę sudaryti, be jokių problemų“, – trečiadienį Seimo valdybos posėdyje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Taip ji atsakė į Seimo pirmininko pavaduotojo Andriaus Mazuronio pasiūlymą pasidomėti situacija Genocido centre, nes pakeitus Genocido centro vadovą situacija jame nesikeičia. Arūnas Bubnys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Panašu, kad tik vadovą pakeitėme, bet situacija pačiame centre nepasikeitusi. Norėjau padiskutuoti, nes praeitą kartą, kai tokia situacija kilo, tai sudarėme darbo grupę situacijai centre nagrinėti ir aiškintis, kuri priėmė tam tikrus sprendimus. Kadangi matome, kad situacija nesikeičia, ar nereikėtų kažkaip atstatyti tos darbo grupės veiklos tam, kad iš tikro išsiaiškintume, kas ten vyksta, ar mes tik vadovą ten pakeitėme, ar situacija ten pasikeitė, ar nepasikeitė. Mano siūlymas yra grįžti į tą darbo grupę ir pasižiūrėti, kas ten darosi“, – Seimo valdybai pasiūlė A. Mazuronis.
Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis pridūrė, kad pasiūlys Seimo NSGK pasidomėti situacija Genocido centre.
„Valdantieji, darydami politinius sprendimus, patraukdami jiems neįtikusi vadovą, pastatė savo, bet situacija nepasikeitė. Mes su kolega A. Mazuroniu komiteto posėdyje kelsime klausimą, nes reikia analizės ir tyrimo. Jeigu nepadės kuruojantys komitetai, kreipsimės į Seimo valdybą“, – sakė J. Jarutis. Adas Jakubauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip skelbė žiniasklaida, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų profsąjunga dėl atmosferos darbovietėje kreipėsi į Seimą, o viena darbuotojų dėl mobingo – į teismą, tuo metu centro vadovybė sako šį atvejį sieksianti išspręsti taikiai.
Kai kurių Genocido centro darbuotojų teigimu, pasikeitus vadovui kolektyvas vylėsi permainų, tačiau situacija nepagerėjo, mikroklimatas darbovietėje tapo dar labiau įtemptas.
LGGRTC vadovu pernai balandį paskirtas Arūnas Bubnys. Jis pakeitė Adą Jakubauską, kuris buvo atleistas daliai centro istorikų pareiškus, kad įstaigos vadovybė varžo darbuotojų laisvę ir politizuoja tyrimus. Situaciją centre tuomet aiškinosi Seimo darbo grupė.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija išsirinko savo pirmininką – Seimo narį konservatorių Kęstutį Masiulį.
Šią komisijos pasirinktą kandidatūrą dar turės balsavimu patvirtinti Seimas. Tikimasi, kad toks sprendimas gali būti padarytas ketvirtadienį.
Seimo sudarytoje Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje dirba 7 parlamentarai: „valstietis” Dainius Gaižauskas, Mišrios Seimo narių grupės narys Kęstutis Glaveckas, liberalas Raimundas Lopata, konservatoriai Matas Maldeikis ir Kęstutis Masiulis, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas ir Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos veiklą reglamentuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą; prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Konstituciją ir įstatymus.
Komisija teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių kriminalinės žvalgybos veiklą, priėmimo ir tobulinimo; analizuoja kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių teisės aktų būklę.
Komisija tiria galimus šio įstatymo pažeidimus ir kriminalinės žvalgybos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus, analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą.
Seimo komisija turi teisę išklausyti kriminalinės žvalgybos subjektų, jų pagrindinių institucijų, prokurorų, ministerijų ir kitų valstybės institucijų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomas šis įstatymas.
Žvalgymas. Slaptai.lt foto
Komisija turi teisę reikalauti ir gauti iš Generalinės prokuratūros, teismų pirmininkų, valstybės ir savivaldybių institucijų, organizacijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, dokumentų, paaiškinimų ir kitos informacijos, reikalingos kontrolei atlikti, išskyrus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatančius duomenis bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką.
Seimo komisijai priklausantys parlamentarai turi laikyti paslaptyje duomenis ar informaciją, kuriuos jie sužino atlikdami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį.
Seimo komisija gali atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gali perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės. Komisija gali siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas einantiems pareigūnams ar sustabdyti jų veiklą, iki bus priimtas sprendimas dėl tyrimo rezultatų.
Žvalgymas. Slaptai.lt foto
Antradienį nuotoliniu būdu posėdžiausianti Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija rinks komisijos pirmininką.
Šioje Seimo sudarytoje komisijoje dirba 7 parlamentarai: „valstietis” Dainius Gaižauskas, Mišrios Seimo narių grupės narys Kęstutis Glaveckas, liberalas Raimundas Lopata, konservatoriai Matas Maldeikis ir Kęstutis Masiulis, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas ir Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas.
Komisijos pirmininką dar turės balsavimu patvirtinti Seimas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos veiklą reglamentuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą; prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Konstituciją ir įstatymus.
Komisija teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių kriminalinės žvalgybos veiklą, priėmimo ir tobulinimo; analizuoja kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių teisės aktų būklę.
Komisija tiria galimus šio įstatymo pažeidimus ir kriminalinės žvalgybos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus, analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą.
Seimo komisija turi teisę išklausyti kriminalinės žvalgybos subjektų, jų pagrindinių institucijų, prokurorų, ministerijų ir kitų valstybės institucijų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomas šis įstatymas.
Komisija turi teisę reikalauti ir gauti iš Generalinės prokuratūros, teismų pirmininkų, valstybės ir savivaldybių institucijų, organizacijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, dokumentų, paaiškinimų ir kitos informacijos, reikalingos kontrolei atlikti, išskyrus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatančius duomenis bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką.
Seimo komisijai priklausantys parlamentarai turi laikyti paslaptyje duomenis ar informaciją, kuriuos jie sužino atlikdami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį.
Seimo komisija gali atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gali perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės. Komisija gali siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas einantiems pareigūnams ar sustabdyti jų veiklą, iki bus priimtas sprendimas dėl tyrimo rezultatų.
Atsargiai – fotografuoja. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ketina teikti Seimui Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įsteigti naują nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių. Jis vykdytų žvalgybos institucijų veiklos kontrolę.
Projektą parengę konservatoriai Seimo nariai G. Landsbergis, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas sako, kad nauju teisiniu reguliavimu siekiama sukurti nepriklausomą žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmą, užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei veiksmingą apsaugą nuo galimos žvalgybos institucijų savivalės vykdant žvalgybą, taikant žvalgybos metodus bei naudojant žvalgybos informaciją.
Pasak jų, įsteigus Žvalgybos kontrolieriaus instituciją, bus panaikintos prielaidos galimam žvalgybos institucijų manipuliavimui turimomis galiomis, nes „žvalgybos institucijose sutelkta gana didelė galia kelia pagrįstą pavojų, jog tokios institucijos gali tapti tam tikro politinio susidorojimo su jomis ar politikams neįtikusiais asmenimis ar jų grupėmis įrankiu”.
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti Žvalgybos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir įgaliojimus, Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką bei socialines garantijas.
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas numato, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos institucijos veiklą. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Žvalgybos institucijų vyriausybinę kontrolę atlieka Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymų nustatytą kompetenciją. Taip pat nustatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai.
Įstatyme nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolės institucija, užtikrinanti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija turi naują pirmininką. Seimo sprendimu juo patvirtintas šios komisijos narys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Viktoras Rinkevičius.
Ketvirtadienį už tokį nutarimą balsavo 43 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai, niekas nebuvo prieš.
V. Rinkevičius komisijos pirmininko pareigose pakeis „valstietį“ Dainių Gaižauską, kuris tapo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje dirba 7 parlamentarai. Komisijos pirmininko pavaduotojas yra Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija vykdo kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą.
Komisija prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Konstituciją ir įstatymus, analizuoja kriminalinės žvalgybos subjektų finansinių išteklių naudojimo veiksmingumą ir racionalumą. Parlamentinė komisija tiria kriminalinės žvalgybos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus ir analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą.
Komisija taip pat analizuoja kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių teisės aktų būklę, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl jų tobulinimo.
Seimo komisija gali atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus.
Komisija gali perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gali siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas einantiems pareigūnams.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis reiškia susirūpinimą dėl Seimo valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų, jo nuomone, tendencingo ir nepagrįsto opozicijos Seimo narių puolimo dėl to, kad jie principingai vykdo valdžios parlamentinę kontrolę.
„Pastaruoju metu pajutome tendencingą puolimą iš valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prieš mūsų frakcijos kolegas, kurie sąžiningai dirba savo darbą ir būdami opozicijos atstovai gerai atlieka parlamentinės kontrolės funkciją. Apmaudu, kad politinėse kovose nusileidžiama net iki tokio lygio, kai dėl kritikos valdžiai yra persekiojami ne tik parlamentarai, bet ir jų šeimų nariai. Kartais susidaro įspūdis, kad gyvename ne 27 metų demokratiją skaičiuojančioje Lietuvoje, bet kurioje nors iš autoritarinių kaimyninių valstybių, kur opozicijos persekiojimas bet kokiomis priemonėmis jau yra tapęs įprastu reiškiniu“, – pažymi TS-LKD frakcijos seniūnas.
Jis primena, kad šią savaitę į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Seimo Sveikatos komiteto narė Agnė Širinskienė dėl Seimo nario prof. Vytauto Juozapaičio neva neteisėtai gauto atlygio už kūrybinę veiklą. „Reikia pabrėžti, kad užsiimti tokia veikla Seimo nariui leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimo statutas. Dar keisčiau, kad, komentuodamas žiniasklaidai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis akivaizdžiai sakė netiesą teigdamas, jog nežinojo, kur vyksta kolega Seimo narys. Tiek festivalio organizatorių laiške Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui, tiek Seimo valdybos sprendime, kurį pasirašo V. Pranckietis, nurodyta, kad prof. V. Juozapaitis išleidžiamas dalyvauti Rygos festivalio iškilmingame koncerte“, – sako G. Landsbergis.
Jo teigimu, dar anksčiau prof. V. Juozapaitį užsipuolė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis neva dėl kišimosi į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkurso vykdymo procedūras, nors Seimo narys siekė, kad konkursas vyktų skaidriai ir nebūtų proteguojami konkretūs asmenys.
Pasak G. Landsbergio, panašiai elgiamasi ir su TS-LKD frakcijos nariu Antanu Matulu, kai dėl jo pagrįstos kritikos Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės veiklai ir vykdomai sveikatos srities politikai užsipuolama jo žmona, dirbanti Sveikatos apsaugos ministerijoje. „Stebint viešus ministro pareiškimus susidaro įspūdis, kad, naudojantis tarnybine padėtimi, darant spaudimą ministrui pavaldžiai Seimo nario sutuoktinei, bandoma užčiaupti ir patį Seimo narį“, – sakoma Seimo TS-LKD frakcijos Viešųjų ryšių grupės pranešime.
Lietuvos Seimo opozicija, vadovaudamasi Seimo Statuto 86 straipsnio 1 dalimi, siūlo Seimo Pirmininkei vasario 10-12 dienomis sušaukti Seimo neeilinę sesiją. Tai turbūt pirmas atvejis Seimo istorijoje, kai neeilinė sesija šaukiama opozicijos iniciatyva.
Sesijoje – per 40 įvairių įstatymų Seimo nutarimų, projektų. Keletas klausimų – iš parlamentinės kontrolės sferos: tai socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsakymai, ką Vyriausybės atstovai daro padėdami lietuviams, kurių vaikai paimami Norvegijos tam tikrų institucijų.
Dviejų slaptų vyriausybinių sekimo programų demaskavimas iššaukė gyvą diskusiją apie privataus gyvenimo ir nacionalinio saugumo paslaptį. Kad svarstymas būtų vaisingas, pirmiausia būtina išsklaidyti keletą mitų, tvirtina informacijos apsaugos specialistas Danielis Dž.Solouvas leidinio "The Washington Post" puslapiuose.
Po to, kai saugumo tarnybos pripažino, kad yra dvi programos telefoninių skambučių duomenims rinkti, ramindamas amerikiečius Barakas Obama paaiškino, kad juos domina tik pokalbių trukmė ir numeriai, sakoma straipsnyje.
Vokiečių specialiosios tarnybos seka Bundestago “Kairiųjų” partijos deputatus. Apie trečdalis frakcijos, remiantis “Spiegel” informacija, yra Konstitucijos apsaugos tarnybos akiratyje: 27 bundestago deputatai ir dar 11 partijos narių iš įvairių federalinių žemių.
Tai, kad specialiosios tarnybos seka “kairiuosius”, buvo žinoma ir anksčiau, tačiau manyta, kad stebimi tik radikaliojo sparno atstovai. Konstitucijos apsaugos tarnyba atsisakė paminėti sekamųjų pavardes. Dabar paaiškėjo, kad sekimo apimtis žymiai didesnė nei buvo teigiama anksčiau.
