Minkštoji kamera
Minkštoji kamera

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus apie muziejines veiklas per 30 metų ir ukrainiečių laisvės kovos palaikymui skirta meninė instaliacija „Mes kaltiname Maskvą dėl vykdomo ukrainiečių tautos genocido“ 

Atidaroma lauko paroda „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui 30

Nuo rytoj sostinės centre vaikštinėjantys turistai ir miesto gyventojai turės galimybę lauke pradėti pažintį su Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi – išstatoma pirmoji lauko paroda, kuri iki gruodžio 31 d. bus eksponuojama šalia muziejaus pastato. Stendai rikiuojami prie namo, lietuviams tapusio svetimos, kraštą okupavusios valdžios žiaurumo ir brutalumo simboliu.

„Per lakonišką ir kartu kontrastingą apžvalgą to, kas vyko pastato viduje, kaip jis pavirto kalėjimu, neteisybių, fizinio skausmo, dvasinių kančių, visuotinio persekiojimo ir mirties vieta, ir to, kaip vėliau Lietuvos žmonių drąsos, jų patriotizmo ir laisvės troškimo dėka statinys tapo svarbių istorinių įvykių liudytoju, savotišku viešąją erdvę formuojančiu veiksniu bei, galiausiai, savarankiškos valstybės istorinės atminties atrama – atskleidžiama esminė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paskirtis“, – sako istorikas Remigijus Černius, neseniai pradėjęs eiti muziejaus direktoriaus pareigas.

Pasak R. Černiaus, visuomenei pristatančio muziejaus parodą apie vykdytą muziejinę veiklą, per 3 dešimtmečius įamžinta autentiška klaikaus tautų genocido planuotojų ir vykdytojų realybė, sudėtinga Lietuvos partizanų kova, pagrindiniai ginkluoto ir dvasinio pasipriešinimo herojai, sukaupti unikalūs muziejiniai fondai ir atidarytos unikalios ekspozicijos, vykdomos edukacijos bei atminimo renginiai. Muziejaus veiklos jubiliejui skirtoje parodoje užfiksuoti pagrindiniai muziejininkų ir jo lankytojų susibūrimai.

Jubiliejinę parodą sudaro 3 struktūrinės dalys: pirmoji pasakoja pastato istoriją, eksponuoja statinio planus, kur egzekucijų vykdymo kambarys KGB-istų įvardytas „virtuve“, primena svarbiausius KGB kalėjimo kalinius. Antroji parodos dalis skirta supažindinti su prie muziejaus pastato vykusiais svarbiais Nepriklausomybės atkūrimo įvykiais – paradais, mitingais, protesto akcijomis, paminklų griovimu ir statymu bei pan. Vis dėl to, muziejininkų veiklos užkulisiai, jų kasdienybė žiūrovui lieka tik numanoma – trečioji, gausiausiai nuotraukomis iliustruota lauko parodos dalis demonstruoja išskirtinių atmintinų ir kultūrinių renginių įvairovę ir lankytojų patiriamų emocijų paletę – nuo pasididžiavimo iki pasibaisėjimo, nuo ašarų iki šypsenų.

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sukaupta vizualinė medžiaga.

Meninė instaliacija – skatinti muziejaus lankytojus viešu pareiškimu išreikšti ukrainiečių laisvės kovos palaikymą

Kultūrinių iniciatyvų grupės  „Kvadratas“ vadovo menininko Tomo J. Daunoro per meninę instaliaciją „Karo šukės“ Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje įgyvendinama pilietinė akcija „Mes kaltiname Maskvą dėl vykdomo ukrainiečių tautos genocido“ įsiliejo į Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus jubiliejinių renginių programą.

Mes kaltiname. Meninė instaliacija. Plakatas

„Aš praleidau daug laiko Ukrainoje 2019–2021 m. Sukūriau šį projektą, nes norėjau parodyti karo fragmentus, kuriuos surinkau pats kartu su kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio 30-osios ukrainiečių brigados kariais iš gynybos linijų apkasų Rytų Ukrainoje“, – sako T. J. Daunoras, kurio projektas po 2022 m. vasario 24 d. įgyja naują pobūdį. Instaliacija susideda iš autentiškų šautuvų vamzdžių, lengvųjų ir sunkiųjų kulkosvaidžių amunicijos, sprogstamųjų minosvaidžių liekanų, suvarpytų šarvų fragmentų detalių, kurias Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus lankytojai galės ir liesti, ir fotografuoti bei filmuoti. „Užfiksuotas įspūdis, tikimės, virs vieša Ukrainos palaikymo ar/ ir Maskvos kaltinimo žinia ar jos iliustracija, kurią į socialinius tinklus bus galima paleisti per platformą www.warshards.lt“, – kviečia menininkas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys pažymi, kad meninė instaliacija totalitarinių režimų nusikaltimų istorijos muziejuje leis pajusti šiandieninę ukrainiečių kančią, o viešų žinučių srautas tarptautinei bendruomenei leis išlaikyti visuomenės spaudimą sprendimų priėmėjams, kad taiką ir humaniškumą niekinantys agresoriai sulauktų realios bausmės už savo nusikaltimus.

Renkant karo Ukrainoje šukes aktyviai bendradarbiavo Ukrainos kariai, karo kapelionai ir vietiniai gyventojai. Taip pat prisidėjo Ukrainos nacionalinis karo istorijos muziejus ir Lietuvos Respublikos ambasada Kijeve.

PLAČIAJAI VISUOMENEI INSTALIACIJA ATSIVERIA 2022 M. SPALIO 28 D. PENKTADIENĮ 15.00 VAL. Iki tol – lankytojams atviras Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ekspozicijų ir parodos „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ lankymas

ŽURNALISTUS KVIEČIAME 12.00 VAL. Į IŠKILMINGĄ RENGINĮ, INSTALIACIJA JUMS BUS PARODYTA IŠ KARTO PO JO.

Trumpai apie renginį: https://www.facebook.com/events/5555308381203914/?ref=newsfeed

Parodos atidarymas – spalio 28

Primintina, kad Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvo įsteigtas 1992 m. Ant steigimo dokumento tuometinio LR kultūros ministro Dariaus Kuolio ir Lietuvos tremtinių bei politinių kalinių sąjungos prezidento Balio Gajausko parašai. Muziejus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perduotas 1997 m.

Iš pradžių muziejus buvo vadinimas Genocido aukų muziejumi, 2018 m. jo pavadinimas pakeistas į Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pavadinimą.

Muziejui 1992–1997 m. vadovavo Gintaras Vaičiūnas, 1997–2022 m. – Eugenijus Peikštenis. Nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. muziejaus vadovu paskirtas istorikas Remigijus Černius.

Aldona Jakovienė; LGGRTC

2022.10.28; 07:00

Parodoje – XX a. pab.–XXI a. pr. Lietuvoje sukurta ir pagaminta ginkluotė. KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministerijoje lankytojai nuo birželio 1 d. galės susipažinti su neeilinėmis muziejinėmis vertybėmis ir Lietuvos nepriklausomybės pradžios simboliais: XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje Lietuvoje sukurta ir pagaminta ginkluote.
 
Atkūrus Lietuvos valstybę, viena svarbiausių užduočių nepriklausomybei apginti ir išsaugoti buvo ginkluotųjų pajėgų kūrimas. Joms buvo reikalinga ginkluotė, o sudėtingomis sąlygomis apsirūpinti ginklais buvo mėginama visais įmanomais būdais.
 
Pirmieji ginklai Lietuvoje paskutiniais sovietinės okupacijos metais buvo kuriami pogrindžio sąlygomis. Vienas iš pagrindinių tų laikų ginklakalių Seimo gynybai paruošė apie 600 savadarbių svaidomųjų sprogmenų, įskaitant ir vadinamuosius Molotovo kokteilius. Paskelbus nepriklausomybę, ginklų kūrimas buvo tęsiamas ir valstybiniu lygmeniu. 1991 m. tuometinio krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus iniciatyva buvo įkurta eksperimentinė bendrovė „Vytis“, kurios pagrindiniai produktai buvo rankiniai svaidomieji sprogmenys ir lengvieji šaunamieji ginklai, ypač – pistoletai kulkosvaidžiai.
 
Kaip pažymi pranešime Krašto apsaugos ministerija, iki Giraitės ginkluotės gamyklos projekto, pradėto 2000 m., eksperimentinė bendrovė „Vytis“ buvo vienintelis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos karinės pramonės objektas, užsiimantis ginkluotės gamyba.
 
Lietuvoje kurti skirtingų modifikacijų pistoletai – kulkosvaidžiai „Vytis“, pistoletas – kulkosvaidis „L-1“, pistoletas – kulkosvaidis „Vladas“ ir rankinės granatos „RPG-91“, RPG- 92.
 
Krašto apsaugos ministerijoje eksponuojamoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje lankytojai galės išvysti unikalius ir retus XX a. pabaigoje Lietuvos konstruktorių sukurtus ginklus ir jų bandomuosius variantus. Tai ne tik visuomenei jau žinomų pistoletų-kulkosvaidžių „Vytis-2“ pavyzdžiai, bet ir gerokai retesni, iki šiol neeksponuoti arba mažai eksponuoti ginklai.
 
Šalia 1991–1997 m. veikusios eksperimentinės įmonės „Vytis“ pagamintų šaunamųjų ginklų pristatomi ir šioje įmonėje pagamintų granatų pavyzdžiai, taip pat nuo 2000 m. veikiančios, karinės ir civilinės amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamyklos produkcija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.31; 07:36

Parodos TIKĖJIMAS ir LAISVĖ eksponatas

2021 m. Laisvės premijos laureatais Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė tris pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbius: 1983–1989 metų leidinio redaktorių, Telšių vyskupą emeritą Joną Borutą SJ, šio leidinio leidėjas ir bendradarbes Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuoles seseris Juliją Bernadetą Mališkaitę SJE ir Gerardą Eleną Šuliauskaitę SJE.

Pagerbiant 2021 metų Laisvės premijos laureatus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojai parengė parodą „TIKĖJIMAS IR LAISVĖ: Laisvės premijos laureatai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiai. 

Parodoje, skirtoje 2021 metų Laisvės premijos laureatams – pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams – pristatomos nuotraukos nušviečia jų dalyvavimą Lietuvos neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo judėjime, kovą už žmogaus teises Lietuvos okupacijos metais ir veiklą nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Centrinės Europos jėzuitų provincijos Vilniaus archyve, Kauno arkivyskupijos muziejaus archyve, žurnalo „Artuma“ archyve, Šventojo Sosto dienraščio „L’Osservatore Romano“ archyve, asmeniniuose seserų Julijos Bernadetos Mališkaitės SJE, Gerardos Elenos Šiuliauskaitės SJE archyvuose, Evgenios Levin, Andriaus Navicko, Nijolės Sadūnaitės, kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ, monsinjoro Alfonso Svarinsko, Gražinos Gajauskaitės, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, Tomo Vyšniausko archyvuose.

Fotografijų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Juozas Bruzga, Robertas Dačkus, Kostas Kajėnas, Evgenia Levin, Juozas Lukoševičius, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Gediminas Svitojus, Povilas Vaitkus, Tomas Vyšniauskas, kun. Juozas Zdebskis, Algimantas Žižiūnas.

Paroda Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius) eksponuojama nuo š. m balandžio 6 d. iki gegužės 22 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Informacijos šaltinis – LGGRTC

2022.04.07; 02:00

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos, skirtos Rainių tragedijos 80-mečiui, atidarymą Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus kiemelyje (Aukų g. 2A, Vilnius).

Parodos atidaryme kalbės krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Serva, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė Rūta Trimonienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Atidaryme dalyvaus Veronika Povilionienė, saksofonininkas Petras Vyšniauskas.

Trys kilometrai į rytus nuo Telšių, Rainių miškelyje, 1941 m. naktį iš birželio iš 24-osios į 25-ąją besitraukiantys sovietų kariai, talkinami vietinių NKGB ir NKVD pareigūnų, sadistiškai nužudė 76 Telšių kalėjimo politinius kalinius. Žuvusieji – tarnautojai, ūkininkai, moksleiviai, mokytojai, prekybininkai, amatininkai, darbininkai iš Telšių, Kretingos ir kitų vietovių, vienintelė jų „kaltė“ buvo Tėvynės meilė ir nenoras paklusti sovietų valdžiai. Šį birželį minime Rainių tragedijos 80-ąsias metines.

Parodoje „Rainių tragedija: atmintis gyva“ eksponuojamas žiauriai nukankintų žmonių sąrašas, kaltinimai, kuriais remiantis buvo suimti ir vėliau nužudyti žmonės. NKVD ir NKGB darbuotojai pasinaudojo tuo, kad prasidėjo karas, ir naikino kitokių pažiūrų žmones, buvusių lietuviškų organizacijų (tautininkų, jaunalietuvių, šaulių ir kt.) narius. Jie buvo suimti už vadinamąją „antisovietinę veiklą“, įvairias tautiškumo apraiškas.

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Parodoje eksponuojami NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininko Petro Raslano ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininko D. Rociaus 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimai Lietuvos komunistų partijos sekretoriui Antanui Sniečkui. P. Raslanas rašė: „buvo prieita išvados, kad palikti Telšių kalėjime virš 70 kontrrevoliucionierių savaime jau sudaro organizuotą gaują prieš Raudonąją armiją, ir juos ten palikti yra nusikaltimas. Tada man davė dalinį kariuomenės, keturis sunkvežimius ir du tankus, ir pasiūlė grįžti į Telšius. Aš sutikau ir pasiėmęs keletą darbuotojų ir Telšių Vykdomojo komiteto pirmininką drg. D. Rocių, 24-VI-41 m. į pavakarį išvykau.“ Vėliau P. Raslanas teigė: „Aš esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto.“

Taip pat eksponuojami liudininkų prisiminimai, kaip buvo išvežti politiniai kaliniai, kaip surasti jų palaikai, taip pat ekspertų išvados atkasus kapavietes. Yra eksponuojamas 2001 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis P. Raslanui.

Parodoje nuosekliai pasakojama, kokia buvo to meto politinė situacija Lietuvoje, už ką, kodėl suimti ir kalinti žmonės, kaip jie mirė. Parodyta, kad apie Rainių tragedijos nusikaltimus prabilta tik 1988 metais, vėliau sudaryta vyriausybinė komisija karo nusikaltimams tirti. Vienintelis gyvas likęs 1941 m. birželio 24–25 d. žudynių vykdytojas P. Raslanas Šiaulių apygardos teismo nutarimu (jam nedalyvaujant) nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos, dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Šiaulių apygardos teismo archyvo.

Kviečiame registruotis į parodos atidarymą ›.

Paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“ nuo birželio 16 iki 22 d. eksponuojama Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus skverelyje (Aukų g. 2A, Vilnius).

Informacijos šaltinis – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

2021.06.17; 02:00

Paroda – KGB sulaikyti užsienio žvalgai. Fiktyvių dokumentų pavyzdžiai

Šaltasis karas tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų demokratinių valstybių aktyviai reiškėsi ne tik politikos srityje, ginklavimosi varžybose, bet ir visuomenei nematomoje specialiųjų tarnybų tarpusavio kovoje. Šios tarnybos stengėsi išaiškinti varžovų paslaptis ir kartu apsaugoti savąsias.

Represijomis ir bauginimais padėjęs sovietų valdžiai kontroliuoti visuomenę, KGB aktyviai veikė ir vykdydamas žvalgybinę veiklą užsienyje bei kontržvalgybinę – šalies viduje. Sovietai tam skyrė ypač daug dėmesio ir finansų, todėl KGB tapo viena galingiausių ir žinomiausių specialiųjų tarnybų pasaulyje.

Šnipinėjimu užsienio valstybėse užsiėmė SSRS KGB Pirmoji vyriausioji valdyba – PGU. Ją sudarė daug įvairių padalinių, kurie rūpinosi žvalgybinių operacijų planavimu, techninėmis priemonėmis, agentų darbu, dokumentais, radijo ryšiu, šifravimu, gautų duomenų analize.

Antra, ne ką mažiau svarbi sovietų saugumo užduotis, buvo kova su užsienio žvalgybų veikla Sovietų Sąjungos viduje. Už kontržvalgybą buvo atsakinga KGB Antroji vyriausioji valdyba.

„Amerikiečių žvalgas – Diplomatas Smitas ir jo įranga. Smitas buvo demaskuotas jam bandant nufotografuoti karinį objektą”
„Amerikiečių žvalgas – Diplomatas Smitas ir jo įranga. Smitas buvo demaskuotas jam bandant nufotografuoti karinį objektą”

Atskiri skyriai sekė į SSRS atvykusius užsieniečius – turistus, žurnalistus, studentus, įvairių sričių specialistus, sporto, kultūros renginių dalyvius. Į kiekvieną iš jų buvo žiūrima kaip į potencialų užsienio specialiosios tarnybos agentą. Užsieniečiams buvo skirti atskiri viešbučiai ir restoranai su paslėpta sekimo įranga ir KGB „parengtu“ personalu, lankytis galima buvo tik leistinose teritorijose.

Nuolatos buvo stebimos „kapitalistinių“ valstybių ambasados ir jų darbuotojai. Diplomatinis imunitetas buvo labai palanki priemonė žvalgybinei veiklai pridengti, dėl to ambasados dažnai tapdavo pagrindiniais žvalgybos centrais.

Sovietų valdžia, KGB vadovybė mėgdavo pasigirti pagautais šnipais – tai buvo svarbi propagandinio karo ir komunistinės ideologijos dalis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „KGB sulaikyti užsienio žvalgai ir jų įranga“, kurioje demonstruojamas propagandiniams ir mokomiesiems tikslams KGB parengtas fotografijų ciklas apie sugautus užsienio žvalgus, iš jų atimtą įrangą ir ginklus. Parodą galima rasti čia:

https://slides.com/lggrtc/kgb-sulaikyti-uzsienio-zvalgai-ir-ju-iranga/fullscreen?token=q-a_eBhC

„Amerikiečių agento buitiniai daiktai. Spiningo ritėje jis saugojo bloknotą su šifrais ir šnipo užrašais, suomiško peilio rankenoje – instrukciją, skutimosi teptuke – slaptaraiščiui naudotas tabletes“
„Amerikiečių agento buitiniai daiktai. Spiningo ritėje jis saugojo bloknotą su šifrais ir šnipo užrašais, suomiško peilio rankenoje – instrukciją, skutimosi teptuke – slaptaraiščiui naudotas tabletes“
„Wadie“ modelio pistoletas ir rašiklių bei automatinių pieštukų pavidalo ginklai su įvairiais cheminiais preparatais užtaisytais šoviniais“

Virtualioje parodoje naudojama medžiaga saugoma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinyje „Sovietų represinių žinybų veikla“.

Nuotraukos iš LGGRTC archyvo

Užrašai ant nuotraukų:

  1. „Amerikiečių žvalgas – Diplomatas Smitas ir jo įranga. Smitas buvo demaskuotas jam bandant nufotografuoti karinį objektą”
  2. „Amerikiečių agento buitiniai daiktai. Spiningo ritėje jis saugojo bloknotą su šifrais ir šnipo užrašais, suomiško peilio rankenoje – instrukciją, skutimosi teptuke – slaptaraiščiui naudotas tabletes“
  3. „Wadie“ modelio pistoletas ir rašiklių bei automatinių pieštukų pavidalo ginklai su įvairiais cheminiais preparatais užtaisytais šoviniais“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Dalius Egidijus Stancikas yra Vyriausiasis  specialistas (Strateginio vystymo ir komunikacijos skyrius)

2021.04.30; 12:00

Vilniaus rotušėje antradienį atidaromos dvi parodos: grafikos paroda „Ryšys“ ir tapybos – „Spalvos ir struktūros“.
 
Paroda „Ryšys“ sujungė dvi menininkes grafikes – airę Aoife Barrett ir lietuvę Neringą Žukauskaitę. Prieš porą metų menininkės susitiko projekto Wom@rts grafikų rezidencijoje Limerike (Airijoje). Kūrybinės idėjos, mintys ir ieškojimai atvedė prie bendros parodos „Ryšys / Connection“.
 
Kiekviena menininkė savaip plėtoja ryšio temą, tačiau atrandamos ir bendros sąsajos bei idėjos, sakoma Vilniaus rotušės pranešime. Abi eksperimentuoja su grafikos technikomis, peržengdamos klasikinės grafikos ribas.
 
A. Barrett savo kūryboje remiasi savo senelio sodininkystės dienoraščiais, juos analizuoja, tiria bendruomenių sąveiką, jų sąsajas su vieta, kraštovaizdžiu, aplinka. Kaip galime naudoti tradicinius amatus, įgūdžius ir žinias, kad užmegztume stipresnius ryšius? Kaip darbas rankomis leidžia mums mąstyti ir giliau susieti save su mus supančiu pasauliu?
 
N. Žukauskaitė ryšio ieško tarp tikrojo gyvenimo ir skaitmeninės aplinkos, kelia klausimus apie tokio pasaulio ir asmens dualizmą, susidvejinimą. Per asmeninę, buitinę erdvę menininkė nagrinėja, kaip keičiasi mūsų gyvenimas ir kokius izoliuotus socialinius santykius mes patiriame. Kur yra tikroji realybė: ši ar skaitmeninė, kuri paremta naudos skaičiavimu? Ar šiandien labiau norime atsiskleisti ar pasislėpti?
Parodoje eksponuojami specialiai Vilniaus rotušei sukurti darbai, kuriuose nagrinėjami ryšiai tarp skirtingų aplinkų, vietos pojūčių, erdvės ir žmogaus santykių.
 
„Spalvos ir struktūros“ – tai rinktinė tapytojo Gintauto Vaičio personalinė paroda, kurioje eksponuojama daugiau nei dvidešimties pastaraisiais metais sukurtų abstrakčių paveikslų kolekcija, sakoma Vilniaus rotušės pranešime.
 
G. Vaičys yra žymus lietuvių viduriniosios tapytojų kartos atstovas, aktyvus Lietuvos dailininkų sąjungos narys, buvęs išeivijos dailės grando Kęstučio Zapkaus mokinys, priklausęs legendinei, dar XX a. pabaigoje išgarsėjusiai, to meto jaunųjų menininkų grupei „Geros blogybės“.
Parodoje „Spalvos ir struktūros“ dominuoja ritmiškos intensyvaus kolorito kompozicijų variacijos – greta akrilu tapytų drobių dailininkas pristato eksperimentinius autorinės technikos koliažus. Tiek kontrastingomis, tiek niuansuotomis spalvinėmis dėmėmis grindžiamos G. Vaičio abstrakcijos išsiskiria konstruktyvia išdėstymo logika ir subtilia jautriai nutapytų tonų gradacija. Pasak autoriaus, „… ieškau ritmo, kurį komponuoju iš sudėtingų reguliarių linijų ir juodų segmentų. Nes mūsų gyvenimas – tai ritmingas visa ko pasikartojimas. Kvėpavimas ir širdies dūžiai, vienas po kito einantys metų laikai, saulėlydžiai ir saulėtekiai, potvyniai ir atoslūgiai…“
 
„Manau, ši paroda Vilniaus rotušėje yra išskirtinė proga ne tik pamatyti naujausius Kauno dailininko Gintauto Vaičio darbus, bet ir konceptualiai permąstyti abstrakčiosiosios lietuvių dailės raidą ir perspektyvas“, – sako dailėtyrininkė Rita Mikučionytė.
G. Vaičys gimė 1965 m., gyvena ir dirba pedagoginį darbą Kaune.
 
1987–1993 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1999 m., kultūrinės asociacijos „Borussia“ narys nuo 2014 m.
 
Lietuvoje surengė apie 70 personalinių parodų, užsienyje – per 20 personalinių parodų (Estija, Lenkija, Vokietija, Austrija, Čekija, Šveicarija). Dalyvavo 300 grupinių parodų Lietuvoje ir 100 grupinių parodų užsienyje.
 
Autoriaus darbų yra kolekcijose mūsų šalies ir užsienio muziejų kolekcijose, taip pat privačiuose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:01

Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

Net 60 procentų iš beveik 300 pernai tradicinėje Lietuvos gamintojų parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ dalyvavusių įmonių jau pateikė paraiškas artėjančiam 2020 metų renginiui. Viliamasi, kad nauja koronaviruso banga neprivers atidėti spalio 9–11 dienomis numatomos datos.
 
Anot vieno iš parodos rengėjų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovo Jono Guzavičiaus, 12 metų populiarumą išlaikanti paroda yra žinoma visuomenėje bei pelniusi dalyvių pasitikėjimą.
 
„Parodos tikslas – pristatyti Lietuvoje sukuriamus gaminius ir teikiamas paslaugas, skatinti lietuviškų produktų vartojimą, stiprinti šalies gamintojų ir jiems aktualių paslaugų, įrangos tiekėjų bendradarbiavimą. Jos devizas ypač aktualus šiemet, kai pandemija apribojo daugelį ryšių tarp šalių, kai su kiekviena karantino diena auga ir ekonominiai šalies nuostoliai. Tad iš tikrųjų dabar kiekvienam Lietuvos pirkėjui renkantis prekę, pirmenybę reikėtų skirti savajai, lietuviškai. Kad greičiau atsigautų šalies verslai ir gamintojai“, – sakė Eltai J. Guzavičius.
 
Turėdamas vilčių, kad karantinas rudenį jau nebedraus masinių renginių uždarose patalpose, UAB „Ekspozicijų centras“ kartu su partneriais – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija – kviečia įmones registruotis į šią parodą. Dalyvių paraiškų laukiama iki 2020 m. rugsėjo 10 d.
Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
 
Parodos rengėjai tikisi, kad jau tradicinis renginys vėl stebins lankytojus maisto produktų, gėrimų degustacijomis, kosmetikos, buitinės chemijos, aprangos ir aksesuarų įvairove bei sprendimais būstui ir interjerui. Geriausių parodoje pristatytų gaminių bei jų gamintojų lauks apdovanojimai – aukso medaliai bei diplomai.
 
ELTA primena, kad produktai renkami iš anksto paskelbtame konkurse, kurio metu kompetentingos komisijos vertina kiekvienai konkurso kategorijai pateiktus eksponatus. Nugalėtojai apdovanojami renginio atidarymo ceremonijoje, plačiai populiarinami, o gaminiai demonstruojami parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ laureatų vitrinoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 07:00

Paroda „Vasario 16-osios Akto signatarai pašto ženkluose”, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo lankytojų centre ketvirtadienį atidaryta paroda „Vasario 16-osios Akto signatarai pašto ženkluose”, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.
 
Sveikinimo žodį tarė parodos globėjas Seimo narys Arvydas Anušauskas, Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė, Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė.
 
Ekspozicijoje pristatomi pašto ženklai ir piešiniai iš dailininko Jokūbo Zovės asmeninės kolekcijos, taip pat originalūs dokumentai, saugomi Lietuvos valstybės naujajame archyve.
„Vasario 16-osios Akto signatarai pašto ženkluose”, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Parodos autoriaus teigimu, pašto ženklų seriją „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai”, valstybinė įmonė „Pašto ženklas” pradėjo leisti 1993 m. Kiekvienais metais buvo leidžiama po du šios serijos pašto ženklus. Visa leidyba truko dešimt metų, iki 2003-ųjų.
 
„Paroda įdomi ir tuo, kad parodau, kaip vyksta pašto ženklų kūryba, papildydamas ją piešiniais”, – sako šių pašto ženklų kūrėjas dailininkas J. Zovė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 08:11