Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, daugiausiai palaikymo sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Birželio mėnesį už reitingų lentelės lyderius, Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamus socialdemokratus, balsą būtų atidavę 12,6 proc. rinkėjų. Tuo tarpu gegužės mėnesį už LSDP būtų balsavę 14,5 proc. gyventojų.
Birželį už antroje vietoje likusius konservatorius balsuotų 8,8 proc. rinkėjų. Gegužės mėnesį už TS-LKD balsą būtų atidavę 9,2 proc. gyventojų.
Po šių dvejų lyderiaujančių partijų trečioje vietoje birželio mėnesį – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 7,9 proc. rinkėjų. Ši partija gegužės mėnesį vykdytoje apklausoje sulaukė 6,8 proc. apklaustųjų palaikymo ir buvo ketvirtoje reitingų lentelės vietoje.
Ketvirtoje vietoje birželį – ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuriai palaikymą išreiškė 7,8 proc. žmonių. Gegužės mėnesį šią partiją palaikė mažiau rinkėjų – 6,6 proc.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią gegužės mėnesį būtų palaikę 8,8 proc. respondentų, birželį sulaukė mažiau rinkėjų palaikymo – 6,7 proc. apklaustųjų balsų.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Laisvės partija (4,8 proc.), partija „Laisvė ir teisingumas“ (4 proc.), Darbo partija (2,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) (2,2 proc.).
Už kurią kitą partiją balsuoti birželio mėnesį ketino 10,8 proc. respondentų, 11,9 proc. apklaustųjų teigė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 19,7 proc. nurodė, kad nėra apsisprendę, kokią partiją palaikytų.
Tyrime pateikiami partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. apklaustųjų atsakymų, rezultatai. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
I. Šimonytė labiausiai tinka eiti Vyriausybės vadovės pareigas
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma pasirinkti, kurie politikai arba visuomenės veikėjai labiausiai tiktų eiti Ministro pirmininko pareigas. Apklausa rodo, kad daugiausiai gyventojų balsų sulaukė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, kurią kaip tinkamiausią Vyriausybės vadovę birželį pasirinko 9,6 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,9 proc.). Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Antrojoje reitingų lentelės vietoje – LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, kurią ministro pirmininko poste birželį norėjo matyti 7 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,8 proc.).
Toliau premjero pareigas tinkamiausių užimti asmenų sąraše rikiuojasi ekspremjeras S. Skvernelis (6,2 proc.), Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (5,7 proc.), parlamentaras Aurelijus Veryga (3,8 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,1 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,6 proc.), buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis (2,6 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (2,6 proc.), LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis (2,2 proc.).
Vyriausybės veikla vis dar vertinama labiau neigiamai
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą. Teigiamai Ministrų Kabineto veiklą įvertino 3,2 proc. apklaustųjų, o 25,7 proc. – greičiau teigiamai. Palyginus su gegužės mėnesiu, 4,6 proc. padidėjo apklaustųjų dalis, kuri Vyriausybės darbą įvertino greičiau teigiamai.
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Visgi didesnė dalis dalyvavusiųjų apklausoje Vyriausybės darbą įvertino kritiškai: neigiamai – 30,9 proc. greičiau neigiamai – 33 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Svarstyklės – kas įtakingesnis. Slaptai.lt foto
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“, panašu, išjudino jau kurį laiką nematytus pokyčius Eltos užsakymu atliekamose „Baltijos tyrimų“ apklausose.
Vasario 22-kovo 3 dienomis vykusi apklausa atskleidė, kad partija „Vardan Lietuvos“ reitingų lentelėje įsitaisė tarp lyderių. Už dar neseniai Lietuvoje įsteigtą partiją vasario mėnesį ketino balsuoti 13,7 proc. gyventojų. Kadangi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ oficialiai įkurta tik sausio pabaigoje, prieš tai „Baltijos tyrimų“ vykdytoje sausio mėn. apklausoje ji nebuvo įtraukta į anketą.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija. Populiariausių partijų sąrašo pirmąja vieta kurį laiką besidžiaugusių socialdemokratų palaikymas sumenko ryškiausiai – 3,9 procentinio punkto. Vasario mėnesio duomenimis, LSDP palaikė 12 proc. gyventojų, o sausį tokių buvo 15,9 proc.
Tuo tarpu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) populiarumas analogišku metu augo 3,6 procentinio punkto. Sausio mėnesį konservatorius palaikė 8,1 proc. gyventojų, o vasario pabaigoje TS-LKD populiarumas siekė jau 11,7 proc.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje – Liberalų sąjūdis. Tiek sausio mėnesį, tiek vasarį šią valdančiąją partiją palaikė 6,7 proc. gyventojų.
Panaši gyventojų dalis vasario pabaigoje rėmė Darbo partiją (6,2 proc.). Tiesa, lyginant su sausio mėnesio apklausomis, šios partijos palaikymas šiek tiek sumenko – mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje „darbiečius“ palaikė 8,6 proc.
Iš esmės tokį patį palaikymą, pastarųjų apklausų duomenimis, turi ir partija „Laisvė ir teisingumas“ (vasarį – 6,2 proc.) bei Ramūno Karbauskio vedami „valstiečiai“ (6,1 proc.). Pastarieji, nepaisant optimistiškų partijos lyderio prognozių, per paskutinį pusmetį prarado ne tik nemažą dalį elektorato bei frakcijos narių, bet ir užimtas pozicijas reitingų lentelės lyderių gretose. „Valstiečių“ populiarumas menko ir pastarąjį mėnesį. Lyginant su sausį atliktomis apklausomis, LVŽS palaikymas sumažėjo 2,6 procentinio punkto – vasario pabaigoje siekė 6,1 proc.
Reitingų lentelės apačioje toliau išlieka valdančioji „Laisvės partija“. Ją vasario mėnesio pabaigoje palaikė 2,9 proc. gyventojų. Lygiai tiek pat buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje.
Su 2,6 proc. siekiančiu palaikymu toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Apie 1 procentą toliau sukasi Lietuvos regionų partijos palaikymas. Sąrašą užbaigia Lietuvos žaliųjų partija (0,6 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (0,5 proc.).
Trys iš dešimties (29,6 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Įvertino pokyčius centro kairės stovykloje: R. Karbauskiui teks apsvarstyti LVŽS išlikimo klausimą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigė, kad jos reitingų pokyčiai, susiję su centro kairės flangui priklausančiomis partijomis labai nenustebino. Tai, kad ekspremjero S. Skvernelio vedama politinė jėga „Vardan Lietuvos“ braunasi į reitingo lyderius buvo aišku ir iš kitų apklausas vykdančių bendrovių. Be to, jos teigimu, tiek LSDP, tiek „Vardan Lietuvos“ elektoratai yra ganėtinai stipriai persidengę. Todėl, pažymėjo profesorė, tai, kad S. Skvernelio partija pastaruoju metu reitingus augino iš esmės socialdemokratų elektorato sąskaita taip pat nieko neįprasto.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kita vertus, profesorės teigimu, „Vardan Lietuvos“ nurėžė ir dalį „valstiečių“ rinkėjų. Ir tai, tęsė ji, nėra tai, į ką R. Karbauskis galėtų nekreipti dėmesio. Paklausta, ar įvertinus pokyčius reitingų lentelėje R. Karbauskis vis dar galės prieš vyksiančius rinkimus samprotauti apie būsimas pergales, politologė nedvejojo – LVŽS lyderiui teks pereiti prie kiek kitokių prognozių. A. Ramonaitės manymu, R. Karbauskiui kur kas aktualesniu klausimu taps „valstiečių“ išlikimas partinėje sistemoje apskritai.
„Kažkokių didelių pergalių, kokias jis turėjo anksčiau, dabar sunku tikėtis. Konkurencija iš visų pusių padidėjusi, o partija nusilpusi. Kita vertus, visiškai nurašyti, kad ši partija išnyks ar nepereis per barjerą – tai aš neskubėčiau. Nes iš mūsų darytų tyrimų buvo matyti, kad maždaug pusė, kurie balsavo už „valstiečius“, balsavo dėl Skvernelio, o kita – dėl Karbauskio. Aš spėčiau, kad tie, kurie balsavo dėl Karbauskio, gali išlikti, jeigu ta partija visai nesusiskaldys ir nesubyrės. Manau, kad „valstiečiai“ gali išsilaikyti tarp 5-7 ar 5-10 procentų“, – sakė ji.
Visgi reitingų viršuje atsidūrusiai S. Skvernelio partijai pergalės vainiko vyksiančiuose rinkimuose dar nereikėtų skubėti kabinti. Iki Seimo rinkimų yra dar daug laiko, pažymi profesorė.
„Jei dabar rinkimai vyktų, tai aš visai neatmesčiau, kad Skvernelis gali „nunešti“ visus, tačiau ar jis sugebės prabėgti ilgą distanciją iki rinkimų yra klausimas. Yra klausimas ir tai, kaip jiems pavyks pasirodyti savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose. Taigi dar klausimas, ar nenuslops ta jų banga iki Seimo rinkimų“, – teigė A. Ramonaitė.
Pokyčiams reitingų lentelėje įtakos turėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje
Tam, kad konservatorių palaikymas, pastarųjų apklausų duomenimis, augo labiausiai, politologės teigimu, veikiausiai turi įtakos ir visuomenės reakcija į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. „Baltijos tyrimų“ apklausos pradžia beveik sutapo su Kremliaus pradėta brutalia karine intervencija vasario 24 d. Mariupolis. Nuolat apšaudomas miestas
A. Ramonaitės manymu, šiuo metu stebime iš dalies panašų efektą, koks buvo susiklostęs per pirmąją COVID-19 bangą. Pandemijai 2020 m. pristabdžius šalyje gyvenimą, šoktelėjo Seime dominavusių „valstiečių“ reitingas. Ko gero, panašiai visuomenė sureagavo ir į karinę Rusijos agresiją Ukrainoje, tik šį kartą kilo jau valdančiojoje daugumoje lyderiaujančių konservatorių palaikymas.
„Tai vadinamasis susitelkimas aplink vėliavą, kai yra krizinė situacija“, – teigė profesorė.
Pasak jos, Rusijai sukėlus karą Europoje, dalis klausimų, kurie anksčiau kėlė trintis ar nepasitenkinimą valdančiaisiais, tiesiog nuėjo į antrąjį planą.
„Tiesiog į antrą planą nueina smulkūs dalykai, o į pirmą planą iškyla, šiuo atveju, karas. Ir tarsi pareigos jausmas skatina paremti Vyriausybę sunkiu metu“, – sakė TSPMI profesorė.
Anot A. Ramonaitės, sunku vertinti, kiek ilgai tokia parama galėtų išsilaikyti valdantiesiems. Tai, pažymėjo ji, labai priklausys nuo situacijos Ukrainoje dinamikos.
Apklausa vyko 2022 m. vasario 22 – kovo 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė ir TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė. Eltos nuotr.
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad savivaldos rinkimų išvakarėse aptirpo kone visų politinių partijų reitingai. Pastarąjį mėnesį po 2 procentinius punktus sumažėjo gyventojų, ketinančių balsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) ir partiją Tvarka ir teisingumas.
Smuktelėjus labiausiai palaikomų partijų reitingams, žymiai padaugėjo gyventojų, neapsisprendusių, už ką balsuotų, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai. Lyginant su ankstesne, prieš mėnesį vykdyta apklausa, tokia visuomenės dalis padidėjo net 9 procentais. Šiuo metu šis rodiklis siekia trečdalį (31,8 proc.) visuomenės. Prieš mėnesį neapsisprendusių arba balsuoti neketinančių dalis buvo 22,7 proc.
Ekspertų teigimu, tendenciją, kai šalyje išaugo visuomenės dalis, nežinant,i už ką balsuoti Seimo rinkimuose, galėjo lemti tai, kad gyventojams, vaizdžiai tariant, galvas susuko savivaldos rinkimai. Ekspertai užsimena ir apie kitas tendencijas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės, žvelgiant į reitingus bei savivaldos rinkimus, galima sakyti, kad paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą jau yra įkalta.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos rodo, kad, jei artimiausiu metu būtų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Tėvynės sąjunga (šiuo metu partiją remia 16,2 proc. piliečių, prieš mėnesį tokių buvo 18,5 proc.) bei 14,6 proc. palaikymą turintys „valstiečiai“. Prieš mėnesį LVŽS rėmė 16,8 proc. gyventojų.
Trečioje vietoje su 7,8 proc. palaikymu rikiuojasi LSDP (prieš mėnesį ji turėjo 9,8 proc.) paramą. Nuo socialdemokratų nedaug atsilieka „darbiečiai“. Juos šiuo metu remia 7,2 proc. gyventojų (sausį tokių buvo 6,3 proc.). Ketvirtoji – Tvarkos ir teisingumo partija. Šią politinę jėgą remia 6,7 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 9,2 proc.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 4,8 proc.), Lietuvos centro partija (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 3,7 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (32,9 proc., prieš mėnesį buvo 2,3 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (2,5 proc., prieš mėnesį – 2,9 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,5 proc., prieš mėnesį – 2,8 proc.).
Visgi vienas ryškiausių šios apklausos akcentų yra tai, kad padaugėjo neapsisprendusių, už ką balsuoti. Pasak ekspertų, vienas iš esminių veiksnių, lėmusių tokį ryškų neapsisprendusių piliečių augimą, buvo tai, kad apklausa atlikta prieš pat savivaldos rinkimus.
TSPMI profesorės A. Ramonaitės nuomone, poreikis apsispręsti, už ką balsuoti savo savivaldybėse galėjo tiesiog „susukti galvas“ žmonėms, paklaustiems, ką šie palaikytų nacionaliniuose rinkimuose.
„Gali būti, kad savivaldos rinkimai žmonėms susuko galvas. Pavyzdžiui, žmogus rinkimuose norėjo balsuoti už esamą miesto merą, tačiau to mero partija galbūt jam nėra prie širdies, ir jis nebūtų linkęs už ją balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Tad situacija, kai rinkėjai galvojo, už ką balsuos savivaldos rinkimuose, šiek tiek sumaišo kortas bendrajai nuostatai apie nacionalinius rinkimus“, – samprotavo profesorė.
Ji pabrėžė, kad pakankamai aišku, jog šiuo metu sąsaja tarp savivaldos ir nacionalinės valdžios rinkimų pasidarė ganėtinai menka.
A. Ramonaitei antrino „Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Jos teigimu, rinkėjai paprastai gilinasi į tai, kas jų gyvenamoje savivaldybėje darosi, tuo tarpu vykdytos apklausos yra nukreiptos į respublikinį pasirinkimą.
Sociologė taip pat pažymėjo, kad savivaldos rinkimai galėjo turėti įtakos ne tik išaugusiai daliai neapsisprendusiųjų. Jos teigimu, aktyvi Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho rinkimų kampanija, kovojant dėl mero posto Vilniuje, nors ir nebuvo sėkminga, tačiau nacionaliniu lygiu galėjo siųsti žinutes apie pačią partiją.
„Vilniaus rinkimų kampanija buvo aktyvi, ir reklama buvo rodoma visai Lietuvai, tai padidino partijos žinomumą“, – nedidelius, tačiau teigiamus Darbo partijos reitingų pokyčius aiškino R. Ališauskienė.
Kartu ekspertės sutarė, kad pastarosios apklausos ir savivaldos rinkimų rezultatai iš esmės liudija, kad nuo Gintauto Palucko vadovaujamos Socialdemokratų partijos atskilusių Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ partijos projektas nepasiteisino. A. Ramonaitės manymu, apskritai galima jau kalbėti apie paskutinę vinį į šios partijos karstą.
„Apklausa buvo daryta iki savivaldos rinkimų pradžios, o savivaldos rezultatai – labai nepalankūs šiai partijai ir, iš kitos pusės, palankūs Gintauto Palucko vadovaujamiems socialdemokratams. Manau, kad čia turėtų būti paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą“, – sakė TSPMI profesorė.
Eksperčių nuomonės šiek tiek išsiskyrė dėl to, ar „socialdarbiečių“ nuosmukio tendencija turėtų lydėti ir apie naują partiją kurti kalbančius nuo Liberalų sąjūdžio atskilusius liberalus. Pasak TSPMI profesorės, jei visgi atskilusių rinkimų komitetų pagrindu būtų įkurta nauja liberalų partija, nebūtinai ją lydėtų liūdnas „socialdarbiečių“ likimas.
„Naująją liberalų partiją tarsi bandoma kurti kaip atsvarą seniesiems liberalams dėl to, kad ji pakliuvo į nemalonų teisėsaugos akiratį ir susigadino savo įvaizdį. Tad tikimasi, kad naujoji partija tarsi būtų švaresnė, neturinti neigiamo šleifo. Socialdemokratų atveju yra priešingai – būtent partijoje likę politikai siekia parodyti, kad gali atsinaujinti, nes senieji vilkai, kurie gerokai pabodo visuomenei, pasitraukė. Tad Socialdemokratų partija atrodo švaresnė nei „socialdarbiečių“, o liberalų atveju – naujoji partija atrodytų skaidresnė“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Tuo tarpu R. Ališauskienė neatmetė, kad Liberalų sąjūdis turi perspektyvas ir toliau likti konkurencingas politinėje erdvėje.
„Viskas labai priklausys nuo to, kaip atskilę liberalai, jei įkurs naują partiją, save pozicionuos. Kita vertus, kalbama, kad kol kas Gentvilo vedami liberalai patys keis pirmininką. Visgi, žvelgiant į ankstesnius pavyzdžius, atskilimai liberalams nebuvo labai sėkmingi. Todėl tie, kas norėdavo už liberalus balsuoti, rinkdavosi tarp nors ir aptrupėjusio, tačiau senajai partijai priklausančio politikų rato“, – apibendrino sociologė.
Pastarųjų šių metų apklausų duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (18,5 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (16,8 proc.).
Per pastaruosius kelis mėnesius šių partijų populiarumas kito nežymiai. Lyginant su 2018 metų pabaigoje atlikta apklausa, konservatorių populiarumas sumenko šiek tiek mažiau nei 2 procentais (2018 m. pabaigoje konservatoriai turėjo 20,2 proc. palaikymą). Tuo tarpu „valstiečiai“ per tą patį laikotarpį sugebėjo nepilnai dviem procentais padidinti partiją remiančių gretas (prieš du mėnesius LVŽS palaikė 15,2 proc. gyventojų).
Trečioje vietoje su 9,8 proc. populiarumu rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija. Lyginant su ankstesne apklausa socialdemokratų reitingas kito nežymiai (prieš du mėnesius siekė 9,2 proc.).
Ketvirtoje vietoje – partija „Tvarka ir teisingumas“. Jei šiuo metu vyktų rinkimai į Seimą, „tvarkiečius“ remtų 9,2 proc. šalies gyventojų. Prieš du mėnesius balsdavusių už šią partiją buvo 7,3 proc.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis 6,3 proc. palaikymą surinktų Darbo partija (prieš du mėnesius parama jai siekė 6,1 proc.). Lietuvos liberalų sąjūdis toliau balansuoja ties 5 proc. palaikymo riba. Šiuo metu liberalus remia 4,8 proc., 2018-ųjų pabaigoje liberalų palaikymas siekė 2,9 proc.
Žemiau 5 proc. palaikymo barjero ribos išsidėsčiusios Lietuvos centro partija (3,7 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (2,9 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,8 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,3 proc.).
Lyginant partijų palaikymo pokyčius per pastaruosius 12 mėnesių, ryškiausia dinamika fiksuojama „valstiečių“ reitinge.
Lyginant su 2018 sausio mėnesio tyrimo rezultatais, šios valdančiosios partijos populiarumas išaugo 5 procentiniais punktais (2018 m. sausio mėn. palaikymas siekė 11,6 proc.). Tuo tarpu pagrindinių „valstiečių“ oponentų konservatorių palaikymas per pastaruosius metus iš esmės nekito ir išliko stabilus (2018 m. pradžioje siekė 17,4 proc.).
3 procentiniais punktais per pastaruosius metus ūgtelėjo ir „tvarkiečių“ palaikymas. 2018 m. sausio mėn. už šią partiją balsuoti ketino (6,6 proc.).
Didžiausius populiarumo nuostolius per pastaruosius metus patyrė socialdemokratai. Nuo 2018 m. sausio mėnesio šio partijos palaikymas sumenko 3 procentiniais punktais.
Galima pastebėti, kad Gintauto Palucko vadovaujamų socialdemokratų per metus patirti visuomenės palaikymo nuostoliai atitinka gyventojų simpatijų procentinę dalį, kurią šiuo metu turi nuo socialdemokratų partijos atskilę ir 2018 m. kovo mėnesį naują partiją įkūrę Gedimino Kirkilo vadovaujami „socialdarbiečiai“.
Ketvirtadalis (23 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per paskutinius 3 mėnesius (lyginant su 2018 m. spalio mėnesio apklausa) neapsisprendusių gyventojų dalis sumažėjo 9 procentiniais punktais.
Naujausi partijų reitingai rodo, kad populiariausių partijų viršūnėje ir toliau išlieka konservatoriai, o jiems iš paskos seka Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“. Pastarosios apklausos ganėtinai palankios ir liberalams. Viešojoje erdvėje liberalams pražūtingu pristatytas į rinkimų komitetus perbėgančių liberalų vajus reitingams pasirodė ne toks jau skausmingas. Liberalų sąjūdis vis dar perlipa penkių procentų palaikymo kartelę, būtiną partijai patekti į Seimą.
Tačiau, ekspertų nuomone, jau 2019 m. pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose rinkimų komitetai ne juokais gali supurtyti ne tik liberalus. Grėsmė dėl įsisteigusių rinkimų komitetų netekti elektorato kils ne tik toms partijoms, iš kurių pasitraukę politikai jungiasi į tokio pobūdžio darinius, tačiau ir reitingų viršūnėje įsitaisiusiems konservatoriams ar rinkimų komitetų ir partijų koalicijų idėją palaikantiems „valstiečiams“.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos rodo, kad didelių pokyčių reitingų lentelėje pastarąjį mėnesį neįvyko. Konservatorių palaikymui šiek tiek paklaidos ribose smuktelėjus žemyn, visos kitos partijos išlaikė prieš mėnesį turėtas pozicijas.
Spalio 10-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (16 proc.). Šią partiją palaikančių žmonių skaičius per mėnesį nežymiai sumenko (rugsėjį tokių buvo 17,7 proc.). Antroje vietoje yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (12 proc.). Teigiamai šią partiją vertinančių piliečių dalis per mėnesį nepakito.
Dar už penkias partijas ketina balsuoti po 5 procentus ar daugiau rinkėjų. Trečioje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija (8,7 proc., per mėnesį rinkėjų dalis išliko stabili). Partija „Tvarka ir teisingumas“ su 7,5 proc. palaikymu – ketvirtoje vietoje. Prieš mėnesį „tvarkiečius“ palaikė 8,3 proc. gyventojų. Penktoje vietoje – Darbo partija (5 proc., toks pat palaikymas buvo ir rugsėjo mėnesį), Lietuvos liberalų sąjūdis – paskutinis iš partijų peržengiantis barjerą, reikalingą patekti į Seimą – liberalus, kaip ir prieš mėnesį, palaiko 5 proc. Lietuvos gyventojų.
Toliau rikiuojasi 5 proc. neperžengusios Lietuvos socialdemokratų darbo partija (4,6 proc.), Lietuvos centro partija (3,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (3,7 proc.) bei Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (1,2 proc.).
Trečdalis (32 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per pastarąjį mėnesį neapsisprendusių respondentų padaugėjo 3 procentiniais punktais.
Viešojoje erdvėje stiprėjant kalboms apie liberalų partijos išnykimą, šie rodo vis dar sugebą perlipti svarbų 5 procentų palaikymo barjerą.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė tokiais partijos reitingais labai nesistebėjo ir buvo ganėtinai atsargi vertindama kalbas, kad iš partijos pasitraukusiam Remigijui Šimašiui nusprendus įkurti dar vieną liberalų partiją, Eugenijaus Gentvilo vadovaujamas Liberalų sąjūdis gali likti už borto.
„Buvo ne vienas ir ne du liberalų skilimai, ir Artūro Zuoko liberalai atskilo, ir lyderis žinomas, bet jo partija neužėmė tos nišos, kuri atsilaisvintų E. Gentvilo liberalams apibyrant. Jie iki šiol laikosi apie 1-2 procentus“, – aiškino sociologė.
Ji neatmetė galimybės, kad daliai buvusių Liberalų sąjūdžio narių įkūrus naują partiją, galėtų susiklostyti panaši situacija, kokia susidarė daugiau nei prieš metus skilus socialdemokratams. R. Ališauskienė pažymėjo, kad nuo pagrindinės partijos atskilę „socialdarbiečiai“, net turėdami gerai atpažįstamus politikų veidus, didesnio populiarumo visuomenėje įgyti taip ir nesugebėjo.
„Naujų partijų atsiradimas nebūtinai pritraukia elektoratus“, – pabrėžė R. Ališauskienė.
Tačiau tiek R. Ališauskienė, tiek Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius mano, kad rinkimų komitetai, kurie šiuo metu ardo Liberalų sąjūdžio gretas, netrukus gali atsisukti ir prieš kitas partijas.
Rinkimų komitetai greičiau nei po metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose pateiks staigmenų, sako A. Krupavičius.
Profesorius teigia manąs, kad pastaruoju metu intensyviai steigtis pradėję rinkimų komitetai didžiausią žalą atneš ne tik ištikimo rinkėjo stokojančioms protesto partijoms, tačiau ir tradicinėms Lietuvos politikos jėgoms. Tuo labiau kad, pabrėžia politologas, būsimuose vietos valdžios rinkimuose tikriausiai dalyvaus daugiau komitetų nei jų dalyvavo 2015 m.
„Yra tikimybė, kad elektoratus praras partijos, kurios orientuojasi į protesto rinkėją. Tarp tokių pirmiausiai Darbo partija, partija Tvarka ir teisingumas. Žinoma, nukentėti gali ir Tėvynės sąjunga bei socialdemokratai. Ypač daug problemų gali susilaukti išvystytos partinės organizacijos vis dar neturintys „socialdarbiečiai“, – aiškino profesorius.
Panašią nuomonę deklaravo ir R. Ališauskienė. Ji pabrėžė, kad būtent savivaldos rinkimuose rinkimų komitetai yra pavojingiausi partijoms.
„Ypač vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo rinkimų komitetų. Žmonės nori nepriklausomų nepartinių politikų. Tad rinkimų komitetai gali apvalgyti tradicinių partijų, tarp jų ir tų pačių „valstiečių“, elektoratus“, – samprotavo sociologė.
Todėl, kalbėjo A. Krupavičius, vaizdas, kaip atrodys politinė realybė po savivaldos rinkimų, gali labai skirtis nuo tendencijų, kurias matome viešosios nuomonės tyrimų kompanijų pateikiamuose reitinguose.
„Prognozės būtų patikimesnės, jei jos būtų daromos atskirai Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ir taip toliau. Tada mes matytume aiškesnį paveikslą. Vietos rinkimų ypatybė yra tai, kad vienu metu vyksta 60 skirtingų rinkimų, nes kiekviena savivaldybė turi savo ypatumų“, – apibendrino politologas.
Galiausiai A. Krupavičius skeptiškai ir kaip populistinį žingsnį vertino valdančiųjų „valstiečių“ užsidegimą įteisinti politinių partijų ir rinkimų komitetų koalicijas. Pasak jo, tokios koalicijos „valstiečiams“ naudingos galėtų būti tik trumpalaikėje perspektyvoje.
„Aš manau, kad kentauro nereikėtų daryti. Politinės partijos, kaip subjektas, kuris dalyvauja visų rūšių rinkimuose, pradedant prezidento ir baigiant vietos savivaldos, turėtų išlikti autonomiškas ir savarankiškas darinys. Tad skatinti partijų ir komitetų koalicijas kai kurioms partijoms galėtų būti naudingas tik trumpalaikėje perspektyvoje“, – apibendrino VDU profesorius.
Konservatoriai didina atotrūkį nuo valstiečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Su valdančiaisiais karo sąlygomis gyvenantys konservatoriai reitingų lentelėje didina atotrūkį nuo pagrindinių savo oponentų – „valstiečių“. Per pastaruosius du mėnesius Tėvynės sąjungai pavyko net 5 procentiniais punktais sustiprinti savo patikimumą visuomenės akyse, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) viešoji nuomonė buvo mažiau palanki ir valdančiųjų reitingas šiek tiek aptrupėjo.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, didžiausią šalies gyventojų palaikymą šiuo metu turi konservatoriai – juos palaikytų 17,7 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Antroje vietoje su 12,4 proc. populiarumu rikiuojasi „valstiečiai“.
Tačiau ne atskiros pergalės politiniuose mūšiuose ar nuožmus konservatorių oponavimas valdančiųjų sprendimams lemia pastaruosius mėnesius augusį TS-LKD reitingą. Nepaisant to, kad politinių epizodų, kuriuose konservatoriai galėjo visuomenei prisistatyti kaip jėga, besipriešinanti valdančiųjų savivalei ir demokratinių principų laužymui, netrūko, sociologės nuomone, reitingų augimo priežastys greičiausiai susijusios su pagreitį įgyjančiais prezidento rinkimais.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad partijų rietenos tarpusavyje ir net savo struktūrų viduje visuomenės akyse tapo kone kasdienybe, tad vargu ar konfliktai, kuriuos pastaruoju metu sukėlė valdančiųjų politikų sprendimai ir pareiškimai, turės reikšmingos įtakos piliečių nuomonės pokyčiams ir netolimoje ateityje.
Todėl, samprotavo sociologė, didelio poveikio reitingams neturėtų turėti ir dabartinis Vyriausybėje kilęs skandalas dėl ištrinto premjero pasisakymo, stipriai kritikuotas „valstiečių“ sprendimas valstybės pinigais palepinti „socialdarbiečius“ ar siekis keisti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį. Tiek vienos, tiek kitos partijos elektoratas, aiškina R. Ališauskienė, selektyviai – pagal „myli-nemyli“ principą – ir toliau vertins į viešąją erdvę prasprūstančius skandalus.
„Tie, kurie myli vieną pusę, teisins tuos politikus, kuriuos myli, o tiems, kuriems nepatinka – tai bus tik dar vienas iš argumentų, kodėl nepatinka. Politikoje skandalų daug, o visuomenė pakankamai susiskaldžiusi ir, reikia pažymėti, kad kiekvienas girdi tai, ką nori konkrečiame skandale girdėti“, – kalbėjo sociologė.
Pasak jos, prie konservatorių reitingų ūgtelėjimo prisidėjo partijoje prasidėjęs kandidatų atrankos prezidento rinkimams procesas. R. Ališauskienės teigimu, skirtingai nei aštrios politinės diskusijos, kalbos apie prezidento rinkimus visuomenės yra sutinkamos pozityviai. Ji pabrėžia, kad dėl konservatorių paramos siekiant tapti šalies vadovu konkuravo ne vienas žinomas veidas, tuo tarpu „valstiečiai“ prezidento rinkimų kontekste liko praktiškai negirdimi.
„Prezidentiniai rinkimai domina žmones – tai viena iš temų, kuri šalia visų skandalų Seime, turi pozityvų aspektą“, – pabrėžė mokslininkė.
„Atsiminkim tai, kad apklausa vyko būtent tuo metu, kai prasidėjo konservatorių kandidatų kėlimai į prezidentus. Būtent šiame fone – kalbėjime apie galimus partijos kandidatus – konservatoriai ir buvo labiausiai matomi. Tad pokyčiai reitinguose yra daugiau kontekstiniai“, – aiškino R. Ališauskienė. Ji teigė nenustebsianti, jei pasibaigus konservatorių organizuojamiems pirminiams rinkimams padidėjęs konservatorių atotrūkis nuo LVŽS ilgainiui vėl sumažėtų.
Ryškesnių poslinkių kitų partijų reitinguose pastarąjį mėnesį neįvyko.
Be reitingo viršuje įsitvirtinusių konservatorių ir valstiečių, dar už 4 politines partijas ketina balsuoti daugiau nei 5 procentai šalies rinkėjų – tai Lietuvos socialdemokratų partija (8,6 proc.), partija Tvarka ir teisingumas (8,3 proc.), Darbo partija (5,3 proc.) bei LR liberalų sąjūdis (5,2 proc.). Visuomenės nuomonė šių partijų atžvilgiu pastarąjį mėnesį beveik nesikeitė.
5 proc. ribos, reikalingos pateikti į Seimą šiandien neperžengtų Lietuvos socialdemokratų darbo partija (3,9 proc.), Lietuvos centro partija (3,2 proc.). Pastarąja visuomenės pasitikėjimas per mėnesį sumenko 2 procentais. Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą palaiko 3,1 proc., o Lietuvos laisvės sąjungą/liberalus – 2,5 proc. šalies rinkėjų.
Tuo tarpu trys iš dešimties respondentų nurodė, kad apskritai nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką norėtų balsuoti.
Nesibaigiantys politinių partijų konfliktai tarpusavyje ir struktūrų viduje, sociologės nuomone, kelia grėsmę politinei šalies sistemai.
Mokslininkė atkreipė dėmesį į dar vieną priežastį, kodėl visuomenė tampa vis labiau apatiška politikų rietenoms. Tai – konfliktai partijų viduje. Anot sociologės, žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, praktiškai nėra nė vienos politinės jėgos, kuri kaip vieningas darinys žygiuotų į būsimus rinkimus.
Liberalų stovykloje – sumaištis ir susiskaldymo tendencijos, panaši situacija gresia „tvarkiečiams“, socialdemokratai kariauja tarpusavyje, tarp konservatorių kandidatų į prezidentus taip pat tvyro įtampos. Jas Tėvynės sąjungoje ypač išryškino nesutarimai tarp partijos palaikymo prezidento rinkimuose siekiančio diplomato Vygaudo Ušacko ir jį aštriai kritikavusio Žygimanto Pavilionio, o pastaruoju metu – ir pagrindinių partijos lyderių.
Anot R. Ališauskienės, tai kelia riziką, kad kol kas pozityviame prezidentų kandidatų kontekste matoma konservatorių partija, nesutarimams viduje neslopstant, tiesiog ims visuomenei komunikuoti, kad kažkas su ja yra negerai.
Pasak sociologės, pro visuomenės akis nepraslysta ir „valstiečių“ viduje vykstančios intrigos bei tarpusavio grumtynės. Partijos lyderių konfrontacija su iš LVŽS frakcijos pasitraukusiu Povilu Urbšiu, Justu Džiugeliu, trintys su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ar Vytautu Baku rodo, kad partijoje nėra viskas gerai.
„Paprastas skaitytojas ar klausytojas į detales nesigilina. Jis mato tai, ką rodo televizija ar portalai“, – aiškino sociologė. Anot jos, tokia „košė“ partijų viduje labiausiai kenkia politinei sistemai.
„Taip atsiranda tezė, kad politikai visi vienodi“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Opoziciniams konservatoriams reitingų lentelėje pasivijus valdančiąsias partijas, politologas Andžejus Pukšto įžvelgia tipinį visuomenės nusivylimą Vyriausybės darbo rezultatais bei vasarą šalyje įvykusiais pokyčiais. Kita vertus, nors valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) negali pasigirti ypatingais laimėjimais, ji neatrodo padariusi ir ypač didelių klaidų.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, didžiausio gyventojų palaikymo galėtų tikėtis trys partijos: LVŽS – 14 proc., koalicijos partnerė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 13 proc. ir opozicinė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija – 13 proc. Labiausiai augo visuomenės palaikymas konservatoriams – 3 procentiniais punktais.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas A. Pukšto pažymi, kad rinkėjams įprasta prisiminti turėtus lūkesčius, tuomet ir atsiranda rizika kristi valdančiųjų populiarumui.
„Normalus dalykas, kai Vyriausybė dirba jau kurį laiką, ir visada ateina tam tikras nusivylimas, kad nepadarė tiek, kiek žadėjo. Ko gero, dažniausiai tai ir gresia po Vyriausybės suformavimo, kai praeina metai ar pusantrų, išlaikyti reitingą yra be galo sudėtinga“, – sakė politologas.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad po 2016 m. spalio rinkimų į valdžią atėjusi LVŽS neturi ryškių laimėjimų, todėl ir žmonių simpatijos ima krypti opozicijos naudai. Vis dėlto partijų atotrūkis reitinguose nėra didelis, o „valstiečiai ir žalieji“ dar nėra ypač rimtai suklydę.
A.Pukšto manymu, daugiausia problemų Ramūno Karbauskio vadovaujamai partijai sukėlė birželio ir liepos pokyčiai – nepratęsta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas.
„Ko gero, šitie dalykai pirmiausia meta šešėlį rinkėjų nuotaikoms, nes pripažinkime: į urėdijų reformą tikrai nestipriai kas yra įsigilinęs ir dėl ko ten yra kovojama, aš manau, paprastas rinkėjas toli gražu negalėtų pakomentuoti“, – kalbėjo ekspertas.
Birželį atlikta apklausa taip pat parodė, kad visuomenė nepalankiai žiūri į didžiausių partijų lyderius – R. Karbauskį (LŽVS), Gabrielių Landsbergį (TS-LKD), taip pat menkas yra Gintauto Palucko (LSDP) palaikymas.
A.Pukšto teigimu, tokį požiūrį lemia visuomenėje vyraujantis nepasitikėjimas politinėmis partijomis. Lyderių nepopuliarumą politologas iš dalies aiškino ir ypač žemu Seimo reitingu (R. Karbauskis ir G. Landsbergis – Seimo nariai).
Kita vertus, A. Pukšto linkęs su išlygomis vertinti naujojo LSDP lyderio G. Palucko kuklią vietą reitingų lentelėje.
„Ypatingas atvejis dėl G. Palucko, kadangi jis neseniai išrinktas (LSDP pirmininku. – ELTA) ir jis dar turi įrodyti, kad tikrai reformuoja partiją į gerąją pusę ir tai daro ryžtingai ir greitai. Šiaip G. Paluckas turėtų šansų šiame reitinge šokti į viršų, juolab kad jis nėra parlamentaras. Bet laikas parodys“, – kalbėjo A. Pukšto.
Socialdemokratų lyderį G. Palucką nepalankiai vertina 36 proc. respondentų, palankiai – 32 proc., o 32 proc. gyventojų arba neturi apie jį nuomonės, arba nėra apie jį girdėję.
Palankiausiai visuomenėje tebevertinami kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Labiausiai iš visų visuomenės veikėjų augo G. Nausėdos reitingas.
Politologas A. Pukšto teigia, kad šių trijų asmenų tvirtą pirmavimą reitinguose lemia tai, jog jie nepriklauso jokiai politinei partijai, nedalyvauja kasdieniuose politiniuose ginčuose, stengiasi į realijas žiūrėti neutraliai, tačiau, prireikus, nevengia kritiškai, bet objektyviai pasisakyti visuomenei aktualiais klausimais.
Lyginant su balandžio mėnesį vykusia apklausa, net 12 procentinių punktų padaugėjo neapsisprendusių gyventojų, nepalaikančių jokios partijos ar nežinančių, už kurią partiją jie balsuotų per būsimus Seimo rinkimus. Keturi iš dešimties (41proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Rinkimai
Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 25-birželio 7 d. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didesnį gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga -, už kurias balsuotų po 13 proc. rinkimų teisę turinčių šalies gyventojų.
Trečioje vietoje būtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (10 proc.), ketvirtoje – partija Tvarka ir teisingumas (7 proc.), penkti – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6 proc.), šešta – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (5 proc.).
Toliau pagal gyventojų palaikymą rikiuojasi 5 proc., reikalingų patekti į Seimą, neperengiančios partijos – Darbo ir Lietuvos centro partijos (po 3 proc.) ir Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (1 proc.).
Pastarąjį mėnesį 8 procentiniais punktais sumažėjo ketinančių balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei 5 procentiniais punktais sumažėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų palaikymas, o kiek ženkliau padidėjo tik partijos Tvarka ir teisingumas palaikymas (2 procentiniais punktais). Kitų partijų palaikymas nepakito.
XXX
Apklausa vyko 2017 m. gegužės 25-birželio 7 dienomis. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?
Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų)
2017 04 (%)
2017 05 (%)
Lietuvos socialdemokratų partiją
13,5
13,0
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą
20,8
12,7
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus
14,6
9,7
Partiją Tvarka ir teisingumas
5,0
7,1
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį
7,0
5,5
Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą
4,1
4,9
Darbo partiją
3,3
2,8
Lietuvos centro partiją
2,1
2,5
Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus)
1,3
0,8
Kitas partijas
–
0,5
Nežino, neatsakė
28,3
40,5
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
Informacijos šaltinis – ELTA ir „Baltijos tyrimai“
