Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Penktadienį, minėdami Tarptautinę oraus darbo dieną, Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai mitinguodami ragino atkreipti Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į problemas, kurios, anot jų, neleidžia darbuotojams turėti oraus darbo ir gyvenimo sąlygų.
 
Renginio organizatorių teigimu, per maži atlyginimai, persidirbimas, viršvalandinis darbas ir psichologinis smurtas darbo vietose jau tampa kasdienybe.
 
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šio mitingo tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į atlyginimus ir netinkamas darbo sąlygas, tačiau ir į kylančias elektros energijos kainas, kurios situaciją darbo rinkoje tik dar labiau apsunkina.
 
„Norime adekvataus atlyginimo, atitinkančio mūsų išsilavinimą, norime, kad darbo aplinka būtų saugi ir neišnaudotų, norime, kad institucijos laikytųsi duotų pažadų“, – mitinge mintis dėstė K. Krupavičienė.
 
Į renginį susirinkę atstovai nuogąstavo, kad daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje yra nepasiekiamas. Į prie Vyriausybės vykusį protestą susirinkę dalyviai atėjo nešini plakatais „Nenorime pašalpų. Norime darbo“, „Reikalaujame orių atlyginimų VTMT darbuotojams“, „Energetinis skurdas gyventojams – viršpelnis spekuliantams“.
 
Organizatoriai taip pat dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio ragino Lietuvoje paskelbti Ekstremalią energetikos padėtį, įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą ES elektros kainų rinkos liberalizavimui, skirti dalines kompensacijas įmonėms ir gyventojams, riboti energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius bei išpirkti AB „Ignitis grupė“ akcijas.
 
K. Krupavičienė viliasi, kad šis mitingas paskatins Vyriausybę įsiklausyti į darbuotojų lūkesčius ir imtis veiksmų.
 
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

„Tokių mažu mitingu mes pasakome savo poziciją, jie mūsų nekviečia prie stalo kalbėtis, tai mes atėjome čia pasakyti, ko mes norime ir ką mums skauda. Tylėti tiesiog daugiau negalime“, – žurnalistams teigė K. Krupavičienė.
 
Be to, susirinkę mitingo dalyviai taip pat ragino stabdyti Valstybės tarnybos reformą.
 
„Tiesiog toks įspūdis susidaro, kad valdžia nori sugriauti visus valstybės pamatus, kuriuos sukūrėme per trisdešimt metų“, – situaciją apibendrino pašnekovė.
 
Mitingo dalyviai savo piketą tęsė ir prie Sveikatos apsaugos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, kur savo reikalavimus įteikė ministrams.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.10.08; 08:00

Pradėję tyrimą po rudenį parodytoje televizijos laidoje paviešintos informacijos apie per prievartą laikomus Radviliškio rajono Beinoriškio kaime asmenis, policijos pareigūnai pradėjo tyrimą ir sodyboje aptiko nemažą kiekį galimai psichotropinių vaistų.
 
Iš sodybos, anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pranešimo, dar spalį buvo paimtas labai didelis psichotropinių, receptinių vaistų kiekis – iš viso apie 3000 tablečių.
 
Kadangi pirminė informacija pasitvirtino, toliau ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities kriminalistai, tiriantys organizuotus nusikaltimus, o tyrimo organizavimą perėmė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
 
Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2016 metų keli asmenys prieš jų valią buvo laikomi įvairiuose Lietuvos miestuose. Jie galimai buvo verčiami dirbti darbus, marinami badu, iš jų buvo atimti asmens dokumentai, galiausiai naudotasi jų gaunamomis pašalpomis.
 
„Tęsiant ikiteisminį tyrimą bei atliekant įvairius slaptus šio tyrimo veiksmus, taip pat buvo nustatyti ir kiti galimai nukentėję asmenys, kurie neteisėtai ir prieš jų valią, galimai apsvaiginti psichotropiniais preparatais, buvo laikomi įvairiose Lietuvos vietovėse, verčiami dirbti įvairius darbus. Negana to, pasinaudojant tų asmenų bejėgiškumu ir socialinių įgūdžių stoka, buvo naudojamasi gaunamomis pašalpomis. Galimai jų vardu buvo atidarinėjamos banko sąskaitos, disponuojama elektroniniais duomenimis, imamos paskolos“, – teigiama pranešime.
 
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso nustatyti 7 asmenys (nuo 40 iki 70 metų vyrai ir moterys), galimai nukentėję nuo nusikalstamų veikų. Pareigūnai neatmeta, kad nukentėjusiųjų skaičius gali didėti.
 
Kaip šį penktadienį pranešė Kauno apskrities VPK, surinkus pakankamai duomenų apie vykdomą nusikalstamą veiką, praėjusią savaitę, gruodžio 3 d., buvo surengta sulaikymo operacija. Vienu metu Vilniuje, Kaune ir Radviliškio rajone buvo daromos kratos, sulaikyti du įtariamieji – moteris (g. 1959 m.) ir jaunas vyras (g. 1996 m.). Atlikus 7 kratas, rasta ir paimta didelis kiekis psichotropinių vaistų, taip pat tyrimui reikšmingi dokumentai bei kiti daiktiniai įrodymai.
 
Sulaikytieji Kauno miesto gyventojai policijos pareigūnams yra žinomi, anksčiau teisti už įvairius turtinius bei smurtinius nusikaltimus.
Jiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
 
Kauno miesto apylinkės teismas abiem įtariamiesiems skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimą 3 mėnesiams.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.12; 00:01
daujotis_3_plius

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Vilniaus Universiteto profesorius Vytautas Daujotis.

Prof. Vytauto Daujočio pristatyti nereikia. Jį žino visa Lietuva.

Tiesa, pažįsta jį pirmiausiai ne kaip Vilniaus Universiteto dėstytoją, profesorių, o kaip ekspertą, dirbusį Studijų kokybės vertinimo centre, ir principingai pasipriešinusį nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje.

Prof. Vytautas Daujotis kryptingai domėjosi aukštųjų mokyklų reforma, aktyviai dalyvavo visuomeniniuose judėjimuose. Pretekstas šiam interviu – prof. Vytauto Daujočios sprendimas siekti Seimo nario mandato.

Continue reading „Prof. Vytautas Daujotis: “Visai valstybei gyvybiškai svarbius darbus valdžia padėjusi į šalį””

latynina10

Ir štai pereinu prie sunkaus klausimo – smurto leistinumo. Aš nuolat kalbėsiu apie tuos dalykus, nes jie sudaro sistemą ir yra svarbūs.

Jie kažkuria prasme net svarbesni negu tai, kuo baigsis Bastrykino ir Navalno dvikova, nes suprantama, kad valstybė įspraudė save į kampą ir net jeigu per trumpą laiką ji baigsis Bastrykino pranašumu, strateginėje laiko atkarpoje ji baigsis Navalno pergale.

O toliau kyla klausimas, o kokią valstybę mes kursime, jeigu tai gausis (kurti naują valstybę be Putino)? Ir kai man sako kaip Belkovskis, kad mes kursime europietišką valstybę su europietiškomis vertybėmis, man kyla klausimas: „Kokios bus tos europietiškos vertybės?“ Nes yra tam tikros vertybės, kurios sukūrė Europą. Jeigu galima, jas išvardysiu laisva tvarka.

Continue reading „“Mes visi kalbame apie Europos krizę””

soblinskaite_

(Manome, kad šiuos atsakymus į “Metų” anketos klausimus naudinga būtų perskaityti ne tik literatūrinio žurnalo skaitytojams. Antraštė mūsų. Slaptai.lt)

XXX

XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antigobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?

O kuris gi žmonijos gyvavimo tarpsnis galėtų pasigirti ilgalaike taika ar stabilumu? XX amžius prasidėjo Rusijos revoliucija, pragaištinga daugybei tautų, ir į politinę piramidę iškėlė Staliną… XIX amžių draskė Napoleono karai, XVIII a. – Šiaurės, XVII a. – Trisdešimties metų karas…

Continue reading „Terorizuojami esame kasdien, nors pistoleto niekas į smilkinį neremia”