Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto
Po vadinamojo „čekiukų“ skandalo maždaug pusė gyventojų nurodo, kad jų pasitikėjimas savivalda sumenko, skelbiama LRT užsakymu atliktoje „Baltijos tyrimų“ apklausoje.
Tyrimo duomenimis, klausiami, kaip pavasarį kilęs skandalas paveikė jų pasitikėjimą savivalda, 47 proc. respondentų nurodė, kad požiūris į vietos valdžią pasikeitė neigiamai. Taip dažniausiai pasisakė vyresni nei 50 metų gyventojai, miestiečiai. Be to, daugiau savivalda tvirtino nusivylę moterys nei vyrai.
Beveik trečdalis – 32 proc. apklausos dalyvių – teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų nuomonei įtakos nepadarė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.
Tuo metu 3 proc. respondentų tvirtino, kad pasitikėjimas savivalda išaugo. Tyrimo duomenimis, po „čekiukų“ skandalo dažniau augo 18-29 m. jaunimo pasitikėjimas vietos savivalda.
Visgi, dešimtadalis apklausos dalyvių nurodė, kad apie skandalą išvis nieko negirdėjo, o maždaug 8,5 proc. į tyrimo klausimą neatsakė.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1016 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.
Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Pavasarį kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi 12 ikiteisminių tyrimų dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono, Šiaulių miesto, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus rajono savivaldybių.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai. Valdantiesiems oponuojančios partijos kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.
Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Dėl to opozicija kviečia surengti balsavimą parlamente.
Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
„Mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti spendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą“, – rašoma opozicijos parengtoje rezoliucijoje.
Galiausiai dokumente valdantieji raginami gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises. Taip pat Seimo dauguma kviečiama „atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo“ ir raginama „nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“.
Opozicija nusiteikusi į posėdžių salę pavasario sesijoje nebegrįžti
Opozicija rezoliucijoje išdėstytus reikalavimus pristatė ir Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen įteikė Kovo 11-osios salėje. Kaip po rezoliucijos pristatymo teigė opozicinei frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantis Saulius Skvernelis, valdantiesiems neįsiklausius į Seimo mažumos lūkesčius, opozicija į posėdžių salę gali negrįžti iki rugsėjo 10 d.
„Ar jūs suprantate šios situacijos rimtumą? Tai nėra Navicko klausimas. Tai yra parlamentinės demokratijos ir tam tikrų tradicijų ir procedūrų laikymasis. Opozicija tikrai yra pasiryžusi negrįžti iki rugsėjo 10 d., jei nebus daromi realūs žingsniai, ieškant dialogo ir sprendimų“, – teigė S. Skvernelis.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė ragino įsiaudrinusius parlamentarus nepadaryti Seimo įkaitu. Pasak jos, opozicija visiškai neteisingai Seimo darbą sabotuoja dėl neįvykusios žemės ūkio ministro interpeliacijos.
„Aš kviečiu nepavykusį ministro interpeliacijos klausimą nepadaryti įkaitu viso Seimo darbo. Manau, kad tai, kas yra daroma dabar, yra būtent tai. Dėl to labai apgailestauju“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Galiausiai politikė pakvietė opozicijos atstovus kilusius ginčus spręsti deramu būdu.
„Aš atėjau pas jus tikrai kolegiškoje dvasioje pasiimti tų prašymų ir reikalavimų. Tikrai kviečiu visus geram ir konstruktyviam darbui drauge. Aš tikrai tikiu, kad jis yra įmanomas. Tą ne kartą esame pademonstravę“, – sakė Seimo pirmininkė.
Opozicija reikalauja pagarbos
Kaip tvirtino opozicijos atstovai, į plenarinių posėdžių salę jie sugrįžtų ne tik sulaukus paramos jų keliamiems klausimams, bet ir pajutus, kad su jais elgiamasi pagarbiai.
„Visų pirma valdantieji turėtų pradėti kalbėtis, o ne taip, kaip šiandien pasielgė Seimo pirmininkė, neišklausiusi visų klausimų apsisukti ir išeiti“,– sakė „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.
„Situacija yra tokia, kuri pirmiausiai reikalauja ir emocinio įvertinimo. Mes norime, kad Seimo pirmininkė galų gale labai tvarkingai, vykdydama savo funkcijas, atsiprašytų opozicijos. Esmė, kad ji turi atlikti funkcijas ne tik daugumai, tačiau ir visam Seimui“, – teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Mes reikalaujame, kad (rezoliucijoje – ELTA) minėti klausimai grįžtų į darbotvarkę, kad mes diskutuotume pateikimo salėje, o ne kiekvienas savo frakcijose“, – teigė politikas.
Rezoliucija parengta po to, kai ketvirtadienį opozicijai priklausantys politikai paskelbė boikotuosią Seimo posėdžius. Šis sprendimas priimtas paaiškėjus, kad nuo pirmininkavimo Seimo posėdžiams buvo nušalinti opozicijos atstovai. Boikotuoti plenarinį posėdį opozicija nusprendė nepaisant valdančiųjų pripažinimo, kad sprendimas nušalinti opozicijos atstovus buvo klaida.
Valdantieji tvirtina, kad oponentų įtūžį lėmęs sprendimas dėl Seimo vicepirmininkų buvo padarytas, nes opozicija pati anksčiau pareiškė boikotuosianti Seimo darbą dėl nepavykusios interpeliacijos žemės ūkio ministrui.
Savo ruožtu opozicija piktinosi tuo, kad valdantieji nesutiko su antradienio posėdžio metu paprašyta pertrauka dėl žemės ūkio ministro K. Navicko interpeliacijos klausimo. Jos opozicija paprašė siekdama sau norima linkme pakeisti balsų pusiausvyrą Seime ir atleisti neįtinkantį ministrą. Tačiau valdantieji trečiadienio rytą sušaukė neeilinį Seimo posėdį. Šį posėdį opozicija boikotavo, o valdantieji balsuodami pritarė K. Navicko atsakymams.
Valdančiųjų lyderiai sutartinai tvirtina, kad paskelbusi boikotą Seimo posėdžiams ir keldama sąlygas dėl grįžimo į normalų darbą, opozicija elgiasi nederamai.
Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujausių apklausų duomenimis, per pastaruosius metus ženkliausiai sumažėjo gyventojų pasitikėjimas žiniasklaida. Taip pat krito pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu ir Prezidentūra.
Kaip rodo ELTA užsakymu lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, lyginant su pastarųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos žiniasklaida pasitikinčių gyventojų dalis sumažėjo 12 procentinių punktų (nuo 56 proc. iki 44 proc.). Taip pat 9 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe (nuo 43 proc. iki 34 proc.) ir Seimu (nuo 31 proc. iki 22 proc.), 8 procentiniais punktais per šį laikotarpį sumažėjo ir pasitikinčių Prezidentūra (nuo 72 proc. iki 64 proc.).
2021 m. lapkričio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai kaip ir prieš mėnesį labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: Bažnyčia (68 proc. pasitiki ir 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (64 proc. pasitiki ir 29 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (58 proc. pasitiki ir 35 proc. nepasitiki).
Daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki Lietuvos žiniasklaida (44 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), Vyriausybe (34 proc. pasitiki ir 63 proc. nepasitiki) ir Seimu (22 proc. pasitiki ir 74 proc. nepasitiki).
Tuo tarpu lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki savivaldybėmis (nuo 64 proc. iki 58 proc.), 3 procentiniais punktais pablogėjo Lietuvos žiniasklaidos vertinimas (nuo 47 proc. iki 44 proc.), o 4 procentiniais punktais per mėnesį padaugėjo pasitikinčių Vyriausybe (nuo 30 proc. iki 34 proc.).
Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai kalbėjo iškilmingame Seimo posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda antradienį sakė kalbas iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ 230-osioms metinėms.
Savo kalboje prezidentas pabrėžė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimas yra puiki proga prisiminti Lietuvos ir Lenkijos bendrą istoriją, įvertinti sukauptą kultūros paveldą ir reikšmingą mūsų šalių indėlį į Europos raidą.
„Šį teisinį dokumentą visada prisiminsime ir geruoju minėsime už tai, kad jis ne tik įtvirtino Lietuvą ir Lenkiją konstitucinės minties pirmeivių gretose, bet ir dėl to, kad kiekviena mūsų tautų nauja karta kilo į sukilimus, skatinama laisvės idealų, kuriuos įkūnijo būtent Gegužės 3-iosios Konstitucija, – sakė prezidentas.
Dokumentas, kurio 230-ąsias metines šiandien minime, šalies vadovo teigimu, mums svarbus ne tik kaip viena iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos sudedamųjų dalių.
„Tai pirmiausia įrodymas, kad lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių santykių raida rėmėsi, ir tebesiremia, kompromisų menu. Ji turi būti grindžiama pasitikėjimu ir tolerancija. Tik taip galime pratęsti strateginę bendrystę – ir ja pasiremti kintančioje geopolitinėje tikrovėje“, – teigė prezidentas.
Kalbėdamas iškilmingame Seimo posėdyje, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad, nepaisant pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai besivystančių Lietuvos ir Lenkijos santykių, visų bendradarbiavimo galimybių dar nesame išnaudoję. Prezidentas teigė, kad augančių karinių, technologinių, ekonominių grėsmių ir iššūkių akivaizdoje turime nuosekliai dirbti, stiprindami savo šalių, partnerių Europoje ir NATO gynybinius pajėgumus, visuomenių atsparumą, taip pat transatlantinės bendruomenės vaidmenį pasaulyje, remti Rytų partnerystės šalis.
Prezidentas pažymėjo, kad kaip ir prieš 230 metų, Lietuva ir Lenkija šiandien yra Vakarų civilizacijos priešakinėse linijose.
„Turime ruoštis atremti naujo pobūdžio grėsmes. Baltarusijos režimo hibridinė ataka, tūkstančius nereguliarių migrantų nukreipusi per Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienas, parodė būtinybę peržiūrėti ES migracijos, prieglobsčio ir sienų apsaugos politikas. Turime siekti pritaikyti europinę teisę prie naujų realijų, kad galėtume užtikrinti išorinių ES sienų apsaugą“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ dvasią taip pat atspindi ir pastarojo meto postūmiai Lietuvos ir Lenkijos ekonominiame, energetiniame, kultūriniame bendradarbiavime – bendri infrastruktūros, kultūros, mokslo istorinės atminties projektai.
„Tegul tarpusavio pasitikėjimas, pagarba ir tolerancija visada sudaro Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindą“, – savo kalboje teigė prezidentas.
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė norintys, kad Jungtinių Valstijų ir Danijos vyriausybės pateiktų paaiškinimus dėl įtarimų, kad Vašingtonas, padedamas Kopenhagos, šnipinėjo Europos sąjungininkus.
„Tai nepriimtina tarp sąjungininkų, o ypač – tarp sąjungininkų ir Europos partnerių“, – teigė E. Macronas, kuriam antrino A. Merkel.
„Esu prisirišęs prie pasitikėjimu pagrįsto ryšio, kuris vienija europiečius ir amerikiečius“, – kalbėjo E. Macronas, pridurdamas, kad „tarp mūsų nėra vietos įtarimams“.
„Todėl laukiame visiško aiškumo. Paprašėme, kad mūsų partneriai Danijoje ir Amerikoje pateiktų visą informaciją dėl šių teiginių ir praeities faktų. Laukiame šių atsakymų“, – teigė jis.
Pateikdama savo poziciją, A. Merkel teigė galinti „tik sutikti“ su Prancūzijos prezidento teiginiais.
Sekmadienį Danijos visuomeninis radijas „Danmarks Radio“ (DR) ir kitos Europos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) nuo 2012 iki 2014 m. klausėsi slaptų Danijos pokalbių ir skaitė žinutes, kad šnipinėtų aukšto rango Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos politikus ir pareigūnus.
DR teigimu, NSA turėjo prieigą prie SMS tekstinių žinučių, telefoninių pokalbių ir interneto srauto, įskaitant paieškas, pokalbių ir žinučių programėles. Be kita ko, buvo šnipinėjama A. Merkel, tuometinis užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ir tuometinis opozicijos lyderis Peeras Steinbruckas.
A. Merkel per susitikimą teigė, kad ją „užtikrino“ Danijos vyriausybės, ypač užsienio reikalų ministrės Trine Bramsen pareiškimai, kuriuose smerkiami šie veiksmai.
„Nekalbant apie faktų įtvirtinimą, tai geras atspirties taškas norint pasiekti tokius santykius, kurie iš tiesų būtų pagrįsti abipusiu pasitikėjimu“, – teigė Vokietijos kanclerė.
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija ir Kinija bando pakenkti JAV demokratijai, artėjant lapkritį vyksiantiems prezidento rinkimams, pareiškė demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas, remdamasis gaunamomis žvalgybos ataskaitomis.
„Rusai bando delegitimizuoti mūsų rinkimų procesą. Faktas“, – rinkimų kampanijos renginyje penktadienį sakė J. Bidenas, skelbia „The Washington Post“.
„Kinija ir kiti taip pat imasi veiksmų, kuriais siekiama, kad mes prarastume pasitikėjimą (rinkimų) rezultatu“, – pridūrė jis.
JAV įprasta, kad didžiųjų partijų kandidatai į prezidentus gauna šalies žvalgybos ataskaitas, tačiau nežinoma, kada JAV žvalgybos tarnybos pradėjo teikti J. Bidenui šias ataskaitas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Birželio 30 d. J. Bidenas teigė galintis paprašyti ataskaitos, tačiau tuo metu esą jam ji dar nebuvo pasiūlyta.
Praeitų metų pabaigoje JAV saugumo pareigūnai perspėjo, kad priešiškos užsienio šalys bandys kištis į 2020 m. rinkimus, siekdamos „pakenkti mūsų demokratinėms institucijoms, paveikti viešąją nuomonę ir valdžios politiką“.
JAV žvalgybininkai patvirtino, kad Rusija kišosi į 2016 m. rinkimus, kad paveiktų juos Donaldo Trumpo naudai, kuris neigė kaltinimus ir ragino kurti geresnius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
JAV paskelbus, kad traukiasi iš Atviros oro erdvės sutarties dėl karinių žvalgomųjų skrydžių, Rusija ragina surengti neeilinę sutarties šalių konferenciją. Ji turėtų įvykti praėjus vėliausiai dviem mėnesiams nuo JAV pareiškimo, antradienį Maskvoje sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Dabar esą ieškoma tinkamos datos.
JAV vyriausybė prieš kelias dienas pareiškė, kad traukiasi iš Atviros oro erdvės sutarties tarp NATO valstybių ir buvusių Varšuvos pakto narių. Vašingtonas kaltina Maskvą pažeidžiant sutartį. Todėl esą ir JAV nebesijaučia įsipareigojusi sutarčiai. JAV pareiškimas sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Rusija kaltinimus neigia.
Atviros oro erdvės sutartis leidžia 34 ją pasirašiusioms šalims keliskart per metus atlikti žvalgomuosius skrydžius sutarties partnerės oro erdvėje. Sutartis buvo sudaryta 1992 metais ir 2002-aisiais įsigaliojo. Žvalgomieji skrydžiai pirmiausiai vertinami kaip pasitikėjimo priemonė. Iki šiol jų surengta per 1 500. Juose dalyvauja ir stebinčių, ir stebimų valstybių atstovai.
S. Lavrovas nepasakė, kaip Rusija reaguos į JAV pareiškimą. „Mes nebūsime isteriški“, – teigė jis. Esą planuojama derinti veiksmus ir su sąjungininkėmis. Maskva pastaruoju metu teigė, kad nori toliau laikytis sutarties.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad žiniasklaidoje ketvirtadienį pasirodžius naujiems faktams dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus namo Trakuose renovacijos valdantieji kreipsis į Valstybės saugumo departamentą. R. Karbauskio teigimu, kai kurios žiniasklaidos priemonės buvo apgautos ir taip sąmoningai buvo skleidžiama melaginga informacija apie ministrą. Anot jo, po žurnalistinių tyrimų buvo pradėta abejoti ir visos Vyriausybės darbu, todėl šie melagingi faktai pradėjo kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Šiandien galiu pasakyti, kad buvau teisus, nes tie faktai, kurie dabar aiškėja, rodo, kad viskas buvo supublikuota sąmoningai, specialiai ir tam sąmoningai buvo ruoštasi. Aš sakau, kad LRT tyrime žurnalistus kažkas apgavo ir specialiai įtraukė, ir tas vienas minimas žmogus galimai susijęs su KGB. Tai yra informacija, kurią jis pats sako ir duoda jūsų kolegei interviu, ir yra įrašai. Į tai mes turime labiau atkreipti dėmesį negu į tai, ką sako ministro atsakymai. Ministras atsakė, kaip viskas buvo, bet daug įdomiau, dėl ko jis Seime iš viso stovi ir atsakinėja į klausimus ir nebūtus dalykus, kurie neturi jokio pagrindo. Vis tai, kas buvo publikacijose ir buvo sufalsifikuota“, – sakė R. Karbauskis.
„Mes turime pradėti kalbėti apie tai, kad žmonės, atrodo, susiję su kitų valstybių interesais, veikdami kartu su opozicija ir kai kuriuo asmeniu iš Prezidentūros, veikė sąmoningai, kryptingai. Mano nuomone, tuo sukūrė grėsmę nacionaliniam saugumui ir mes dėl to kreipsimės šiandien į VSD. Skaitykite dabar jau dvi publikacijas apie visą šią J. Narkevičiaus istoriją. Jeigu jums atrodys kitaip, tai reiškia mūsų nuomonė skiriasi“, – sakė R. Karbauskis. VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
R. Karbauskis tikina, kad valdantieji dar ketvirtadienį kreipsis į VSD.
„Šiandien mes susirinksime koalicinėje taryboje ir spręsime dėl kreipimosi į VSD. Tai, kas šiandien paskelbta, yra skandalinga. Situacija, kuri buvo kuriama nuo pat pradžių, kai prasidėjo J. Narkevičiaus puolimas, ji buvo nukreipta net į nepasitikėjimą Vyriausybe. Kai supranti, kad tie žmonės, kurie dalyvavo, yra susiję su, mūsų nuomone, kitų šalių interesais, tai pradedi galvoti, kad čia interesai sutapo opozicijos, kitų šalių, o gal ir KGB šiuo atveju. Tai turės VSD žiūrėti, ar mes nesusiduriame su veikimu prieš mūsų šalį, būtent su nacionalinio saugumo grėsmėmis“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
„Šioje situacijoje teisėsaugos institucijos turės dvi kryptis darbo. Viena, kas tai falsifikavo, kas tai kūrė ir kodėl tai buvo daroma ir kas su kuo susiję. Antras dalykas, atsakyti į klausimą ar viskas yra gersai su dokumentais“, – teigė jis. Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad LRT tyrimų skyrius teigia išsiaiškinęs, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras J. Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, už sėkmę renovacijos konkursuose iš bendrovės „Sodžiaus būsto“ esą galėjo reikalauti 10 procentų nuo laimėtų sumų. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, už tuos pinigus esą buvo rekonstruotas J. Narkevičiaus namas Trakuose. Pats ministras kaltinimus neigia.
Tuo metu Delfi ketvirtadienį paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad verslininkas Aleksandras Ribnikovas savo veiksmus dėl tariamos ministro J. Narkevičiaus korupcijos viešinimo konsultavosi su prezidento Gitano Nausėdos Nacionalinio saugumo grupės patarėju Dariumi Kuliešiumi.
Apkaltos Donaldui Trumpui procesas nepakenkė JAV prezidento populiarumui – priešingai, galimai jį net išaugino. Nuomonės tyrimo instituto „Gallup“ apklausa rodo, kad D. Trumpo reitingas šiuo metu yra aukščiausias nuo jo kadencijos pradžios 2017-aisiais.
„Gallup“ duomenimis, 49 proc. apklaustųjų patenkinti tuo, kaip D. Trumpas atlieka savo darbą. Tačiau kita pusė respondentų – 50 proc. – nurodė, kad nepritaria respublikono valdymo stiliui. Ar išaugęs D. Trumpo populiarumas susijęs su apkaltos procesu ir neigiama reakcija į jį, ekonomine padėtimi ar kitais veiksniais, dar paaiškės, pareiškė institutas.
Senatas trečiadienį skelbs nuosprendį D. Trumpo apkaltos procese, kurį inicijavo demokratai. Kadangi čia daugumą turi respublikonai, neabejojama, kad prezidentas bus išteisintas. Atstovų Rūmai praėjusiais metais pareiškė kaltinimus D. Trumpui dėl piktnaudžiavimo valdžia ir trukdymo tyrimui Kongrese.
„Gallup“ apklausoje D. Trumpo respublikonai pasiekė geriausią rezultatą nuo 2005-ųjų. 51 proc. respondentų teigiamai įvertino partiją, 46 proc. – neigiamai. Rugsėjį tik 43 proc. respondentų sakė, jog jų nuomonė apie partiją yra teigiama. Amerikiečių nuomonė apie demokratus tuo tarpu, lyginant su rugsėju, pablogėjo (nuo 48 iki 45 proc.).
Sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda mokslinėje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvoje“ Vytauto Ddžiojo universitete perskaitė pranešimą, kurį išplatino Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.
Pasak jo, atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą, pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir santykiams: ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi nėra vietos ir valstybei. Patikslinčiau Jo Ekselenciją, ne Laukinių Vakarų, o Laukinės Privatizacijos pasekmių siautėjimui.
Mes, sakė Prezidentas, pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką ir gavome savotišką paradoksą – tuo pat metu giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjame link BVP vienam gyventojui vidurkio, o, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai aiškiai parodo mūsų valdžios fiasko.
Tam, kad sukurtume valstybę, kurioje būtų gera gyventi visiems – dirbantiesiems, vaikams, jaunimui, senjorams, neįgaliesiems, sėkmę patiriantiems ir turintiems sunkumų, – mums reikia perskirstymo per biudžetą, kuris nuosekliai didėtų metai iš metų. Su tokiu perskirstymu, koks yra dabar, kalbos apie gerovės valstybę tampa tiesiog pigia demagogija, – įsitikinęs Respublikos Prezidentas.
Pridursiu dar, kad bandymas įstatymu pajungti sau LRT, siūlymai nuginkluoti savanorius nepaprastosios padėties atveju, keistas užsispyrimas išsaugoti Susisiekimo ministrą, labai svarbų būtent tos nepaprastosios padėties atveju, bandymas pažeminti Seimo rinkiminę kartelę iki 3 procentų, atveriant kelią į Seimą neaiškių partijų atstovams ir t.t. – ar tai ne simptomai šliaužiančio “demokratinio” perversmo, kad dar tvirčiau “viešpatautų geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, neliktų vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi neliktų vietos ir valstybei”?
Nesutinku su juo. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats paminėtoje konferencijoje pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus pirmiausiai turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eiliniai rinkėjai.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt nuotr.
Visuomenė itin griežtai įvertino Seimo darbą – pasitikėjimas svarbiausia valdžios institucija krito taip, kaip po „naktinės mokesčių reformos“ prieš dešimtetį. Nors šiuo metu pasitikėjimas Seimu nėra rekordiškai žemas, per pastaruosius trejus metus pasitikėjimas parlamentu aptirpo 18 proc.
Pastarąjį mėnesį žymiai sumažėjo ir Vyriausybės reitingas.
Tarp reitinge esančių institucijų vienintelė Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, turėdama ir taip beveik maksimalų pasitikėjimą, sugebėjo dar šiek tiek sustiprinti savo pozicijas reitingų lentelėje.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pastarąjį mėnesį labiausiai sumažėjo gyventojų, kurie pasitiki Lietuvos Seimu. Nuo rugsėjo pasitikėjimas šia institucija krito net 10 procentinių punktų. Šiuo metu parlamentu pasitiki 22 proc. pileičių, o priešingai galvojančių yra 75 proc.
Toks staigus pasitikėjimo parlamentu kritimas, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, buvo tik prieš dešimtmetį – po „naktinės mokesčių reformos“ bei 2009 metų sausį kilusių riaušių prie Seimo rūmų. Tuomet pasitikinčių Seimu sumažėjo nuo 22 proc. 2008 m. gruodį iki 11 proc. 2009 m. sausį, o nepasitikinčių parlamentu padaugėjo nuo 71 proc. iki 83 proc.
Žvelgiant į pasitikėjimo dabartiniu Seimu pokyčius, per savo valdymo laikotarpį Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamas Seimas suteiktą kreditą „sumažino“ beveik dvigubai – nuo 40 proc. 2016 m. lapkritį iki 22 proc. 2019 m. spalį. Taigi per 3 pastaruosius metus pasitikinčių šiuo Seimu, kurio prestižą gerinti žadėjo V. Pranckietis, sumažėjo 18 procentinių punktų. Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Visgi, sekant Seimo vertinimo duomenis ilgesnėje perspektyvoje, būtina pažymėti, kad tai dar nėra pats blogiausias šalies parlamento vertinimas. 2010 metų lapkritį Lietuvos Seimu pasitikėjo tik 7 proc. šalies gyventojų, o nepasitikėjo net 90 proc. apklaustų gyventojų.
Žymiai – 7 procentiniais punktais – smuktelėjo ir gyventojų pasitikėjimo rodikliai Vyriausybės darbu. Šiuo metu Ministrų Kabinetu pasitiki 42 proc. gyventojų, kiek daugiau – 55 proc. – teigia, kad nepasitiki.
Apskritai žvelgiant į „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų rezultatus, pastarąjį mėnesį pablogėjo beveik visų 20 analizuojamų institucijų vertinimai. Nuostolių nepatyrusios liko tik dvi institucijos: Alytaus gaisro metu visuomenės dėmesio centre atsidūrusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc., o nepasitiki 7 proc.) bei Lietuvos bankas (61 proc. ir 31 proc.) Pastarojo banko pasitikėjimo reitingas nesikeitė, tuo metu Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, lyginant su ankstesniu mėnesiu, įvertinta 1 procentiniu punktu geriau.
Taip pat 6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole (pasitiki 52 proc. ir nepasitiki 34 proc.), Valstybės saugumo departamentu (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 22 proc.) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc. ir 22 proc.).
5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki teismais (atitinkamai 39 proc. ir 51 proc.), savivaldybėmis (53 proc. ir 39 proc.) ir Lietuvos kariuomene (69 proc. ir 22 proc.). Tuo metu pasitikinčių Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc. ir 27 proc.) bei policija (73 proc. ir 22 proc.) sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Institucijų, kuriomis visuomenė labiausiai pasitiki, sąrašas nesikeitė
Lietuvos gyventojai šiuo metu labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc.), Prezidento institucija (79 proc.), policija (73 proc.), Lietuvos kariuomene (69 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc.), Bažnyčia (67 proc.), Konstituciniu Teismu (66 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Lietuvos banku (61 proc.), SODRA (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (61 proc.).
Dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc.), savivaldybės (53 proc.), Valstybės kontrolė (52 proc.), prokuratūra (46 proc.), komerciniai bankai (46 proc.) ir profsąjungos (43 proc.).
Apklausa buvo vykdoma 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.
Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Per pastaruosius kelis mėnesius, rodo naujausios apklausos, Lietuvos visuomenėje augo pasitikėjimas bankais, tuo metu teigiamai atsiliepiančių piliečių apie Specialiųjų tyrimų tarnybą, SODRA, žiniasklaidą ir Vyriausybę – mažėjo.
Lyginant su 2019 m. balandžio tyrimo rezultatais, labiausiai į teigiamą pusę keitėsi pasitikėjimas bankais. Per du mėnesius pasitikėjimas komerciniais bankais šoktelėjo 8 procentiniais punktais ir šiuo metu jais pasitiki 48 proc. piliečių, tuo metu 44 proc. respondentų teigia priešingai ir komerciniais bankais nepasitiki. Per tą patį laikotarpį 4 procentiniais punktais pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos banku (60 proc. pasitiki ir 29 proc. nepasitiki).
Tuo metu didžiausius pasitikėjimo nuostolius patyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasitikėjimas šia institucija per du pastaruosius mėnesius sumenko 8 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 55 proc. (27 proc. teigia, kad STT nepasitiki).
6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių SODRA (pasitiki 56 proc., o nepasitiki 35 proc.), 5 procentiniais punktais pablogėjo Bažnyčios (pasitiki 66 proc. ir nepasitiki 22 proc.), Lietuvos žiniasklaidos (pasitiki 61 proc., o nepasitiki 36 proc.) bei savivaldybių (atitinkamai 53 proc. ir 40 proc.) vertinimai.
4 procentiniais punktais sumažėjo visuomenės pasitikėjimas pokyčių, valdantiesiems derantis dėl naujos koalicinės sutarties, laukiančiu Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu. Tai, kad Vyriausybe pasitiki, teigia 44 proc. piliečių, kad nepasitiki – 52 proc.
Lygiai tiek pat – 4 procentiniais punktais – sumažėjo pasitikėjimas ir profsąjungomis (pasitiki 38 proc. ir nepasitiki 41 proc.).
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 27–birželio 9 dienomis atliktos apklausos rodo, kad labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 68 proc., o pasitiki 28 proc.), teismais (nepasitiki 57 proc., o pasitiki 33 proc.) ir Vyriausybe.
Kaip parodė apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 92 proc. ir nepasitiki 6 proc.), Lietuvos kariuomene (pasitiki 72 proc. ir nepasitiki 21 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 70 proc. ir 22 proc.), policija (69 proc. ir 28 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc. 25 proc.), Bažnyčia, Konstituciniu Teismu (62 proc. ir 30 proc.), Lietuvos žiniasklaida, Valstybės saugumo departamentu (60 proc. ir 25 proc.) ir Lietuvos banku.
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki (šeši iš dešimties ar daugiau), dar yra 5 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – tai SODRA, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės, Valstybės kontrolė (49 proc. ir 37 proc.) ir komerciniai bankai.
Apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba penktadienį nusprendė – „valstiečiai“ lieka valdančiojoje daugumoje ir pasitiki trauktis iš pareigų ketinančiu premjeru Sauliumi Skverneliu.
Tai pranešė pirmasis iš Kaune surengto posėdžio išėjęs „valstietis“ ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Iš 73 balsavusiųjų, 3 balsavo prieš, 1 sugadino biuletenį ir 69 balsavo už pasitikėjimą ministru pirmininku.
Ministro teigimu, dėl pasitikėjimo R. Karbauskiu, kaip buvo planuota, Taryba nebalsavo, nes tai dabar visiškai nereikalinga.
Pats premjeras po posėdžio teigė, kad suformuluota pozicija jo atžvilgiu buvo daugiau moralinis pasitikrinimas ir, pabrėžė jis, įtakos jo sprendimams neturės.
„Rinkimai baigėsi taip, kaip baigėsi, ir man svarbu, ar ta politinė jėga, kuri mane delegavo vesti Seimo rinkimuose jų sąrašą, formuoti Vyriausybę ir vadovauti Vyriausybei, dabar pasitiki manimi. Man svarbus moralinis vertinimas ir aš tai priimu kaip moralinį įvertinimą“, – sakė S. Skvernelis.
Paklaustas, ar po išreikštos LVŽS pozicijos jis nepakeis deklaruoto sprendimo trauktis iš premjero pozicijų, teigė, kad į šį klausimą atsakė jau ne kartą.
„Ką galėjau, viską pakomentavau. Kai bus kokių žinių, jus informuosiu“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Tuo tarpu R. Karbauskis tikrintis, ar tebeturi pasitikėjimą partijoje, nemato reikalo. Visgi, pabrėžė jis, Tarybai atsisakius penktadienį balsuoti dėl pasitikėjimo juo, šis klausimas dar gali būti keliamas po rinkimų. Tačiau pats iniciatyvos tą daryti, teigė LVŽS lyderis, nerodys.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr. „Aš nematau dėl ko… Aš vakar bandžiau sakyti, kad aš nematau, dėl ko reikėtų barstytis galvą pelenais, nes savivaldybių rinkimuose surinkome 60 procentų daugiau mandatų, prezidento rinkimų antrajame ture yra gauta daugiau balsų negu Seimo rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad nesvarbu, kaip susiklostys Europos Parlamento rinkimai, iš valdančiųjų gretų „valstiečiai“ nesitrauks. Jo teigimu, pagrindinė to priežastis, kad nėra kam perduoti valdžią.
„Deja, Lietuvoje nėra kitos politinės jėgos, kuri drįstų imtis atsakomybės. Todėl nebereikia kalbėti, kad mes nedirbsime. Šiandien Taryba balsavo dėl to, kad mes toliau dirbame, mes turime formuoti daugumą, mes liksime daugumoje, ji bus plečiama ir stiprinama“, – sakė R. Karbauskis., pabrėždamas, kad tikėjosi konservatorių sutikimo perimti iš jų valdžią.
„Aš tikėjausi, kad Gabrielius Landsbergis, kuris dvejus su puse metų žemino mus, visais būdais žemindamas mūsų darbus, turės savyje atsakomybės ir valios pasakyti, kad jis yra pasiruošęs imtis atsakomybės“, – sakė jis.
Tai, kad oficialiai konservatoriams nebuvo pasiūlyta perimti valdžią, pasak R. Karbauskio, nėra svarbu. Jo teigimu viešojoje erdvėje daug kartų buvo pasakyta, kad jie neketina perimti valdžios vairą.
ELTA primena, kad prieš prasidedant Tarybos posėdžiui Ramūnas Karbauskis teigė, kad balsavimui dėl pasitikėjimo premjeru S. Skverneliu yra pasiruošta, tačiau nebūtinai ši procedūra bus įgyvendinta.
„Biuleteniai yra paruošti, bet nežinau, ar partija norės tai daryti, nes frakcija yra išreiškusi pasitikėjimą Sauliumi Skverneliu“, – prieš prasidedant partijos tarybos posėdžiui Kaune teigė LVŽS pirmininkas, pridūręs, kad ministras pirmininkas nėra partijos narys.
Penktadienį „valstiečiai“ susirinko į Tarybos posėdį, kuriame aptarė partijai nesėkmingus praėjusius Prezidento rinkimus ir pasiruošimą artėjantiems rinkimams į Europos Parlamentą.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. R. Karbauskis yra pareiškęs, jog nesėkmės Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose atveju „valstiečiai“ trauksis iš valdančiosios daugumos. Politikas prieš rinkimus principingai deklaravo, kad jei prezidento rinkimų nelaimės S. Skvernelis, o EP rinkimų – LVŽS, tai traktuos kaip rodomą visuomenės nusivylimą jo vadovaujama valdančiąja partija. Premjerui pralaimėjus rinkimus, šią nuostatą ir iniciatyvą trauktis R. Karbauskis pakeitė.
Iki rinkimų trauktis pralaimėjimo Prezidento rinkimų atveju sutarusi LVŽS frakcija, antradienį posėdžiavusi Seime, savo nuomonę taip pat pakeitė ir nusprendė likti valdančiojoje daugumoje.
Apie pasitraukimą iš Vyriausybės vadovo posto yra paskelbęs ir S. Skvernelis. Jo teigimu, liepos 12 dieną bus įteiktas atsistatydinimo pareiškimas.
Estijos pergalė
Estijos rusakalbis jaunimas saugumo garantu pirmiausia laiko gerus santykius su Rusija, o ginkluoto konflikto atveju pusė jų ketina palikti šalį. Tai rodo Saugumo ir gynybos informacijos centro (NCDSA, kaitsen.ee) analitikų atlikto tyrimo rezultatai, praneša laikraštis „Postimees“.
Apklausoje dalyvavo 2800 rusakalbių Estijos gyventojų nuo 16 iki 20 metų amžiaus. 70 procentų apklaustųjų mano, jog visuomenės plėtrai yra svarbi tolerancija, pagarba kitoms kultūroms, kalboms ir tautybėms. Bet esama ir akivaizdžių prieštaravimų. Apibūdindami savo pasitikėjimo įvairiomis tautybėmis ar grupėmis lygį, tik 7 proc. apklaustųjų pareiškė visiškai pasitikį arabais ir musulmonais, vokiečiais ir amerikiečiais – 17 proc., britais – 20 proc., europiečiais apskritai – 23 proc., estais – 24 proc., Rusijos gyventojais – 34 proc. Estijos rusais pasitiki 52 proc. tyrimo dalyvių.
Estijos rusakalbis jaunimas svarbiausiu šalies saugumo garantu laiko bendradarbiavimą ir geros kaimynystės santykius su Rusija (66 proc.). NATO kaip svarbiausią saugumo garantą įvardijo tik 32 proc. respondentų, o narystę Europos Sąjungoje – 43 proc.
25 proc. Estijos rusakalbių jaunuolių pritaria nuolatiniam NATO kariškių buvimui šalies teritorijoje. 45 proc. mano, kad Estija turi priešintis su ginklu, jeigu ją užpuls kuri nors valstybė, bet tik 28 proc. tiki, kad savigynos pajėgos įstengs apginti Estiją, kol į pagalbą atvyks sąjungininkai. 24 proc. patvirtino, kad yra pasirengę dalyvauti gynybiniuose veiksmuose, kiek leis jų sugebėjimai ir galimybės, bet 54 proc. pareiškė pasistengsią kuo greičiau palikti Estiją, jeigu jos teritorijoje kils ginkluotas konfliktas.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apklausos rodo, kad visuomenė labiausiai yra linkusi pasitikėti šalies prezidentais ir šiais metais vyksiančių šalies vadovo rinkimų reitingų lyderiais.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos piliečiai labiausiai pasitiki prezidente Dalia Grybauskaite – tai deklaravo 27,7 proc. šalies gyventojų.
Į politikų, kuriais labiausiai pasitikima penketuką taip pat pateko šalies vadovo posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda (9,9 proc.), kadenciją baigęs Valdas Adamkus (9,4 proc.), premjeras Saulius Skvernelis (8,8 proc.) ir konservatorių į prezidentus keliama Seimo narė Ingrida Šimonytė (8,2 proc.).
Antrajame penketuke rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,8 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (4,3 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich (3,4 proc.), Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu ir Seimo nariu Nagliu Puteikiu pasitiki 2,8 proc. šalies gyventojų.
Vykusioje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2019 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 94 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 89), kuriais jie labiausiai pasitiki.
Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pasitikėjimo politikais reitingus įvertino Prezidentūros ir Vyriausybės konflikto kontekste.
Jo teigimu, atsižvelgiant į visuomenės pasitikėjimo politikais reitingą, prezidento posto siekiančiam S. Skverneliui nereikėtų veltis į aštrius ginčus su pirmoje vietoje reitinguose esančia šalies vadove D. Grybauskaite.
Pasak profesoriaus, S. Skvernelio pasirinkta taktika konfliktuoti su reitingo lydere ne tik neduoda solidumo, tačiau yra ir neprasminga.
„Jei S. Skvernelis tikslingai siekia eskaluoti konfliktą su prezidente, tai tokia taktika, jam, kaip kandidatui į prezidentus, bent jau kol kas neveikia. Galbūt netgi priešingai. Ir nesunku nuspėti kodėl – visuomenės pasitikėjimas D. Grybauskaite yra gerokai didesnis nei premjero. Kita vertus, S. Skvernelis ginčijasi ne su savo tiesioginiais konkurentais, o su baigiančia kadenciją prezidente“, – Eltai sakė T. Janeliūnas. Pasak profesoriaus, vargu ar tokia pasirinkta strateginė S. Skvernelio taktika pasiteisins prieš prezidento rinkimus.
„Manau, kad tai yra arba nelabai vykęs pasirinkimas, arba tiesiog nesugebėjimas susilaikyti nuo asmeninių vertinimų. Jeigu bus tęsiama tokia pat linija toliau, tai S. Skvernelis didelės naudos iš to išpešti neturėtų“, – teigė jis.
Pasitikėjimas Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu smuko į ilgą laiką nematytas žemumas. Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, Rusijos lyderiu pasitiki 32 proc. šalies gyventojų, praneša Laisvosios Europos radijas.
Valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) duomenimis, rusų pasitikėjimas V. Putinu yra žemiausias nuo 2006 m.
Ankstesnėje, sausio mėnesio apklausoje, gyventojų pasitikėjimas V. Putinu buvo šiek tiek aukštesnis – 33,4 proc.
VTsIOM apklausa atlikta vasario 25-kovo 5 dienomis, po V. Putino metinės kalbos vasario 20-ąją, kurioje jis bandė atgauti piliečių palankumą po pernai priimto didelį nepasitenkinimą sukėlusio sprendimo vėlinti pensinį amžių.
Pasak Rusijos žiniasklaidos šių metų V. Putino metinę kalbą Maskvoje žiūrėjo mažiausiai žmonių nuo 2014 m.
Standartinės „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pasitikėjimas Europos Sąjunga tarp europiečių išlieka stabilus ir siekia 42 proc. Labiausiai ES – 65 proc. – pasitikima Lietuvoje. Net septyniolikoje valstybių narių ES pasitiki dauguma respondentų.
Lietuvoje į Europos Sąjungos ateitį optimistiškai žiūri 71 proc. apklaustųjų, ES – 58 proc. Optimistiškai ES ateitis vertinama visose ES valstybėse narėse, išskyrus Graikiją (59 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Prancūziją (51 proc. „pesimistų“ ir 46 proc. „optimistų“).
Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu savo gyvenimu patenkinti 73 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo rodikliu Lietuva vis dar atsilieka nuo visų artimiausių kaimynių: Lenkijoje yra 89 proc. patenkintų gyvenimu piliečių, Estijoje – 86 proc., Latvijoje – 77 proc. Mažiau nei Lietuvoje patenkintų gyvenimu piliečių yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. Tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra Skandinavijos šalių, Airijos ir Nyderlandų piliečiai: daugiau nei 95 proc. apklaustųjų.
Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl artimiausių 12 mėnesių, susiję su asmeniniu gyvenimu ir šalies ekonomikos padėtimi, skiriasi. Manančių, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni tiek apskritai, tiek šeimos finansiniu požiūriu, per pastaruosius metus padaugėjo 3 procentiniais punktais (p. p.) ir siekia atitinkamai 28 proc. ir 24 proc. Tačiau manančių, kad artimiausiu metu pagerės šalies ekonominė būklė, skaičius sumažėjo 4 p. p. ir šiuo metu siekia 17 proc. Pastarasis rodiklis yra žemiausias nuo 2009 m. rudens.
Paprašyti įvardyti, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria Lietuva, 56 proc. respondentų Lietuvoje nurodė infliaciją. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, infliacijos, kaip didžiausios problemos, su kuria susiduria šalis, svarba sumažėjo 9 p. p. Toliau pagal svarbą sąraše rikiuojasi taip pat su ekonomika ir gyvenimo lygiu susijusios sritys: mokesčiai (21 proc.), sveikatos bei socialinė apsauga ir pensijos (po 19 proc.).
Paklausti apie svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria visa ES, tiek Lietuvos, tiek ES piliečiai pirmiausia minėjo dvi: imigraciją (42 proc. lietuvių ir 40 proc. europiečių) bei terorizmą (35 proc. lietuvių ir 20 proc. europiečių). Trečioje vietoje, Lietuvos respondentų vertinimu, yra didėjančios kainos, infliacija bei pragyvenimo kaina (16 proc.). Europiečiams trečia didžiausia problema yra valstybių narių viešieji finansai (19 proc.). Lietuvoje tai problema laiko 11 proc. gyventojų.
Taip pat buvo tiriamas gyventojų požiūris į melagingą informaciją. 62 proc. Lietuvos ir 68 proc. ES piliečių nurodė, kad su melaginga informacija susiduria dažnai. Dar daugiau taip manančių yra Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje: 80 proc. ar net daugiau. Mažiausiai taip manančių yra Suomijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Bulgarijoje, tačiau ir šiose šalyse rodiklis viršija 50 proc. Taip pat didžioji dauguma (daugiau nei 70 proc.) apklaustųjų tiek Lietuvoje, tiek Europoje mano, kad melagingos naujienos yra problema šaliai ir demokratijai apskritai.
Atsakydami į klausimą, kokiais informacijos šaltiniais labiausiai pasitiki, ir Lietuvos piliečiai, ir visi europiečiai nurodė radiją ir televiziją: Lietuvoje jais pasitiki atitinkamai 58 proc. ir 56 proc. apklaustųjų, o visoje ES – 59 proc. ir 50 proc. Beveik pusė visų apklaustųjų Lietuvoje ir ES pasitiki spauda. Internetu pasitiki 43 proc. Lietuvos piliečių ir 32 proc. europiečių. Tuo tarpu socialiniais tinklais pasitiki 29 proc. respondentų Lietuvoje ir 19 proc. visoje ES.
„Eurobarometro“ apklausa atlikta 2018 m. lapkričio mėnesį visose 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Europiečiai dabar yra labiau linkę tikėti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „pasielgtų teisingiau“ sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus nei JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rodo nauja apklausa, informuoja „Euronews“.
D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Remiantis tyrimų instituto „Pew Research Centre“ septyniose šalyse atliktos apklausos duomenimis, prancūzai ir vokiečiai buvo mažiausiai linkę galvoti, kad JAV prezidentas pasielgtų teisingai ir priimtų teisingus sprendimus, susijusius su pasaulio reikalais. Pasitikėjimą D. Trumpu išreiškė tik 10 proc. vokiečių ir 9 proc. prancūzų.
Pasitikėjimą V. Putinu išreiškė gerokai daugiau vokiečių. 35 proc. apklaustų vokiečių pasitikėtų V. Putinu, o 30 proc. labiau pasitikėtų Kinijos prezidentu. Tuo tarpu pasitikėjimas Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu tarp vokiečių buvo didžiausias – 77 proc.
Apklausoje minimi septyni pasaulio lyderiai ir paaiškėjo, kad Vokietijos kanclere Angela Merkel pasitikima labiausiai, jog ji priims teisingus sprendimus. Nuo jos nedaug atsiliko Prancūzijos prezidentas.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Be kita ko, iš septynių pasaulio lyderių D. Trumpas buvo vienintelis, kuris neturėjo daugumos savo šalies piliečių pasitikėjimo. Tik 48 proc. amerikiečių pasitikėtų, kad D. Trumpas pasielgtų teisingai. Tuo tarpu 81 proc. rusų pasitiki, kad jų prezidentas V. Putinas priimtų teisingus sprendimus.
„Pew Research Centre“ pažymėjo, kad britai, prancūzai, vokiečiai ir kanadiečiai mano, kad JAV kelia didesnę grėsmę jų šalims nei Kinija. Japonijoje, kuri yra įsitraukusi į ginčą su Kinija dėl ginčijamų teritorijų, 66 proc. žmonių mano, kad JAV yra „didelė grėsmė“.
Theresos May vyriausybė trečiadienį laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo Bendruomenių Rūmuose, bet tai neišveda Didžiosios Britanijos iš aklavietės „Brexito“ klausimu: nė vienas iš elgesio Europos Sąjungos atžvilgiu variantų neturi tvirtos daugumos pritarimo, praneša BBC.
Theresa May. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės parlamentas tik 19 balsų dauguma atmetė pasiūlymą pareikšti nepasitikėjimą Th. May vyriausybe. Šį pasiūlymą opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy`is Corbynas iškėlė antradienį po to, kai Bendruomenių Rūmai didžiąja balsų dauguma atmetė Didžiosios Britanijos vyriausybės ir Europos Sąjungos suderintą sutartį dėl šalies pasitraukimo iš ES.
Trečiadienį 325 parlamentarai parėmė Th. May vyriausybę, o nepasitikėjimą ja pareiškė 306 Bendruomenių Rūmų nariai.
Po balsavimo Th. May pažadėjo įgyvendinti tautos sprendimą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May laimėjo Konservatorių partijos balsavimą dėl nepasitikėjimo ja kaip partijos lydere, praneša BBC.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May. EPA – ELTA nuotr.
Per trečiadienį vakare vykusį balsavimą premjerę palaikė 200, nepalaikė – 117 partijos kolegų.
Slaptas balsavimas buvo surengtas po to, kai tokį pageidavimą pareiškė 48 torių parlamentarai, pykstantys ant Th. May dėl jos pasirinkto „Brexito“ politikos kurso. Pasak jų, taip premjerė išduoda 2016-ųjų referendumo rezultatus.
Po balsavimo kalbėdama Dauningo gatvėje, Th. May pažadėjo užtikrinti, kad „Brexitas“ būtų toks, už kokį balsavo žmonės. Tuo pat metu ji pridūrė įsiklausiusi į prieš ją balsavusių partijos narių nuogąstavimus.
