Volodymyras Zelenskis dalyvauja renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO”. ELTA / Dainius Labutis
Antradienį NATO lyderiai sugriovė Ukrainos prezidento Volodymro Zelenskio viltis dėl aiškaus prisijungimo prie Aljanso termino, pareiškę tik tai, kad pakvies Ukrainą tapti nare, kai „bus įvykdytos sąlygos“.
NATO valstybės viršūnių susitikime Vilniuje generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas dar niekada nenaudojo „stipresnės kalbos“, kad paremtų Ukrainą jos žūtbūtinėje kovoje atremiant Rusijos invaziją.
NATO lyderiai pažadėjo, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, ir sutrumpino procesą, kurį turės pereiti Kyjivas, kad įstotų į Aljansą. „Mes galėsime pateikti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkės sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“, – sakoma lyderių pareiškime. Tačiau tai, kad dėl būsimos narystės nepavyko žengti toliau nei buvo pažadėta 2008 m., yra skaudus smūgis V. Zelenskiui.
Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, sužinojęs apie atsargias formuluotes, jis sakė, kad NATO nėra pasirengusi nei pakviesti Ukrainos, nei padėti jai tapti nare. O tai, pasak jo, reiškia, kad galimybių langas derėtis dėl Ukrainos narystės NATO paliekamas derybose su Rusija .
„Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą“, – sakė V. Zelenskis, tikinęs, kad Ukrainos narystė nekeltų NATO narėms pavojaus įsitraukti į karą su Rusija, bet padarytų Aljansą stipresnį ir saugesnį. Volodymyras Zelenskis. ELTA / Žygimantas Gedvila
Suvokdami V. Zelenskio nusivylimą, Vakarų pareigūnai pabrėžė, kad bus pateiktas platesnis paramos pasiūlymų paketas, kad Ukraina įgytų karinį pranašumą prieš įsibrovėlius.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) grupė paskelbs deklaraciją dėl ilgalaikės paramos, kuri bus pradėta, kai tik „bus pasiekta taika“. Tai turėtų būti paskelbta trečiadienį, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui.
Berlynas pažadėjo skirti Kyjivui dar 700 mln. eurų karinę pagalbą. Naujoji pagalba apima du raketų paleidimo įrenginius „Patriot“, dar 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankus „Leopard 1“.
Prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad Prancūzija prisideda prie Didžiosios Britanijos ir suteiks Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas SCALP, arba „Storm Shadow“, kad Ukraina galėtų smogti į Rusijos taikinius toli nuo fronto linijos. Jam tai paskelbus buvo pranešta, kad šios raketos jau Ukrainoje.
Volodymyras Zelenskis dalyvauja renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO”. ELTA / Dainius Labutis
Danija ir Nyderlandai pranešė, kad 11 valstybių koalicija kitą mėnesį pradės mokyti Ukrainos lakūnus valdyti naikintuvus F-16, Rumunijoje bus įkurtas naujas mokymo centras.
Nors Rytų Europos šalys spaudė sudaryti aiškų Kyjivo prisijungimo prie NATO grafiką, JAV ir Vokietija nenorėjo žengti toliau duoto pažado, kad vieną dieną Ukraina taps nare. J. Bidenas, trečiadienį susitiksiantis su V. Zelenskiu, pareiškė, kad nėra sutikimo pasiūlyti Kyjivui narystę, kol vyksta karas su Rusija, nes tai gali tiesiogiai įtraukti į jį NATO.
Karas, didžiausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, paskatino NATO imtis plačių gynybos pertvarkų. Aljanso lyderiai pasirašė naujus regioninius planus apsisaugoti nuo bet kokio galimo Rusijos puolimo ir parėmė gynybos išlaidų didinimą.
Sraigtasparnis. Kur skrenda? Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apsilankęs ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ dislokacijos vietoje sako, kad Lietuvos dangus NATO viršūnių susitikimo metu bus „patikimai apgintas“. Trys sraigtasparniai. Gintaro Visocko nuotr.
„Turime dar vieną pavyzdį, kuomet mūsų patikimas sąjungininkas – Vokietija – ne tik buvo pasirengęs suteikti mums „Patriot“ sistemas, bet jas jau ir dislokavo. Jos yra pajungtos prie sistemų ir visiškai operacinės nuo šio ryto ir mūsų dangus yra tikrai patikimai apgintas“, – žurnalistams penktadienio vakarą sakė prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad „Patriot“ sistemos Vilniuje Aljanso susitikimo metu nebus vienintelė ginkluotė, sauganti šalies oro erdvę.
„Tam bus panaudotos tiek Lietuvoje esančios NASAMS sistemos, tiek ir mūsų kito sąjungininko – Ispanijos (sistemos – ELTA). Ir turėsime trumpojo nuotolio sistemas – reiškia, turėsime visą kompleksą oro gynybos sistemų, kas yra labai svarbu tam, kad Lietuvos dangus būtų patikimai apgintas“, – teigė G. Nausėda.
„Tikrai vaizdelis man patinka. Geriausia būtų, aišku, gyventi be ginklų, bet gyvename tokiame pasaulyje, kuomet matydamas tokius vaizdus mūsų oro uoste jautiesi saugiau“, – pažymėjo jis. Sraigtasparniai virš Pilaitės. Gintaro Visocko nuotr.
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau mąsto ir apie rotaciniu pagrindu šalyje turėsiančią atsidurti oro gynybos sistemą.
„Dabar yra svarbiausia ta oro gynybos sistema, kurią norime matyti rotaciniu pagrindu, nes mes galvojame jau apie tolesnį laikotarpį, ne tik tas dienas, kuomet posėdžiausime NATO viršūnių susitikime. Be abejo, reikės daug dirbti su sąjungininkais, kad sudarytume tą priemonių kompleksą ir kad jos galėtų rotuotis taip, kad užtikrintų mūsų oro gynybą nuolatos“, – teigė prezidentas.
Sraigtasparnis. Gintaro Visocko nuotr.
Apie tai, kad liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro erdvę saugos vokiška „Patriot“ oro gynybos sistema, buvo paskelbta dar gegužės pabaigoje.
Vokietija sistemą Lietuvoje dislokavo prieš daugiau nei savaitę, birželio pabaigoje.
Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais remia liepos 11–12 dienomis vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimą – bus sustiprintas saugumas sausumoje, teritoriniuose vandens telkiniuose bei oro erdvėje.
Lietuvos kariuomenės teigimu, sistema „Patriot“ kovines užduotis Lietuvoje atlieka pirmą kartą. Remiantis kolektyviniais sprendimais dislokavimo vietoje dirba Vokietijos kariuomenės įgula, kuri užtikrins sklandų sistemos funkcionavimą.
Lietuvos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Krašto apsaugos ministro įsakymu, saugumo užtikrinimui NATO viršūnių susitikimo ir pasirengimo metu, nuo liepos 7 iki 13 dienos, pasitelkiami Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak KAM, specialiai šiai užduočiai Lietuvos kariuomenė suformavo NATO viršūnių susitikimo karinės apsaugos pajėgas, į kurias įtraukti tiek jūrų, tiek sausumos, specialiųjų operacijų, karo policijos kovinės paramos ir logistiniai vienetai. Iš viso saugumo užtikrinimui renginio metu bus pasitelkta 3 tūkst. Lietuvos karių ir iki 1 tūkst. NATO sąjungininkų.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuvos piliečiai ir svečiai Lietuvos karius matys ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos vietose. Kariai yra pasitelkiami užtikrinti kritinių objektų, svarbios infrastruktūros – tiltų, viadukų saugumo užduotis, taip pat – remti kitas institucijas atliekant sprogmenų paieškas, atliekant oro gynybos ir stebėjimo užduotis. Be to, kariai vairuos delegacijų kortežų automobilius ir atliks kitas specifines užduotis“, – teigė NATO viršūnių susitikimo karinių apsaugos pajėgų vadas plk. ltn. L. Bagočiūnas.
Be to, po keliasdešimt karių skiriama teikti pagalbą Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai, siekiant stiprinti Vilniaus bei Varėnos pasienio užkardų saugumą, pažymima KAM pranešime žiniasklaidai.
Be Lietuvos karių, prie saugumo užtikrinimo užduočių prisidedantys NATO sąjungininkai jau dislokuoja tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas PATRIOT, vidutinio nuotolio sistemas NASAMS, tai pat CBRN pajėgumus, galinčius vykdyti radiologinės, cheminės, biologinės, branduolinės taršos stebėjimą, jos fiksavimą, esant reikalui – švarinimą. Taip pat teikiama parama kovos prieš dronus pajėgumais.
Karinė technika Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sąjungininkų parama veiks bendroje architektūroje su kitomis valstybės institucijomis ir Lietuvos kariuomene, skelbia KAM.
„Lietuvos kariuomenė turi sukaupusi didžiulę bendro darbo kartu su sąjungininkais tarptautinėse operacijose, tarptautiniuose štabuose patirtį ir tai leidžia mums daug efektyviau ir tiksliau suplanuoti bei tinkamai įgyvendinti šias ypatingos svarbos užduotis kartu“, – sakė plk. ltn. L. Bagočiūnas.
Lietuvos kariuomenės kariai bus ginkluoti, dėvės atitinkamą ekipuotę, pažymima pranešime.
Lietuvos kariuomenė, prisidėdama prie NATO viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimo ir veikdama kartu su kitomis valstybės institucijomis, veikia teisės aktų numatyta tvarka. Nepaisant įsitraukimo į renginio saugumo užtikrinimo užduotis, Lietuvos kariuomenė ir toliau tęs nuolatines užduotis.
Pasak KAM, šis sprendimas priimtas gavus Vidaus reikalų ministro prašymą.
ELTA primena, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Patriot raketa
Vašingtonas, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Ukrainai perduota aukštųjų technologijų oro gynybos sistema „Patriot“ patyrė žalą, bet vis dar veikia, trečiadienį pranešė vienas JAV gynybos pareigūnas.
„Sistema „Patriot“ tebėra veikianti“, o žala, kurią padarė prie jos nukritęs sviedinys – nenurodoma, koks, – vis dar vertinama, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.
Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas anksčiau sakė, kad „viskas gerai su „Patriot“, bet atsisakė patikslinti, ar sudėtinga sistema buvo pažeista. „Patriot“ tarnauja, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Ihnatas. – Viskas gerai“.
Pirmąsias amerikiečių gamybos žemė-oras raketų sistemos „Patriot“ siuntas Kyjivas gavo balandį, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad jas Ukrainai pristatė Vokietija ir JAV.
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad jos pajėgos hipergarsine raketa „Kinžal“ smogė sistemai „Patriot“ Kyjive. Savo ruožtu Kyjivas paskelbė, kad Ukrainos oro gynyba numušė šešias Rusijos hipergarsines raketas, tačiau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tai neigė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, 2018 m. pristatęs raketas „Kinžal“, vadino jas „tobulu ginklu“, kurio neįmanoma perimti.
Ukraina atkakliai siekė gauti aukštųjų technologijų sistemas, kurios padėtų apsisaugoti nuo negailestingų Rusijos smūgių, nukreiptų prieš civilius ir infrastruktūrą.
Įmonės „Raytheon“ gamybos „MIM-104 Patriot“ yra žemė-oras raketų sistema, iš pradžių sukurta aukštai skrendantiems lėktuvams perimti.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje ji buvo modifikuota, atsižvelgiant į naują taktinių balistinių raketų grėsmę. Per pirmąjį Persijos įlankos karą šios sistemos buvo naudojamos kovoje su Irako Rusijos gamybos „Scud“.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, balandžio 18 d. (ELTA). Antradienį Vokietija pranešė jau perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“.
Apie tai informuoja portalas „rbc.ua“, remdamasis Vokietijos vyriausybės tinklalapiu.
Gautomis žiniomis, be oro gynybos komplekso „Patriot“ su raketomis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus ir 16 sunkvežimių „Zetros“. Dar du automobiliai bus perduoti Ukrainos pasieniečiams.
Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas nei patvirtino, nei paneigė informaciją, kad „Patriot“ jau Ukrainoje. Jis tik pažymėjo, kad ši sistema leis numušti toliau esančius priešo taikinius.
J. Ihnatas taip pat išsakė viltį, kad kitas Ukrainos sąjungininkų Vakaruose žingsnis bus sprendimo dėl naikintuvų F-16 priėmimas.
Ar prasminga šiandien prie JAV diplomatinių atstovybių burtis piketams ir protestams?
Tegul skaitytojų nešokiruoja toks klausimas. Beje, ši dviprasmiškai skambanti mintis – net ne mano. Ją išgirdau youtube.com erdvėje prieš keletą valandų klausydamasis Marijos Maksakovos interviu su ekonomistu, politines ir karines analizes viešai skelbiančiu Andrėjumi Ilarionovu.
Nūnai iš Rusijos į JAV persikėlęs analitikas mano, kad piketai, mitingai bei demonstracijos prie JAV ambasadų visame pasaulyje, o taip pat ir prie Baltųjų rūmų Vašingtone, – būtini. Tokio pobūdžio susirinkimuose privalu kritikuoti JAV prezidento Joe Bideno administraciją. Tik priekaištaujama bus ne todėl, kad Amerika nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą remia ginklais. Joe Bidenas nusipelno kritikos, pasak A.Ilarionovo ir M.Maksakovos, būtent todėl, kad Amerika, turėdama milžiniškas karines pajėgas, ištekliuys, rezervus, Ukrainai tiekia itin mažai ginklų. O ir tie ginklai, kurių Ukraina sulaukia iš už Atlanto, – kol kas tik ginamojo pobūdžio. Puolamųjų ginklų, kuriais drąsūs, sumanūs ir narsūs ukrainiečių kariai galėtų išstumti Rusijos karinius banditus iš visos savo teritorijos, – Kijevas negauna. Todėl karas, kurį Ukraina pajėgtų užbaigti pergalingais kontrpuolimais, – užsitęsė ir dar nežinia, kiek tęsis.
Jūs manote, esą įtarimai, jog Amerika per daug skūpi ir atsargi siųsdama karinę pagalbą užpultai Ukrainai, – šventvagiški? Juk visas padorus civilizuotas pasaulis džiaugiasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į Vašingtoną rezultatais. Visi, net ir A.Ilarionovas, neneigia, jog V.Zelenskio ir J.Bideno susitikimas 2022-ųjų pabaigoje – istorinis. Prisimenate, 2021-aisiais metais JAV prezidentas akivaizdžiai nenorėjo susitikti su V.Zelenskiu. Pirma demonstratyviai pasilabino su diktatoriumi, karo nusikaltėliu Vladimiru Putinu, tik po to – su nuo Kremliaus agresijų kenčiančios Ukrainos prezidentu.
Volodymiras Zelenskis ir Joe Bidenas. Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. EPA – ELTA foto
Dabar gi pokalbis Baltuosiuose rūmuose organizuotas J.Bideno iniciatyva. O tai reiškia, kad JAV nesiruošia mažinti Ukrainai nei finansinės, nei karinės paramos. Esama vilčių, jog karinė parama Ukrainai bus didesnė nei iki šiol. O ir V.Zelenskis vargu ar būtų lėkęs į Vašingtoną, jei J.Bideno administracija nebūtų turėjusi jam džiugių žinių.
Dar viena svarbi detalė: į Vašingtoną skrendantį Ukrainos lyderį lydėjo įspūdinga JAV karo naikintuvų palyda. Ne mažiau svarbu, kad V.Zelenskiui buvo suteiktas žodis Kongrese (kongresmenai ir senatoriai pagerbė Ukrainos lyderį atsistodami ir plodami rankomis), ir Ukrainos prezidentas šia tribūna pasinaudojo puikiai, viešai paskelbdamas savo šalies lūkesčius. Verta pabrėžti, kad Vašingtone net buvo surengta bendra J.Bideno ir V.Zelenskio spaudos konferencija. Dar svarbu įsidėmėti, kad JAV pažadėjo Ukrainai perduoti vieną „Patriot“ – labai veiksmingą oro gynybos sistemą. Mažoka? Juokingai mažai. Bet J.Bidenas viešai tikino, jog Ukraina šių sistemų sulauks ir daugiau. Sąrašą, bylojantį, jog V.Zelenskis ne veltui lėkė į JAV sostinę, byloja ir šie faktai: JAV pradėjo teisingai vadinti šių metų vasario 24-ąją kilusį karą (anksčiau vadino Ukrainos karu, ir niekaip kitaip, o šiandien jau – Rusijos agresija prieš Ukrainą).
Taigi A.Ilarionovas, duodamas interviu M.Maksakovai (dar vieną panašų komentarą A.Ilarionovas šiomis dienomis perskaitė ir Vasilijaus Golovanovo laidoje) jokiu būdu neneigia: JAV padeda Ukrainai, JAV – Ukrainos sąjungininkė ir draugė, ir ukrainiečiai privalo būti itin dėkingi Vašingtonui už pagalbas, suteiktas iki šių metų pabaigos, bei pažadus, jog pagalba bus siunčiama ir 2023-aisiais.
Tačiau tais atvejais, kai bandome vertinti, gerai ar blogai, daug ar mažai, – labai pravečia istorinės paralelės, palyginimai, gretinimai. A.Iarionovo komentaras šių eilučių autoriui todėl ir atrodo vertingas, kad šis ekonomistas, buvęs V.Putino patarėjas (paskui pasitraukė iš V.Putino komandos nesutikdamas su agresyviais, korupciniais Kremliaus sprendimais) ne vien konstatuoja faktus, bet juos lygina, gretina.
Marija Maksakova ir Andrėjus Ilarionovas
Tiesa, A.Ilarionovo palyginimai ir gretinimai – nepalankūs J.Bideno administracijai.
Pirma, A.Ilarionovas atkreipė dėmesį į ukrainietės žurnalistės klausimą, pateiktą bendroje Ukrainos ir JAV lyderių spaudos konferencijoje Vašingtone. Žurnalistė pagrįstai stebėjosi Amerikos neryžtingumu: kiek anksčiau Amerika tvirtino, esą Ukrainai niekad nesiųs „Patriot“ sistemų, dabar jau – duoda; būta laikotarpių, kai Amerika tvirtino neduosianti „Stinger“, dar anksčiau – „Javelin“, bet bėgo savaitės, mėnesiai, ir Vašingtonas keitė poziciją Ukrainai naudinga linkme. Išdėsčiusi šiuos faktus žurnalistė atvirai paklausė: tad kodėl iškart neduodate Ukrainai visko, ko jai reikia – modernių tankų, naikintuvų, toliašaudžių haubicų, ATACAMS, NASAMS, HIMARS?
Pasak A.Ilarionovo, JAV prezidentas atsakė nei šiaip, nei taip: esą Amerika – norėtų, bet esama sąjungininkų, kurie mano, jog Amerika privalanti elgtis santūriai, nes priešingu atveju tai sugriaus NATO, Europos Sąjungą, pasaulį; girdi, ES lyderiai, su kuriais J.Bidenas diskutavo šimtus valandų, nenori eskalacijos, bijo Trečiojo pasaulinio karo. Maždaug taip atsakė J.Bidenas.
A.Ilarionovo manymu, šis painus, nelogiškas J.Bideno atsakymas byloja, kad Baltųjų rūmų šeimininkams šis klausimas – skaudus. Todėl jie ir mėtosi, nežino, kaip pasiteisinti. Juolab kad NATO ir ES organizacijoms priklausančios Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija skelbia J.Bideno žodžiams prieštaraujančią poziciją: duokite Ukrainai tiek ir tokių ginklų, kokių prašo Kijevas, čia negalimi jokie dvejojimai ir vilkinimai, apribojimai ir vėlavimai.
Kita A.Ilarionovo nagrinėta tema – lendlizas (lendlease). JAV administracija apgavo pasaulį, šių metų gegužės 9-ąją paskelbdama, jog Ukrainai nuo šiol bus tiekiami ginklai dar ir lendlizo pagalba (apeinant biurokratinius balsavimus Senate ir Kongrese, nereikalaujant iš ukrainiečių apmokėjimų, nesibaiminant didelių ginkluotės kiekių). Bet gegužės 9-ąją lendlizo įstatymą pasirašęs J.Bidenas juo nė sykio nepasinaudojo. Beje, lendlizas baigs galioti 2023-ųjų rudenį. Tad juo pasinaudoti vis dar galima.
Bet ar pasinaudos Vašingtonas, jei JAV administracija išsisukinėja? Kadaise tvirtino, esą lendlizas nebus naudojamas, nes jis – per brangus Ukrainai, nors oficialiuose Baltųjų rūmų administracijos, Kongreso ir Pentagono internetiniuose puslapiuose šis įstatymas paskelbtas ir ten juodu ant balto parašyta, jog šiuo kanalu siunčiama karinė pagalba – nemokama. Dar kiek anksčiau aukšti Jo.Bideno administracijos pareigūnai tvirtino gerai neišstudijavę minėto įstatymo – nežino, kaip juo geriau pasinaudoti. Viešojoje erdvėje būta daug klaidinančių pareiškimų, esą lendlizas vis tik veikia (Aleksejus Aleksašenka, Jurijus Švecas), nors šiuo ginklų tiekimo kanalu Ukraina negavo nė vieno šovinio, nė vieno pistoleto, nė vieno automato. A.Ilarionovo nuostabai, klaidinančius JAV vadovų pareiškimus apie lendlizą kaip netinkamą kanalą pasigavo ir kai kurie oficialūs Ukrainos pareigūnai.
A.Ilarionovas teigia, jog nežino, kodėl J.Bidenas nepanoro pasinaudoti labai patogiu, jokių piniginių investicijų nereikalaujančiu, visus biurokratinius trukdžius apeiti leidžiančiu įstatymu.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečia, A.Ilarionovas lygina Vašingtono pareiškimus, kiek daug Ukrainai jie duoda, su tuo, ką kalba, sakykim, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas. Pavyzdžiui, V.Zelenskio vizito į Vašingtoną išvakarėse įtakingame leidinyje „The Economist“ buvo paskelbtas generolo V.Zalužno straipsnis, kuriame jis tvirtino neturintis tiek ginklų, kad galėtų išlaisvinti Ukrainą. Tame komentare ukrainiečių generolas mini konkrečius skaičius: Ukrainos kariuomenei reikia 300 tankų, 600 šarvuočių ir 500 haubicų, kad ji galėtų pereiti į rimtą kontrpuolimą. Taigi oro gynybos sistemos „Patriot“ – labai reikalingos. Jos padės rimčiau apsaugoti Ukrainos oro erdvę nuo Rusijos raketų, siunčiamų griauti civilius ir karinius objektus. Bet sutikit: keletas „Patriot“ – tai itin mažai tokiai didelei valstybei kaip Ukraina. Be to, JAV šiuo atveju labai vėluoja (juk karas tęsiasi jau dešimt mėnesių).
O ar būta Vašingtone bent jau užuominų apie šimtus tank? Mes nežinome. Taip, V.Zelenskio ir J.Bideno susitikimo metu amerikiečiai mįslingai pasigyrė, esą apie visą Amerikos pagalbą Ukrainai viešai nekalbama, tad galima suprasti, jog Ukraina dabar jau sulauks rimtos pagalbos. Čia prisimenu vieną iš paskutiniųjų Ukrainos prezidento ofiso patarėjo Aleksejaus Arestovičiaus optimistinių pareiškimų Marko Feigino laidoje, jog Ukrainon tuoj atkeliaus rimtas ginklų paketas. Jei taip – džiaugsimės. Bet abejonių, kad bus patenkinti visi Ukrainos gynybos ministro ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado prašymai, – abejotina. Vargu ar į tą paketą bus įtraukta 300 modernių tankų „Abrams“ bei „Leopard“ bei 500 toliašaudžių haubicų.
Tiesa, Ukraina yra sulaukusi kelių dešimčių neva amerikietiškų tankų. Tačiau tie tankai – čekiški, tik JAV ginklų ekspertų modernizuoti. Todėl amerikiečiai juos priskyrė saviems nuopelnams, nors, žiūrint priekabiai, tai Čekijos dovana Ukrainai.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kita minėtoje laidoje A.Ilarionovo narpliota tema: nepasitvirtinusios JAV generolų prognozės. Analitikas A.Ilarionovas išvardino penkių JAV generolų, tiek į atsargą išėjusiųjų, tiek tarnaujančių, pavardes, kurie 2021-aisiais tvirtino, jog teturėdama „tik tokias pajėgas Rusija nedrįs pulti Ukrainos“. A.Ilarionovas jų prognozėmis rėmėsi, brėžė savo išvadas, taigi suklydo. Rusija teturėdama sukoncentravusi pasienyje menkas pajėgas vis tik įsiveržė į Ukrainą. A.Ilarionovas ne sykį atsiprašė savo gerbėjų, kad juos suklaidino, tvirtindamas, jog Kremlius ruošiasi pulti Ukrainą, tačiau – ne dabar, nes dar neturi subūręs užtektinai galingos ir skaitlingos karinės grupuotės. O minėti generolai, pasak A.Ilarionovo, neatsiprašė savo gerbėjų, kad juos suklaidino. Jie puolė dar sykį prognozuoti: esą užpulta Ukraina ilgai neatsilaikys, jog po kelių dienų ar kelių savaičių kris. Ir vėl gėdingai prašovė pro šalį. Ir vėl neatsiprašė savo gerbėjų, jog suklydo. Užuot atsistatydinę jie šiandien vėl prognozuoja: esą Ukrainos armijos vadas generolas V.Zalužnyj galėtų per dvi savaites išstumti iš Ukrainos okupantus ir su šiandien turimais resursais. Suprask, tie trys šimtai tankų ir beveik pusė tūkstančio toliašaudžių haubizų bei šeši šimtai šarvuočių, – perteklinė ginkluotė.
A.Ilarionovas ragina per daug nesidžiaugti ir naujais JAV paramos paketais. Įvardinamos dešimtimis milijardų dolerių sumos tik gražiai atrodo. O kas iš tiesų slypi skaičiuose? Remiantis A.Ilarionovo analize, Rusija per mėnesį karo reikmėms skiria šiuo metu apie 15 milijardų JAV dolerių. O Ukraina – tik šešetą milijardų. Reali JAV karinė parama Ukrainai dabar – vos du milijardai JAV dolerių per mėnesį įskaitant ir kitų šalių paramą. Jeigu palyginsime, kiek Ukrainai padeda Estija, atseikėdama iš savo biudžeto (turimas omenyje gyventojų skaičius ir BVP), tai matysime, kad ne JAV, o Estija yra dosniausia Ukrainos rėmėja. Jei JAV remtų Ukrainą taip, kaip ją globoja Estija (gyventojų skaičius ir BVP), amerikiečiai skirtų Ukrainai ne 40 – 50, o apie 300 milijardų JAV dolerių.
Dar vienas A.Ilarionovo palyginimas. Antrojo pasaulinio karo metais JAV rėmė (lendlizo pagalba) Didžiąją Britaniją 30 kartų rimčiau, nei dabar – Ukrainą. O juk Jungtinės Karalystės padėtis anuomet buvo kur kas geresnė nei šiandien – Ukrainos.
Amerikos ir Rusijos priešprieša
Ekonomisto A.Ilarionovo prognozės – liūdnokos (jis paminėjo kur kas daugiau priekaištų J.Bideno komandai, nei čia išvardinome; apie nepagarsintus priekaištus – kitą kartą). Daug ukrainiečių tiki, jog karas baigsis 2023-aisiais. A.Ilarionovo skaičiavimai byloja, kad karas galįs užsitęsti iki pat 2025-ųjų.
Jei ekonomisto A.Ilarionovo skaičiavimai ir vertinimai teisingi, belieka viešai paklausti, kodėl Vašingtonas šiandien toks atsargus ir skūpus. Vašingtonas greičiausiai bijo Rusijos griūties. Bijo, jog į Kremlių įžengs dar bjauresnis diktatorius nei V.Putinas (ar begalima rasti bjauresnių), nerimauja, jog Rusija suskils į atskirus gabalus (tuomet Vakarams teks tartis ne su vienu, o su keliais vadovais), turi įtarimų, jog Rusijoje šiandien esantys ginklai, įskaitant ir bakteriologinius, ir atominius, ir cheminius, pasklis po visus šiandieninius Rusijos federacijos kampelius, atsidurs privačių kariuomenių ir gaujų rankose. Tik šitaip galima logiškai paaiškinti Vašingtono tūpčiojimą vietoje.
Taigi Vakarai šiandien, deja, gieda tą pačią giesmelę kaip ir 1990-aisiais. Taip, JAV nepripažino Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos. Taip, JAV norėjo, kad Baltijos šalys, įskaitant ir visas kitas Sovietų Sąjungos respublikas, taptų laisvomis, demokratiškomis, ekonomiškai pajėgiomis. Taip, JAV visomis išgalėmis stengėsi, jog SSRS reformuotųsi. Bet vos tik Lietuva paskelbė Kovo 11-osios Aktą, Vakaruose, ne tik Amerikoje, pasigirdo balsų – lietuviai per daug skuba, lietuviai per daug užsimojo, lietuviai kenkia Michailo Gorbačiovo reformoms. Ypač tuo metu buvo šlykšti Vokietijos politika: esą lietuviai kenkia Gorbiui, kuris leidžia susivienyti Vokietijoms. Esą lietuviai turėtų dar pakentėti gyvendami Blogio imperijoje vardan vokiečių interesų.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Šlykščios būta ir Paryžiaus laikysenos. Atsimenate, tuometinis Prancūzijos prezidentas metė Lietuvai: „lietuviai praleido progą patylėti“. Viskas kardinaliai pasikeitė, kai Kremliaus barbarai 1991-ųjų sausį nusprendė Lietuvą „nugalėti tankais“, o „išdidūs lietuviai neišsigando tankų“. Tuomet tapo nebepatogu įrodinėti, jog lietuviai dar turėtų pakentėti sovietų lageriuose, tarsi 50 metų trukusi sovietų okupacija būtų trumpas laikotarpis. Vakarai greitai persiorientavo. Tapo labiau palankus „išsišokėlei Lietuvai“.
Ir vis dėlto JAV pripažino Lietuvos nepriklausomybę … viena iš paskutiniųjų. Puikiai suprantu, kad didelės valstybės kartais negali taip įžūliai elgtis kaip Islandija ar Danija. Tačiau tuomet ir aš negaliu gudrauti – neapsiverčia liežuvis tuometinio Vašingtono delsimo laikyti garbingu, principingu. Labiau primena bailios valstybės laikyseną.
Tad kai šiandien Vašingtonas baikščiai dairosi į šalis, ar Ukrainai galima nusiųsti du „Patriot“, ar vis tik užteks vieno „Patriot“, noriu prisiminti 1990-uosius. Anuomet be reikalo bijojote SSRS griūties, šiandien be reikalo bijote Rusijos žlugimo. Nejaugi jūsų nemoko skaudžios vos kelių dešimtmečių senumo pamokos? Nejaugi Ukraina privalo lieti kraują vien dėl to, kad jūs nežinote, vis dar svarstote, kaip privalu pasielgti su Rusija?
Jei nežinote, kaip privalu nubausti kaimynines šalis pačiais šlykščiausiais būdais puldinėjančią Rusiją, vadinasi, jūs … nieko nežinote ir nieko neišmanote. Esate beviltiški. Vertinate vien netikrą stabilumą ir veidmainišką ramybę.
Štai tokios mintys kilo peržiūrėjus A.Ilarionovo komentarus. Labai norėčiau, kad jo brėžiamos prognozės nepasitvirtintų. Labai noriu, kad netektų rinktis prie JAV ambasados Vilniuje reiškiant susirūpinimą, kodėl J.Bideno politinė grupuotė neskiria Ukrainai kur kas daugiau rimtų ginklų.
Volodymiras Zelenskis ir Joe Bidenas. Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia džiaugsmo savo vizito Vašingtone ir pokalbių su JAV prezidentu Joe Bidenu rezultatais. „Grįžtu iš Vašingtono su gerais rezultatais“, – sakė jis ketvirtadienį savo kasdieniniame vaizdo kreipimesi, kuris dėl kelionės buvo trumpas ir parodytas anksčiau nei įprastai.
V. Zelenskis teigė grįžtąs su tuo, „kas tikrai padeda“. JAV ketina perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri yra naujo 1,85 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. eurų) pagalbos paketo dalis. Šaliai taip pat pažadėta naujos amunicijos.
„Patriot“ oro gynybos ginklais dabar vienodai galės būti apsaugota valstybė ir žmonės, pabrėžė V. Zelenskis. Apie kitus Vašingtone pasiektus susitarimus jis ketina paskelbti vėliau.
„Aš dėkoju prezidentui J. Bidenui už jo pagalbą, už jo tarptautinę lyderystę ir už jo ryžtą laimėti“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis padėkojo ir JAV Kongresui, „abiem rūmams, abiem partijoms, visiems tiems, kurie remia Ukrainą, visiems tiems, kurie lygiai tai pat trokšta pergalės, kaip mes visi“. Ukraina nugalės, pabrėžė prezidentas.
Zelenskis Volodymyras ir Bidenas Joe. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, gruodžio 22 d. (dpa-AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas su vizitu į Vašingtoną atvykusiam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo ilgalaikę savo šalies paramą. „Jūs niekada nebūsite vieni“, – sakė J. Bidenas trečiadienį bendroje su V. Zelenskiu spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose Vašingtone. – Remsime jus tol, kol reikės“.
J. Bidenas pabrėžė, kad Ukrainos kova su rusų agresoriumi yra „kažko daug didesnio dalis“. „Amerikos žmonės žino, kad pasaulis neabejotinai susidurtų su dar blogesniais padariniais, jei mes pasyviai žiūrėtume į tokius įžūlius išpuolius prieš laisvę ir demokratiją bei pagrindinius suverenumo ir teritorinio vientisumo principus“, – sakė J. Bidenas.
Jis pabrėžė, kad Vakarų parama Ukrainai nemažėja. „Nematau pagrindo manyti, kad parama mažės“, – pabrėžė JAV prezidentas. Jis teigė dar niekada nematęs NATO ir ES tokių vieningų. „Ir nematau ženklų, kad tai keistųsi. Visi žinome, kas pastatyta ant kortos – suverenumo idėja, JT chartija“, – sakė J. Bidenas.
Jis apkaltino Rusiją kare prieš Ukrainą naudojant „žiemą kaip ginklą“. Maskva šalčiausiu ir tamsiausiu metų laiku tikslingai puola Ukrainos infrastruktūrą, sakė J. Bidenas. Rusija verčia žmones Ukrainoje badauti ir šalti. „Tai tik naujausias siaubingų žiaurumų, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo prieš nekaltus civilius, vaikus ir jų šeimas, pavyzdys“, – kalbėjo J. Bidenas.
V. Zelenskis spaudos konferencijoje padėkojo JAV už „Patriot“ oro gynybos sistemą. Tai „reikšmingai“ sustiprins Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė jis. Kartu V. Zelenskis šypsodamasis pridūrė, kad norėtų dar daugiau tokių „Patriot“. Jis sakė savo vizitą Vašingtone laikąs „istoriniu“, nes JAV ir Ukraina dabar tapo tikromis partnerėmis ir sąjungininkėmis“.
J. Bidenas atmetė Rusijos kaltinimus, kad „Patriot“ sistemų perdavimas reikš karo eskalaciją. „Tai gynybinė ginkluotės sistema, – teigė jis. – Tai ne eskalavimas, o gynyba“.
V. Zelenskis trečiadienį atvyko į Vašingtoną. Tai buvo pirmoji jo kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios prieš dešimt mėnesių. JAV vyriausybė trečiadienį pažadėjo Ukrainą naują 1,85 mlrd. dolerių paramą.
Londonas
Kyjivas, gruodžio 15 d. (ELTA). Didžioji Britanija neatmeta galimybės perduoti Ukrainai aviacinių sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace`o interviu radijo stočiai „Times Radio“.
„Aš neketinu daryti prielaidų dėl ginkluotės tiekimo. Rusija norėtų žinoti, kokių rūšių ginklų galime perduoti Ukrainai, kad ją paremtume. Mes svarstysime tai su ukrainiečiais, atsižvelgdami į jų poreikius ir technines galimybes“, – sakė B. Wallace`as.
Jis pabrėžė, kad galimas amerikietiškų raketų kompleksų „Patriot“ tiekimas Ukrainai būtų svarbus momentas jos kare su Rusija.
„Jeigu JAV tai padarytų, būtų žengtas labai svarbus žingsnis“, – pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vadovas.
„rbc.ua“ primena, kad „Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų gamybos „oras-žemė“ klasės aviacinė sparnuotoji raketa, skirta svarbiems stacionariems taikiniams, kuriuos gerai saugo oro gynybos priemonės, naikinti.
Ją galima naudoti bet kuriuo paros metu, sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis, veikiant priešo elektroninio trukdymo priemonėms.
Jos skrydžio nuotolis – daugiau kaip 250 kilometrų, aukštis – 30-40 metrų.
„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas atsakė į Rusijos grasinimus smogti Ukrainai raketomis per Naujuosius metus. Jis pareiškė, kad ukrainiečiai turės ir gana didelio nuotolio raketų.
Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
Varšuva, gruodžio 4 d. (AFP-ELTA). Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis sukritikavo Vokietijos „dominavimą“ Europoje. Vokietija šiandien taikiais metodais nori įgyvendinti planus, kuriuos kažkada norėjo įgyvendinti karinėmis priemonėmis, pareiškė jis šeštadienį renginyje Pietvakarių Lenkijoje.
Anot lenkų naujienų agentūros PAP, J. Kaczynskis sakė, kad Europos stiprybė priklauso nuo suverenių valstybių stiprybės. Partijos lyderis pasmerkė „dominavimo padėtį – padėtį, kai viena Europos valstybių, šiandien didžiausia po Rusijos, taikiais metodais įgyvendina planus, kuriuos kažkada norėjo įgyvendinti kariniais metodais“.
Tai esą yra kelias, kuris veda į krizę ir katastrofą – ne tik Lenkiją, bet visą Europą. „Ir šią šalį, Vokietiją“, – tęsė J. Kaczynskis, kuris laikomas svarbiausiu valdančiųjų dešiniųjų populistų strategu.
PiS vadovas prieš 2023 metų rudenį planuojamus parlamento rinkimus šiuo metu keliauja po Lenkijos provincijas. Lenkų opozicijos teigimu, antivokiška ir euroskeptiška valdančiosios partijos politika bent jau iš dalies susijusi su rinkimų kampanija.
Neseniai Varšuva pradėjo diplomatinį puolimą dėl reparacijų už Antrajame pasauliniame kare patirtą žalą. Vyriausybė reparacijas įvertino 1,3 trln. eurų ir dabar siekia greitų derybų su Vokietija šiuo klausimu. Berlyno nuomone, nėra teisinio pagrindo Lenkijos reikalavimams dėl reparacijų.
Varšuva lapkričio pabaigoje atmetė Vokietijos pasiūlymą po raketos sprogimo perduoti Lenkijai „Patriot“ oro gynybos sistemą. Lenkijos vidaus reikalų ministerija pasiūlė šią įrangą nugabenti į Ukrainą.
Pėstininkų kovos mašina Boxer
Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina viešoje erdvėje išsakomos kritikos dėl nesklandumų, susijusių su vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ (kitaip dar vadinamų „Boxer“ ) įsigijimu. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad karinės technikos įsigijimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, todėl, pasak jos, nieko keisto, jog jo metu neretai kyla tam tikrų iššūkių.
„Su karine įranga visą laiką yra dar blogiau negu su statybomis. Su statybų projektais paprastai visą laiką (…) yra vėlavimas, kažkas brangsta, kažkas ne taip padaroma kaip pagal projektą ir mes čia tų pavyzdžių turime aibę. Karinė technika yra lygiai toks pats ilgalaikis procesas: nuo užsakymo iki pagaminimo praeina labai daug metų“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad dėl geopolitinės situacijos Vakarų pasaulyje padidėjus karinės įrangos paklausai, siekiant gauti reikiamą techniką kyla tam tikrų iššūkių.
„Nes pajėgumai paklausos patenkinimui, ypatingai dabar, kai dar ir ta paklausa yra smarkiai padidėjusi dėl geopolitinės situacijos, jie tikrai akivaizdžiai Vakarų pasaulyje nėra pakankami. Ir, aišku, kad iš vienos pusės užsakovas nori greičiau ir kokybės, iš kitos pusės, tiekėjas turi tų užsakovų daug ir tiekimų apribojimus, galbūt žaliavų, galbūt medžiagų, galbūt dar kažkokių dalykų. Tai tų niuansų yra kaip ir su bet kokiu kitu brangiu ir dideliu projektu“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė mano, kad nereikia nerimauti ir dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva šiuo metu yra gavusi maždaug pusę nei sutartas kiekis.
„Bet tikrai kažkokio čia nerimo skleisti, manau, kad nėra jokio pagrindo. Ir kiek žinau, ministras lankėsi tų pagrindinių alermistų frakcijoje ir kiek galėjo į klausimus atsakyti, tiek ir atsakė“, – akcentavo premjerė.
Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad savo partneriais Lietuva turėtų pasikliauti ir suprasti, kad realybėje viskas nevyksta taip sklandžiai ir greitai, kaip norėtųsi. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Nes žmonės sako, kad mums reikia ir „Himars“, ir „Patriot“ ir ko tik nori. Visa tai nuo svajonės iki įgyvendinimo paprastai yra ne vieneri metai“, – pabrėžė ji.
Kaip rašė portalas Delfi, klausimų dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva kol kas turi 43, kilo paaiškėjus, kad Izraelyje pagamintas bokštelis, kuriame yra ugnies valdymo sistema, pabūklas ir prieštankinės raketos, iki šiol neveikia taip, kaip turėtų.
Nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas visuomet tikino, kad jokių problemų dėl to nėra, Delfi pažymi, kad tiek krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčūnas yra užsiminę, kad su tuo susijusios problemos yra sprendžiamos.
Šią situaciją viešoje erdvėje ne kartą sukritikavo opozicijai priklausanti Seimo narė Agnė Širinskienė. Parlamentarė teigia, kad valdantieji „išsisukinėja nuo klausimo apie neveikiančius bokserius už beveik pusę milijardo eurų“.
Penktadienį Lenkija sudarė su JAV sutartį, pagal kurią ji pirks 32 penktosios kartos naikintuvus-bombonešius F-35. Pasirašymo ceremonija įvyko Demblino aviacijos bazėje. Joje dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, premjeras Mateuszas Morawieckis, nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, JAV ambasadorė Varšuvoje Georgette Mosbacher.
Kaip pranešė Lenkijos gynybos ministerija, sutarties vertė – 4,6 milijardo dolerių (4,16 milijardo eurų). Vieno lėktuvo kaina – 87 milijonai dolerių. Sutartyje taip pat numatomas pilotų rengimas, simuliatorių tiekimas, logistinė parama. Pirmieji naikintuvai šalį pasieks 2026 metais, bet pilotų rengimą naudojant šiuos orlaivius planuojama pradėti JAV teritorijoje 2024 metais.
Per pasirašymo ceremoniją prezidentas A. Duda pabrėžė, kad tai – svarbi diena Lenkijos karinei aviacijai, naikintuvų lakūnams, Lenkijos ir Rytų Europos saugumui. Jis pridūrė, kad pasirašyti šį dokumentą įgalino šalies narystė NATO.
„Tai – vienas svarbiausių šiuolaikinės Lenkijos armijos kūrimo etapų“, – pažymėjo prezidentas. Jis priminė anksčiau priimtą Lenkijos vyriausybės sprendimą įsigyti Jungtinėse Valstijose oro gynybos sistemų „Patriot“.
„F-35 įsigijimas padės atitolinti Rusijos dominavimo šešėlį nuo Lenkijos“, – savo ruožtu pabrėžė premjeras M. Morawieckis. „Tai išties atmintina akimirka. Lenkija ne kelis dešimtmečius, bet, galima sakyti, daugiau kaip du šimtmečius stengėsi atsikratyti ilgo Rusijos šešėlio, kuris dominavo šioje Europos dalyje“, – sakė jis.
Kaip paaiškino premjeras, pastaruosius 30 metų Lenkijos armija, turinti savo oro laivyne rusiškų naikintuvų MiG-29 ir Su-22, „yra priklausoma nuo Rusijos ginkluotės“, bet, įsigijus šiuolaikinių amerikietiškų lėktuvų, ši priklausomybė išnyks.
Lenkijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu turi 27 naikintuvus MiG-29, 18 naikintuvų Su-22 ir 48 naikintuvus F-16.
Rugsėjo pabaigoje JAV Kongresas sutiko parduoti Lenkijai 32 naikintuvus F-35. Buvo pranešta, kad sutarties vertė – 6,5 milijardo dolerių. Bet Lenkijos vyriausybės atstovai pareiškė, jog tai – pradinė kaina, ir jie sieks, kad ji būtų sumažinta.
Jungtinės Valstijos nusprendė pratyboms nebepriimti naikintuvų pilotų iš Turkijos, kurie turėjo atvykti į šalį treniruotis valdyti amerikietiškus naikintuvus F-35, teigia su sprendimais susipažinę „Reuters“ šaltiniai.
NATO sąjungininkės pastaraisiais mėnesiais viešai susikirto dėl Turkijos sprendimo įsigyti rusiškas raketų sistemas S-400 „Triumf“, kurios, Vašingtono teigimu, kelia grėsmę JAV bendrovės „Lockheed Martin“ gaminamiems naikintuvams F-35, kuriuos Turkija taip pat ketina įsigyti.
Jungtinės Valstijos teigia, kad Turkija negali turėti ir amerikietiškų naikintuvų, ir rusiškų priešlėktuvinės gynybos sistemų, tačiau iki šiol JAV nesiėmė jokių konkrečių sprendimų dėl turkų pilotų pratybų programos, kurios sustabdymas sukeltų tikrą galvos skausmą Turkijai.
Du JAV pareigūnai, nenorėję viešinti savo pavardžių, tikino, kad sprendimas nutraukti turkų pilotų pratybas JAV gali būti atšauktas, jei Turkija pakeistų savo planus. Šaltinių teigimu, sprendimas bus taikomas ateityje į JAV turėsiantiems atvykti turkų pilotams ir naikintuvų priežiūros personalui.
Tiesa, formaliai sprendimas sustabdyti turkų pilotų pratybas Arizonos karinių oro pajėgų bazėje dar nėra įteisintas, tačiau iš esmės dėl tokio žingsnio JAV sutarimas jau rastas.
JAV karinių oro pajėgų duomenimis, šiuo metu Arizonoje treniruojasi 4 turkų pilotai, o dar 2 pilotai dirba kaip instruktoriai. Be šių pilotų, Arizonoje dirba ir 20 turkų naikintuvų priežiūros personalo darbuotojų.
Turkija ne kartą pareiškė norą įsigyti 100 F-35 naikintuvų, kurių bendra vertė siekia 9 mlrd. dolerių.
Jei įvyktų blogiausias scenarijus ir Turkija būtų išmesta iš F-35 programos, tai būtų didžiausio masto santykių paaštrėjimas tarp JAV ir Turkijos iki šiol, teigia „Reuters“ kalbinti ekspertai.
NATO partnerių dvišaliai santykiai pastaruoju metu patyrė ir kitų sukrėtimų dėl nesutarimų karo Sirijoje klausimais, sankcijų Iranui ir JAV konsulato Turkijoje personalo sulaikymo.
JAV sprendimas nutraukti turkų pilotų pratybas šalyje pasirodė po Turkijos gynybos ministro Hulusi Akaro pareiškimo, kad turkų kariškiai Rusijoje jau treniruojasi dirbti su S-400 sistemomis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę pareiškė, kad Turkija nieku gyvu neatsitrauks nuo sutarties su Maskva.
„Esame apsisprendę. Nieko panašaus į atsitraukimą“, – sakė R. T. Erdoganas.
Tuo metu JAV gynybos vicesekretorė Kathryn Wheelbarger tikino, kad Turkijos sandoris su Rusija dėl S-400 įsigijimo kelia didžiulę grėsmę F-35 programai ir Turkijos bendradarbiavimui su NATO partneriais.
„S-400 yra sistema, sukurta numušti tokius orlaivius, kaip F-35. Neįtikima, kad Rusija nepasinaudotų galimybe sukaupti slaptų duomenų (apie F-35)“, – sakė K. Wheelbarger.
Pentagonas „Reuters“ nekomentavo, ar JAV pratyboms priims turkų pilotus, tačiau pabrėžė, kad Vašingtonas su Ankara vis dar derasi dėl amerikietiškų „Patriot“ raketų sistemų tiekimo Turkijai.
Tačiau, R. T. Erdogano teigimu, Turkija renkasi rusiškas S-400 sistemas, nes Vašingtonas esą „nepateikė mums tokio gero pasiūlymo, kaip S-400“.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos nesugebėjo pasiūlyti Turkijai tokių pat amerikietiškų zenitinių raketų sistemų „Patriot“ įsigijimo sąlygų, kokias Rusija pasiūlė sandoryje dėl rusiškų raketų sistemų S-400 „Triumf“ įsigijimo, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Mes užbaigėme sandorį dėl S-400, tęsiame įmokas pagal šį sandorį. Siūlėme JAV įsigyti jų sistemų „Patriot“, bet Jungtinių Valstijų sąlygos mūsų netenkino. Taigi, sandoris dėl S-400 įsigijimo yra realizuojamas, o liepą mes jau laukiame raketų kompleksų pristatymo“, – Turkijos TV kanalo „Haber Turk“ eteryje sakė R. T. Erdoganas.
Pasak Turkijos prezidento, Vašingtono pozicija dėl Ankaros įsigyjamų rusiškų raketų sistemų S-400 yra neteisinga ir Turkijai ji nepatinka. R. T. Erdoganas taip pat pridūrė pritariantis NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pozicijai, esą Vašingtonas ir Ankara nesutarimus turėtų spręsti dialogo būdu.
„Generalinis sekretorius kalbėjo apie svarbius dalykus. Jis sakė, kad bet kokių sankcijų įvedimas Aljanso partneriams nėra teisingas sprendimas, nes mums vieniems kitų reikia“, – kalbėjo Turkijos lyderis.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.
Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
Turkijos sprendimas įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ yra iššūkis, tačiau jis nebuvo aptartas Vašingtone vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, teigia Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Sprendimą dėl to, kokias ginkluotės sistemas pirkti, priima konkreti šalis. Mes pripažįstame, kad šis klausimas kelia iššūkių. Šį dalyką būtina aptarti“, – sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad „šis klausimas nebuvo įtrauktas į ministrų susitikimų darbotvarkę“.
Pasak generalinio sekretoriaus, NATO suteikia platformą, kurioje šalys gali diskutuoti įvairiais jiems rūpimais klausimais.
„NATO taip pat ir šiame susitikime suteikia platformą plėtoti Aljanso narių dialogą. Žinoma, mes sveikiname, kad NATO tampa platforma aptarti klausimus, dėl kurių kyla nesutarimai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jo teigimu, NATO jau stiprina Turkijos oro erdvės gynybą moderniomis raketų sistemomis.
„Turime prisiminti, kad NATO stiprina Turkijos gynybą – dislokuotos ispanų „Patriot“ sistemos ir nemažai Italijos sistemų“, – sakė J. Stoltenbergas ir tikino palankiai vertinantis dialogą tarp JAV ir Turkijos dėl raketų sistemų „Patriot“ tiekimo Ankarai.
Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, atmesdamas Vašingtono siūlymą įsigyti „Patriot“ raketų sistemas, pareiškė, kad Turkija tęs rusiškų raketų sistemų įsigijimą.
„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.
Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas. EPA – ELTA nuotr.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų pirks amerikietiškas „Patriot“ sistemas.
Praėjus dienai po to, kai Vašingtonas įšaldė bendrą F-35 naikintuvų programą su Turkija dėl šios iš Rusijos perkamų sistemų S-400, P. Shanahanas sakė besitikintis, kad Ankara visgi pasirinks „Patriot“ raketų sistemas, o tai, patikino jis, leistų tęsti naikintuvų F-35 programą.
„Ne kartą kalbėjau su (Turkijos) gynybos ministru (Hulusiu) Akaru ir tikrai manau, kad mes su savo strateginiais partneriais išspręsime šią problemą. Esu visiškai tikras dėl mūsų pasiūlymo Turkijai, jo prieinamumo, kainos ir, svarbiausia, Turkijos pramonės įsitraukimo, kuris pridedamas prie įsigyjamų „Patriot“ sistemų“, – kalbėjo P. Shanahanas.
Paklaustas, ar jis pats tikisi, kad Turkija įsigis „Patriot“ sistemų, P. Shanahanas tikino, kad Turkijai ir JAV pavyks išspręsti nesutarimus: „Manau, mums pavyks išspręsti problemas, kad turėtume tinkamą gynybos įrangą, tiek „Patriot“, tiek ir F-35 atveju“.
Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.
Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priminė, kad jo vadovaujama šalis „turi teisę naudoti įvairias priešlėktuvinės gynybos sistemas“, o kitos šalys esą neturi teisės Ankaros dėl to kritikuoti.
„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
Lietuvos pasididžiavimas – Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Minint atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį šalies vadovai prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis sveikina karius, karininkus ir visą visuomenę.
„Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100 metų! Savanorių būriai, ginklu gynę atgimusią valstybę 1918-aisiais, išaugo į modernią šių dienų kariuomenę. Jos gimtadienis – mūsų visų šventė“, – sako prezidentė D. Grybauskaitė.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis sveikina šalies karius, karininkus ir visą visuomenę su atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmečiu. Pasak parlamento vadovo, šalies kariuomenės, gynybos padėtis yra atspindys to, kaip valstybė žiūri į savo žmogų.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
„Šiandien turime stiprią kariuomenę, galingus NATO sąjungininkus ir stiprų tikėjimą krašto apsauga. Nuosekliai užtikriname finansavimą – Valstybės gynimo taryba vieningai nutarė gynybos finansavimui kitąmet skirti daugiau nei 2 procentus nuo BVP. Šimtmetį Lietuvos kariuomenė pasitinka aprūpinta ir moderni, ja pasitikima ir tikima“, – sako Seimo Pirmininkas.
Ministras pirmininkas S. Skvernelis savo sveikinime dėkoja kariams ir karininkams už tarnybą.
„Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene. Jūsų atsidavimas mūsų šaliai, Jūsų profesionalumas ir tvirtybė yra mūsų visų Laisvės pagrindas“, – sakoma Vyriausybės vadovo sveikinime.
Šeštadienį šalies vadovai dalyvaus Lietuvos kariuomenės šimtmečiui paminėti skirtuose iškilminguose ir šventiniuose renginiuose – Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir iškilmingame kariniame parade.
1918 m. lapkričio 23 d. tuometis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, pagal kurį pradėtos formuoti Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Šeštadienį Vilniuje vyks šventiniai renginiai. Pagrindinis jų – iškilminga karių rikiuotė ir karinės technikos paradas Konstitucijos prospekte.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vidudienį Konstitucijos prospekto dalyje ties Nacionaline dailės galerija vyks vėliavų pakėlimo ceremonija ir iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvaus apie 1800 karių. Be Lietuvos karių, rikiuotėje dalyvaus karių būriai arba vėliavų grupės iš 14-os NATO ir partnerių valstybių.
Pasibaigus rikiuotei kariai žygiuos Konstitucijos prospektu Kalvarijų gatvės link. Tuomet nuo Edukologijos universiteto žiedo pusės pajudės karinė technika – visuomenei bus parodyta beveik 80 įvairios paskirties karinės technikos.
Karių rikiuotei ir technikos paradui vadovaus Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parade dalyvaus naujausios Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ prototipai, savaeigės haubicos „PzH 2000”, šarvuoti visureigiai HMMWV, Specialiųjų operacijų pajėgų keturračiai, motociklai ir visureigiai, įvairios paskirties logistinis transportas, oro gynybos ginkluotė.
Sąjungininkai į paradą atgabens tankus, pėstininkų kovos mašinas, savaeigius artilerijos pabūklus, visureigius ir kitą techniką. JAV kariai specialiai paradui atveš tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Renginio dalyvius skrydžiu virš Konstitucijos prospekto pasveikins Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančių Belgijos kariuomenės Karališkųjų karinių oro pajėgų orlaiviai.
Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikimas. R. Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Estijoje Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama regiono saugumo stiprinimui ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimui gynybos srityje.
Šalies vadovė pabrėžė, kad ilgalaikis JAV įsitraukimas į regiono saugumo užtikrinimą Baltijos šalims gyvybiškai svarbus. Galingiausios NATO sąjungininkės vaidmuo yra lemiamas siekiant regioninės oro gynybos sprendimų, o nuolatinis JAV karių ir technikos buvimas Baltijos šalyse – stipriausia atgrasymo priemonė.
Regionui patiriant karines ir hibridines grėsmes Jungtinės Amerikos Valstijos užtikrintai įgyvendina savo gynybos įsipareigojimus. Oro gynybos pratyboms Lietuvoje dislokuotos „Patriot“ sistemos, JAV naikintuvais stiprinama NATO oro policijos misija, į Baltijos jūrą atvykstantys JAV kariniai laivai, didinamas finansavimas Europos atgrasymo iniciatyvai – tai tvirta parama Baltijos šalių, Europos ir viso Aljanso saugumui.
Susitikime aptartas bendras valstybių atsakas atremiant kibernetines grėsmes. Prezidentės teigimu, prieš Vakarų demokratijas nukreiptos kibernetinės atakos – kylanti grėsmė tarptautiniam saugumui. Europos valstybės ir JAV jau patyrė didelio masto kibernetinius išpuolius ir duomenų vagystes, praėjusiais metais ir Lietuvoje užfiksuota beveik 50 tūkstančių kibernetinių incidentų. Todėl greito reagavimo bei sutelktų sąjungininkų pajėgumų reikia ir kibernetinėje erdvėje.
Valstybių lyderiai taip pat aptarė Baltijos šalių ir JAV energetinį bendradarbiavimą. Prezidentės teigimu, aktyvus JAV vaidmuo regiono energetikos sektoriuje įgauna strateginę reikšmę. JAV sprendimas dėl sankcijų Rusijai, liečiantis ir energetinius projektus – griežtas signalas, kad Kremliaus mėginimai išnaudoti savo padėtį energetikos sektoriuje manipuliacijoms ir kišimuisi į kitų šalių politiką, nebus toleruojami. JAV taip pat padeda užtikrinti energijos šaltinių įvairovę regione – jau rugpjūtį Lietuvos SGD terminalą, o per jį – ir kitas Baltijos šalis, pasieks pirmosios amerikietiškos suskystintos gamtinės dujos.
Susitikime su JAV viceprezidentu šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Amerikos demonstruojama tvirta pozicija Kremliaus geopolitinių energetikos projektų atžvilgiu itin reikšminga, susiduriant su nauja grėsme – prie NATO sienų statoma nesaugia Astravo AE, kuri gali būti panaudota ir kaip nekonvencinis ginklas.
Prezidentė su kitais Baltijos šalių vadovais ir JAV viceprezidentu taip pat aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks kitąmet. Šalies vadovės teigimu, būtina užtikrinti greitesnį Aljanso sprendimų priėmimą, parengti konkrečias priemones galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai išvengti, turėti nuolat atnaujinamus gynybos planus su priskirtais kariniais pajėgumais.
Neatsitiktinai sutapo, jog didžiausi dabartinės ES integracijos vizijos entuziastai visą JAV prezidento rinkimų laikotarpį ir dar ilgokai po to gąsdino, jog Donaldas Trumpas yra prorusiškas kandidatas. Lietuvoje negali būti blogesnės etiketės. Tikėtina, kad būtent dėl to šiaip itin konservatyvi Lietuvos visuomenė konservatyvų respublikoną D. Trumpą apklausose vertino prastai ir verčiau rinkosi radikalių kairiųjų pažiūrų Hillary Clinton.
Vytautas Sinica, publikacijos autorius.
Tuo tarpu Europos Sąjunga Lietuvoje buvo ir yra suvokiama kaip provakarietiškumo ir apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnys, savotiškas skydas, greta NATO saugantis mus nuo Kremliaus okupacijos. Pastarieji mėnesiai atskleidė, jog yra visiškai priešingai. Būtent D. Trumpo valdoma JAV yra didžiausia Rusijos problema, o ES vis atviriau stoja ginti pragmatiškų santykių su Putinu. Lietuvai tokia situacija reiškia artėjančią milžiniško pasirinkimo kryžkelę, kurioje kone pirmąkart po 2004 metų reikės vėl rinktis šalies geopolitinę kryptį.
Prorusiškas Trumpas?
D.Trumpas, kaip skelbta, ne tik žavėjosi Putinu („Putinas geresnis lyderis savo tautai nei Obama amerikiečiams“), bet ir buvo Kremliaus remiamas per rinkimus. Kare su D. Trumpu esanti liberali žiniasklaida iki šiol nesėkmingai ieško tos paramos įrodymų, bando iš to sukurpti apkaltą, tačiau privačiai ir patys pripažįsta, kad tai temos kūrimas tuščioje vietoje. Vienintelis realių nedeklaruotų ryšių su Rusijos pareigūnais turėjęs patarėjas M. Flynnas buvo pašalintas iš pareigų vos tam paaiškėjus. Be to, D. Trumpo šūkį „America first“ (Amerika pirma) daug kas suprato kaip izoliaciolistinės JAV užsienio politikos ir mažesnio kišimosi į pasaulio reikalus pažadą. Tokia politika iš tiesų būtų didžiulė grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui, nes reikštų JAV įtakos ir pajėgų pasitraukimą ir atrištas rankas Putino šeimininkavimui. Rusijai galimai iš tiesų pati tikėjo tokiu D. Trumpo įvaizdžiu ir siekė jam padėti prieinamomis priemonėmis. Tačiau net tokiu atveju, Kremlius itin smarkiai nusivylė, pastatęs pinigus ne ant to kandidato.
Prorusiško Trumpo įvaizdis tiek JAV, tiek Lietuvos liberaliai žiniasklaidai buvo tiesiog būtinas, nes tobulai atitiko bendrą „pasakojimą“, kad vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjai Vakarų pasaulyje yra tik prorusiški, o krikščioniškų principų gynimas yra daugiau ar mažiau naudingas Rusijai, visada metant įtarimo šešėlį, kad gal šie „naudingi idiotai“ sulaukia ir Kremliaus atlygio. Iš tiesų toks aiškinimas yra naudingiausias būtent Rusijai, nes tradicinių pažiūrų visuomenei adresuotas nuolatinis kartojamas, kad tradicinės pažiūros yra prorusiškos, o tik progresyvistinės nuostatos gali vadintis europietiškomis, tik stumia tokią visuomenę į Rusijos glėbį ir verčia piliečius abejoti savo europietiškumu. D. Trumpo ir visos Respublikonų partijos politinis portretas ardo šį propagandinį naratyvą, nes būdami tikra rakštimi Rusijai dabartiniai JAV valdantieji kartu yra socialiai konservatyviausia šalies valdžia bent nuo Reagano eros.
Savo vykdoma politika D. Trumpas nuvylė kritikus ir nudžiugino šalininkus daugelyje sričių. Rusijos klausimu jis ne tik paliko galioti buvusias sankcijas, bet ir griežtai pasisakė dėl Krymo okupacijos ir agresijos Ukrainoje. Kitaip nei Vokietija, D. Trumpas reikalauja ne status quo įtvirtinančių Minsko susitarimų laikymosi, o Krymo grąžinimo Ukrainai. Dar daugiau, respublikonų valdoma JAV plečia sankcijas Rusijai, stiprina karinę pramonę, grubiai reikalauja NATO partnerių investicijų į gynybą ir savo energetine politika žlugdo Rusijos biudžetą išlaikančią žaliavų prekybą. Liepos mėnesį JAV Lietuvoje dislokavo ir išbandė seniai lauktas „Patriot“ raketas. Toks prezidento elgesys tapo tikru galvosūkiu idėjiniams (iš principo ar dėl pažiūrų D. Trumpo geru vadovu pripažinti negalintiems) kritikams. Didesnė jų dalis pripažino klydę, galutinai susipykę su tikrove susikūrę teoriją apie tai, kad D. Trumpas ir toliau prorusiškas, tačiau jį valdo antirusiška respublikonų aplinka. Iš tiesų D. Trumpą valdo JAV interesai.
Lietuva saugi, kol ją saugo JAV ginkluotųjų pajėgų atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasirodo, kad JAV interesus gali tobulai atitikti jos didesnis vaidmuo NATO ir juo labiau Europos šalių energetinė nepriklausomybė. Būtent JAV, D. Trumpui nutarus aktyviau eksploatuoti šalies gamtinius išteklius, tampa realia alternatyva visą Europą aprūpinančioms Rusijos žaliavoms. Nereikia iliuzijų, kad JAV itin rūpi Baltijos šalių ar Lenkijos energetinė nepriklausomybė. Užtat rūpi rinkos, kurias atveriant galima kartu pasiekti ir geopolitinių tikslų. Tarptautinius santykius valdo interesai ir tik interesai. D. Trumpas yra patikimas sąjungininkas jau vien dėl to, kad tą supranta, deklaruoja ir nesislepia po vertybių retorika. Taip pat dėl to, jog žiūrėdamas pirma JAV naudos, atvirai ir ultimatyviai prakalbo apie tai, kad ginamos bus tik tos NATO narės, kurios laikysis įsipareigojimų aljansui.
Prorusiška ES?
Mintis apie prorusišką ES Lietuvoje daug kam dar gali skambėti šventvagiškai. Į Europą „ėjome“ būtent tam, kad galutinai atsiskirtume nuo Rusijos. ES ir NATO statėme į vieną gretą kaip esminius ramsčius mūsų apsaugai nuo Rusijos įtakos. Deja, ilgą laiką turėjome kiek iškreiptą vaizdinį apie ES tikslus ir tapatybę.
Kaukės nukrito JAV Senatui ir Atstovų Rūmams priėmus naujas, dar griežtesnes ir platesnes sankcijas Rusijai. D. Trumpo atstovė teigė, kad prezidentas planuoja pasirašyti po projektu. Išplėstos sankcijos būtų taikomos ir „visoms kompanijoms, dalyvaujančioms Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime“. Kaip žinia, tai tiesiogiai paliečia svarbiausią ES šalį Vokietiją, ilgus metus kalbančią apie Rusijos žmogaus teisių pažeidimus, tačiau vystančią su Kremliumi pragmatiškus verslo santykius, ypač energetikos srityje. Nortsream dujotiekis palenda po Vakarų geopolitinės architektūros pamatais ir tampa pleištu tarp JAV ir Vokietijos bei šios interesus ginančios ES. Kartu tai pleištas tarp NATO ir ES, tai yra tarp realistinės saugumo logikos, pagal kurią Rusija turi būti visomis priemonėmis atgrasoma nuo karinių veiksmų Europoje, ir ekonominės logikos, pagal kurią su Rusija reikia prekiauti ir kitaip santykiauti visada, kai tai abipusiai naudinga. NATO remiasi pirmąja, o ES – antrąja logika.
Virš šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Būsimas vertybinis ir geopolitinis atotrūkis buvo akivaizdus seniai. Dar 2015 metais, Krymo okupacijos fone, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris Europos Komisijos prekybos komisarei Ceciliai Malmstrom įteikė deklaraciją, kurios tikslas – vieningos integruotos ekonominės ir energetinės zonos nuo Lisabonos iki Vladivostoko įgyvendinimas. V. Orbaną kritikuojant kaip Putino marionetę, A. Merkel už analogišką elgesį neprikišta nei žodžio.
Dar aiškiau tapo po D. Trumpo viešnagės Europoje, kai Lenkijoje istorinių ir religinių akcentų pilnoje kalboje sąjungininkus jis pakvietė ginti tikėjimą, šeimą ir laisvę. Toli gražu ne „europinės vertybės“, kaip jos šiandien suprantamos Briuselyje. Jau kitą dieną D. Trumpas kalbėjo Vokietijoje, kur griežtai priminė Europos šalims laikytis finansinių įsipareigojimų NATO. Posovietinės šalys į tokius kvietimus reaguoja pasitempdamos ir lenktyniaudamos, kuri greičiau skirs 2 proc. BVP gynybai. Tuo tarpu Vokietijos lyderiai įsižeidę aiškino, kad ne visi vienodai supranta saugumą ir Vokietija vietoje to investuoja į humanitarinę pagalbą. Kartu su prancūzų Skverneliu E. Macronu Vokietija imasi įžeistų damų vaidmens ir pradeda formuoti atskirą gynybos politiką, paremtą E. Macrono dar birželį išsakyta prielaida, kad „JAV atsuko pasauliui nugarą“.
Naujoji gynybos politika greitai pasireiškė dar didesniu gynybos biudžeto mažinimu, dėl kurio Prancūzijoje triukšmingai atsistatydino kariuomenės vadas generolas Pierre‘as de Villiersas. JAV ir konkrečiai D. Trumpo administracijai rūpi dominavimo pasaulyje ir įtakos Europoje išsaugojimas. D. Trumpo žodžius, jog NATO yra pasenusi (obsolete) organizacija daug kas skubėjo versti, kaip „nebereikalinga“. Tačiau veiksmai rodo, kad galingiausios NATO šalies lyderis ją matė būtent kaip pasenusią ir ėmėsi jos atnaujinimo. Daugeliui užtrunka suvokimas, kad NATO vidinė logika reikalauja iš šalių narių pasiruošimo apsiginti ir žada kitų narių pagalbą tai darant, todėl tikrasis NATO įsipareigojimų vykdymas yra pasirūpinimas adekvačiomis pajėgomis šalies gynybai, o ne formalūs 2 procentai BVP. D. Trumpas per metus labai daug padarė skatindamas šį suvokimą. Tai natūraliai atsijojo tuos, kuriems su NATO tikslais pakeliui, ir tuos, kuriems nelabai.
Tokiame kontekste vienašališkai išplėstos JAV sankcijos Rusijai tebuvo paskutinis lašas augančiai įtampai. Vidurio Rytų Europos šalys nori gintis, prašo JAV buvimo regione ir yra pasiruošusios į tai investuoti. Vakarų Europos šalys patenkintos savo apsileidimu ir toliau mažina išlaidas. Finansai tik atspindi pamatines mąstymo struktūras. Kaip taikliai rašė VDU docentas A. Švarplys, „ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas. Ukrainos gynybinis karas, valstybingumo žaizda su visomis aukomis atsiduria kažkur kamputyje. Rusijos pretenzija ginčyti tarptautinio saugumo tvarką rinkos komisarams atrodo kažkoks nereikšmingas dalykas. Žiūrint iš dabartinių Europos vadovų pusės, sankcijos Rusijai apskritai yra varginančios, kažkoks blogis, neša grynus nuostolius – ir tai buvo matyti nuo pat sankcijų politikos pradžios. Vokietija palaikė sankcijas, bet tuo pačiu tyliai realizuoja Nord Stream`us, taip į šipulius daužydama vieningą ES energetikos politiką ir sėsdama ant Kremliaus adatos“.
Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš tiesų NATO veikimo pamatas yra saugumas ir valstybių suverenumo apsauga. ES veikimo pamatas – ekonominis efektyvumas, kuriam gali būti aukojamas ir suverenumas, ir demokratija (beje, ne tik Ukrainos, bet ir šalių narių suverenumas ir demokratija, kaip 2005 m. pastebėjo G. Majone studijoje „Dillemmas of European Integration“).
ES retorika ilgai maskavo šią įtampą, kol šie du principai nesusidūrė Baltijos jūros dugne, Nordstream trasoje. Su šia trasa dirba eilės ES šalių įmonės, visos galinčios nukentėti nuo sankcijų. Kas Vidurio Rytų Europos šalims ir JAV atrodo geopolitinė grėsmė, Vakarų Europos šalims yra tiesiog ekonominis interesas. Niekas nevertė jų rinktis ES energetinės nepriklausomybės kūrimą griaunančių bendrų energetinių projektų su Rusija. Jos pačios pavertė savo įmones dabartinės situacijos įkaitėmis, o dabar pyksta ant Vašingtono, nutaisę kiaulės akis.
ES kaip ekonominio efektyvumo struktūra tokioje situacijoje suskubo ginti savo verslų interesų. J. C. Junckeris net pagrasino JAV atsakomosiomis sankcijomis. Sukurta ne tokia dažna situacija, kai Rusijos ir ES lyderiai prieš JAV formuoja bendrą frontą. Iš tiesų ES nėra prorusiška. Vertybiškai jos institucijų lyderiams panašiai svetimas tiek Putinas, tiek Trumpas. Abu jie „nepažangūs“, atmetantys postmodernias vertybes, pasaulį matantys per galios politikos prizmę, abejingi laisvos prekybos idealui ir pašiepiantys ES silpnumą bei atvirumą. Ne vienas ES pareigūnas D. Trumpą laiko autoritariniu vadovu, su kuriuo vertybiškai nepakeliui kaip ir su Putinu. Visa tai lemia, kad ES, Jungtines Valstijas ir Rusiją mato tiesiog pragmatiškai. Ir daro tai jau daugelį metų, ką geriausiai parodė kad ir pačios Europos Komisijos išreikštas susirūpinimas, kokį poveikį tokios JAV sankcijos turės ES energetinei nepriklausomybei. „Nepriklausomybei nuo ko?“, kyla natūralus klausimas. Tikrai ne nuo Rusijos, nes būtent sandoriams su Rusija šios sankcijos trukdo. Susirūpinimas tad arba absurdiškas, arba yra paprasčiausias pripažinimas, kad savo „nepriklausomybės“ strategiją ES didieji grindė priklausomybe nuo Rusijos. Ką jie ir darė, ignoruodamos Vidurio Europos šalių atsargius protestus.
Kryžkelė
JAV priimamos sankcijos staigiai įmetė Lietuvą į itin neįprastą pasirinkimo tarp ES ir JAV situaciją. VU TSPMI direktoriaus teigimu, Didžiausia dilema Lietuvai gali kilti dėl to, kad JAV sankcijos neigiamai vertinamos tokiose šalyse kaip Vokietija. Iš tiesų, vieša paslaptis, kad Lietuva įpratusi užsienio politikos klausimais visada pritarti Briuseliui/Berlynui. Kai toks pritarimas paverčia mus Varšuvos prieš(inink)ais, Lietuvos politikai problemos nemato ir lengvai pasirenka Berlyną, nors nesustodami kalba apie draugystės su Varšuva svarbą. Tačiau kai tenka rinktis tarp paramos Briuseliui ar Vašingtonui, pasirinkimas labai rimtas ir abiem atvejais skausmingas.
Padėka JAV. Vytauto Visocko nuotr.
Dar iki Europos Komisijos (EK) viešos pozicijos priėmimo Seimo krikdemai kreipėsi į Lietuvos atstovą EK Vytenį Andriukaitį, prašydami palaikyti JAV poziciją, kuri, reikia suprasti, atitinka Lietuvos. Vytenis Andriukaitis, kaip įprasta, pasirinko palaikyti JAV pirštinę metantį J. C. Junckerį. Tačiau eurokomisarų pozicijos nėra valstybių pozicijos. Pastarosios reiškiamos valstybės vadovų. D. Grybauskaitės reakcija buvo nedviprasmiška parama JAV išplėstoms sankcijoms. Tai neišvengiamai yra ir pasirinkimas NATO geopolitinę logiką statyti pirma ES ekonominės logikos. Teisingas pasirinkimas.
Neskaitant visų pirma mūsų pačių, NATO, o ne ES yra Lietuvos nepriklausomybės garantas. Norint išlikti reikia protingai rinktis draugus. Tą gana aiškiai padarė Višegrado šalys. JAV veiksmai skubina daryti pasirinkimą ir Lietuvą. Pradžiai reikia išmokti apskritai „prisileisti“ mintį, kad toks pasirinkimas galimas ir gali tapti būtinas. Nėra abejonių, kad būsimi D. Trumpo prezidentavimo metai pareikalaus daug daugiau aiškumo ir dar daugiau pasirinkimų, kurie ypač įtikti pratusiems Lietuvos politikams, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministrui, nebus lengvi. Tačiau rinktis reikės ir statymas ant JAV visapusiškai saugesnis ir labiau suderintas su Lietuvos interesais nei statymas ant klibančios bei bendros vizijos neturinčios ES lyderių. Artėjant 2019 metams svarbu to nepamiršti, kad neprabustume išsirinkę ES pareigūnu buvusį ir europine dvasia Rusiją pamilusį prezidentą.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė stebėjo NATO karines oro pratybas „Tobruko palikimas“. Pratybose pirmą kartą Lietuvoje dislokuota JAV ilgo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ – viena moderniausių sistemų pasaulyje kovoti su raketomis ir naujausios kartos lėktuvais.
Pasak Prezidentės, Lietuvoje dislokuota ilgo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ rodo, kad JAV ir NATO įsipareigojimai Baltijos regionui yra tvirti bei grįsti realiais veiksmais, o ne žodžiais. Efektyvi ir ilgalaikė regiono oro gynyba yra būtina ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, bet ir viso NATO saugumui.
Tokios tarptautinio masto Aljanso pratybos Lietuvoje vyksta pirmą kartą, jose dalyvauja kariai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Latvijos. Šios NATO pratybos išskirtinės tuo, kad jos vienu metu rengiamos Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje. Iš viso visose trijose šalyse pratybose dalyvauja net 22 valstybės, Čekijoje ir Rumunijoje taip pat dalyvauja ir Lietuvos kariai.
Pratybų metu buvo tikrinama, kaip sąjungininkų ir Lietuvos pajėgos pasirengusios atremti įvairias oro grėsmes, saugoti mūsų pajėgas nuo raketų antpuolio bei koordinuoti tarpusavyje gynybos veiksmus. Šios pratybos taip pat yra svarbios rengiant tolesnę Lietuvos ir Baltijos šalių oro gynybos architektūrą.
Prezidentė pabrėžia, kad oro gynyba išlieka vienas svarbiausių nacionalinių gynybos prioritetų. Baltijos šalių saugumui būtini ilgalaikiai viso regiono oro gynybos sprendimai. Į NATO gynybos planus turi būti įtrauktos konkrečios oro gynybos priemonės galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti. Taip pat kilus grėsmėms NATO oro policijos misija turi tapti sudėtine oro gynybos dalimi.
Prezidentės teigimu, Lietuvos infrastruktūra ir kariuomenė yra pasiruošusios priimti sąjungininkų oro gynybos pajėgas. Gebame vadovauti, koordinuoti ir kontroliuoti oro gynybos veiksmus – jau 2020 metais visas tarptautines Aljanso pratybas „Tobruko palikimas“ organizuos Lietuva.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
