Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narei Agnei Širinskienei antradienį iš pavasario sesijos darbų programos nepavyko išbraukti Laisvės frakcijos siūlomo Partnerystės įstatymo projekto.
Už Seimo narės siūlymą išbraukti projektą balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 62, susilaikė – 3 parlamentarai.
Balsuoti dėl Partnerystės įstatymo buvo numatyta rytiniame Seimo posėdyje, tačiau Regionų frakcijos prašymu Seimas apsisprendė padaryti pertrauką iki vakarinio posėdžio.
A. Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.
Dėl šios A. Širinskienės iniciatyvos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas ir vienas iš Partnerystės įstatymo projekto rengėjų Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, akcentuodamas, kad tokie parlamentarės siūlymai riboja jo, kaip Seimo nario, mandatą.
„Siūlyčiau nusistatyti prioritetus ir pavasario sesijoje nesvarstyti Partnerystės įstatymo projekto, taip išsaugant tą žmonių vienybę, kurią jie dabar demonstruoja nacionalinio saugumo klausimais. Manau, kad tokius dalykus tikrai galėsime diskutuoti tada, kai pasibaigs tie valstybės iššūkiai, su kuriais ji susiduria“, – Seimo posėdžių salėje paragino A. Širinskienė. Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad būtent tokios iniciatyvos, kaip Partnerystės įstatymo išbraukimas iš pavasario sesijos darbotvarkės, labiausiai ir skaldo visuomenę.
„Gerbiami kolegos, kurie kalbate apie skaldymą, apie tai, kad reikia būti vieningiems, – būtent jūsų pasisakymai, būtent jūsų iniciatyvos braukti vieną arba kitą klausimą ir tampa skaldymo objektu. Labai kviesčiau dirbti konstruktyviai ir diskutuoti argumentais tada, kai ateis laikas diskusijoms, o ne skaldyti mūsų Seimą, skaldyti visuomenę veiksmais, kurių imatės šiandien“, – sakė parlamento vadovė.
Laisvės frakcijai priklausantis Artūras Žukauskas prieštaraujančius Partnerystės įstatymui opozicijos atstovus kritikavo, akcentuodamas nacistinėje Vokietijoje deklaruotus lozungus.
„Dėl vienybės turėtume gal kažkiek kitaip susitarti. Šiandien vyksta karas – tai yra civilizacijų karas. Iš vienos pusės kovoja Ukrainos tauta – už demokratinį pasirinkimą, už liberalias demokratines vertybes, kurios yra grindžiamos žmogaus teisėmis. O iš kitos pusės kovoja totalitarinis režimas, kuris yra perėmęs kitas vienybės koncepcijas, paveldėtas iš daugiau kaip 80 metų senumo laikų, kuomet vienybė buvo postuluojama kaip Ein Volk, Ein Reich, Ein Führer! Štai už kokią vienybę kovoja ana pusė“, – emocingai Seimo salėje kalbėjo A. Žukauskas.
„Aš kviečiu tuos, kurie yra anoje pusėje, vis tik persigalvoti. (…). Gerbiami Seimo nariai, kviečiu vienyti tautą demokratinių vertybių pagrindu, o ne vertybių, kurios jau pralaimėjo ir, manau, pralaimės ir toliau“, – pridūrė jis.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimui atmetus A. Širinskienės pasiūlymą, socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė džiaugėsi, kad pavyko užtikrinti teisę į diskusiją.
„Mūsų Konstitucija savo preambulėje sako, kad mes siekiame atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Todėl manau, kad šiandien mūsų Konstitucija, kuri tikrai yra nuostabus, šviesus ir modernus dokumentas, leido mums užtikrinti, kad bent jau teisę į diskusiją, nuomonių išsakymą ir visų žmonių teisių užtikrinimą – ne tik daugumos, bet kiekvienos Lietuvos piliečio – mes turėsime“, – pabrėžė politikė.
ELTA primena, kad, praėjusią savaitę tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas Partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos. Neradę sutarimo, parlamentarai nusprendė prie šio klausimo grįžti po savaitgalio.
Parlamentarai trečiadienį, tradiciškai sugiedoję himną, užbaigė pavasario Seimo sesiją.
„Ačiū už bendrą darbą kartu, skelbiu šį posėdį ir Seimo sesiją baigtą“, – sakė Seimo posėdžiui pirmininkavęs Vytautas Mitalas.
Prieš giedant himną per sesiją nuveiktus darbus apžvelgė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Šiuo metu parlamentarai neturi planų rinktis į neeilinę Seimo sesiją, nebent jos prireiktų tuo atveju, jei šalies prezidentas vetuotų kai kuriuos Seimo priimtus įstatymus.
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.
Politologai teigia, kad sekmadienį prasidėsianti Seimo pavasario sesija bus persmelkta artėjančių rinkimų nuotaikų. Taip pat politologai įžvelgia sunkumus, su kuriais susidurs sumažėjusi valdančioji koalicija.
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Pats charakteris šios artėjančios sesijos bus labai aiškus. Ji visa bus persmelkta rinkimų – prezidento, Europarlamento, pakartotinių merų rinkimų. Todėl visi klausimai bus sprendžiami žvelgiant ir per šią prizmę“, – komentavo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis.
Jam pritarė ir politologas Algis Krupavičius, pridūręs, kad tai gali paskatinti populistinius sprendimus.
„Vienareikšmiškai pavasario sesija bus rinkimų sesija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Svarbiausi klausimai bus tie, dėl kurių jau prasidėjo ginčai – referendumai dėl pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo. Taip pat jau diskusija vyksta dėl nemokamo aukštojo mokslo. Vienaip ar kitaip, partijos bandys būti populiaresnės. Populistinių sprendimų tikrai gali būti daugiau dabartinėje Seimo sesijoje negu anksčiau“, – prognozavo A. Krupavičius.
L. Bielinis teigė, kad net ir praūžus rinkimų vajui įtampa nemažės.
„Aš manau, kad valdančiajai koalicijai nebus lengva. Suprantama, juos pakankami gerai remia į koaliciją neįeinantys Lenkų rinkimų akcijos nariai, bet vis dėlto, jeigu klausimai bus aštresni ir diskusijos bus gana sudėtingos – sprendimų priėmimas sunkiai prognozuojamas. Ko gero, valdantieji suvokia šią situaciją ir jie bandys laviruoti“, – sakė politologas.
VDU profesorius A. Krupavičius teigė, kad apskritai pavasario Seimo sesijos metu laukia įtemptas laikas ir, pasak jo, – ne tik parlamente.
„Laikai bus neramūs. Tamsių debesų virš Seimo ir ne tik Seimo, bet ir virš Vyriausybės bus tikrai nemažai. Gali būti, kad sesijos pabaigoje mes turėsime ir mažumos Vyriausybę, vėlgi su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kadangi po prezidento rinkimų reikia iš naujo Vyriausybę pasitvirtinti Seime, dėl to irgi gali kilti pačių įvairiausių posūkių“, – komentavo A. Krupavičius.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną ir, jeigu nebus pratęsta, baigsis birželio 30 dieną. Šiuo laikotarpiu įvyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Pirmasis prezidento rinkimų turas įvyks gegužės 1 dieną. Antrasis turas ir rinkimai į Europos Parlamentą – gegužės 26 dieną. Taip pat Seimo sesijos metu planuojami referendumai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės.
Šiemet LVŽS frakciją palikus Nagliui Puteikiui, Mindaugui Puidokui ir Raimundui Martinėliui, valdančiojoje koalicijoje liko 69 nariai.
Seimas, planavęs dirbti iki liepos 13 d., antradienį užbaigė du kartus pratęstą pavasario sesiją.
„Posėdis ir sesija baigti“, – po himno giedojimo pareiškė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Seimo nariai antradienį „įveikė“ urėdijų reformą, priėmė ir kitus planuotus teisės aktus. Politikams nebuvo paslaptis, kad pagrindinis sesijos pratęsimo tikslas buvo urėdijų reforma.
Parlamentas, kovo 10 d pradėjęs pavasario sesiją, surengė 62 plenarinius posėdžius, kuriuose priėmė daugiau kaip 420 teisės aktų.
Tarp itin svarbių sesijos darbų – priimti nuo liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso pakeitimai, patvirtintas valstybinių universitetų optimizavimo planas, priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Taip pat priimtos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų saugumą šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus.
Sesijoje buvo išklausytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.
Pasibaigus sesijai parlamentarų darbotvarkėje turėtų atsirasti laiko ir vasaros malonumams.
Kol kas oficialiai parlamentarų atostogos neįteisintos. Seimo narių darbą, poilsį ir socialines garantijas ateityje reglamentuos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas pratęstoje Seimo sesijoje. Jo priėmimas planuojamas rudens sesijoje.
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tradiciškai laišku su pavasario sesijos pradžia pasveikino Seimo narius.
Gerbiamieji Seimo nariai,
Sveikinu Jus, pradedančius paskutinę XI Seimo kadencijos pavasario sesiją. Artėjate prie galutinio per ketverius metus atliktų darbų finalo, kurio pagrindiniai vertintojai bus Jūsų rinkėjai ir visa Lietuva.
Trečiadienis, kovo 9 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš artėjančią parlamento pavasario sesiją tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius nacionaliniam, ekonominiam, finansiniam ir socialiniam žmonių saugumui būtinus darbus.
Pasak Prezidentės, už mėnesio prasidės oficialus rinkimų kampanijos laikotarpis, tačiau kovos prieš rinkimus ir populizmas neturi užgožti žmonių interesų ir valstybei svarbiausių darbų.
