Šiaurės Korėjos diktatorius. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas / Pchenjanas, rugsėjo 25 d. (AFP-ELTA). Po daugiau kaip trejus metus trukusio užsidarymo Šiaurės Korėja nuo pirmadienio vėl leis užsienio piliečiams atvykti į šalį, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Šiaurės Korėja izoliavosi nuo išorinio pasaulio nuo 2020 metų pradžios, kai, reaguodama į COVID-19 pandemiją, uždarė savo sienas ir neleido įvažiuoti net savo šalies piliečiams.
Tačiau šį mėnesį šalis ėmė rodyti atsivėrimo ženklus: lyderis Kim Jong Unas nuvyko į Rusiją susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu ir išsiuntė sportininkus į Azijos žaidynes Kinijos rytiniame Hangdžou mieste.
Pekino valstybinis transliuotojas CCTV pirmadien,į remdamasis neįvardytu šaltiniu, pranešė, kad Šiaurės Korėja paskelbė, jog leis užsieniečiams atvykti į savo teritoriją. Jiems atvykus bus taikomas dviejų dienų karantinas, priduriama pranešime.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida nepateikė jokių žinių apie sienos atidarymą.
Vienas Kinijos kelionių į Šiaurės Korėją organizatorius, „Dandong Strait National Tours“, socialiniame tinkle „WeChat“ informavo sekėjus: „Šiuo metu ekskursijos dar neatnaujintos. Kantriai laukite“.
Šiaurės Korėjoje surengtas karinis paradas. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėjoje 70-ųjų Korėjos karo paliaubų susitarimo metinių proga surengtas didelis karinis paradas, kurio metu, be kita ko, buvo pademonstruoti nauji dronai ir tarpžemyninės balistinės raketos, galinčios nešti branduolines galvutes, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Liepos 27-ąją, kuomet buvo pasirašytas paliaubų susitarimas, kuris 1953 m. padėjo nutraukti karo veiksmus, Pchenjanas vadina Pergalės diena.
Kaip teigiama, paradą gyvai stebėjo Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir į šalį atvykusios aukšto rango Rusijos bei Kinijos delegacijos. Palydovinės nuotraukos padėjo patvirtinti, kad Šiaurės Korėjoje iš tiesų būta karinio parado.
Valstybinė naujienų agentūra KCNA skelbė, kad šis paradas „įeis į mūsų istoriją kaip didingas politinis karinis festivalis, kuris pademonstravo nepajudinamą 10 mln. karių ryžtą sukurti naują Kim Jong Uno eros legendą“. Naujienų agentūra kalbėjo apie tariamą susirinkusių žmonių „entuziazmą ir džiaugsmą“, kai parado metu buvo parodyta ginkluotė. Šiaurės Korėjoje surengtas karinis paradas. EPA-ELTA nuotrauka
Norvičo universiteto politikos mokslų profesorius Yangmo Ku sakė naujienų agentūrai AFP, kad vienas iš naujojo parado tikslų yra patvirtinti „Kim Jong Uno valdymo legitimumą ir vidinį susivienijimą šiuo ekonominių iššūkių kupinu laikotarpiu“. Profesoriaus teigimu, Pchenjanas taip pat bando pasiųsti JAV ir jų sąjungininkėms ženklą, kad esant stipresniems ryšiams su Rusija ir Kinija Šiaurės Korėja yra pasirengusi atremti savo priešų keliamas strategines grėsmes. Specialistas kartu užsiminė apie naują Šaltąjį karą Korėjos pusiasalyje ir paragino imtis veiksmų įtampai numalšinti.
Šiaurės Korėjos lyderis stebėjo raketos paleidimą kartu su savo dukra. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, lapkričio 19 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pirmą kartą naujausios Pchenjano tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymą stebėjo kartu su savo dukra, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Pareiškęs, kad į tariamus JAV branduolinius grasinimus atsakys savo branduolinėmis raketomis, penktadienį jis stebėjo, kaip paleidžiama didžiulė juodai balta raketa, KCNA teigimu, „Hwasong-17“, analitikų vadinama „raketa-monstru“.
„Naujo tipo ICBM“ paleidimas buvo sėkmingas, pranešė KCNA, pridurdama, kad „bandomasis paleidimas aiškiai įrodė naujos pagrindinės strateginės ginkluotės sistemos patikimumą“.
KCNA pranešė, kad Kimas dalyvavo paleidime „kartu su savo mylima dukra ir žmona“, o valstybinės žiniasklaidos nuotraukose matyti spinduliuojantis Kimas, lydimas mergaitės su pūkine striuke ir raudonais bateliais ir abu einantys priešais raketą.
Šiaurės Korėjos „princesė“
Valstybinė žiniasklaida itin retai užsimena apie Kimo vaikus, o tai buvo pirmas oficialus patvirtinimas, kad jis turi dukrą, sakė ekspertai.
Pasak jų, pristatydamas ketvirtąją savo šeimos kartą ir pirmą kartą nusifotografavęs su dukra, Kimas aiškiai parodė savo viziją apie Šiaurės Korėjos valdančiąją dinastiją.
Kimas Jong Unas – Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Ir Seno anūkas ir trečiosios Kimų šeimos kartos atstovas – 2009 metais vedė Ri Sol Ju, pranešė Seulo žvalgybos agentūra. Pasak jos, po metų žmona jam pagimdė pirmąjį vaiką, o antrasis ir trečiasis gimė 2013 ir 2017 metais.
Vienintelis ankstesnis patvirtinimas apie vaikų egzistavimą buvo gautas iš buvusios NBA žvaigždės Denniso Rodmano, kuris 2013 metais apsilankė Šiaurės Korėjoje ir teigė sutikęs mažametę Kim dukrą Ju Ae. Šiaurės Korėjos lyderis – „geras tėtis“, tuomet sakė D. Rodmanas.
Manoma, kad nuotraukose užfiksuota dukra yra Ju Ae – greičiausiai antrasis Kimo vaikas, agentūrai AFP sakė Pietų Korėjos Sedžongo instituto Šiaurės Korėjos studijų centro atstovas Cheong Seong-changas ir pridūrė, kad ją galima vadinti Šiaurės Korėjos „princese“.
Dabar, kai jos tapatybė atskleista, ji tikriausiai galės dalyvauti valstybės reikaluose, sakė jis, pridurdamas, kad jos pasirodymas kartu su tėvu netgi gali reikšti, kad ji yra jo pateptoji įpėdinė.
Paties Kim Jong Uno tėvas Kim Jong Ilas savo įpėdiniu pasirinko jį, o ne vyresnius vaikus, nes jis buvo panašiausias į tėvą, sakė Cheongas.
„Kim Jong Unas galbūt norės padaryti tą patį su šia konkrečia dukra. Galbūt ji turi savybių, kurios, Kimo nuomone, yra labai panašios į jo paties“, – sakė jis ir pridūrė, kad jei ji ir toliau lydės tėvą į svarbius renginius, tai bus ženklas, kad taip ir yra.
Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, rugsėjo 22 d. (dpa-ELTA). Šiaurės Korėja neigia tiekusi ginklų ir šaudmenų Rusijai.
Šalies gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir „priešiškos jėgos“ paskleidė „gandus apie ginklų prekybą“, kuriais siekiama pakenkti Šiaurės Korėjos įvaizdžiui.
„Mes niekada neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją anksčiau ir neplanuojame jų eksportuoti ateityje“, – sakoma ministerijos ginkluotės biuro aukšto rango pareigūno pareiškime, kurį ketvirtadienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Anksčiau šį mėnesį Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby kalbėjo apie milijonus raketų ir artilerijos sviedinių, kuriuos Maskva potencialiai galėtų įsigyti iš Pchenjano, tačiau ji pabrėžė, kad JAV neturi jokių įrodymų, jog koks nors pardavimas iš tiesų įvyko.
Karo ekspertai mano, kad Rusijos kariuomenė ir toliau kenčia nuo didelio tiekimo trūkumo Ukrainoje, ir iš esmės tai yra sankcijų bei eksporto kontrolės pasekmė.
Tuo tarpu praėjusią savaitę britų žvalgybos analitikų atliktame vertinime teigiama, kad Rusija „beveik neabejotinai vis dažniau apsirūpina ginklais“ iš kitų šalių, kurioms taip pat taikomos sankcijos, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos.
Smarkiai izoliuota Šiaurės Korėja pažadėjo paramą Rusiją po to, kai Maskva vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą, o šis žingsnis sukėlė didelį pasipiktinimą Vakaruose.
Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų programos taikomos griežtos tarptautinės sankcijos.
Pietų Korėjos prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kim Jong Uno sesers. EPA-ELTA nuotr.
Seulo prokurorai pradėjo precedento neturintį tyrimą dėl Šiaurės Korėjos lyderio sesers Kim Yo Jong, kai praėjusį mėnesį Pchenjano nurodymu buvo susprogdintas ryšių biuras, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai.
Šis žingsnis greičiausiai įsiutins branduoliniu ginklu apsiginklavusią Šiaurės Korėją, kuri pastaraisiais mėnesiais daugybę kartų pasmerkė Pietų Korėją ir pateikė asmeninių įžeidimų prezidentui Moon Jae-inui.
Seulo centrinės apygardos teismo prokurorai gavo baudžiamąjį skundą dėl Kim Yo Jong, kurį pateikė vienas Seulo advokatas, ir pradėjo tyrimą, naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovė.
Praėjusį mėnesį Pchenjanas susprogdino abiejų Korėjų ryšių biurą, stovėjusį Šiaurės Korėjos pasienio mieste Kesonge, praėjus kelioms dienoms po to, kai viena artimiausių savo brolio patarėjų Kim Yo Jong pareiškė, kad „bevertis“ pastatas netrukus „visiškai sugrius“.
Prieš įvykdydama susprogdinimą, šalis Pietų Korėją pasmerkė dėl prieš Šiaurę nukreiptų skrajučių, kurias pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos reguliariai siuntinėja per sieną – skrajutės įprastai prisegamos prie balionų ar įdedamos į butelius.
Šiaurės Korėja dar labiau padidino dvišalę įtampą, kai pagrasino prieš Seulą imtis karinių veiksmų, tačiau vėliau staiga įtampą ėmėsi mažinti ir pareiškė šių planų atsisakiusi.
Savo pateiktame skunde advokatas Lee Kyungas-jae teigė, kad, nepaisant to, jog susprogdintas ryšių biuras stovėjo Šiaurės Korėjos teritorijoje, jis buvo Pietų Korėjos nuosavybė, kadangi su šalies lėšomis buvo vykdoma šio pastato renovacija.
Kim Yo Jong „naudojo sprogmenis, kad sunaikintų“ Pietų Korėjos „pseudo-diplomatinės misijos pastatą, tarnavusį viešiesiems interesams“, skunde teigė jis.
Lee Kyungas-jae taip pat pateikė skundą dėl Šiaurės Korėjos kariuomenės generalinio štabo viršininko Pak Jong Chono.
Jis pabrėžė, kad pagal Pietų Korėjos baudžiamąjį kodeksą turto gadinimas ar taikos sutrikdymas naudojant sprogmenis yra baudžiamas mirtimi ar mažiausiai septynerių metų laisvės atėmimo bausme.
Pietų Korėjoje vis dar galioja mirties bausmė, nors ja šalyje niekas nėra nubaustas nuo 1997 metų.
Seulo pareigūnams yra praktiškai neįmanoma kaip nors nubausti Kim Yo Jong ar Pak Jong Choną, tačiau skundą pateikęs advokatas Pietų Korėjos naujienų agentūrai „Yonhap“ teigė, kad jis nori „informuoti Šiaurės Korėjos žmones apie jų lyderio veidmainystę“.
Žinių apie šį žingsnį sulaukta praėjus savaitei po to, kai Seulas nurodė Pchenjano lyderiui išmokėti kompensacijas Šiaurės Korėjoje dešimtmečius praleidusiems karo belaisviams. Toks žingsnis gali sukurti teisinį precedentą susiskaldžiusiame pusiasalyje.
Abiejų Korėjų santykiai yra įtempti nuo tada, kai praėjusių metų pradžioje Hanojuje įvyko nesėkmingas Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas, kurio metu buvo aptariama, ko branduoliniu ginklu apsiginklavusi Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų palengvinimą.
Jungtinė Karalystė (JK) uždarė ambasadą Šiaurės Korėjoje, šalį paliko visi britų diplomatai, ketvirtadienį pranešė ambasadorius. Šis sprendimas priimtas Pchenjanui dėl koronaviruso grėsmės griežtai ribojant įvažiavimą į šalį ir išvažiavimą iš šalies.
Šiaurės Korėja uždarė visas savo sienas ir tvirtina neužfiksavusi nė vieno COVID-19 atvejo nuo to laiko, kai virusas praėjusių metų pabaigoje ėmė plisti kaimyninėje Kinijoje.
Ambasada uždaroma laikinai. Tokio žingsnio reikėjo imtis draudimui įvažiuoti į Šiaurės Korėją „sutrikdžius darbuotojų rotaciją“. Dėl šio trikdžio buvo neįmanoma toliau sklandžiai vykdyti ambasados darbo, pranešė užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Ambasadorius Colinas Crooksas tviterio paskyroje parašė: „Didžiosios Britanijos ambasada Pchenjane 2020 m. gegužės 27 d. laikinai uždaroma, visi ambasadoje dirbę diplomatai Šiaurės Korėją paliko neapibrėžtam laikui.“
Šiaurės Korėjos naujienų portale „NK News“ teigiama, kad JK diplomatai trečiadienį kirto sausumos sieną su Kinija.
JK ketina ir toliau palaikyti diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja. Valstybė žada „atnaujinti ambasados veiklą Pchenjane, kai tik tai bus įmanoma“, pranešė užsienio reikalų ministerija.
Šiaurės Korėja į jūrą paleido dvi balistines raketas. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėja šeštadienį į jūrą paleido, kaip manoma, dvi trumpo nuotolio balistines raketas.
Pietų Korėjos karinės pajėgos pasmerkė raketų paleidimą ir Pchenjano žingsnį pavadino „itin netinkamu, esant dabartinei situacijai dėl COVID-19 viruso… Raginame juos nedelsiant sustabdyti panašius veiksmus“.
Šiaurės Korėja apie užsikrėtimo koronavirusu atvejus nepraneša. Pasaulyje iš viso užregistruota daugiau nei 270 tūkst. susirgimų ir 11 300 mirčių.
Svarstoma, ar virusas iš tiesų nepasiekė šios izoliuotos valstybės. Sveikatos apsaugos ekspertai teigia, kad virusas Šiaurės Korėjai padarytų daug žalos dėl silpnos sveikatos apsaugos infrastruktūros ir nepakankamos daugelio gyventojų mitybos.
Japonijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad Šiaurės Korėja paleido raketas.
Po Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo susitikimų kilusios viltys dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo sumenko, nuo to laiko Pchenjanas ir toliau didina karinį pajėgumą, tvirtina analitikai.
Atlikusi šį raketų testą Šiaurės Korėja ir toliau „vykdo tarptautinę strategiją, kuria siekia normalizuoti raketinius bandymus“, – AFP žurnalistams sakė Ewha universiteto Seule profesorius Leifas Ericas Easley’as.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pagrasino, kad pasaulis netolimoje ateityje išvys „naują strateginį ginklą“. Apie tai trečiadienį paskelbė šalies valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Režimo lyderis teigia, kad Šiaurės Korėja toliau kurs tokius ginklus, jeigu Jungtinės Valstijos nepakeis savo požiūrio į šią valstybę. Daugiau detalių apie kuriamą ginklą Kim Jong Unas nepateikė.
Tačiau šalies vadovas neatmetė ir derybų galimybės, teigdamas, kad jo režimo „branduolinio atgrasymo“ mastas priklausys nuo Vašingtono politikos.
Nerimas dėl Šiaurės Korėjos padidėjo baigiantis 2019-iesiems, kai Pchenjanas nustatė terminą iki metų pabaigos sušvelninti JAV taikomas sankcijas arba priešingu atveju pagrasino JAV nusiųsti „kalėdinę dovanėlę“, kuri, spėjama, galėtų būti naujas ginklų bandymas.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatrodė sunerimęs: Naujųjų metų vakarėlio metu Floridoje įsikūrusiame savo poilsio komplekse kalbėdamas apie Šiaurės Korėjos duotą terminą ir grasinimus, jis pabrėžė, kad Kim Jong Unas yra pasirašęs denuklearizacijos sutartį.
„Manau, kad jis laikosi savo žodžio. Tai dar išsiaiškinsime, bet manau, kad jis yra žodžio žmogus“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė besitikintis, kad „kalėdinė dovanėlė“ iš Šiaurės Korėjos bus tik „graži vaza“.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė susitikimą su aukštais valdančiosios partijos pareigūnais, paskelbė valstybinė šalies žiniasklaida. Susitikimas vyko prieš pat metų pabaigą, iki kurios, pasak Pchenjano, JAV turi pakeisti savo poziciją aklavietėje atsidūrusiose branduolinio nusiginklavimo derybose.
Plenarinė sesija prasidėjo šeštadienį, po pasigirdusių prielaidų, kad Pchenjanas ketina išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą – „Kalėdų dovaną“ Vašingtonui.
Kim Jong Unas pirmininkavo susitikimui, kuriame aptarta nauja „skaidri, antiimperialistinė ir nepriklausoma pozicija“, sakoma Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.
Valdančioji Korėjos darbininkų partija taip pat „aptars svarbius klausimus valstybės gynybos srityje“, pridūrė KCNA.
Derybos dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo iš esmės yra įstrigusios nuo tada, kai šių metų pradžioje žlugo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas Hanojuje.
Susitikimas prasidėjo praėjus savaitei po to, kai Kim Jong Unas surengė aukščiausių kariuomenės pareigūnų posėdį, kuriame aptarė karinių pajėgumų stiprinimą. Sausio 1-ąją izoliuotos šalies lyderis sakys svarbią kasmetinę kalbą.
Šį mėnesį Pchenjanas „Sohae“ raketų paleidimo komplekse atliko kelis statinius bandymus, taip pat keliskart buvo panaudota ginkluotė, kurią Japonija ir kitos šalys apibūdino kaip balistines raketas.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinės programos skirtos griežtos JAV ir Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, tačiau Pchenjanas yra itin supykęs dėl nešvelninamų sankcijų net ir po to, kai buvo paskelbtas moratoriumas branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymams.
Pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija ir Rusija siūlė švelninti sankcijas ir taip deeskaluoti susidariusią padėtį.
„Neišvengiama“ grėsmė
Pietų Korėjos nacionalinio susijungimo instituto mokslininko Hong Mino teigimu, vykstančiame Šiaurės Korėjos pareigūnų posėdyje gali būti paskelbtas „didžiulis politikos lūžis“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis atžvilgiu.
Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėjos žiniasklaida paskelbė ant balto žirgo jojančio Kim Jong Uno nuotraukų, o ekspertai tikino, kad tokie atvaizdai gali būti simboliniai ir reikšti politikos pokytį.
Pats D. Trumpas sakė susitvarkysiantis su Kim Jong Uno jam rengiamu siurprizu.
„Sužinosime, kas tai per siurprizas ir sėkmingai su juo susitvarkysime. Visi man turi siurprizų, bet pažiūrėkime, kas bus. Aš su jais tvarkausi tada, kai jie pasirodo“, – sakė JAV prezidentas.
Vis dėlto buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas kritikavo prezidento poziciją šiuo klausimu ir tikino, kad Pchenjanas kelia „neišvengiamą“ grėsmę.
JAV prezidentas į savo bandymus įkalbėti Kim Jong Uną nutraukti Šiaurės Korėjos izoliaciją ir atsisakyti branduolinių ginklų investavo itin daug politinio kapitalo.
Tiesa, po trijų susitikimų ir daugelio laiškų pažangos nėra labai daug.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas (Kim Jong-un). EPA – ELTA nuotr.
Aukščiausio lygio JAV generolas penktadienį teigė, kad šalies karinės pajėgos yra pasirengusios viskam, ko gali sulaukti iš Šiaurės Korėjos, Pchenjanui pažadėjus „kalėdinę dovaną“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų įtampai mažinti.
„(Šiaurės) Korėja yra viena iš tų vietų pasaulyje, kur nuolatos išlaikome aukštą pasirengimo lygį“, – sakė JAV štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley’is. JAV aljansas su Japonija ir Pietų Korėja yra „tvirtas, kaip uola“.
„Manau, kad šiuo metu jis yra pasirengęs apginti JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos interesus“, – reporteriams sakė M. Milley’is.
Jis atsisakė komentuoti, ar JAV ir sąjungininkų pajėgos regione sustiprino pasiruošimą galimam Šiaurės Korėjos branduolinės raketos bandymui.
„Šiaurės Korėja yra daug visko žadėjusi. Manau, žinote visa tai. Tad esame pasirengę viskam“, – teigė jis.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas teigė, kad JAV, jei prireiktų, kovai būtų pasiruošusios „kad ir šiąnakt“.
„Ir toliau tikiuosi, kad mums pavyks atnaujinti procesą ir išsilaikyti diplomatiniame kelyje“, – sakė M. Esperas.
Pchenjenas pademonstravo nusivylimą po trijų susitikimų su Donaldu Trumpu nematydamas jokių perspektyvų dėl galimo sankcijų sušvelninimo.
Šio mėnesio pradžioje Šiaurės Korėja pažadėjo JAV įteikti „kalėdinę dovaną“, jei iki metų pabaigos JAV nepaskelbs nuolaidų.
JAV ir Šiaurės Korėjos derybininkas Stephenas Biegunas, tik ką paskelbtas valstybės sekretoriaus pavaduotoju, šią savaitę apsilankė Seule, Tokijuje ir Pekine, kur aptarė regiono saugumo situaciją.
Seule Pchenjano komentarus jis pavadino „priešiškais ir visiškai nereikalingais“. Šiaurės Korėjai S. Biegunas metė iššūkį atkurti derybas: „Laikas įgyvendinti mums priklausančias užduotis. Padarykime tai. Esame čia, jūs žinote, kaip mus pasiekti.“
Provokacinis raketų bandymas, teigė S. Biegunas, „nepadės pasiekti ilgalaikės taikos Korėjos pusiasalyje“.
JAV agresija ir nusiginklavimo troškimas reiškia, kad kito Vašingtono ir Pchenjano aukščiausio lygio susitikimo galimybė tampa abejotina, penktadienį skelbė Šiaurės Korėja, nors ir gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą kaip „drąsų“ ir „išmintingą“.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos patarėjas Kim Kye Gwanas taip pat sukritikavo bendras Vašingtono ir Pietų Korėjos karines pratybas, kurias Šiaurės Korėja laiko pasiruošimu invazijai, bei griežtesnes sankcijas ir spaudimą Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Kim Kye Gwanas, be kita ko, tvirtino, kad kol Pchenjanas „nuoširdžiai stengėsi sukurti pasitikėjimą“, JAV politikai liko „apsėsti“ idėjos taikyti sankcijas, kol Pchenjanas visiškai atsisakys savo branduolinių ginklų.
Patarėjas teigia abejojąs, kad kito aukščiausio lygio susitikimo metu galėtų būti pasiekta kokia nors pažanga dėl vyraujančios nuomonės Vašingtone, kad Šiaurės Korėja pirmiausiai privalo nusiginkluoti.
Vis dėlto Šiaurės Korėjos politikas pagyrė dabartinį JAV vadovą D. Trumpą. Pasak Kim Kye Gwano, D. Trumpas „skiriasi nuo savo pirmtakų“.
Kim Kye Gwano pranešimas paskelbtas, praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad „greitu metu gali įvykti“ dar vienas susitikimas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.
JAV ir Šiaurės Korėja pernai pradėjo derybas dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo, mainais į JAV saugumo garantijas ir jam taikomų sankcijų sušvelninimą.
Derybos atsidūrė aklavietėje po antrojo nesėkmingo D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimo vasarį. Nors birželį abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje neplanuotai įvykusio susitikimo metu D. Trumpas ir Kim Jong-unas sutarė atnaujinti darbinio lygmens derybas, abi šalys iki šiol nesusitarė nei dėl susitikimo datos, nei vietos.
Australijos studentas, kuris buvo dingęs – suimtas Šiaurės Korėjoje, ketvirtadienį buvo paleistas ir, pasak Australijos ministro pirmininko Scotto Morrisono, dabar yra saugus ir gerai jaučiasi.
Ši žinia apie 29 metų studentą Aleką Sigley’ų buvo pranešta praėjus daugiau nei savaitei po to, kai australas buvo paskelbtas dingusiu Pchenjane.
Australija neturi savo diplomatinės misijos Pchenjane, jai Šiaurės Korėjoje atstovauja Švedijos ambasada. Kai paaiškėjo, kad Šiaurės Korėjoje buvo suimtas Australijos pilietis, Pchenjane Australijai teko ieškoti derybas vykdysiančio užnugario ir neoficialių ryšių, Šiaurės Korėjoje šią bylą aiškinosi ir su vyriausybe derėjosi Švedijos pasiuntinys. S. Morrisonas per posėdį parlamente ketvirtadienį teigė esąs be galo dėkingas Švedijos vyriausybės atstovams, kurie suteikė tiek daug pagalbos.
Australų studentas Kim Il Sungo universitete Pchenjane studijavo korėjiečių literatūrą ir rengdavo ekskursijas užsieniečiams, atvykstantiems į Šiaurės Korėją. Po studento dingimo buvo pranešta, kad prieš tris mėnesius A. Sigley`us parašė straipsnį laikraščiui „The Guardian“, kuriame papasakojo apie galimybę keliauti po Šiaurės Korėjos sostinę be palydos ir pietauti ten, kur jam patinka.
Australijos premjeras patvirtino, kad Šiaurės Korėjos vyriausybė studentą jau paleido iš įkalinimo, australas saugiai paliko šalį.
Įstrigus deryboms su JAV dėl Pchenjano branduolinio ginklo programos, Šiaurės Korėja demonstruoja savo artumą Kinijai. Šalies vadovas Kim jong-unas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptarė problemas pasaulyje ir regione, penktadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.
Abi pusės savo susitikime ketvirtadienį buvo vieningos nuomonės, kad abipusis interesas yra dėl „rimtų ir sudėtingų tarptautinės ir regioninės situacijos pokyčių“ gerinti santykius.
Susitikimas, anot žiniasklaidos, vyko „rimtoje ir atviroje atmosferoje“.
Per pirmąjį Kinijos prezidento vizitą izoliuotoje Šiaurės Korėjoje per 14 metų Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino Šiaurės Korėjos ir JAV vyriausybes atnaujinti savo derybas. Kim jong-unas sakė, jog tarptautinė bendruomenė tikisi, kad abi šalys per jas pasieks ir rezultatų, pranešė Kinijos stotis CCTV.
Kim jong-unas ir toliau mano, kad iniciatyvą turi parodyti JAV. Jis esą iki šiol „iš atitinkamos šalies“ negavo teigiamo atsakymo.
Antrasis Kim jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Hanojuje vasario pabaigoje žlugo. Abiem pusėm nepavyko susitarti pagrindiniu Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimu.
Pchenjanas reikalauja sušvelninti tarptautines sankcijas. Tačiau JAV vyriausybė nori sankcijas išlaikyti, kol išlieka su Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programa susijusi rizika. D. Trumpas kitą savaitę G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose greičiausiai susitiks su Xi Jinpingu. Svarbi jų pokalbių tema gali būti ir Šiaurės Korėja.
Kim jong-unas svečiui iš Kinijos surengė pompastišką priėmimą. Sostinėje Pchenjane šimtai tūkstančių žmonių su vėliavomis ir gėlėmis sveikino Kinijos delegaciją. Vakare Xi Jinpingo garbei buvo surengtas banketas. Vėliau abu lyderiai Pchenjane stebėjo masinę kultūrinę programą.
Šiaurės Korėja įspėja dėl bado šalyje. Čia trūksta 1,4 mln. tonų maisto produktų, sakoma Šiaurės Korėjos pranešime Jungtinėms Tautoms, kurio data nenurodyta, praneša agentūra „Reuters“.
Maisto produktų stygius esą susijęs su aukštomis temperatūromis, sausrų periodais, potvyniais ir JT sankcijomis šaliai. Dėl to vyriausybė Pchenjane, anot pranešimo, priversta beveik perpus sumažinti maisto racioną gyventojams.
Kitą savaitę Hanojuje (Vietname) įvyks antrasis Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas. Pirmasis buvo surengtas Singapūre praėjusį birželį. Per jį D. Trumpas ir Kim Jong-unas pažadėjo, kad Korėjos pusiasalis taps teritorija be branduolinio ginklo. Tačiau derybose šiuo klausimu, JAV duomenimis, iki šiol pažangos praktiškai nepasiekta – dėl to JAV išlaiko sankcijas Pchenjanui.
Neslopstant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) šeštadienį vėl grasino šiai šaliai.
„Prezidentai ir jų administracijos su Šiaurės Korėja kalbėjosi 25 metus… nepadėjo“, – tviteryje rašė D. Trampas.
JAV vadovas skundėsi, kad, siekiant sustabdyti Pchenjano raketų tyrimų ir branduolinių ginklų vystymo programą, buvo sudaryti susitarimai ir „išleistos didžiulės sumos pinigų“.
„Susitarimai buvo pažeisti dar neišdžiūvus jų rašalui, o JAV derybininkai liko kvailių vietoje, – tęsė D. Trampas. – Atleiskite, bet šiuo atveju suveiks tik vienas dalykas!“
JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) prieš savaitę pirmą kartą pripažino, kad JAV tiesiogiai komunikuoja su Pchenjanu režimo branduolinės ir raketų programų klausimu.
Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja atliko ne vieną branduolinį ir raketų bandymą, taip išprovokuodama tarptautinės bendruomenės pasmerkimą.
D. Trampo šeštadienį parašyti komentarai atkartojo jo spalio 1 dieną socialiniuose tinkluose išsakytas mintis: „Mėginimai palaikyti gerus santykius su Raketžmogiu per 25 metus nedavė jokių rezultatų, kodėl tai turi pavykti dabar? Klintonui (Clinton) nepavyko, Bušui (Bush) nepavyko, Obamai (Obama) irgi nepavyko. Man pavyks.“
Paskutiniai Šiaurės Korėjos raketų paleidimai pagrįsti nauja technologija, kuri negalėjo būti sukurta šalyje, tvirtina vokiečių raketų inžinierius ir Miuncheno Technikos universiteto profesorius Robertas Šmukeris.
Pagrindiniai raketų komponentai, kuriuos KLDR panaudojo pastaruosiuose paleidimo bandymuose, buvo pagaminti Rusijoje arba buvusios SSSR šalyse. Tai interviu „Vokietijos bangai“ pareiškė žymus vokiečių raketų konstravimo inžinierius ir Miuncheno Technikos universiteto profesorius Robertas Šmukeris.
Jis paaiškino, kad neseniai paleidžiant raketas buvo panaudotos iš principo Pchenjanui naujos technologijos.
„Ankstesnės raketos, kurias šiaurės korėjiečiai vis paleisdavo, buvo SCUD, „Nodon“ ir „Točka“ tipo raketos – jos visos sovietiniai dariniai. Bet naujos raketos, kurios paleistos per pastaruosius 12–14 mėnesių, pagrįstos kitokia technologija. Jie turėjo sukurti tą technologiją tiesiog iš nieko. Bet ir čia mes matome, kad tose raketose panaudoti varikliai visiškai tiksliai gauti iš Rusijos“, – pareiškė jis.
Inžinierius pažymėjo, kad negali tiesiogiai kaltinti Rusijos valdžios, tačiau sakė esąs įsitikinęs, jog „raketos ar jų sudedamosios dalys atkeliauja iš Rusijos, o taip pat gal ir iš buvusios SSSR šalių“.
„Aš sąmoningai netvirtinu, kad tai kokios nors vyriausybės darbas. Tai gali būti nevalstybinės struktūros, atskiri žmonės ar organizuoti nusikaltėliai. Bet turi būti žmonės, kurie perveža į Šiaurės Korėją atskirus komponentus ir paskui padeda korėjiečiams tas raketas valdyti“, – sakė Šmukeris.
Jis paaiškino, kad naujoms raketoms sukurti „nuo nulio“ KLDR turėtų panaudoti gigantiškus resursus.
„Kai aš konstruoju raketą, man reikia tam tikro skaičiaus prototipų. Aš juos paleidžiu, išmatuoju trajektoriją, padarau išvadas apie raketos elgseną, ištaisau klaidas, sukuriu balistinę bandymų lentelę. Be daugybės sėkmingų testų, įskaitant ir visas paleidimo sąlygas, raketos paleisti neįmanoma. Mes viso to nematėme“, – pabrėžė jis komentuodamas.
Inžinieriaus nuomone, nuslėpti tokių darbų neįmanoma, nes „Šiaurės Korėja stebima nuolatinai“.
„Išlaidos tam būtų milžiniškos. Jums reiktų septynių projektavimo grupių, kelių skirtingo diametro raketų gamyklų, joms būtinos įvairios medžiagos, kuras ir taip toliau. Atlikti tokį darbą lygiagrečiai, ir dar taip, kad beveik visi paleidimai nuo pirmojo būtų sėkmingi? To niekas negalėtų pasiekti. Na, dar jeigu raketos atkeliavo iš išorės“, – apibendrino ekspertas.
2017 metais KLDR paleido keletą balistinių raketų. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Ynas ne kartą yra pareiškęs, kad šalis stiprins smogiamąjį branduolinį potencialą atakoms, nutaikytoms prieš amerikiečius.
Beje, liepos 4 buvo paleistos balistinė raketa „Hvason-14“, kuri nukrito išskirtinėje Japonijos jūrinėje ekonominėje zonoje.
JAV pareiškė, kad paleista raketa gali pasiekti Aliaską.
Dar kartą „Hvason-14“ paleista liepos 28-ąją. Pchenjanas sakė, kad paleista sėkmingai.
Rugpjūty, remdamasis Amerikos žvalgyba, laikraštis The Washington Post pranešė, kad KLDR išmoko gaminti kovines galvutes, kuriomis galima aprūpinti tarpžemynines balistines raketas.
Augant įtampai tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, Pchenjanas vengs atakuoti pirmas, tuo labiau, suduoti branduolinį smūgį, kuriam vargu ar jau turi pajėgumų, teigia politologas Konstantinas Andrijauskas.
Vis dėlto totalitarinis režimas, jeigu nestabdomas, toliau plėtos branduolinę programą ir vykdys įvairias provokacijas.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas (Kim Jong-un). EPA – ELTA nuotr.
„Su didesniu įsitikinimu galima pasakyti, kad Šiaurės Korėja tikrai nesmogs pirmoji. Kam jai sukelti karą? Jai reikia sukelti įtampą. Jeigu sukels karą, Pchenjanas iš karto duoda „carte blanche“, įjungia žalią šviesą JAV ir jų sąjungininkams, kad šie darytų tai, apie ką jie ilgai svajoja – t.y. apie Šiaurės Korėjos režimo griūtį“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas K. Andrijauskas.
Eksperto teigimu, Šiaurės Korėjos Kim Čen Uno režimas suinteresuotas savo išlikimu ir karas jam nenaudingas. Šiauriečiai gali toliau provokuoti, apšaudyti Pietų Korėjos pozicijas, vykdyti agresyvius veiksmus abiejų šalių demilitarizuotoje zonoje, bet konvencinės atakos prieš Pietų Korėją ar amerikiečių objektus už Pietų Korėjos arba Japonijos ribų nebus.
Dar viena priežastis, kodėl šiaurės korėjiečių branduolinis smūgis JAV atžvilgiu mažai tikėtinas, yra dabartiniai duomenys apie tos Azijos valstybės masinio naikinimo ginklo kūrimo pažangą. Kita vertus, laikas veikia ne taikos naudai.
„Šiaurės Korėja, jeigu jai nesutrukdysime, per artimiausius keletą metų turės tikrą branduolinę atgrasą, bus visapusiška de facto branduolinio ginklo valstybė. Procesas, atrodytų, jau yra negrįžtamas, jeigu nebus sutrukdyta. Bet ar dabar, šią minutę, Pchenjanas gali smogti branduolinį smūgį, yra daugiau negu abejotina. Juo labiau, ar tas smūgis pavyktų – čia dar kitas klausimas“, – teigia K. Andrijauskas, pridurdamas, kad strategiškai mąstant, prasminga omenyje turėti blogiausią įmanomą, nors iš tikrųjų abejotiną scenarijų, jog Pchenjanas jau užsitikrino jam reikalingus pajėgumus.
Politologo teigimu, dabartinėmis žiniomis, Pchenjanas palyginti sėkmingai plėtoja balistines raketas ir atskirai – branduolinį užtaisą. Pagrindinis klausimas, kada šiuodu „kertinius elementus“ režimui pavyks sujungti ir sukurti tikrą branduolinio atgrasymo priemonę. Beje, kai kurios pastarojo meto analizės nuvertino Pchenjano progresą.
Šiaurės Korėja planuoja paleisti keturias balistines raketas Guamo salos link. EPA-ELTA nuotr.
„Problematikos suaktyvėjimas susijęs būtent su tuo, kad pirmasis raketos nešėjos elementas buvo žymiai greičiau išplėtotas, negu dauguma apžvalgininkų ir užsienio politikos formuotojų Vakarų pasaulyje bei JAV manė. Ir jeigu Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos iš tikrųjų galėtų nenukrypti nuo kurso, ką jos vis dar daro, tai tikėtina, kad galėtų pasiekti vakarinę JAV pakrantę, jau nekalbant apie Guamą, Havajus. Taip, pirmą kartą istorijoje Šiaurės Korėja galėtų pasiekti pačią JAV teritoriją ir, aišku, amerikiečių tai jokiu būdu netenkina“, – aiškino TSPMI dėstytojas.
K. Andrijausko teigimu, JAV susirūpinimas yra neabejotinai pagrįstas, bet kyla klausimas, ar teisingas yra prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimas kalbėtis su Šiaurės Korėja jos pačios retorika.
„Prezidentas D. Trampas nori parodyti, kad jo pirmtako Barako Obamos (Barack Obama) laikysena ir politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu neatnešė vaisių, ir čia jis yra teisus. Klausimas, ar tai prasminga daryti pasitelkiant tokią retoriką. Kita vertus, tai galima, matyt, interpretuoti kaip bandymą kalbėti su Kimu jo kalba“, – svarsto K. Andrijauskas, atkreipdamas dėmesį, kad nors žiniasklaidoje akcentuojamas dvišalis konflikto pobūdis, problema yra žymiai sudėtingesnė: Vašingtono ir Pchenjano įtampai pasiekus kritinį tašką pirmiausia nukentės pietų korėjiečiai.
Pasak K. Andrijausko, galima prognozuoti JAV bandymą tiksliniais smūgiais pakirsti Šiaurės Korėjos masinio naikinimo ginklo programą, bent jau prisiminus patirtį valstybių, kurios buvo atsidūrusios panašioje padėtyje, tarkime, Izraelis – Sirijos ir Irano atžvilgiu. Bet tuomet sunku numatyti, ko imtųsi Pchenjanas. Veikiausiai totalitarinis režimas atsakytų atakomis prieš Pietų Korėją. Tai būtų logiškas žingsnis bandant sukiršinti sąjungininkus ir paverčiant Pietų Korėją įkaite. Tik kraštutiniu atveju Pchenjanas imtųsi veiksmų prieš JAV Guamo teritoriją.
Politologas Konstantinas Andrijauskas. ELTA nuotr.
Paklaustas, kaip vertina tarptautinės bendruomenės galimybę paveikti Šiaurės Korėją, politologas pažymėjo, kad sankcijos Pchenjanui galėtų būti prasmingos, bet visuomet reikia turėti omenyje šio režimo specifiką – jam nerūpi šalies gyventojai – ir badas, masinės mirtys Šiaurės Korėjoje, kaip rodo istorija, iš esmės nesukrėstų politinės struktūros.
Be to, sankcijų veiksmingumui reikia užtikrinti bent dvi sąlygas: jos turi būti tikslinės ir orientuotos į pažeidžiamiausius šiauriečių ekonomikos taškus, kartu sankcijos turi būti remiamos be išlygų, o čia ypač svarbus didžiųjų valstybių vaidmuo.
„Reikia, kad visos valstybės, ypač galingosios – Kinija ir Rusija – prisijungtų prie sankcijų režimo ir jis smogtų būtent per Šiaurės Korėjos politinio elito bandymus sąveikauti su tarptautine ekonomika – per finansinius srautus, kurie yra pusiau nelegalūs ir kurie eina per Kiniją. Ir, jeigu svarstytume sankcijas visuotiniu požiūriu, kad kirstų per energetinių išteklių – naftos – tiekimą į Šiaurės Korėją. Šitie dalykai būtų smūgis Kim Čen Uno režimui“, – teigė K. Andrijauskas, vis dėlto atkreipęs dėmesį, kad esama nemažai valstybių, kurios deklaruoja prisijungimą prie sankcijų, bet leidžia veikti savo ekonomikos ir politikos veikėjams „pilkojoje zonoje“, kurios nereglamentuoja jokie sutarti suvaržymai.
Tarp tokių valstybių pirmiausia paminėtina Kinija. Tačiau, eksperto teigimu, ir Pekino netenkina situacija Korėjos pusiasalyje. Kita vertus, Kinijai atrodo, kad blogesnė alternatyva už branduolinį ginklą turintį Kim Čen Uną yra karas pusiasalyje, atitinkamai – neišvengiama Šiaurės Korėjos režimo griūtis ir tolesnis politinis nestabilumas.
Pasak K. Andrijausko, iš esmės jokia iš vadinamųjų branduolinių valstybių nėra suinteresuota, kad jų „klubas“ padidėtų, ypač tokiu dalyviu, koks, atrodytų, yra Šiaurės Korėja. Vis dėlto politologas pastebi, kad valstybių interesai neapsiriboja tik šiuo, todėl sunku tiksliai prognozuoti, kaip toliau bus deeskaluojama situacija.
Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.
JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.
Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.
Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.
Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.
Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.
Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.
Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.
1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.
Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.
Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.
1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.
Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.
Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.
Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.
EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio
Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).
Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.
Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.
Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.
Štai jau 40 dienų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Yno žmona nepasirodo viešai.
Taip rašo Markas del Corona laikraštyje “Corriere della Sera”.
„Jau 40 dienų moteris, kuri kelis mėnesius vykdė KLDR pirmosios ponios vaidmenį, nesirodo viešai.
Li Sol Čžu, buvusi dainininkė, Kim Čen Yno žmona, nebepasirodo nei per oficialias ceremonijas, nei lankant pramogų parkus ar mokyklas, kaip kad būdavo anksčiau“, – rašo leidinys.
