Seimas po svarstymo atmetė Peticijų komisijos parengtą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisą, siūlančią gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų sąrašą papildyti pašto kodu.
Tokį sprendimą parlamentarai priėmė bendru sutarimu. Seimas palaikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą projektą atmesti, nes tai yra reglamentuota įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais. Be to, kaip nurodė komitetas, siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti reikėtų papildomų apie 100 tūkstančių eurų valstybės biudžeto lėšų ir jis apkrautų Lietuvos gyventojus papildoma administracine našta.
Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant labiau automatizuoti pašto korespondencijos siuntimą, sumažinti patiriamus nuostolius dėl nepristatytų pašto siuntų.
Galiojančiame Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme pašto kodas, kaip gyvenamosios vietos adreso duomuo, nėra numatytas.
Seimo valdybos dėmesio sulaukė visuomenininkų iniciatyva surinkti ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikti per 360 tūkstančių piliečių parašų, raginančių trauktis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijai priklausantį Tomą Vytautą Raskevičių iš einamų pareigų.
Seimo valdyba ketina įvertinti tai viešu pareiškimu, tačiau trečiadienį nutarta šį klausimą atidėti kitai savaitei.
Prieš priimant sprendimą parlamento vadovė pakvietė Seimo valdybos narius „susipažinti su tuo, kaip atrodo tie dokumentai.“
Kai kurie Seimo valdybos nariai nebuvo linkę kalbėti apie piliečių parašus, bet apibūdindami juos kalbėjo apie „dokumentus, sąrašus“ ir apie tai, kad ši iniciatyva neatitinka Peticijų įstatymo reikalavimų.
Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijai atstovaujantis Vytautas Mitalas tvirtino, kad „parašų tenai jokių nėra“.
„Patikrinti, kiek piliečių išreiškė savo tam tikrą valią, tam tikrą poziciją iš esmės nėra galimybių. Peticijų įstatymo tas dokumentas neatitinka. Jeigu mes taip ir paliksime, mano supratimu, rizikuojame įsivelti į labai pavojingus incidentus, nes bet kas atnešęs dokumentus į Seimą galės pasakyti, kad ten yra parašai, nors tų parašų, kaip mes matome, jokių nėra“, – Seimo valdybos posėdyje sakė V. Mitalas.
Komentuodamas viešoje erdvėje vykstančią tam tikrą visuomeninę diskusiją, jis sakė matąs, kad „ir Lietuvai nedraugiškos jėgos gali bandyti pasinaudoti manipuliuojant Seimo tam tikra valia“.
„Galbūt galėtume fiksuoti valdybos sprendimu, kad Seimo valdyba konstatuoja, jog tuose dokumentuose nėra asmens parašų ar kitų būtinų rekvizitų, kurie leistų laikyti tuos dokumentus peticija pagal Peticijų įstatymą. Jeigu norime Peticijų komisijai kažką perduoti, tai nėra peticija. Antras dalykas: dokumento turinys prasilenkia su demokratinės valstybės valdymo normomis ir Seimo valdyba nemato jokio pagrindo inicijuoti pokyčių Žmogaus teisių komiteto valdyme, šiuo atveju Žmogaus teisių komiteto pirmininko klausime“, – sakė V. Mitalas.
Jo nuomone, Seimo valdybos sprendimas būtų tam tikra žinia visuomenei ir leistų apsaugoti Seimo ir valstybės demokratinius pamatus.
Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma visuomenininkų iniciatyvą pavadino pateiktais „sąrašais su tam tikrų žmonių nuomonės pareiškimu“.
Siekiant ateityje išvengti problemų, jis siūlė daugiau reklamuoti elektroninės peticijos galimybę tokioms iniciatyvoms realizuoti.
Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas mano, kad klausimas dėl parašų yra pasiekęs gana karštą fazę, todėl jis siūlė skubotai nepriiminėti jokių sprendimų.
Nenorėjau rašyti šių eilučių, tikrai nenorėjau. Išporvokavo. Išprovokavo vakaryščiai TV reportažai dėl 346 000 piliečių parašų. Ne tiek savarbu dėl ko jie. Svarbu, kaip į juos sureaguota. Iš karto prispažįstu, kad esu tradicinės orientacijos, bet nesu homofobas. Nors gal kai kuriems amoraliai besielgiantiems ir esu. Viskas priklauso nuo požiūrio. Netoleruoju melo ir apgaulės bei arogantiškų narcizų. Kaip gali būti tolerantiškas tokiam elgesiui, kai grasinimas nužudyti lenkų tautybės Lietuvos pilietį Voldemarą Tomaševskį, ką viešai padarė tūlas Arūnas Valinskas. Bet, pasirodo, jiems galima. O mane gali apšaukti homofobu, kad juos kritikuoju.
Tačiau labiausiai mane sujaudino ir net supykdė etatinio žiniasklaidos Konstitucijos aiškintojo pono Vytauto Sinkevičiaus vakarykštis komentaras TV. Jis iš aukšto tarė: …kelių šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių parašus galima išmesti į šiukšlių dėžę… Ir taip viešai kalba buvęs Konstitucinio teismo teisėjas. Kaip su tokiu savo tautiečių vertinimu išvis galima buvo būti KT. Žinote, kad galima. Nes ten moralė – ne jų pasaulio dimensija. Jie ją sutrypė, kai 2001 metais sau pasikėlė algas, kurios buvo sumažintos dar premjero G.Vagnoriaus siekiant sušvelninti 1998 m. Rusijos krizės pasekmes. Nuo tada moraliniai kriterijei šiai insititucijai sunkiai suvokiami. Politikų paskendusių tarpusavio intrigose dėka Konstitucinis teismas pats peržengė jam nubrėžtas LR Konstitucijos ribas, pradėjo ją ignoruoti bei savaip traktuoti ir net perrašinėti. Be to, ten gimė ir sunkiai sveiku protu suvokiama samprata – Konstitucijos dvasios. Kad nemažos dalies teisininkų požiūris į mus, plebėjus, yra niekinantis, manau, mažai ką stebina. Ponas V.Sinkevičius pasakydamas, kad piliečių parašai verti tik šiukšliadėžės, praktiškai išreiškė aiškią nuomonę, kur yra vieta tuos parašus padėjusių. Štai tokiems dalykams tikrai esu homofobiškas.
Tarp kitko, nemokamas patarimas mūsų žiniasklaidos atstovams. Būkite truputį gudresni ir nebekvieskite į savo, ypač žinių laidas, vis tų pačių komentatorių. Mes, jūsų žiūrovai iš anksto žinome, ką tas etatinis kalbėtojas pasakys. Pakalbinkite ir kitus, kad ir Konstitucinio teismo buvusius teisėjus, pavyzdžiui, Egidijų Šileikį, Augustiną Normantą ir kitus.
Dėl piliečių peticijos. Negalima taip atsainiai ją atmesti kaip niekinę. Ją vertinti demokratinėje valstybėje privalome ne tik formaliais teisiniais aspektais. Tai didelės dalies valstybės piliečių pozicija ir visų pirma ją reikia gerbti. Manau, kad Seimas pirmiausia turi ne išsakinėti išankstines nuostatas, kad tai šiukšlės. Seimas privalo: 1) Priėmęs tuos parašus sudaryti atskirą arba pavesti Etikos ir procedūrų komisijai, kuri 2) Objektyviai išnagrinėtų priežastis, kodėl tokia peticija išvis gimė 3) Tai paskelbtų viešai, o dar geriau, kad organizuotų diskusiją, kur abi pusės po lygiai galėtų pateikti savus argumentus. Svarbiausia sąlyga, kaip laimėjus rinkimus žadėjo premjerė, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Lansbergis, o jiems pritarė ponios Viktorija Čmilytė-Nelsien ir Aušrinė Armonaitė, kad Seimas elgtųsi pagarbiai su valstybės piliečiais, sugebėtų išklausyti visas puses ir gerbti nuomonių įvairovę. Net jei nebus patenkintas piliečių prašymas, tai turi būti padaryta kantriai ir solidžiai viską viešai paaiškinant.
O gerbiamam pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui – irgi nemokamas patarimas. Jūsų niekas neskriaudžia dėl jūsų lytinės orientacijos. Kaip norite, taip gyvenkite. Tai jūsų asmeninis gyvenimas. Bet nepamirškite, jog jūs, būdamas Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininku, atstovaujate ne tik savo homoseksualų bendruomenės teises, bet mūsų visų. Ir būkite malonus, gerbkite ir mūsų jausmus. Man Seimas – tai mūsų kovos už Nepriklausomybę simbolis. Ten mes buvome 1990 m.kovo 11 ir 1991 m. sausio 13. Mes jį buvome pasiruošę apginti savo gyvybės kaina. Tai būkite mandagesnis savo pasisakymuose ir savo dabartiniame darbe pastoviai neviešinkite, kartais keistomis išraiškos formomis, savo intymaus asmeninio gyvenimo. Juk mes to nedarome. Norėdami, kad mus gerbtų ir toleruotų. Pirmiausia privalome taip elgtis patys. Nestumkite „buldozeriu“ partnerystės įstatymo. Patikėkite, pralošite. Geriau ir naudingiau neskubant, organizuoti geranoriškas diskusijas, leidžiant pasisakyti visoms suintresuotoms pusėms. Be to, manau, kad jūsų komitetas negali nusišalinti nuo man baisaus skaičiaus, kai apie 600 000 Lietuvos piliečių gyvena skurde. Kas tai – ne žmogaus teisių pažeidimas? Arba darbas net ne už pilną mininamlią algą. O kiek Lietuvoje kainuoja teisingumas? Problemų su žmogaus teisėmis plačiają prasme valstybėje apstu. Todėl negalima spręsti tik daliai visuomenės aktualių problemų, paverčiant jas esminėmis.
Tik prieš kelias diena paskelbta visuomenės nuomonės apklausa. Tai jūsų nuomonei pritaria tik 8% apklaustųjų. O nuosaikesniam teisinių probelmų sureguliavimui gyvenančių ir vedančių bendrą namų ūkį net 42 %. Tai apie kokią homofobiją kalbame. Gal nereikia įsikibti tik į vieną variantą. Manau, naudingiausias kelias, tai kompromisų kelias.
Visiškai nesuprantamas ir Laisvės partijos teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos per LRT radiją išsakyti ketinimai, kad ji lyg tai ruošia pataisas, kai netinkamai pasakytas ar parašytas žodis homoseksualų atžvilgiu bus traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas. Pasirodo, narkotikų prekybą – dekriminalizuosime, o už netyčia išsprūdusį žodį – sodinsime. Gal į tą naują kalėjimą, kurį jūs ruošiatės pastatyti?
Gaila, bet dar tik 100 dienų veikiančiame Seime jau visa tirada patyčių savo rinkėjų atžvilgiu iš jo plūstančių. Net nesmagu rašyti apie mano Universiteto buvusio rektoriaus Artūro Žukausko akibrokštą. Jis arogantiškai nusprendžia, ką jis leis dalyvauti Švietimo komiteto posėdyje, o ką ne. Mat jam kai kurie žmones … žviegia… ir jis žviegiančių neįleis. Įdomu, kaip ponas profesorius ruošiasi iš anksto nustatyti, kurie „žviegia“, o kurie tik „kriuksi“. Manau, tokiais viešais pasisakymais atsiskleidžia mūsų politinio elito atstovų susireikšminimas ir prasčiokiškas elgesys. Tačiau po tuo slypi ir kai kas giliau. Štai aš koks galingas viršininkas, o kas jūs man – prastuomenė. Ar ne iš čia ir gimė nebesuvaldoma patyčių kultūra. Ir jeigu tai vertinsime atsainiai, ji dar labiau subujos, kol taps gyvenimo norma. Baisoka būtų gyventi tokioje visuomenėje. Net iškilų dvasinką Toliatą užsipulė už jo nuomonę. Tai ką – jau gyvename vienos tiesos ir vienos nuomonės karalystėje, o dar rusus ir baltarusius mokome. Gal ir patiems laikas susiimti ir susimastyti, į kokius klystkelius nuėjome…
Mūsų beliko tik 2,8 milijono. Gyvename labai Gražioje savo Tėvynėje. Kas gi mums atsitiko, kad per 31 atkurtos Nepriklausomos valstybės metus sugebėjome taip susvetimėti, taip susipriešinti. Nebegirdime vienas kito. Brukame tik savo tiesas. Nepamirškime – mes šioje Žemėje tik svečiai. Tai gal neeikvokime, mums suteiktos galimybės pasidžiaugti Gyvenimo pilnatve, mus iš vidaus naikinatiems pykčiams ir vaidams. Sustokime ir susimastykime, o gal vis tik naudingiau pabandyti tartis.
Daktaras Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo narys, komiteto pirmininkas, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Lietuvos Vyriausybei perdavė Saudo Arabijos piliečio Mustafa Ahmed Adam al-Hawsawi peticiją prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundžiasi dėl kankinimų ir laisvės apribojimų, patirtų specialioje Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) suėmimo ir tardymo programoje kovoje su terorizmu.
Anot pareiškėjo, jis esą buvo perkeltas į Lietuvoje veikusį slaptą CŽV kalėjimą ir čia buvo laikomas nuo 2005 m. iki 2006 m. kovo 25 d., kai CŽV slaptasis kalėjimas tariamai buvo uždarytas dėl negalėjimo suteikti būtinąją medicinos pagalbą.
Šioje byloje EŽTT pasiūlė šalims sudaryti taikų susitarimą. Jei iki kovo 22 d. taikus susitarimas nebus pasiektas, Lietuvos Vyriausybė turės per 6 savaites pateikti atsakymus į bylos šalims suformuotus klausimus.
Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, artimiausiu metu Vyriausybė apsvarstys šį klausimą ir priims sprendimą.
Pareiškėjas Al-Hawsawi buvo pateikęs skundą EŽTT ir prieš Lenkiją dėl galimo kalinimo šioje šalyje veikusiame CŽV kalėjime. Tačiau išslaptinus daugiau CŽV dokumentų, paaiškėjo, kad pareiškėjas tuo metu buvo kalinamas Afganistane. Todėl ši byla buvo išbraukta iš EŽTT bylų sąrašo.
ELTA primena, kad praėjusių metų gegužės 31 d. EŽTT sprendimu „Abu Zubaydah prieš Lietuvą“ nustatė, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus dėl kankinimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir teisės į veiksmingas teisinės gynybos priemones byloje dėl Lietuvos bendradarbiavimo JAV Centrinės žvalgybos agentūros vykdytoje slaptoje vadinamųjų „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje. Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų palestiniečiui Abu Zubaydahui. Jis šiuo metu kali Gvantanamo bazėje.
Gerbiamieji, Tautos ateities forumas (TAF) mano, kad nebegalima toliau toleruoti aukščiausios valstybės institucijos – Seimo kompromitavimo saujelės – nepraustaburnių, amoralių, susikompromitavusių veikėjų. Jų šios kadencijos Seime – dauguma.
Manau, visiems atsibodo nekompetentingas jų darbas sprendžiant valstybės, žmonių gyvenimo ir raidos problemas.
Bet labiausiai visiems akis bado, su kokiu cinišku nusiteikimu jie savinasi valstybės lėšas savo asmeninėm reikmėms tenkinti, kaip nekultūringai vaiposi ir staiposi TV ekranuose ir kaip asocialūs asmenys daro pravaikštas. Mūsų kantrybės taurė turi persipildyti po lapkričio 11 d. jų balsavimo dėl Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus. Pavyzdžių galima pateikti labai daug, bet jūs ir patys tai gerai žinote.
Judėjimas “Už gamtą“, sulaukęs didelės Lietuvos piliečių reakcijos į internetinėje erdvėje skelbtas nuotraukas apie barbarišką delfinų ir smulkių banginių žudymą Danijos autonomijoje, skelbia peticiją (www.peticija.lt/visos/3109) stabdyti šį nežmonišką elgesį.
Daugelį judėjimo „Už gamtą“ rėmėjų bei kitų mūsų šalies žmonių sukrėtė nuotraukos apie kraupias smulkių banginių ir delfinų žudynes Danijai priklausančioje autonominėje teritorijoje – Farerų salose (Faroe Islands). Judėjimas „Už gamtą“ pradeda rinkti parašus po peticija, kurią įteiksime Danijos Karalystės ambasadai Vilniuje ir Danijos Karalystės vyriausybei. Ambasada aiškina, jog Danija yra bejėgė stabdyti šitą barbarizmą, nes esą Farerai yra autonominė teritorija su savo įstatymais. Mūsų tai neįtikina. Farerai ekonomiškai didele dalimi priklausomi nuo Danijos. Komerciniai Danijos bankai skatina investicijas ir duoda pinigus. Taip kad svertų tikrai yra, ir jie neišnaudojami. Akivaizdžiai trūksta politinės valios.
“Lietuvos žiniose” pasirodęs Felikso Žemulio straipsnis “Medienos perdirbėjai siūlo privatizuoti valstybinius miškus” skubiai grąžino į trumpam nutolusią realybę. Tik argi jie siūlo? Ne, reikalauja. Ir ramybe dvelkiantis miškų naudotojų klano tonas perša mintį, jog politinis sprendimas jau priimtas. Taip kad jei nekils revoliucija pagal Marksą ar Leniną, su miškais galime atsisveikinti. Kaip atsisveikinome su juodųjų gandrų ir erelių lizdais (niekas nėra nubaustas ir nė vienas ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas). Kaip atsisveikinome su ežerais ir upėmis, su didingomis brandžiomis sengirėmis.