Susitikimas dėl šokių šventės Argentinoje su Berisso miesto meru
Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ valdybos atstovai šokių šventės Argentinoje reikalams susitiko su Beriso miesto savivaldybės meru Fabián Cagliardi, kuris mielai visus priėmė.
Šokių Šventė Argentinoje „Ten, kur Nemunas banguoja“ organizuojama šokių tautinių šokių kolektyvo „Nemunas“ 50-mečio proga, įvyks 2021 m. gruodžio mėn. Beriso mieste, kuris oficialiai pripažintas imigrantų provincijos sostine. Posėdžio metu aptarėme organizacinius, logistikos klausimus. Beriso miesto savivaldybė bus viena iš pagrindinių šokių šventės rėmėjų.
Šventėje iš viso dalyvaus apie 500 šokėjų iš Lietuvos šokių kolektyvų, ansamblių bei iš visos Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, JAV, Kanados.
Posėdyje dalyvavo dabartinis Argentinos lietuviu draugijos „Nemunas“ valdybos pirmininkas ir „Nemuno“ šokių kolektyvo įkūrėjas Alfredo Dulke, dabartinis lietuvių šokių grupės „Nemunas“ vadovas Nicolas Cabrera Dulke, Argentinos Lietuviu Jaunimo Sąjungos (ALJS) valdybos pirmininkė ir viena iš lietuvių kalbos kursų dėstytojų Malena Tanevitch Braziunas ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Plėtros ir tvarumo komisijos narys ir buvęs šokių grupės „Nemunas” vadovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis.
Svarbu pažymėti, kad 2009 metais lietuvių draugijos „Nemunas“ šimtmečio proga Berise įvyko Pietų Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, į kurią susirinko beveik 1000 išeivių. Draugija „Nemunas“ buvo viena iš Argentinos lietuvių tautinių šokių šventės 1985 m. organizatorių, tada į šventę susirinko 3000 žmonių.
Štai kodėl jums rašau. Pastebėjau, kad portalas slaptai.lt daug dėmesio skiria Pietų Amerikoje gyvenančių lietuvių šiokiadieniams. Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Bolivijos lietuviams tribūna suteikiama nuo pat 2011 metų iki šiol.
Viena iš pirmųjų publikacijų, pasakojančių apie Pietų Amerikos lietuvių kultūrinį gyvenimą, paskelbta dar 2011 metais. Ji vadinosi šitaip – „Seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje“. Viena iš paskutiniųjų paskelbta 2020-ųjų metų vasario 6 dieną pavadinimu “Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas – Argentina 2020“.
Suskaičiavau, kad per beveik dešimt metų slaptai.lt publikavo mažų mažiausiai keliolika straipsnių ir fotoreportažų apie Berisso mieste rengiamas „Imigrantų šventes“, „Ecos de Lituania“ radijo laidas, lietuvių tautinių šokių festivalius Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimas
Labai džiugu, kad Pietų Amerikos lietuviai saugo savo tradicijas, papročius, kalbą. Taip elgtis būtina kiekvienai subrendusiai tautai. Ne mažiau svarbu, kad Lietuvos aktualijų portalas slaptai.lt vertina, gerbia Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos lietuvių interesus, skelbia jų pasakojimus apie tautinio pobūdžio šventes. Po pasaulį išsibarstę lietuviai privalo vieni kitus palaikyti.
O dabar – apie kitą svarbų aspektą. Portalo slaptai.lt žvilgsnis – labai platus. Jūs domitės pačiomis įvairiausiomis temomis. Domitės ir tuo, kaip, kodėl ir kokių priežasčių skatinamos kai kurios užsienio šalys 1915-uosius metus tuometinėje Osmanų imperijoje nutarė pakrikštyti „armėnų genocidu“. Tiek žurnalistas Gintaras Visockas, tiek armėnų kilmės tyrinėtojas Filipas Ekozjancas, tiek publicistė Irma Ąžuolė, portale slaptai.lt ne sykį pastebėjo, jog pirmosios valstybės, 1915-uosius paskelbusios „armėnų genocidu“, buvo būtent Pietų Amerikos šalys. Tai – Urugvajus ir Argentina.
Štai kaip apie Urugvajaus proarmėnišką sprendimą jūsų portale rašo armėnų kilmės tyrinėtojas F.Ekozjancas:
„Pirmoji vlstybė, pripažinusi „genocidą“, kaip žinoma, buvo Urugvajus. Aš daug kartų savęs klausiau: kodėl Urugvajus? Jis yra, tiesiogine šio žodžio prasme, kitame pasaulio krašte, neturi nieko bendra nei su Turkija, nei su armėnais; neturi jokios išskirtinės informacijos, susijusios su 1915–1922 metais Turkijoje vykusiais įvykiais; neturi statuso valstybės, užduodančios tarptautinės politikos toną. Be to, 1965 metais, kai buvo pripažintas „genocido“ aktas, Urugvajus išgyveno giliausią politinę ir ekonominę krizę, jo miesto gatvėse liepsnojo partizaninis karas, Nacionalinė taryba vos išlaikė ankstesnę šalies padėtį. Ir šią akimirką… Urugvajus pripažįsta armėnų, su kurių likimų visiškai nėra susijęs, „genocidą“. Aš ilgai ir beprasmiškai ieškojau atsakymo į šį ir daugelį kitų klausimų, kol pradėjau suvokti mūsų vadinamosios „oficialios“ istorijos ištakas. Ir kai aš supratau, kas ir kodėl ją parašė, viskas susidėliojo į savo vietas. Urugvajaus atveju tinkamą mintį radau biografijoje žmogaus, kuris vadovavo Urugvajaus Nacionalinei tarybai nuo 1965 metų vasario iki 1966 metų kovo 1 dienos („genocidas“ buvo pripažintas 1965 metų balandį). Šis žmogus buvo Vašingtonas Beltranas Muljinas (Washington Beltrán Mullin), būsimas Urugvajaus nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vatikane. Tai atskira ir plati tema, apie kurią aš pasirengęs pakalbėti ateityje“.
Filipas Ekozjancas. Youtube.com nuotr.
Kita Pietų Amerikos šalis, kuri 1915-uosius tuometinėje Osmanų imperijoje oficialiai apibūdino „armėnų genocidu“, buvo Argentina. Tas pats F.Ekozjancas pastebi: „1993 metais Argentinos Senatas priėmė solidarumo su Armėnijos bendruomene rezoliuciją, kurioje 1915–1923 metų Turkijos įvykiai buvo pavadinti „genocidu“. Įdomu, kad Argentinos prezidentu nuo 1989 iki 1999 metų buvo Karlosas Saulis Menemas (Carlos Saúl Menem), remiantis oficialia informacija: armėnas ir pagal motinos, ir pagal tėvo liniją; jų tėvai buvo kilę iš Osmanų imperijos“.
Kadangi man, azerbaidžaniečių kilmės Lietuvos piliečiui, suleidusiam šaknis Šiauliuose, rūpi išsiaiškinti, kodėl kai kurios pasaulio šalys, deramai neįsigilinusios į istoriją, vienašališkai priima išskirtinai Armėnijai palankias rezoliucijas, aklai smerkdamos Turkiją, turiu prašymą – pasiūlymą. Gal slaptai.lt galėtų kreiptis į aktyvias, patriotiškas, lietuviškumą branginančias Urugvajaus ir Argentinos lietuvių bendruomenes, kad šios surinktų kuo daugiau informacijos, kodėl Urugvajuje ir Argentinoje buvo priimtos Armėnijai palankios ir tuo pačiu Turkiją smerkiančios rezoliucijos. F.Ekozjanco pastaba, jog Pietų Amerikai vargu ar nuoširdžiai parūpo tragiški 1915-ieji buvusioje Osmanų imperijoje, – įsidėmėtina.
Šoka Argentinos lietuviai
Puikiai suprantu, kad slaptai.lt neturi galimybių nuvykti į Pietų Ameriką ir ten atlikti žurnalistinių tyrimų. Tad kodėl slaptai.lt redaktoriui nepaprašius Pietų Amerikos lietuvių pagalbos? Juk slaptai.lt ir Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus lietuvių draugystė tęsiasi ištisą dešimtmetį, tikiuosi, jog tęsis ir ateityje. Gal Pietų Amerikos lietuviams nebus labai sunku peržiūrėt to meto vietinius leidinius, perklausyti to meto parlamentų stenogramas, paprašyti tų dienų įtakingų politikos liudininkų interviu.
Nuotraukoje – Lietuvos ambasada Argentinoje
Juk per pasaulį nusiritę proarmėniški „pripažinimai“, – keistoki, dažnusyk – dirbtini. Kiek juose nuoširdumo ir kiek – falšo? Argi Lietuvai, 2005-aisiais pasielgusiai lygiai kaip kadaise nutarė Urugvajus ir Argentina, nėra svarbu žinoti visas aplinkybes?
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas nuotrauka atminčiai
2020 m. sausio 22-26 dienomis Argentinoje surengtas svarbiausias Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas – XXIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo apie 80 atstovų iš Argentinos, Urugvajaus, JAV, Kanados, Lietuvos, Lenkijos ir Australijos.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) bendras projektas, kurį šiais metais organizavo Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga (A.L.J.S.) kartu su P.L.J.S. ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) valdyba.
Suvažiavime dalyvavo Suvažiavimo įkūrėjas ir globėjas, P.L.B. Sielovados reikalų ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, prelatas Edmundas J. Putrimas. Suvažiavime taip pat dalyvavo PLB valdybos narys ir PLJS vicepirmininkas, Aidis Staskevičius.
Suvažiavimas prasidėjo dalyvių registracija trečiadenį, sausio 22 d., Argentinos Lietuvių Centro draugijos patalpose sostinėje Buenos Aires. Suvažiavimo dalyvius pasveikino Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (A.L.J.S.) pirmininkė Malena Tanevitch Braziunaitė, dėkodama svečiams už apsilankymą, pabrėždama šio jaunimo suvažiavimo svarbą lietuviams, gyvenantiems šiame krašte.
Vakare vyko susipažinimo vakaronė, kurioje Suvažiavimo dalyviai iš skirtingų pasaulio kraštų bendraudami galėjo daugiau sužinoti vieni apie kitus. Po formalaus prisistatymo lietuvių klube, įvyko Australijos lietuvių tautinių šokių grupės “Linas” pasirodymas. Jam vadovauja Loreta Tigani. Šokėjai savo energingais šokiais privertė žiūrovus ploti be sustojimo.
Naktį po atidarymo vakaronės delegacija išnaudojo kelionei į Tandil miestą, kuris yra 400 km nuo Buenos Airės, kur jau 10 metų gyvuoja organizacija “Laisva Lietuva”. Ryte vyko ekskursija po visą turistinį miestą. Po pietų prasidėjo Studijų dienos programos dalis, kurios metu vyko su Pasaulio lietuvių jaunmo sąjungos pristatymas ir diskusijos.
Vėliau vyko etnografinių regionių pristatymas ir komandinės užduotys.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas nuotrauka atminčiai (šokiai)
Vakare įvyko vienas iš likmsiausių Suvaziavimo dalių: Folkloro naktis. Visi dalyviai smagiai šoko ir dainavo liaudiškas dainas.
Kitą dieną, penktadieni 24 d., įvyko “Misija Sibiras” pristatymas ir diskusija, kurioje pasisakė joje dalyvavusi Amerikos lietuvė Marija Čyvaite.
„Misija sibiras“ – unikalus projektas vykstantis nuo 2006 m. Organizuojamos kelionės į lietuvių tremties vietas, tremtinių kapų tvarkymai, susitikimai su vis dar Sibire gyvenančias lietuviais.
Nuo projekto vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė aštuonios ekspedicijos, sutvarkiusios apie 70 lietuviškų kapinių ir susitikusios su ten gyvenančiais lietuviais. Svarbiausia misija prasideda grįžus į Lietuvą, pasakojant apie ekspedicijoje patirtas emocijas, kuriant naujus istorijos išsaugojimo būdus.
Po pietų įvyko rekreacinai užsiėmimai ir tradicinis žaidimas “Protmūšis”.
Jau šestadienį 25 d. visa delegacija persikėle į Berisso miestą. Berisso yra paskebtas ir oficialiai pripažistas pagal įstatymus kaip “Imigrantų provincijų sostinė”, kadangi gyvuoja, bendrauja ir bendradarbauja 26 užsienio bendruomenių iš viso pasaulio. Berisse yra lietuvių draugija “Nemunas”, kuriam sukanka 110 metų, ir lietuvių draugija “Mindaugas” – 88 metų.
Pietavome lietuvių draugijoje “Mindaugas”, kur surinko visi Suvažiavimo atstovai ir dalyvavo Argentinos lietuvių bendruomenės ir lietuvių draugijos “Mindaugo” pirmininkė Miriam Griszka. Po pietų visa delegacija persikėlė į Los Talas regione, Beriso apskrityje esančią sodybą “Pranas”, kuri priklauso dabarinio lietuvių draugijos “Nemuno” pirmininkui Alfredo Dulke, buvusiam „Nemuno“ šokių kolektyvo įkūrėjui ir vadovui.
Po smagaus laisvalaiko gamtoje, vakare Prelatas Edmundas Putrimas aukojo Šv. Mišias. Mišiose dalyvavo visi Pietų Amerikos jaunimo suvažiavimo dalyviai ir lietuvių bendruomenės nariai.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime dalinti padėkos raštai
Vakare vyko labai laukiamas, jau tradiciniu tapęs renginys – Talentų vakaras, kuriame pasirodė visos Lietuvos etnografinių regionų grupės. Smagai leidom laiką prie laužo su lietuviškais žaidimais ir dainomis.
Kitą dieną, sekmadienį 26 d. ryte ivyko paskutine “Studiju dienos” paskaita apie lietuvių kalbą ir jos svarbą. Buvo informuota apie galimybes studijuoti lietuvių kalbą ir kultūrą įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Skatinta visus jaunus atstovus važiuoti į Lietuvą studijuoti lietuvių kalbos, paaiškinti privalumai, kuriuos suteikia lietuvių kalbos mokėjimas.
Po paskaitos visi papietavo vasarvietėje “Pranas”. Žodį tarė Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (A.L.J.S.) pirmininkė Malena Tanevitch Braziunaitė. Prelatas Edmundas Putrimas padėkojo visiems Suvažiavimo organizatoriams ir dalyviams bei palaimino maistą. Užbaigiant suvažiavimą visi linkėjo, kad suvažiavimo tradicija tęstųsi ilgus metus.
XXIV Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimas vyks 2021-tais metais sausio mėn. Urugvajuje.
Dar viena akimirka iš Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimo
XXIII Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimo įžvalgos, jaunimo iššūkiai bus pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pavasario sesijos temoje dėl Pasaulio lietuvių jaunimo veiklos ir įtraukties 2020 kovo 18d. Lietuvos Respublikos Seime.
Už finansinę paramą dėkojame:
-Amerikos Lietuvių Fondui.
– Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybai ir jos pirmininkei Daliai Henkei
– Prelatui Edmundui Putrimui
– Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) valdybai ir jos pirmininkui Vladui Oleinikovui.
– Argentinos lietuvių centrui
– Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijai „Mindaugas“
– Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijai „Nemunas“
– Laisvai Lietuvai is Tandil miesto
– P. Alfredo Dulkei
– Kanados, JAV, Urugvajaus Lietuvių Jaunimo Sąjungai
– Australijos lietuviu tautiniu sokiu grupei “Linas” ir jo vadovei Loreta Tigani
– Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybai (ALJS).
– Kiekvienai šeimai, kuri mielai priėmė į savo namus suvažiavimo dalyvius
– Visiems dalyviams ir atstovams, kurie dalyvavo PALJ suvažiavime
Informaciją pateikė PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGA; PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ
Gruodžio mėnesį lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ (Berisso miestas, Argentina) šventė savo 500 laidų jubiliejų. Tas laidas transliuoja nuo 2003-ųjų metų iš Berisso miesto, kiekvieną penktadienį nuo 21.00 iki 22.00 valandos Argentinos laiku, arba šeštadieniais nuo 03 iki 04 val. nakties Lietuvos laiku, per FM Difusión 98.1 bangomis ir www.fmdifusionberisso.com.ar. Kartojamos sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 valandos Argentinos laiku.
Šia proga Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsiuntė specialų raštą, kuriame sveikina radijo vedėją Juan Ignacio Fourment Kalvelis už pastangas skelbti lietuvišką žodį klausytojams, ypač Pietų Amerikos lietuviams.
Sveikinimus taip pat atsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Stasys Šedbaras, „LRT Radijas“, Radijo stotis „Radio centras RC”, Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica”, Amerikos Lietuvių taryba. Ši lietuviška radijo valandėlė gavo ir daug kitų sveikinimų.
„Ecos de Lituania“ gavo naują premiją
Lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ ir toliau skina laurus bei apdovanojimus įvairiuose konkursuose Argentinoje. Lapkričio viduryje vienintelė lietuviška radijo valandėlė visoje Pietų Amerikoje „Ecos de Lituania“ laimėjo septintą kartą istorijoje „Faro de Oro“ (Auksinis Švyturys), Mar del Platos mieste už 2016-2017 m. Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje. Konkurse dalyvavo 1000 programų iš visos Argentinos.
„Ecos de Lituania” sveikina su praėjusiomis Šv. Kalėdomis ir linkime gerų Naujųjų Metų!
Lietuviška radijo programa „Ecos de Lituania” gavo nemažai premijų už geriausią šių metų Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje. Taip pat šeštą kartą gavo „Faro de Oro” („Auksinio švyturio”) premiją. „Ecos de Lituania’’ ir toliau skina laurus bei gauna apdovanojimus Argentinoje. „Ecos de Lituania” yra vienintelė lietuviška radijo programa Pietų Amerikoje.
Lietuviška radijo laida Ecos de Lituania
„Ecos de Lituania“ Buenos Airių provincijos deputatų rūmų 1085 / 07 – 08 dekretu oficialiai pripažinta kaip „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa. Džiaugiamės, kad pagrindinės Argentinos provincijos kreipia dėmesį į „Ecos de Lituania“ ir pripažįsta vedėjo ir viso kolektyvo darbą bei veiklą. Ši radijo valandėlė bendrauja ir skleidžia žinias apie Lietuvą Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje. Bendruomenės vardu palaikomas ryšys su Argentinos vyriausybės atstovais.
Taip pat La Plata miesto (Buenos Airių provincijos sostinė) Tarybos 59 dekretu „Ecos de Lituania“ oficialiai pripažinta kaip „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa.
La Plata yra Buenos Airių provincijos sostinė. Vienas iš svarbiausių Argentinos miestų (prie Berisso miesto, kur yra lietuvių bendruomenė). Miesto atstovai puikiai bendrauja ir bendradarbiauja su „Ecos de Lituania“. Labai svarbu yra informuoti apie Lietuvą, jos istoriją, tradicijas ir apie tai, kaip dabar šaliai sekasi įstojus į Europos Sąjungą.
Reikia priminti, kad „Ecos de Lituania“ jau buvo įtraukta Berisso miesto mero 424 dekretu ir San Martino miesto mero 495/07 dekretu į municipalinio paveldo sąrašus.
Brazilijos Lietuvių Bendruomenė programą įvertinto kaip „Visuomenės paveldą“. Taip pat buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės (dabar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas) šią programą apdovanojo specialia nominacija.
Lietuviška radijo programa „Ecos de Lituania“ dalyvauja įvairiuose Argentinos radijo rengiamuose konkursuose, kurie vyksta visoje šalyje. Konkursuose dalyvių programos transliuojamos FM bangomis iš visos Argentinos, „Ecos de Lituania“ atstovauja Argentinos lietuvių bendruomenę „Imigrantų“ kategorijoje.
Argentinos lietuvių tautinių šokių ansamblis „Nemunas” iš Berisso miesto koncertavo La Platos miesto municipaliniame „Coliseo Podestá” teatre, kur buvo švenčiama Tarptautinė šokio diena.
Koncertuoja lietuvių tautinių šokių ansamblis Nemunas iš Argentinos
Renginyje dalyvavo iš viso 130 šokėjų, kurie atstovavo įvarius šokių stilius. Aukšto lygio Tango, šiuolaikinis šokis, Argentinos folkloras, operos ir baleto teatro baleto trupė bei baltarusių šokių ansamblis.
„Coliseo Podestá” teatras yra vienas iš svarbiausių teatrų Pietų Amerikoje, kur telpa 1065 žiūrovių. Buvo pastatytas 1886 m. ir 1986 m. paskelbtas La Platos miesto savivaldybės kultūros paveldu, 1987 m. – Buenos Aires provincijos vyriausybės kulturos paveldu.
Per teatro istoriją koncertavo garūs artistai – Remete Lacconi, Margarita Xirgu, Marian Anderson, Arthur Rubinstein, Lola Membrives ir kiti.
Apie lietuvių grupę
Dar vienas epizodas iš lietuvių tautinių šokių ansamblio NEMUNAS koncerto
Šiuo metu jaunimo ansamblyje „Nemunas“ yra 50 šokėjų nuo 13 iki 25 metų. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis.
Šiuo metu šis kolektyvas yra didžiausias lietuvių šokių ansamblis Pietų Amerikoje. „Nemuno” draugijos veikloje dar yra vaikų ansamblis „Skaidra”, suaugusiųjų ansamblis „Griaustinis” ir veteranų ansamblis „Pipiras”.
„Nemuno” ansamblis koncertuoja įvairiuose šokių festivaliuose, Argentinos ir Urugvajaus miestuose. 2000 metais lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblis „Nemunas“ dalyvavo šokių šventėje Toronte (Kanada) ir planuoja dalyvauti kitoje šokių šventėje Lietuvoje 2018 m.
Cecilia Faleme nuotraukose: lietuvių tautinių šokių ansamblis NEMUNAS
XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir III Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių suvažiavimas Argentinoje
2017 m. sausio 25-29 d. įvyko vienas svarbiausių įvykių Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėms – XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas. Į jį susirinko daugiau nei 80 jaunuolių iš Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, JAV ir Lietuvos.
Suvaziavimo dalyviai – Aušros Vartų parapijoje
Tuo pat metu, 28 ir 29 d., vyko ir III Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių suvažiavimas. Jo metu jaunimas ir bendruomenės atstovai turėjo progą stiprinti tarpusavio ryšius, susipažinti su bendruomenių struktūra, Lietuvos istorija ir dabartine situacija.
Suvažiavimai yra Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos projektas, kuris tampa kasmetine tradicija Pietų Amerikoje.
XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas prasidėjo sausio 25 d. Buenos Airių provincijos Parlamento kultūros salėje su Parlamento atstovais, Berisso miesto savivaldybės meru dr. Jorge Nedela, Lietuvos Vyskupų konferencijos delegatu užsienyje gyvenančių lietuvių sielovadai, Pasaulio lietuvių bendruomenės Sielovados ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininku prelatu Edmundu Putrimu, Berisso miesto savivaldybės užsienio bendruomenių departamento koordinatoriumi Juan Ignacio Fourment Kalveliu, Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB ALOST) valdybos vicepirmininku Jorge Brazaičiu, LR generaliniu konsulu Buenos Airėse Dr. Sergio Nunes, Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS) valdybos pirmininke Evelin Melnesiuk Gabriunas ir visais draugijos atstovais.
Ceremonijos metu visi atstovai tarė sveikinimo žodį suvažiavimo dalyviams. Berisso miesto savivaldybės meras dr. Jorge Nedela įteikė prelatui Edmundui Putrimui ir Evelin Melnesiuk Gabriunas dekretą, kuriame kaip municipalinį paveldą pripažino “XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą”, vykusį 2017 metų sausio 25 – 29 dienomis Buenos Airėse, Berisso ir Avallaneda ir Lanus Oeste miestuose.
Dekrete rašoma, kad Berisso miesto savivaldybei ir aktyviai dalyvaujančiam, suvažiavimą organizuojančiam jaunimui yra didelė garbė priimti, pripažinti, stiprinti ryšį su visais užsienio ansambliais, lankančiais mūsų miestą, kuris oficialiai paskelbtas Buenos Airių provincijos Imigrantų provincijos sostine. Taip pat paminėta, kad Berisso miesto savivaldybės tikslas – išlaikyti ir stiprinti kultūrinius, politinius bei ekonominius santykius su užsienio bendruomenėmis, kurios gyvuoja Berisso mieste. Ceremonijos pabaigoje šoko pora iš lietuvių draugijos “Nemunas”.
Nuotraukoje: lietuvybę ir tautiškumą puoselėjantys Pietų Amerikos lietuviai
Po ceremonijos visų laukė vakarienė Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijos „Mindaugas” patalpose Berisso mieste, kur prasidėjo suvažiavimas, ir Susipažinimo vakaras. Jaunimas susiskirstė į grupes pagal Lietuvos miestus, su kuriomis dalyvavo žaidynėse ir darbo grupių užsiėmimuose.
Kitą dieną – pusryčiai Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijoje “Nemunas” Berisso mieste. Po to visa delegacija persikėlė į Alfredo Dulke vasarvietę Los Talas regione, Berisso apskrityje. (Alfredo Dulke yra buvęs “Nemuno” draugijos pirmininkas, “Nemuno” šokių kolektyvo įkūrėjas ir vadovas bei šiuo metu – valdybos narys).
Stovykloje vyko daug renginių ir lietuviškų žaidimų, kuriuos vedė profesorius Darius Subačius, buvęs Vasario 16–osios gimnazijos (Vokietija) profesorius, šiuo metu dirbantis Vilniuje spec. mokykloje „Viltis” (tai mokykla, skirta vaikams su negalia) ir SOS vaikų kaime soc. darbuotoju.
Vakare vyko diskusijos. Jas inicijavo ir moderavo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas ir PLB valdybos Sielovados reikalų komisijos pirmininkas prelatas Edmundas Putrimas. Viena tema buvo apie krikščionišką drąsą, tai, ko trūksta mums tobulinant savo krikščionišką gyvenimą. Vakare aplankyti delegaciją ir bendrauti su suvažiavimo atstovais atvyko Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus, Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė, Berisso miesto savivaldybės meras dr. Jorge Nedela. Penktadienį vyko diskusijos apie renginio ateitį, kuriame buvo analizuojama, kodėl jaunimas nori toliau dalyvauti ir organizuoti suvažiavimus ir ką jiems reiškia lietuvybė.
Vakare vyko labai laukiamas jau tradiciniu tapęs renginys – Talentų vakaras, kuriame visos anksčiau pagal Lietuvos miestus pasiskirsčiusios grupės turėjo suvaidinti istoriją pagal miestų herbus.
28 d. visa suvažiavimo veikla parsikėlė į sostinę. Villa Lugano (Buenos Airėse) esančiame „Argentinos Lietuvių Centre“ buvo surengta Studijų diena. Pirmiausia sveikinimo žodį tarė Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkė Evelin Melnesiuk Gabriunas, o po jos pasisakė Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus ir prelatas Edmundas Putrimas, kuris papasakojo, kaip prieš 20 metų susiformavo suvažiavimo tradicija, bei apie šio renginio svarbą.
Pietų Amerikos lietuvių šiokiadieniai
Vėliau vykusiuose kraštų pranešimuose kiekvienas bendruomenės atstovas turėjo pristatyti savo veiklą ir ateities veiklos planus bei planuojamus renginius. Ypatingas dėmesys buvo skirtas 2018 metais vyksiančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.
Pranešimus skaitė Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB ALOST) valdybos vicepirmininkas Ing. Jorge Brazaitis, Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS) valdybos prmininkė Evelin Melnesiuk Gabriunas, Brazilijos lietuvių bendruomenės (BLB) atstovas prof. Marcos Lipas, Brazilijos lietuvių jaunimo sąjungos (BLJS) valdybos pirmininkė Laima Zizas, Urugvajaus lietuvių bendruomenės (ULB) valdybos pirmininkė Veronica Kavaliauskas ir Urugvajaus lietuvių jaunimo sąjungos (ULJS) valdybos atstovė Denise Jost, kuri pakvietė visus dalyvauti XXI Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime, kuris vyks 2018 m. sausio mėn. 17-21 d. Montevidėjuje, Urugvajuje.
Studijų dienos pabaigoje profesorius Marcos Lipas iš Brazilijos kalbėjo apie dabartinę politinę situaciją Baltijos ir Vakarų Europos kraštuose bei apie Rusijos įtaką. Buvo aptarta dabartinė situacija Vila Zelinoje, Brazilijoje, lietuvių rajone dėl Rusijos organizacijų politikos bei informacijos žiniasklaidoje. Lipas šiuo metu dirba „Colégio Singular” mokykloje Brazilijoje. Po to visų laukė vakarienė Lietuvių Centre.
Sekmadienį prelatas E. Putrimas kartu su parapijos klebonu aukojo Šv. Mišias Aušros Vartų parapijoje Avellanedoje.
Po Mišių nusidriekė procesija prie lietuviško kryžiaus parapijos kieme, skirta pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą ir visų dalyvių gimines, kurie emigravo į Pietų Ameriką prieš 90 metų ir gerbdami savo kilmę statė bažnyčias bei steigė kultūros draugijas, kurios iki šios dienos sutelkia jų vaikaičius ir provaikaičius.
Po jų vyko pietūs ir pabendravimas Susivienijimo lietuvių Argentinoje draugijos salėje, įsikūrusioje šalia Buenos Airių esančiame Lanús mieste. Po oficialaus uždarymo jaunimas sportavo ir maudėsi baseine.
Padėka:
– Lietuvių Fondui.
– Užsienio lietuvių departamento prie Užsienio reikalų ministerijos direktoriui Vytautui Pinkui.
(Lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblis „Nemunas“ švenčia 45-ąjį gimtadienį)
Gruodžio 11 d. La Platos mieste (Argentina), „Operos” teatro salėje, Argentinos šokių grupių „Nemunas” ir „Skaidra” 45-ojo jubiliejaus proga vyko Šokių festivalis, kuris vadinosi – „Protėvių žemė: nuo aušros iki saulėlydžio”, į kurį susirinko daugiau nei 300 žmonių.
Šventėje koncertavo šio įspūdingo festivalio organizatorius – jaunimo ansamblis „Nemunas“ ir lietuvių vaikų šokių grupė „Skaidra“, lietuvių jaunimo šokėjų grupė „Nemunas“, lietuvių senjorų šokėjų grupė „Griaustinis“ ir lietuvių veteranų šokėjų grupė „Pipiras“ su muzikos grupe, kuri grojo gyvai.
Dar specialiai ta proga atvyko iš Lietuvos Panevėžio bendruomenių rūmų jaunimo šokių ansamblis „Grandinėlė”, kuris atvažiavo į Argentiną antrą kartą, pirmasis buvo 2009 m., Pietų Amerikos Lietuvių Šokių Šventės „Nemuno” draugijos šimtmečio minėjime.
Per programą „Protėvių žemė: nuo aušros iki saulėlydžio” buvo vaidinama pasaka, kurioje vaizduojama viena diena Lietuvos kaimuose, kaip žmonės dirbdavo nuo saulėtekio, kai moteris eidavo pasitikti saulės. Vėliau šoko visus darbo šokius, pvz., Malūnas, Aštuonytis, o po jų – bendravimo šokius. Po jaunųjų susipažinimo buvo vestuvių ceremonija (apie Rezginėlę ir Papleštauodegį), o tuomet pristatė šventinius šokius, tokius kaip Alučio puota ir Polka opa opa.
Spektaklio pabaigoje scenoje 50 šokėjų sušoko dvylika šokių, tarp kurių buvo ir garsioji Šventinė polka. „Nemuno” muzikos grupė, kuri nuo šiol nuolat koncertuos kartu su „Nemunu”, žiūrovus nudžiugino grodama gyvai. Pabaigoje muzikos grupė grojo Paskutinį suktinį ir Paskutinę polką.
Šiuo metu jaunimo ansamblyje „Nemunas“ yra 50 šokėjų, nuo 13 iki 25 metų. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Šiuo metu šis kolektyvas yra didžiausias lietuvių šokių ansamblis Pietų Amerikoje. „Nemuno” draugijos veikloje dar yra vaikų ansamblis „Skaidra” ir veteranų ansamblis „Pipiras”.
„Nemuno” ansamblis koncertuoja įvairiuose šokių festivaliuose, Argentinos ir Urugvajaus miestuose. 2000 metais lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblis „Nemunas“ dalyvavo šokių šventėje Toronte (Kanada) ir planuoja dalyvauti kitoje šokių šventėje Lietuvoje 2018 m.
„Nemuno” lietuvių draugijos vardu noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvių fondui (LF. Lithuanian Foundation) ir Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentui už paramą jubiliejaus proga.
Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste vyko „Imigrantų šventės“.
Į šventes susirinko daugiau nei 100 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių draugija „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.
Temperamentingas Griaustinio šokis.Žygiuoja Kalnapušės atstovės iš Nidos.
Berisso mieste veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.
Reikia pabrėžti, kad Berisso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Airių provincijos „Imigrantų sostine“.
Lietuvių draugija „Nemunas“ yra „Imigrantų sąjungos organizacijos“ narys ir jau 39-tus metus kiekvienais metais organizuoja „Imigrantų Šventę“. Dabar šią organizaciją sudaro dvidešimt dvi imigrantų bendruomenės.
Šventės metu, trečią kartą Imigrantų šventės istorijoje, koncertavo garbės svečiai iš Lietuvos – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“.
Reikia priminti, kad 2013 m. atvyko senjorų šokių ansamblis „Miestelėnai“ iš Panevėžio miesto, o 2014 m. – tautiška kapelija „Sutaras” iš Vilniaus.
Žaviosios Nemuno šokėjos.
Provincijų imigrantų šventėje taip pat koncertavo „Nemuno” lietuvių draugijos ansambliai: lietuvių vaikų šokių grupė „Skaidra“, lietuvių jaunimo šokėjų grupė „Nemunas“ ir lietuvių senjorų šokėjų grupė „Griaustinis“, kurie labai gražiai sušoko penkiems tūkstančiams žiūrovų.
Mūsų lietuvių draugija šventės metu pristatė lietuviškus patiekalus, tokius kaip kugelis, kepta kiauliena su kopūstais ir krienais, kepta kiauliena su grybų padažu. Patiekalus mielai pirko šventės dalyviai ir svečiai, kuriems visiems tai labai patiko.
Dar pristatė ir pardavinėjo alų „Kaunas“, kurį gamina lietuvių imigrantų anūkas iš Mar del Platos miesto. Šis alus irgi labai patiko svečiams, nes pasirodė labai skanus. Dar buvo ir „Baltic Porter“ stiliaus alaus.
Paskutinę šventės dieną vyko paradas, kuriame dalyvavo daugiau nei devyniasdešimt bendruomenės narių, visi buvo pasipuošę tautiniais drabužiais. Jie žygiavo pagrindiniu Berisso miesto prospektu Avenida Montevideo, šokdami pagal lietuvišką muziką. Virš 130 lietuvių bendruomenės narių su tautiniais drabužiais ir su muzikos grupe, kuri grojo gyvai, šoko šokį “Gumbinė” bei kitus lietuviškus šokius, šoko per 10 kvartalų. Grojo tautiška kapelija „Sutaras”, o jiems plojo tūkstančiai žmonių. Dar „Nemunas“ pristatė Gedimino pilies bokšto maketą.
Mūsų bendruomenę šventėje atstovavo lietuvių vaikų bendruomenės karalienė Agustina Volpe Grilauskas iš Buenos Airių Provincijos, lietuvių kolonijos karalienė Marianela Siperka, kuri iš visų tautų karalienių užėmė ketvirtą vietą. Marianela Siperka buvo išrinkta kaip „Miss Simpatija”.
Imigrantų šventėje buvo gausu lietuvių.
Šventės teisėjų komisija iš visų XXXIX-osios Provincijų imigrantų šventės dalyvių išrinko šventės karalienę. Šis titulas atiteko Arabijos atstovei.
Per šventę buvo pavaizduota, kaip imigrantai į Argentiną atplaukė laivu. „Imigrantų reprezentacija – išlipimas iš laivo“ ceremonijoje dalyvavo lietuvių bendruomenės nariai, apsirengę to laikmečio drabužiais.
Vyko futbolo, tinklinio ir krepšinio turnyras, kur Lietuvos komanda sėkmingai pasirodė.
Liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ koncertavo Berisso mieste
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ koncertavo Berisso mieste Argentinoje 39 – oje imigrantų šventėje. Kolektyvą pakvietė “Nemuno” lietuvių kultūros ir savišalpos draugija.
„Kalnapušė“ pasirode spalio mėn. 8 d. pagrindinėje scenoje, o spalio mėn. 9 d. dalyvavo eisenoje, kurioje dalyvavo daugiau nei šimtas bendruomenės narių, visi buvo pasipuošę tautiniais kostiumais. Jie žygiavo pagrindiniu Berisso miesto Avenida Montevideo prospektu, šokdami pagal lietuvišką muziką.
Nemuno kolektyvo vyrų šokis.
Dar Berisso miesto savivaldybės meras Dr. Jorge Nedela susitiko su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupe „Kalnapušė“. Susitikimo metu dalyviai apsikeitė dovanėlėmis, ir Berisso miesto meras perskaitė pasirašytą dekretą „Municipalinis paveldas – liaudiškų šokių grupei „Kalnapušė“.
Nuotrauka atminčiai – Kalnapušės šokėjai.
Koncertas vyko Berisso mieste 2016 m. spalio 8 d., todėl Berisso miesto „Garbės svečio” vardas buvo suteiktas visiems „Kalnapušės“ kolektyvo ir delegacijos nariams viso apsilankymo Berisso mieste metu.
Po apsilankymo Berisso mieste, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ koncertavo trečiadienį, 18 val., Mar del Platos mieste “Auditorium” teatre.
Apsilankymo metu Mar del Platos miesto savivaldybės meras Carlos Fernando Arroyo susitiko su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupe „Kalnapušė“. Susitikimo metu dalyviai apsikeitė dovanėlėmis.
Dar „Kalnapušė“ aplankė lietuvių draugijas „Mindaugas“ Berisso mieste ir „Argentinos lietuvių centras“ sostinėje.
Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija „Nemunas“ paminėjo 107-ųjų metinių jubiliejaus sukaktį.
Šoka Argentinos lietuviai.
Ši draugija yra seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje ir pirmauja tarp kitų tautų Berisso mieste. „Nemuno“ draugija buvo įkurta 1909 metais.
Per šventę, kurioje susirinko daugiau nei 200 žmonių, Berisso mieste, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenė išrinko savo karalienę, kuri atstovaus visą bendruomenę „Imigrantų“ mugėje ir šventėje.
Ilgiausių metų
Prieš sveikinimus ir vakarienę buvo iškeltos Argentinos ir Lietuvos valstybinės vėliavos, vadovai ir žiūrovai giedojo Argentinos bei Lietuvos himnus.
Nuo pakylos žodį tarė Jorge Nedela – Berisso miesto savivaldybės meras, kuris maloniai visus pasveikino, palinkėjo sėkmės ir darbingo jubiliejaus. Taip pat kalbėjo Susivienijimo Lietuvių Argentinoje (SLA) valdybos atstovas Raul Stalioraitis, Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijos „Mindaugas“ valdybos pirmininkas Raúl Petronis, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenės karalienė, Evelin Melnesiuk Gabriunaite (Gabriūnaitė) ir vaikų karalienė Agustina Volpe Grilauskas (Grilauskaitė).
Argentinos lietuvaitė.
Lietuvių draugija „Nemunas“ gavo specialius sveikinimus iš Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų Departamento generalinio direktoriaus Vytauto Pinkaus, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Dalios Henkės, Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų šokių ansamblių „Grandinėlės” ir „Miestelėnų“ meno vadovės Lietuvos kultūros žymūnės Zitos Rimkuvienės, tautiškos kapelijos „Sutaro“, Lietuvos vyskupų konferencijos delegato užsienio lietuvių sielovados reikalams, PLB Valdybos Sielovados reikalų ir Pietų Amerikos reikalų komisijų pirmininko prelato Edmundo J. Putrimo.
Pasirodymą pradėjo vaikų šokių grupė „Skaidra“, kuriai vadovauja Romina Fourment Kalvelis (Kalvelyte) ir Marianela Siperka (Siperkaitė) ir Mailen Machado. Šita grupė buvo įkurta 1971 metais, o joje šoka daugiau nei 20 vaikų nuo 2 iki 12 metų. Su džiaugsmu ir entuziazmu vaikai sėkmingai pasirodė.
Šventės akimirkos
Vėliau koncertavo jaunųjų šokių grupė „Nemunas“, šoko naujus šokius, „Nemunas“ yra šokęs visoje Argentinoje, taip pat Kanadoje 2000-aisiais metais per Pasaulio Šokių Šventę. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Žiūrovai sveikino šokėjus už gražius tautinius šokius.
Per vakarienę koncertavo Senjorų kolektyvas “Griaustinis”. Po koncerto ir pasisakymų, Esteban Dulke, „Nemuno“ draugijos valdybos vardu, susirinkusiems tarė atsveikinimo žodį. „Nemuno“ gimtadienis baigėsi visiems stovint ir dainuojant Ilgiausių Metų.
Nauja Lietuvių Bendruomenės karalienė
Ta pačia proga, per „Nemuno“ lietuvių draugijos jubiliejų, Argentinos lietuvių kolonija išsirinko savo karalienę. Ja tapo Marianela Siperka (Siperkaitė).
Marianela Siperka (Siperkaitė) atstovaus lietuvių bendruomenę „Imigrantų šventėj“. Berisso yra Buenos Aires provincijos Imigrantų sostinė, įmigrantų šventėje galima išvysti 20 tautų. Čia kasmet, rugsėjį, švenčiama Imigrantų šventė (Fiesta Provincial del Inmigrante), kurioje Berisso mieste gyvenančios tautos pristato savo kultūrą.
2016 m. vasario 13 d., artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, La Platoje koncertavo Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“. Koncertą organizavo Argentinos lietuvių kultūros draugijos „Mindaugas” ir „Nemunas” bei lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania”.
XIX -asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas surengtas 2016 metų sausio 21 – 25 dienomis San Paulo mieste, Brazilijoje. Jame dalyvavo daugiau nei 60 atstovų iš Argentinos, Venesuelos, Urugvajaus, Kanados, Lietuvos ir pačios Brazilijos.
Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimas yra Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (P.L.B.) bendras projektas, kurį šiais metais organizavo Brazilijos Lietuvių Jaunimo Sąjunga (B.L.J.S.). Tai svarbiausias įvykis Pietų Amerikos lietuviu bendruomenėse ir jaunimo sąjungose.
Suvažiavimo atidarymo šventėje skambėjo dainos, buvo žaidžiami įvairūs susipažinimo žaidimai. Po pietų surengta ekskursija į San Paulo centrą, kurios metu aplankėme svarbiausius miesto objektus.
Vakare – oficiali ceremonija, kurioje sveikinimo žodį tarė LR užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, PALJ ir suvažiavimo steigėjas, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuviams, katalikams prelatas Edmundas J. Putrimas.
Paskutinioji kalbėjo Brazilijos lietuvių jaunimo sąjungos (B.L.J.S.) valdybos pirmininkė Laima Zizas, kuri šventė savo gimtadienį. Vakaro programoje dalyvius linksmino braziliškos muzikos spektaklis “Show da Bateria Infanteria da UFABC”.
Penktadienio ryte suvažiavimo dalyviai susiruošė į lietuvišką sodybą „Lituanika“ prie Atibaia miestelio 120 km nuo Sao Paolo. Sodyba „Lituanika“ buvo isteigta po II – ojo Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso 1976 metais.
Ten turėjome puikią progą pabendrauti sausio mėnesio vasaros karštyje ir pasidžiaugti tropikine gamta. Mes dainavome lietuviškas dainas, rengėme intensyvias diskusijas ir seminarus apie lietuvių tapatybę Pietų Amerikoje, o vakarop – pasirodymus apie lietuviskas legendas ir pasakas. Buvo puikia proga visiems parodyti savo talentus, o žiūrovams – linksmai pasidžiaugti aktorių kūrybingumu.
„Studijų dienose“ diskusijoms vadovavo populiarus dainininkas Lietuvoje, gimęs Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis. Jis kalbėjo apie identitetą, tapatybę ir apie tai, ką reiškia būti lietuviu.
Vakare J. Didžiulis surengė autorinį koncertą. Taip pat prie suvažiavimo dalyvių prisijungė visame pasaulyje garsūs lietuvių kilmės dailininkai „dvynukai“ (Os Gemeos), piešiantys graffiti technika. Jie pasakojo apie savo darbus Lietuvoje, JAV ir Brazilijoje.
Sekmadienį ryte Suvažiavimo delegacija grįžo į San Paulo miestą, kur dalyvavo šv. Mišiose Švento Juozapo lietuvių parapijoje (atnašavo PLB Valdybos Sielovados reikalų komisijos narys Prelatas Edmundas Putrimas ir giedojo Švento Juozapo vietinis lietuvių choras).
Po mišių prelatas Putrimas kvietė visus dalyvius susirinkti prie „Lietuvos laisvės“ paminklo pagerbti Sausio 13-osios aukas, kurios nepabūgo sovietinės armijos ir gynė Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
Prie paminklo URM viceministras M. Bekešius pasakė jautrią patriotinę kalbą prieš padedant trylika gelių prie Laisvės paminklo. Tada visi sugiedojome Lietuvos himną. Baigiant iškilmes parapijos salėje surengti bendri pietūs, kuriuos organizavo Brazilijos Lietuvių Bendruomenė.
XIX Suvažiavimas oficialiai pasibaigė Brazilijos Lietuvių Sąjungos draugijoje.
Buvo pagerbta Brazilijos L.J.S. valdyba: pirmininkė Laima Zizas, vicepirmininkas Guilherme Bragov, tarptautinė ryšininkė Audra Zizas, iždininkė Mariane Prokopas, ryšininkė Debora Juraitis ir sekretorius Thomas Stepanoff.
Rodrigo Salto Bogušas pakvietė visus į XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą, kuris vyks kitų metų sausio mėnesį Argentinoje.
PALJ suvažiavimą organizavo: Brazilijos lietuvių jaunimo sąjunga (BLJS).
Globėjai: Šv. Pranciškaus vienuolės, Vila Zelinoj, Brazilijos lietuvių bendruomenė (BLB), Šv. Juozapo draugija (Sao Paolo), Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė ir jos sekretorė Simona Janavičius Romero, PALJ suvažiavimo steigėjas, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuviams – katalikams prel. Edmundas Putrimas, Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB)
Rėmėjai: Lietuvių Fondas iš Čikagos (JAV), Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė.
Birželio 20 d. Berisso mieste (Argentina), Berisso miesto vidurinės mokyklos salėje, „Nemuno“ lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblio 44-ojo gimtadienio proga vyko Šokių festivalis, į kurį susirinko daugiau nei 300 žmonių.
Į šventę buvo pakviesti ir koncertavo italų ir argentiniečių šokių ansambliai. Vėliau koncertavo svečiai iš kaimyninio Urugvajaus: Suaugusių šokių ansamblis „Gintaras” iš Urugvajaus lietuvių kulturos draugijos.
2015 m. sausio 13-18 dienomis Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje vyko svarbiausias Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas – XVIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir tuo pačiu metu, sausio 16-18 dienomis, vyko I-asis Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Suvažiavimuose dalyvavo apie 50 atstovų iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Kanados.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) bendras projektas, kurį šiais metais organizavo Urugvajaus lietuvių jaunimo sąjunga (U.L.J.S.) kartu su P.L.J.S. ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) valdybos nariais.
2014 m. nuo sausio 30 d. iki vasario 2 d. Argentinoje įvyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas.
Pirmoji suvažiavimo diena – Villa Lugano (Buenos Airių sostinėje) esančiame „Argentinos Lietuvių Centre“. Čia sugužėjo ne tik gausus Argentinos lietuvių jaunimo būrys, bet ir lietuviai iš Urugvajaus, Brazilijos, Kanados, JAV bei Lietuvos. Artėjant savaitgaliui dalyvių tik daugėjo. Iš viso dalyvavo daugiau nei 70 jaunuolių.
Po dalyvių registracijos – tradicinis susipažinimo vakaras. Jo metu suvažiavimo dalyviai susipažįsta vieni su kitais, bendrauja ir daugiau sužino vieni apie kitus.
Lapkričio 17-oji – įsimintina diena Pietų Amerikos lietuviams. Tądien surengti šventiniai pietūs vienintelės lietuviškos radijo valandėlės visoje Pietų Amerikoje „Ecos de Lituani“ 10-ies metų translavimo jubiliejaus proga.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus su šia iš tiesų visos Pietų Amerikos lietuviams svarbia ir iškilminga sukaktimi.
Šventėje, kurioje skambėjo lietuviška muzika ir buvo skanaujami lietuviški patiekalai, dalyvavo FM Difusión radijo stoties savininkai Cecilia Drkos ir Jorge Drkos; buvęs LR garbės konsulas Argentinoje Inz. Algimantas Rastauskas, Lietuvių draugijos „Mindaugas“ pirmininkė Vavina Palukas, Lietuvių draugijos „Nemunas“ pirmininkas Esteban Dulke, Lietuvių Susivienijimo Argentinoje vardu Arnaldo Vezbickas, Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybos pirmininkė ir Buenos Aires provincijos lietuvių karalienė Eunice Linkevičiūtė ir lietuvių vaikų karalienė Amparo Cabrera Dulke Butkutė.
Per pietus svečiai vaišinosi lietuviškais patiekalais („kugeliu“ ir kopūstais su kepta kiauliena), žiūrėjo videofilmą, kuriame užfiksuoti radijo laidos garsai bei fotografijos, primenančios praėjusius lietuviškosios radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ 10 transliavimo metų.
Lietuviškas polkas ir valsus grojo akordeonistas Héctor Bochicho.
Svarbūs sveikinimai
„Ecos de Lituania“ rengėjai – Juan Ignacio Fourment Kalvelis kartu su Isabel Kalvelis ir Juan Jose Fourment – sulaukė daug garbių asmenų sveikinimų šios šventės proga.
Jubiliejinę sukaktį švenčiančios lietviškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus sveikino: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Garybauskaitė, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Bernadeta Damušis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Kęstutis Glaveckas; Algirdas Sysas Jugis Razma, Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikoje Žygimantas Pavilonis, Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule Brazilijoje Laura Guobužaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narys prelatas Edmundas Putrimas, Lietuvos žurnalistai Palmira Galkontaitė, Egidijus Knispelis ir Gabija Lunevičiūtė FM Relax vardu, garsus Lietuvos dainininkas Andrius Mamontovas, Ecos de Lituania korespondentas Lietuvoje Algirdas Delonas. Taip pat sveikino buvusi garbės konsulė Urugvajuje Birutė Žukas ir dabartinė Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje Cecilia Hernández Svobas, „Mindaugo“ choras, radijo programa „Mažeikių aidas“, Lietuvos Nacionalinio Radijo programa „Ryto garsai“.
Reikia pabrėžti, kad Berisso miesto savivaldybės meras Enrique Slezavk šį renginį paskelbti kaip „Municipalinis paveldas“.
Premijos ir apdovanojimai
Lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ ir toliau skina laurus gaudama apdovanojimus Argentinoje.
Per dešimt metų radijas gavo keturias premijas: „Faro de Oro„ („Auksinis švyturys“) įteikta Mar del Platos mieste už 2005, 2007, 2009 ir 2011 Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Tai viena pagrindinių premijų visoje šalyje. Konkurse dalyvavo 1,000 programų iš visos Argentinos.
Taip pat „Ecos de Lituania“ laimėjo „Gaviota Federal“ („Federacinė žuvėdra“) premiją kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje. Lietuviškai radijo valandėlei Chaco provincijoje, Resistencia mieste, buvo įteikta „Dorada“ („Dorado“) premija.
Per šią dekadą buvo įteikta „Lanín de Oro“ („Auksinis Lanín“) premija už geriausią 2006–2007 m. Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Pagrindinis renginio organizatorius – Dailės, kultūros ir komunikacijos patagonų sąjunga. ,,Ecos de Lituania“ taip pat yra laimėjusi „Guemes, Heroe Nacional“ premiją Saltos mieste (Argentinos šiaurėje) ir „Tehuelche“ nacionalinį apdovanojimą Argentinos Patagonijoje prie Atlanto vandenyno.
Vienintelė lietuviška radijo valandėlė visoje Pietų Amerikoje laimėjo dar vieną premiją – „Antena Vip“ („Antena“) – kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje.
„Ecos de Lituania“ Buenos Aires provincijos deputatų rūmų 1085/ 07–08 dekretu oficialiai pripažinta „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa.
Džiaugiamės, kad pagrindinės Argentinos provincijos kreipia dėmesį į „Ecos de Lituania“ ir pripažįsta vedėjo ir viso kolektyvo darbą bei veiklą. Ši radijo valandėlė skleidžia žinias apie Lietuvą Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje. Bendruomenės vardu palaikomas ryšys su Argentinos Vyriausybės atstovais.
La Plata yra Buenos Aires provincijos sostinė – vienas iš svarbiausių Argentinos miestų. Miesto atstovai puikiai bendrauja ir bendradarbiauja su „Ecos de Lituania’’.
Reikia priminti, kad „Ecos de Lituania“ Berisso miesto mero Enrique Slezack 424 dekretu ir San Martino miesto mero dr. Ricardo Ivoškus 495/07 dekretu yra įtraukta į municipalinio paveldo sąrašus.
Brazilijos Lietuvių Bendruomenė ,,Ecos de Lituania“ programą įvertino kaip „Visuomenės paveldą“. Šią programą specialiu žymeniu apdovanojo buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės (dabar LR užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas).
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
Nemažoj mano namų bibliotekoj yra visokių knygų. Kolei kas dar nieko neišmečiau, saugau ir tas, kurių šiais laikais jau niekas neskaito. Neseniai į rankas paėmiau B.Pranskaus- Žalionio atsiminimų knygą "Artimieji toliai", kurią 1962 m. išleido Valstybinė grožinės literatūros laidykla ("Vaga"). Nusipirkau aš ją 1963 m. liepos 10 d. Alytuje. Taip esu užrašęs tituliniame puslapyje. Neskaityta knyga.
Kodėl nusipirkau? Turbūt todėl, kad B.Pranskus-Žalionis buvo mano kursinio darbo vadovas, kai studijavau Vilniaus universitete. Jau daug ko neprisimenu, žinau tik, kad rašiau apie Pietų Amerikos lietuvių poetus. Tada buvo išleista panašaus pavadinimo knyga, kurią irgi kažkur turiu, kuria naudojausi tais 1961-aisiais, pavasarį, kai kosmonautas Jurijus Gagarinas pirmą kartą apskriejo Žemę. Kursinio darbo vadovas mane supažindino su iš Pietų Amerikos grįžusiu lietuviu, dirbusiu "Tiesoje", gyvenusiu tada vadinamuosiuose Mokslininkų namuose, ir paprašė studentui leisti naudotis jo turimomis knygomis. Gerai prisimenu pirmą ir paskutinę viešnagę to "amerikono" bute, kai gėrėm tikrą brazilišką kavą, kurią išvirė graži, lietuviškai beveik nekalbėjusi buto šeimininko žmona.
Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija ,,Nemunas” paminėjo savo 104-ąsias gyvavimo metines. Ši lietuviškoji draugija yra seniausia Pietų Amerikoje lyginant su kitų tautų draugijomis Berisso mieste. Argentinos lietuvių draugija ,,Nemunas” buvo įkurta 1909 metais.
Šventė surengta draugijos patalpose, Berisso mieste, į kur susirinko per 200 žmonių. Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenė išrinko savo karalienę, kuri atstovaus visaii bendruomenei ,,Imigrantų” šventėje bei mugėje.
Ilgiausių metų
Šventės pradžioje, prieš sveikinimus ir vakarienę, buvo iškeltos Argentinos ir Lietuvos valstybinės vėliavos, giedojami Argentinos bei Lietuvos himnai.
Iškilmingą šventės pradžios žodį tarė Guillermo Di Giácomo – Berisso miesto savivaldybės sekretorius, kuris maloniai pasveikino visus susirinkusius, palinkėjo sėkmės ir darbingo jubiliejaus.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Valdybos narių posėdis su Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėmis
Šių metų balandžio mėn. įvyko Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Valdybos narių posėdis su Argentinos, Urugvajaus ir Brazilijos Lietuvių Bendruomenėmis. Posėdyje buvo aptartas svarbiausias tikslas – stiprinti ryšius tarp Pietų Amerikos Lietuvių Bendruomenių ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės.
Pirmasis posėdis įvyko balandžio 20 d. Aušros Vartų lietuvių parapijoje Avellanedoje, kuriame dalyvavo Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams, PLB Valdybos Sielovados reikalų komisijos pirmininkas Prelatas Edmundas Putrimas ir PLB Valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas Juan Ignacio Fourment Kalvelis kartu su Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB-ALOST) atstovais.
Iš ALB-ALOST organizacijųį posėdį atvyko: „Nemuno“ Lietuvių Draugijos, Susivienijimo Lietuvių Argentinoje (SLA), Argentinos Lietuvių Centro (ALC), „Laisvos Lietuvos“, Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos (ALJS), lietuviškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania – Lietuvos Aidai” ir Aušros Vartų parapijos pirmininkai ir atstovai.
Antrasis posėdis įvyko balandžio 21 d. Urugvajuje – Lietuvių Kultūros Centre Montevidėjaus mieste, Cerro rajone. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis ,,Nuestra Señora de Fátima” lietuvių parapijoje. Mišias aukojo Prelatas Edmundas Putrimas kartu su vietiniais kunigais Jorge Crobara ir Antonio Ocaña. Po Šv. Mišių lietuviai pademonstravo Velykų margučius, tokiu būdu pristatydami visiems parapijiečiams lietuviškas Velykų tradicijas.
Po to įvyko pietūs Lietuvių kultūros draugijoje, į kuriuos susirinko bendruomenės nariai. Per ceremoniją sveikinimo žodį tarė Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams, PLB Valdybos Sielovados reikalų komisijos pirmininkas prelatas Edmundas Putrimas. Visus susirinkusius taip pat pasveikino PLB Valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Pietų metu buvo paminėtas prieš 60 metų įkurto lietuvių katalikiškojo choro „Aidas“ jubiliejus .
Urugvajuje Prelatas EdmundasPutrimas ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis susitiko su Garbės Konsule Urugvajuje – Cecilia Hernández Svobaite ir aptarė bendruomenės veiklos ateities planus.
Balandžio 27 ir 28 d. įvyko PLB posėdis San Pablo (Brazilijoje), lietuviškame regione „Vila Zelina“. Jis vyko „Švento Juozapo“ lietuvių parapijos salėje, kur dalyvavo atstovai iš Brazilijos Lietuvių Sąjungos, Brazilijos Lietuvių Bendruomenės, Brazilijos Lietuvių Romos Katalikų Šv. Juozapo Bendruomenės, Brazilijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos, „Nemuno“ ir „Rambyno“ šokių ansamblių.
Sekmadienį įvyko Šv. Mišios „Švento Juozapo“ lietuvių parapijoje Vila Zelinoje. Šv. Mišias aukojo Prelatas Edmundas Putrimas. Prelatas Edmundas Putrimas kartu su Juan Ignacio Fourment Kalveliu susitiko su generaline konsule San Paule Laura Guobužaite ir jos patarėju Andriumi Pauga bei aptarė iškilusias aktualias temas Pietų Amerikos lietuviams.
Juan Ignacio Fourment Kalvelis turėjo progą susitikti su Garbės Konsulu San Paule – Francisco Ricardo Blagevitch ir papasakoti apie bendruomenės veiklos ateitį.
Pagrindinės diskutuotos temos
Diskusijų metu Argentinoje, Brazilijoje ir Urugvajuje buvo pagerbti mirusieji bendruomenės nariai; kalbėta apie tolimesnę studentų galimybę studijuoti Lietuvoje ir Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje.
Šiai temai skirtas ypatingas visų dalyvių dėmesys, nes labai svarbu yra, kad šiuolaikinis jaunimas siektų ir turėtų galimybes mokytis lietuvių kalbos. Daugelis Pietų Amerikos lietuvių organizacijų atstovų mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, tapo lyderiais ir turi patirties lietuviškos veiklos darbuose.
Kita tema – auganti krizė – lietuvių narkotikų gabenimo ,,mulai”. Taip pat buvo svarstomi ateities planai apie XVI Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą (PALJS), kuris įvyks 2013 m. liepos 17-21 dienomis San Paule, Brazilijoje.
Būtina pabrėžti, kad Suvažiavimas rengiamas Pasaulio jaunimo dienų (PJD) išvakarėse, į kurias atvyks jaunimas ir iš Lietuvos (apie 100 dalyvių). Pasaulio jaunimo dienos vyks 2013 m. liepos 22 – 28 dienomis Rio de Žaneiro mieste, kartu su Popiežiumi ir jaunimu iš viso pasaulio.
Taip pat buvo skatinamas Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės dalyvavimas Pasaulio Lietuvių Bendruomenių pirmininkų suvažiavimuose, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimuose ir jaunimo XIV-ame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese, vyksiančiame Jungtinėje Karalystėje.
Aptarta dar viena labai svarbi tema – Lietuvos Respublikos ambasados Argentinoje uždarymas. Argentinos lietuviai teigia apgailestaujantys dėl tokio Lietuvos valdžios sprendimo ir pabrėžia, kad ši netektis stipriai paveiks lietuviškų draugijų veiklą ir nuotaikas.
Suteikta informacija apie Lietuvių dainų šventę „Čia – mano namai“, kuri įvyks2014 m. Lietuvoje.
Buvo diskutuojama Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės suvažiavimų, kurie vyktų kiekvienais metais Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje, galimybė ir siekiamybė. Suvažiavimų tikslas – bendrauti ir bendradarbiauti su visomis lietuvių bendruomenėmis, išlaikyti lietuvybę, skleisti ir skelbti Lietuvos vardą Pietų Amerikoje.
2013 m. kovo 15 – 17 d. Berisso mieste baigėsi Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS) stovykla, kuri buvo visiems labai naudinga ir rezultatyvi.
Pabrėžtina, kad dalyvavo beveik 50 atstovų iš Buenos Aires, Lanús Oeste, Tandil ir Berisso. Renginio metu žaidėme lietuviškus susipažinimo žaidimus, o ALJS atstovai, dalyvavę Pasaulio lietuvių jaunimo kongresuose ir Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimuose, visus šventės dalyvius išmokė naujų žaidimų; po vidurnakčio įvyko Talentų vakaras prie laužo.
Sekmadienį po pietų vyko studijų dienos. Visus infomavome apie galimybes išmokti lietuvių kalbos užsienyje.
Suteikėme informaciją apie sekantį Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą, kuris įvyks šių metų liepos mėn. 17-21 dienomis San Pablo mieste. Suvažiavimas rengiamas Pasaulio jaunimo dienų (PJD) išvakarėse, į kurias atvyks ir jaunimas iš Lietuvos.
