Vaikams skirti žaidimai. Slaptai.lt nuotr.
Seime žlugus konservatorių iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sukeltas chaosas primena „vaikų darželį“. Daukanto aikštės lyderis konstatavo, kad kilusi krizė neliks be pasekmių ir Lietuvos rinkėjai rinkdamiesi prie balsadėžių apsispręs, ar „nori vaikų darželio pasirodymą stebėti dar keturis metus“.
„Apsimesti, kad nieko neįvyko, neleis Lietuvos rinkėjai. Jie visi stebi šį vaikų darželį – kitaip jo nepavadinsi“, – antradienį lankydamasis Bratislavoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tiesa sakant, rinkėjai kitąmet – jeigu išankstinių rinkimų nebus – nuspręs, ar jie nori dar vaikų darželio pasirodymą stebėti dar keturis metus, ar ne“, – dėstė politikas.
„Vaikų darželio žaidimas – atėjo senelis, liepė susirinkti žaislus, ir dabar nežinau, ką jie toliau darys“, – ironizavo Daukanto aikštės lyderis, omenyje turėdamas TS-LKD garbės pirmininko Vytauto Landsbergio raginimus konservatoriams persigalvoti dėl pirmalaikių rinkimų idėjos. Pasak šalies vadovo, didieji valdančiosios koalicijos partneriai, siūlydami šaukti naujus parlamento rinkimus, bandė Vyriausybėje kilusią krizę perkelti į Seimą. Tačiau parlamentas, jo teigimu, nusprendė nežaisti pagal konservatorių primetamas taisykles.
„Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai mėgino pastatyti vėl vežimą prieš arklį. Kitaip tariant, primesti tą kolektyvinę atsakomybę visam Seimui – nors puikiai suprantame, kad problema prasidėjo savivaldybėse, po to persimetė į Vyriausybę, ir tartum reikėjo pradėti daryti žingsnius ten ir tik po to galvoti, kokius dar galėtume padaryti žingsnius“, – situaciją vertino prezidentas.
„Seimas nusprendė, kad jis nežais pagal tas taisykles, kurias buvo mėginama jam primesti“, – nepavykusį balsavimą apibendrino šalies vadovas.
Į premjerės pareiškimą prezidentas sureagavo ironiška pastaba
Prezidentas ironiškai ir pasitelkęs vaizdingus pavyzdžius sureagavo į situaciją, kai vis dar nėra aišku, ar po kilusio „čekučių“ skandalo Vyriausybėje įvyks daugiau pokyčių. Kol kas iš pareigų atsistatydino tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas, referuodamas į premjerės pažadą trauktis iš pareigų, jei pirmalaikiams Seimo rinkimams nebus pritarta, pažymėjo, kad atsitraukti nuo tokių pozicijų negali būti paprasta.
„Jūs manote, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tubelę? Pabandykite, tikrai vargu bau ar pavyks“, – žurnalistams sakė prezidentas.
„Aš manau, kad ir premjerė, ir Vyriausybė dar turi gero laiko iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje nuspręsti, kaip jie ketina elgtis ir kokios atsakomybės iš ministrų reikalauti“, – sakė jis, neatmesdamas galimybės, kad premjerės pozicija iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje gali dar kelis kartus keistis.
„Laiko yra, tiesa sakant, tiek daug, kad pakeitus vieną kartą nuomonę galima iki Vilniaus viršūnių susitiko dar kokius 4 kartus pakeisti“, – ironizavo prezidentas.
Galiausiai, anot jo, visą šią painią situaciją Lietuvos politikoje įvertins rinkėjai.
„Manau, kad tikrai tai kas įvyko yra matoma Lietuvos rinkėjų. Rinkėjai tikrai padarys galutines išvadas“– pažymėjo šalies vadovas.
Seime žlugus iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“.
Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybės vadovė ne kartą akcentavo, kad Seime pritrūkus politinės valios ir nešaukiant naujų Seimo rinkimų, ji paliks pareigas ir atsistatydins. Vėžlys. Slaptai.lt nuotr.
„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, todėl, kad aš nesu Vyriausybėje pati sau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak politikės, tolimesni sprendimai dėl jos ateities Vyriausybėje bus svarstomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiume.
„Prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą. Tai prezidiumas bet kuriuo atveju šį klausimą svarstys“, – teigė ji, akcentuodama, kad klausimas nepriklauso nuo jos asmeninės pozicijos.
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį parlamente žlugus balsavimui dėl pirmalaikių rinkimų, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva sušauktas koalicijos partnerių posėdis, apie kurį viešose politikų darbotvarkėse neskelbta.
Pasibaigus vakariniam parlamento posėdžiui, tartis dėl valdančiosios daugumos ateities Seimo pirmininkės kabinete susirinko premjerė Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, liberalai Eugenijus Gentvilas ir Edita Rudelienė ir Laisvės partijos nariai Vytautas Mitalas bei Tomas Vytautas Raskevičius.
Visgi, po susitikimo ir TS-LKD pirmininkas, ir premjerė Eltai atsisakė komentuoti tai, kas konkrečiai buvo aptarta posėdyje.
Tuo metu mažųjų koalicijos partijų atstovai Eltą informavo, kad susitikimo metu konservatoriai buvo raginami kaip galima greičiau šaukti partijos prezidiumą ir išspręsti klausimą dėl I. Šimonytės ateities Vyriausybėje.
Anksčiau antradienį TS-LKD pirmininkas ir premjerė nurodė, kad sprendimus dėl Ministrų kabineto priims konservatorių prezidiumas, kurio posėdį ketinama šaukti kitą savaitę.
„Padiskutavome, kaip ir kas mato tą situaciją. Sutarėme, kad dabar Tėvynės sąjungos prezidiumas ir spręs, ar jis pasitiki premjerės darbu, ar premjerė tuos darbus nuo šios partijos galės tęsti ir po to žiūrėsime, koalicijoje, kaip dėliojame (planus – ELTA) toliau“, – Eltai sakė V. Mitalas, nurodęs, kad „lyg ir buvo sutikimas“, jog konservatoriai šauks posėdį artimiausiu metu. Rinkimų stendas Pilaitės mikrorajone. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu Šimonytė buvo pasakiusi, kad po NATO viršūnių susitikimo Vyriausybė atsistatydina – jau nuo vakar, po konservatorių prezidiumo to klausimo nebekuteno. Šiandien Šimonytė pasakė, kad tą turėtų spręsti partijos prezidiumas. Mes ir sutarėme, kad ne mes, koalicijos partneriai, esame atsakingi už atsiradusią situaciją, o didieji partneriai. Ir jie turi išspręsti šį klausimą. Ir išspręsti jį kaip galima greičiau“, – komentavo E. Gentvilas.
E. Gentvilas ragino TS-LKD prezidiumui rinktis jau trečiadienį: tai valstybės interesas
Liberalų frakcijos seniūnas nurodė, kad TS-LKD prezidiumas turėtų šaukti posėdį jau rytoj – trečiadienį. Pasak ilgamečio Seimo nario, atsidūrus tokioje situacijoje, kai sprendžiami valstybės stabilumui svarbūs klausimai, negalima delsti.
„Aš sakiau – rytoj renkatės. Bet aš negaliu tai partijai nurodinėti“, – Eltai sakė liberalas.
„Jeigu neišsprendžiate greitai, o, pavyzdžiui, spręsite kitą savaitę, tai jūs supraskite, kad visa žiniasklaida bus pilna antraščių: kas vyksta, kas dedasi, kas bus, Gentvilai, ką tu manai, Čmilyte, ką tu manai, Mitalai, ką tu manai… Jų interesas ir visų mūsų interesas – greitas jų prezidiumo sprendimas, ar jie deleguoja Šimonytę toliau vadovauti Vyriausybei, ar jie keičia poziciją“, – dėstė jis.
Reklamos stendas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
E. Gentvilo nuomone, kliūčių posėdžiauti konservatoriams neturėtų sukelti ir TS-LKD pirmininko G. Landsbergio suplanuotas darbo vizitas.
„Kad Landsbergis išvyksta į Prancūziją… Klausykite, jie pirmalaikių Seimo rinkimų sprendimą priėmė gegužės 19 d. prezidiumo posėdyje nuotoliniu būdu. Tai Šimonytei išsakyti paramą arba atšaukti tą paramą – tikrai nebūtina laukti kitos savaitės“, – samprotavo jis.
„Bet aš negaliu patarinėti tai partijai. Jai kažkas kitas patarinėja. Ir kol kas – nelabai sėkmingai. Aš gal būčiau geresnis patarėjas, bet neleidžiu sau to“, – pakartojo politikas, akcentuodamas, kad TS-LKD partijai gali tik pasakyti savo nuomonę.
ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė konservatorių prezidiumo iniciatyvai rugsėjo 10 d. surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Apie visos politinės sistemos pertvarką konservatorių pirmininkas prakalbo kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis. Premjerė I. Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų. Tai reiškia, kad tokiu atveju atsistatydintų ir visas Ministrų kabinetas.
Visgi, po žlugusio balsavimo politikų retorika sušvelnėjo. G. Landsbergis nurodė, kad galimybes Vyriausybei toliau tęsti darbą pirmiausiai vertins koalicijos partneriai, o vėliau reikės sulaukti ir TS-LKD prezidiumo pozicijos. Tuo metu I. Šimonytė pripažino, kad pareikšdama apie planus atsistatydinti, pasak pačios premjerės, „leido sau šiek tiek per daug“, todėl sprendimas dėl jos ateities taip pat priklauso nuo TS-LKD prezidiumo.
Gabrielius Landsbergis ir Vytautas Landsbergis. ELTA / Dainius Labutis
Antradienį Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti konservatorių partijos prezidiumo iniciatyva atsiradęs siūlymas surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Tai, kad Seimo nariai jau antradienį turėtų spręsti dėl šios kontraversiškai vertinamos TS-LKD vadovybės iniciatyvos, užsiminė konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Nors anksčiau buvo aiškinta, kad balsavimas už pirmalaikius rinkimus Seimo konservatoriams bus privalomas, pirmadienį G. Landsbergis teigė, kad TS-LKD nariai galės balsuoti laisvai.
„Privalomumo jokio nėra. Mano pozicija išlieka tokia pati, kad tai yra kiekvieno Seimo nario apsisprendimo teisė, nuspręsti, kaip jis mato šitą situaciją“, – pirmadienį po TS-LKD prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų.
Vieningos nuomonės dėl siūlymo konservatorių gretose nėra. Keletas parlamentarų patikino nepalaikysią G. Landsbergio siūlymo paleisti Seimą ir rengti naujus rinkimus, o konservatorių Naujamiesčio skyrius reikalauja šaukti partijos tarybos posėdį ir, pasak jų, visai valstybei svarbius klausimus spręsti įsiklausius į visos politinės bendruomenės pozicijas.
Kritikos pirmalaikių rinkimų iniciatyvai negaili ir TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pasak jo, rinkėjų mandatą gavusi valdančioji dauguma privalo tęsti darbą, o „partijos ritualinis susideginimas“ tik pablogins padėtį.
Pirmalaikių rinkimų idėją Seimo frakcijos vertina skirtingai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) praėjusią savaitę įpareigojo Seimo „valstiečius“ palaikyti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tai, kad ketina palaikyti pirmalaikių rinkimų idėją yra užsiminę LSDP politikai. Tuo tarpu valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija apie šią idėją atsiliepia skeptiškai.
Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo Seimui surengti pirmalaikius rinkimus rugsėjo 10 d.
Tokį nutarimo projektą penktadienį registravo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bei grupė TS-LKD narių – parašus po raštu padėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tik ką registravome Seimo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų. Dokumento paskelbimo priežastys yra aiškios – dėl besiklostančios situacijos tiek savivaldoje, tiek Seime ir bendrai valstybėje, dėl visai politinei sistemai kylančių klausimų“, – penktadienį žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
„Siūloma rinkimų data būtų rugsėjo 10-oji diena. Dėl paties balsavimo (dėl pirmalaikių rinkimų – ELTA) kol kas nėra apsispręsta, mes turėsime diskusiją frakcijoje, bet svarstome birželio mėnesį arba pirmąją, arba antrąją birželio savaitę“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Kaip teigiama dokumente, parlamentas nutaria baigti darbą ir organizuoti naujus rinkimus, „konstatuodamas, kad visuomenei kyla abejonių dėl savivaldybių tarybų narių veiklos vykdymui skiriamų lėšų panaudojimo bei galiojančios tvarkos teisinio reglamentavimo skaidrumo ir pagrįstumo“. Kritimas žemyn. Slaptai.lt nuotr.
„(…) tai neigiamai veikia pasitikėjimą visomis parlamentinėmis partijomis ir visomis politinėmis valdžios institucijomis“, – nurodo nutarimo iniciatoriai ir akcentuoja, kad ydinga savivaldos sistema sudaro prielaidas kvestionuoti visos politinės sistemos legitimumą.
Todėl, teigiama projekto tekste, siekiant „aukščiausio skaidrumo ir politinės atskaitomybės standarto bei piliečių pasitikėjimo mandato atnaujinimo“, Seimas turėtų skelbti pirmalaikius rinkimus.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis. Laiptai į viršų ar žemyn. Slaptai.lt foto
Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo.
Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.
Užbėgdamas įvykiams už akių, Seimo narys Petras Gražulis registravo panašią inciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Politikas siūlė paleisti parlamentą ir rengti rinkimus rugsėjo 3 d. Visgi, ketvirtadienį Seime ši iniciatyva nesulaukė palaikymo.
Italijos vėliava
Roma, rugsėjo 25 d. (ELTA). Sekmadienį Italijoje vyksta pirmalaikiai rinkimai, po kurių šalyje gali būti sudaryta dešiniausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vyriausybė, o ministro pirmininko postą pirmą kartą gali užimti moteris, praneša portalas „eurointegration.com“.
Surengti pirmalaikius rinkimus prireikė todėl, kad premjero Mario Draghi vyriausybė liepos mėnesį pareiškė atsistatydinanti.
Naujausios apklausos rodo, kad rinkimus tikriausiai laimės dešiniųjų jėgų aljansas, kuriam vadovauja partijos „Italijos broliai“ (Fratelli d’Italia) lyderė Giorgia Meloni.
Ši politikė turėtų tapti naująja Italijos vyriausybės vadove.
Per 2018 metais įvykusius rinkimus „Italijos broliai“ tesurinko 4 proc. balsų.
Balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai bus paskelbti apie vidurnaktį.
Kanados premjeras skelbia pirmalaikius rinkimus rugsėjo mėnesį. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Kanados premjeras Justinas Trudeau paskelbė, kad rugsėjo mėnesį šalyje įvyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, o jis sieks iš naujo gauti įgaliojimus, kad būtų susitarta, kaip vyriausybė turėtų kovoti su koronaviruso pandemija, informuoja dpa.
Premjeras teigia, kad Kanados generalinė gubernatorė Mary Simon pritarė jo siūlymui paleisti parlamentą ir rugsėjį surengti naujus rinkimus.
J. Trudeau siekia užsitikrinti absoliučią daugumą parlamente po to, kai jo Liberalų partija ją prarado prieš beveik du metus vykusiuose rinkimuose, o mažumos vyriausybė nuolat priklauso nuo opozicijos balsų.
J. Trudeau kovos su COVID-19 politika vertinama kaip sėkminga, todėl jis veikiausiai tikisi, kad jo partija rinkimuose laimės daugiau vietų, nei turi dabar.
Armėnijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.
Armėnijoje sekmadienį vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, sušaukti siekiant įveikti pasidalijimą šalyje po nesėkmingo karo su Azerbaidžanu.
Reformistinių pažiūrų premjeras Nikolas Pašinianas, kuris prarado didžiąją dalį visuomenės pasitikėjimo po karinio pralaimėjimo Azerbaidžanui, viliasi iškovoti dar vieną kadenciją, tačiau jam rimtą iššūkį meta buvęs prezidentas Robertas Kočarianas.
Per agresyvią rinkimų kampaniją, kurioje buvo gausu poliarizuojančios retorikos, N. Pašinianas teigė besitikįs, kad jo partija „Pilietinis susitarimas“ užsitikrins 60 proc. rinkėjų balsų, nors kai kurie apklausų tyrėjai mano, kad toks vertinimas yra gerokai perdėtas.
Rinkimus šioje maždaug 3 mln. gyventojų turinčioje Pietų Kaukazo šalyje stebės ne vien Armėnijos sąjungininkė Rusija, tačiau ir Turkija, kuri palaikė Azerbaidžaną pernai vykusiame šešių savaičių trukmės kariniame konflikte dėl Kalnų Karabacho regiono.
Politikos stebėtojai teigia, kad šių rinkimų rezultatus sunku nuspėti, kadangi daugelis rinkėjų nėra galutinai apsisprendę, o N. Pašinianas ir R. Kočarianas sutraukė didžiules minias į pastarosiomis dienomis vykusius rinkimų kampanijos renginius.
Per savo rinkimų kampanijas kandidatai apsikeitė įžeidimais ir grasinimais ir manoma, kad abu jie po rinkimų surengs demonstracijas.
46-erių N. Pašinianas per savo rinkimų kampanijos renginius mosavo plaktuku, o 66-erių R. Kočarianas teigė esąs pasirengęs susikauti su premjeru dvikovoje ir nurodė planuojąs neva suklastoti balsavimą.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas sekmadienį paskelbė atsistatydinąs, kad šalyje galėtų būti surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai, tačiau ir toliau vadovaus vyriausybei kaip laikinasis premjeras.
„Pagal susitarimą su prezidentu ir politinėmis jėgomis, šiandien aš atsistatydinu, kad birželio 20 d. galėtų būti rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai“, – per feisbuką pranešė N. Pašinianas, bet pridūrė, kad jis ir toliau iki rinkimų vykdys visas ministro pirmininko pareigas.
N. Pašinianas praėjusį mėnesį sutiko rengti pirmalaikius visuotinius rinkimus, siekdamas sušvelninti politinę krizę šalyje, kurią sukėlė Armėnijos pralaimėjimas konflikte su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas sekmadienį pranešė, kad atsistatydins balandžio mėnesį, prieš pirmalaikius parlamento rinkimus, tačiau ir toliau vadovaus vyriausybei kaip laikinasis premjeras.
„Taip, aš labai greitai atsistatydinsiu, balandį, bet ne todėl, kad pasitraukčiau, o kad galėtų įvykti pirmalaikiai rinkimai. Iki rinkimų liksiu laikinuoju premjeru“, – teigė N. Pašinianas.
Parlamento rinkimai numatyti birželio 20 d. N. Pašinianas praėjusią savaitę sutiko rengti pirmalaikius visuotinius rinkimus, siekdamas sušvelninti politinę krizę šalyje, kurią sukėlė Armėnijos pralaimėjimas konflikte su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
Moldovoje tūkstančiai protestuotojų reikalavo pirmalaikių parlamento rinkimų. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Moldovos gyventojų sekmadienį protestavo prie nacionalinio parlamento pastato sostinėje Kišiniove, reikalaudami Rusijos remiamos vyriausybės atsistatydinimo ir naujų parlamento rinkimų.
Moldovos naujai išrinkta provakarietiška prezidentė Maia Sandu paragino žmones protestuoti, kai dabartiniam prezidentui Igoriui Dodonui ištikimi įstatymų leidėjai praėjusią savaitę balsavo už tai, kad Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos (šalies žvalgybos agentūros) kontrolė būtų perduota iš prezidento parlamentui.
M. Sandu sekmadienį kreipdamasi į protestuotojus sakė, kad „pirmalaikiai parlamento rinkimai yra neišvengiami, o trumpiausias kelias tai pasiekti – atsistatydinant vyriausybei.“ Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.
„Šiandienos protestas nėra susijęs su ideologiniais ar politiniais partijų skirtumais, tai greičiau piliečių, kuriems įkyrėjo korupcija ir kurie nori geresnio gyvenimo, protestas“, – teigė išrinktoji prezidentė M. Sandu, kuri pasisako už glaudžius santykius su Europos Sąjunga (ES).
M. Sandu prezidentės pareigas perims gruodžio 24 d. Lapkričio viduryje vykusiuose prezidento rinkimuose M. Sandu įveikė I. Dodoną, kurį atvirai parėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Birželio pabaigoje arba liepos pradžioje Kroatijoje bus rengiami pirmalaikiai rinkimai, siekiant išrinkti vyriausybę, kuri tvarkysis su koronaviruso pandemijos sukeltomis problemomis, ketvirtadienį teigė premjeras Andrejus Plenkovičius.
Parlamentas pirmadienį balsuos, kad save paleistų, sakė A. Plenkovičius po susitikimo su savo partijos „Kroatijos demokratinė sąjunga“ (HDZ) nariais ir koalicijos partneriais.
Po balsavimo Kroatijos prezidentas iš socialdemokratų (SDP) partijos Zoranas Milanovičius turėtų nuspręsti dėl tikslios rinkimų datos. Rinkimams bus numatyta kažkuri diena nuo birželio 21 d. iki liepos 12 d.
„To siekiame dėl to, kad mūsų vyriausybė įgyvendino visus svarbiausius siekius, kuriuos užsibrėžėme ir skelbėme rinkimų programoje“, – sakė A. Plenkovičius. Jis taip pat teigė, kad naujoji vyriausybė, kurios prieš akis lauks visa kadencija, privalės spręsti naujojo koronaviruso pandemijos sukeltos, „precedento neturinčios“ krizės problemas.
Sprendimas rinkimus surengti keliais mėnesiais anksčiau, nei baigiasi vyriausybės kadencija, nebuvo netikėtas, nors prieš jį paskelbdamas A. Plenkovičius laukė, kol COVID-19 epidemija šalyje šiek tiek nuslūgs.
„Manome, kad dabar jau tinkamas metas, kai Kroatijoje per parą užregistruojamų užsikrėtimų skaičius nesiekia 10“, – teigė premjeras.
HDZ jau kurį laiką išgyvena nuosmukį, tai rodo ir partijos kandidatės, prezidentės pareigas anksčiau ėjusios Kolindos Grabar-Kitarovič pralaimėjimas sausį rengtuose prezidento rinkimuose, po kurių šalies prezidentu tapo Z. Milanovičius. Antroje 2019 m. pusėje rengtų apklausų duomenimis, visuomenės palaikymas SDP išaugo.
Tačiau Kroatijai pavyko neblogai suvaldyti koronaviruso krizę, ir dėl šios priežasties HDZ palaikymas išaugo 2,5 proc., o SDP palaikymas smuko 2 proc.
Vasario 9 dieną Azerbaidžane surengti pirmalaikiai Parlamento rinkimai. Į 125 vietų vienerių rūmų parlamentą pretendavo 1300 kandidatų iš 19 partijų. Tai reiškia, kad į vieną vietą pretendavo maždaug po 10 – 20 kandidatų.
ESBO duomenimis, balsavimo teisę Azerbaidžane šiuo metu turi 5,3 milijonai šalies piliečių.
Remiantis 17 valandos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 44,84 proc. Vadinasi, iki 17 valandos vietos laiku balsavo 2389754 rinkėjai.
Opinion Way (Socialinių tyrimų institutas) generalinis direktorius Bruno Žan Bar pranešė, kad jo vadovaujama organizacija apklausė 10119 rinkėjų iš 236 rinkimų apylinkių. Apklausas taip pat atliko ir AJF Associates Inc organizacija, apklaususi 1053 apygardose dalyvavusius 2106 balsuotojus.
Preliminariais duomenimis, rinkimuose pirmauja valdančioji partija „Eni Azerbaidžan“. Tikėtina, kad ji laimėjo mažų mažiausiai 69 vietas. „Vieningasis Azerbaidžanas“ laimėjo, tikėtina, tris vietas, kitos partijos iškovojo po vieną mandatą.
Rinkimus Azerbaidžane stebėjo apie 350 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų, taip pat – stebėtojų iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos.
Stebėtojai iš Europos teigia, kad rinkimai buvo surengti demokratiškai, skaidriai, be pažeidimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šiuose rinkimuose buvo įvesta svarbių techninių naujovių: dalyvavusiųjų rinkimuose pirštai buvo pažymimi specialiais dažais, kurie pastebimi pašvietus ultravioletiniais spinduliais. Šitaip buvo apsisaugota nuo bandymų balsuoti antrą kartą.
Europos Tarybos Demokratijos ir žmogaus teisių komiteto vadovas Janus Niedzviečki pažymėjo, jog rinkimai surengti vadovaujantis demokratine dvasia, pažeidimų, įskaitant klastojimus, neteisėtą agitaciją, – nepastebėta.
Čekijos parlamentarė Vera Prohazkova tvirtino stebėjusi tris rinkimų apylinkes. Ten, kur ji stebėjo, jokių pažeidimų ir nusižengimų nebūta. Balsavusieji nereiškė jokių pretenzijų. Kitas Čekijos atstovas Jaroslavas Dubrovas taip pat tvirtino pažeidimų neužfiksavęs.
Italijos parlamentaras Etorė Liheri pareiškė, jog rinkimai Azerbaidžane surengti demokratiškai.
Prancūzijos delegacijos atstovas Žoelis Gerje tvirtino aplankęs net 20 rinkiminių apygardų, kalbėjęsis tiek su rinkimų komisijos nariais, tiek su rinkėjais. Jo manymu, rinkimams Azerbaidžane negalima prikišti jokių trūkumų. Atvirkščiai. Nepaisant aplinkybės, kad tai – pirmalaikiai, jie surengti ne tik demokratiškai, bet ir pačiu aukščiausiu techniniu lygiu.
Prancūzijos miesto La-Bol atstovas Ivas Metero taip pat pastebėjo, jog rinkimams buvo pasirengta labai rimtai.
Apie Azerbaidžano rinkimus palankiai atsiliepė ir stebėtojai iš Izraelio. Pavyzdžiui, Romanas Gurevičius duodamas interviu, kalbėjo, kad rinkimai surengti „skaidriai ir demokratiškai“. Jis stebėti rinkimų į Azerbaidžaną atvyko iš anksto, rinkimų metu aplankė šešias apylinkes. Neišdildomą įspūdį jam palikęs Azerbaidžano jaunimas. Daug vaikinų ir merginų ėjo prie balsadėžių. Azerbaidžano jaunimas aktyviai dalyvavo rinkimuose.
Parlamento rinkimai Azerbaidžane
Palankiai apie Azeraidžano rinkimus atsiliepė ir stebėtojai iš Vokietijos Uli Henkel bei Ulrich Zinger, pavadinę juos skaidriais ir demokratiškais.
Rusijos Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas akcentavo, kad rinkimai buvo ne tik skaidrūs, bet ir organizuoti pačiu „aukščiausiu techniniu lygiu“. Pavyzdžiui, ant balsavusiųjų delnų buvo dedami specialūs žymekliai, kuriuos pastebėti galima pašvietus ultravioletiniais spinduliais. Šitaip apsisaugota nuo galimybės sukčiauti – dayvauti rinkimuose antrą kartą.
Azerbaidžano rinkimus vertino ir vengrų žuralistas Piteris Dunais. Jo įspūdžiai – teigiami.
Gruzijos Centrinės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo Georgijaus Šarabidzės teigimu, rinkimai surenti laikantis visų tarptautinių normų, taisyklių ir rekomendacijų. Jokių pažeidimų nepastebėta. Techniškai jiems taip pat pasirengta puikiai.
JAV visuomenininkas ir politikas Mičas Silbermenas teigė, jog rinkimai surengti, jo manymu, demokratiškai, o techninės naujovės, pritaikytos šiuose rinkimuose, – maloniai nustebino.
Apie rinkimus Azerbaidžane palankiai atsiliepė ir Bulgarijos parlamentaras Peteras Kanevas.
Azerbaidžano rinkimus stebėjo ir delegacijos iš Pakistano, Turkijos, Vietnamo, Baltarusijos. Jie taip pat pretenzijų ir pastabų Azerbaidžanui neturėjo.
Trečiadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę opozicinių partijų lyderiai aptarė pirmalaikių rinkimų galimybę ir politinę situaciją šalyje. Po susitikimo opozicija neslėpė prezidentui akcentavusi tai, kad dėl politinės sumaišties valstybėje atsakomybę turėtų prisiimti valdantieji „valstiečiai“.
Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, pirmalaikiai rinkimai esamą nestabilią situaciją galėtų išspręsti.
„Mano nuomone, tai yra tikrai rimta alternatyva tai aklavietei, kurioje šiandien yra atsidūręs Seimas. Net sutinkant su tuo, kad surinkti reikiamus balsus šiandien galimybė nėra tokia didelė, tačiau kiekviena diena chaoso Seime priartina mus prie šios galimybės“, – sakė žurnalistams liberalė.
Ji teigė, kad prezidentą patikinusi, jog liberalai nuo savo intencijų neatsitrauks.
„Aš patvirtinau, kad mūsų frakcija, Liberalų sąjūdžio frakcija, mes ne tik esame padėję parašus, mes tikrai ir balsuosime už (pirmalaikius rinkimus. – ELTA) (…,) jei aklavietė Seime nesikeis“, – teigė ji, pabrėždama, kad, jei Seimas dirbs taip, kaip dirbo paskutinius kelis mėnesius, – pirmalaikiai rinkimai tiesiog neišvengiami.
„Mes vertinsime situaciją pagal tai, kaip vyksta darbas Seime. Jei bus taip, kaip buvo paskutinius mėnesius, tai didelių priežasčių optimizmui aš asmeniškai neturiu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kokią nuomonę dėl pirmalaikių rinkimų prezidentas pateikė opozicijos politikams, liberalė nedetalizavo. Pasak jos, prezidentas šiuo klausimu dar kalbėsis su valdančiaisiais.
„Jis sakė, kad laukia konsultacijos su valdančiaisiais. Tai yra normalu, prezidentas kalba su visomis politinėmis jėgomis Seime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. Politikė užsiminė, kad preliminari siūlomų pirmalaikių rinkimų data yra sausio 19-oji.
Savo ruožtu opozicijos lyderio pareigas šiuo metu einantis socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad su prezidentu kalbėjo apie keblią politinę situaciją, kurią, jo nuomone, indikuoja pažadų netęsiantys „valstiečiai“.
„Reikia pripažinti, kad valdantieji nesilaiko savo pažadų, netgi parašu patvirtintų pažadų, – turiu galvoje, švietimo darbuotojams, mokytojams, kuriems buvo prižadėta, bet biudžete nenumatyta. Ant nosies yra ir kitų reikalavimai – medikų, kultūros darbuotojų“, – teigė socialdemokratas.
Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad tai, ar bus paskelbti pirmalaikiai rinkimai, ar ne, priklauso nuo „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio. Todėl, aiškino jis, tikimybė, kad bus realizuotas opozicijos keliamas pirmalaikių rinkimų klausimas, yra labai menka.
„Aš visgi skeptiškai vertinu išankstinių rinkimų galimybę, šis klausimas kybo ant Ramūno Karbauskio ir valdančiųjų galvos. Jeigu jie apsispręstų palaikyti – tada taip, iškart pasidaro realistiška, net jei koks vienas opozicijos balsas atkristų“, – sakėG. Landsbergis po opozicijos lyderių susitikimo su prezidentu.
G. Landsbergis teigė manąs, kad valdantieji atsitraukia anuo pirmalaikių rinkimų idėjos ir neketina šios iniciatyvos apskritai palaikyti.
„Tokiu atveju nieko nebus“, – sakė G. Landsbergis. Politikas teigė, kad liberalų iniciatyvą organizuoti pirmalaikius rinkimus parėmė tiek jis, tiek jo vadovaujama konservatorių frakcija Seime.
Savo ruožtu R. Karbauskis pastarąją savaitę Eltai sakė, kad opozicija blefuoja keldama pirmalaikių rinkimų idėją.
„Valstiečių“ lyderio teigimu, jei parašus dėl pirmalaikių rinkimų organizuojantys opoziciniai liberalai manytų, kad valdantieji gali šią idėją paremti, tokios iniciatyvos nerodytų.
„Netikiu, kad pas juos dauguma frakcijos narių nori išankstinių rinkimų“, – Eltai pastarąją savaitę sakė R. Karbauskis.
Šiandien Seime buvo pakartotinai balsuojama dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų. Balsus skaičiavusi komisija pranešė, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo postą išsaugojo. Už tai, kad V. Pranckietis būtų neatleistas, balsavo 5, sugadinti buvo 11 biuletenių, o tai, kad atleisti – 63. Tam, kad Seimo pirmininkas būtų atstatydintas, reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Pirmasis balsavimas buvo pripažintas neteisėtu, nes praėjusį antradienį buvo nepatvirtina balsų skaičiavimo komisija. Tą kartą didžioji dalis valdančiosios daugumos paliko Seimo posėdžių salę, savo balsą atidavė vos 11 parlamentarų.
Nauja situacija Seime
Taigi slaptas balsavimas įrodė, kad Ramūnas Karbauskis teturi 63 ištikimus koalicijos narius, bent jau neturi pusės Seimo balsų (141), net jei vienas kitas jo šalininkas dėl pateisinamų priežasčių posėdyje nedalyvavo. Jei reitinginė apklausa vyktų šiandien, manau, kad valstiečių ir žaliųjų reitingas būtų dar mažesnis, negu iki ano skandalingo balsavimo dėl V. Pranckiečio atstatydinimo. Taip pat, ir šio, dėl kurio V. Pranckietis, nežiūrint išlikimo Pirmininku, turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą patvirtinimo, kad jis buvo neteisėtas.
Kita Seimo rinkimų sistema?
O čia dar, mano žiniomis, baltieji ruošia užklausimą Konstituciniam Teismui, ar mišri Seimo rinkimų sistema neprieštarauja Konstitucijai, kai ir Konstituciniame Teisme yra taip manančių. Baltiesiems ji labai neparanki. Nors jie pirmauja tarp partijų, raudonieji papirkimais, bauginimais, melais (pinigų iš AMB „prichvatizacijos” jie turi apsčiai, nes pinigas pinigą daro) dominuoja vienmandatėse apygardose. Beje, Lenkijoje yra proporcinė Seimo rinkimų sistema ir todėl „buvusiems” laimėti rinkimus žymiai sunkiau, negu Lietuvoje. Štai kodėl, mano manymu, Lenkijoje antrą kartą iš eilės rinkimus laimėjo patriotiška „Prawo i Sprawiedliwość“ (PiS).
Tebekabo priešlaikinių Seimo rinkimų klausimas.
Baltiesiems jie aiškiai nereikalingi, jiems naudinga per metus laiko pakeisti mišrią rinkimų sistemą į proporcinę ir vien tuo būdu užsitikrinti pergalę eiliniuose rinkimuose, jau nekalbant apie tai, kad po metų valdančiosios daugumos skandalų, klaidų kraitis rinkėjams bus jau nepakeliamas. Metus pakentėti galima.
V. Pranckietis išsaugojo postą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Raudoniesiems, kol dar jų reitingų suma persveria baltųjų reitingus ir tebegalioja mišri rinkimų sistema, apie priešlaikinius rinkimus pagalvoti verta. Jei jiems vėl pavyktų sukurpti koaliciją prieš baltuosius, tegul ir ne R. Karbauskio bei jo frakcijos vadovaujamą, jie galėtų dar ketverius metus sėdėti balne, nebent vėl įvyktų priešlaikiniai rinkimai.
Kaip praneša ELTA, grupė parlamentarų, vadovaudamasi Konstitucija ir Seimo rinkimų įstatymu, įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Taigi siūloma 2020 m. sausio 19 d. paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus ragina Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Juozas Baublys, Viktoras Pranckietis, Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Ričardas Juška, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna.
Apie vakarykštį neplanuotą Seimo posėdį, skirtą balsavimui dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio išlikimo ar neišlikimo šiose pareigose, dar bus ilgai kalbama.
Jis, turbūt, išliks amžiams unikalus ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio parlamentarizmo istorijoje. Seime, kurio sąraše yra 141 narys, Seimo pirmininkas liko savo poste 3-ims Seimo nariams balsavus už jo atstatydinimą, 7-iems – prieš.
Kaip vyko posėdis, galima pamatyti vaizdo įrašuose, buvo tiesioginė transliacija. Aš jį reziumuoju trumpai. Kremliaus pinigų maišas gėdingai pralaimėjo.
Kaip vykusiai pastebėjo Seimo posėdžiui pirmininkavusi Irena Degutienė, šaškininkai negali laimėti prieš šachmatininkus. Jie nesitikėjo ėjimo žirgu, nesitikėjo, kad Seimo posėdis įvyks antradienį. Daugelio Seimo narių dėl įvairių priežasčių nebuvo Vilniuje. Bet net jei jie visi būtų kaip vienas Seime, ko šaškininkai tikėjosi ketvirtadienį, daugelis analitikų labai abejojo, ar slapto balsavimo metu už Seimo pirmininko atstatydinimą pasisakytų daugiau negu 70 Seimo narių.
Ir iš ankstesnių santykių tarp koalicijos partnerių, ir iš dalyvavusių Seimo posėdyje kai kurių pasisakymų bei elgesio matosi, kad valdančioji koalicija byra. Ir tai suprantama. Mat akivaizdu, kad daugelis koalicijos narių sieks vėl patekti į Seimą. Ir jie jau supranta, kad visiems matomos jų sąsajos su koalicijos vedliu ir jo partija dar metus laiko paliktų jiems nedaug šansų kitų metų rinkimuose.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Kita vertus, nors laikas veikia Tėvynės Sąjungos ir Gintauto Palucko socialdemokratų su jų dabartiniais reitingais naudai, vargu ar jie eis kartu į kokią nors naują valdančiąją koaliciją likus metams iki rinkimų.
Taip samprotaujant galima manyti, kad, kai tik bus priimtas 2020 metų biudžetas, ir pozicijai, ir opozicijai neliks nieko kito, kaip ryžtis skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Prezidento dauguma žurnalistų taip pat klausinės, kaip jis žiūri į susidariusią padėtį ir pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę. Vargu, ar jis paneigs tokią galimybę. Juk jis, tikriausiai, galvoja ir apie antrą savo kadenciją ir supranta, kad jo nutylėjimai, kai reikėjo netylėti, gali būti jam priminti.
Praėjus kelioms savaitėms po prezidento rinkimų Ukrainoje, šalyje galimi pirmalaikiai parlamento rinkimai.
Penktadienį apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos paskelbė buvusio premjero Arsenijaus Jaceniuko partija „Liaudies frontas“. Jei per 30 dienų nepavyks sudaryti naujos koalicijos, prezidentas gali skelbti pirmalaikius rinkimus.Tačiau to reikia būtinai išvengti, pabrėžė vyriausybės vadovas Vladimiras Groismanas. Eiliniai parlamento rinkimai Ukrainoje numatyti spalį.
Pasitraukdamas iš koalicijos, „Liaudies frontas“, kurio pozicijos apklausose yra ypač silpnos, nori užbėgti už akių parlamento paleidimui. Konstitucija tam numato griežtus terminus: Ukrainos parlamentas negali būti paleistas likus šešiems mėnesiams iki reguliarios kadencijos pabaigos.
Apskritai valdančioji koalicija Ukrainoje silpnėja jau nuo 2016 metų vasario, kai iš jos viena po kitos pasitraukė trys partijos. Ji nebeturi reikalingos 226 balsų daugumos. Todėl vyriausybės priešininkai argumentuoja, kad 30 dienų terminas baigėsi jau prieš trejus metus.
Komikas ir išrinktasis prezidentas Volodymyras Zelenskis iki šiol parlamente neturi savo daugumos, kad įgyvendintų reformas. Jis neatmetė galimybės skelbti pirmalaikius rinkimus. Dėl didelio V. Zelenskio populiarumo jo iki šiol parlamente neatstovaujama partija „Sluha Narodu“ gali patekti į parlamentą ir sustiprinti jo valdžios bazę.
Sekmadienį vykusius pirmalaikius Armėnijos parlamento rinkimus įtikinama persvara laimėjo šalies premjero pareigas einančio Nikolo Pašiniano aljansas. Jis surinko apie 70 proc. rinkėjų balsų ir triuškinamai įveikė varžovus, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“.
Armėnijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik visus balsus, N. Pašiniano aljansas „Mano žingsnis“ buvo pelnęs 70,4 proc. balsų.
Artimiausias bloko varžovas – pasiturinčio verslininko Gagiko Carukiano vadovaujama partija „Klestinti Armėnija“ – sulaukė 8,3 proc. rinkėjų palaikymo.
Trečioje vietoje, su 6,4 proc. balsų, liko liberali, provakarietiška partija „Šviesi Armėnija“, vadovaujama buvusio N. Pašiniano bendražygio Edmono Marukiano.
Buvusi valdančioji „Respublikonų partija“ (HHK) sulaukė vos 4,57 proc. rinkėjų palaikymo – mažiau, nei reikia norint patekti į parlamentą. Partija „Armėnijos revoliucinė federacija“ surinko 3,9 proc. balsų.
N. Pašinianas pirmadienį negailėjo pagyrų „aiškiems ir skaidriems“ parlamento rinkimams ir pareiškė, kad „mūsų šalies piliečiai balsuoja už revoliucinę daugumą, ir tą daro ramioje aplinkoje“.
Negalutiniais rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė 48,6 proc. Tai – 12 proc. žemesnis rodiklis nei per paskutiniuosius, 2017-ųjų balandį vykusius rinkimus.
Balsavimas vyko praėjus devyniems mėnesiams po to, kai protestuoti į Armėnijos gatves buvo išėję šimtai tūkstančių gyventojų. Demonstracijos sudarė sąlygas taikiai pakeisti šalies vyriausybę ir sužadino gyventojų viltis, kad šalis gali būti valdoma demokratiškiau.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį per televiziją pranešė apie savo atsistatydinimą iš premjero posto, taip sudarydamas sąlygas pirmalaikiams parlamento rinkimams.
„Mano brangūs žmonės, šiandien aš įteikiau atsistatydinimo prašymą“, – sakė N. Pašinianas, žadėdamas „užtikrinti laisvą tautos valios reiškimą per pirmalaikius parlamento rinkimus“.
Remiantis Armėnijos įstatymais, parlamentas naują vyriausybės vadovą turi išrinkti per 14 dienų po premjero atsistatydinimo. Nepavykus išrinkti naujo premjero, rengiami pirmalaikiai rinkimai.
Šiuo politiniu manevru N. Pašinianas būtent to ir siekia, kad būtų surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai.
„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Seimą ir Seimo narius visuomenė geriausiai vertina tada, kai parlamente aktyvus darbas nevyksta, teigia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas, komentuodamas naujausius tyrimų duomenis, rodančius, kad pastarąjį mėnesį gerėjo parlamento vertinimas.
Anot sociologo, tai, kad paskutinės „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo žymų, net 11 proc., visuomenės pasitikėjimo Seimu didėjimą, neabejotinai, bus tik laikinas nuokrypis statistikoje.
Pasak R. Mačiūno, pagerėjusi visuomenės nuomonė Seimu yra susijusi ne tiek su gerėjančiu šios institucijos darbu, kiek su tuo, kad apklausos atlikimo metu (vasario 21-kovo 4 dienomis) ne tik Seime nevyko aktyvus darbas, tačiau buvo švenčiamas valstybės šimtmetis. Be to, pabrėžė sociologas, kartu išaugo ir pasitikėjimas Vyriausybe (7 procentiniais punktais).
„Ne pirmą kartą mes pastebime tokią tendenciją. Pavyzdžiui, vasarą, kai nevyksta Seimo posėdžiai ir politikai mažiau būna pastebimi viešojoje erdvėje, pagerėja tiek paties Seimo, tiek ir parlamentarų vertinimo reitingai. Nors dažnai pagerėjimas būna nežymus, šiuo momentu vertinimas pagerėjo netgi 11 procentinių punktų“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ sociologas, pabrėždamas, kad šis pagerėjimas visiškai sutapo su tarpu tarp dviejų Seimo sesijų, kai parlamente nevyko aktyvus darbas.
Taip pat sociologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokį žymų Seimo vertinimo pagerėjimą galėjo lemti ir valstybės minimas šimtmetis. Jo metu, akcentavo R. Mačiūnas, politikai turėjo puikią progą sakyti sveikinimus ir gražias kalbas. Tai, anot jo, suteikė nemažai pozityvumo Seimo įvaizdžiui. Sociologo nuomone, Lietuvos šimtmečio minėjimas šiek tiek palietė ir visų politikų vertinimą. Būtent šiuo momentu politikai vertinti geriau nei įprasta. „Tikriausiai dėl to, kad nebuvo labai aktyvūs Seime“, – aiškino R. Mačiūnas.
Visgi nereikėtų tikėtis, kad ateinantys Seimo vertinimai ateityje gerės ar net išliks dabartinio lygio.
Ažiotažą sukėlusi Mindaugo Basčio apkaltos istorija ne tik į destruktyvią akistatą suvedė valdančiuosius ir opozicines jėgas, tačiau ir paragino į kilusią krizę aktyviai įsitraukti visuomenę – Seimui nepritarus priesaiką sulaužiusio M. Basčio nušalinimui, suorganizuotas piketas prie parlamento.
Tai, kad M. Basčio apkaltos istorija diskreditavo Seimą prabilo ne tik Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir Premjeras bei Seimo nariai. Opozicijoje esantys politikai inicijuoja pirmalaikius rinkimus, valdančiųjų lyderiai grasina apkaltomis opozicijai ar jų siekius laiko tiesiog desperacija.
Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad Seimas apskritai nebėra pajėgus dirbti ar sutarti dėl svarbiausių politinių gairių. Įsisenėję ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), inicijuojamų ir blokuojamų laikinųjų tyrimų komisijų, panašu, parlamentą atvedė į realią aklavietę, iš kurios dėl vienos ir kitos konfliktuojančios pusės principų ištrūkti bus labai sunku.
Atsižvelgdamas į visus šiuo įvykius R. Mačiūnas teigia manąs, kad Seimas seniai buvo gavęs tiek neigiamų vertinimų, kiek pastarosiomis dienomis. Dėl to, akcentavo sociologas, labai tikėtina, kad po įvykusių skandalų Seimo vertinimai ne tik grįš į ankstesnes pozicijas, tačiau gali tapti apskritai – rekordiškai blogi.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 21-kovo 4 dienomis vykusios apklausos duomenimis, Seimas yra institucija, kuria Lietuvos piliečiai nepasitiki labiausiai. Seimu nepasitiki 64 proc. šalies gyventojų. Antra pagal nepatiklumą visuomenės akyse rikiuojasi Vyriausybė – šia institucija nepatiki 50 proc. gyventojų.
Italijos prezidentas paleido parlamentą, taip atverdamas kelią rinkimams kitų metų pavasarį. Sergio Mattarella ketvirtadienį pasirašė atitinkamą dekretą, duodamas oficialų startą rinkimų kampanijai. Spėjama, kad rinkimai bus surengti kovo 4-ąją.
Iki tada pareigas eis socialdemokratų premjeras Paolo Gentilonis.
Manoma, kad atkakliausia kova rinkimuose vyks tarp buvusio ministro pirmininko Silvio Berlusconio vadovaujamo konservatorių bloko, valdančiosios centro kairės Demokratinės partijos ir populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo.
Viešosios nuomonės apklausose pirmauja S. Berlusconio aljansas, tačiau prognozuojama, kad jam nepavyks užsitikrinti parlamentinės daugumos. Dauguma apžvalgininkų baiminasi, kad po balsavimo šalį gali tekti valdyti mažumos vyriausybei ir kad gali įsivyrauti politinis nestabilumas.
Turėdamas omenyje galimą chaosą, jei nė viena partija nesurinks aiškios daugumos, P. Gentilonis sakė: „Mes neturėtume dramatizuoti nestabilumo temos“. Italija esą pakankamai „paskiepyta“, dažna vyriausybių kaita nėra naujas fenomenas. „Ir ji nesutrukdė mūsų šaliai augti ir vystytis, – teigė P. Gentilonis. – Vyriausybė valdys“.
