Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė politologo, buvusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekano Algio Krupavičiaus skundą, kuriuo jis prašė nutraukti jo atžvilgiu pradėtą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (AEPKT) tyrimą dėl galimo plagiato 2004 m. išleistoje knygoje.
 
A. Krupavičius VAAT prašė nutraukti jo atžvilgiu AEPKT 2021 m. balandį pradėtą tyrimą dėl galimo plagiato. Mokslininko teigimu, publikacija, dėl kurios pradėtas tyrimas, yra jo ir kito asmens lygiomis dalimis sudarytos kolektyvinės monografijos dalis. Pasak A. Krupavičiaus, recenzentai yra įvertinę šios monografijos originalumą, mokslinį raštingumą ir jokių pastabų dėl galimų pažeidimų nepateikė.
 
Skundą teismui pateikęs politologas pažymėjo gavęs iš AEPKT prašymą pateikti informaciją apie knygos pateikimo leidybai laiką, duomenų doktorantui perdavimo įrodymus, kitą informaciją, tačiau iki šiol iš tarnybos negavo paaiškinimų apie tiriamus galimus jo pažeidimus. Galiausiai, A. Krupavičiaus įsitikinimu, AEPKT galimą jo pažeidimą iki šiol tiria neteisėtai, nes viršija tyrimui numatytus terminus. Jis nurodo, kad tyrimas, pagal įstatymus, turi būti atliktas per 30 dienų nuo gauto skundo, šį terminą galima pratęsti trims mėnesiams.
 
„AEPKT neva pareiškėjo (A. Krupavičiaus – ELTA) padarytą pažeidimą neteisėtai „tiria“ iki šiol, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Pasak pareiškėjo, jis patiria stresą, nervinę įtampą, tokie veiksmai kenkia kūrybinei bei darbinei jo veiklai, dėl ko jis turi ilgalaikį nedarbingumą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo vertinimu, AEPKT turėtų būti įpareigotas tyrimą prieš jį nedelsiant nutraukti“, – pažymima bylos medžiagoje.
 
VAAT pirmadienį paskelbė nutaręs šį A. Krupavičiaus skundą, kuriuo jis prašo nutraukti jo atžvilgiu AEPKT pradėtą tyrimą dėl galimo plagiato, atmesti.
 
Teismas pažymėjo, kad, remiantis AEPKT nurodymais, A. Krupavičius buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimo plagiato. VAAT atkreipė dėmesį, kad tyrimas yra užtrukęs ilgiau negu numatyta terminuose dėl to, kad tarnybai teko kreiptis į kitas institucijas, laukti atsakymų iš jų, pats A. Krupavičius, paprašius pateikti informaciją, nebendradarbiavo.
 
„Teismas pažymi, jog situacija, kuomet tyrimas trunka ilgiau nei numatyta dėl objektyvių priežasčių, negali būti vertinama kaip tyrimo vilkinamas ar kiti neteisėti veiksmai. Kaip teisingai nurodė atsakovė (AEPKT – ELTA) atsiliepime, plagiatas laikytinas vienu grubiausių akademinės etikos pažeidimų, todėl bet kokio masto galimo plagiato tyrimas turi būti atliekamas ne tik objektyviai ir teisėtai, bet itin atidžiai vertinant nustatytas tekstų sutaptis, todėl tyrimai, susiję su galimo plagiato vertinimu, yra ilgi laiko atžvilgiu. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių skundas nebuvo išnagrinėtas nustatytą terminą, t. y. dėl paaiškinimų ir kitų duomenų laukimo iš kitų institucijų/asmenų, žmogiškųjų išteklių trūkumo, pareiškėjo nebendradarbiavimo ir kt.“, – dėsto teismas.
 
VAAT reziumuoja, kad AEPKT tyrimą A. Krupavičiaus atžvilgiu dėl galimo plagiato pradėjo pagrįstai.
 
„Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė (AEPKT – ELTA) tyrimą pareiškėjo A. Krupavičiaus atžvilgiu pradėjo teisėtai ir pagrįstai, vykdydama jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus tirti galimus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus“, – teigiama VAAT nutartyje.
 
Bylos duomenimis, 2021 m. balandį AEPKT buvo gautas skundas dėl galimų A. Krupavičiaus akademinės etikos pažeidimų (plagiato) 2004 m. išleistos knygos „Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida“ (knygos sudarytojai – A. Krupavičius ir Alvidas Lukošaitis) skyriuje „Rinkimų sistema ir rinkimai“. Skunde kontrolieriui nurodyta, kad minėtame skyriuje analizuojami Lietuvos politinių partijų finansavimo klausimai, tačiau A. Krupavičius jokios savarankiškos analizės partijų finansavimo klausimais neatliko, o rašydamas šį skyrių naudojosi kito asmens daktaro disertacijos dalimi. Skunde dėstoma, kad A. Krupavičius vietomis tiesiogiai kopijavo kito asmens disertacijos tekstą, nepateikdamas jo kabutėse, vietomis jį perfrazavo, sutrumpindamas, tinkamai nenurodė arba iš viso nenurodė jo išnašose.
 
VAAT sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
 
Eltai susisiekti su A. Krupavičiumi nepavyko.
 
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė Loreta Tauginienė Eltai teigė, kad informacija apie atliekamus AEPKT tyrimus, jų detalės nėra viešinamos, kol tyrimai nėra baigti.
 
Anksčiau teistas už plagiatą
 
2022 m. lapkritį Kauno apylinkės teismas A. Krupavičių pripažino kaltu dėl plagijavimo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą.
Teismas nustatė, kad A. Krupavičius savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.
 
Šį teismo sprendimą mokslininkas yra apskundęs Kauno apygardos teismui.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.03.30; 13:51

Vokietijos šeimos reikalų ministrė Franziska Giffey atsistatydina dėl kaltinimų plagiatu rašant disertaciją. Tai trečiadienį pranešė leidinys „Focus Online“, remdamasis savo šaltiniais.
 
Portalo žiniomis, 43 metų F. Giffey trečiadienį paprašė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel atleisti ją iš einamų pareigų. Diskusijos dėl politikės disertacijos trunka jau daug mėnesių, dėl šios priežasties ji nekėlė savo kandidatūros į Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininko postą. Lapkritį F. Giffey atsisakė mokslų daktarės laipsnio, „kad būtų išvengta tolesnės žalos šeimai, politiniam darbui ir savo partijai“.
 
2019 metų spalį Berlyno Laisvojo universiteto Mokslo taryba priėjo išvadą, jog nors darbas turi trūkumų, plagiato jame nėra, ir F. Giffey nereikėtų atimti mokslinio laipsnio. Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Jos  disertacija vadinasi „Europos kelias pas piliečius – Europos Komisijos politika dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo“.
 
F. Giffey buvo Vokietijos šeimos reikalų ministrė nuo 2018 metų kovo. Nuo praėjusių metų lapkričio ji vadovauja Vokietijos socialdemokratų partijos Berlyno skyriui ir pretenduoja į VFR sostinės valdančiojo burmistro postą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.20; 06:14
vv-landsbergis-jv-nuotr

V.V.Landsbergis prieš keletą dienų paskebė dėmesio vertą rašinį – “Apie brolius lenkus”. Publikacija pasirodė portale Alfa.lt., straipsnį netrukus persispausdino ir portalas Alkas.lt. Puiku. Tegul apie negeroves, kurias atskleidžia V.V.Landsbergis, sužino kuo daugiau lietuvių – ir alfa.lt, ir alkas.lt skaitytojai, juolab, kad nesutarimai su Lenkija tik stiprėja, ir, atrodo, greitai tikrai nesiliaus.

Tačiau V.V.Landsbergis savo straipsnyje “Apie brolius lenkus” skelbia didoką ištrauką iš interviu su Lietuvos lenku Ryšardu Maceikianecu ir nurodo ne pirminį, o antrinį šaltinį. Pirminis šaltinis – portalas www.slaptai.lt. Cituojamojo interviu su Ryšardu Maceikianecu autorius – Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt portale visa tai nurodyta. Nurodyta labai aiškiai, tiksliai, tituliniame puslapyje, net ir norėdamas nesupainiosi.

Continue reading „Nekorektiška Vytauto V.Landsbergio nuoroda”

Gatajevai

Tačiau juk šiame dienraštyje skelbiamos Hadižat ir Maliko Gatajevų citatos žodis žodin nurašytos nuo internetiniame portale www.slaptai.lt paskelbto teksto “Čečėnai Hadižat ir Malikas Gatajevai: “Jūsų slaptąsias tarnybas kažkas vedžioja už nosies”! Nukopijuot nukopijavo, o štai įdėti bent mažytę nuorodą, jog citatos paimtos būtent iš žurnalisto Gintaro Visocko internetinės svetainės www.slaptai.lt, – “pamiršo”. Ta pati situacija – ir dėl internetinės “Lietuvos žinių” versijos. Citatos čia taip pat kaip du vandens lašai panašios į interviu, kuris paskelbtas portale www.slaptai.lt. Tačiau nėra nurodyta, kad čečėnai Hadižat ir Malikas Gatajevai tuos žodžius pasakė internetinės svetainės www.slaptai.lt savininkui žurnalistui Gintarui Visockui, o ne “Lietuvos žinių” korespondentui Rimantui Varnauskui.

Continue reading „Čečėnų Gatajevų tema – „Lietuvos žiniose” : ko neparašė dienraščio žurnalistas R. Varnauskas”