Pasiruošimas artėjantiems Seimo rinkimams partijų gretose jau yra matomas. Kai kurios partijos skelbia naujas pavardes būsimuose rinkiminiuose sąrašuose – dalis jų yra į politiką žengiantys nauji asmenys. Kita vertus, ne visoms politinėms jėgoms svarbus partijų atsinaujinimas prieš rinkimus. Kai kurie partijų lyderiai teigia, kad artėjančiuose rinkimuose jų sąrašuose nebus skambių naujų pavardžių ir į politinę kovą eis su tuo pačiu branduoliu, kaip ir 2016 m. Seimo rinkimuose.
R. Karbauskis: stiprinti savo gretų mums nereikia
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad savo gretose jie turi labai stiprių politikų, todėl dar labiau stiprinti partiją naujais veidais nėra reikalo.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Jūs puikiai suprantate, kad mūsų situacija nėra kaip 2016 metais. Mes turime žmonių, kurie dirbo komandoje, ir nepartinių žmonių. Jie įgijo tam tikrą patirtį ir sustiprino kompetenciją. Mes turime šiandien labai stiprių politikų ir mums savo gretas atnaujinti nėra prasmės. 2016 m. mes tai darėme, nes mūsų komandą reikėjo sustiprinti ir mes labai teisingai padarėme. Jeigu mes nebūtume sustiprinę savo komandos, būtų buvę sunku eiti tuo keliu, kuriuo mes einame lig šiolei. Bet kalbant apie 2020 metų rinkimus, tai, be abejonės, absoliutus branduolys yra tie žmonės, kurie šiandien priiminėja sprendimus, dirba Seime ir Vyriausybėje. Tikrai nėra numatyta ieškoti žmonių išorėje, nes tokio poreikio realiai nėra“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
G. Landsbergis: atsinaujinimas partijai yra ypač svarbus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, skirtingai nei R. Karbauskis, teigia, kad partijos atsinaujinimas jiems yra ypač svarbus. G. Landsbergis džiaugiasi, kad TS–LKD komandą į rinkimus ves Ingrida Šimonytė, kad prie partijos prisijungė buvusi Vyriausybės kanclerė Jurgita Šiugždinienė, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, užsienio politikos specialistas Matas Maldeikis ir kiti savo sričių ekspertai.
„TS-LKD stipriausiai atsinaujino prieš 2016 m. Seimo rinkimus. Tada matėme daug jaunų, naujų veidų, kurie startavo rinkimuose, ypač regionuose. Nuo to laiko šie žmonės tapo vietos lyderiais, išsibandė save savivaldoje, tapo merais, vicemerais, administracijų vadovais ar ryškiais opozicijos lyderiais. Šiandien jie vis dar nauji veidai nacionalinei politikai, bet ryškūs vietos lyderiai. Tokius kandidatus turime daugelyje regioninių savivaldybių. Būtent dėl to, kad turime stiprių vietinių kandidatų, šiais metais kandidatų atrankos procesas vyksta ypač sklandžiai“, – Eltai sakė G. Landsbergis. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
G. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį, kad partija šiuo metu daug dėmesio skiria pokyčiams Kaune ir Klaipėdoje.
„Kaune matome labai stiprių naujų veidų kaip Jurgita Šiugždinienė, Paulius Lukševičius, Gintarė Skaistė ir jau patyrusių – Kazys Starkevičius, Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis, Klaipėdoje iš esmės pertvarkėme skyrių ir keturiose Klaipėdos vienmandatėse apygardose kelsime bene stipriausius kandidatus per daugelį metų“, – teigė G. Landsbergis.
G. Paluckas: partija atsijaunino
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tuo metu atkreipė dėmesį, kad jo vadovaujama partija ne tik atsinaujino naujais veidais, bet ir atsijaunino.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mūsų sąrašas bus stipriai atsinaujinęs. Šiuo metu vyksta reitingavimas. Partijos nariai reitinguoja, ką norėtų matyti sąrašo dešimtukuose. Sąrašas stipriai pasikeitęs, yra daug naujų veidų tiek iš partijos vidaus, tiek iš išorės“, – sakė G. Paluckas.
„Apie 12 metų pajaunėjo sąrašas. Taip nutiko natūraliai, be dirbtinių jauninimų bei dirbtinių politinių operacijų. Po reitingavimo iš daugiau nei 250 pretendentų į kandidatus liks 141, bet faktas, kad bus naujų veidų. Taip pat nauji veidai bus, kurie nėra partijos nariai, bet siejami su kairiosiomis nuostatomis“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Pasak jo, sąraše nemažai atsiras naujai į politiką žengiančių asmenų.
„Yra žmonių, naujai žengiančių į politiką iš akademinės bendruomenės. Tai yra labai sveika, tai yra šviežias kraujas į politiką. Mums labai svarbu ir kairiosios nuostatos, mes kitu pagrindu sąrašų neformuojame ir nemedžiojame kažkokių žvaigždžių“, – sakė jis.
G. Paluckas taip pat pažymėjo, kad parlamentaras Bronius Bradauskas Seimo rinkimuose jau nebedalyvaus.
„Bronius Bradauskas Seimo rinkimuose jau nedalyvaus. Jis turėjo savo ilgą politinę karjerą ir jau šį kartą rinkimuose nedalyvaus“ , – Eltai patvirtino G. Paluckas.
G. Kirkilas: dauguma partiečių yra nauji į politiką žengiantys žmonės
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo LSDP prieš dvejus metus atskilusios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tuo metu teigia, kad jo vadovaujama partija yra naujai susikūrusi ir gyvuoja tik dvejus metus. Anot jo, dauguma partiečių yra nauji į politiką žengiantys žmonės.
„Svarbu yra senoms partijoms atsinaujinti. Mes esame visiškai nauja partija. Mes tik dvejus metus egzistuojame, tai visi mūsų socialdemokratų darbo partijos veidai bus nauji. Mes dalyvavome tik EP rinkimuose, tai mums šis klausimas dar nėra aktualus. Tačiau, žinoma, naujų veidų bus“, – Eltai sakė LSDDP pirmininkas G. Kirkilas.
V. Čmilytė-Nielsen: svarbu išlaikyti balansą
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuo metu teigė, kad partijoje bus išlaikytas balansas tarp senojo branduolio bei prisijungiančių naujų veidų.
Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš manau, kad svarbu balansas. Ypač politinėse partijose labai svarbu, kad yra branduolys, kuris metai po metų nesikeičia ar keičiasi lėčiau. Tai patyrę politikai, ir mes jų savo gretose turime ne vieną. Svarbu ir tai, kad vyktų kartų kaita ir pastaruoju metu, pastaraisiais metais Liberalų sąjūdis buvo viena sparčiausiai pasikeitusių partijų. Užtenka pažvelgti į mūsų pastaruosius partijos rinkimus, ne tik pirmininko, bet ir visos valdybos. Tai buvo labai didelė kaita ir atsirado naujų lyderių. Manau, kad tai yra geros tendencijos. Pabrėšiu ir mūsų politikos profesionalų patirtis yra labai svarbi. Mūsų gretose šį kartą bus žmonės, kurie politika užsiima profesionaliai arba yra šalia politikos. Debiutuojančių nebus labai daug. Bus balansas ir naujų veidų, ir patyrusių“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Lietuvos Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos skyriaus nariai sekmadienį vykusiame visuotiniame susirinkime išsirinko naują lyderį. Juo tapo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, diplomatas, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius, rinkimuose ryškia balsų persvara (102 balsai prieš 38) įveikęs partijos kolegą Tomą Meškinį.
A. Pocius vadovaus suvienytam Klaipėdos skyriui, kuris, partijos narių sprendimu, įsteigtas vietoj iki šiol buvusių trijų skyrių.
„Per pastaruosius keletą metų TS-LKD Klaipėdoje tikrai sustiprėjo. Neblogas savivaldos rinkimų rezultatas ir dalyvavimas Klaipėdos miesto valdančiojoje daugumoje leidžia mums įrodyti, ką galime padaryti Klaipėdos ir klaipėdiečių labui, kaip gebame spręsti tas problemas, su kuriomis susiduria mūsų miestas. O problemų yra tikrai nemažai, ką įrodo pastarųjų savaičių įvykiai. Atėjau dirbti ir padėti mūsų bendruomenei susitelkti bendram tikslui – augančios, stiprėjančios, saugios, gražios ir klestinčios Lietuvos bei Klaipėdos kūrybai.
Džiaugiuosi, kad tai matydami ir įvertindami vadybinę patirtį vadovaujant kariuomenės struktūroms, bendraminčiai mane pakvietė ir išrinko Klaipėdos skyriaus pirmininku. Visoje savo veikloje vadovaujuosi aiškiomis vertybėmis ir moto: mažiau kalbų, daugiau darbų!”, – TS-LKD pranešime cituojamas A. Pocius.
A. Pocius teigia, kad jo sprendimą dalyvauti Klaipėdos skyriaus pirmininko rinkimuose lėmė partijos kolegų kvietimas padėti sustiprinti ir sutelkti uostamiesčio TS-LKD bendruomenę. Svarbiausiais darbais naujasis pirmininkas įvardijo aktyvų naujų partijos narių, ypač jaunimo, telkimą, taip pat pasirengimą šį rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams.
62 metų A. Pocius gimė ir užaugo Klaipėdoje. Baigė 18-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę Baltijos gimnaziją. 2009-2014 metais ėjo Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigas. Pastaruoju metu dirbo diplomatinį darbą. Nuo 2014 metų buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Rumunijoje.
TS-LKD Klaipėdos skyriaus visuotiniame susirinkime, kaip skelbiama pranešime, taip pat iškeltos 6 skyriaus narių kandidatūros dalyvauti rinkimuose į Seimą vienmandatėse Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardose. Galutinį sprendimą dėl kandidatų priims TS-LKD Taryba.
Tikriausiai nereikia skaitytojams priminti, kas yra Tomas Dapkus. Tai – LRT žurnalistas, rengiantis aktualias, aštrias, visuomenei įdomias diskusijų laidas. Bet praėjusiosios savaitės laida “Kuo užsiima Lietuvos slaptosios tarnybos ir jų partneriai” paliko keistą įspūdį. Omenyje turiu pokalbį, kuriame jis drauge su parlamentaru Raimondu Šukiu, krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene ir “Lietuvos žinių” redaktoriumi Valdu Vasiliausku analizavo šiomis dienomis nuolat eskaluojamą slaptųjų CŽV kalėjimų buvimo – nebuvimo Lietuvoje temą. Be abejo, daug dirbantiems žurnalistams ne visuomet pasiseka į eterį paleisti išties vertingą medžiagą. Žinoma, dėl kai kurių nekokybiškų laidų vedantieji niekuo dėti. Laidos kokybė priklauso ir nuo to, kaip, atvirai ar tik puse lūpų, šneka į laidą atėję pareigūnai. Jei žurnalisto kalbinami svečiai nieko konkretaus nepasako, tai vargu ar laidą galima laikyti pavykusia. Bet ar dėl to kaltas vien žurnalistas?
Patikslinu mitą, kurį vienu ypu kaip koks prityręs mitų griovėjas iš „Discovery“ kanalo, sugriausiu: Antrajame pasauliniame kare nacistinė Vokietija, kartu su fašistine Italija bei Japonija kovojo prieš Sovietų Sąjungą bei Vakarų pasaulį. Mano surasti duomenys įrodo, kad buvo visai kitaip. Kaip?
Ogi kariškiai skerdė civilius. Štai paskaičiavimai rodo, kad šio karo metu žuvo apie 70 milijonų žmonių, iš kurių dauguma buvo civiliai (Šaltinis: Dunnigan, James. Dirty Little Secrets of World War II: Military Information No One Told You About the Greatest, Most Terrible War in History, William Morrow & Company, 1994.).
Vakarėja. Neries krantinėje šalia Karaliaus Mindaugo tilto Vilniuje – šurmulys. Prie medinių plokščių garažo formos pastato būriuojasi kelios dešimtys jaunų žmonių. Jie visiškai nepanašūs į agresyvius chuliganus, vakarais besišlaistančius po miestą. Jie nepanašūs ir į nesąmones šūkaliojančius narkomanus, pamėgusius stoties rajoną. Vaikinų ir merginų bendravimo, elgesio manieros byloja, kad jie – išsilavinę, ragavę mokslų. Tiesa, kai kurių į krantinę atėjusiųjų išvaizda greičiausiai nepriimtina bent jau vyresniosios kartos lietuviams. Omenyje turiu arba demonstratyviai ilgus, arba demonstratyviai trumpus plaukus, iki nepadorumo apsmukusius džinsus bei auskarus, suvertus kur papuola – ausyse, lūpose, antakiuose.
Nepaisant apgaulingos išvaizdos rugsėjo 29-osios vakarą į krantinę jaunuomenė atėjo išskirtinai rimtam užsiėmimui. Susirinko ji paklausyti diskusijos, ar Lietuvoje įmanoma nepolitizuota istorija ir ar du dešimtmečius skelbiama “vienintelės teisingos istorijos” versija iš tikrųjų yra vienintelė. Diskusijos iniciatorius buvo LUNI, kurį iššifravus į lietuvių kalbą gautume žodžius “Laisvasis universitetas”. Pagrindiniai diskusijos dalyviai buvo istorikai Domininkas Burba ir Mindaugas Pocius.
