VSD ženklas. Slaptai.lt fotografija

Po ilgų diskusijų koalicijos gretose, Seimo valdantieji nutarė išsikviesti į parlamentą Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį, reikalaujant atsakyti į klausimus dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
 
Taip pat dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktos informacijos ketinama išsiųsti dešimtį klausimų ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
 
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei VRK.
 
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
 
Visgi, institucijoms pateikiant klausimus, neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo. Pasak Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos, tai priklausys nuo D. Jauniškio ir VRK atsakymų.
 
„Parlamentinio tyrimo – laikinosios tyrimo komisijos iniciatyva čia niekaip nėra atmesta. Mes visą laiką sakėme, kad laikinąsias tyrimo komisijas esame linkę inicijuoti, kai matome, jog paprastesniais būdais atsakymų į svarbius klausimus negalime gauti. Esame minėję, kad būtume linkę pradėti nuo paprasto klausimų formulavimo VSD vadovui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – Eltai sakė J. Razma.
 
„Nesu didelis optimistas, kad VSD vadovas labai sąžiningai ir konkrečiai atsakys į klausimus. Bet pabandyti reikia. Gal mes būsime maloniai nustebinti ir sulauksime aiškių atsakymų. Kokie atsakymai bebūtų, parlamentinio tyrimo laikinosios komisijos kūrimo laukas taps aiškesnis. Bus galima tokios komisijos poreikį pagrįsti jei, pavyzdžiui, VSD vadovas į kažkuriuos konkrečius klausimus aiškiai neatsakys“– teigė konservatorius.
 
D. Jauniškio klausiama, ar sutiktų atsakyti į 15 klausimų pasitikrinant poligrafu
 
Penktadienio popietę parlamentarai registruoja projektą, kuriame – 15 sudėtinių klausimų D. Jauniškiui.
 
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentarai domisi knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktomis aplinkybėmis dėl tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimo – keliamas klausimas, kokiu pagrindu D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat norima sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
 
Be to, siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
 
Keletas klausimų nukreipti tiesiai į patį D. Jauniškį. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausia, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją. Greta punktų, susijusių su VSD, parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija. Taip pat domimasi D. Jauniškio ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio ryšiais.
 
Galiausiai, D. Jauniškiui keliamas klausimas ir dėl to, ar šis sutiktų į klausimus atsakyti pasitikrinant poligrafu.
 
Vadovaujantis Seimo statutu, D. Jauniškis turės atsakyti į politikų suformuotus klausimus jau antradienį, plenarinio posėdžio metu.
 
Pirmadienį klausimų sulauks VRK
 
Nusprendus į Seimo tribūną pasikviesti D. Jauniškį, pirmadienį atitinkami klausimai, susiję su G. Nausėdos prezidentinės rinkimų kampanijos finansavimu, bus perduoti ir VRK.
 
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Visgi, pasak J. Razmos, kolegos vis dar derina paskutines kreipimosi detales.
 
„Klausimyną VRK išsiųsime galbūt pirmadienį, nes dar deriname klausimus. Tuo tarpu VSD vadovui klausimai turėtų būti išsiųsti dar šiandien“, – sakė politikas.
 
ELTA primena, kad kovo mėnesį parlamento valdantieji suformulavo klausimus tyrimui dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos. Iki šiol tęsėsi diskusijos, kokia forma pastarieji klausimai bus pristatyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms.
 
Klausimai aprėpia ne tik VSD veiklą bei departamento vadovą Darių Jauniškį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą, jo rinkiminę komandą, kampanijos finansus. Taip pat dalis klausimų buvo orientuota ir į galimus Prezidentūros ryšius su verslininku Igoriu Udoviciu. Parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija.
 
Svarbiausias klausimas

Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente gimė pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
 
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
 
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
 
Benas Brunalas (ELTA), Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.05.06; 08:00 

VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.

Pirmadienio popietę Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete susitiko parlamentinių frakcijų seniūnai.
 
Parlamentarai diskutavo, kokių veiksmų reikėtų imtis dėl demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio.
 
Politikai sutarė sulaukti atsakymų iš tarnybų, į kurias kreipėsi tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiek Antikorupcijos komisija – ir tik įvertinus gautus atsakymus imtis tolimesnių veiksmų.
 
„Susitikome su frakcijų seniūnais tam, kad apsikeistume nuomonėmis dėl situacijos Antikorupcijos komisijoje“, – pirmadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Parlamentarams abejonės dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacijos kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
 
Paklausta, ar imsis papildomų veiksmų ir prašys saugumo tarnybų įvertinti A. Stončaičiui suteiktą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, parlamento vadovė tvirtino, kad galėtų pasinaudoti tokia galimybe, tačiau kol kas nežada to daryti.
Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Žinodama, kad yra ne vienas kreipimasis į tarnybas – tame tarpe, ir iš NSGK pirmininko, tiek į VSD, tiek ir į kitas tarnybas, aš norėčiau sulaukti atsakymų ir tuomet, jau įvertinus atsakymus spręsiu, ar reikalingi tolimesni veiksmai“, – situaciją aiškino Seimo pirmininkė.
 
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiuo metu A. Stončaičiui pasitraukti iš vadovaujamos komisijos pareigų „būtų racionalus sprendimas“.
 
„Kol yra rimtas šešėlis – o, visgi, Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija yra tokia, kad tokių šešėlių neturėtų būti. Vienas iš sprendimų galėtų būti jam laikinai nusišalinti. Žinoma, tai jau yra sprendimas paties pirmininko ir jį deleguojančios frakcijos, iš dalies ir visos opozicijos, kadangi Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija, pagal tradiciją, yra priklausanti opozicijai“, – sakė ji.
 
Susitikime su V. Čmilyte-Nielsen dalyvavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė, liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, „laisviečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius. Opoziciją atstovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, demokratų frakcijos lyderis Lukas Savickas, socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė. Lietuvos regionų frakcijos atstovai susitikime nedalyvavo.
 
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims.
 
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekiant išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
 
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)

Ukrainos parlamento deputatė Nadija Savčenko, suimta pagal kaltinimą teroro akto ir valstybės perversmo rengimu, trims dienoms nutraukia bado streiką, kad ją būtų galima apklausti melo detektoriumi. Tai penktadienį žurnalistams pranešė jos advokatas Olehas Solovejus.

„Nadija sutiko trims dienoms nutraukti bado streiką, kad jos sveikatos būklė leistų ją patikrinti poligrafu“, – sakė teisininkas.

Pasak O. Solovejaus, jo ginamoji valgys tik tuos produktus, kuriuos leidžiama vartoti esant jos būklės, o balandžio 16-ąją dalyvaus apklausoje poligrafu. Jis neatmetė, kad procedūra, kuri buvo nutraukta penktadienį dėl jos blogos savijautos, kurios priežastis – suimtosios bado streikas, gali būti pradėta nuo pat pradžios.

Kaip pranešė penktadienį N. Savčenko sesuo Vira, nuo kovo 23 d. badaujančiai Nadijai diagnozuota tachikardija ir padidėjusi temperatūra, kurios neleidžia daryti korektiškų išvadų, ar jos atsakymai teisingi.

Kovo 23 d. N. Savčenko neteko deputato neliečiamybės ir buvo suimta. Pagal tyrėjų versiją, ji planavo teroro aktus Ukrainos parlamente ir vyriausybės pastatų kvartale. Jai gresia įkalinimas nuo penkerių metų iki gyvos galvos.

N. Savčenko buvo žinomiausia konflikto tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje belaisvė. 2014 metais ji pateko į nelaisvę ir buvo išvežta į Rusiją, o į Ukrainą sugrįžo kaip nacionalinė didvyrė. Vėliau moteris tapo Ukrainos parlamento nare.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.15; 03:00

Nūnai madinga veltis į ginčus, kurių brandžioje, solidžioje visuomenėje lyg ir neturėtų būti. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų mūsų televizijos, laikraščiai, politikai ir visuomenininkai svarstė, ar Lietuvai reikalinga šauktinių kariuomenė, kaip ją tinkamiau organizuoti ir kokie vaikinai joje privalėtų tarnauti.

Iki šiol ginčijamasi. Ginčijamasi iki užkimimo. Jei ir pritariama, kad šauktinių kariuomenė neišvengiama turint  tokį bjaurų kaimyną, tai vis tiek atkakliai ieškoma bent mažyčio preteksto, leidžiančio suabejoti „šauktinių kariuomenės būtinumu bei veiksmingumu“. Tai ne taip sąrašus sudarė, tai ne tuos pakvietė, tai neatsižvelgė į banke paimtą paskolą…

Continue reading „Reikia ir šauktinių, ir slaptųjų pažymų, ir poligrafų”

Poligrafas – įrenginys, kuriuo bandoma nustatyti interviuojamojo nuoširdumo laipsnį, žinomas dar kaip „melo detektorius“. Poligrafą aktyviai naudoja kontržvalgybos tarnybos. Pavyzdžiui, žmonės, įtraukiami į darbą su CŽV, reguliariai tikrinami šiuo detektoriumi.

Standartinis poligrafas matuoja kvėpavimo dažnumą ir pulsą, kraujo spaudimą ir delnų prakaitavimą. Matavimus grafiškai pavaizduoja speciali plunksna, šliaužianti milimetriniu popieriumi. Pagal sumanymą tiesi linija turi rodyti, kad tiriamasis pokalbio metu ramus (vadinasi, jis nuoširdus), o staigūs šuoliai atsakant į klausimus – kad jis jaudinasi (vadinasi, tiriamasis, galimas dalykas, meluoja).

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: poligrafo trūkumai ir privalumai”

Akylesni piliečiai pastebi, kaip ekonomistė Aušra Maldeikienė viešojoje erdvėje neretai kartoja frazę „O ko jie nepasakė“. Sąvoka „jie“ apima įvairaus plauko politikus, prisitaikėlius ekonomistus, alia mokslininkus ir kitus veikėjus. Žinoma ekonomistė vis primena žmonėms ieškoti to, kas nutylima.

Kas šiuo metu nutylima FNTT istorijos atomazgoje? Teismas Vitalijų Gailių išteisino, taigi viskas puiku, gyvenimas tęsiasi. Tačiau nei didiesiems apžvalgininkams, nei Jos Ekscelencijos patarėjams dėl poligrafo, dar vadinamo melo detektoriumi, naudojimo pasekmių nekilo jokių papildomų klausimų.

O tokių klausimų, panagrinėjus mokslinius šaltinius bei atsiribojus nuo simpatijų /antipatijų konkrečiai politinei partijai, kyla ne vienas. Tarp tų klausimų netikėtai atsiranda ir su aukštų pareigūnų atsakomybės problema susijusių dalykų.

Continue reading „Poligrafas – kas žinotina piliečiams?”

lugovojus_andrejus

Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Lugovojus, kurį Didžiosios Britanijos prokuratūra kaltina ruso perbėgėlio Aleksandro Litvinenkos nužudymu 2006-iais panaudojant polonijų-210, tvirtina įrodęs savo nekaltumą, praeidamas melo detektoriaus su anglų ekspertais testą.

Tačiau Rusijos specialistai, nekeldami abejonių savo užsienio kolegų autoritetu, mano, kad pastarieji pasirinko tyrimui primityvią metodiką. Savo ruožtu būtina priminti, jog Didžiosios Britanijos teismai išvis nepriima poligrafo įrodymų.

Continue reading „Andrejaus Lugovojaus poligrafo šou”

palaitis_r

Pabaigęs ministro karjerą štai pagaliau turiu laiko prisėsti ir aprašyti Lietuvą mėnesį krėtusią vadinamąją FNTT (Finansinių Nusikaltimų Tyrimų Tarnyba prie VRM) krizę iš savo požiūrio taško. Jei turėsit kantrybės – perskaitykit.

Visi puikiai atsimenate banko „Snoras“ griūtį. Iškilus grėsmei, jog šis bankas sugriaus šalies finansų sistemą, buvo galima staigiu judesiu stabilizuoti padėtį – taip apsaugant valstybę ir jos žmones nuo gilesnės finansinės krizės. Lietuvos bankas jau seniai stebėjo „Snoro“ situaciją. Pagaliau apsisprendė – ilgiau delsti nebegalima. Buvo nuspręsta pasitelkti teisėsaugos institucijas. Ir štai 2011 metų lapkričio 14 d įvyko prokuratūros ir FNTT pareigūnų pasitarimas. Dalyvavo šešiese. Buvo aptariami taktiniai veiksmai. Po pasitarimo du jame dalyvavę FNTT pareigūnai papasakojo – kas yra normalu – savo dviem bendradarbiams apie posėdį ir aptartas detales.

Continue reading „Visa tiesa apie FNTT skandalą”

algimantas-zolubas-1

Mano vaikystėje daktaras sveikatą tikrindavo termometru, pasiklausymo dūdele ir šaukšteliu gerklei apžiūrėti.

Dabar mokslinčiai sukūrė sveikatai tikrinti daugybę aparatų, tačiau žmonės vis tiek serga. Po ilgų stebėjimų ir savęs tyrinėjimų priėjau prie itin svarbios išvados: nuo sveikatos tikrinimo sveikatos kokybė nepriklauso.

Apie sveikatos kokybę nuo gydymo ir kalbėti nebeverta, nes vaistai (taip pat pats patyriau) gerina tik vaistų gamintojų gyvenimo kokybę. Pripažįstu tik chirurgus, nes šie moka pašalinti nereikalingą darinį ar netikusį organą pakeisti dirbtinu.

Continue reading „Kvailiojimas su melo detektoriais”

poligrafas

Melo dedektorius – tai prietaisas, registruojantis įvairius reiškinius, vykstančius žmogaus organizme.

Klausimai, kuriuos užduoda klausovas klausiamajam iššaukia įvairias emocijas, o jos paveikia tam tikrus procesus: padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, keičiasi balso dažnis ir t.t. Operatorius visą tai mato, užrašo, analizuoja ir daro išvadas. Apie tokią galimybę žmonės svajojo jau seniai. Nuo senų laikų žmonėms neduodavo ramybės tiesos ir melo problema.

Continue reading „Melo detektorius”