Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė politologo, buvusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekano Algio Krupavičiaus skundą, kuriuo jis prašė nutraukti jo atžvilgiu pradėtą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (AEPKT) tyrimą dėl galimo plagiato 2004 m. išleistoje knygoje.
 
A. Krupavičius VAAT prašė nutraukti jo atžvilgiu AEPKT 2021 m. balandį pradėtą tyrimą dėl galimo plagiato. Mokslininko teigimu, publikacija, dėl kurios pradėtas tyrimas, yra jo ir kito asmens lygiomis dalimis sudarytos kolektyvinės monografijos dalis. Pasak A. Krupavičiaus, recenzentai yra įvertinę šios monografijos originalumą, mokslinį raštingumą ir jokių pastabų dėl galimų pažeidimų nepateikė.
 
Skundą teismui pateikęs politologas pažymėjo gavęs iš AEPKT prašymą pateikti informaciją apie knygos pateikimo leidybai laiką, duomenų doktorantui perdavimo įrodymus, kitą informaciją, tačiau iki šiol iš tarnybos negavo paaiškinimų apie tiriamus galimus jo pažeidimus. Galiausiai, A. Krupavičiaus įsitikinimu, AEPKT galimą jo pažeidimą iki šiol tiria neteisėtai, nes viršija tyrimui numatytus terminus. Jis nurodo, kad tyrimas, pagal įstatymus, turi būti atliktas per 30 dienų nuo gauto skundo, šį terminą galima pratęsti trims mėnesiams.
 
„AEPKT neva pareiškėjo (A. Krupavičiaus – ELTA) padarytą pažeidimą neteisėtai „tiria“ iki šiol, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Pasak pareiškėjo, jis patiria stresą, nervinę įtampą, tokie veiksmai kenkia kūrybinei bei darbinei jo veiklai, dėl ko jis turi ilgalaikį nedarbingumą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo vertinimu, AEPKT turėtų būti įpareigotas tyrimą prieš jį nedelsiant nutraukti“, – pažymima bylos medžiagoje.
 
VAAT pirmadienį paskelbė nutaręs šį A. Krupavičiaus skundą, kuriuo jis prašo nutraukti jo atžvilgiu AEPKT pradėtą tyrimą dėl galimo plagiato, atmesti.
 
Teismas pažymėjo, kad, remiantis AEPKT nurodymais, A. Krupavičius buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimo plagiato. VAAT atkreipė dėmesį, kad tyrimas yra užtrukęs ilgiau negu numatyta terminuose dėl to, kad tarnybai teko kreiptis į kitas institucijas, laukti atsakymų iš jų, pats A. Krupavičius, paprašius pateikti informaciją, nebendradarbiavo.
 
„Teismas pažymi, jog situacija, kuomet tyrimas trunka ilgiau nei numatyta dėl objektyvių priežasčių, negali būti vertinama kaip tyrimo vilkinamas ar kiti neteisėti veiksmai. Kaip teisingai nurodė atsakovė (AEPKT – ELTA) atsiliepime, plagiatas laikytinas vienu grubiausių akademinės etikos pažeidimų, todėl bet kokio masto galimo plagiato tyrimas turi būti atliekamas ne tik objektyviai ir teisėtai, bet itin atidžiai vertinant nustatytas tekstų sutaptis, todėl tyrimai, susiję su galimo plagiato vertinimu, yra ilgi laiko atžvilgiu. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių skundas nebuvo išnagrinėtas nustatytą terminą, t. y. dėl paaiškinimų ir kitų duomenų laukimo iš kitų institucijų/asmenų, žmogiškųjų išteklių trūkumo, pareiškėjo nebendradarbiavimo ir kt.“, – dėsto teismas.
 
VAAT reziumuoja, kad AEPKT tyrimą A. Krupavičiaus atžvilgiu dėl galimo plagiato pradėjo pagrįstai.
 
„Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė (AEPKT – ELTA) tyrimą pareiškėjo A. Krupavičiaus atžvilgiu pradėjo teisėtai ir pagrįstai, vykdydama jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus tirti galimus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus“, – teigiama VAAT nutartyje.
 
Bylos duomenimis, 2021 m. balandį AEPKT buvo gautas skundas dėl galimų A. Krupavičiaus akademinės etikos pažeidimų (plagiato) 2004 m. išleistos knygos „Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida“ (knygos sudarytojai – A. Krupavičius ir Alvidas Lukošaitis) skyriuje „Rinkimų sistema ir rinkimai“. Skunde kontrolieriui nurodyta, kad minėtame skyriuje analizuojami Lietuvos politinių partijų finansavimo klausimai, tačiau A. Krupavičius jokios savarankiškos analizės partijų finansavimo klausimais neatliko, o rašydamas šį skyrių naudojosi kito asmens daktaro disertacijos dalimi. Skunde dėstoma, kad A. Krupavičius vietomis tiesiogiai kopijavo kito asmens disertacijos tekstą, nepateikdamas jo kabutėse, vietomis jį perfrazavo, sutrumpindamas, tinkamai nenurodė arba iš viso nenurodė jo išnašose.
 
VAAT sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
 
Eltai susisiekti su A. Krupavičiumi nepavyko.
 
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė Loreta Tauginienė Eltai teigė, kad informacija apie atliekamus AEPKT tyrimus, jų detalės nėra viešinamos, kol tyrimai nėra baigti.
 
Anksčiau teistas už plagiatą
 
2022 m. lapkritį Kauno apylinkės teismas A. Krupavičių pripažino kaltu dėl plagijavimo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą.
Teismas nustatė, kad A. Krupavičius savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.
 
Šį teismo sprendimą mokslininkas yra apskundęs Kauno apygardos teismui.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.03.30; 13:51

Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kijeve stebėjęs vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas teigia, kad dabartiniam prezidentui Petro Porošenkai tikėtis būti perrinktam – naivu. Pasak politologo, stebint pirmojo rinkimų turo rezultatus, kandidatų rinkimų kampanijas, debatus bei žmonių emocijas, Volodymyras Zelenskis yra absoliutus lyderis.

Dabartiniam Ukrainos prezidentui P. Porošenkai iššūkį metusį V. Zelenskį politologas vertina skeptiškai. Pasak jo, kandidatas taip ir neišsakė rimtų pozicijų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje. A. Medalinsko teigimu, Ukrainos žmonės, remiantys V. Zelenskį, renkasi ne ką kitą, o visišką enigmą. Pasak politologo, V. Zelenskio politinės gairės yra visiškai neaiškios, nes jas pristato ir komentuoja tik jo patarėjai.

,,Pačio V. Zelenskio kompetencijos mes visiškai nematome, išskyrus sugebėjimą iš politikos daryti šou. Ar jisai žino, ką ruošiasi daryti tapęs prezidentu, ar iš tiesų slepiasi tik po savo patarėjais, kurie iš principo tik ir komentuoja neva jo pozicijas“, – svarstė A. Medalinskas.

Pasak jo, V. Zelenskio elektoratas – išskirtinis. Tai jauni žmonės, kurie visiškai nesidomi politinėmis aktualijomis bei yra pasiekiami tik per socialinius tinklus.
Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
 
,,Nemaža V. Zelenskio rinkėjų dalis nežiūri nei politinių laidų, nei pokalbių laidų, o gyvena tiesiog kelių minučių videoklipais, kuriuos V. Zelenskio štabas nuolat leidžia į eterį. Tai dalis elektorato, kurie nesidomi visiškai jokiomis politinėmis aktualijomis. Tuos, kurie gyvena tik socialiniuose tinkluose, V. Zelenskis per internetinį tinklą ir pagavo – tą dalį jaunimo. Man teko Kijeve važiuoti metro ir prie Olimpinio stadiono jaunimas klausia: gal nusiperkame bilietus ir pažiūrėsime, kaip V. Zelenskis skandins P. Porošenką, ir visi juokiasi“, – įspūdžiais, patirtais Kijeve, dalinosi politologas. 

Kovo 31 dieną vykusiame pirmajame prezidento rinkimų rate V. Zelenskis surinko 30,24 proc., o P. Porošenka – 15,95 proc. balsų. Pasak politologo, atotrūkis dabar dar ryškesnis, todėl tikėtis dabartinio prezidento pergalės – nereikėtų. 

,,Praeitą savaitę, ketvirtadienį, buvo paskelbti duomenys, kad V. Zelenskio populiarumas lenkia jau 61 proc. – tai iš tikrųjų labai daug. Jeigu P. Porošenka nesuras galimybės rasti kelio į V. Zelenskio rinkėjus, tai tikėtis P. Porošenkai laimėti – naivu. Nebent paties rinkėjams pasirodytų keista, kad kandidatas į prezidentus V. Zelenskis taip vengia bet kokių viešų diskusijų“, – teigia A. Medalinskas.

Pasak MRU dėstytojo, V. Zelenskio prezidento vaidmuo seriale ,,Tautos tarnas“ kelia taip pat klausimų, ar šis serialas nebuvo jo kaip rinkimų kampanijos elementas. Pasak politologo, seriale rodoma kova prieš korupciją persikėlė ir į V. Zelenskio rinkimų kampaniją. 

,,Liaudies tarnas“ – tai yra prezidentinės kampanijos filmas. Filmas taip meistriškai padarytas, kaip politinės technologijos elementas, kad abejonių man nekilo. (…) ,,Liaudies tarnas“ – visiškas filmas pagal politinę technologiją. Tai tikrai rinkiminės kampanijos filmas, nes Mariupolyje daugelio paklausus, už ką balsavo, žmonės atsakydavo, kad jie balsavo už V. Holoborodką (Vasyl Petrovych Holoborodko serialo personažas. – ELTA), tai reiškia, kad jie balsavo V. Zelenskį“, – teigė A. Medalinskas.

Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Politologas nesistebi, kodėl pirmajame ture V. Zelenskis surinko daugiausia balsų Kijeve ir centrinėje Ukrainos dalyje. Pasak jo, visuomenė Ukrainoje susiskaldžius ir tik Donbase vyksta karas, o kituose regionuose žmonėms didžiausia problema ne Rusijos hibridinis karas, o korupcija. 

,,Kodėl Kijevas ir centrinė Ukrainos dalis balsavo už Zelenskį – tai iš tikro šalis gyvena labai keistą, siurrealistinį gyvenimą. Karas yra čia pat, Donbase, ir ten nuolat girdi pranešimus, apšaudymus, o Kijevas ir Centrinė Ukraina gyvena visiškai taikiai. Todėl visuomenėje visai palankiai būtų sureaguota į naują veidą prezidento poste, kuris kovoja su korupcija. Žmonės atrodo užmiršę sudėtingą geopolitinę situaciją, susijusią su karu Donbase“, – teigia politologas.

Kita vertus, A. Medalinskas teigia, kad V. Zelenskio populiarumas yra susijęs su didžiuliu gyventojų nepasitikėjimu Ukrainos politine sistema ir politikais apskritai. Pasak politologo, žmonės taip pat balsuoja ne už V. Zelenskį, o prieš dabartinę valdžią.

,,Žmonės nepatenkinti P. Porošenkos valdymu ir tiesiog balsuoja prieš dabartinę valdžią. Žmonės nepatenkinti praktiškai visomis valdžios institucijomis, tarp jų ir pačiu P. Porošenka, nes jis yra aukščiausia valdžia, ir tuomet žmonės nepatenkinti viskuo – tiek korupcija, tiek pakilusiais tarifais, tiek nebaigtu karu. Kalbant apie korupciją, žmonių nepasitenkinimas teisingas, nes korupcija iš tiesų išliko ir tikrai yra aukštame valdžios lygyje“, – teigė politikos ekspertas.

Pasak politologo, pasikeitus prezidentams, kažin ar keistųsi Ukrainos geopolitikos kryptis. Nors socialinėje erdvėje Rusija rodo palaikymą V. Zelenskiui, A. Medalinskas pažymi, kad visi kandidatai į prezidentus orientuojasi į Vakarus, todėl, sakė A. Medalinskas, baimintis, kad V. Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.

,,Dėl prezidento P. Porošenkos Rusija puikiai supranta, kokia politikos linija buvo ir būtų, o dėl V. Zelenskio jie nežino. Iš tiesų tas palaikymas šiam kandidatui per socialinius tinklus ir per kitus kanalus labai didžiulis. Tačiau prisiminkime, kad Rusija labai aktyviai palaikė D. Trumpą, bet vėliau nusivylė. Tai Rusijos palaikymas bei simpatijų reiškimas vienam ar kitam dar nebūtinai reiškia, kad V. Zelenskis yra koks prorusiškas kandidatas, tik tiek, kad jo pozicija nėra labai aiški. Labiausiai Rusijos interesą atitiktų silpnas prezidentas ir sumaištis po prezidento ir parlamento rinkimų“, – apibendrino politologas. 

Antrasis prezidento rinkimų ratas Ukrainoje vyks balandžio 21 d.

Paulina Levickytė (ELTA)

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius sako, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio užuominos apie galimą paramą premjerui Sauliui Skverneliui prezidento rinkimuose dar nieko konkretaus nereiškia. Pasak politologo, kad situacija prezidento rinkimuose galėtų iš principo keistis S. Skvernelio naudai Kauno meras turėtų akivaizdžiai dalyvauti S. Skvernelio rinkimų kampanijoje. Tik tuomet, tvirtino K. Girnius, V. Matijošaičio elektoratas galbūt imtų svartyti apie paramą S. Skverneliui. 

,,Parama yra visuomet naudinga ir ji tikrai nepakenks, o tik padės. Tačiau vien paskelbimas, kad kandidatas bus remiamas, dar nieko nereiškia. Jei V. Matijošaitis tenkinsis keliais žodžiais, kad S. Skvernelis yra tinkamiausias kandidatas, tai iš tiek vargu ar bus daug naudos. Tačiau jeigu V. Matijošaitis dalyvaus rinkimų kampanijos renginiuose, kvies premjerą į Kauną, kur nors plačiau pakalbės remdamas S. Skvernelį – tai turėtų turėti rimtesnių pasekmių Prezidento rinkimuose“, – Eltai sakė K. Girnius. 

K. Girnius teigia, kad realus ir intensyvesnis Kauno mero palaikymas S. Skverneliui po ,,valstiečių“ pasirodymo savivaldos rinkimuose tikrai nepakenktų.

,,Kuo aktyviau V. Matijošaitis rems S. Skvernelį, tuo daugiau S. Skvernelis gaus balsų iš V. Matijošaičio rėmėjų. Premjerui gali tik į naudą išeiti, nes dauguma Kauno rinkėjų apie V. Matijošaitį teigiamai galvoja ir jo „palaiminimas“ S. Skverneliui būtų labai naudingas. S. Skverneliui paramos reikės, nes per rinkimus ,,valstiečiai“ pasirodė gerokai prasčiau nei jie tikėjosi“, – sakė politologas.

ELTA primena: Kauno meras V. Matijošaitis vasario pradžioje pranešė, kad nedalyvaus šiemet vyksiančiuose Prezidento rinkimuose ir toliau sieks Kauno mero posto. 

Po sekmadienio vykusių savivaldos rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, nuo pat pirmųjų suskaičiuotų balsų triuškinamai pirmavo dabartinis miesto vadovas V. Matijošaitis. Suskaičiavus duomenis iš visų apylinkių, paaiškėjo, kad antrojo mero rinkimų turo neprireiks – už jį balsą atidavė daugiau nei 101 tūkst. rinkėjų, o tai yra apie 80 proc. visų balsavusių rinkėjų.

Trečiadienį V. Matijošaitis žurnalistams teigė, kad prezidento rinkimuose greičiausiai palaikys S. Skvernelį.

,,Kol kas matau jį kaip vieną tikriausių kandidatų ir dar nekalbėjome apie parėmimus, bet, matomai, kalba apie parėmimus bus“ , – teigė jis.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.09; 05:16

Politologas M. Jastramskis: „valstiečių“ palaikymas Lietuvoje mažėja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslininkas Mažvydas Jastramskis, komentuodamas savivaldos rinkimų rezultatus, teigia, kad geriausiai juose pasirodė socialdemokratai, kurie įrodė, kad ir po partijos skilimo gali surinkti tikrai nemažai rinkėjų balsų, bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę daugiausiai palaikytojų iš visų partijų – 16 proc. Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos palaikymas Lietuvoje stipriai sumažėjo, todėl, pasak M. Jastramskio, kyla klausimas, ar apskritai ši partija ką belaimės artėjančiuose rinkimuose. 

,,Geriausiai pasirodė socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jose yra daugiausia narių, turinčios seniausias organizacijas, stipriausius skyrius Lietuvoje. Kalbant apie egzaminą valdžiai, ,,valstiečiai“ padidino savo kraitį mandatais, gavo daugiau balsų nei prieš tai savivaldos rinkimuose, bet negali nematyti, jog jie liko trečioje vietoje tarp partijų. Imant ir komitetus jie – ketvirtoje vietoje, tas jų 12 proc. visgi iš tikrųjų rodo, jog realus partijos palaikymas mažėja ir Ramūno Karbauskio tezei, kad jie laimės visus rinkimus“ dabar kyla klausimas, ar prognozuojant į priekį jie apskritai kažką belaimės iš tų rinkimų“,- Valdovų rūmuose rinkimų rezultatus pirmadienio rytą komentavo M. Jastramskis. 

Pirmadienio rytą Vyriausiajai rinkimų komisijai jau turint Savivaldos rinkimų rezultatus iš beveik visų rinkimų apylinkių, aiškėja, kad sėkmingiausi renkant Savivaldybių tarybas jie buvo Visuomeniniams rinkimų komitetams. Jie bendrai surinko 26,73 proc. rinkėjų balsų. 

Iš partijų geriausiai sekėsi Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Juos palaikė 16,03 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Lietuvos socialdemokratų partijai teko 13,28 proc. rinkėjų balsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 11,15 proc. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – 5,90 proc. 

Pirmajame ture savivaldybės merus išsirinko: Akmenės rajonas – Vitalijus Mitrofanovas, Birštonas – Nijolė Dirginčienė, Biržų rajonas – Vytas Jareckas, Druskininkai – Ričardas Malinauskas, Jonavos rajonas – Mindaugas Sinkevičius, Joniškio rajonas – Vitalijus Gailius, Kauno miestas – Visvaldas Matijošaitis, Kauno rajonas – Valerijus Makūnas, Neringa – Darius Jasaitis, Palanga – Šarūnas Vaitkus, Pasvalio rajonas – Gintautas Gegužinskas, Rietavas – Antanas Černeckis , Šakių rajonas – Edgaras Pilypaitis , Šalčininkų rajonas -Zdzislavas Palevičius, Šiaulių miestas – Artūras Visockas, Šiaulių rajonas – Antanas Bezaras, Širvintų rajonas – Živilė Pinskuvienė, Švenčionių rajonas – Rimantas Klipčius, Vilniaus rajonas -Marija Rekst. 

Sekmadienį rinkimų apylinkėse piliečiai rinko 60 savivaldybių merų bei 1442 tarybos narius. Dėl šių postų iš viso Savivaldybių tarybų rinkimuose varžėsi 13 666 kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
 
2019.03.04; 09:40
dumbliauskas_m_vytautas

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS. Mykolo Riomerio universiteto doc. V.Dumbliauskas studentams dėsto politikos mokslus. Su politologu Vytautu Dumbliausku kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Pagrindinė pokalbio tema – artėjantys Seimo rinkimai.

Nėra dviejų panašių žmonių. Nėra panašių ir rinkimų. Kiekvieni rinkimai turi specifinių, tik jiems būdingų bruožų. Kuo ypatingi šie Lietuvos Seimo rinkimai?

Vienas iš pagrindinių panašumų lyginant su ankstesniaisiais rinkimais – atsirado naujų partijų. Naujų partijų atsirasdavo ir praėjusiųjų, ir dar ankstesniųjų rinkimų išvakarėse. Omenyje turiu Artūro Paulausko, Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso, Arūno Valinsko partijas. Todėl nenuostabu, jog ir 2012-ųjų metų rinkimų išvakarėse turime naujų politinių darinių, kurie siekia patekti į šalies parlamentą.

Continue reading „Politologas Vytautas Dumbliauskas: “Iš konservatorių tikėjausi žymiai daugiau””

modestas_kolerovas

Latvijos ir Rusijos dvišalių santykių standartai kuriami Rygoje, o ne Maskvoje, ir tai stabdo politinį dialogą tarp šalių, teigė politologas Modestas Kolerovas pristatydamas Rygoje išleistą savo straipsnių rinkinį „Imperijų pulsavimas“.

„Latviška etnokratija kuria naciją, kurios negalima sukurti be priešo įvaizdžio“, – sakė M. Kolerovas. Jo prognozėmis, Latvijoje į valdžią ateis radikali-nacionalistinė partija „Viskas – Latvijai!“, premjeru taps šios partijos lyderis Raivis Dzintarsas, ir atitinkamai blogės Latvijos ir Rusijos santykiai.

Continue reading „Modestas Kolerovas: “Mes privalome gerbti Pabaltijo ir Užkaukazės tautų pasirinkimą, net jeigu jis veda į pražūtį””

laurinavicius_ceslovas

Senamiesty, geroj vietoj, sename name gyvena senutė. Daug vargo ir nelaimių patyrusi tremtinė. Virš jos buto apsigyveno jaunas verslus inteligentas, “prie pinigo”, todėl savo valdas norėtų praplėsti kaimynės “sąskaita”.

Ne kartą jai siūlė nemenką pinigą, bet moteris nesileidžia į kalbas. Ką daryti? – mąsto senutės kaimynas. – Laukti, kol numirs? Kas žino, kada tai atsitiks, o jos buto man reikia dabar. Pabandysiu senę “išrūkyti” kaip lapę iš olos: naktimis triukšmausiu, “netyčia” apliesiu jos buto lubas ir sienas – pati išsinešdins neapsikentusi, pusvelčiui butą parduos.

Continue reading „Kas geriau: nuolankumas ar įžūlumas?”

bielinis_2009

Politikas yra patenkintas tol, kol žurnalistai apie jį rašo ar rodo teigiamai ir pozityviai. Tačiau vos tik pajutęs, kad žurnalistas nori atskleisti kažką neigiamo, o gal ir kompromituojančio, politikas jį pradeda vertinti kaip varžovą.

Politikos ir žiniasklaidos santykį tyrinėjantis politilogas Lauras Bielinis LTV laidoje “Įžvalgos” su Virginijumi Savukynu kalbėjosi apie įtampos kupiną viešąjį lauką, kuriame kasdien susiduria politikai ir žurnalistai, interesai ir asmeninės ambicijos.

Continue reading „Lauras Bielinis: tiesioginiais politikų konkurentais gali tapti ir žurnalistai”