Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lapkričio pirmoje pusėje planuoja vizitą į Vatikaną. Jo metu parlamento vadovė ketina išdėstyti Lietuvos poziciją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
„Taip, planas toks yra, trumpas vizitas numatytas lapkričio pirmoje pusėje“, – Eltai patvirtino V. Čmilytė-Nielsen. Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
Parlamento vadovė neslepia, vizito metu ketinanti išdėstyti Lietuvos pozicija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Suprantama, kad susitikimo metu, jei toks susitikimas, kaip planuojama, įvyks, tai, manau, kad Rusijos karas Ukrainoje bus viena iš pagrindinių temų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visuose savo susitikimuose su užsienio šalių politikais aš visada (…) apie tai kaip Lietuva apskritai mato šį karą ir jo keliamą pavojų ne tik Ukrainai, ne tik Europai, bet viso pasaulio taikai. Tai, manau, kad turėsiu progą apie tai pakalbėti ir savo vizito Vatikane metu“, – pažymėjo ji.
Apie planus vykti į Vatikaną Seimo pirmininkė užsiminė dar rugsėjo pradžioje, tačiau tuomet konkretesnė data dar nebuvo aiški.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl popiežiaus Pranciškaus jauniems rusų katalikams skirto pasisakymo, kuriame jis gyrė „didžiosios Rusijos“ palikimą. Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiems jaunuoliams popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad popiežiaus Pranciškaus pastarieji pasisakymai apie „didžiosios Rusijos“ palikimą užgauna labai daug žmonių, todėl turėtų būti labiau apgalvoti.
Popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito. EPA – ELTA foto
Marselis, Prancūzija, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito, skirto Viduržemio jūrai ir migracijai, jis neša tolerancijos žinią vykstant aštrioms diskusijoms, kaip Europa valdo prieglobsčio prašytojų srautą.
Tai pirmasis per 500 metų popiežiaus vizitas į antrąjį Prancūzijos miestą, kuriame šeštadienį tikimasi 100 tūkst. žmonių, susirinksiančių pamatyti pontifiką jo papamobilyje.
86 metų Pranciškaus kelionė vyksta politiškai jautriu metu. Praėjusią savaitę į mažą Italijos Lampedūzos salą iš Šiaurės Afrikos atvykstančių migrantų antplūdis sukėlė pasipiktinimą Italijoje ir karštas diskusijas visoje Europoje, kaip valdyti šiuos srautus.
Marselis yra istoriniai vartai imigrantams, šis Viduržemio jūros uostas garsėja vienais skurdžiausių rajonų Europoje, kuriuose klesti prekyba narkotikais. Beviltiškos sąlygos, dėl kurių daugelis žmonių palieka savo namus ir rizikuodami ryžtasi naujam gyvenimui, yra svarbi tema dešimtmetį Katalikų bažnyčiai vadovaujančiam Pranciškui. Sekmadienį Vatikane jis pareiškė, kad migracija „nėra lengvas iššūkis (…) bet jį reikia atremti kartu“.
Nepaisant katalikybės nuosmukio Prancūzijoje, popiežiaus vizitas sukėlė didžiulį entuziazmą – mišiose šeštadienio popietę laukiama beveik 60 tūkst. žmonių. Penktadienio popietę popiežius vyks į Notre-Dame de la Garde baziliką, simbolinį paminklą, iš kurio atsiveria vaizdas į miestą, ir melsis su vietos dvasininkais. Po to vyks meditacija su kitų religijų atstovais prie memorialo jūreiviams ir jūroje pražuvusiems migrantams.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2014 m. dingo daugiau nei 28 tūkst. migrantų, mėginusių kirsti Viduržemio jūrą.
Kai Lampedūzoje per tris dienas išsilaipino 8500 migrantų, Europos Sąjunga pažadėjo daugiau pagalbos Romai, tačiau Prancūzija pareiškė nepriimsianti iš salos nė vieno migranto.
Šeštadienį Pranciškaus vadovaujamose mišiose stadione dalyvaus ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Toks jo sprendimas oficialiai pasaulietinėje šalyje sukėlė kairiųjų politikų prieštaravimus, nors pats E. Macronas tvirtino dalyvausiantis „ne kaip katalikas, o kaip pasaulietinės Respublikos prezidentas“. Tuo metu kai kurie dešinieji politikai kritikavo popiežiaus poziciją migrantų atžvilgiu.
Prancūzijos katalikų bažnyčia nyksta
Statistika rodo, kad kadaise Prancūzijoje vyravęs tikėjimas seniai nyksta. Statistikos tarnybos „Insee“ 2019–2020 m. atlikta apklausa parodė, kad tik 29 proc. 18–59 metų prancūzų save laiko katalikais. Tai didžiulis nuosmukis nuo 1962 m., kai tokių buvo 85 procentai.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Net tarp tikinčiųjų tik 8 proc. reguliariai lanko mišias, tikėjimo laikosi tik 67 proc. vaikų, gimusių katalikų šeimose. Šiais metais Prancūzijoje turėtų būti įšventinti vos 88 kunigai.
Pasak istoriko Denis Pelletier, nors katalikybė Prancūzijoje „ilgai buvo labai pliuralistinė (…) tie, kurie dar liko ir yra matomi, yra patys konservatyviausi“. Tai buvo ryšku prieš dešimtmetį per masines demonstracijas prieš gėjų santuokų įstatymą Prancūzijoje.
Politikos srityje per 2022 m. prezidento rinkimus 40 proc. katalikų balsavo už dešiniuosius nacionalistus, įskaitant kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, o už dabartinį prezidentą centristą E. Macroną – tik 29 procentai.
Katalikiškuose sluoksniuose Pranciškaus raginimai priimti migrantus ne visada vertinami geranoriškai. Tačiau jėzuitas Pranciškus palaiko nuoširdžius ryšius su jėzuitų išsilavinimą įgijusiu E. Macronu, jis kreipdamasis į popiežių naudoja neformalų kreipinį „tu“.
Būdamas 12 metų E. Macronas jo paties prašymu buvo pakrikštytas kataliku, bet dabar jis laikomas agnostiku, nors ir labai besidominčiu dvasiniais reikalais.
Prancūzija, 1905 m. įstatymu įtvirtinusi bažnyčios ir valstybės atskyrimą, buvo sukrėsta seksualinės prievartos skandalų, po jų bažnyčia mėgina labiau atsiverti ir pasitaisyti. Pernai atlikta apklausa parodė, jog paprasti katalikai nori didesnės hierarchų kontrolės, kai kurie pasisako už didesnį pasauliečių, ypač moterų, vaidmenį ir kvestionuoja kunigų celibatą.
Tuo pačiu metu musulmonai sudaro jau 10 proc. Prancūzijos gyventojų, plinta evangelikų krikščionybė. Pasak sociologės Daniele Hervieu-Leger, vieną gražią dieną gali atsitikti taip, kad katalikybė šalyje taps antruoju pagal dydį tikėjimu.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su naujuoju Rusijos ambasadoriumi Vatikane, sakiusiu, kad jiedu aptarė pontifiko pastangas atnešti taiką į Ukrainą.
Diplomatas daugelį metų Ivanas Soltanovskis įteikė oficialią akreditaciją 86 metų Katalikų bažnyčios vadovui, sakoma Vatikano pranešime. Jiedu „ypač aptarė popiežiaus specialiojo pasiuntinio Ukrainoje kardinolo Matteo Zuppi misiją, kuria siekiama išspręsti daugelį humanitarinių problemų“, Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė I. Soltanovskis.
„Susitarta tęsti sąžiningą ir atvirą dialogą su Šventuoju Sostu, tradiciškai kuriamą abipusės pagarbos pagrindu“, – pridūrė diplomatas.
Anksčiau šiais metais popiežius paskyrė Italijos Vyskupų konferencijos vadovą M. Zuppi vadovauti taikos misijai, kad karas Ukrainoje būtų sustabdytas. M. Zuppi jau lankėsi Maskvoje, Kyjive ir Pekine.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę užsiminė, kad kardinolas vėl atvyks į Maskvą. Per apskritojo stalo renginį jis, pasak TASS, sakė: „Pastangos su Vatikanu, kurio pasiuntinys vėl atvyks, tęsiamos. Esame pasirengę susitikti su visais, kalbėtis su visais“.
Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį 2022 m. vasarį sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos agresore. Kitą dieną po invazijos Pranciškus atvyko į Rusijos ambasadą prie Šventojo Sosto „pareikšti susirūpinimo dėl karo“, tuomet teigė Vatikanas.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 8 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas penktadienį atmetė Katalikų bažnyčios pastangas tarpininkauti Ukrainai ir Rusijai, naujienų kanale 24 pareiškęs, kad popiežius Pranciškus yra „prorusiškas“. Vatikanas jau kellis mėnesius mėgina surengti abiejų šalių derybas, pasitelkęs specialųjį patarėją.
M. Podoliakas turėjo galvoje pontifiko kreipimąsi į rusų jaunimą vaizdo ryšiu rugpjūčio pabaigoje, kai popiežius kalbėjo apie „didžiąją Motiną Rusiją“ ir buvusius Rusijos imperatorius Petrą Didįjį bei Jekateriną II. Kai kurių apžvalgininkų teigimu, buvo labai panašu, kad Pranciškus giria Rusijos imperializmą.
„Nėra prasmės kalbėti apie Romos pontifiko tarpininką, kai jis užima prorusišką poziciją, kuri yra akivaizdi visiems“, – sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas. Jis sakė, kad tai turėjo „labai neigiamą“ poveikį karui ir pridūrė: „Mes negauname iš Vatikano sąžiningo šio karo įvertinimo ir elgesio modelio“.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas paskyrė kardinolą Matteo Zuppi specialiuoju pasiuntiniu sprendžiant karo Ukrainoje problemą. Jis keliavo į abiejų kariaujančių šalių sostines, Maskvoje susitiko su Rusijos vaikų teisių apsaugos kontroliere Marija Lvova-Belova, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ieškoma karo nusikaltėle.
Popiežius Pranciškus viešuose pasirodymuose nuolat ragina taika užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau niekada tiesiogiai neįvardijo Rusijos agresore, lygiai kaip ir tokios šalys kaip Kinija, irgi parengusi vadinamąjį taikos planą, iki šiol nedavusį jokių rezultatų. Dėl to popiežius kritikuojamas Ukrainoje ir kitose Kyjivą palaikančiose šalyse.
Mongolijoje popiežius pabrėžė tarpreliginio dialogo galią siekiant taikos . EPA-ELTA nuotr.
Ulan Batoras, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus gyrė religijos galią išspręsti konfliktus ir skatinti taiką, jis tai sakė Mongolijos sostinėje Ulan Batore sekmadienį, paskutinę savo vizito, per kurį tikisi nutiesti tiltus su kaimynine Kinija, dieną.
Ryto kreipimasis, į kurį susirinko pagrindinių Mongolijos religijų lyderiai, vyko intymiame Hunų teatre, įsikūrusiame neaukštų kalnų supamame mieste ir suprojektuotame apvalios klajoklių būsto „ger“ formos. Pasiklausyti popiežiaus susirinko krikščionių lyderiai, budizmo ir šamanizmo, islamo ir judaizmo, induizmo, Rusijos stačiatikių bažnyčios, mormonizmo, bahajų ir kitų tikėjimų atstovai.
„Religinės tradicijos, nepaisant jų skirtingumo ir įvairovės, turi įspūdingą potencialą būti naudingos visai visuomenei“, – sakė 86 metų pontifikas. „Jei tautų lyderiai pasirinktų dialogo su kitais kelią“, tai galėtų būti „lemiamas indėlis užbaigiant konfliktus, kurie ir toliau kamuoja tiek daug žmonių pasaulyje“, sakė jis.
Per vizitą Mongolijoje, jaunoje demokratinėje valstybėje, kurios Konstitucija gina religijos laisvę, popiežius netiesiogiai pasiuntė žinią šios valstybės kaimynėms, ypač oficialiai ateistinei Kinijai, kad dvasingumas nekelia grėsmės. Vykdamas į izoliuotą Vidurio Azijos šalį, iš Argentinos kilęs jėzuitas tikisi ne tik padrąsinti mažytę katalikų misionierių ir tikinčiųjų bendruomenę, bet ir pagerinti Vatikano santykius su Pekinu. Mongolija. Ulan Batoras. Popiežius Pranciškus pabrėžė tarpreliginio dialogo galią siekiant taikos . EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį miesto Šv. Petro ir Povilo katedroje vykusiame katalikų misionierių susirinkime popiežius pareiškė, kad vyriausybėms nėra „ko bijoti“ Katalikų bažnyčios. „Vyriausybėms ir pasaulietinėms institucijoms nėra ko bijoti dėl Bažnyčios evangelizacijos darbo, nes ji neturi jokios politinės darbotvarkės“, – pabrėžė pontifikas, konkrečiai nepaminėdamas Kinijos.
Pekino komunistų partija, griežtai kontroliuojanti religines institucijas, atsargiai vertina Katalikų bažnyčią savo teritorijoje. Pernai Šventasis Sostas atnaujino susitarimą su Pekinu, leidžiantį abiem šalims pasisakyti skiriant vyskupus Kinijoje. Kritikai šį žingsnį pavadino pavojinga nuolaida. Tačiau Honkongo vyskupas Stephenas Chow, paklaustas apie akivaizdų popiežiaus įsiteikimą Pekinui, naujienų agentūrai AFP Ulan Batore sakė, kad pontifiko žinia skirta „visam pasauliui“. „Dabar Bažnyčia (…) tikrai nesiekia tapti politine, ir mums tai svarbu, – sakė jis. – Kitaip prarasime pasitikėjimą kaip apie meilę ir tiesą kalbanti institucija“.
„Draugystės piligrimas“
„Draugystės piligrimu“ save vadinantis Pranciškus per vizitą aukštino Mongolijos dorybes, įskaitant jos klajoklius, „gerbiančius trapią ekosistemos pusiausvyrą“. Jis sakė, kad Mongolijos šamanistinės ir budistinės tradicijos gyventi harmonijoje su gamta gali padėti „skubioms ir nebeatidėliotinoms pastangoms apginti ir išsaugoti Žemės planetą“.
Pasak jo, religijos, kai jos nėra „sugadintos“ sektantiškų nukrypimų, padeda kurti sveikas visuomenes. Jos „suteikia apsaugą nuo klastingos korupcijos grėsmės, kuri iš tikrųjų kelia rimtą pavojų bet kurios žmonių bendruomenės vystymuisi“.
Pastaraisiais metais Mongoliją temdė korupcija ir aplinkos būklės blogėjimas, jos sostinėje oro kokybė – prasčiausia pasaulyje, o turto grobstymo skandalas pernai sukėlė protestus gatvėse. Didžiuliams šalies plotams gresia dykumėjimas dėl klimato kaitos, perteklinio ganymo ir kasybos. Ulan Batoras. Popiežius Pranciškus pabrėžė tarpreliginio dialogo galią siekiant taikos . EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį popiežius pakartojo raginimą labiau saugoti aplinką. „Žmonija, susirūpinusi tik žemiškais interesais, galiausiai naikina Žemę ir painioja regresiją su pažanga“, – religiniams lyderiams sakė pontifikas.
Iš 3,3 mln. Mongolijos gyventojų tik maždaug 1400 yra katalikai, šalyje vyrauja budizmas ir šamanizmas. Vis dėlto pamatyti 1,3 mlrd. pasaulio katalikų lyderio didžiulėje Suhbaataro aikštėje, pavadintoje mongolų revoliucijos didvyrio vardu, susirinko daug žmonių. Pranciškaus kelionė taip pat pritraukė maldininkus iš platesnio regiono, tarp jų – Kinijos katalikus, kai kurie jų, laukdami popiežiaus, mojo raudonomis savo šalies vėliavomis.
Sekmadienį popiežius vadovaus mišioms naujai pastatytoje ledo ritulio arenoje.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Vatikanas antradienį stengėsi sušvelninti nesutarimus su Ukraina po to, kai Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“ vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams.
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiai grupei popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“, sakoma internete paskelbtame vaizdo įraše.
„Niekada nepamirškite šio didžio palikimo. Jūs esate didžiosios Motinos Rusijos paveldėtojai, eikite pirmyn su tuo“, – sakė popiežius.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka sakė, kad popiežiaus kalba buvo „labai apgailėtina“.
„Būtent tokia imperialistine propaganda, „dvasinėmis jungtimis“ ir „būtinybe“ gelbėti „didžiąją motiną Rusiją“ Kremlius pateisina tūkstančių ukrainiečių išžudymą ir šimtų Ukrainos miestų bei kaimų sunaikinimą, – pirmadienį vakare sakė jis. – Labai gaila, kad rusiškos didžiavalstybinės idėjos, kurios iš tiesų yra chroniško Rusijos agresyvumo priežastis, sąmoningai ar nesąmoningai sklinda iš popiežiaus lūpų, kurio misija, mūsų supratimu, kaip tik ir yra atverti Rusijos jaunimui akis ir parodyti destruktyvų dabartinės Rusijos vadovybės kursą“.
Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni antradienį išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad pontifiko „ekspromtu“ pasakytos pastabos buvo skirtos „padrąsinti jaunimą saugoti ir skatinti tai, kas yra pozityvaus didžiajame Rusijos kultūriniame ir dvasiniame pavelde“.
Pastabomis „tikrai nebuvo siekiama šlovinti imperinę logiką ir valdžios asmenybes“. Popiežius Pranciškus. Slaptai.lt nuotr.
Popiežius Pranciškus reguliariai ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį jis sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.
Anksčiau šiais metais jis paskyrė aukščiausio rango kardinolą, kuris bandys tarpininkauti siekiant taikos ir kuris jau lankėsi ir Maskvoje, ir Kyjive.
Vatikano oficialus žiniasklaidos portalas pranešė apie popiežiaus vaizdo pranešimą, skirtą Rusijos jaunimo dienai rugpjūčio 25-ąją paminėti, tačiau nepateikė vaizdo įrašo ar konkrečių citatų, kurioms prieštaravo Kyjivas.
Vietoj to buvo pranešta, kad popiežius ragino Rusijos jaunimą būti „taikos kūrėjais“ ir „sėti susitaikymo sėklas“.
Kremlius savo ruožtu palankiai įvertino popiežiaus pastabas. „Pontifikas išmano Rusijos istoriją. Tai labai gerai“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 26 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį didžiausia žurnalistikos nuodėme pavadino „dezinformaciją“ ir netikras naujienas, skleidžiamas siekiant paveikti viešąją nuomonę.
„Dezinformacija yra pirmoji iš žurnalistikos nuodėmių, sakykime, klaidų, – sakė Pranciškus italų žurnalistams Vatikane, kur vyko žurnalistikos apdovanojimo įteikimo ceremonija.
Pats laikomas sumaniu komunikacijos specialistu, pontifikas sugrįžo prie termino „nuodėmė“, kad išvardytų, kaip jis pavadino, keturias žiniasklaidos klaidas, sakoma Vatikano išverstame jo komentarų pranešime.
„Dezinformacija, kai žurnalistika neinformuoja arba blogai informuoja; šmeižtas (kartais jis panaudojamas); diskreditacija, kuri skiriasi nuo šmeižto, bet yra griaunanti; o ketvirtoji yra… meilė skandalams, – sakė jis. „Man, pavyzdžiui, nerimą kelia manipuliacijos tų, kurie įdomiai skleidžia melagingas naujienas, siekdami paveikti viešąją nuomonę“, – sakė jis, ragindamas „atgaivinti atsakomybę“, ypač kai Europa susiduria su tebesitęsiančiu karu Ukrainoje. „Tikiuosi, kad bus suteikta erdvė taikos balsams, tiems, kurie yra pasiryžę užbaigti šį, kaip ir daugelį kitų konfliktų“, – sakė jis.
86 metų Pranciškus, 2013 metais tapęs 1,3 mlrd. pasaulio katalikų vadovu, daug bendrauja su žiniasklaida, interviu metu atrodo laisvas ir šnekus – visiškai kitoks nei jo pirmtakas Benediktas XVI.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Lisabona, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Kitą kartą Pasaulio jaunimo dienos, pagrindinė katalikiško jaunimo šventė, vyks 2027 metais Seule, Pietų Korėjoje, sekmadienį Lisabonoje, pasibaigus šių metų renginiui, sakė popiežius Pranciškus.
„Kitos Pasaulio jaunimo dienos vyks Azijoje, Pietų Korėjoje, Seule, – sakė pontifikas tikintiesiems, susirinkusiems į mišias Lisabonos rytiniame pakraštyje esančiame parke. – Taigi 2027 metais nuo vakarinės Europos sienos jos persikels į Tolimuosius Rytus, ir tai yra gražus Bažnyčios visuotinumo ženklas“.
Apie 1,5 mln. vėliavomis mojuojančių jaunų piligrimų iš viso pasaulio po šio pranešimo pratrūko džiaugsmingais šūksniais.
2014 metais popiežius Pranciškus lankėsi Pietų Korėjoje – tai buvo pirmoji pontifiko kelionė į Aziją per 15 metų.
Ši šalis yra viena iš nedaugelio Romos katalikybės tvirtovių Azijoje. Apie 11 proc. iš maždaug 52 mln. Pietų Korėjos gyventojų yra katalikai, ir šis skaičius išaugo per pastaruosius dešimtmečius.
Lisabonoje prasideda Pasaulio jaunimo dienos. EPA-ELTA nuotr.
Lisabona, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Lisabonoje antradienį prasideda Pasaulio jaunimo dienos. Į šešias dienas truksiančią tikėjimo šventę laukiama atvykstant šimtų tūkstančių piligrimų iš viso pasaulio. Nuo trečiadienio iki sekmadienio Portugalijos sostinėje viešės ir popiežius Pranciškus.
Organizatorių duomenimis, nuolatiniais katalikiško renginio dalyviais užsiregistravo apie 600 000 jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų iš 184 pasaulio šalių. Dauguma jų yra iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, JAV ir renginio šeimininkės Portugalijos. Pagrindiniuose renginiuose – vakaro maldoje su popiežiumi šeštadienį ir baigiamosiose mišiose parko teritorijoje ant Tacho upės kranto sekmadienį, manoma, dalyvių bus gerokai daugiau. Pasaulio jaunimo dienose dirbs 20 000 savanorių iš 150 šalių.
Vis dėlto didžiulis renginys Portugalijoje kelia ne tik susižavėjimą. Šaliai tai, vyriausybės duomenimis, yra didžiausias kada nors organizuotas įvykis. Rengėjai mano, kad dalyvių bus mažiausiai 1,2 mln. Ministras pirmininkas António Costa pabrėžė, kad renginys atneš „neįsivaizduojamą“ naudą.
Vasarį paskelbtas tyrimas, anot kurio, Portugalijos bažnyčioje seksuliai buvo išnaudojama mažiausiai 4 815 vaikų, sukėlė pasipiktinimą ir aptemdė pasirengimą Pasaulio jaunimo dienoms. Nepasitenkinimą taip pat sužadino renginio finansavimas – jam skirta mažiausiai 70 mln. viešųjų lėšų, daugelio gatvių uždarymas ir benamių išvaikymas. Lisabonoje lankantis popiežiui, planuojama virtinė protestų.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Tam tikras planetos dalis šiuo metu veikiant karščio bangoms, potvyniams ir gaisrams, popiežius Pranciškus sekmadienį paragino visų valstybių politinius lyderius imtis daugiau veiksmų dėl klimato kaitos.
Kaip pranešama, pontifikas šį raginimą išsakė po savo tradicinės „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje Vatikane.
„Čia ir daugelyje šalių išgyvename ekstremalius klimato reiškinius, – teigė popiežius. – Dar kartą kreipiuosi į valstybių lyderius, kad būtų imtasi konkretesnių veiksmų siekiant apriboti teršalų išlakas. Tai yra neatidėliotinas iššūkis, kurio nevalia nukelti, tai liečia visus. Apsaugokime mūsų bendrus namus!“
Šventasis Tėvas paminėjo Pietų Korėją neseniai ištikusius potvynius.
Pastarosiomis dienomis Italiją ir nemažą Pietų Europos dalį taip pat užklupo karščių bangos. Tuo metu iš Graikijos Rodo salos dėl miškų gaisrų teko evakuoti tūkstančius žmonių.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 3 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus pasmerkė Korano sudeginimą Švedijoje. „Esu pasipiktinęs ir pasibjaurėjęs“, – sakė jis Saudo Arabijos dienraščio „Al-Ittihad“ leidėjui Hamadui al Kaabiui.
Bet kokią šventa laikomą knygą būtina gerbti iš pagarbos tikintiesiems, pabrėžė Katalikų bažnyčios vadovas. Žodžio laisvė esą niekada neturėtų būti naudojama kaip priemonė niekinti kitus.
Praėjusią savaitę vienas vyras prie pagrindinės Stokholmo mečetės suplėšė ir sudegino Koraną. Švedijos teismai prieš tai nusprendė, kad policija neturi teisės neleisti deginti Korano ir argumentavo tai žodžio laisve. Koranas. Slaptai.lt foto
Korano sudeginimas virtinėje musulmoniškų šalių sukėlė griežtus protestus. Tarp jų yra ir Turkija, kurios parama Švedijai būtina siekiant tapti NATO nare.
Interviu Pranciškus užsiminė ir apie savo sveikatą po pastarosios pilvo operacijos. „Buvo sunku, bet dabar, dėkui Dievui, man jau geriau“, – teigė jis ir padėkojo medicinos personalui už gydymą ir profesionalumą.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o žmona, jo kova prieš ekstradiciją į Jungtines Amerikos Valstijas dėl šnipinėjimo artėja į pabaigą.
Pasaulio Katalikų bažnyčios vadovas Pranciškus per „audienciją priėmė Stellą Assange su šeimos nariais“, sakoma trumpame Vatikano pranešime.
S. Assange tviteryje pranešė, kad jai ir vaikams buvo suteikta privati 86 metų pontifiko iš Argentinos audiencija, ir pridūrė: „Esame priblokšti“.
Julianas Assange’as kali Didžiojoje Britanijoje ir kovoja su ekstradicija į JAV, ten jam gresia teismas už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimą 2010 m., kai jis paskelbė karinius ir diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake. Jei bus pripažintas kaltas, jam gresia dešimtmečiai kalėjimo.
J. Assange‘o šalininkai jį vaizduoja kaip kankinį už žodžio laisvę. 51 metų australas nuo 2019 m. laikomas Belmaršo griežto saugumo kalėjime pietryčių Londone. Prieš tai jis beveik septynerius metus praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos Švedijai dėl kaltinimų seksualine prievarta. Jis tvirtino, kad kaltinimai politiškai motyvuoti ir susiję su „WikiLeaks“ darbu.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Po operacijos ir dešimties ligoninėje praleistų dienų popiežius Pranciškus sekmadienį vėl vadovavo kassavaitinei Viešpaties Angelo maldai šv. Petro aikštėje. Kalbėdamas pro Apaštališkųjų rūmų langą, jis dėkojo tikintiesiems už paramos žinutes, kurių sulaukė gulėdamas ligoninėje.
„Ši žmogiška parama man buvo didelė pagalba ir paguoda“, – sakė pontifikas tūkstančiams susirinkusių piligrimų. 86-erių popiežius po jam atliktos pilvo išvaržos operacijos iš ligoninės buvo išrašytas penktadienį. Benediktas XVI. EPA-ELTA nuotr.
Pastaruoju metu popiežiaus sveikatos būklė kėlė spėliones dėl jo ateities. Dėl besitęsiančių dešiniojo kelio skausmų ir išialgijos pontifikas didžiąją praėjusių metų dalį buvo prikaustytas prie vežimėlio. Kovo pabaigoje jis tris naktis praleido ligoninėje dėl bronchito.
Kovą Pranciškus pabrėžė, kad neketina atsistatydinti. Jo pirmtakas Benediktas XVI, kuris būdamas 95-erių 2022 m. gruodžio 31 d. mirė, įėjo į Bažnyčios istoriją, kai 2013-aisiais dėl sveikatos priežasčių atsistatydino.
Nepaisant sveikatos problemų, Pranciškus neketina atsisakyti planuotų kelionių. Rugpjūčio pradžioje numatyta jo kelionė į Portugaliją, rugsėjo pradžioje į Mongoliją, o rugsėjo gale į Marselį Pietų Prancūzijoje. Nuo pirmadienio Katalikų bažnyčios vadovas atnaujins savo audiencijas ir susitikimus.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Antroji popiežiaus Pranciškaus naktis ligoninėje praėjo gerai, penktadienį pranešė Vatikanas.
„Ši naktis taip pat praėjo gerai“, – trumpame pranešime tvirtino Vatikano spaudos tarnyba, pridurdama, kad vėliau informaciją atnaujins.
86-erių pontifikui trečiadienį Romos Gemelli ligoninėje buvo atlikta tris valandas trukusi išvaržos operacija. Teigiama, kad po pabudimo Šventasis Tėvas buvo geros nuotaikos. Ketvirtadienio vakarą paskelbtame pranešime Vatikanas nurodė, kad popiežiui taikoma „vandens dieta“, o pooperacinis atsigavimas vyksta taip, kaip buvo tikėtasi.
Dėl šios procedūros iki birželio 18 d. atšauktos visos Pranciškaus audiencijos.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 7 d. (dpa-AFP–ELTA). Popiežiaus Pranciškaus operacija, Vatikano duomenimis, praėjo „be komplikacijų“. Tris valandas trukusi operacija baigta, trečiadienio vakarą pranešė Vatikanas. 86-erių pontifikas į ligoninę operacijai buvo paguldytas trečiadienį popiet.
Popiežiui prireikė operacijos dėl randinės pooperacinės išvaržos. 2021 m. jam buvo atlikta storosios žarnos operacija.
Pasak Vatikano atstovo Matteo Bruni, popiežiaus jautė pasikartojančius skausmus. Be to, esą kilo žarnų nepraeinamumo rizika.
Ar Katalikų bažnyčios vadovas jau pabudo po narkozės, nepatikslinta. M. Bruni pareiškė, kad daugiau informacijos bus suteikta vėliau.
Prieš tai pranešta, kad iki birželio 18 d. atšaukiamos visos popiežiaus audiencijos.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį Vatikanas pranešė, kad popiežius Pranciškus vasaros pabaigoje vyks oficialaus apaštališkojo vizito į Mongoliją, informuoja naujienų agentūra dpa.
Katalikų Bažnyčios vadovas šioje Azijos valstybėje planuoja lankytis nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 4 d. prezidento Uchnaagijno Churelsucho ir šalies Bažnyčios vadovų kvietimu. Vatikano oficialus naujienų portalas „Vatican News“ paskelbė, kad Pranciškus taps pirmuoju popiežiumi apsilankiusiu Mongolijoje, kur iš 3 mln. gyventojų tik 1 300 yra katalikai.
Primenama, kad 2020 m. popiežius paskyrė italą Giorgio Marengo apaštaliniu prefektu Ulan Batore, o 2022 m. jis tapo jauniausiu kardinolu pasaulyje. Šventasis Sostas taip pat paskelbė, kad apie vizito programą išsamiau bus pranešta artimiausiomis savaitėmis.
Šiais metais popiežius jau lankėsi Vengrijoje, Pietų Sudane ir Konge. Tačiau keliauti jam tampa vis sunkiau dėl sveikatos problemų su keliais. Lankydamasis Afrikoje popiežius didžiąją dalį susitikimų praleido sėdėdamas, o iš vienos vietos į kitą judėjo naudodamasis neįgaliųjų vežimėliu.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Vatikanas pranešė, kad popiežius Pranciškus karščiuoja ir dėl to penktadienio rytą jam teko atšaukti savo planus.
„Dėl karščiavimo popiežius Pranciškus šįryt nerengė audiencijos“, – tvirtino Vatikano atstovas Matteo Bruni. Jis nedetalizavo.
Apie tai pranešta praėjus dviem mėnesiams po to, kai 86-erių pontifikas buvo hospitalizuotas dėl bronchito. Tada jis ligoninėje praleido tris naktis.
Pastaruoju metu popiežių vis dažniau kamuojančios sveikatos problemos kelia daugelio nerimą. Esama spėlionių, kad Pranciškus gali pasitraukti iš Šventojo Sosto, kaip tai padarė jo pirmtakas Benediktas XVI.
Ketvirtadienį parodytame interviu stočiai „Telemundo“ pontifikas teigė, kad jo sveikatos būklė yra „kur kas geresnė“. „Jau galiu vaikščioti. Mano kelis gyja. Prieš tai vaikščiojau sunkiai, o dabar jau galiu. Kai kuriomis dienomis skausmas didesnis, pavyzdžiui, šiandien“, – sakė popiežius.
Paklaustas apie bronchito diagnozę, Pranciškus nurodė, kad gydytojai ligą pastebėjo laiku. „Jei būtume laukę dar kelias valandas, padėtis būtų gerokai rimtesnė. Tačiau (iš ligoninės) išvykau po keturių dienų“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 18 d. (ELTA). Ukraina ir Rusija sutiko su popiežiaus Pranciškaus pasiūlymu priimti jo specialiuosius pasiuntinius ir aptarti galimas paliaubas.
Tai ketvirtadienį pranešė Vatikano portalas „Il Sismografo“, pažymėdamas, kad anksčiau su abiem šalimis buvo pasiektas principinis susitarimas dėl popiežiaus specialiųjų pasiuntinių priėmimo. Gautomis žiniomis, Vatikanui buvo iškelti keli svarbūs klausimai, pavyzdžiui, ar bus du pasiuntiniai, ar tik vienas lankysis dviejose sostinėse. Šalys taip pat paprašė duomenų apie pasiuntinius, kurie leistų susipažinti su jų biografijomis.
„Il Sismografo“, nepatikslindamas savo informacijos šaltinių, praneša, kad, preliminariais duomenimis, į Kyjivą vyks Italijos vyskupų konferencijos vadovas kardinolas Matteo Zuppi, o į Maskvą – Rytų bažnyčių kongregacijos prefektas arkivyskupas Claudio Gugerotti. Bet šios kandidatūros nėra galutinės.
Claudio Gugerotti buvo apaštališkasis nuncijus Sakartvele, Armėnijoje, Azerbaidžane, Didžiojoje Britanijoje. 2015–2020 metais jis buvo apaštališkasis nuncijus Ukrainoje. 2022 metų lapkritį jis buvo paskirtas Rytų bažnyčių kongregacijos prefektu.
Matteo Zuppi – buvęs Bolonijos arkivyskupas ir Romos vyskupas augziliaras 2012–2015 metais. 2019 metais jis buvo įšventintas į kardinolus. Nuo 2022 metų gegužės – Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas. Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Balandžio pabaigoje popiežius žurnalistams pareiškė, kad esą Vatikanas dalyvauja taikos misijoje, kuria siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau tiek Ukrainos, tiek Rusijos atstovai pareiškė nežinantys apie jokią misiją, kurioje dalyvautų Vatikanas.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Vatikane, kur pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Susitikimo metu jie aptarė ukrainiečių vaikų deportacijos klausimą, V. Zelenskis taip pat supažindino popiežių su Ukrainos taikos formule.
Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gegužės 14 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, kad Vatikano pastangos užmegzti dialogą su Rusija dėl taikos yra perspektyvios.
„Su visa pagarba popiežiui: reikalas tas, kad mums reikia ne tarpininkų tarp Ukrainos ir agresoriaus, okupavusio mūsų teritorijas, o veiksmų plano, kaip užtikrinti teisingą taiką Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis Italijos transliuotojo „Rai 1“ laidai „Porta a Porta“. Jis buvo konkrečiai paklaustas apie galimą popiežiaus tarpininkavimą.
Praeitis, anot V. Zelenskio, parodė, kad tarpininkavimas prezidentaujant Vladimirui Putinui yra neįmanomas. „Jokia pasaulio šalis negali to padaryti“, – teigė jis. V. Zelenskis prisiminė vadinamąjį 2014 m. Minsko taikos susitarimą dėl smurto nutraukimo Rytų Ukrainoje. Jis esą daug metų nieko nedavė, o galiausiai Maskva užpuolė Ukrainą.
Paklaustas, ar šiuo metu apskritai kalbėtų su V. Putinu, V. Zelenskis teigė: „Ne, apie ką mes kalbėtume?“ V. Putinas esą galėtų teoriškai padaryti diplomatinių nuolaidų. „Tačiau po metų jis vėl pradėtų žudyti iš naujo“, –pabrėžė Ukrainos vadovas.
Šeštadienis lankydamasis Romoje V. Zelenskis susitiko su popiežiumi Pranciškumi.
Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį Vatikane priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir aptarė nuo Rusijos sukelto karo nukentėjusiems žmonėms reikalingą pagalbą, informuoja AFP.
Vatikano išplatintame pranešime sakoma, kad popiežiaus asmeninė audiencija su V. Zelenskiu truko 40 minučių, o jos metu buvo aptarta „besitęsiančio karo sukelta humanitarinė ir politinė situacija Ukrainoje“. Tačiau Rusija pranešime nebuvo įvardinta tiesiogiai.
86-erių metų pontifikas užtikrino V. Zelenskį nuolat besimeldžiąs ir prašąs Dievo taikos dar nuo 2022 m. vasario ir tai liudija daugelis jo viešų pareiškimų.
Ukrainos prezidentas ir Vatikano vadovas sutiko, kad humanitarinė pagalba Ukrainos žmonėms privalo tęstis. Popiežius ypač pabrėžė, kad skubi parama reikalinga labiausiai pažeidžiamiems žmonėms – nekaltoms karo aukoms.
Po susitikimo V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ rašė esąs dėkingas už popiežiaus Pranciškaus asmeninį dėmesį milijonų ukrainiečių tragedijai. Jis teigė, kad taip pat buvo aptartas dešimčių tūkstančių vaikų likimas, kuriuos Rusija prievarta išvežė iš Ukrainos.
Anksčiau šeštadienį V. Zelenskis susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjere Giorgia Meloni, o sekmadienį lankysis Vokietijoje.
Balandžio mėnesį popiežius priėmė Ukrainos premjerą Denysą Šmyhalį, kuris pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje. Premjeras taip pat paprašė pagalbos susigrąžinant vaikus, kuriuos rusai prievarta išvežė iš šalies. Pranciškus vėliau patvirtino žurnalistams norįs padėti.
