Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, gruodžio 15 d. (tca/dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas gavo smūgį iš Floridos gubernatoriaus Rono DeSantiso dar vienoje apklausoje apie galimą 2024 metų respublikonų prezidento pirminių rinkimų dvikovą.
Praėjus mėnesiui po nesėkmingo kampanijos starto, trečiadienį paskelbtoje „The Wall Street Journal“ apklausoje D. Trumpą palaiko tik 38 proc. tikėtinų respublikonų rinkėjų pirminiuose rinkimuose, o R. DeSantisą – 52 proc.
Apklausa parodė, kad D. Trumpas pirmauja tarp tų rinkėjų, kurie save laiko „labai konservatyviais“ ir neturi aukštojo išsilavinimo, o R. DeSantisas populiaresnis tarp save laikančių „šiek tiek konservatyviais“ ir turinčių aukštąjį išsilavinimą.
Apklausoje teigiama, kad 86 proc. respublikonų palankiai vertina R. DeSantisą, t. y. gerokai daugiau nei 71 proc. respondentų, teigiančių tą patį apie D. Trumpą. Buvo apklausta apie 1 500 rinkėjų, galima paklaida – 2,5 proc.
Ši apklausa atlikta praėjus dienai po to, kai atskira Safolko universiteto ir „USA Today“ apklausa parodė, kad tarp respublikonų ir į respublikonus linkstančių rinkėjų R. DeSantis 23 proc. lenkia D. Trumpą.
Daugelis politikos analitikų abiejose pusėse kaltina D. Trumpą dėl respublikonų pralaimėjimo kadencijos vidurio rinkimuose. Jo parinkti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatai daugiausia pralaimėjo, ypač pagrindinėse svyruojančiose valstijose, o tai leido demokratams išlaikyti Senato kontrolę ir patirti minimalius nuostolius netekus kelių vietų Atstovų Rūmuose.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, spalio 26 d. (ELTA). JAV prezidento Joe Bideno populiarumo reitingas prieš vidurio kadencijos rinkimus lapkričio 8 d. toliau mažėja. Kaip rodo naujienų agentūros „Reuters“ ir tyrimų instituto „Ipsos“ atlikta apklausa, prezidento darbą teigiamai vertina jau tik 39 proc. apklaustų amerikiečių.
Šis skaičius dar labiau priartėjo prie žemiausio lygio nuo J. Bideno atėjimo į valdžią 2021 m. Prieš savaitę prezidento populiarumas siekė 40 proc.
Smunkantys J. Bideno reitingai kursto prognozes, kad jo Demokratų partija lapkritį gali netekti daugumos Atstovų rūmuose ir Senate.
Šios savaitės „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausoje maždaug trečdalis dalyvių didžiausia šalies problema įvardijo ekonomiką, palyginti su tik vienu iš dešimties respondentų, pagrindine problema įvardijusių nusikalstamumą. Tuo metu vos vienas iš dvidešimties apklaustųjų kaip didžiausią nusiskundimą paminėjo nacionaliniu mastu atimtą teisę į abortą.
Ši apklausa vyko dvi dienas. Joje dalyvavo 1 005 suaugę JAV gyventojai, įskaitant 447 demokratus ir 369 respublikonus.
Joe Bidenas. Populiarumas išaugo. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Likus keliems mėnesiams iki JAV Kongreso rinkimų, vėl daugiau amerikiečių remia prezidentą Joe Bideną, rašo agentūra „Reuters“.
„Reuters“/“Ipsos“ apklausa rodo, kad prezidento darbu šiuo metu patenkinti 41 proc. žmonių. Tai pirmas kartas nuo birželio pradžios, kai šis rodiklis viršija 40 proc.
J. Bideno demokratai pastaruoju metu priėmė virtinę reformų. Be to, yra infliacijos mažėjimo ženklų, pavyzdžiui, smunka benzino kaina.
Vidurio kadencijos rinkimai vyks lapkričio pradžioje. Jų metu bus renkami Atstovų Rūmų nariai bei trečdalis Senato. Prognozuojama, kad demokratai bent Atstovų Rūmuose praras daugumą. Tokiu atveju respublikonai galės blokuoti J. Bideno įstatymus.
Daugelis įmonių pradeda naudoti SEO optimizavimą. Tokiu būdu jie reitinguoja savo svetaines ir kyla įprastoje „Google“ paieškoje.
Tikriausiai ne visi klientai žino, kaip dirba SEO agentūros, kokius darbus jos atlieka ir ką jose dirba žmonės. Straipsnyje papasakosime, kaip veikia SEO agentūra.
Pasirašius sutartį, atliekamas SEO auditas – nustatomos vidinės ir išorinės SEO klaidos, trūkumai ir taisytini dalykai. Paprastai atliekant tokią analizę nustatomi šie SEO kriterijai: meta pavadinimas ir meta aprašymas, serverio klaidos, puslapio įkėlimo greitis, robots.txt, svetainės schema, https versija (ar įdiegtas SSL sertifikatas) arba teisingai įdėtos antraštės, arba vidinis susiejimas, arba nerasta puslapio klaidos, nėra optimizuotų nuotraukų, vaizdo įrašų nuorodų.
Tada atliekama raktažodžių analizė. Svarbu nustatyti tas raktinių žodžių frazes, kurių „Google“ ieško dažniausiai ir kurios gali sukelti daugiau konversijų. Raktažodžių rezultatai pateikiami klientui.
Remiantis analizės metu gauta informacija, seka puslapio meniu pertvarkymas. Dažniausios užduotys yra šios: naujų vidinių puslapių kūrimas, tinklaraščio įrašų kūrimas, Google My Business optimizavimas, esamų puslapių metaduomenų (metapavadinimų ir meta aprašymų) perrašymas, vidinių nuorodų tinklo kūrimas, miniatiūrų aprašymas naudojant ALT tekstą ir metapavadinimų formą. Dažnai reikia kurti naują turinį, jei jis prastas arba neinformatyvus.
Atlikus techninį optimizavimą, visi naujai sukurti ar modifikuoti vidiniai puslapiai iš naujo indeksuojami Google paieškos pulte. Galbūt to nedarysite, bet jei specialistas leis iš naujo indeksuoti puslapius, Google greičiau pastebės pokyčius.
Tada raktinių žodžių pozicijos kyla greičiau.
Kita svarbi SEO paslaugų proceso dalis – Google Mano verslo profilio sukūrimas ir optimizavimas. GMB puslapyje reikia nurodyti pavadinimą, adresą, telefoną, el. pašto adresą, svetainę, veiklos sritį, žemėlapį, aprašymą, produktus, akcijas, nuolaidas, specialius pasiūlymus, nuotraukas, logotipą, Youtube nuorodas, sukurti mini puslapį. Mano verslo paskyra gali būti optimizuota konkrečioms raktinių žodžių frazėms, kad padidėtų jų pozicija Google. Google kartais rodo tris žemėlapio pozicijas pirmame puslapyje, kai įvedate tinkamą raktinį žodį, būtent todėl, kad tie trys profiliai yra gerai optimizuoti.
Paskutinis ir ilgiausiai veikiantis SEO optimizavimo žingsnis yra nuorodų kūrimas. Iš pradžių SEO specialistai prideda kliento svetainę į savo turimą katalogų duomenų bazę. Tokie katalogai turi didelį svorį Google požiūriu ir padeda paįvairinti svetainę tarp konkurentų. Po to seka SEO tekstų rašymas ir jų talpinimas susijusiomis temomis. Tokiuose straipsniuose yra aktyvuotos nuorodos į svetainę. Puslapiai turi atitikti tam tikrus kriterijus: jie turi aukštą autoritetą, kai yra susiję su seo straipsnio tema.
Skaitykite daugiau apie SEO struktūrą- paspaudę šią nuorodą.
Atsargiai – nenukrisk. Slaptai.lt foto
Pastarosios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai ir toliau nepasitiki su keliomis krizėmis iškart besitvarkančiu Ingridos Šimonytės vadovaujamu Ministrų Kabinetu. Net penkti Vyriausybės nariai rikiuojasi dešimtuke, kuriame –didžiausią gyventojų nepasitikėjimą turintys šalies politikai.
Tačiau, kaip rodo apklausos, reitinguose dinamiką užtikrino ne tik per vasarą augęs nepasitikėjimas I. Šimonyte ir atskirais jos Vyriausybės ministrais. Lyginant gegužės ir rugpjūčio mėnesio duomenis, didžiausi pokyčiai – vertinant prezidentą Gitaną Nausėdą. Nors šiuo laikotarpiu prezidentu nepasitikinti gyventojų dalis iš esmės nesikeitė, ženkliai sumažėjo piliečių, kurie teigia pasitikį prezidentu.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20 – 31 dienomis atliktų „Baltijos tyrimų“ apklausų metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Tyrimą atlikę sociologai taip pat prašė nurodyti visuomenės veikėjus, kuriais jie nepasitiki.
Per tris mėnesius sumažėjo gyventojų, pasitikinčiu G. Nausėda
Pasitikėjimo reitinge didžiausi pokyčiai ties prezidento Gitano Nausėdos pavarde. Gyventojų, teigiančių, kad labiausiai pasitiki šalies vadovu, nuo pavasario pabaigos sumažėjo 7,8 procentinio punkto: nuo 26,4 proc. gegužės mėnesį iki 18,6 proc. rugpjūčio pabaigoje. Nepaisant to, kad per tris mėnesius pasitikėjimas prezidentu sumažėjo labiausiai, jis išlieka šiuo atžvilgiui geriausiai vertinamas asmuo Lietuvoje.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Per tą patį laikotarpį sumažėjo ir pasitikėjimas premjere Ingrida Šimonyte. Lyginant su analogiška apklausa pavasario pabaigoje, pasitikėjimas Vyriausybės vadove smuktelėjo beveik 3 procentiniais punktais (2,9 proc.). Rugpjūtį pasitikėjimą I. Šimonyte deklaravo 8,1 proc. gyventojų, trimis mėnesiais anksčiau tokių buvo 11 proc.
Šiuo metu I. Šimonytė reitingų lentelėje yra trečia, ją lenkia G. Nausėda ir dvi kadencijas valstybei vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rugpjūčio pabaigoje D. Grybauskaite pasitikėjo 10,3 proc. gyventojų, pavasario pabaigoje pasitikėjimas prezidente buvo šiek tiek mažesnis – 8,1 proc.
Toliau pasitikėjimo reitinge rikiuojasi prezidentas Valdas Adamkus (7,9 proc.), socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė (7,4 proc.), ekspremjeras Saulius Skvernelis (7,2 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (4 proc.), „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,8 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspakichas (3,6 proc.), konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis (3,1 proc.) ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (31,3 proc.).
Pasitikėjimas šiais politikais nuo pavasario reikšmingai nepasikeitė – svyravimai išliko apklausos paklaidos ribose.
Iš viso rugpjūčio mėnesį respondentai paminėjo 99 visuomenės veikėjus (prieš 3 mėnesius nurodė 73), kuriais jie labiausiai pasitiki. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų tvirtino, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar apskritai neatsakė į šį klausimą.
Nepasitikėjimo reitingo lyderiai nesikeičia – „dešimtuke“ penki dabartinės Vyriausybės nariai
Rugpjūčio mėnesį paprašius nurodyti, kuriais visuomenės veikėjais labiausiai nepasitikima (pavardes respondentai taip pat įvardino patys), gyventojai paminėjo 50 pavardžių. Trimis mėnesiais anksčiau darytoje analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 52 pavardės.
Asmenybių, kuriomis gyventojai nepasitiki labiausiai, dešimtuke dominuoja I. Šimonytės Ministrų Kabineto nariai.
Pavasario pabaigoje – dar iki migrantų krizės – prasčiausią vertinimą turinčių asmenybių dešimtuke rikiavosi 4 Ministrų Kabineto nariai.
Vasarai baigiantis šį dešimtuką papildė dar viena dešiniųjų Vyriausybės ministrė.
Šio „antireitingo“ lydere išlieka premjerė I. Šimonytė. Be to, per tris mėnesius ja nepasitikinčių gyventojų dalis ūgtelėjo 6,3 procentinio punkto – nuo 18 proc. gegužės mėnesį iki 24,3 proc. rugpjūčio mėn.
Panašiu tempu (6 procentiniai punktais) augo ir piliečių dalis, kuri tvirtina, kad nepasitiki užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Gegužę konservatorių lyderiu nepasitikėjo 13,9 proc., gyventojų, rugpjūčio mėnesio pabaigoje tokių jau 19,9 proc.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kurį laiką itin sparčiai augęs nepasitikėjimas ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vasaros laikotarpiu liko stabilus. Rudens politinį sezoną Laisvės partijos lyderė pasitiko turėdama 15,7 proc. siekiantį gyventojų nepasitikėjimą, o pavasario pabaigoje tokių buvo 16,2 proc.
Į asmenybių, kuriomis labiausiai nepasitikima, dešimtuką pateko dar du dešiniųjų Vyriausybės ministrai. Kaip ir A. Armonaitė, jie daugiausiai susilaukia opozicijos kritikos. Tai, kad nepasitiki sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, teigė 7,2 proc. gyventojų (trimis mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 5,4 proc.), panaši gyventojų dalis teigė nepasitikį vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite (rugpjūčio pabaigoje nepasitikėjimas siekė 6,4 proc.).
Galima pažymėti, kad pavasarį nepasitikinčiu A. Bilotaite buvo vos 0,4 proc. Taigi iki tol „nepasitikėjimo reitinge“ nefigūravusią ministrę į politikų, turinčių nepalankiausią vertinimą, dešimtuką „atvedė“ vasarą Lietuvos – Baltarusijos pasienyje kilusi migrantų krizė.
Po dalyvavimo mitinguose ir riaušėse dvigubai išaugo nepasitikinčių P. Gražuliu
Atliktos apklausos parodė, kad tarp prasčiausiai vertinamų visuomenės asmenybių yra ir opozicijos atstovai. Ženkliai augo nepasitikėjimas kontroversiškai vertinamu parlamentaru Petru Gražuliu. Tai, kad žmonės šį nuolat į skandalus įsiveliantį politiką apklausoje minėjo kur kas dažniau nei įprasta, veikiausiai lėmė dėmesys, kurio jis susilaukė dalyvaudamas rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusiame mitinge ir vėliau tų pačių mitingo dalyvių surengtose riaušėse. Rugpjūčio pabaigoje P. Gražuliu nepasitikėjo 10,7 proc. respondentų, trimis mėnesiais anksčiau tokių buvo 4,5 proc.
Tarp politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, rikiuojasi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Turėdamas 7,9 proc. visuomenės dalies nepasitikėjimą jis užima penktą „antireitingo“ vietą. Nepasitikėjimas šiuo politiku trimis mėnesiais anksčiau siekė 10,2 proc.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Panaši gyventoju dalis teigia nepasitikinti Darbo partijos pirmininku V. Uspaskichu: rugpjūtį tokių buvo 7,3 proc. Per tris mėnesius ši gyventojų dalis iš esmės nesikeitė.
Turinčių didžiausią nepasitikėjimo reitingą dešimtuką užbaigia profesorius Vytautas Landsbergis (6,2 proc.) ir prezidentas Gitanas Nausėda. Per tris mėnesius nepasitikėjimo reitingas abiem politikais reikšmingai nesikeitė.
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20 – 31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Laisvų vietų politikoje nėra. Slaptai.lt nuotr. Per tris mėnesius sumažėjo visų svarbiausių valstybės institucijų vadovų: prezidento, Vyriausybės, Seimo pirmininkės vertinimai, tai rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20 – 31 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Tuo metu dviejų politikų – Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir premjerės Ingridos Šimonytės vertinimai šių metų rugpjūtį yra patys prasčiausi nuo tada, kai apklausose jie pradėti vertinti.
Per šiuos 3 mėnesius visuomenė palankiau ėmė vertinti tik dvi kadencijas Lietuvai vadovavusią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė dr. Ainė Ramonaitė sako, kad tokios tendencijos yra rimtas signalas dabartinei valdančiajai daugumai.
„Daugelis apklausų rodė panašų vaizdą, kad reitingų kritimas yra didelis. Čia yra kuo susirūpinti dabartinei Vyriausybei“, – Eltai apklausos rezultatus komentavo A. Ramonaitė.
Lyginant su gegužės pabaigoje vykusia apklausa, labiausiai (18 proc.) sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina sostinės merą R. Šimašių, o dar santykinai daugiau už kitus sumažėjo palankiai vertinančių trijų svarbiausių valdžios institucijų vadovus – prezidentą Gitaną Nausėdą (palankiai vertinančių sumažėjo 12 procentinių punktų), premjerę Ingridą Šimonytę (9 proc.) bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (7 proc.).
Per šį laikotarpį 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių eurokomisarą Virginijų Sinkevičių ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, 5 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių Seimo narį Aurelijų Verygą, žurnalistą Andrių Tapiną bei Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą, o 4 procentiniais punktais pablogėjo dar 5 politikų vertinimas (Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio, Gabrieliaus Landsbergio, Aušrinės Armonaitės bei Valdemaro Tomaševskio).
Smarkiai sumenko R. Šimašiaus palankus vertinimas: priežastis labai konkreti
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Labiausiai per paskutinius mėnesius blogėjo šalies gyventojų nuomonė apie R. Šimašių. Lyginant su gegužės mėnesiu, palankiai jį vertinančių sumažėjo 18 procentinių punktų bei vertinančių nepalankiai padaugėjo net 22 procentiniais punktais (2021 m. gegužę 39 proc. jį vertino palankiai ir 47 proc. nepalankiai). Iki tol geriausiai R. Šimašių šalies gyventojai buvo įvertinę 2015 m. balandį (tada jį palankiai vertino 61 proc. ir nepalankiai 18 proc.).
VU TSPMI politologės nuomone, konkreti tokio vertinimo priežastis yra po R. Šimašiaus vestuvių su architekte Gilma Teodora Gylyte kilę klausimai dėl galimo interesų konflikto.
„Turbūt tai susiję su ta istorija dėl vedybų ir po to iškilusiais klausimais dėl interesų konfliktų. Aišku, čia galima bandyti ieškoti ir kitų priežasčių, kaip Laisvės partija. Bet spėčiau, kad čia vis tiek ta priežastis tokia pakankamai banali ir konkreti“, – įsitikinusi A. Ramonaitė.
Neigiamas I. Šimonytės vertinimas prasčiausias nuo 2008-2012 m. finansų krizės laikų
Ministrės pirmininkės I. Šimonytės blogiausi iki šiol stebėti vertinimai buvo 2011 m. gruodžio mėnesį (tada ją 28 proc. vertino palankiai ir 61 proc. nepalankiai), o šių metų vasaros pabaigoje apklausti gyventojai šią politikę įvertino dar prasčiau (26 proc. palankiai ir 67 proc. nepalankiai). Palankiausiai I. Šimonytė buvo vertinama 2016 m. lapkritį, kai daugiau nei pusė (53 proc. ) apklaustų gyventojų ją vertino palankiai ir trys iš dešimties (29 proc. ) nepalankiai.
Pasak A. Ramonaitės, toks I. Šimonytės vertinimas kur kas labiau susijęs ne su migrantų krize ir COVID-19 pandemija, tačiau su valdančiųjų reakcija į pastaraisiais mėnesiais šalyje vykusius protestus.
„Aišku, viena vertus, tos dvi krizės susidėjo, bet čia turbūt yra rimtesnė problema: tie protestai, kurie vyko, tebevyksta, jie atspindi šitą situaciją, nes tai nėra kelių žmonių, kurie atėjo, nuomonė, bet vis dėlto išreiškiantys ir platesnį nepasitenkinimą Vyriausybės veikla“, – svarstė politologė. Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
„Bijau, kad čia viena iš pagrindinių problemų gal ir yra nelabai teisingas atsakas į tuos protestus. Per tuos paskutinius mėnesius, objektyviai žiūrint, niekas čia kažkaip nepakito, nepablogėjo situacijos valdymas, bet pablogėjo žmonių supratimas apie Vyriausybę dėl neteisingai pozicionuojamo santykio su visuomene“, – pridūrė ji.
Palankaus Prezidentūros vertinimo mažėjimą galėjo lemti G. Nausėdos blaškymasis
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Kaip parodė 2021 m. rugpjūčio antroje pusėje vykusi apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: bažnyčia (71 proc. ), Prezidento institucija (61 proc. ) bei savivaldybėmis (57 proc. ). Kaip ir anksčiau, mažiausiai gyventojai pasitiki Lietuvos Vyriausybe (27 proc. pasitiki ir 68 proc. nepasitiki) ir Lietuvos Seimu (18 proc. pasitiki ir 78 proc. nepasitiki).
Lyginant su prieš 3 mėnesius vykusia apklausa (2021 m. gegužę), nepasikeitė tik bažnyčios vertinimas, o visų kitų institucijų vertinimai pablogėjo. Labiausiai (13 procentinių punktų) sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 74 proc. iki 61 proc. ), 10 procentinių punktų per šį laikotarpį sumažėjo pasitikinčių Lietuvos Vyriausybe (nuo 37 proc. iki 27 proc. ) ir Lietuvos žiniasklaida (nuo 52 proc. iki 42 proc. ), o 7 procentiniais punktais pablogėjo Seimo vertinimas (nuo 25 proc. iki 18 proc.).
Tai, kad sumažėjo tiek paties prezidento G. Nausėdos, tiek Prezidentūros teigiamas vertinimas, VU TSPMI politologė priežastis įžvelgia šalies vadovo užimtoje pozicijoje visuomenę pastaraisiais mėnesiais skaldžiusiais klausimais.
„Iš paties prezidento jaučiasi blaškymosi, kurią pusę palaikyti. Bet aišku, jam šia prasme yra sunkiau dėl to, kad kai visuomenė yra šitaip susiskaldžiusi, o prezidento reitingai paprastai būna iš principo didesni negu Vyriausybės, o palankus vertinimas būna toks platesnis iš visokių politinių jėgų, nepriklausomai ideologinių pažiūrų. Tai dabar šitoje situacijoje įtikti abiems konfliktuojančioms pusėms yra faktiškai neįmanom. Arba tu netinki vienai arba kitai, arba abiems iš karto, nes neaišku, kurioje pusėje esi“, – aiškino A. Ramonaitė.
Palankiausiai vertinami visuomenės veikėjai
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2021 m. rugpjūčio pabaigoje vykusi apklausa parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Prezidentą Valdą Adamkų (82 proc. ), o 3 visuomenės veikėjus palankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustų gyventojų: Prezidentę D. Grybauskaitę (62 proc. ), prezidentą G. Nausėdą (60 proc. ) bei LSDP pirmininkę V. Blinkevičiūtę (56 proc. ). Dar 4 politikais bei visuomenės veikėjais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki (Visvaldas Matijošaitis, Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis ir Remigijus Žemaitaitis), o likusius visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.
Nepalankiausiai vertinami politikai
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino šeši iš dešimties ar daugiau apklaustųjų) šių metų vasaros pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 9 politikus – Aušrinę Armonaitę (nepalankiai vertina 77 proc. ), Gabrielių Landsbergį (74 proc. ), Vytautą Landsbergį (72 proc. ), R. Šimašių (69 proc. ), Arūną Dulkį (68 proc. ), I. Šimonytę (67 proc. ), Valdemarą Tomaševskį (65 proc. ), Petrą Gražulį (63 proc. ) ir Ramūną Karbauskį (59 proc.).
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20 – 31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
Nauja ataskaita, grindžiama 12-oje Europos Sąjungos (ES) valstybių atlikta apklausa, rodo, kad kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra labai gerbiama ir kad pasaulyje būtų buvę daugiau konfliktų, jei ji nebūtų ėjusi pareigų.
Apklausa, kurią atliko Europos užsienio reikalų taryba (ECFR), rodo, kad gerokai daugiau nei trečdalis europiečių pageidauja daugiau Vokietijos lyderystės Europos Sąjungoje.
36 proc. apklaustųjų teigė, kad pasitiki Vokietija dėl ekonomikos ir finansų politikos, 35 proc. pasitiki Vokietija ginant žmogaus teises.
Pati A. Merkel tebėra labai gerbiama, nepaisant griežtų taupymo priemonių, kurių ji ėmėsi po 2008 m. finansų krizės, ir to, kaip ji tvarkėsi su 2015 m. pabėgėlių krize.
Ataskaitoje teigiama, kad ES piliečiai mano, jog tarptautinių konfliktų būtų buvę daugiau, jei A. Merkel nebūtų buvusi kanclerė, – ši nuomonė stipriausia Ispanijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje. Ir ji laikoma stipria potencialia kandidate į ES prezidentės pareigas ateityje, nes yra vertinama kaip vienijanti jėga.
ECFR ataskaitoje „Anapus merkelizmo: ko europiečiai tikisi iš Vokietijos po rinkimų“ teigiama, kad kita Vokietijos vyriausybė turės pateikti aiškių idėjų, kaip apginti teisinės valstybės principą ES. Ji taip pat turės sunkiai dirbti, kad išsaugotų pasitikėjimą, kurį Vokietija pelnė A. Merkel valdymo eroje.
ECFR apklausa apėmė 12 ES valstybių narių, turinčių iš viso 300 mln. gyventojų ir generuojančių 80 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Paskutinės „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad, praėjus 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, visuomenė labiausiai nepasitiki būtent premjere Ingrida Šimonyte ir dar dviem jos Vyriausybės ministrais. Pastaruoju metu kritikos dėl nesubalansuoto požiūrio LGBTQ tema iš valdančiųjų bei apžvalgininkų susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda per mėnesį, kuomet Prezidentūros pozicija šiais klausimais dažnai minėta viešojoje erdvėje, sugebėjo savo reitingus pasigerinti.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys), taip pat nurodyti visuomenės veikėjų pavardes, kuriais jie pasitikėjimo neturi.
Per mėnesį išaugo pasitikėjimas prezidentu
Ketvirtadalis (26,4 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė prezidentą Gitaną Nausėdą kaip visuomenės veikėją, kuriuo jie labiausiai pasitiki. Lyginant su balandžio apklausos duomenimis, pasitikėjimas šalies vadovu išaugo 6,6 procentinio punkto. Galima sakyti, kad prezidento reitingas grįžo į 2020 m. birželio lygį, kuomet jį palankiai vertinančių buvo 26,7 proc.
I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas – stabilus
„Baltijos tyrimams“ paklausus, kuriais visuomenės veikėjais žmonės pasitiki labiausiai, taip pat dažnai minėtas ir premjerės vardas. Tai, kad pasitiki Ingrida Šimonyte, gegužės pabaigoje nurodė 11 proc. gyventojų. Taigi visuomenės pasitikėjimas Vyriausybės vadove, lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, reikšmingai nesikeitė – balandį premjere pasitikėjo 12,3 proc. respondentų. Kritimas. Slaptai.lt nuotr.
Trečioje pasitikėjimo reitingo pozicijoje rikiuojasi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Gegužę ja pasitikinčių buvo 8,1 proc. Tuo metu balandį pasitikėjimas siekė 6,7 proc. Šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus – ketvirtas, juo pasitiki 7,9 proc. piliečių (balandį buvo 8,5 proc.).
Tarp penkių didžiausią pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Pavasariui baigiantis tai, kad pasitiki opozicijos lyderiu, teigė 6,3 proc. respondentų (balandį – 8,2 proc.).
V. Blinkevičiūtė toliau augina reitingus
Tapusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė jau kuris laikas gerina savo reitingus.
Pavyzdžiui, prieš metus teigiančių, kad pasitiki V. Blinkevičiūte buvo 1,5 proc. respondentų. 2021 m. balandį tokių jau buvo 2,5 proc. O po mėnesio, V. Blinkevičiūtei viešojoje erdvėje kalbant vis dažniau ir jau kaip LSDP pirmininkei, ja pasitikinčių gretos išaugo 3,7 procentinio punkto. Taigi gegužės pabaigoje LSDP pirmininke pasitiki 6,2 proc. gyventojų – su tokiu rezultatu ji reitingų lentelėje šešta.
Visuomenės veikėjų, kuriais pasitikima labiausiai, dešimtuke taip pat rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (pasitiki 4,6 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (4,1 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (2,9 proc.) bei Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (2,9 proc.).
Iš viso 2021 metų gegužę respondentai paminėjo 73 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 98), kuriais jie labiausiai pasitiki. Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
Nepasitikėjimo reitingo lyderiai – dabartinės Vyriausybės nariai
Tuo metu paprašius nurodyti, kuriais visuomenės veikėjais labiausiai nepasitikima (pavardes respondentai taip pat įvardino patys), respondentai paminėjo 52 pavardes. Prieš metus analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 62 pavardės.
Kaip parodė tyrimas, beveik penktadalis (18 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę nurodė, kaip visuomenės veikėją, kuria jie šiuo metu labiausiai nepasitiki. Prieš metus darytoje apklausoje, kuomet I. Šimonytė buvo tik minima kaip galima kandidatė į premjeres, nepasitikėjimas ja siekė vos 2,1 proc. Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Panaši situacija ir su Laisvės partijos pirmininke Aušrine Armonaite. 2020 m. birželį, kuomet retas galvojo, kad jos vedama partija Seime turės frakciją, o Vyriausybėje – tris ministrų portfelius, nepasitikėjimas A. Armonaite siekė 0,7 proc. Tuo metu šių metų gegužę, kuomet pati A. Armonaitė jau pusmetį vadovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o Laisvės partijos iniciatyvos Seime tapo kone pagrindinėmis šalies naujienomis, nepasitikėjimas šia politike išaugo iki 16,2 proc.
Tarp politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, rikiuojasi ir G. Landsbergis. Priešingai nei A. Armonaitė ar I. Šimonytė, pastarasis, nepriklausomai nuo užimamo posto, „nuosekliai“ išlaiko aukštą „nepasitikėjimo reitingą“. Šių metų gegužę G. Landsbergiu nepasitikėjo 13,9 proc., o prieš metus tokių buvo 12,3 proc.
Nepriklausomai nuo užimamų pozicijų, ganėtinai aukštą nepasitikėjimą turi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Gegužę juo nepasitikėjo 10,2 proc. gyventojų, o prieš metus – kada R. Karbauskis vadovavo gausiausiai valdančiajai partijai bei Seimo Kultūros komitetui – nepasitikėjimą jam deklaravo 18,5 proc. respondentų.
Tradiciškai „nepasitikėjimo reitingo“ dešimtuke vietą užimą profesorius Vytautas Landsbergis (nepasitiki 7,3 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (6,8 proc.).
Atsisėdęs į ministro kėdę, nepasitikėjimą „užsitarnavo“ A. Dulkys
Tik atsisėdęs į sveikatos apsaugos ministro kėdę, į didžiausią nepasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąrašą pakliuvo ir Arūnas Dulkys. Tai, kad juo nepasitiki, teigė 5,4 proc. gyventojų.
Tuo metu jo pirmtakas Aurelijus Veryga, tapęs eiliniu Seimo nariu, liko ir kur kas mažiau linksniuojamas gyventojų, paprašytų nurodyti tuos, kuriais pasitikėti negali. Prieš metus A. Veryga nepasitikėjo 10,3 proc. respondentų, o šių metų gegužę tokių buvo jau 3,5 proc.
Visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki, dešimtuke taip pat yra kontraversiškai vertinamas Seimo narys Petras Gražulis (4,5 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (3,6 proc.).
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kuriais nepasitikima tiesiog ar neatsakė į šį klausimą.
Politikų, kuriais labiausiai nepasitikima, rotacija: A. Armonaitė ir I. Šimonytė pakeitė R. Karbauskį ir A. Verygą
Jei palygintume „Baltijos tyrimų“ surinktus gyventojų atsakymus prieš metus (2020 metų birželį), tai tuo metu nepatikimiausių politikų viršūnėje buvo Ramūnas Karbauskis (18,5 proc.), G. Landsbergis (12,3 proc.) bei tuometis ministras A. Veryga (10,3 proc.).
Praėjus 12 mėnesių po tos apklausos ir 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, iš ankstesnio trejetuko liko tik konservatorių pirmininkas G. Landsbergis (13,9 proc.). Pasikeitus valdžiai, iki tol R. Karbauskio ir A. Verygos laikytas pozicijas perėmė premjerė I. Šimonytė (18 proc.) ir Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė (16,2 proc.).
G. Nausėdos reitingą augina ne aktyvumas valdant pandemiją, bet kalbėjimas vertybiniais klausimais
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, komentuodama ūgtelėjusį G. Nausėdos reitingą, teigia mananti, kad tai pirmiausiai susiję su pastaruoju metu reikšta Prezidentūros pozicija vertybiniais klausimais. Būtent gegužę prezidento komunikuota pozicija ažiotažą kėlusiais klausimais dėl LGBTQ bendruomenės dažnai sukosi viešojoje erdvėje.
„Lyginant su tuo, kas buvo prieš mėnesį, tai praktiškai atsistatė prezidento pasitikėjimo reitingas. G. Nausėdos reitingas grįžo į lygį, kuris buvo prieš metus. Aš manau, kad tai susiję su aktyvesne pozicija viešojoje erdvėje ir aiškesniu savo pažiūrų deklaravimu. Gegužės – birželio mėnesiais jis buvo aktyvesnis ir daugiau deklaravo vertybes bei pažiūras“, – Eltai komentuodama reitingus sakė sociologė.
Prezidentas G. Nausėda nuo pat rinkimų kampanijos pradžios deklaravo savo, kaip prezidento, aktyvumą, o pradėjęs darbą Prezidentūroje ne kartą tikino, kad yra išskirtinai aktyvus šalies vadovas vidaus politikoje. Tačiau paraleliai viešojoje erdvėje prezidentą lydėjo priešingi naratyvai, pavyzdžiui, kad jam vis nepavyksta atrasti savo funkcijos tvarkantis su pandemija.
R. Ališauskienės teigimu, panašu, kad žmonės iš prezidento tikisi aktyvumo ne tiek suvaldant pandemiją, kiek aktyvumo vertybiniais klausimais.
„Žmonės labiau mano, kad pandemijos klausimai yra būtent Vyriausybės reikalai ir funkcijos. Tuo metu iš prezidento laukia daugiau bendresnių klausimų, esančių aukščiau buitinių dalykų. Manau, kad pastaroji G. Nausėdos retorika ir klausimai, kuriais jis kalba, labiau atitinka tai, kokias funkcijas žmones priskiria Prezidento institucijai“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Dabar atsirado prezidento „susikalbėjimas“ su didesne visuomenės dalimi“, – pridūrė ji.
Atstovauti abiem pusėms yra sunku: vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi
Prezidento viešai reiškiamą poziciją dėl Seimo pritarimo nesulaukusio Partnerystės įstatymo dalis apžvalgininkų ir politikų yra linkę traktuoti kaip vienos diskusijos stovyklos palaikymą. Tai, samprotauja jie, galimai kenkia pačiam prezidentui, mat nenoras rodyti vienodą, subalansuotą dėmesį abiem nesutariančioms pusėms gali pakenkti ir prezidento, kaip asmens, atstovaujančio visai visuomenei, autoritetui.
Tačiau R. Ališauskienė pažymi, kad nebūtinai prezidento užimta laikysena gali G. Nausėdai kainuoti populiarumo taškų, žvelgiant į reitingus bendrai. Pasak jos, pirmiausiai būtina įvertinti tai, kaip visuomenėje pasiskirstė gyventojai, palaikantys vieną ar kitą vertybinę pusę. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dvi pusės laikosi kardinaliai priešingų nuostatų, tai, jei prezidentas labiau atitiks vienus lūkesčius, tai labiau neatitiks kitų. Jei žiūrėtume į šių dviejų nuomonės „burbulų“ proporcijas, tai ta pusė, kuriai prezidentas labiau atstovauja, ji yra žymiai didesnė. Kviesti susitarti galima – iš esmės jis tą ir daro. Bet jei bandytų atstovauti abiem pusėms, kurios nesusikalba tarpusavyje… Tai jis turi arba iš viso tokiais klausimais nekalbėti, arba iš viso nieko nepasakyti. Tam tikra prasme, šie klausimai yra juoda – balta. Sunku pasakyti, ar šiuo metu sutaikymo ir susikalbėjimo misija apskritai yra įmanoma. Juk vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi – labai jau išsiskiria požiūrių skirtumai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Kaip premjerės, I. Šimonytės reitingas normalus
Komentuodama premjerės I. Šimonytės užimtas pozicijas reitinguose, R. Ališauskienė kažko neįprasto ar netikėto neįžvelgė. Gyventojų pasitikėjimo mažėjimas premjere, pažymi R. Ališauskienė, nedidelis – paklaidos ribose.
„Beveik visada taip būna, kad ministras pirmininkas praranda šiek tiek populiarumo, ypač situacijose, kai reikia priimti sunkius sprendimus“, – teigė ji.
Pasak jos, ankstesnei Vyriausybei baigiant darbą, tuomečio premjero S. Skvernelio reitingas buvo panašus.
„Kaip premjerei, I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas yra standartiškas, įprastas“, – sakė R. Ališauskienė. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Komentuodama nepasitikėjimo reitingą, kuriame I. Šimonytė „lyderiauja“ ir turi kur kas prastesnį visuomenės vertinimą, nei, vadovaujant ankstesnei Vyriausybei, turėjo S. Skvernelis, R. Ališauskienė išskyrė kelias galimas esamų rodiklių priežastis.
Tai, kad ekspremjeras tokio aukšto nepasitikėjimo reitingo niekada neturėjo, sociologės teigimu, galbūt susiję su tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais dėl komunikacijos pandemijos metu.
„Pažiūrėkime į vestus karantinus prie vienos ir kitos Vyriausybės. Kai „valstiečiai“ buvo valdžioje, komunikacija buvo daugiau išdalinta: tuometis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nemažai kalbėjo ir atitinkamai turėjo didesnį nepalankų vertinimą nei Skvernelis. Svarbu, kad „nemalonius“ dalykus dažniau pranešdavo būtent Veryga. Tuo metu dabartiniame Ministrų Kabinete viską praneša Šimonytė. Tad į ją visos strėlės ir patenka“, – teigė sociologė.
Priešingai nei I. Šimonytė, A. Armonaitė „įsirašė“ į labiau emocijomis vertinamų politikų gretas
Aiškinant, kodėl prieš metus nepasitikėjimo reitinge beveik neminėta A. Armonaitė šių metų gegužę tapo politike, kuria visuomenė nepasitiki bene labiausiai, R. Ališauskienė akcentavo Laisvės partijos ir jos lyderės įvaizdį.
Sociologės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl A. Armonaitės vertinimai labiau neigiam,i yra tai, kad ji užėmė labai aiškią poziciją visuomenėje ažiotažą keliančiomis temomis. Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ji yra labai matoma ir labai su aiškia pozicija. Pavyzdžiui, Šimonytės ar net to paties Landsbergio, kuris paprastai nemėgstamas, vertybinės pozicijos nėra tokios ryškios. Tuo metu Armonaitės pozicija labai aiški, ji labiausiai ir siejama su Partnerystės įstatymu, Stambulo konvencija. Kitaip tariant, jos įvaizdis labai aiškus, nereikia stebėtis, kodėl ji atsidūrė ir tarp politikų, kurių atsistatydinimo reikalauja „šeimų maršas“, – sakė R. Ališauskienė.
Dėl užimtos aštrios ideologinės linijos A. Armonaitė atsiduria tarp politikų, kuriuos visuomenė vertindama dažniausiai vadovaujasi emocijomis. Juokaudama sociologė teigė, kad tai savotiški „karmos politikai“, kuriems būtų galima priskirti tą patį G. Landsbergį, R. Karbauskį ar Andrių Kubilių.
Tai, kad šiuos konkrečius politikus visuomenė dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkusi matyti emociniame kontekste ir lemia jų neigiamus vertinimus.
Tuo metu I. Šimonytės, samprotavo sociologė, nepaisant užimtos „lyderystės“ nepasitikėjimo reitinge, dar nereikėtų priskirti šiai, labiau emocijomis vertinamų politikų, gretai.
„Jos vertinimai svyruoja. Priklausomai nuo jos veiklos srities… Pavyzdžiui, jei ji nebūtų premjerė, o būtų Seime ar vėl eitų į Prezidento rinkimus, manau, kad šie reitingai galėtų keistis, ir ji būtų mažiau emociškai vertinama. Bet kaip bus ateityje – pažiūrėsime“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Toliau krinta valdančiųjų lyderių palankaus vertinimo reitingai, tai rodo paskutinė naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Pavasariui baigiantis ir epidemiologinei situacijai šalyje gerėjant, mažėjo Lietuvos gyventojų palankus požiūris į premjerę Ingridą Šimonytę ir jos vedamos Vyriausybės ministrus.
Žvelgiant į politikų palankaus vertinimų dinamiką, neigiamame kontekste vėl išsiskiria ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – ji tapo prasčiausiai vertinama ministre dešiniųjų Vyriausybėje. Visgi gegužės mėnesio apklausoje reitingo nuostolių neišvengė ir Seimo pirmininkė bei dar keli dešiniųjų Vyriausybės ministrai.
Sumažėjo Vyriausybės ministrų ir premjerės palankus vertinimas
Lyginant su balandį vykusia apklausa, naujausi „Baltijos tyrimų“ duomenys rodo, kad labiausiai sumažėjo Laisvės partijos pirmininkės, ministrės Aušrinės Armonaitės palankus vertinimas. Palankiai vertinančių ekonomikos ir inovacijų ministrę gegužės pabaigoje buvo 8 procentiniais punktais mažiau nei balandį. Šiuo metu A. Armonaitę palankiai vertina 21 proc. respondentų.
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kartu išaugo ir respondentų skaičius, kurie apie ministrę pasisakė neigiamai. Dar balandį A. Armonaitę nepalankiai vertino 59 proc. gyventojų. Tuo metu gegužę jau 70 proc. respondentų deklaravo Laisvės partijos pirmininkę vertinantys nepalankiai.
Taigi, paskutinių apklausų duomenimis, ministrės palankių ir nepalankių vertinimų balansas dar labiau išsikreipė ir šiuo metu siekia minus 49. Su tokiais rodikliais A. Armonaitė tapo prasčiausiai vertinama ministre Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip pat 8 procentiniais punktais per mėnesį sumažėjo ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen palaikymas. Šiuo metu ją palankiai vertina 44 proc. respondentų ir 46 proc. teigia Liberalų sąjūdžio lyderę vertinantys nepalankiai.
Lyginant su balandžio duomenimis, V. Čmilytė-Nielsen iš penktosios palankaus vertinimų reitingų lentelės vietos smuktelėjo į dešimtąją vietą.
Besibaigiant pavasariui, smuktelėjo ir premjerės I. Šimonytės palankus vertinimas. Lyginant balandžio ir gegužės mėnesiais surinktus duomenis, 7 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina ministrę pirmininkę. Paskutinio tyrimo duomenimis, I. Šimonytę palankiai vertina 35 proc. ir 58 proc. teigia ją vertinantys nepalankiai.
„Baltijos tyrimų“ duomenys taip pat rodo, kad per mėnesį 5 procentiniais punktais pablogėjo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio (palankiai vertina 23 proc. ir nepalankiai – 68 proc.) vertinimas. 4 procentiniais punktais smuktelėjo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio reitingas. Šiuo metu ministrą palankiai vertina 28 proc. respondentų, 60 proc. apie A. Dulkį pasisako neigiamai.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tarp palankaus vertinimo nuostolius patyrusių yra ir visuomenininkas Andrius Tapinas. Jo palankus vertinimas sumažėjo 7 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 35 proc. (nepalankiai A. Tapiną vertina 48 proc.).
Taip pat 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (palankiai vertina 20 proc. ir nepalankiai – 70 proc.). Per mėnesį 5 procentiniais punktais sumenko kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimas. Ją, naujosios apklausos duomenimis, palankiai vertina 59 proc. respondentų ir 31 proc. – nepalankiai.
Kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.
Reitingus toliau augina V. Blinkevičiūtė
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu per gegužę išaugusiais palankaus vertinimo reitingais gali pasigirti naujoji Lietuvos socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Lyginant su ankstesnės apklausos, atliktos balandį, duomenimis, palankiai ją vertinančių atsirado 7 procentiniais punktais daugiau.
Pastaruoju metu augęs prie LSDP vairo sėdusios europarlamentarės palankus vertinimas leido jai įsitvirtinti penktoje reitingų lentelės vietoje. Šiuo metu V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 55 proc. ir 33 proc. vertina nepalankiai.
Per mėnesį palankiau įvertinti ir kitų dviejų partijų pirmininkai: 5 procentiniais punktais paaugo Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho palankus vertinimas (gegužę 34 proc. respondentų jį vertino palankiai ir 50 proc. – nepalankiai), 4 procentiniais punktais per tą patį laikotarpį ūgtelėjo partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio reitingas (palankiai vertina 48 proc. ir 31 proc. – nepalankiai).
Palankiausiai vertinami šalies politikai
„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų (82 proc. palankiai ir 9 proc. nepalankiai). Antroje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (atitinkamai 72 proc. ir 22 proc.). Dar 4 visuomenės veikėjus palankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustų gyventojų: prezidentę Dalią Grybauskaitę (59 proc. palankiai ir 31 proc. nepalankiai), eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (55 proc. palankiai ir 23 proc. nepalankiai). Tarp geriausiai vertinamų politikų, kaip minėta, atsidūrė ir LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, už jos rikiuojasi opozicijos lyderis Saulius Skvernelis (53 proc. palankiai ir 39 proc. nepalankiai).
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, dar 4 politikais bei visuomenės veikėjais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki. Tarp tokių – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (palankiai vertina 50 proc. ir nepalankiai – 34 proc.), R. Žemaitaitis (atitinkamai 48 proc. ir 31 proc.), buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (45 proc. ir 44 proc.), taip pat žurnalistas Edmundas Jakilaitis (42 proc. ir 36 proc.). Kitus visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai nei palankiai.
Nepalankiausiai vertinami politikai
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Baltijos tyrimai“ skelbia, kad nepalankiausiai (nepalankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) pavasario pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino 7 politikus: ministrę A. Armonaitę (nepalankiai 70 proc., palankiai 21 proc.), profesorių V. Landsbergį (nepalankiai 70 proc., palankiai 20 proc.), ministrą G. Landsbergį (nepalankiai 68 proc., palankiai 23 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką Valdemarą Tomaševskį (nepalankiai vertina 62 proc. ir palankiai – 15 proc.), ministrą A. Dulkį (nepalankiai 60 proc., o palankiai 28 proc.), premjerę Ingridą Šimonytę (nepalankiai 58 proc., o palankiai 35 proc.) ir „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (nepalankiai 57 proc., palankiai 33 proc.).
Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį vykusiame posėdyje iškeltas klausimas, kodėl 2017 m. mokyklose įvestas pasirenkamasis dalykas – Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba – yra vos 38 šalies mokyklose.
Reaguodamas į ne itin džiuginančią statistiką, krašto apsaugos viceministras sako, kad ketinama šį dalyką padaryti privalomą, o NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius užsimena ir apie inovatyvesnes, patriotiškumą bei nusiteikimą gini šalį ugdančias priemones.
Konservatorių frakcijai priklausančio parlamentaro teigimu, reikėtų rimtai pasvarstyti apie kompiuterinį žaidimą, kuriame vaikai galėtų įsijausti į lietuvį herojų, nugalintį pabaisas ir visus priešus.
„2017 m. tuometinės Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva buvo sukurtas toks modulis kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga, kuris turėjo būti integruotas į mūsų mokyklų 9-11 klausių švietimo programas. Kaip sekasi tai įgyvendinti, kiek mokyklų jį turi?“, – posėdyje dalyvavusių krašto apsaugos ir švietimo viceministrų trečiadienį klausė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, šis klausimas yra itin svarbus, nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla.
„Pilietinis, patriotinis švietimas, kritinio mąstymo ugdymas, praktinių žinių suteikimas. Vyriausybės programoje pilietinis patriotinis ugdymas yra labai aiškiai įtvirtintas“, – priminė L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto nariams pateikė itin kuklius skaičius apie pasirenkamo dalyko – nacionalinis saugumas ir krašto apsauga – populiarumą šalies mokyklose. Pasak jo, su šiuo dalyku mokiniai yra supažindinami vos 38 mokyklose iš 1000.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Pavasario duomenimis, iš 1000 mokyklų šis pasirenkamasis dalykas yra dėstomas tik 38 mokyklose. Skaičiai yra tokie mažiau nei minimalūs“, – NSGK posėdyje sakė viceministras.
Todėl, jo teigimu, šiuo metu brandinama mintis pasiūlyti šį dalyką padaryti privalomą Lietuvos mokyklose.
„Galvojame (…) inicijuoti diskusiją dėl privalomo nacionalinio saugumo ir gynybos dalyko įvedimo galimybių į formalų švietimą“, – sakė viceministras, pažymėdamas, kad tai yra numatyta ir dabartinės Vyriausybės programoje.
NSGK posėdyje sudalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sutiko, kad tai, jog užsiėmimai apie nacionalinį saugumą ir krašto apsaugą yra vedami vos keliose dešimtyse mokyklų, yra tikrai prastas rezultatas.
Anot viceministro, tai gali lemti įvairios priežastys: dalykų, kuriuos galima laisvai rinktis, yra gana daug, o mokiniai renkasi dalykus, įvertinę savo užimtumą bei interesus.
„Mokiniai yra linkę iš viso nesirinkti arba pasirinkti labai tikslingai“, – teigė jis.
Tačiau R. Skaudžiaus teigimu, klausimai, susiję su krašto gynyba ir patriotiškumu, nėra paliekami visiškai nuošalyje. Pasak jo, pilietinio bei patriotinio ugdymo klausimai mokyklose pateikiami ir kitų užsiėmimų metu. Karinės pratybos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Pilietiškumo pagrindai dėstomi kaip atskiras dalykas 9-10 klasėje, literatūros pamokose susipažįstama su tremtinių ir partizanų menine kūryba, mokiniai nagrinėja įvairias temas“, – aiškino viceministras.
Kartu, tęsė jis, su šiomis temomis susiduriama ir mokinių atstovaujamose organizacijose, kaip ateitininkai, skautai, maironiečiai ir kt.
Anot viceministro, ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa pasirenkama tik nedaugelyje mokyklų, yra asmenybės, kurios ir veda šiuos užsėmimus.
„Tikrai yra mokyklų, kuriose statomos sėkmės istorijos, tačiau pagrindas yra žmogiškasis faktorius. Tai yra asmenybė, kuri sugeba prikviesti į būrelius. Ypač 3-4 gimnazijų klasėje, jie yra labai užimti ir jie turi būti labai orientuoti“, – teigė jis.
Siūlo sukurti kompiuterinį žaidimą apie „lietuvį karį“
Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius NSGK posėdyje diskutuojant, kaip sudominti mokinius krašto gynybos bei patriotiškumo klausimais, ragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak A. Pociaus, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį „karžygį–herojų“. Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Deja, lietuviško (kovinio kompiuterinio žaidimo – ELTA) mes neturime. Aš matyčiau vieną iš priemonių, kuomet būtų galima į vaikus išeiti per lietuviškus kompiuterinius žaidimus. Kur vaikas matytų lietuvį karį, karžygį, herojų ir jis norėtų būti lietuviu karžygiu, kuris nugalėtų visas pabaisas ir visus priešus. Tai yra vienas iš konkrečių pasiūlymų, o kas tai galėtų padaryti, aš nežinau. Gal reikėtų ieškoti lėšų tokioms programoms ir jos tikrai pasiteisintų“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Jo teigimu, reikia pripažinti, kad apie patriotizmą ir svarbius krašto gynybos reikalus kalbantis senjoras ne visada yra suprantamas jaunesnės kartos.
„Kad ateis, su visa pagarba, senukas… Vaikams ne visada yra įdomu, ką tas senukas kalba, reikia kažko šiuolaikiško“, – sakė A. Pocius.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paliks Baltuosius rūmus, turėdamas žemiausią reitingą per visus ketverius kadencijos metus.
Kaip rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kurią surengė kompanija „Morning Consult“ ir laikraštis „Politico“, rezultatai, jo darbą valstybės vadovo poste teigiamai vertina 34 proc. amerikiečių, neigiamai – 63 proc.
Sausio 6 d. įvykiai, kai Amerikos lyderio šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą Vašingtone, iš esmės įtvirtino procentinį JAV piliečių pasiskirstymą į D. Trumpo šalininkus ir priešininkus, pažymi „Politico“. Mat per analogišką apklausą, surengtą sausio 6-7 dienomis, taip pat 63 proc. amerikiečių pareiškė laiką JAV prezidentą D. Trumpą daugiau ar mažiau atsakingu už riaušes, kilusias trečiadienį ant Kapitolijaus kalvos.
Leidinys primena, kad per ketverius metus D. Trumpo reitingas svyravo nuo 40 proc. iki 50 proc. ir labai priklausė nuo respondentų politinių simpatijų. Tarp Demokratų partijos šalininkų prezidento populiarumas iš esmės buvo lygus nuliui, tarp respublikonų pasiekdavo ir 83 proc.
Kaip konstatuoja „Politico“, dauguma respublikonų rėmėjų net ir po sausio 6 d. įvykių liko ištikimi savo lyderiui – naujausios apklausos duomenimis, 75 proc. jų teigiamai vertina D. Trumpo darbą Amerikos prezidento poste. Tokios pat nuomonės laikosi ir 29 proc. politiškai nepriklausomų rinkėjų, nors dar gruodžio mėnesį tokių buvo 38 proc.
Sausio 8-11 dienomis surengtoje apklausoje dalyvavo 1 996 amerikiečiai.
Sparčiai mažėja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio populiarumas šalyje. Tokią išvadą leidžia daryti pirmadienį paskelbti Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai.
Tyrimo duomenimis, valstybės vadovo veiklai visiškai pritaria tik kas dešimtas šalies gyventojas, veikiau pritaria nei nepritaria – 28 proc. Tad dabar prezidentą palaiko 38 proc. ukrainiečių, 2019 metų spalį jų buvo 64 proc., šių metų kovą – 52 proc., gegužę – 47 proc.
V. Zelenskio veiksmams prezidento poste nepritaria 45 proc. apklaustųjų palyginti su 22 proc. praėjusių metų rudenį ir 27 proc. bei 37 proc. atitinkamai kovą ir gegužę. Kiti apklaustieji neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu arba nesutiko atsakyti į jį.
Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai rodo, kad Ukrainos vyriausybės veiklai pritaria 23 proc. respondentų, nepritaria – 59 proc. Praėjusių metų spalį šie rodikliai sudarė atitinkamai 51 proc. ir 27 proc., kovą – 25 proc. ir 32 proc., gegužę – 24 proc. ir 61 proc.
Apklausa vyko telefonu birželio 20-23 dienomis, joje dalyvavo 2 tūkst. respondentų. Galima paklaida neviršija 2,2 proc.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ekspertams kritikavus per daug pasyvią prezidento Gitano Nausėdos veiklą karantino metu, regis, panašios nuomonės laikosi ir likusi visuomenės dalis.
Kaip rodo šeštadienį paskelbti „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos rezultatai, šalies vadovo palankaus visuomenės vertinimo rodiklis, palyginti su kovo mėnesiu, smuko per 14 proc. Birželio 5–13 dienomis surengta apklausa rodo, kad prezidentą karantino pabaigoje palankiai įvertino 60,1 proc. respondentų, o nepalankiai – 13 proc. Tuo tarpu dar kovo mėnesio pradžioje, prieš karantiną, G. Nausėdą palankiai vertino 74,8 proc. suaugusių šalies gyventojų, o nepalankiai – 7,8 proc.
„Vilmorus“ apklausa taip pat parodė, kad sumažėjo pasitikinčiųjų Prezidentūra kaip institucija. 46,2 proc. apklaustųjų nurodo, kad pasitiki Prezidentūra, o ankstesnės apklausos duomenimis, tokių buvo 57,4 proc. Nepasitikinčiųjų Prezidentūra padaugėjo nuo 11,8 iki 14,4 proc.
„Vilmorus“ apklausa buvo surengta birželio 5–13 dienomis „Lietuvos ryto“ užsakymu.
Apklausa Lietuvos gyventojai išsakė lūkesčius dėl lyderių, kurie, jų nuomone, galėtų šalį išvesti iš koronaviruso sukeltos ekonominės krizės.
Visuomenė, rodo Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, linkusi manyti, kad tą padaryti labiausiai pajėgios yra dvi asmenybės: premjeras Saulius Skvernelis ir buvusi finansų ministrė bei rudenį vyksiančių Seimo rinkimų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
Įvertinus ir kitose apklausose matomą tiek vieno, tiek kito politiko populiarumą, tokios visuomenės nuotaikos neturėtų stebinti. Visgi balandžio 28 – 30 dienomis atliktos apklausos duomenys rodo, kad gyventojų paklausus, kas galėtų šalį išvesti iš bręstančios ekonominės krizės, politinių jėgų lyderiai nėra tie, apie kuriuos būtų apskritai pagalvojama.
Formaliai partijoms nepriklausantiems S. Skverneliui ir I. Šimonytei sulaukus didžiausio pasitikėjimo, parlamentinių partijų lyderiai, išskyrus valdančiųjų „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, respondentų buvo apklausoje neprisiminti. Tai, kad kai kurių viešojoje erdvėje matomų įtakingų partijų vedlių neįvardino nė vienas žmogus, ekspertai linkę aiškinti kaip visuomenės parašytą įvertinimą Seimui ar tiesiog kaip realistišką sprendimą rinktis tas asmenybes, kurios yra matomos kaip savotiškos vykdomosios valdžios ikonos.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai sugebėtų spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės problemas. Vykusioje apklausoje gyventojai asmenybes minėjo patys, jokio sąrašo nebuvo pateikta. Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Pirmajame dažniausiai paminėtų asmenybių penketuke atsidūrė S. Skvernelis (paminėjo 12 proc.), I. Šimonytė (11,8 proc.), sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (8,3 proc.), šalies vadovas Gitanas Nausėda (5,2 proc.) ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (4 proc.).
Visuomenė nemato lyderių tarp parlamentinių partijų pirmininkų
Kaip rodo apklausos duomenys, visuomenė lyderių, galinčių išspręsti koronaviruso sukeltas ekonomines pasekmes, tarp parlamentinių partijų pirmininkų iš esmės nemato. Kad ekonomines problemas galėtų spręsti socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, paminėjo vos 2 apklausoje dalyvavę piliečiai, o kad toks lyderis galėtų būti konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis, apskritai nebuvo nė vieno. Taip pat niekas neištarė Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ar „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo pavardės. Tuo tarpu, kad tokiu lyderiu gali tapti „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis, atsakė 1,6 proc. gyventojų.
Formaliai į paminėtų lyderių sąrašą, surinkę mažiau nei po procentą, pakliuvo realios jėgos Seime neturinčių partijų vedliai: Darbo partijos primininkas Viktoras Uspaskichas (paminėjo 0,9 proc.) ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė (paminėjo 0,5 proc.). Pastarosios politikės vedamai partijai priklausantį Vilniaus merą Remigijų Šimašių nedidelė dalis (0,8 proc.) apklaustųjų taip pat teigė matantys kaip asmenį, išvedantį valstybę iš ekonominės krizės.
Nepaisant to, kad konservatorių pirmininko G. Landsbergio visuomenė nemato atsakingo sprendžiant pandemijos sukurtas problemas, kitos Tėvynės sąjungos gretose veikiančios asmenybės dažniausiai paminėtų pavardžių sąraše figūruoja. Be buvusios finansų ministrės, į dešimtuką pakliūva europarlamentaras ir buvęs premjeras Andrius Kubilius: jį paminėjo 1,1 proc. respondentų. Lygiai tiek pat respondentų paminėjo socialdemokratams priklausantį buvusį eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį.
Kaip rodo apklausa, visuomenė dažniau linksta pasisakyti, kad su krizės pasekmėmis galėtų susidoroti joje formalios galios neturintys veikėjai. Respondentai išskyrė žurnalistą Andrių Tapiną (1,8 proc.), ekonomistus Nerijų Mačiulį (1 proc.), Raimondą Kuodį 0,6 proc.).
Paminėti buvo ir kai kurių ministerijų vadovai: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (0,8 proc.), Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (1 proc.), finansų ministras Vilius Šapoka (0,6 proc.).
Kas ketvirtas gyventojas lyderių nemato
Surengtoje apklausoje respondentai paminėjo 34 visuomenės veikėjus, kurie, jų nuomone, geriausiai suvaldytų dabartinę ekonominę krizę. Visgi kone kas ketvirtas gyventojas nemato aiškių lyderių, kurie galėtų sėkmingai spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės pasekmes: trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o dešimtadalis (10 proc.) atsakė, kad šalyje tokių lyderių tiesiog nėra. Teisinga ar neteisinga?
Dažniau už kitus nuomonės šiuo klausimu neturėjo moterys, jaunimas iki 30 metų, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį.
Sociologė apie tai, kad nėra Seimo lyderių: tai parlamento įvertinimas
„Baltijos tyrimų“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, apklausoje dalyvavę piliečiai, ko gero, vertino ne tik politinę lyderystę, tačiau atsakydami į klausimą asmenims kėlė ir reikalavimus dėl labai konkrečių ekonominių kompetencijų. „Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Klausimas visgi buvo, kas geriausiai sugebėtų spręsti ekonomines krizės problemas. Tad akcentai čia ir buvo dedami. Todėl sąraše atsirado ekonomistai arba tie, kurie yra netoli ekonomikos klausimų. Andrius Tapinas atsiranda kaip žmogus, rinkęs paramą apsaugos priemonėms įsigyti, taip pat minimi kai kurie ministrai, dalyvavę konkrečiuose krizės valdymo situacijose ir, žinoma, už bendrą krizės suvaldymą atsakingas A. Veryga“, – teigė R. Ališauskienė.
Vis dėlto sociologė sutiko, kad gauti duomenys šį tą byloja ir apie tai, kaip visuomenė regi Seimo darbą. Tai, kad svarstant apie valstybės ekonomines problemas išspręsti galinčius veikėjus, politinių partijų lyderiai beveik nefigūruoja, gali reikšti, kad Seimas šiais klausimais visuomenėje tiesiog buvo regimas kaip pasyvi institucija.
„Šiuo klausimu Seimas yra prapuolęs. G. Landsbergis mažai matėsi šiuo laikotarpiu, jo niekas nepaminėjo. Apklausoje Seimo pirmininko taip pat niekas nepaminėjo. Tad, ko gero, žmonės labiau mini tuos, kuriuos laiko kompetentingais valdymo, ekonomikos srityje, ir tuos, kuriuos dažniau mato viešojoje erdvėje“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Anot jos, į akis krinta ir tas faktas, kad labai didelė dalis gyventojų apskritai negali nurodyti, kas yra tie lyderiai, kurie galėtų susidoroti su kilusiais iššūkiais.
„Nėra įsitikinimo, kad vienas lyderis galėtų išspręsti užgriūvančias ir užgriūsiančias problemas. Kai kalba pasisuka apie ekonomines, socialines problemas – tai čia jau yra tam tikras vakuumas“, – teigė R. Ališauskienė.
I. Šimonytė matoma kaip opozicijos lyderė
„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime priklausanti I. Šimonytė, kuri apklausoje iš esmės nenusileidžia pirmojoje vietoje esančiam S. Skverneliui, visuomenėje yra regima kaip tikroji opozicijos lyderė. R. Ališauskienės manymu, buvusi finansų ministrė vis akivaizdžiau įsitvirtina kaip politikė, kurią linkę palaikyti valdantiesiems pritarti nenorintys piliečiai – ne tik konservatorių elektoratas. Todėl, svarstė sociologė, I. Šimonytės aukšta pozicija reitinge yra susijusi ir su tuo, kad tiek G. Landsbergis, tiek Liberalų sąjūdžio lyderė tarp apklaustų respondentų visai nefigūravo.
„Šimonytė yra matoma kaip ekonomistė, kaip buvusi finansų ministrė. Kita vertus, žvelgiant iš opozicijos, ji viešojoje erdvėje matoma ryškiau negu kiti. Be to, yra ir partinės preferencijos: tie, kurie palaiko opozicines partijas – Tėvynės sąjungą ar liberalus – jie natūraliai nemini „valstiečių“ atstovo ir mini Šimonytę. Tam tikra prasme ji matoma kaip opozicijos lyderė. Ne tik koronosviruso kontekste, bet ir apskritai“, – kalbėjo sociologė.
Jei visuomenė pamiršo parlamento lyderius – paradokso nėra
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tvirtina pernelyg nesistebintis rezultatais, gautais atlikus apklausą. Pasak jo, nėra jokio paradokso, jei visuomenė, išgirdusi prašymą pateikti pavardes asmenų, galinčių išvesti iš ekonominio sunkmečio, yra linkusi išskirti I. Šimonytę, bet kartu pamiršti kai kurių parlamentinių partijų lyderių vardus.
„Mes turime suvokti, kad visa šios pandemijos suvaldymo struktūra yra sutelkta Vyriausybės rankose. Žmonės žvelgia pirmiausia į tuos, kurie vienaip ar kitaip yra susieti su Vyriausybe arba bent asocijuojasi su Vyriausybės darbu, kaip Skvernelis ar ta pati Šimonytė. Į šį sąrašą pakliūva ir prezidentas, kuris turi daugiau galimybių nei Seimas bendradarbiauti su Vyriausybe. Žmonės ganėtinai realistiškai žvelgia į situaciją ir politikus skirsto į tuos, kurie yra Seimo politikai, ir tuos, kurie yra vykdomosios valdžios politikai“, – kalbėjo politologas.
Kadangi, tęsė profesorius, tiek G. Landsbergis, tiek liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen ar socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas neturi didesnės patirties vykdomojoje valdžioje, nieko keisto, kad ir visuomenės radare šiuo klausimu jie ir nefigūruoja.
„Nei Landsbergis, nei Paluckas, nei Čmilytė savęs niekada neparodė rimtai šiame kontekste. Apskritai mes jų nematėme vykdomosios valdžios rėmuose. Jie tapatinami su Seimu, kai tuo tarpu Šimonytė, nors ir būdama Seime, yra tapatinama su Vyriausybe. Dėl to šiuo klausimu Šimonytė yra išskiriama, o Čmilytė ir Landsbergis užmirštami“, – aiškino VDU profesorius. Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tą pačią apklausos rezultatų aiškinimo logiką L. Bielinis taikė ir komentuodamas faktą, kad, skirtingai nei opozicinių parlamentinių partijų lyderiai, „valstiečiams“ vadovaujantis R. Karbauskis žmonių prisimintas buvo.
„Ramūnas Karbauskis yra sietinas ne tik su Seimu, bet ir su sprendimais, kuriuos daro Vyriausybė. Jis ne kartą yra save tapatinęs su Vyriausybės veiksmais ir su Skverneliu ar jo priimamais sprendimais“, – apibendrino L. Bielinis.
D. Grybauskaitės vertinimas nenusileidžia G. Nausėdai
Premjero S. Skvernelio užimta vieta reitinge, respondentams apklausoje išsakius savo preferencijas, nuostabos nekelia, bet ekonomisto prezidento įvertinimas atrodo gan menkas. R. Ališauskienės manymu, tai, kad prezidentą, kaip galintį geriausiai suvaldyti ekonominę krizę, nurodė tik 5,2 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių, yra susiję su ganėtinai pasyvia jo laikysena krizės pradžioje.
Tad, akcentuoja sociologė, neatsitiktinai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kelis kartus sukritikavusi atsakingus už krizės suvaldymą asmenis bei vadovaujanti fondui, renkančiam lėšas kovai su koronavirusu, yra regima ne ką prasčiau nei dabartinis šalies vadovas.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Palyginus su tuo, kaip prezidentas buvo vertinamas iki krizės, tai dabar jam tekęs įvertinimas yra kuklus. Visgi jo elgsena per šią krizę, bent jau pradinis pasyvumas, atitinka ir apklausų rezultatus. Be to, panašų įvertinimą turi ir D. Grybauskaitė, kuri apskritai tik kelis kartus pasisakė. Tad ji sugeneruoja tokį patį palaikymą, kokį turi G. Nausėda eidamas pareigas“, – kalbėjo sociologė.
„Grybauskaitė šioje krizėje įšoko į savo batus, nes griežtai ir gana struktūruotai kalbėjo. Tuo tarpu Nausėda kalbėjo Verygos ar Skvernelio veiksmų fone“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2020 m. balandžio 28 – 30 dienomis. Tyrimo metu apklausti 536 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimo metodas – CAWI. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę, tyrimo rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų.
Apkaltos Donaldui Trumpui procesas nepakenkė JAV prezidento populiarumui – priešingai, galimai jį net išaugino. Nuomonės tyrimo instituto „Gallup“ apklausa rodo, kad D. Trumpo reitingas šiuo metu yra aukščiausias nuo jo kadencijos pradžios 2017-aisiais.
„Gallup“ duomenimis, 49 proc. apklaustųjų patenkinti tuo, kaip D. Trumpas atlieka savo darbą. Tačiau kita pusė respondentų – 50 proc. – nurodė, kad nepritaria respublikono valdymo stiliui. Ar išaugęs D. Trumpo populiarumas susijęs su apkaltos procesu ir neigiama reakcija į jį, ekonomine padėtimi ar kitais veiksniais, dar paaiškės, pareiškė institutas.
Senatas trečiadienį skelbs nuosprendį D. Trumpo apkaltos procese, kurį inicijavo demokratai. Kadangi čia daugumą turi respublikonai, neabejojama, kad prezidentas bus išteisintas. Atstovų Rūmai praėjusiais metais pareiškė kaltinimus D. Trumpui dėl piktnaudžiavimo valdžia ir trukdymo tyrimui Kongrese.
„Gallup“ apklausoje D. Trumpo respublikonai pasiekė geriausią rezultatą nuo 2005-ųjų. 51 proc. respondentų teigiamai įvertino partiją, 46 proc. – neigiamai. Rugsėjį tik 43 proc. respondentų sakė, jog jų nuomonė apie partiją yra teigiama. Amerikiečių nuomonė apie demokratus tuo tarpu, lyginant su rugsėju, pablogėjo (nuo 48 iki 45 proc.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Kaip rodo naujausios atliktos gyventojų apklausos, pastarąjį mėnesį labiausiai traukėsi Lietuvos piliečių dalis, kuri teigia, kad pasitiki Vyriausybe. Didinti žmonių pasitikėjimo, rodo apklausų duomenys, Vyriausybei nesisekė ir į visuomenės nuomonių dinamiką žvelgiant į 2019 metus ar net paskutinių 3 metų perspektyvoje.
Nepaisant „valstiečių“ dominuojamos valdžios dar 2016 m. rudenį deklaruotų pažadų rodyti aukštesnės kokybės valdymo standartus, tiek Seimu, tiek Vyriausybe pasitikinčių gyventojų dalis per pastaruosius trejus metus tirpo sparčiausiai.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, pasitikėjimas Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu, lyginant su analogiškos lapkričio mėnesį darytos apklausos rezultatais, krito 6 procentiniais punktais. Šiuo metu Vyriausybe pasitiki 37 proc. gyventojų, o 58 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 5 procentiniais punktais – sumažėjo gyventojų dalis, pasitikinti Lietuvos policija (pasitiki 70 proc., o nepasitiki 26 proc.), o 4 procentiniais punktais pablogėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vertinimas (atitinkamai 62 proc. ir 22 proc.).
Šalies gyventojai ir toliau labiausiai nepasitiki Seimu (nepasitiki 71 proc., o pasitiki 25 proc.) bei Lietuvos Vyriausybe (nepasitiki 58 proc., o pasitiki 37 proc.).
Tuo metu kilusiu pasitikėjimo reitingu gali pasigirti Lietuvos teismai. Lyginant su apklausa, daryta prieš mėnesį, pasitikėjimas teismais ūgtelėjo 6 procentiniais punktais. Šiuo metu teismais pasitiki 40 proc., o nepasitiki 47 proc. Komerciniais bankais pasitikėjimas augo 5 procentiniais punktais: šiuo metu komerciniais bankais pasitiki 48 proc., o nepasitiki 40 proc. Pasitikėjimas Lietuvos banku ūgtelėjo 4 procentiniais punktais (pasitiki 62 proc., o nepasitiki 26 proc.). 3 procentiniais punktais pagerėjo Bažnyčios vertinimas (atitinkamai 72 proc. ir 19 proc.).
2019 m. įvykę pokyčiai: augo pasitikėjimas Prezidentūra, žymiau kritiko tik Vyriausybės reitingai
Žvelgiant į institucijų vertinimo pokyčius per pastaruosius metus, labiausiai – 13 procentinių punktų – padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Prezidento institucija. 2019 metų pradžioje Prezidentūra pasitikėjo 64 proc., o priešingai manančių buvo 29 proc. Šiuo metu Prezidento institucija pasitiki 77 proc., o priešingai manančių – 16 proc.
Per paskutinius 11 mėnesių 9 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies savivaldybėmis, o 8 procentiniais punktais augo pasitikėjimas „Sodra“. Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Bėgant 2019 metams, teigiamai augo Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimas. Šią instituciją palankiai vertinančių 7 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Per metus 6 procentiniais punktais padidėjo pasitikėjimas Bažnyčia. 5 procentiniais punktais pagerėjo Konstitucinio Teismo ir Valstybės saugumo departamento vertinimas, o 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos žiniasklaida.
Tuo metu per pastaruosius metus krito tik vienos institucijos pasitikėjimo reitingas – 3 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Vyriausybe.
Prezidento, Seimo ir Vyriausybės vertinimo pokyčiai per pastaruosius trejus metus
Valdantiesiems skaičiuojant paskutinius kadencijos mėnesius, galima įvertinti visuomenės nuomonės pokyčius Seimu ir Vyriausybe nuo jų darbo pradžios. 2016 m. rudenį valdančiąją daugumą ir Vyriausybę formavusių politinių jėgų lyderiai akcentavo naujus valdymo standartus, pasak jų, turėsiančius kelti visuomenės pasitikėjimą vykdomosios ir leidžiamosios valdžios struktūromis. Tačiau, žvelgiant į visuomenės nuomonių pokyčius per pastaruosius 3 metus, matyti, kad šalies piliečiai per šį laikotarpį Vyriausybe ir Seimu tik nusivylė.
Nuo 2016 metų gruodžio mėnesio pasitikinčių Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamu Seimu sumažėjo net 15 procentinių punktų, o S. Skvernelio Vyriausybe – 13 procentinių punktų. Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu pastaraisiais metais perrinktos savivaldybės ir vadovą pakeitusi Prezidentūra visuomenės vertinama geriau: per paskutinius 3 metus 5 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Prezidento institucija bei 4 procentiniais punktais labiau pasitikima savivaldybėmis.
Palankiausiai vertinamų institucijų dešimtukas
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad šiuo metu labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc., o nepasitiki 8 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 77 proc. ir 16 proc.), Bažnyčia (72 proc. ir 19 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc. ir 20 proc.), Konstituciniu Teismu (70 proc. ir 22 proc.), policija (70 proc., 26 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc., 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida (63 proc. ir 33 proc.), Valstybės saugumo departamentu (62 proc. ir 22 proc.) bei Lietuvos banku (62 proc. ir 26 proc.).
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima: tai „Sodra“ (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 30 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (atitinkamai 58 proc. ir 26 proc.), savivaldybės (58 proc. ir 36 proc.), Valstybės kontrolė (55 proc. ir 30 proc.), komerciniai bankai (48 proc. ir 40 proc.) ir profsąjungos (45 proc. ir 35 proc.).
Apklausa vyko 2019 m. gruodžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Ukrainos visuomenės nuomonė apie savo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį prastėja, rodo Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atlikta apklausa.
„52 proc. apklaustų žmonių palaiko V. Zelenskį, tuo metu 19 proc. respondentų vertina prezidentą neigiamai. Rudens metu dalis Ukrainos piliečių, palaikančių V. Zelenskį, mažėjo, nuo 73 proc. rugsėjį iki 66 proc. spalį, 64 proc. lapkričio pradžioje ir iki 52 proc. lapkričio pabaigoje“, – nurodė institutas.
Tuo pačiu metu – nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos, procentas ukrainiečių, neigiamai vertinančių prezidentą V. Zelenskį išaugo nuo 7 iki 19 proc.
Kaip rodo apklausos rezultatai, populiarumą praranda ir kiti valdantieji Ukrainos politikai. KIIS apklausos duomenis, 25 proc. apklaustų Ukrainos piliečių neigiamai vertina premjerą Aleksejų Gončaruką. Visuomenės nepasitenkinimas premjeru išaugo nuo 9 proc. rugsėjį iki 25 proc. lapkričio pabaigoje.
Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sumažėjo prezidento Gitano Nausėdos populiarumas, rodo šeštadienio „Lietuvos ryte“ skelbiama lapkričio 8-16 dienomis atlikta „Vilmorus“ apklausa. Nors jis tebėra pirmasis tarp palankiausiai vertinamų asmenų, tačiau skaičiai gerokai smuktelėjo – prieš mėnesį palankiai šalies vadovą vertino 82,5 proc. gyventojų, o nepalankiai – vos 3,3 proc., dabar šie skaičiai atitinkamai 72,8 ir 8,7 procento.
„Tas epizodas, kai prezidentas buvo Japonijoje, tada privačiai važiavo į Pietų Korėją ir žiniasklaida tą atrado, plačiai išrutuliojo, o tuo pat metu buvo gaisras Alytuje… – tie dalykai kažkaip buvo susieti, nemalonus kontekstas ir privedė prie to, kad šiuo metu mažiau nei 73 proc. palaiko prezidentą. Tačiau tai vis tiek daug, nes antrasis politikas premjeras Saulius Skvernelis turi tik 51 proc. palaikymo“, – Lietuvos Radijui apklausos duomenis komentavo sociologas Vladas Gaidys.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, į geriausiai vertinamų politikų trejetą pateko ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jį palankiai vertino 50,2 proc. gyventojų.
Pragaištingas gaisras Alytuje turėjo įtakos net kelių ministrų reitingams. Vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę nepalankiai įvertino net 42,8 proc. apklaustųjų, kai prieš mėnesį jų buvo 21,1 proc. Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką palaikančiųjų sumažėjo 2 proc. – nuo prieš mėnesį buvusių 17,6 iki 15,6 proc.
Sociologas Vladas Gaidys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nepatenkinti gyventojai pastaruoju metu ir susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi. Nuo spalio mėnesį buvusių 16,6 proc. neigiamų vertinimų šis skaičius lapkritį šoktelėjo iki 34 procentų, rodo „Lietuvos ryto“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa.
Planai prie miesto prijungti dalį pakaunės teritorijų smukdo ir anksčiau tarp pačių populiariausių politikų buvusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingus – jie krenta jau septintas mėnuo.
Prasčiau nei prieš mėnesį įvertinta ir Prezidentūra, Vyriausybė, daugelis ministrų, toliau auga nepasitikėjimas Seimu. Labiausiai gyventojai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais ir policija.
Vis mažiau Rusijos gyventojų pasitiki prezidentu Vladimiru Putinu.
Naujausia nuomonės tyrimų instituto WZIOM apklausa rodo, kad šis rodiklis tesiekia 32 proc. Tai yra mažiausias pasitikėjimas V. Putinu nuo 2006-ųjų. Prieš metus prezidentu dar pasitikėjo 47 proc. piliečių.
Kad V. Putino populiarumas mažėja, lemia tai, jog žmonės nemato pažangos, Kremliui kritiškai TV stočiai „Dožd“ sakė WZIOM vadovas Valerijus Fiodorovas. Kaip pavyzdį jis paminėjo tai, kad jau penkerius metus nedidėjo gyventojų pajamos.
„Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės netiki, jog rytoj gyvens geriau nei šiandien“, – kalbėjo V. Fiodorovas.
Nuomonės tyrimo institutas FOM savo ruožtu žmonių klausė, už ką jie balsuotų, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį. 48 proc. respondentų įvardijo V. Putiną. Jis per rinkimus 2018-aisiais gavo 76,69 proc. balsų.
WZIOM teiravosi respondentų ir apie pasitikėjimą opozicijos politiku ir kovotoju su korupcija Aleksejumi Navalnu. Pasitikėjimas juo siekė tik 1,5 proc. Tiesa, priešingai nei V. Putinas, A. Navalnas negali remtis galinga valstybine televizija.
Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui pripažinus pralaimėjimą, rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas nemano, kad rinkimų rezultatai rodo pralaimėjimą. Esą premjeras surinko daugiau balsų nei per 2016-ųjų Seimo rinkimus.
„Aš dar norėčiau palaukti galutinių rezultatų, bet apskritai žiūrint, tai S. Skvernelis surinko daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus. Nemanau, kad tai yra pralaimėjimas“.
Jo teigimu, nors tikslas buvo patekti į antrą turą, jo komanda nuo šios patirties sustiprėjo, o politika yra ilgalaikis procesas.
„Politika nesibaigia prezidento rinkimais. Jei politikas po jų išėjo sustiprėjęs, surinkęs net daugiau balsų nei kada partija buvo savo populiarumo pike, tai sutikite, jam, kaip politikui, yra žingsnis į priekį“, – teigė V. Bakas.
