Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pareigūnai pirmadienį buvusį prezidentą Petro Porošenką įvardijo įtariamuoju tyrime dėl išdavystės, kaltindami jį pagalba prorusiškiems separatistams parduodant Kijevui anglis.
Pareigūnai pranešė, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, su kuriais, jų nuomone, galėjo būti susijęs 56 metų politikas.
Valstybinis tyrimų biuras nurodė įtariantis P. Porošenką „išdavyste“ ir „teroristinių organizacijų“ veiklos rėmimu, turėdamas omenyje separatistus.
Būdamas prezidentu, 2014–2015 metais, P. Porošenka padėjo vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms parduoti Kijevui anglių už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (54 mln. JAV dolerių), sakoma biuro pranešime. P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Jei P. Porošenka būtų pripažinta kaltu, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.
Anksčiau šiais metais įtariamaisiais šioje byloje taip pat buvo paskelbti Ukrainos prokremliškas parlamento narys ir buvęs energetikos ministras.
2019 metų balandį P. Porošenką per prezidento rinkimus sutriuškino humoristas Volodymyras Zelenskis, neturintis politinės patirties.
V. Zelenskis pažadėjo išnaikinti korupciją ir ištirti ankstesnės administracijos pareigūnus.
Nors būdamas prezidentu P. Porošenka priartino buvusią sovietinę šalį prie Vakarų, kritikai jį kaltina negebėjimu kovoti su korupcija ir skurdu.
Petro Porošenko ir Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Dabar, būdamas aukšto rango įstatymų leidėjas parlamente, kuriame dominuoja V. Zelenskio valdančioji partija, jis šios žinios iš karto nekomentavo.
Jo artimas sąjungininkas, buvęs parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas neigė bet kokius P. Porošenkos nusižengimus. Pasak jo, tai „dar viena byla, sukurpta tiesioginiu dabartinio prezidento nurodymu“.
P. Porošenka šiuo metu yra užsienyje, bet neketina „bėgti“ nuo Ukrainos teisėsaugos, pridūrė jis.
Ukrainoje auga nepasitenkinimas valdžia dėl jos neveiksmingumo kovoje su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis.
Vakar, lapkričio 17 d., prie Aukščiausiosios Rados (AR) pastato įvyko verslininkų protesto akcija „Teisė į darbą“. Maždaug tūkstantis jos dalyvių reikalavo panaikinti karantiną smulkiajam verslui (šiuo metu Ukrainoje įvestas karantinas savaitgaliais) ir priimti įstatymus, leidžiančius supaprastinti mokesčių sistemą.
Parlamentarams nepavykus priimti reikalaujamų įstatymų, protestuotojai bandė įsiveržti į parlamentą. Juos užblokavo teisėsaugos pareigūnai. Įvyko susirėmimai. Ne tokie, kaip Baltarusijoje, bet – visgi susirėmimai (coronavirus.tsn.ua).
Tuo metu AR posėdžių salėje frakcijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) lyderė Julija Tymošenko iš deputatų reikalavo to paties (economics-prorok.com).
„Šiandien būtina padėti verslininkams ir parlamente priimti įstatymus, kurie panaikintų reikalavimą įvesti kasos aparatus, reglamentuotų specialias naujas fiskalines taisykles mažam ir vidutiniam verslui“, – sakė J.Tymošenko.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu pandemijos kontekste kiekviena šalis galvoja, kaip padėti savo verslui, ypač smulkiajam, skiriami trilijonai dolerių, siekiant suteikti tiesiogines subsidijas, apsaugančias žmones nuo nedarbo, o verslininkus – nuo pelno praradimo.
Julija Tymošenko paragino deputatus priimti reikiamus įstatymus, kurių projektus pateikė ji ir jos partija, ir suteikti verslininkams galimybę toliau dirbti sunkiu šaliai laikotarpiu, suteikti darbą kitiems ir išmaitinti savo šeimas.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
„Pažiūrėkite, kas dabar vyksta už Aukščiausiosios Rados langų. Tai – Ukraina, kuri moka mokesčius, atlyginimus ir bando išgelbėti šalį nuo ekonominės bedugnės. Prašau jus priimti du įstatymus: vieną, pratęsiantį teisę dirbti be kasos aparatų daugiau nei metus, ir kitą, kuriuo panaikinamas spaudimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – sakė parlamentarė, tačiau AR deputatai nei iš tolo nesurinko reikiamo skaičiaus balsų šiems įstatymams priimti.
Po to J. Tymošenko brifingo AR metu palietė dar vieną skaudžią temą (economics-prorok.com).
“Nei Prezidentas, nei Premjeras, nei Vyriausybė nežino realios koronaviruso situacijos šalyje. Jie nežino, kad žmonės negali laiku gauti nemokamos pagalbos, išsitirti ir patikrinti, ar nėra užkrėsti COVID-19, o medicinos darbuotojai ligos atveju negauna įprasto atlyginimo ar atlyginimo. „Batkivščyna“ reikalaus papildomo frakcijos susitikimo su ministrų kabineto vadovu, kad būtų įgyvendintas dekretas dėl kovos su COVID-19. Mūsų komanda primygtinai reikalaus susitikti su ministru pirmininku, sveikatos apsaugos ministru, kad pasiaiškintų, kodėl šalis neįvykdė pagrindinių reikalavimų apsaugojant žmones nuo COVID-19. Sieksime, kad šis dekretas dėl nemokamo gydymo, tyrimų, vaistų, dėl įprasto požiūrio į gydytojus – kad visa tai būtų įgyvendinta “, – pabrėžė J.Tymošenko (AR spalio 20 d. palaikė partijos rezoliuciją dėl priemonių kovoje su koronaviruso ligos (COVID-19) plitimu, už dokumentą balsavo 308 deputatai iš 450 galimų).
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Analitiniame portale „Slovo i delo“ skelbiama, kad šiandien J. Tymošenko tarp AR deputatų pagal populiarumą yra antra. Kol kas pirmauja oligarchas, milijardierius, buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.
Greitai smunkantis prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ populiarumas, kuris išryškėjo ir per nesenus vietos savivaldos rinkimus, ypač pandemijos kontekste (Ukraina – viena iš pasaulio „lyderių“ šioje srityje), rodo, kad dirva naujam Maidanui yra pakankamai palanki. Tik kas galėtų tapti Maidano lyderiu? Vėl Julija Tymošenko?
P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tikina, kad jo įpėdinis Volodymyras Zelenskis teismų pagalba persekioja jį siekdamas keršto, praneša BBC.
Praėjusią savaitę P. Porošenka ir keli tūkstančiai jo rėmėjų Kijeve surengė eitynes į teismo posėdį. Jis teigia, kad daugiau nei 20-yje tyrimų jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
P. Porošenka sakė BBC, kad jo pralaimėjimas rinkimuose leido prorusiškiems veikėjams užimti svarbius postus Ukrainos valdžioje.
Pastaruosius šešerius metus Kijevas kariauja prieš Rusijos remiamus separatistus Ukrainos rytuose.
P. Porošenkos rinkimų kampanijos plakatuose buvo teigiama, kad balsas už V. Zelenskį yra balsas už Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Pasak buvusio prezidento, pastarieji įvykiai įrodė, kad jis dėl šito buvo teisus.
„Būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje, jei klysčiau, – sakė jis, – Tačiau, deja, tai yra tiesa. Rusijos Federacijos penktosios kolonos vaidmuo Ukrainoje dabar yra labai ryškus.“
P. Porošenka sakė, kad jo įpėdinis nebuvo „V. Putino žmogus“, tačiau yra per daug nepatyręs ir dėl to jo komandoje atsirado Rusijos simpatikų.
Paprašytas pakomentuoti buvusio prezidento žodžius, V. Zelenskio atstovas spaudai sakė, kad „politikai turi teisę išsakyti bet kokią nuomonę savo rinkėjams“.
Vakarų partneriai pareiškė susirūpinimą dėl prieš P. Porošenką iškeltų bylų. Ukrainoje netgi buvusio prezidento kritikai skeptiškai vertina jam mestus kaltinimus.
„Iš tikrųjų yra dalykų, kuriuos reiktų tirti dėl P. Porošenkos. Tačiau jam pateikti kaltinimai yra absurdiški. Tam nėra jokio pagrindo, jokių įrodymų. Vyksta akivaizdus politinis persekiojimas“, – sako Mikhailo Žernakovas, „Dejure fondo“ atstovas, kurio organizacija siekia teismų reformos.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Vertindamas sekmadienį įvykusius pirmalaikius Ukrainos parlamento rinkimus, Kijeve juos stebėjęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad rinkimai buvo organizuojami skaidriai, o rezultatai jo nenustebino, nes, pasak parlamentaro, šalies prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ pergalė Aukščiausiosios Rados (Ukrainos parlamento. – ELTA) rinkimuose buvo prognozuota.
Vis dėlto tolimesnė Ukrainos vykdoma politika, pasak L. Kasčiūno, labai priklauso ir nuo aukščiausiuose šalies bei valstybinių institucijų postuose dirbsiančių žmonių.
Jo teigimu, „Tautos tarno“ pergalė Ukrainos parlamento rinkimuose yra sėkmingos V. Zelenskio prezidento rinkimų kampanijos rezultatas.
„Nėra rezultatai netikėti mačius prognozes, matant tą bangą, kurią prezidentas (V. Zelenskis. – ELTA) palaiko, matant ir jaučiant tą visuomenės lūkestį permainoms. (…) Tas pasitikėjimo kreditas yra suteiktas“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas, pridūręs, kad jį labiau nustebino faktas, jog „Tautos tarnas“ laimėjo labai daug vienmandačių apygardų.
Kartu Seimo narys atkreipė dėmesį, kad dabar yra labai svarbu sužinoti, kas Ukrainoje užims svarbiausius postus valstybinėse institucijose.
„Rinkimų rezultatai (V. Zelenskiui. – ELTA) yra didelė sėkmė, tad prezidentas nuo rugsėjo mėnesio turės visas grandis jo politinės programos įgyvendinimui, bet klausimas, kas bus darbotvarkėje, kas bus tie pagrindiniai politikos vairuotojai“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, vienas iš ryškiausių rinkimus laimėjusios „Tautos tarno“ politinės jėgos veidų yra jos pirmininkas Dmitrijus Razumkovas, kuris, sako L. Kasčiūnas, gali būti paskirtas ir Aukščiausiosios Rados pirmininku, tačiau partijoje yra ir daugiau profesionalių žmonių. L. Kasčiūno nuomone, svarbiausias uždavinys valdantiesiems dabar yra atsirinkti žmones, neturinčius sąsajų su korupciniais ryšiais ar oligarchais.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
„Ten (V. Zalenskio partijoje. – ELTA) yra daugiau ne politikai iš dabartinio ešelono, o profesionalai, technokratai, kurie tikrai nenuteikia neigiamai, bet vėlgi klausimas, ar jie bus tie pagrindiniai sprendimų priėmėjai, ar nebus užkulisinių veikėjų, kurie tas virveles ir toliau tampys. (…) Vis tik tame V. Zalenskio partijos sąraše yra žmonių, siejamų ir su oligarchu (Igoriu. – ELTA) Kolomoiskiu, nieko nepaneigsi. (…) Viena vertus, yra Aukščiausioji Rada, kita vertus, yra paties prezidento aplinka, pavyzdžiui, jo administracijos vadovas ponas (Andrijus. – ELTA) Bohdanas, kuris yra buvęs I. Kolomoiskio advokatas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Parlamentaro, stebėjusio Aukščiausiosios Rados rinkimus Ukrainoje, teigimu, nors V. Zelenskio vedama partija ir laimėjo daugiausia vietų parlamente, vis dėlto, mano L. Kasčiūnas, „Tautos tarnas“ turėtų ieškoti partnerių stiprios, demokratinės koalicijos formavimui.
„Viena vertus, yra paprastoji dauguma, ką jis turi savo kišenėje, bet kartais reikia turėti sąjungininkų, turėti konstitucinę daugumą, o tai yra 300 parlamentarų. Koalicijos partneriai taip pat kartais reikalingi tokiai europietiškai politikai, nes europiečiai visada pabrėžia, kad neturi būti vienos partijos valdymas, tai manau, kad būtų reikalinga turėti partnerį, ir jis (V. Zelenskis. – ELTA) sieks to“, – sakė L. Kasčiūnas, pridūręs, kad Ukrainos prezidentas jau kreipėsi į penktoje vietoje rinkimuose užėmusį roko žvaigždės Sviatoslavo Vakarčiuko įkurtą judėjimą „Balsas“, matydamas juos kaip galimus valdančiosios koalicijos parnerius.
Tą L. Kasčiūnui patvirtino ir „Tautos tarno“ pirmininkas D. Razumkovas.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimai buvo organizuoti ir vyko skaidriai, be sistemingų pasikartojančių pažeidimų, o stebėsenai, pastebėjo L. Kasčiūnas, buvo pasitelkti dideli pajėgumai.
Ukrainoje vyksta parlamento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.
„Aš tikrai neabejoju skaidrumu. Tai, ką aš mačiau savo akimis, tai didžiuliai skirtumai nuo to, kas Ukrainoje buvo prieš dešimt – penkiolika metų. Laikomasi visų procedūrų: slaptumas balsavimo dieną, žmonėms prie urnų ir prie balsavimo kabinų neleidžiama kalbėtis, aktyvūs stebėtojai, jokio grupinio veiksmo, o jeigu kažkas įvyksta, iškart duodama pastaba. Tai toks savikontrolės mechanizmas yra ir stipriai veikia“, – Eltai komentavo L. Kasčiūnas, kartu pridūręs, kad vis dėlto buvo keletas šalies verslininkų bandymų daryti įtaką rinkimams pasitelkiant televiziją, tačiau, pažymėjo parlamentaras, pastarieji žmonės į Ukrainos parlamentą nepateko.
Sekmadienį, praėjus vos trims mėnesiams nuo V. Zelenskio tapimu Ukrainos prezidentu, po kurio jis atšaukė šalies parlamentą, įvyko pirmalaikiai Aukščiausiosios Rados rinkimai. Negalutiniais duomenimis, „Tautos tarnas“ surinko per 42 proc. balsų, pirmadienį pranešė Ukrainos centrinė rinkimų komisija.
Antroje vietoje liko prorusiškas aljansas „Opozicijos platforma – už gyvybę“, surinkęs apie 13 proc. rinkėjų balsų, toliau rikiuojasi buvusio prezidento Petro Porošenkos partija „Europietiškas solidarumas“ su 8,64 proc. rinkėjų palaikymu, buvusios premjerės Julijos Timošenko partija „Tėvynė“ – 8,01 proc. ir muzikanto Sviatoslavo Vakarčiuko naujai įsteigta partija „Balsas“ – 6,38 proc.
Iš viso balsavimo teisę turėjo 30 mln. ukrainiečių. Jie sprendė, kam atiteks 424 Aukščiausiosios Rados mandatai. V. Zelenskis iki šiol savo daugumos parlamente neturėjo.
Antrajai kadencijai Ukrainos prezidento poste neperrinktas Petro Porošenka ves savo Europos solidarumo partiją į liepos viduryje vyksiančius parlamento rinkimus. Jis sąraše įrašytas pirmuoju numeriu. Tai nuspręsta sekmadienį Kijeve vykusiame partijos suvažiavime.
P. Porošenka vėl žadėjo savo šalies narystę ES ir NATO. Tai pagrindiniai jo tikslai buvo ir einant prezidento pareigas. „Mes padarysime viską, kad galėtume įgyvendinti žmonių lūkesčius dėl pokyčių“, – rašė P. Porošenka tviteryje.
Volodynyras Zelenskis po savo inauguracijos prieš daugiau kaip dvi savaites paleido parlamentą. Čia P. Porošenkos stovykla iki šiol turėjo daugumą.
V. Zelenskis gali tikėtis sėkmės liepos 21-ąją vyksiančiuose parlamento rinkimuose – panašiai kaip per prezidento rinkimus.
Antradienį Konstitucinis teismas pradės svarstymus, ar parlamento paleidimas buvo teisėtas.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kas vyksta Ukrainoje, tarp naujojo Prezidento Volodymyro Zelenskio ir „senosios gvardijos“ – eksprezidento Petro Porošenko, jį rėmusios daugumos Aukščiausioje Radoje (mūsų Seimo beveik visiškas analogas), jo sukurtų institucijų vadovų, – karas, ar tai, ką stebime, yra spektaklis.
Priminsiu, V. Zelenskis triuškinančiai laimėjo antrajame ture prieš tuometinį prezidentą P. Porošenko, gavęs 73,23 % atėjusių balsuoti rinkėjų balsų.
Aš įdėmiai sekiau įvykius Ukrainoje dar iki Gorbačiovo „perestroikės“, vėliau – Seimo informacijos tarnyboje, vėliau jau, kaip privatus asmuo, suprantantis ukrainietiškai. Turiu dar ir asmeninį imperatyvą – mano senelės giminės įrodomoji kilmė Ukrainoje siekia LDK amžių.
Tai, ką aš čia kalbu, mano asmeninė nuomonė, anaiptol ne tvirtinimas.
Mano pagrindinės išvados iš to, ką aš pastebėjau, tokios:
1) V. Zelenskis yra tos pačios oligarchinės Ukrainos grupuotės atstovas arba statytinis. Maža to, ta grupuotė tampriai susijusi su Rusiją valdančiaisiais oligarchais. Turtingi žmonės bet kur, ir Lietuvoje, oligarchais vadinami tik tada, jei jie yra „solidarūs“ vienas kito atžvilgiu ir veikia išvien visuose rinkimuose ne visai sąžiningais metodais.
2) Pagrindinis V. Zelenskio tikslas artimiausiu metu – atsivesti į Aukščiausiąją Radą (AR) per rinkimus savo „partiją“, kurios dar niekas nematė, tuo tikslu, kad oligarchinė grupuotė ir toliau valdytų Ukrainą (spėju, ir pas mus, deja, partijos sėkmė rinkimuose daugiausiai priklauso nuo lyderio įvaizdžio). Tuo suinteresuota ir „senoji gvardija“, kuri tai pačiai grupuotei priklauso. Kaip ir pas mus Parlamentas Ukrainoje pagal Konstituciją yra padėties šeimininkas.
3) Tam tikslui pasiekti, garantuotai surenkant reikalingą skaičių rinkėjų balsų AR rinkimuose, V. Zelenskis sudaro nesutaikomos Prezidento opozicijos „senajai gvardijai“ ir P. Porošenko įvaizdį. Tie atsako, neva aštrindami padėtį, bet abiems pusėms naudingai. Rinkėjų dauguma kol kas tiki lyderio sąžiningumu.
Štai per tokią prizmę aš žvelgiu kol kas į tai, kas vyksta Ukrainoje. Aš, aišku, galiu ir klysti.
Jokių kalbų nėra, kad ne tik istorinis Lietuvos ir Ukrainos bendrumas (aš vietoj vartojamo Dviejų Tautų Respublikos pavadinimo oficialiai pagrįsčiau Seime – Keturių, ko jau vien Ostrogiškiai LDK verti) mus sieja, bet ir dabartis. Tik reikia būti atsargiems sprendžiant, ką reikia remti Ukrainoje konkrečiai.
P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Ukrainoje pasikeitus prezidentams vargu ar keisis ir jos geopolitikos kryptis. L. Linkevičius pažymi, kad iš sekmadienį išrinkto naujo prezidento retorikos galima matyti, jog jis orientuojasi į Vakarus, todėl, sakė jis, baimintis, kad Volodomyras Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.
,,Neatrodo, kad Kremlius labai džiaugtųsi. Pirmiausia priežastis labai paprasta, nemanau, kad tie pokyčiai yra tiek gilūs, kad pasikeistų Ukrainos kursas“, – antradienį ,,Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius.
,,Iš V. Zelenskio buvo daug pareiškimų, kad jis nešnekės su V. Putinu, kol jis negrąžins Krymo (…) Žinoma, dar anksti daryti kažkokias išvadas, bet jo nusiteikimas išspręsti konfliktą, nusiteikimas grąžinti areštuotus jūreivius po Kerčės karinės avantiūros ir panašūs pareiškimai dabar turės būti realizuojami“, – teigė ministras.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr. Vertindamas rinkimus L. Linkevičius teigė, kad žmonės buvo nusivylę Petro Porošenkos valdymu bei jo nesugebėjimu susitvarkyti su korupcija.
,,Buvo manoma, kad vis dėlto buvo neįdėtos papildomos pastangos. Pareiškimų bei įsipareigojimų buvo daug, bet išmokti gyventi be korupcijos nėra lengva, nes korupcijos šaknys gilios. Reikia ne tik laiko, bet ir lyderystės bei politinės valios. Žmonės tokių permainų nematė“, – teigė jis.
Suskaičiavus kiek daugiau nei 95 proc. visų per antrąjį rinkimų turą atiduotų balsų, su 73,17 proc. (12,8 mln. rinkėjų balsų) pirmauja V. Zelenskis. Dabartinis prezidentas P. Porošenka yra surinkęs 24,50 proc., arba 4,3 mln. gyventojų balsų.
Ukrainos centrinė rinkimų komisija oficialius rezultatus turi paskelbti per 10 dienų po rinkimų, t. y. iki gegužės 1 d. Naujasis prezidentas bus prisaikdintas iki gegužės 31 d.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį Ukrainoje vyksta antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame rungiasi dabartinis šalies prezidentas Petro Porošenka ir komikas Volodymyras Zelenskis, seriale vaidinantis prezidentą.
Manoma, kad netikėtai politiniam elitui V. Zelenskis ir gali laimėti rinkimus, praneša naujienų agentūra AFP.
Kai 41-erių metų V. Zelenskis prieš Naujuosius metus paskelbė kandidatuosiąs prezidento rinkimuose, žmonės manė, kad tai pokštas.
Tačiau gyventojų nuomonių apklausos rodo, kad P. Porošenkai gresia pralaimėjimas, nes žmonės pasipiktinę skurdu, korupcija ir besitęsiančiu karu su Maskvos remiamais separatistais.
Balsavimas prasidėjo 8 val. ryto ir tęsis iki 20 val. vakaro, tada tikimasi sužinoti, kaip balsavo apklaustieji rinkėjai, o pirmieji preliminarūs rezultatai turėtų paaiškėti keliomis valandomis vėliau.
V. Zelenskio pergalė atvertų naują puslapį Ukrainos istorijoje, kur per pastaruosius du dešimtmečius valdžia po masinių protestų keitėsi du kartus, o šiuo metu šalis įsivėlusi į jau penkerius metus trunkantį karinį konfliktą prieš Maskvos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje.
Ukraina priklausoma tiek nuo tarptautinės paramos, tiek nuo Rusijos energijos, todėl kitam šalies vadovui teks susidurti Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Tarptautiniu valiutos fondu.
53-ejų metų P. Porošenka pareiškė, kad V. Zelenskis yra politikos naujokas, netinkamas būti vyriausiuoju kariuomenės vadu karo metu.
Tačiau jo varžovas, įgudęs komikas, pasinaudojo žmonių nusivylimu kyšininkavimu, skurdu ir 13 000 gyvybių nusinešusiu karu.
P.Porošenko. EPA – ELTA nuotr. Šią savaitę agentūros „Rating“ paskelbta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad už V. Zelenskį balsuotų 73 proc. žmonių, o už P. Porošenką – 27 proc.
P. Porošenka į valdžią atėjo po 2014 m. revoliucijos, kurios metu buvo išstumtas Kremliaus remiamas režimas, o netrukus po to Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
Tačiau nemaža dalis iš 45 mln. gyventojų mano, kad provakarietiškos revoliucijos pažadai nebuvo iki galo ištesėti.
Užuot dalyvavęs susitikimuose rinkimų kampanijos metu, V. Zelenskis rinkosi komedijos pasirodymus, o savo politines žinutes skelbė socialinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, kreipdamasis į savo 3,7 mln. „Instagram“ sekėjų.
Dėl netradicinio politikos atskalūno stiliaus V. Zelenskį imta lyginti su politiku tapusiu Italijos komiku Beppe Grillo ar JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Tačiau lieka neatsakytų klausimų dėl V. Zelenskio ryšių su kontraversiškai vertinamu oligarchu Igoriu Kolomoiskiu, kurio televizijos kanalai transliuoja pramogų pasaulio atstovo laidas.
Ekspertai sako, kad V. Zelenskio politinė programa geriausiu atveju yra neapibrėžta ir tebelieka neaišku, kas užimtų pagrindines pozicijos jam atėjus į valdžią.
Šeštadienį P. Porošenka kreipėsi į rinkėjus, ragindamas ukrainiečius dukart pagalvoti prieš atiduodant balsą už jo konkurentą.
„Penkerių metų prezidento kadencija nėra komedija, kurią galima laisvai išjungti, kai ji tampa nebejuokinga, – jis rašė feisbuke. – Tai taip pat nėra siaubo filmas, kurį galima lengvai sustabdyti.”
P. Porošenkos rėmėjai jį giria už kariuomenės reformą ir Ortodoksų bažnyčios atskyrimą nuo Rusijos įtakos. Tačiau pirmajame ture P. Porošenka surinko perpus mažiau balsų nei V. Zelenskis.
Petro Prorošenkos ir Volodymyro Zelenskio debatai. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį, likus vos dviem dienoms iki Ukrainos prezidento rinkimų antrojo turo, Kijevo Olimpiniame stadione vyksta Petro Prorošenkos ir Volodymyro Zelenskio debatai.
Burtų keliu buvo nuspręsta, kad debatus pradės V. Zelenskis.
„Niekada negalėjau pagalvoti, kad aš, paprastas berniukas iš Krivyj Riho, kovosiu su 2014 m. išrinktu prezidentu P. Porošenka“, – debatus pradėjo V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat pripažino 2014-aisiais pats balsavęs už P. Porošenką ir pareiškė, kad yra du prezidentai P. Porošenkos.
„Aš pats balsavau už P. Porošenką tuose (2014 m.) rinkimuose. Visgi yra du P. Porošenkos. Pirmasis – puikus oratorius, specialistas, ekonomistas, viską žino. Tačiau jis atsiranda tik tada, kai įsijungia kameros, o kai jos išsijungia, įeina antrasis. Pirmasis sako „parodysiu Vladimirui Putinui“, antrasis draugauja su Maskva. Pirmasis atidaro mokyklą, o antrasis tylomis atidaro naujas savo „Roshen“ parduotuves“, – kalbėjo V. Zelenskis.
V. Zelenskio teigimu, jo paties sėkmė yra P. Porošenkos politikos rezultatas.
„Aš esu jūsų klaidų rezultatas, jūsų neišpildytų pažadų rezultatas“, – P. Porošenką kaltino V. Zelenskis.
P. Porošenka oponentui atsakė itin griežtai. Pasak jo, V. Zelenskis neturi reikiamos patirties įveikti šaliai kylančius iššūkius.
„Pagaliau mums pavyko susirinkti į debatus, (laukėme), kol jis pasirodys. Šiandien mums pavyko susirinkti šiame stadione. Keista vieta surengti debatus, bet aš priėmiau ją. Šiandien mes susiduriame su iššūkiais, ir aš sakau, kaip prezidentas be patirties gali palaikyti tarptautinius susitarimus, kuriuos mes kūrėme 5 metus. Kaip jis (V. Zelenskis) gali tai padaryti?“ – kalbėjo P. Porošenka.
„Kur jis (V. Zelenskis) buvo, kai šalyje kilo karas? Jis slėpėsi. Visgi aš tikiu, kad V. Zelenskis nenori perduoti Ukrainos Rusijai, bet V. Putinas tikrai to nori, o V. Zelenskis negali tam pasipriešinti. (Volodymyre) Zelenskyje turime tik blizgų apvalkalą, kuriame visi mato, ką nori. Jūs pats, Volodymyrai, pasakėte, kad esate katė maiše“, – pareiškė P. Porošenka.
Kandidatų į prezidentus įžanginėms kalboms pasibaigus, P. Porošenka ir V. Zelenskis iš eilės uždavė vienas kitam klausimus.
„Kodėl, P. Porošenka, mes vis dar nežinome Maidano žudikų pavardžių, kaip buvo galima palikti 24 Ukrainos jūrininkus likimo valiai po Kerčės incidento?“ – klausė V. Zelenskis.
„Savo juokais, Volodymyrai, jūs pavertėte Ukrainą prostitute. Mes sukūrėme tarptautinį palaikymą Ukrainai, mes judame integracijos į Europą link. Tarptautiniai lyderiai pritaria, kad per mano kadenciją padarėme daugiau nei bet kada anksčiau. O ką jūs darėte, buvote Maskvoje, ėmėte Rusijos pinigus?“ – atšovė P. Porošenka.
V. Zelenskis į tokius kaltinimus atsakė savais kaltinimais, esą P. Porošenkos konditerijos bendrovės „Roshen“ saldainiai yra tiekiami Luhansko liaudies respublikos kariams.
„Niekada gyvenime nekalbėjau su V. Putinu. Galiu tik įsivaizduoti, kiek kartų jūs kalbėjote su Putinu. Nuo karo pradžios nebuvau Rusijoje, tai melas. Turiu klausimą jums, prezidente Porošenka, ar galima jūsų „Roshen“ saldainių įsigyti Maskvoje? Ar tiesa, kad jūsų saldainiai yra tiekiami Luhansko (liaudies respublikos) kariams?“ – pareiškė V. Zelenskis.
P. Porošenkos teigimu, viskas, ką sako V. Zelenskis, – melas. „Ar jūs priklausomas nuo oligarchų, valdančių televizijos kanalą „1+1“?“ – klausė P. Porošenka.
„Visi TV kanalai Ukrainoje priklauso oligarchams. (Ihoriui) Kolomoiskiui, (Viktorui) Pinčukui, (Rinatui) Achmetovui. Tai, kad aš dirbu televizijoje, nieko nereiškia“, – sakė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukrainos prezidentu „negali būti oligarchas, prezidentu turi būti žmogus iš liaudies, iš Ukrainos liaudies“.
Debatų pabaigoje abu kandidatai turėjo kelias minutes pasakyti paskutinį žodį prieš rinkimus. V. Zelenskis savo laiką išnaudojo aršiai kritikai.
„Noriu pasakyti – P. Porošenka turi daug pasiekimų. Bevizis (režimas su ES), Bažnyčios atskyrimas, kalba, kariuomenė. Bet P. Porošenka priskiria sau šiuos pasiekimus, o tai juk Ukrainos tautos pergalė, o ne jūsų, P. Porošenka. Ukrainiečių kalba egzistavo ir iki jūsų. Dėl armijos – tai yra Ukrainos karių, savanorių, visų ukrainiečių pergalė. Aš tikiu, kad mums pavyks sulaužyti senąją sistemą. Su nauju mentalitetu, XXI a. mentalitetu. Nesvarbu, P. Porošenka, ar jūsų žmonės ima kyšius, svarbiausia yra tai, kad jūsų žmonės iš Ukrainos atėmė penkerius metus“, – kalbėjo V. Zelenskis, užbaigęs savo pasisakymą šūkiu „Padarysime mes juos!„
P. Porošenka į tai atsakė kritika dėl esą neegzistuojančios V. Zelenskio rinkimų programos.
„Negavome nieko iš Volodymyro (Zelenskio) dėl programos, dėl konkrečių žingsnių. Iš jūsų atsakymų, Volodymyrai, akivaizdu, kad jūs gyvenate praeitimi. Mes turime apginti šalį nuo jūsų. Jūs – ne (Vasilijus) Holoborodko (V. Zelenskio kuriamas vaidmuo seriale „Tautos tarnas“). Draugai, balandžio 21 d. mes turime galvoti, kaip išsaugoti valstybę, kaip neatiduoti valstybės (Vladimirui) Putinui ir (Ihoriui) Kolomoiskiui. Negali su Rusijos agresoriumi kovoti aktorius, žinoma, talentingas aktorius, bet be jokios politinės patirties. Aš dėkoju Ukrainos tautai ir tikiu, kad balandžio 22 d. mes gyvuosime. Nepraraskime šalies!“ – kalbėjo P. Porošenka.
Petro Prorošenkos ir Volodymyro Zelenskio debatai. EPA – ELTA nuotr. Paskutiniuose pusės minutės trukmės pasisakymuose abu kandidatai turėjo paskutinę progą sukritikuoti oponentą ir paraginti ukrainiečius eiti prie balsadėžių.
„Šalyje nėra normalių atlyginimų, nėra normalių vaistinių, kokios čia medicinos reformos. Kas dėl kelių, tai visiškai nieko – jų tiesiog nėra. Mes susigrąžinsime šalį. Šlovė Ukrainai!“ – savo pasirodymą debatuose užbaigė V. Zelenskis.
„Turime susivienyti, kad susigrąžintume Krymą, kad apgintume Donbasą. Neleisime atnaujinti oligarchijos šalyje. Tęsime savo judėjimą pirmyn. Mes žinome, kaip tai padaryti!“ – debatus užbaigė P. Porošenka.
Ukrainos prezidento rinkimų antrasis turas vyks sekmadienį, balandžio 21 d.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, likus vos trims dienoms iki antrojo šalies prezidento rinkimų turo, kreipimesi į Ukrainos žmones pareiškė, kad šaliai gresia bankrotas, jei 2016 m. nacionalizuotas „PrivatBank“ bus grąžintas oligarchui Ihoriui Kolomoiskiui, kuris yra siejamas su P. Porošenkos konkurentu rinkimuose Volodymyru Zelenskiu.
„Toks beatodairiškas žingsnis gali sukelti bankrotą ir naują ekonomikos krizę. Dešimtys milijonų klientų prarastų savo pinigus“, – kalbėjo P. Porošenka.
Kijevo teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Ukrainos vyriausybės sprendimas 2016 m. nacionalizuoti „PrivatBank“, tuo metu priklausiusį I. Kolomoiskiui, buvo neteisėtas. Bankas buvo nacionalizuotas po to, kai Ukrainos valdžia apkaltino I. Kolomoiskį ir banko vadovybę suteikus paskolas sukčiams.
Ukrainos centrinis bankas tikino, kad teismo sprendimą skųs.
„Teismo sprendimas dar neįsigaliojo, jis bus skundžiamas Nacionalinio banko“, – sakoma Ukrainos centrinio banko pranešime.
„PrivatBank“ yra didžiausias komercinis bankas Ukrainoje, kuriame padėta per trečdalį visų šalyje laikomų indėlių. Ukrainos vyriausybė 2016 m. išleido beveik 140 mlrd. grivinų (4,6 mlrd. eurų) banko nacionalizavimo nuostoliams padengti.
Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kijeve stebėjęs vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas teigia, kad dabartiniam prezidentui Petro Porošenkai tikėtis būti perrinktam – naivu. Pasak politologo, stebint pirmojo rinkimų turo rezultatus, kandidatų rinkimų kampanijas, debatus bei žmonių emocijas, Volodymyras Zelenskis yra absoliutus lyderis.
Dabartiniam Ukrainos prezidentui P. Porošenkai iššūkį metusį V. Zelenskį politologas vertina skeptiškai. Pasak jo, kandidatas taip ir neišsakė rimtų pozicijų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje. A. Medalinsko teigimu, Ukrainos žmonės, remiantys V. Zelenskį, renkasi ne ką kitą, o visišką enigmą. Pasak politologo, V. Zelenskio politinės gairės yra visiškai neaiškios, nes jas pristato ir komentuoja tik jo patarėjai.
,,Pačio V. Zelenskio kompetencijos mes visiškai nematome, išskyrus sugebėjimą iš politikos daryti šou. Ar jisai žino, ką ruošiasi daryti tapęs prezidentu, ar iš tiesų slepiasi tik po savo patarėjais, kurie iš principo tik ir komentuoja neva jo pozicijas“, – svarstė A. Medalinskas.
Pasak jo, V. Zelenskio elektoratas – išskirtinis. Tai jauni žmonės, kurie visiškai nesidomi politinėmis aktualijomis bei yra pasiekiami tik per socialinius tinklus.
Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr. ,,Nemaža V. Zelenskio rinkėjų dalis nežiūri nei politinių laidų, nei pokalbių laidų, o gyvena tiesiog kelių minučių videoklipais, kuriuos V. Zelenskio štabas nuolat leidžia į eterį. Tai dalis elektorato, kurie nesidomi visiškai jokiomis politinėmis aktualijomis. Tuos, kurie gyvena tik socialiniuose tinkluose, V. Zelenskis per internetinį tinklą ir pagavo – tą dalį jaunimo. Man teko Kijeve važiuoti metro ir prie Olimpinio stadiono jaunimas klausia: gal nusiperkame bilietus ir pažiūrėsime, kaip V. Zelenskis skandins P. Porošenką, ir visi juokiasi“, – įspūdžiais, patirtais Kijeve, dalinosi politologas.
Kovo 31 dieną vykusiame pirmajame prezidento rinkimų rate V. Zelenskis surinko 30,24 proc., o P. Porošenka – 15,95 proc. balsų. Pasak politologo, atotrūkis dabar dar ryškesnis, todėl tikėtis dabartinio prezidento pergalės – nereikėtų.
,,Praeitą savaitę, ketvirtadienį, buvo paskelbti duomenys, kad V. Zelenskio populiarumas lenkia jau 61 proc. – tai iš tikrųjų labai daug. Jeigu P. Porošenka nesuras galimybės rasti kelio į V. Zelenskio rinkėjus, tai tikėtis P. Porošenkai laimėti – naivu. Nebent paties rinkėjams pasirodytų keista, kad kandidatas į prezidentus V. Zelenskis taip vengia bet kokių viešų diskusijų“, – teigia A. Medalinskas.
Pasak MRU dėstytojo, V. Zelenskio prezidento vaidmuo seriale ,,Tautos tarnas“ kelia taip pat klausimų, ar šis serialas nebuvo jo kaip rinkimų kampanijos elementas. Pasak politologo, seriale rodoma kova prieš korupciją persikėlė ir į V. Zelenskio rinkimų kampaniją.
,,Liaudies tarnas“ – tai yra prezidentinės kampanijos filmas. Filmas taip meistriškai padarytas, kaip politinės technologijos elementas, kad abejonių man nekilo. (…) ,,Liaudies tarnas“ – visiškas filmas pagal politinę technologiją. Tai tikrai rinkiminės kampanijos filmas, nes Mariupolyje daugelio paklausus, už ką balsavo, žmonės atsakydavo, kad jie balsavo už V. Holoborodką (Vasyl Petrovych Holoborodko serialo personažas. – ELTA), tai reiškia, kad jie balsavo V. Zelenskį“, – teigė A. Medalinskas.
Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Politologas nesistebi, kodėl pirmajame ture V. Zelenskis surinko daugiausia balsų Kijeve ir centrinėje Ukrainos dalyje. Pasak jo, visuomenė Ukrainoje susiskaldžius ir tik Donbase vyksta karas, o kituose regionuose žmonėms didžiausia problema ne Rusijos hibridinis karas, o korupcija.
,,Kodėl Kijevas ir centrinė Ukrainos dalis balsavo už Zelenskį – tai iš tikro šalis gyvena labai keistą, siurrealistinį gyvenimą. Karas yra čia pat, Donbase, ir ten nuolat girdi pranešimus, apšaudymus, o Kijevas ir Centrinė Ukraina gyvena visiškai taikiai. Todėl visuomenėje visai palankiai būtų sureaguota į naują veidą prezidento poste, kuris kovoja su korupcija. Žmonės atrodo užmiršę sudėtingą geopolitinę situaciją, susijusią su karu Donbase“, – teigia politologas.
Kita vertus, A. Medalinskas teigia, kad V. Zelenskio populiarumas yra susijęs su didžiuliu gyventojų nepasitikėjimu Ukrainos politine sistema ir politikais apskritai. Pasak politologo, žmonės taip pat balsuoja ne už V. Zelenskį, o prieš dabartinę valdžią.
,,Žmonės nepatenkinti P. Porošenkos valdymu ir tiesiog balsuoja prieš dabartinę valdžią. Žmonės nepatenkinti praktiškai visomis valdžios institucijomis, tarp jų ir pačiu P. Porošenka, nes jis yra aukščiausia valdžia, ir tuomet žmonės nepatenkinti viskuo – tiek korupcija, tiek pakilusiais tarifais, tiek nebaigtu karu. Kalbant apie korupciją, žmonių nepasitenkinimas teisingas, nes korupcija iš tiesų išliko ir tikrai yra aukštame valdžios lygyje“, – teigė politikos ekspertas.
Pasak politologo, pasikeitus prezidentams, kažin ar keistųsi Ukrainos geopolitikos kryptis. Nors socialinėje erdvėje Rusija rodo palaikymą V. Zelenskiui, A. Medalinskas pažymi, kad visi kandidatai į prezidentus orientuojasi į Vakarus, todėl, sakė A. Medalinskas, baimintis, kad V. Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.
,,Dėl prezidento P. Porošenkos Rusija puikiai supranta, kokia politikos linija buvo ir būtų, o dėl V. Zelenskio jie nežino. Iš tiesų tas palaikymas šiam kandidatui per socialinius tinklus ir per kitus kanalus labai didžiulis. Tačiau prisiminkime, kad Rusija labai aktyviai palaikė D. Trumpą, bet vėliau nusivylė. Tai Rusijos palaikymas bei simpatijų reiškimas vienam ar kitam dar nebūtinai reiškia, kad V. Zelenskis yra koks prorusiškas kandidatas, tik tiek, kad jo pozicija nėra labai aiški. Labiausiai Rusijos interesą atitiktų silpnas prezidentas ir sumaištis po prezidento ir parlamento rinkimų“, – apibendrino politologas.
Antrasis prezidento rinkimų ratas Ukrainoje vyks balandžio 21 d.
Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatai į Ukrainos prezidentus – dabartinis prezidentas Petro Porošenka ir politikos naujokas, komikas Volodymyras Zelenskis – trečiadienį galiausiai susitarė dėl debatų.
Patvirtinta, kad abu kandidatai penktadienio popietę susitiks 70 tūkst. žmonių talpinančioje sporto arenoje ir susirungs debatuose.
Po pergalės pirmajame Ukrainos prezidento rinkimų rate V. Zelenskis pasiūlė P. Porošenkai surengti debatus, tačiau abu vyrai siūlė skirtingas datas. Dabartinis vadovas siūlė balandžio 14 d., o V. Zelenskis – balandžio 19 d., kai iki antrojo Ukrainos prezidento rinkimų rato bus likusios vos dvi dienos.
Kandidatams taip ir nesusitarus dėl debatų datos, praėjusį sekmadienį P. Porošenka atvyko į Kijevo olimpinį stadioną dalyvauti debatuose. Jo varžovas V. Zelenskis nepasirodė, nes taip ir nebuvo sutikęs su šia debatų data. P. Porošenka vienas atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
V. Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Viešosios nuomonės apklausose V. Zelenskis tvirtai pirmauja prieš P. Porošenką, dėl to šie debatai gali būti paskutinė galimybė dabartiniam vadovui pakelti savo reitingus.
Antrasis prezidento rinkimų ratas vyks balandžio 21 d.
P. Porošenkos organizme nerasta psichoaktyviųjų medžiagų. EPA-ELTA nuotr.
Kandidato į Ukrainos prezidentus, dabartinio valstybės vadovo Petro Porošenkos organizme nerasta psichoaktyviųjų medžiagų. Tokie penktadienį atlikto greitojo testo rezultatai, praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“, remdamasi Kijevo narkologinės klinikinės ligoninės atstovais.
Išsamesnio tyrimo rezultatai bus gauti artimiausiu metu, sakė medikai. Tada paaiškės, ar P. Porošenkos kraujyje esama alkoholio pėdsakų.
Ukrainos prezidentas P. Porošenka ir kitas kandidatas į valstybės vadovo postą šoumenas Volodymyras Zelenskis davė kraujo tyrimams penktadienio rytą. Ukrainos prezidentas tai padarė medicinos punkte Olimpiniame stadione, kur abu kandidatai turėtų surengti debatus, o V. Zelenskis – vienoje iš privačių Kijevo klinikų, priklausančioje jo bičiuliui. Ekspertizė buvo atlikta aktoriaus reikalavimu.
Pirmajame Ukrainos prezidento rinkimų rate V. Zelenskis surinko 30,24 proc. balsų, o P. Porošenka – 15,95 proc. Antrasis rinkimų ratas bus surengtas balandžio 21 d.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Ukrainoje su vienuolikos metų vėlavimu išryškėjo tokia pati tendencija kaip ir Lietuvoje 2008 m.: tada pramogų verslo korifėjus Arūnas Valinskas triuškinama balsų dauguma su savo Tautos prisikėlimo partija įsiveržė į Seimą, o jos lyderis iškart visai kadencijai gavo parlamento pirmininko kėdę.
Tačiau joje teišbuvo 9 mėnesius ir jau 2012 m. spalio rinkimuose, nors ir kandidatavo su Liberalų ir centro partija, perrinktas nebuvo ir grįžo į pramogų verslą.
Per tą laiką A. Valinskas spėjo prisidirbti – ir kūrybinėje veikloje, ir už vairo, ir santykiuose su Prezidente, ir akistatose su teisėsauga…
Vladimiras Zelenskis šoko aukščiau. Jis pasiryžo tapti ne antruoju žmogumi valstybėje, o prezidentu. Po įtemptos V. Juščenkos, P. Porošenkos eros tai gana įžūlu, bet juk 41 m. artistui toks elgesys nėra neįprastas. Pirmame Ukrainos prezidento rinkimų ture surinkęs apie 30 proc. balsų – beveik dukart daugiau negu jo patyręs varžovas – jis drąsiai veržiasi vadovauti didžiulei 46 mln. gyventojų turinčiai valstybei. Serialu „Tautos tarnas“ (tiksliau versčiau „Liaudies tarnas“) labiausiai išgarsėjęs komikas taip pavadinęs ir savo partiją, kuri įkurta pernai metų pabaigoje, bet į prezidentus kandidatas išsikėlė pats. Net naudodamas tautos vardą ir čia V. Zelenskis kažkuo panašus į A. Valinską…
Kino komikas gimė 1978 m. sausio 25 d. Krivoj Roge. Motina inžinierė, tėvas – matematikas, programuotojas, technikos mokslų profesorius, 20 metų dirbęs Mongolijoje. Čia 4 metus gyveno ir Volodia. Grįžęs į gimtinę daug sportavo, buvo geras imtynininkas, sunkumų kilnotojas, šoko, grojo pianinu, žaidė krepšinį, pramoko anglų kalbos. 16 metų turėjo galimybę mokytis Izraelyje, tačiau tėvas pasakė: „Tik per mano lavoną“.
Kaip ir A. Valinskas įgijo teisininko diplomą, bet nuo jaunų dienų buvo pramogų mėgėjas. Nuo 11 metų iki 2003-ųjų jis žaidė Linksmųjų ir išradingųjų klube, o iki šių dienų – LIK bazėje įsikūrusios studijos „Kvartalas-95“ režisierius, vedantysis aktorius ir bendrasavininkas. Dalyvavo keliuose TV šou, nusifilmavo keliose komedijose. Sausio 21 d. paskelbė dalyvausiąs prezidento rinkimuose.
V.Zelenskis pritarė Euromaidanui ir koncertuodavo jo dalyviams. Nepriklausomos Ukrainos judėjimui jis paaukojęs keletą milijonų grivenų, tačiau prokuratūra buvo sudariusi jam bylą pagal 356 BK straipsnį (uždraustų priemonių ir metodų naudojimas kare). 2016 m. vasarį jis atsisakė vykti į Maskvą dalyvauti filmo „Aštuoni geriausi pasimatymai“ premjeroje, kurioje jis vaidina vieną pagrindinių vaidmenų.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau sausį „Laisvės radijas“ pranešė, kad V. Zelenskis turi verslą Rusijoje. Paaiškėjo, kad viena iš trijų jo kontroliuojamų kompanijų filmo gamybai laimėjo dalį finansavimo iš Rusijos valstybės biudžeto. Apžvalgininkai mano, kad tai gali gerokai supančioti artisto rankas ir kojas jo gana patriotiškiems veiksmams.
Tikėdamasis įveikti savo varžovą, jau dabar galimas prezidentas rikiuoja ministrų komandą ir į ją ketina pakviesti Aivarą Abromavičių. Jis skelbia, kad prezidentu bus tik vieną kadenciją. Kaip minėjome, jo politinės pažiūros artimos P. Porošenkai: jis remia Ukrainos armiją, šaiposi iš Rusijos politikų ir Donecko bei Luhansko lyderių. Maskva įšaldė serialo „Svotai“ finansavimą. Tuo tarpu V. Zelenskis pasisakė prieš draudimą Rusijos kultūros veikėjams atvykti į Ukrainą.
2003 m. vedė Jeleną Kijaško, pažįstamą iš paralelinės klasės, turi dukterį Aleksandrą (14 m.) ir sūnų Kirilą (6 m.).
Portalas „Gordon“ skelbia, kodėl V. Zelenskis įsivelė į keletą konfliktų: su Čečėnijos lyderiu R. Kadyrovu, su legendiniu LIK įkūrėju ir vedėju A. Masliakovu; svarsto, kodėl V. Janukovičius jam siūlęs 100 mln. dolerių, bet jis jų neėmė, ir ką Ukrainai reikia rinktis vietoj karinių sąjungų ir patrankų. Savo interviu Gordonua.com jis sako: „Jei mane išrinks prezidentu, iš pradžių apipils purvu, paskui – gerbs, o vėliau, kai išeisiu, verks…“
Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Apžvalgininkai nesutaria, ar šis būsimas trečias po Maidano Ukrainos vadovas bus Kremliaus nekenčiamas ar jam naudingas. Bet jau pirmieji V. Zelenskio pasisakymai apie aneksuotą Krymą gerokai suerzino Kremlių.
Kijeve stebėjęs vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dabartiniam prezidentui Petro Porošenkai tikėtis būti perrinktam – naivu. Pasak parlamentaro, stebint pirmojo rinkimų turo rezultatus bei žmonių emocijas, Volodymyras Zelenskis yra absoliutus lyderis.
,,Nežinau, koks stebuklas turi įvykti, kad laimėtų P. Porošenka. Man atrodo, P. Porošenka gali tikėtis 20 proc. prieš 80 proc., ne daugiau. Niekas nesitikėjo, kad V. Zelenskio elektoratas mobilizuosis ir bus toks aktyvus. V. Zelenskį atėjo palaikyti ir jaunimas, o P. Porošenka laimėjo tik Vakarų Ukrainoje 26 prie 21. Kijevas, kur visi tikėjo, kad P. Porošenka laimės, deja, nedaug, bet pralošė, net nekalbant apie centrinę Ukrainos dalį, kur V. Zelenskis gavo virš 40 proc., o rytinėje – apie 30 proc.“, – rinkimų rezultatus Eltai komentavo L. Kasčiūnas.
Pasak Seimo nario, pasikeitus prezidentams, kažin ar keistųsi Ukrainos geopolitikos kryptis. L. Kasčiūnas pažymi, kad visi kandidatai į prezidentus orientuojasi į Vakarų pusę, todėl baimintis, kad V. Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.
,,V. Zelenskis, be abejo, yra „juodoji dėžė“, bet kalbėti, kad jis yra prorusiškas, kad jį gali kažkas kontroliuoti iš Rusijos pusės, nereikėtų. Tikrai neįsivaizduoju nė vieno Ukrainos prezidento, kuris save norėtų sieti su (Vladimiru) Putinu. Nė vienas iš jų nenori sukti geopolitikos vairo į kitą pusę“, – sakė L. Kasčiūnas.
Apibendrindamas rinkimų dieną, L. Kasčiūnas džiaugėsi, kad korupcijos požymių Ukrainoje mažėja. Pasak jo, rinkimų diena Kijeve praėjo skaidriai, be didesnių incidentų.
,,Pati rinkimų diena buvo tikrai skaidri ir demokratiška. Nematėme jokių pavėžėjimų, organizuotų grupių ar kažkokių biuletenių išsinešimų. Stebėtojų buvo daug iš įvairių politinių partijų. Pavyzdžiui, atėjo žmona su vyru ir nusprendė kalbėtis einant į kabiną, iš karto juos atskyrė. Viskas giežtai. Slaptumas garantuojamas kartais geriau nei Lietuvoje. Pati rinkimų diena, mano akimis, tikrai skaidri, ir mes parašėme gerą įvertinimą“, – sakė jis.
Kita vertus, parlamentaras pažymi, kad vis dėlto televizijoje buvo galima matyti, koks kanalas kokį kandidatą remia ir kiek eterio skiria.
Suskaičiavus 85 proc. balsalapių, sekmadienį įvykusiuose Ukrainos prezidento rinkimuose pirmauja komikas ir jo įkurtos partijos „Liaudies tarnas“ lyderis Volodymyras Zelenskis, turintis 30,33 proc. balsų. Antrojoje vietoje – dabartinis valstybės vadovas Petro Porošenka, surinkęs 16,01 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas Ukrainos prezidento rinkimuose siekė 63,52 proc. Iš 29,6 mln. žmonių, įtrauktų į rinkėjų sąrašus, balsalapiai buvo išduoti maždaug 18,8 mln. ukrainiečių. Pasyviausiai buvo balsuojama Užkarpatės srityje, o aktyviausiai – Lvovo ir Voluinės srityse.
Antrasis Ukrainos prezidento rinkimų ratas bus surengtas balandžio 21 d.
Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Likus kelioms dienoms iki kovo 31 d. numatyto pirmojo Ukrainos prezidento rinkimų rato, apklausose toliau pirmauja komikas Vladimiras Zelenskis, rodo Ilko Kučerivo demokratijos iniciatyvų fondo ir Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa.
Šalyje, kuri yra draskoma ginkluoto konflikto ir kurioje klesti korupcija, didžioji dalis gyventojų, atrodo, pavargo nuo politinio elito ir yra pasiryžę balsuoti už politikos naujoką V. Zelenskį.
Po komiko apklausoje rikiuojasi dabartinis prezidentas Petro Porošenka ir buvusi ministrė pirmininkė, partijos „Tėvynė“ („Batkyvščyna“) lyderė, Julija Tymošenko.
„Jei rinkimai būtų rengiami šiandien, V. Zelenskis gautų apytikriai 28 proc. balsų, P. Porošenka laimėtų 18 proc. balsų, o J. Tymošenko tektų 13 proc. balsų“, – sakė Kijevo tarptautinio sociologijos instituto direktorius Vladimiras Paniotto.
Ukrainiečiai kaltina P. Porošenką dėl reformų trūkumo šalyje ir gyvenimo lygio pablogėjimo nuo 2014 metų, kai jis tapo prezidentu. Tai bus pirmasis rinkiminis išbandymas nuo 2014-ųjų prezidentaujančiam P. Porošenkai.
Teisę balsuoti sekmadienį vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose turi daugiau kaip 35 mln. gyventojų. Balsavimą stebės daugiau kaip 967 registruoti tarptautiniai stebėtojai. Jei nei vienas kandidatas nesurinks 50 proc. balsų, antrasis rinkimų ratas vyks balandžio 21 d.
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Britų transliuotojas BBC sumokės kompensaciją Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai už tiesos neatitinkantį pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad Ukrainos vyriausybė mokėjo pinigus buvusiam prezidento Donaldo Trumpo advokatui. BBC ketvirtadienį portale atsiprašė P. Prošenkos už praėjusią gegužę paskelbtą informaciją ir pareiškė, jog atlygins „žalą ir teisines išlaidas“. Kokio dydžio kompensacija bus skirta prezidentui, neaišku.
Anot BBC gegužę paskelbto straipsnio, vyriausybė Kijeve buvusiam D. Trumpo advokatui Michaeliui Cohenui slapta sumokėjo mažiausiai 400 000 dolerių (356 000 eurų). Taip esą siekta, kad 2017 metų birželį Baltuosiuose rūmuose būtų surengtas D. Trumpo ir P. Porošenkos susitikimas.
P. Porošenka, kuris sieks perrinkimo savaitgalį vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose, straipsnį pavadino melagingu ir padavė BBC į tesimą. Straipsnis jam esą padarė „didelę žalą“, nes jis tada rengė kelis įstatymus prieš korupciją.
Prezidento rinkimai Ukrainoje pasiekė finišo tiesiąją – rusai traukia paskutines priplėkusias kortas kovoje su „banditišku“, kaip nuolat kartoja Kremliaus propagandistai, režimu Kijeve. Dėl šlykštaus melo šioje kovoje nesivaržoma, jis liejasi laisvai, o priemonės jam pateisinti nesirenkamos, – visos tinkamos.
Žūtbūt – kad tik antrajai kadencijai nebūtų perrinktas Petro Porošenko. Pagrindinis Kremliaus priešas, baisesnis net už Juliją Timošenko, taip vadinamą „Dujų princese“.
Praėjusį savaitgalį „paskutinės vilties“ kandidato į Ukrainos prezidentus Jurijaus Boiko ir jo mecenato Viktoro Medvečiuko desantas buvo nusileidęs Maskvoje. Pas Dimitrijų Medvedevą – tą, nuolat snaudžiantį Rusijos premjerą: „Deneg net, no vy deržytės tam“. Citata.
Esą tartasi tik dėl „paprastų Ukrainos gyventojų“ gyvenimo „pagerinimo“, sumažinant rusiškų dujų kainą.
Putinas – Medvečiuko atžalos krikštatėvis. Boiko – Medvečiuko kandidatas. Šansų patekti į antrąjį Ukrainos prezidento rinkimų turą jis neturi, tačiau ne veltui juk sakoma, kad viltis miršta paskutinė.
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Paskutinė viltis apspjaudyti bei sukiršinti Ukrainos visuomenę pasitaikė vakar, kai buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (UST) Vasilijus Prozorovas, tiesiogine to žodžio prasme pragėręs karininko garbę, perbėgo į Rusiją ir ten surengė spaudos konferenciją. Buvęs UST Antiteroristinio centro vyriausiasis ekspertas Prozorovas Maskvoje pareiškė, jog jis dirbo Rusijos spectarnyboms.
Apie perbėgėlį pranešė Ukrainos UST spaudos centras. „Prozorovas iš pareigų buvo atleistas už pareigybinius pažeidimus – sistemingai girtuokliaudavo darbo vietoje, tokiu būdu diskredituodamas karininko vardą. Pragėręs karininko garbę jis ryžosi prekiauti sąžine ir karininko priesaika, rasdamas Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnyboje (FST) jo vertų žmonių. Bet šis išsigimėlis turi prisiminti Judo likimą. Tai tik laiko klausimas“, – teigiama UST pranešime.
Spaudos konferencijoje Prozorovas paviešino senas melagingas žinias apie tariamus slaptus kalėjimus Donbase, kur esą kankinami ir žudomi Ukrainos valdžiai nepaklusnūs kovotojai. Tų kalėjimų grindinys esą visuomet būdavo permirktas kankinamųjų krauju.
Dar absurdiškesnis kaltinimas – esą Ukrainos prezidentas P. Porošenko iš anksto žinojo, jog Malaizijos lėktuvas Boeing bus numuštas virš Donbaso 2014-aisiais.
Šioje kavinėje žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis Aleksandras Zacharčenka. EPA – ELTA nuotr.
Ilgai reikia gerti, kad visa tai susapnuotum.
Jis taip pat pareiškė, kad smogikų Givi, Motorolos bei kiti separatistų vadeivų likvidavimas – tai ukrainiečių diversantų darbas.
Net jeigu ir – taip.
Ukrainiečių kariai gerai prisimena, ką šie Rusijos samdiniai išdarinėjo Ukrainos žemėje. Nepamirštamas video vaizdas: ant kelių parklupdytas į banditų nelaisvę patekęs Ukrainos kariuomenės papulkininkis. Givis dideliu peiliu nupjauna jo antpečius ir sugrūda jam į burną.
„Ko atėjai į mūsų (!) žemę, šunie“, – šaukia išsigimėliško veido banditas.
Mes tai jau matėme. Mes praėjome šitą kelią. Kai buvome daužomi automatų buožėmis Sausio 13-ąją.
Ir vadinami tais pačiais epitetais. Ir dabar tebeeiname šitą kelią.
Vakar nustebino kandidato į Lietuvos prezidentus Vytenio Povilo Andriukaičio pareiškimas televizijoje, E. Jakilaičio laidoje:
Pone Andriukaiti, jūs kuo puikiausiai suprantate, kad Rusija pasikeitė (turima galvoje – nuo 1990-ųjų – aut. past.) fundamentaliai (E. Jakilaičio klausimas).
Aš kuo puikiausiai suprantu, kad ir Lietuva pasikeitė. Bet abi pasikeitė į blogąją pusę (pabr. aut.). Statyti sienas, ugdyti nacionalizmą, skatinti neapykantą, sėti baimes…
Lyg nebūtų Krymo aneksijos, karo Donbase…
Šiandien Klaipėdos teisme teisiamas Viačeslavas Titovas už šmeižtą, esą Adolfas Ramanauskas-Vanagas nužudė aštuonis tūkstančius nekaltų Lietuvos žmonių, taip pat už Rusijos genocido Lietuvoje neigimą.
Šiaulių teisme teisiami Lietuvos išdavikai, teikę slaptą informaciją Rusijos spectarnyboms.
Pone Andriukaiti, ar galima dėti lygybės ženklą tarp Rusijos ir Lietuvos pasikeitimo į blogąją pusę?
Ar galima buvo nors susapnuoti, – ne patikėti, o tik susapnuoti, – kad po 2014-ųjų kovo 18-osios, kuomet Rusija okupavo Krymo pusiasalį, – po penkerių metų Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas viešai pasiūlys svarstyti klausimą, kokį ieškinį pateikti Ukrainai neva už per 25-erius metus jos Krymui padarytą žalą?
Taip, jūs teisingai supratote – ne Ukraina, nuo kurios brutaliai ir klastingai, suorganizavus tariamą referendumą, buvo atplėštas Krymas, turi reikalauti grąžinti jai tai, kas pavogta, o matuška Rusija – nukentėjusioji!
Vargu ar kada nors civilizuotas pasaulis yra girdėjęs tokį cinišką pareiškimą.
Nesvarbu, kad Putinas – totalus melagis – po Krymo okupacijos pats pripažino (anksčiau tai neigė), kad Kryme, organizuojant tariamą referendumą, buvo “žaliųjų žmogeliukų”.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Kad medaliai už šio Ukrainai priklausančio pusiasalio sugrąžinimą į “gimtąjį uostą” “grąžintojams” buvo nukaldinti dar gerokai prieš invaziją.
Šiandien Rusija „švenčia“.
Šis klaikus siurrealizmas Kremliaus propagandistų akimis ir lūpomis, tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, atsispindi esą atsitiktinai kalbinamų Krymo gyventojų veiduose.
Daugelio jų mąslumo nesužalotuose veiduose – bukas džiūgavimas, jog gyvenimas per penkerius metus esą taip pagerėjo, jog net negalima jo lyginti su tais metais, kai Krymas buvo Ukrainos jurisdikcijoje. Pagerėjo medicina, aptarnavimas, pensijos dabar net tris kartus didesnės nei Ukrainoje…
O svarbiausia – stebuklingasis Krymo tiltas, jungiantis su matuška Rusija.
Ne, tai ne kvailumas, suprantant, kad Krymo okupacijos nepripažįsta visas demokratinis pasaulis; kad gyventojai dėl sankcijų negali gauti vizų kelionėms po Vakarų pasaulį; kad tiems Krymo gyventojams, kurie nesutinka su „išvadavimu“, gresia nuolatinis persekiojimas ir kalėjimas.
Prieš akis – visuomet Putinas. Tai tas pats banditas, kuris, norėdamas pakelti savo smunkančius reitingus eilinių rusų akyse, nutarė pasikėsinti į po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią pasaulio tvarką.
Ypač tai savo kailiu patyrė Krymo totoriai. Krymo totorių Medžlisą Rusija pripažino ekstremistine
Taip rengdavosi totorių kariai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
organizacija. Medžlisui, kuris buvo gerbiama, svarbius sprendimus priimanti institucija, uždrausta naudotis visa valstybine ir regionine žiniasklaida, organizuoti masinius renginius, naudotis banko sąskaitomis ir vykdyti kokią nors veiklą.
Medžlisas atstovavo Krymo totoriams – tiurkų etninei grupei, kurios dauguma narių yra musulmonai.
1944 metais Josifas Stalinas apkaltino Krymo totorius kolaboravimu su naciais ir beveik visą jų bendruomenę ištrėmė į Centrinės Azijos dykynes ir kitus atokius regionus. Tik paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais – devintojo dešimtmečio pabaigoje – totoriai galėjo pamažu grįžti į Krymą.
Krymo totoriai buvo vienintelė organizuota jėga, kuri stojo prieš Rusiją, aneksavusią šį Ukrainos pusiasalį 2014 – aisiais.
Deja, Krymą aneksavusiam Putinui tuokart nebuvo duotas stiprus atsakas. JAV ir ES, remiantis neseniai Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos publikuotu protokolu, paragino Kijevo vyriausybę nesipriešinti ginkluota jėga Rusijos vykdomam perversmui.
Palyginti švelnios sankcijos, kurias netrukus Rusijai įvedė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga buvo neveiksmingos.
Laikui bėgant jos pamažu stiprėjo, Rusija patiria vis daugiau ekonominių bei finansinių nuostolių, tačiau trauktis neketina.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos, Kanada ir Europos Sąjunga įvedė naujų sankcijų daugiau nei dvylikai Rusijos pareigūnų bei verslininkų. Tai buvo padaryta reaguojant į „tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje“.
Tačiau…
Bet Rusija „švenčia“… Imperinės ambicijos svarbiau už orų savo piliečių gyvenimą. Už gražų buvimą šalių ir valstybių bendrystėje.
Kas perkirs šį Gordijo mazgą?
Tik vieninga pasaulio opinija ir konkretūs veiksmai – net ir karinė parama tebekovojančiai Ukrainai bei naujasis Maršalo planas, panašus į tą, kuris buvo pritaikytas Vokietijai po Antrojo pasaulinio karo, ir tapo veiksmingu.
Antra – viltis, kad Rusija kada nors, nelikus Putino, taps demokratine šalimi.
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Trečia, kad kovo 31-ąją vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose P. Porošenka bus perrinktas antrajai kadencijai.
Šiandien Kremlius ir aplink ji susispietusi pusiau kriminalinė ir oligarchinė gauja labai stengiasi, kad jis būtų nušalintas nuo valdžios. Jie tikisi, kad su naujos valdžios atėjimu jiems galbūt pavyks pasiekti Rusijai naudingų susitarimų.
Mat vakar P. Porošenka per vieną Ukrainos TV kanalų pareiškė, jog jį perrinkus, Krymas dar šį pavasarį bus sugrąžintas į Ukrainą.
Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Iki Ukrainos prezidento rinkimų, kurie vyks kovo 31-ąją, liko mažiau nei trys savaitės.
Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų – trys mėnesiai.
Kremlius ir jo propagandistai, EP prieš kelias dienas priėmusiam rezoliuciją, jog Rusija jau nebėra Europos strateginis partneris, guodžiasi, kad naujos sudėties EP tam nepritars.
Taip manyti, žinoma, pagrindo yra: Europa poliarizuojasi, vieningosios Europos vizija vis labiau tolsta. Ir tai iš tikrųjų neramina.
Prieš keletą dienų, kalbėdamas apie Rusijos tiesiamą dujotiekį „ Nord Strem-2“ (jo jau nutiesta per aštuonis šimtus kilometrų) JAV energetikos ministras Perezas Rusiją pavadino žvėrimi su kuoka rankose. Vakarai puikiai supranta, jog šis Kremliaus vykdomas projektas yra politinis, o ne ekonominis projektas, kuriuo siekiama: 1) nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą, tokiu būdu dar labiau sugriaunant šios kariaujančios šalies ekonomiką; 2) pajungti Europą savo geopolitiniams interesams, suskaldant jos vienybę, sukiršinant ją su JAV kaip strategine partnere tiek ekonomikos, tiek gynybos srityje.
Kremlius dedasi nė kiek nesijaudinantis nei dėl JAV rengiamų naujų sankcijų, nei dėl EP priimtos rezoliucijos, nes ji esą nieko nereiškianti.
Juodajame nusistovėjusios pasaulio tvarkos ardymo scenarijuje Rusija, be abejonės, vaidina pagrindinį vaidmenį. Prisidengdama neva Rusiją, kaip neišsenkančių gamtos išteklių turtingą ir todėl reikalingą užkariauti valstybę, supančiojo NATO aljanso piktais kėslais, Kremliaus klika nė nerausdama kartoja, jog ne ji pažeidinėja visus tarptautinės teisės principus, o Vakarai, nuolat apgaudinėjantys vertybėmis (!) besivadovaujančia, nieko užpulti neketinančią Rusiją.
Ačiū Dievui, ne visi šiuo akivaizdžiu melu tiki.
Tačiau visada bus taip?
Politinis demokratinio pasaulio fonas penkerius metus kariaujančiai Ukrainai tarsi ir palankus, tačiau Kremlius, Putino vadovaujamos banditiškos gaujos desperatiškomis pastangomis, visokeriopai stengiasi suardyti šios šalies visuomenės vienybę.
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos propagandiniuose kanaluose diena iš dienos pilamas šlykščiausias purvas dabartinio prezidento Petro Porošenko adresu, pravardžiuojant jį bjauriausiais epitetais, vadinant jį ir girtuokliu, ir didžiausiu Ukrainos korupcionieriumi bei vagimi.
Nusirista iki to, jog net jo pavardė linksniuojama nepadorios, asmenį žeminančios leksikos fone.
Tuo pačiu etatiniai Kremliaus propagandistai negudriai nuolat teigia tarsi ir atsižegnojantys nuo visų 39 prezidentinėje kampanijoje dalyvaujančių kandidatų, įkyriai piršdami savo šeimininkų nuomonę, jog Rusijai visiškai nesvarbu, kas taps naujuoju prezidentu; esą nė su vienu iš jų susitarti vis tiek nepavyks, nė vienas iš jų nėra prorusiškas. „Porošenko ili Timošenko – nam vsio ravno“, – choru nuolat kartoja jie.
Tačiau pagrindinis liejamos neapykantos ir, sakyčiau, net egzistencinės baimės taikinys vis dėlto yra P. Porošenka, kuris nesutaikomas, naująją imperiją besistengiančios atkurti Rusijos priešas numeris vienas.
Neseniai publikuotame žurnalistiniame tyrime artimo Ukrainos prezidento P. Porošenko sąjungininko sūnus apkaltintas sudarinėjęs neteisėtus kariuomenės pirkimų sandorius. „The Atlantik Council“ ekspertai bandė įvertinti, kiek šis skandalas gali pakenkti P. Porošenkai, kuris kaip vieną iš antrosios prezidentinės kampanijos tikslų įvardijo kariuomenės stiprinimą.
Žurnalistinių tyrimų grupė Bihus.info parodė ir filmą, kuriame teigiama, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sekretoriaus Oleho Hladkovskio sūnus Ihoris Hladkovskis drauge su Vitalijumi Žukovu ir Andrijumi Rohoza per fiktyvias įmones tiekė gynybos kompanijoms kontrabandines rusiškas detales, o iš Ukrainos karinių dalinių gautas detales parduodavo už kelis kartus didesnę kainą, tokiu būdu pasisavindami mažiausiai 250 mln. grivinų (8,165 mln. eurų). Teigiama, esą ši informacija gauta iš anoniminio šaltinio. Tačiau patvirtintų įrodymų nėra, o po šios informacijos paskelbimo P. Porošenko reitingas smarkiai krito.
Bet kaip gi teisingoji, korupciją jau nugalėjusi Rusija taip ilgai nematė, kad iš jos teritorijoje esančių karinių gamyklų vagiamos chocholų karo mašinoms reikalingos detalės?
Kremliaus propagandistai vakar suskubo pranešti, jog jų šalies Federalinė saugumo tarnyba (FST) jau užblokavo visus galimus kontrabandos kelius.
Juokingiau nebūna.
Prieš paskelbiant šią informaciją P. Porošenka apklausose užėmė antrąją vietą – už jį prezidento rinkimuose ketino balsuoti 18 proc. apsisprendusių rinkėjų. Dabartinį šalies vadovą lenkė tik komikas Volodymyras Zelenskis (kadaise ir mes turėjome savo komiką, kuris bandė siekti Lietuvos prezidento posto – R. Vilkaitį – red. past.), kuriam prognozuojama 26,4 proc. balsų. Trečiojoje vietoje – dujų karaliene vadinama buvusi premjerė Julija Tymošenko, už kurią balsus atiduoti ketino 13,8 proc. rinkėjų.
Dabar P. Porošenka atsidūrė trečiojoje vietoje.
„The Atlantic Council“ rašė, kad prezidentas nuolat tikino niekam neleisiantis vogti iš šalies ginkluotųjų pajėgų. Ukrainiečių žurnalo „Novoje Vremia“ žurnalistė Kristina Berdynskych teigia, kad tai – rimtas smūgis P. Porošenkai, kurio kampanijos šūkis – „Kariuomenė. Kalba. Tikėjimas“.
„Dabar viena pagrindinių jo šūkio dalių – kariuomenė – yra kvestionuojama. Dabar manoma, kad prezidento draugai paprasčiausiai praturtėjo iš karo. Pagrindinė problema yra ta, kad dabar visuomenė turės tokių abejonių“, – „The Atlantic Council“ sakė K. Berdynskych. Pasak jos, ši situacija itin paranki V. Zelenskiui.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Taip, Ukrainoje korupcijos lygis tebėra labai aukštas, nors ir nemažai padaryta su ja kovojant. Tuo pačiu reikia pripažinti, jog su klastingu priešu kariaujančia, visokiomis įmanomomis provokacijomis garsėjančia šalimi tai pasiekti nėra lengvas uždavinys.
Kodėl ši skandalinga informacija paskelbta tik dabar, rinkiminei kampanijai artėjant prie finišo?
Šį klausimą kelia ir buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Carpenteris. Jis teigia, kad Bihus.info paskelbta informacija rodo, jog Ukrainos gynybos pramonės sektoriuje korupcijos schemos yra itin paplitusios. „Ukrainos vyriausybė privalo tirti šiuos kaltinimus ir išsiaiškinti, ar buvo įvykdyti nusikaltimai. Negaliu spekuliuoti apie informacijos patikimumą, tačiau jos paviešinimo laikas kelia klausimų. Vis dėlto, Ukrainos visuomenė nusipelno rimto, patikimo ir nešališko tyrimo“, – sakė M. Carpenteris.
FSB emblema
Buvusio Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio pavardė nuolat mirga, kai kalbama apie į reitingų viršūnes pakilusį komiką Volodymyrą Zelenskį. Naujausios apklausos rodo, jog už šį politinės patirties visiškai neturintį marginalinį kandidatą ketina balsuoti 25,2 proc. apsisprendusių rinkėjų.
I. Kolomoiskio parama V. Zelenskiui galima dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – asmeninis I. Kolomoiskio kerštas P. Porošenkai už 2016 metais nacionalizuotą oligarchui priklausiusį „Privat Bank“. Jis surinkdavo indėlininkų pinigus ir juos paskolų pavidalu dalydavo I. Kolomoiskio ir partnerių verslams.
Tačiau neatmestina ir tai, jog šį kandidatą, iš pažiūros iš jo tarsi ir šaipydamasi, stumia pati Rusija, kuri, jį išrinkus, jo asmenyje sieks visiškai sukompromituoti Ukrainą kaip valstybę, kaip vieningą politinę naciją.
Kuo jokios politinės patirties neturintis Zelenskis, išrinktas prezidentu, galės remtis?
Oligarchu Viktoru Medvedčiuku, kurio palikuonio krikštatėviu yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? Jis net nebando slėpti savo simpatijų Kremliui. Ukrainos televizijos kanalo „112“ savininkas V. Medvečiukas šiuose prezidento rinkimuose palaiko atvirai prorusišką kandidatą Jurijų Boiką. O šis su neslepiama neapykanta pasisako prieš P. Porošenką, jo partiją vadinatis „karo partija“, nors visas pasaulis žino, kas tą karą pradėjo.
Ukrainos vėliava
Per savo pirmąją prezidentinę kadenciją P. Porošenka, vykdydamas bekompromisę kovą prieš Rusiją kaip agresorę, įsigijo daugybę priešų tiek Rusijoje, tiek ir šalies viduje. Jam sunkiai sekasi sukurti ukrainietišku patriotizmu grindžiamą unitarinę-nacionalinę valstybę, kurioje penkerius metus vyksta hibridinis karas Ukrainos Rytuose; kur Donbase ir Luhanske prieš Kijevą kovojančius separatistus aktyviai remia Kremlius.
Šalyje, kurioje daugėja išdavysčių, kur sveikas nacionalizmas neretai įgauna agresyvaus ekstremizmo apraiškas.
