
Talinas, vasario 22 d. (ELTA). Trečiadienį Estijos parlamentas – Riigikogu – galutinai nusprendė uždrausti šalyje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklų, praneša leidinys „Postimees“.

NATO kovinių grupių dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – tiesioginis atsakymas Rusijai į jos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Pirmą kartą istorijoje šioje Europos dalyje dislokuota NATO kovinių grupių, kurios yra kovinėje parengtyje. Niekas nekalbėjo apie tokią galimybę iki Krymo. Tai tiesioginis atsakymas į agresyvius Rusijos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą“, – pabrėžė jis antradienį paskelbtame interviu Estijos laikraščiui „Postimees“.
Aljanso vadovas priminė, kad kovinės grupės – daugiatautės, Baltijos regione yra ir JAV kariškių.
„Tai siunčia aiškią žinią, kad sąjungininkai yra vieningi. Jeigu bus užpultas vienas, atsakys visas Aljansas“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Anot jo, NATO pasirengimą ryžtingiems veiksmams patvirtino spalio-lapkričio mėnesiais Norvegijoje vykusios didžiausios po šaltojo karo pratybos „Trident Junkture“.
Pratybos pademonstravo NATO galią, jos parodė, jog 29 Aljanso šalys ir dvi partnerės – Švedija ir Suomija – gali veikti išvien ir prireikus permesti papildomas pajėgas, kad būtų užkirstas kelias konfliktui, sakė J. Stoltenbergas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.12.19; 05:34
Estijos Valstybės kanceliarija šiais metais padidins nuo 60 tūkstančių eurų iki 800 tūkstančių eurų, t. y. 13,3 karto, išlaidas Strateginės komunikacijos skyriui, kovojančiam su propaganda ir dezinformacijos platinimu.
Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Postimees“.
„Prie jau dirbančių Valstybės kanceliarijoje dviejų specialistų prisijungs dar aštuoni strateginės komunikacijos ekspertai. Kiekvienas iš jų turės savo užduotis. Estija turi sudaryti jėgą, galinčią vykdyti stebėseną, pateikti kontrargumentas ir įveikti informacijos krizes. Strateginės komunikacijos skyriaus biudžetas sudarys 800 tūkstančių eurų bent jau artimiausius ketverius metus“, – sakoma pranešime.
Pasak „Postimees“, iki šiol Estija daugiausia stebėjo Rusijos žiniasklaidą, kitų šalių žiniasklaidos turinio nuolatinė analizė nebuvo atliekama. Vienas iš naujų uždavinių – išsamiau susipažinti su informacija apie Estiją, kurią pateikia užsienio žiniasklaidos kanalai ir socialiniai tinklai. Be to, planuojama suburti užsienio žurnalistus, kurie domisi Estija, ir sukurti jų kontaktinį tinklą.
Informacijos šaltinis – ELTA
208.01.11; 02:30
„Viskas prasidėjo nuo straipsnio. Ir baigėsi vieną balandžio šeštadienį liaudies susirinkimu, kuriame dalyvavę 300 žmonių iš visų Estijos regionų, kurie siekė, kad rinkėjams būtų suteikta daugiau teisių pasisakyti, o šios Baltijos šalies politinis partinis kraštovaizdis būtų stipriai supurtytas. Sniego laviną pradėjo Silveris Meikaras, jaunas politikas iš nuo 2005 metais šalyje vadovaujančios dešiniųjų liberalų Reformų partijos.
2012 m. gegužę viename iš pagrindinių šalies laikraščių „Postimees“ jis paskelbė, kad aukšti partijos funkcionieriai daugelį kartų jam davė vokus su mažomis pinigų sumomis (iš viso 7350 eurų), kuriuos jis, nežinodamas jų kilmės, savo vardu turėjęs paaukoti partijai.
Continue reading „Estija ryžosi didesnei liaudies demokratijai”
Suomijos vyriausybė neturi slaptųjų stojimo į NATO planų, juolab – karinės priešpriešos Rusijai programų. Tai – oficialus šios šalies Europos reikalų ir užsienio prekybos ministro Alexander’o Stubbo pareiškimas.
Suomijos ministras šiuos žodžius ištarė komentuodamas tendencingą Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko Nikolajaus Makarovo pareiškimą. Rusijos kariuomenės atstovas neseniai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Aljanso pratybų Suomijoje pobūdžio ir kai kurių bendradarbiavimo su Gruzija aspektų.
“Suomija neketina tapti NATO nare ir dėl karinių pratybų suomiai priima sprendimus patys, savarankiškai, be Briuselio nurodymų, be to, Suomija neatlieka jokio karinio bendradarbiavimo su Gruzija“, – taip komentavo Suomijos ministras straipsnyje, kuris paskelbtas praėjusią savaitę Estijos laikraštyje „Postimees“.
Continue reading „Bent jau artimiausiu metu Suomija nesiruošia stoti į NATO”
Kopenhagos universiteto profesorius Timo Kivimaki, kuris Danijoje įtariamas šnipinėjęs Rusijai, net trejetą metų skaitė paskaitas Estijos diplomatų mokymo įstaigoje.
Diplomatų mokymo įstaigos vadovas Vahuras Made laikraščiui „Postimees“ sakė, jog jis pakvietė T. Kivimaki. Ponas T.Kivimaki buvo pakviestas kaip gerai žinomas savo srities specialistas, beje, kadaise dirbęs net su Suomijos buvusiu prezidentu Martti Ahtisaaru Indonezijoje atsakingų, svarbių separatistų ir vietos valdžios derybų metu.
Continue reading „Profesorius kaltinamas „padėjęs rusų šnipams””
Populiarus Estijos dienraštis “Postimees” šiomis dienomis pateikė svarbių žinių apie neseniai demaskuoto šnipo Aleksejaus Dreseno (Aleksėjus Dressenas) veiklą.
Leidinio teigimu, Estijos saugumo policija “KaPo” senų seniausiai žinojo, jog Estijos saugumo policijos departamento tyrėjas Aleksėjus Dressenas slapta bendradarbiauja su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Konkrečiai – su Rusijos FSB. Tačiau “KaPo” elgėsi taip, kaip panašiais atvejais dažniausiai elgiasi visos profesionalios slaptosios tarnybos – neskubėjo išdaviko suimti.
Continue reading „Demaskuotas šnipas didelės žalos greičiausiai nepadarė”
Rusija siekia kuo greičiau apklausti buvusį Estijos žvalgybų tarnybų koordinatorių Eriką Nylesą Krosą.
Estija gi neatiduoda savo piliečio į Rusijos teisėsaugos rankas.
O ir pats Eerikas-Niilesas Krossas neskuba vykti į Rusiją. Tad Rusijos tyrimų komiteto Archangelsko srities ir Nencų autonominės apygardos valdybos vadovas Jurijus Šperlingas pranešė, kad buvusiam Estijos žvalgybos tarnybų koordinatoriui Eerikui-Niilesui Krossui (Erikui Nylesui Krosui) kaltinimas bus pateiktas už akių.
Estijos valstybė laikosi solidžios pozicijos. Estijos centrinė prokuratūra nusiuntė Rusijai prašymą perduoti Estijai bylą, susijusią su Eeriku-Niilesu Krossu. Tačiau Rusijos atsakymo iki šiol negavo.
Continue reading „Kaltinimai – buvusiam Estijos žvalgybų tarnybų koordinatoriui”