Potvyniai Norvegijoje. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Po kelias dienas trukusių smarkių potvynių padėtis Norvegijoje turėtų gerėti. Potvyniai daugumoje vietų tikriausiai pasiekė piką, sekmadienį pranešė Norvegijos vandens ir energetikos administracija (NVE).
Tačiau vandens lygis dideliuose vidaus ežeruose esą dar kelias dienas liks aukštas. Pokyčiai, anot ekspertų, galiausiai priklausys nuo to, kiek lietaus iškris ateinančiomis dienomis.
Smarki audra prieš maždaug savaitę sukėlė potvynius Pietų Norvegijoje: iš krantų išsiliejo daug upių, daug kur nuslinko žemių nuošliaužos. Po vandeniu atsidūrė kai kurios vietovės ir keliai. Sulaukta tūkstančiai pranešimų apie patirtą žalą. Buvo evakuota tūkstančiai žmonių.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Tam tikras planetos dalis šiuo metu veikiant karščio bangoms, potvyniams ir gaisrams, popiežius Pranciškus sekmadienį paragino visų valstybių politinius lyderius imtis daugiau veiksmų dėl klimato kaitos.
Kaip pranešama, pontifikas šį raginimą išsakė po savo tradicinės „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje Vatikane.
„Čia ir daugelyje šalių išgyvename ekstremalius klimato reiškinius, – teigė popiežius. – Dar kartą kreipiuosi į valstybių lyderius, kad būtų imtasi konkretesnių veiksmų siekiant apriboti teršalų išlakas. Tai yra neatidėliotinas iššūkis, kurio nevalia nukelti, tai liečia visus. Apsaugokime mūsų bendrus namus!“
Šventasis Tėvas paminėjo Pietų Korėją neseniai ištikusius potvynius.
Pastarosiomis dienomis Italiją ir nemažą Pietų Europos dalį taip pat užklupo karščių bangos. Tuo metu iš Graikijos Rodo salos dėl miškų gaisrų teko evakuoti tūkstančius žmonių.
Per liūčių sukeltus potvynius P. Korėjoje žuvo 7 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Seulas, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Pietų Korėjoje per liūčių sukeltus potvynius 7 žmonės žuvo, o 3 dingo be žinios, šeštadienį pranešė AFP. Potvyniai šalyje kilo po tris dienas gausiai iškritusių kritulių, o vietos žiniasklaida paskelbė, kad aukų skaičius šeštadienį gali dar išaugti.
Anot Vidaus reikalų ministerijos, daugiau nei 6 400 gyventojų Kvesano apskrityje, centrinėje šalies dalyje, ankstų šeštadienio rytą buvo nurodyta evakuotis nes dėl liūčių vanduo ėmė veržtis per Kvesano užtvankos kraštus ir apsėmė žemiau esančius kaimus.
Septyni žmonės penktadienį žuvo per lietaus sukeltas žemės nuošliaužas ir griuvus namams, pridėjo ministerija.
Du iš trijų be žinios dingusius žmones nunešė iš krantų išsiliejusios upės srovė Šiaurės Kiongsango provincijoje.
Pasak Pietų Korėjos geležinkelių bendrovės (KRC), šalyje buvo sustabdytas traukinių eismas, išskyrus greituosius KTX traukinius, tačiau su galimais jų tvarkaraščių pokyčiais.
Pietų Korėjos premjeras Hanas Duck-soo savivaldos atstovus ragino imtis prevencinių priemonių dar prieš upėms patvinstant ar įvykstant žemės nuošliaužoms ir prašė Gynybos ministerijos pagalbos gelbėjimo operacijoms.
Smarkios liūtys ir potvyniai Lisabonoje pareikalavo aukų. EPA-ELTA nuotr.
Lisabona, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Per potvynius Lisabonos regione naktį į ketvirtadienį žuvo žmogus. Portugalijos civilinės apsaugos duomenimis, apie 55 metų auka buvo rūsyje, kuris buvo užtvindytas. Civilinės apsaugos vadas André Fernandesas paragino gyventojus esant smarkioms liūtims likti namuose.
Liūtys kai kuriuose Portugalijos sostinės kvartaluose sukėlė potvynius ir apgadino daug automobilių. Lisabonoje buvo uždaryta daug geležinkelio ruožų, tunelių ir gatvių.
Ši situacija aiškiai parodo „kokius iššūkius ir pavojų kelia klimato kaita“, – sakė Lisabonos meras Carlosas Moedas. Požeminių kanalų, kuriais per potvynius galės nutekėti vanduo, statyba bus pradėta kitais metais.
Valymo darbai ketvirtadienį tęsėsi.
Vakare regione prognozuojamas smarkus vėjas ir krituliai.
Pakistanas. Potvyniai. EPA – ELTA foto
Islamabadas, rugsėjo 4 d. (dpa-ELTA). Per naujus potvynius Pakistane savaitgalį žuvo dešimtys žmonių. Vien tik Sindo provincijoje šalies pietuose po tolesnių smarkių liūčių suskaičiuota mažiausiai 60 žuvusiųjų, sekmadienį pranešė institucijos.
Krituliai prognozuojami iki antradienio. Potvyniai, kuriuos sukėlė stipriausios per daugiau kaip tris dešimtmečius musoninės liūtys, nuo birželio vidurio jau pareikalavo apie 1 300 gyvybių.
Vyriausybės duomenimis, potvyniai paveikė daugiau kaip 33 mln. žmonių 220 mln. gyventojų turinčioje Pietų Azijos šalyje.
Pakistane kasmetinis musoninių liūčių sezonas paprastai trunka nuo birželio iki rugsėjo. Pastaraisiais metais šalyje padaugėjo tokių gamtos stichijų, kaip potvyniai, sausros ir žemių nuošliaužos. Vyriausybė ir ekspertai tai aiškina klimato kaita.
Pakistane – potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Dešimtys milijonų žmonių Pakistane pirmadienį kovojo su didžiausiais per dešimtmetį musoniniais potvyniais: daugybė namų nunešti, dideli dirbamos žemės plotai sunaikinti, o pagrindinė šalies upė grasina išsiveržti iš krantų.
Klimato kaitos ministrė Sherry Rehman pranešė, kad trečdalis šalies teritorijos atsidūrė po vandeniu ir tai sukėlė „neįsivaizduojamo masto krizę“.
Pareigūnų teigimu, nuo birželio mėnesio, kai prasidėjo sezoninės liūtys, žuvo 1 061 žmogus, tačiau galutinis aukų skaičius gali būti didesnis, nes šimtai kaimų kalnuotoje šiaurėje buvo atkirsti nuo pasaulio po to, kai patvinusios upės nuplovė kelius ir tiltus.
Kasmetinis musonas yra labai svarbus drėkinant pasėlius ir papildant ežerus bei užtvankas visame Indijos subkontinente, tačiau jis gali atnešti ir nuostolių.
Šiais metais nuo potvynių nukentėjo daugiau kaip 33 mln. žmonių, t. y. kas septintas pakistanietis, pranešė Nacionalinė nelaimių valdymo tarnyba.
„Aplink vienas didelis vandenynas, nėra sausumos, į kur būtų galima išpumpuoti vandenį“, – AFP sakė Sh. Rehman, pridurdama, kad ekonomikos nuostoliai taip pat bus pražūtingi.
Šių metų potvyniai prilygsta 2010 metų potvyniams, didžiausiems per visą istoriją, kai žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių.
Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir paprašė tarptautinės pagalbos, o sekmadienį prasidėjo pirmieji pagalbos skrydžiai – iš Turkijos ir JAE.
Potvynių ir žemių nuošliaužų aukų skaičius Brazilijoje išaugo iki 105. EPA-ELTA nuotr.
Rio de Žaneiras, vasario 17 d. (dpa-ELTA). Smarkių liūčių sukeltų potvynių ir žemių nuošliaužų aukų skaičius Brazilijos Rio de Žaneiro valstijoje išaugo iki mažiausiai 105, pranešė valstijos valdžia.
Pateiktais duomenimis, identifikuoti 33 žuvusieji. Tarp aukų yra aštuoni vaikai. Be žinios dingusiais laikomų asmenų skaičius ketvirtadienį buvo neaiškus. „Mes dar nežinome viso katastrofos masto“, – sakė Petropolio meras Rubensas Bomtempas. Šimtai gelbėtojų ir gyventojų po nuolaužomis ir purvu toliau ieško stichijos aukų.
Brazilijos žinių portalo G1 duomenimis, be žinios dingusiais laikomi 134 gyventojai. 24 asmenis pavyko išgelbėti. Purvo lavina sugriovė mažiausiai 80 namų.
Orų stoties „Climatempo“ duomenimis, antradienį per šešias valandas iškrito daugiau lietaus nei per visą vasarį. „Tai buvo smarkiausiais lietus Petropolyje nuo 1932 metų“, – sakė gubernatorius Claudio Castro.
Nuslinko šlaitai, vandens masės nusinešė su savimi automobilius ir net didelius autobusus, buvo blokuotos gatvės. „Tai beveik karo situacija“, – sakė gubernatorius.
Sausį, vasarį ir kovą Rio de Žaneire ir regione vis pasipila smarkios liūtys.
Niujorke – potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
Auga per potvynius Niujorko regione žuvusių žmonių skaičius. JAV žinybos ketvirtadienį paskelbė, kad žuvusiųjų yra mažiausiai 13. Žiniasklaida tuo tarpu kalba apie 22 aukas.
Niujorko meras Billas de Blasio spaudos konferencijoje sakė, kad vien tik milijoniniame mieste žuvo devyni žmonės Elizabete kaimyninėje Naujojo Džersio valstijoje, valdžios duomenimis, žuvo keturi žmonės. Žuvusieji yra sutuoktinių pora, jų sūnus ir kaimynas – visi jie buvo viename name. Televizijos stotis NBC pranešė apie iš viso 22 žuvusius žmones, iš jų 14 – vien tik Naujajame Džersyje.
Niujorkas pajuto susilpnėjusio uragano Ida jėgą. Nacionalinė meteorologijos tarnyba pirmą kartą milijoninio miesto istorijoje paskelbė „ekstremalią padėtį dėl potvynių“. Daugelis miesto gatvių per trumpą laiką virto srauniomis upėmis, buvo užlietos metro stotys, Niujorko oro uostai atšaukė šimtus skrydžių.
Ida kaip ketvirtosios kategorijos uraganas savaitgalį smogė Luizianos valstijai. Čia jis padarė didelės žalos, tačiau paskui susilpnėjo ir pasuko šiaurės rytų link.
Smarkios audros JAV Tenesio valstijoje pražudė 21 žmogų. EPA – ELTA nuotr.
Dideli potvyniai ir smarkios liūtys JAV Tenesio valstijoje pareikalavo 21 žmogaus gyvybės. Dar apie 30 asmenų laikomi dingusiais, pranešė Hamfriso apygardos šerifas. Jauniausia auka yra vos septynių mėnesių amžiaus.
JAV prezidentas Joe Bidemas pareiškė užuojautą aukų artimiesiems. Jis teigė nurodęs savo komandai pasirūpinti federaline parama Tenesiui. „Siūlome jums pagalbą, kurioms jums reikia šiuo siaubingu metu“, – kalbėjo J. Bidenas.
Po smarkių liūčių, kurios tęsėsi nuo penktadienio nakties iki šeštadienio popietės (vietos laiku), kai kuriose Tenesio vietovėse kilo staigūs potvyniai. Į pagalbą pasitelkta nacionalinė gvardija.
Vaizdo įrašuose buvo matyti užtvindyti keliai, vandens masių nunešti automobiliai ir sugriauti pastatai. Iškritęs kritulių kiekis buvo rekordinis valstijai.
Japonijoje dėl liūčių 1,8 mln. gyventojų rekomenduota evakuotis. EPA-ELTA nuotr.
Japonijos gyventojų, kuriems rekomenduota evakuotis dėl smarkių liūčių, skaičius išaugo iki 1,8 mln. Tai šeštadienį pranešė televizijos kanalas NHK.
Anksčiau buvo pranešta, kad tokią rekomendaciją gavo 1,2 mln. žmonių.
Aukščiausio – penktojo – lygio pavojus paskelbtas Gifu, Šimanės, Hirošimos, Fukuokos, Sagos ir Nagasakio prefektūrose. NHK duomenimis, šiuose regionuose per tris pastarąsias paras iškrito 700- 1 000 mm kritulių – šis kiekis trigubai viršija vidutinę rugpjūčio normą. Dėl to upių ir vandens telkinių lygis pasiekė kritinę ribą. Daugelyje rajonų išplauti ir apsemti keliai, sutrikdytas transporto eismas.
Iki šiol pranešta apie vieną žmogų, kurio gyvybę nusinešė nuošliauža Nagasakio prefektūroje, dar du gyventojai laikomi dingusiais. Į nelaimės zoną ieškoti dingusiųjų ir padėti šalinti liūčių padarinius nusiųsta apie 160 Japonijos savigynos pajėgų kariškių.
Kaip pranešė Japonijos meteorologijos valdyba, smarkios liūtys šalies pietvakariuose gali pliaupti dar kelias dienas.
Vakarų Bengalijoje dėl liūčių žuvo mažiausiai septyni žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje dėl smarkių liūčių žuvo mažiausiai septyni žmonės. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Kovos su stichinėmis nelaimėmis valdybos atstovu.
Pasak jo, savo namus turėjo palikti apie 250 tūkst. žmonių. Valdžia aiškinasi stichijos padarytos žalos mastą. Pranešama, kad apsemtuose rajonuose išgelbėta daugiau kaip 20 žmonių. Indijos karinių oro pajėgų sraigtasparniai gabena nukentėjusiesiems humanitarinę pagalbą.
Indijoje prasidėjo musoninių liūčių sezonas. Pranešimų apie potvynius ir incidentus, susijusius su smarkiomis liūtimis, gaunama iš įvairių šalies rajonų.
Daugiau nei pusė Vokietijos piliečių kritiškai žiūri į centro dešiniųjų kandidatą į kanclerius Arminą Laschetą dėl jo elgesio po šio mėnesio potvynių katastrofos Vakarų Vokietijoje, kai žuvo mažiausiai 179 žmonės.
Nuomonių tyrimo instituto „Insa“ apklausos duomenimis, 57 proc. respondentų A. Lascheto veiksmus po katastrofos vertina neigiamai. A. Laschetas yra Krikščionių demokratų partijos ir Krikščionių socialinės sąjungos kandidatas.
Tik 23 proc. apklausos dalyvių jo elgesį vertina teigiamai. A. Laschetas užsitarnavo neigiamą požiūrį dėl to, kad buvo pastebėtas galimai juokaujantis su kitais asmenimis tuo metu, kai prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris kalbėjo apie potvynius per televiziją.
Kadenciją baigianti kanclerė Angela Merkel apklausose atrodo neblogai – 60 proc. apklaustųjų ją vertino teigiamai, o 25 proc. – neigiamai.
Žaliųjų partijos kandidatė į kanclerius Annalena Baerbock taip pat parodė prastus rezultatus: tik 22 proc. respondentų jos veiksmus vertina teigiamai, o 46 proc. – neigiamai.
Apie socialdemokratų kandidatų ir finansų ministrą Olafą Scholzą teigiamai galvoja 39 proc. respondentų, neigiamai – 29 proc.
Vokietijos kanclerė A. Merkel lankosi labiausiai nuo potvynio nukentėjusiuose šalies rajonuose
Sekmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsilankė labiausiai nuo potvynio nukentėjusiuose rajonuose šalies vakaruose.
Vyriausybės vadovė vidurdienį atvyko į Šuldo komuną Arveilerio rajone (Reinlando-Pfalco federalinė žemė), kur stichija sugriovė daug gyvenamųjų namų. Vien tik šiame rajone žuvo mažiausiai 110 žmonių, nukentėjo ne mažiau kaip 670. Politikė pabendravo su gelbėtojais ir ugniagesiais, dirbančiais nelaimės vietoje. Stichija siautėjo Vokietijoje. EPA-ELTA nuotr.
Kanclerę kelionėje lydi Reinlando-Pfalco ministrė pirmininkė Malu Dreyer. A. Merkel taip pat lankėsi Ardenau mieste.
Nuo pirmadienio Vokietijos vakaruose ir pietvakariuose pliaupė liūtys, kurios sukėlė niokojamus potvynius. Iš krantų išsiliejo Reino intakai Aras ir Mozelis, taip pat nedidelės Zauerio, Priumo, Nimso ir Erfto upės. Stichija pareikalavo daugiau kaip 150 žmonių gyvybių.
Vakarų Europoje – galingi potvyniai. EPA-ELTA nuotr.
Per potvynius Vakarų Europoje, kurie nusiaubė Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą iš Šveicariją, žuvo daugiau nei 150 žmonių, praneša naujienų agentūra dpa.
Vien vakarų Vokietijoje potvynių metu žuvo mažiausiai 133 žmonės, o policija baiminasi, kad aukų skaičius gali dar labiau išaugti.
Be to, 618 Vokietijos gyventojų buvo sužaloti siaučiant gamtos stichijai. Taip pat yra be žinios dingusių žmonių.
Paieškos ir gelbėjimo operacijoje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje dalyvauja 19 000 gelbėtojų.
Penktadienį iš savo namų buvo evakuota 700 Ophoveno gyventojų po to, kai apgriuvo netoliese esanti užtvanka Rūro upėje, tekančioje per Vokietiją, Nyderlandus ir Belgiją.
Šeštadienį Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris lankysis nelaimės ištiktame šalies regione.
Kanclerė Angela Merkel pažadėjo pagalbą nukentėjusiems nuo potvynio žmonėms ir taip pat lankysis vakarų Vokietijoje.
Pranešama, kad pažeistos elektros ir telefonų linijos bei mobiliojo ryšio sutrikimai apsunkina gelbėtojų pastangas rasti žmones.
Gelbėtojai taip pat vykdo paieška viename kaime, kur atsivėrė didelė smegduobė ir sugriuvo trys gyvenamieji pastatai bei istorinė pilis.
Tuo metu Belgijoje per potvynius žuvo 24 žmonės, o Nacionalinis krizių centras mano, kad aukų gali būti daugiau.
Belgijos premjeras Alexanderis De Croo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitiko su nelaimės ištiktomis bendruomenėmis.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pasiūlė savo šalies pagalbą Vokietijai ir Belgijai, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kreipėsi į Vokietijos vadovą išreikšdamas užuojautą aukų šeimoms ir nukentėjusiems.
Indonezijoje per staigius potvynius žuvo 23 žmonės, dar du laikomi dingusiais. EPA-ELTA nuotr.
Vienoje labiausiai į rytus nutolusioje Indonezijos saloje sekmadienio rytą kilus staigiems potvyniams, žuvo mažiausiai 23 žmonės ir dar du laikomi dingusiais, pranešė gelbėjimo tarnybų pareigūnai.
Likus kelioms valandoms iki to, kai žmonės turėjo pabusti švęsti Šv. Velykų, daugiausiai katalikų apgyvendintoje Floreso saloje smarkus lietus sukėlė staigius potvynius.
Pasak Indonezijos nacionalinės nelaimių valdymo agentūros atstovo Raditya Jati, žmonių namus užplūdo purvas, o rytiniame salos gale sunaikinti tiltai ir keliai.
Gelbėtojai bando pasiekti atokią, tačiau labiausiai paveiktą vietovę salos rytuose.
„Vienintelė prieiga yra per jūrą iš Adonaro salos, tačiau persikėlimui kelią užkerta liūtys ir stiprios bangos“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė R. Jati.
Ekstremalios oro salygos išliks ir ateinančią savaitę, pridūrė jis.
Pasak nelaimių valdymo agentūros, sekmadienį per kitus didelius potvynius kaimyninės Vakarų Nusos Tengaros provincijos Bimos mieste žuvo du žmonės. Keturiose apylinkėse pranešta apie per užtvankų viršų plūstantį vandenį, kuris Bimoje po devynias valandas trukusių liūčių užliejo kone 10 tūkst. gyvenamųjų namų, teigė R. Jati.
Mirtinos nuošliaužos ir staigūs potvyniai Indonezijoje per liūčių sezoną yra dažni.
Sausį per staigius potvynius Vakarų Javos provincijos Sumedango mieste žuvo 40 žmonių.
Praėjusį rugsėjį mažiausiai 11 žmonių žuvo per nuošliaužas Borneo saloje, o prieš dar kelis mėnesius Sulavesyje nuošliaužos nusinešė dešimtis gyvybių.
Indonezijos nelaimių valdymo agentūra skaičiuoja, kad vietovėse, kuriose esama nuošliaužų pavojaus, gyvena maždaug pusė šalies populiacijos, kurią sudaro 125 mln. žmonių.
Smarkių liūčių sukelti potvyniai Japonijos vakaruose pražudė mažiausiai 14 gyventojų. Kumoje Kumamoto regione vandeniui užliejus slaugos namus, rasta 14 negyvų žmonių, šeštadienį žurnalistams sakė regiono gubernatorius Ikuo Kabashima. Žinybos paragino daugiau kaip 200 000 gyventojų palikti savo namus ir evakuotis į saugias vietas.
Smarkios liūtys Kumamoto ir Kagošimos regione Kiūšiū saloje sukėlė potvynius ir žemių nuošliaužas. Anot pranešimų, ištvinęs vanduo nunešė kelis tiltus.
Japonijos meteorologijos tarnyba pradžioje paskelbė aukščiausią perspėjimo apie pavojų laipsnį, tačiau vėliau jį sumažino. Nepaisant to, vyriausybės vadovas Shinzo Abė paragino gyventojus būti labai atsargius. Be to, jis nurodė kariuomenei skirti 10 000 karių gelbėjimo darbams.
Slaugos namuose Kumoje, visuomeninio transliuotojo NHK duomenimis, buvo 60-70 žmonių, kai šeštadienio rytą iki antro aukšto pakilo iš krantų išsiliejusios netoliese esančios upės vanduo. Dar trims gyventojams nustatytas kūno atšalimas.
Praūžusi audra pridarė nuostolių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kovo mėnesį Lietuvai smogusi audra „Laura“ ir birželio tropinius karščius lydėjusios gūsingų vėjų, liūčių bei krušų bangos verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų kaip per visus praėjusius metus.
Audrų nuostoliams atlyginti skirtų lėšų suma šiemet irgi bus rekordinė per pastarąjį dešimtmetį, sakoma draudimo bendrovės BTA pranešime.
„Per šešis mėnesius mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau patyrė beveik 1000 įvykių – 20 proc. šių atvejų nukentėjo transporto priemonės, 80 proc. – kitas turtas. Tuo tarpu per visus 2019 metus analogiškų atvejų, kilusių dėl gamtos stichijų, buvo užfiksuota dvigubai mažiau – kiek daugiau nei 400“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.
Vien per birželio mėnesį draudiminių įvykių, susijusių su nukentėjusiu gyventojų ar įmonių turtu, draudimo bendrovė teigia užfiksavusi beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus – per 400. Keleriopai išaugo ir audrų padariniams atlyginti skirtų lėšų suma. Pernai gamtos stichijų nuostoliams kompensuoti bendrovė skyrė 670 tūkst. eurų, o per pirmąjį 2020 m. pusmetį klientams jau išmokėta 577 tūkst. eurų, dar 732 tūkst. eurų rezervuota tebevertinamų įvykių žaloms atlyginti.
Pasak K. E. Karpovos, pagal audrų ir jų sukeltų žalų skaičių 2020 metai neabejotinai bus rekordiniai nuo pat 2005-ųjų, kai draudikams teko kompensuoti milijonines sausio mėnesį praūžusio uragano „Ervinas“ žalas gyventojų bei įmonių turtui. Palyginimui: pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų BTA užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, o šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir krušų sukeltų atvejų padaugėjo beveik visuose šalies regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje jų užfiksuota beveik 3 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Tik Dzūkijoje draudiminių įvykių skaičius augo kiek kukliau. Itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K. E. Karpova.
BTA ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai sekti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius.
Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus. Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako draudimo ekspertė.
Pasak K. E. Karpovos, nors apsidraudusiems klientams taip pat tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą.
Lenkijoje – didelė liūtis sukėlė potvynius. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijoje sekmadienį žmonės daugiau nei 1 600 kartų kvietė gaisrininkus, prašydami likviduoti naktį kilusių audrų ir smarkių liūčių padarinius, praneša „polskieradio.pl“. Lenkiją nusiaubė potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
Gamtos stichija labiausiai siautė Silezijos ir Aukštutinės Silezijos regionuose bei Mazovijos vaivadijoje.
Žmonės gaisrininkų prašė patraukti nuvirtusius medžius ir išpumpuoti vandenį iš užtvindytų pastatų.
Smarkios liūtys sukėlė potvynį, kuris užtvindė ligoninę Ščižico mieste, Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Dėl to pacientus teko perkelti į kitus aukštus.
Ištvinusios Lenkijos upės. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienio popietę 2 000 pastatų buvo likę be elektros energijos. Lenkijoje siautėja gamtos stichija. EPA – ELTA nuotr.
Europoje siaučianti stipri audra sutrikdė keliones. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės vakarų Europoje siautėjanti stipri audra „Ciara“, atnešusi uraganinio stiprumo vėjus, sutrikdė keliones. Dėl audros pirmadienį buvo atšaukta šimtai skrydžių, traukinių ir keltų reisų.
Audra atkeliavo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur tūkstančius namų paliko be elektros energijos. Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka pavojus, įspėjama dėl stiprių vėjų, smarkių liūčių, sniego ir potvynių. Didžiausias šalyje vėjo greitis – 150 km/h buvo užfiksuotas Aberdarono kaime Velse.
Tuo metu atskirose šiaurės Prancūzijos dalyse paskelbtas oranžinis pavojaus lygis. 130 000 namų liko be elektros energijos. Audra vertė medžius ir elektros stulpus 31-ame Prancūzijos departamente.
Belgijoje taip pat galioja oranžinis pavojaus lygis, atšaukta apie 60 skrydžių į ir iš Briuselio. Sostinėje audra vertė medžius ir pastolius, bet apie sužeistus žmones nepranešama.
Apie atšauktus skrydžius pranešama ir Vokietijoje bei Nyderlanduose.
Naujųjų metų dieną Indonezijos sostinėje Džakartoje ir gretimose vietovėse kilusių potvynių ir žemės nuošliaužų aukų skaičius išaugo iki 53, praneša naujienų agentūra dpa.
Nepaliaujamai lyti ėmė dar Naujųjų metų išvakarėse, dėl to Džakartoje ir aplinkiniuose miestuose, kur gyvena apie 30 mln. žmonių, kilo potvyniai.
Vanduo užliejo namus ir nunešė mašinas, o žmonėms teko ieškotis prieglobsčio kitur. Potvyniai paveikė 400 tūkst. gyventojų.
Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra paskelbė, kad devyni žmonės žuvo Džakartoje, o likę – kituose miestuose.
Meteorologijos, geofizikos ir klimatologijos agentūros teigimu, Naujųjų metų liūtys buvo gausiausios nuo 1866 m.
Vandens lygis ėmė slūgti, tačiau perspėjama, kad ekstremalus oras gali tęstis iki kitos savaitės.
