Pinigai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausybė trečiadienį svarstys ketinimą Lietuvoje įsteigti viešąją įstaigą Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą.
 
Centru bus siekiama užtikrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, koordinuojant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir rizikų valdymą.
 
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) numatoma įtraukti į viešosios įstaigos veiklą sudarant bendradarbiavimo sutartį.
 
Kaip teigiama Vyriausybės pažymoje, pastaruoju metu dėl Šiaurės ir Baltijos šalių regione kilusių pinigų plovimo skandalų atsirado didelis viešojo ir privataus sektorių poreikis kelti kompetenciją pinigų plovimo prevencijos srityje bei bendradarbiauti ir operatyviai keistis informacija valdant rizikas.
 
Centro veikla bus finansuojama Lietuvos banko ir privataus sektoriaus atstovų metiniais įnašais. Valstybės įnašas – 30 tūkst. eurų iš Finansų ministerijai skirtų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų.
 
Pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą Lietuvoje atlieka devynios institucijos: Lietuvos bankas, Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, „Lietuvos prabavimo rūmai“ ir FNTT.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.28; 05:23

Į Armėniją išskrido vienuolikos medikų komanda padėti šaliai kovoti su koronaviruso pandemija. SAM nuotr.

Iš Zoknių į Armėnijos sostinės Jerevano oro uostą penktadienį išskrenda Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“. Jame – vienuolikos specialistų savanorių komanda, padėsianti su itin rimtais iššūkiais dėl pandemijos susiduriančiai šiai Pietų Kaukazo valstybei.
 
Į Armėniją išvyko gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ainius Žarskus, anesteziologijos-reanimatologijos specialybės gydytojai rezidentai Lukas Neimana ir Roman Botov, slaugytojos – Diana Rinkevičiūtė, Virginija Savickienė, Laura Gurskienė, Jolita Škudaitė, taip pat slaugytojas anestezistas Donatas Mečislauskas.
 
Medikus delegavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė (RPL).
 
Specialistų komandą papildė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis, kuris ir vadovaus šiam operacijų štabui, taip pat SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis karo medikas mjr. Valdas Meškauskas bei mjr. Aurimas Gusčius, kaip ir Lietuvoje, Armėnijoje kuruosiantis logistikos klausimus.
 
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, Armėnija yra ta valstybė, kuriai šiuo metu tikrai reikia medikų, kompetentingų specialistų pagalbos, suvaldant šalyje įsisiautėjusį virusą.
 
„Dėkoju medikams, specialistams, nepabūgusiems rimtų iššūkių ir savanoriškai vykstantiems į Armėniją, kur jie dalinsis mūsų šalies gerąja patirtimi ir pritaikys praktiškai pas mus išmoktas pamokas“, – sakė ministras A. Veryga.
 
Anot jo, kiekvienos darbo rankos, kiekvieno vadybinė patirtis, valdant šią situaciją, Armėnijoje yra itin reikalinga. Į ją ekspertinę pagalbą siunčia ir kitos Europos valstybės.
 
„Armėnija šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, nulemtą COVID-19 pandemijos. Lietuva visada pasirengusi padėti ir savo partneriams. Didžiuojuosi ir dėkoju Lietuvos medikams ir ekspertams, vykstantiems pagelbėti Armėnijos žmonėms“, – savo ruožtu dėkojo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Į Armėniją išvykstanti komanda, kaip pažymima SAM pranešime, kartu pasiėmė ir darbui reikalingą medicininę įrangą bei asmens apsaugos priemones. Humanitarinę pagalbą Armėnijai komanda teiks dvi savaites.
 
Armėnijoje, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nustatyti 18 033 koronavirusinės infekcijos atvejai, 302 žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:00

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui svarstyti Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.
 
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Žvalgybos įstatymo pataisos numato žvalgybos institucijoms suteikti teisę taikyti tokias priemones, kaip prevencinis pokalbis, teisė patikrinti asmens dokumentus ir teisė atlikti administracinį sulaikymą. Šios priemonės jau yra taikomos kitų tarnybų veikloje.
 
Nauja Žvalgybos įstatymo redakcija taip pat numato drausti vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus. Siekiama ištaisyti ir išryškėjusius dabartinio žvalgybos tarnybų personalo administravimo trūkumus.
 
Kriminalinės žvalgybos ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama inkorporuoti Žvalgybos įstatymo pataisas į teisinę sistemą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.21; 07:00

Korupcija kaltinamas Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius pirmadienį pirmajame jo bylą nagrinėjančio teismo posėdyje pareiškė esąs nekaltas.
 
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien pagaliau prasidės šis teismas, – sakė jis žurnalistams. – Svarbu, kad jis vyktų sparčiai ir būtų teisingas. Ir nėra reikalo kartoti, kad aš neigiu visus man pateiktus kaltinimus“.
 
Anksčiau prokuratūros atstovė spaudai Laura Majevska pranešė, kad I. Rimševičiui inkriminuojamas kyšio gavimas poilsinės kelionės pavidalu, taip pat pinigais. Jis taip pat kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimu.
 
2018 metų vasario mėnesį Prevencijos ir kovos su korupcija biuras atliko kratas I. Rimševičiaus darbovietėje ir namuose. Po to Latvijos centrinio banko vadovas buvo sulaikytas, o praėjus 48 valandoms – paleistas už 100 tūkstančių eurų užstatą. Antikorupcinė žinyba informavo, jog įtariama, kad I. Rimševičius reikalavo mažiausiai 100 tūkstančių eurų kyšio.
 
Taikant kardomąją priemonę I. Rimševičiui buvo uždrausta eiti Latvijos banko prezidento pareigas, išvykti iš šalies ir artintis prie kai kurių asmenų.
 
Bet šių metų vasarį Europos Teisingumo Teismas panaikino sprendimą laikinai nušalinti jį nuo pareigų dėl kaltinimo korupcija.
 
Savo ruožtu Latvijos generalinė prokuratūra patenkino I. Rimševičiaus prašymą panaikinti draudimą vykti į užsienį, kad jis galėtų dalyvauti Europos centrinio banko posėdžiuose.

Viena didžiausių ekologinių nelaimių pastaruoju metu pavadino padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusį gaisrą aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, trečiadienį atvykęs į Alytų, kur tebegesinamas naktį kilęs gaisras.
 
„Aplinkos ministerija sieks, kad būtų nustatytos šio gaisro priežastys ir nubausti kaltininkai. Sustiprinsime visas prevencines ir kontrolės priemones, kad daugiau tokių nelaimių nebūtų“, – sakė K. Mažeika.
 
Ankstų rytą gavę pranešimą apie padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusį gaisrą, į įvykio vietą nedelsdami išvyko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai. Į Alytų iš Vilniaus skubiai buvo iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) mobilioji oro taršos tyrimų laboratorija.
 
UAB „Ekologistika“ yra viena didžiausių padangų perdirbimo įmonių Baltijos šalyse. Ugnis įsiplieskė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate. Gaisrui lokalizuoti buvo sutelktos didelės ugniagesių pajėgos.
 
Aplinkosaugininkams, kaip teigiama Aplinkos ministerijos pranešime, didžiulį susirūpinimą kėlė tai, kad degančios padangos išskiria daug kenksmingų medžiagų. Per sušauktą Alytaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdį buvo nutarta įspėti arčiausiai gaisro vietos gyvenančius žmones, kad neitų į lauką, užsidarytų langus, uždengtų šulinius, pagal poreikį naudotų asmens apsaugos priemones.
 
Iš netoliese esančio medicininės reabilitacijos ir sporto centro skubiai buvo evakuoti čia slaugyti ligoniai. Pramonės rajone, kur įsikūrusi „Ekologistika“, veikiančios įmonės paragintos kuo skubiau nutraukti darbą.
 
AAA specialistai, atlikę gaisro poveikio zonos ir teršalų sklaidos modeliavimą, konstatavo, kad teršalai sklinda į šiaurę nuo Alytaus ir neturėtų pasiekti tankiai apgyvendintų miesto rajonų. AAA netoli gaisro vietos pastatė automatinę oro kokybės matavimo stotelę, kuri nuolat teikia informaciją apie taršos lygį.
 
Aplinkosaugininkai laboratoriniams tyrimams paėmė gaisrui gesinti naudoto vandens mėginius ir įspėjo bendrovę „Dzūkijos vandenys“ imtis atsargumo priemonių, nes dalis šio vandens patenka į nuotekų tinklus ir tai gali kelti pavojų nuotekų valyklos darbui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas patvirtino, kad gaisrui gesinti naudojamas putokšlis atitinka visus reikalavimus.
 
Aplinkos apsaugos pareigūnai nuolat budės įvykio vietoje, kol gaisras bus lokalizuotas, teigiama ministerijos pranešime.
 
AAD, kaip sake jo direktorius Vaidas Laukys, kreipsis į teisėsaugos institucijas, kad būtų nustatytos gaisro priežastys ir išsiaiškinti kaltininkai, kurie turėtų atlyginti aplinkai padarytą žalą. Šios galimai labai didelės žalos dydį bus galima apskaičiuoti, įvertinus aplinkos tyrimų gaisro ir jo poveikio zonoje rezultatus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.17; 03:00