Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pripažįsta galvojantis apie kandidatavimą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Visgi, kokios aplinkybės lems apsisprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose, ministras neįvardino.
„Rugsėjo mėnesį skyriai baigia kelti, tada bus apsisprendimui mėnuo laiko“, – TV3 televizijai sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad jei jo pavardė bus tarp konservatorių partijos skyrių iškeltų kandidatų, galutinį sprendimą priims per spalio mėnesį. Kol kas A. Anušauskas tikino sprendimo dėl to, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, dar neturįs. „(Tai priklausys – ELTA) nuo įvairių aplinkybių, bet jų neįvardinsiu“, – sakė ministras.
Lietuvos sargyba. Prezidentūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad rugpjūčio 14-24 d. TS-LKD skyriai kelia galimus kandidatus dalyvauti prezidento rinkimuose. Vėliau pretendentus įvertins konservatorių Priežiūros komitetas, o patys kandidatai turės apsispręsti, ar dalyvaus partijos vidiniuose rinkimuose, ar kandidatuoti nesutinka. Galutinius kandidatų sąrašus spalio mėnesį turėtų patvirtinti TS-LKD Prezidiumas.
Daugiausiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos skyrių palaikymo prezidento rinkimuose sulaukia premjerė Ingrida Šimonytė, pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tarp siūlomų kandidatų yra ir ministro A. Anušausko bei buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pavardės.
Artimiausi šalies vadovo rinkimai vyks 2024 m. gegužę. Apie savo kandidatūrą kol kas paskelbė tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga.
ELTA kampas. Ignas Vėgėlė. ELTA / Karolina Gudžiūnienė
Apie prezidento rinkimus garsiai svarstantis advokatas Ignas Vėgėlė įtaria egzistuojant susitarimą tarp šalies vadovo Gitano Nausėdos ir konservatorių vadovybės. Tokią teoriją kelti advokatą skatina tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės sklindanti kritika krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui.
„Akivaizdu, kad tiek prezidentas, tiek ir Gabrielius Landsbergis veikia iš vien. Gabrieliui Landsbergiui Anušauskas yra nenaudingas kaip konkurentas partijoje“, – laidoje „Eltos kampas“ penktadienį samprotavo I. Vėgėlė.
Savo ruožtu G. Nausėdą, svarstė advokatas, susitarimui su konservatoriais veikiausiai motyvuoja nerimas dėl jam keliamų klausimų apie 2019 m. finansuotą rinkiminę kampaniją.
„Prezidento motyvas gali būti labai aiškus. Mes pamatysime, ar rudenį, kaip buvo žadėta, konservatoriai pradės prieš prezidentą procesą dėl neskaidraus finansavimo ir visų kitų rinkiminių insinuacijų… Klausimas, ar tai bus pradėta, ar ne. Susitarimo ir bandymo susitarti pagrindų tarp konservatorių vadovybės ir paties prezidento Nausėdos yra labai daug. Rudens politinis sezonas atsakys į visus klausimus“, – teigė I. Vėgėlė.
Vienas iš prezidentinių reitingų lyderių sako, kad tokie užkulisiniai sprendimai skaldo visuomenę ir yra nederami. Pasak jo, visuomenės skaldymo pavyzdys yra ir šią savaitę išsakyti prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono komentarai. Pastarasis „Žinių radijui“ tvirtino, kad I. Vėgėlės elektoratas yra aiškiai persidengęs ne su G. Nausėdos, bet su konservatorių elektoratu. Kaip teigė advokatas, prezidento patarėjas aiškiai indikavo, kad konservatorių rinkėjas yra blogas. Ir tokia pozicija, neslėpė I. Vėgėlė, jam pasirodė labai keista.
„Prezidentas turėtų jungti visus rinkėjus ir neskirtyti jų į gerus bei blogus“, – teigė jis.
„Kai Nausėda kandidatavo, jis kalbėjo, kad sieks jungti, kad padarys Prezidentūrą atvirą, kad visi galės ateiti. Bet po to Prezidentūra užsidarė ne tik žurnalistams, bet absoliučiai visiems žmonėms. Ten dalyvauja tik tie, kurie yra pakviečiami ir kurie turi pozityvią ar neturi jokios kritikos prezidentui“, – sakė I. Vėgėlė ir pažymėjo, kad pats džiaugiasi visų rinkėjų parama.
„Ypač konservatyvių pažiūrų žmonių parama“, – pridūrė I. Vėgėlė.
„Džiaugiuosi, kad jie, neradę savo tikslų ar noro įgyvendinimo konservatorių valdžioje – turiu galvoje vadovybę – atsisuka į mane ir remia. Tai yra labai šaunu“, – apibendrino į politiką sukantis teisininkas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą, nuo jo vis dar gerokai atsilieka advokatas Ignas Vėgėlė, rodo portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
G. Nausėda užsitikrinęs pirmąją vietą prezidentinių reitingų lentelėje – palaikymas dabartiniam šalies vadovui liepos mėnesį augo. Birželio mėnesį už jį būtų balsavę 19,3 proc., o liepą – 22,9 proc. apklaustųjų.
Nuo G. Nausėdos vis dar gerokai atsilieka advokatas I. Vėgėlė. Teisininką liepos mėnesį rinkimuose palaikytų 8,6 proc. apklaustųjų, birželį – 10,1 proc. gyventojų.
Į trečiąją prezidentinių reitingų lentelės vietą pakilo premjerė Ingrida Šimonytė, už kurią liepos mėnesį balsą būtų atidavę 7,1 proc. apklaustųjų (birželį – 5,7 proc.).
Nežymiai krito ekspremjero Sauliaus Skvernelio palaikymas ir jis ketvirtąją vietą užleido socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei, kurią liepos mėnesį palaikė 5,3 proc. apklaustųjų (birželį – 5,7 proc.). Už S. Skvernelį liepos mėnesį rinkimuose balsą atiduotų 4,7 proc. (birželį – 6,2 proc.).
Šiek tiek mažiau apklaustųjų liepos mėnesį prezidento pareigose norėjo matyti visuomenininką Andrių Tapiną. Palaikymas jam krito nuo 6,6 proc. birželį iki 4,3 proc. liepą.
Septintoje vietoje išliko krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, už kurį liepą prezidento rinkimuose balsą atiduotų 3,4 proc. apklaustųjų (birželį – 4,7 proc.).
Toliau reitingų lentelėje – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (liepą už jį būtų balsavę 3,2 proc. apklausos dalyvių) ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (liepą sulaukusi 2,7 proc. apklaustųjų paramos).
Į apklausos sąrašą įtraukti Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Visgi, 10,7 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už kitą politiką. Už ką atiduotų balsą, nežinojo 14,2 proc. gyventojų, o 10,8 proc. nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų liepos 20–29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.
Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentinių reitingų lentelėje lyderiu išlieka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, nuo jo vis dar gerokai atsilieka advokatas Ignas Vėgėlė, rodo portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Prezidentas G. Nausėda ir toliau pirmauja – palaikymas šalies vadovui kito nežymiai. Gegužės mėnesį už jį būtų balsavę 20,7 proc., o birželį – 19,3 proc. apklaustųjų.
Nuo G. Nausėdos vis dar gerokai atsilieka advokatas I. Vėgėlė. Teisininką birželio mėnesį palaikė 10,1 proc. apklaustųjų, gegužę – 10,3 proc. gyventojų. Trečioje prezidentinių reitingų lentelės vietoje – visuomenininkas Andrius Tapinas, kurį birželio mėnesį palaikė 6,6 proc. apklaustųjų (gegužę – 5,5 proc.).
Nors ir paklaidos ribose, ryškiausiai kito ekspremjero Sauliaus Skvernelio palaikymas. Birželio mėnesį jį prezidento poste norėjo matyti 6,2 proc. apklaustųjų, kai gegužę politiką palaikė 3,3 proc. žmonių. S. Skvernelis atsidūrė ketvirtoje reitingų lentelės vietoje, aplenkdamas europarlamentarę, socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę, už kurią birželį ketino balsuoti 5,7 proc. apklaustųjų (gegužę – 6,4 proc.).
Tiek pat apklausos dalyvių birželį būtų balsavę už premjerę Ingridą Šimonytę (5,7 proc.). Gegužę ją palaikė 7,3 proc. apklaustųjų.
Septintoje vietoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, už kurį birželį prezidento rinkimuose balsą atiduotų 4,7 proc. apklaustųjų (gegužę – 4,8 proc.).
Toliau reitingų lentelėje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (birželį sulaukusi 4,6 proc. paramos) ir parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (birželį už jį būtų balsavę 2,5 proc. apklausos dalyvių).
Į apklausos sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Visgi, 11,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už kitą politiką. Už ką atiduotų balsą, nežinojo 13,7 proc. gyventojų, o 9,4 proc. nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali. t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidento rinkimuose šiuo metu pirmauja dabartinis valstybės vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Nepaisant to, tai tik pirminiai rezultatai, dar neleidžiantys spręsti apie balsavimo baigtį ir galintys visiškai pasikeisti.
Suskaičiavus 34,4 proc. balsų, R. T. Erdoganas yra priekyje. Jo kandidatūrą kol kas palaikė 53,2 proc. rinkėjų. Tuo metu opozicijos lyderis Kemalas Kilicdaroglu yra surinkęs 40,9 proc. balsų. Kaip teigiama, didžioji dalis iki šiol suskaičiuotų balsų buvo atiduoti R. T. Erdoganą gausiai palaikančiose Turkijos vietovėse šalies šiaurėje ir rytuose.
K. Kilicdaroglu vadovaujamos Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas Faikas Oztrakas nurodė, kad opozicijos atlikti vidiniai skaičiavimai esą parodė „teigiamus“ rezultatus. „Mūsų pačių duomenimis, regime teigiamą vaizdą, – tvirtino atstovas. – Pateiksime skaičiavimus, kai atidarytų balsadėžių skaičius pasieks reikšmingą lygį.“
Opozicijai atstovaujantis Stambulo meras Ekremas Imamoglu, kuris yra laikomas potencialiu kandidatu į viceprezidento postą, jei rinkimus laimėtų K. Kilicdaroglu, paragino Turkijos žmones netikėti šalies oficialios valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ skelbiamais duomenimis. „Mes visiškai netikime „Anadolu“, – pareiškė E. Imamoglu.
Sekmadienį Turkijoje surengti rinkimai laikomi labai svarbiais. Šalies piliečiai juose turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę apie ilgiausiai valdžioje esantį Turkijos lyderį.
Daugelis priešrinkiminių apklausų rodė nežymų K. Kilicdaroglu pranašumą ir nedidelį nutolimą nuo 50 proc. balsų ribos, kurią peržengus būtų išvengta antro prezidento rinkimų rato gegužės 28 d.
Turkijos žmonės sekmadienį be valstybės vadovo taip pat rinko parlamentą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, kovo 21 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančioji partija ir jos sąjungininkai nacionalistai pateikė Aukščiausiajai rinkimų tarybai prašymą, kad dabartinis šalies vadovas galėtų siekti perrinkimo per rinkimus gegužės 14 dieną. Tai atgaivino karštas diskusijas, ar Konstitucija leidžia R. T. Erdoganui kandidatuoti trečiajai kadencijai.
„Teisiškai R. T. Erdoganui neįmanoma vėl būti kandidatu“, – antradienį sakė opozicijos politikas Idrisas Sahinas ir pridūrė, kad jo partija DEVA apskųs R. T. Erdogano kandidatūrą. Pagal Turkijos Konstituciją prezidento kadencija trunka penkerius metus, o prezidentas gali būti renkamas daugiausiai dviem kadencijoms.
Pirmą kartą R. T. Erdoganas buvo išrinktas prezidentu 2014 m.; jis buvo perrinktas 2018-aisiais. R. T. Erdoganas tvirtina, kad gali kandidatuoti trečią kartą, nes dviejų kadencijų taisyklė buvo įvesta 2017 m., tad pirmoji jo kadencija nėra skaičiuojama.
Daugelis stebėtojų gegužės rinkimus laiko vienais kritiškiausių per pastarąją Turkijos istoriją. Beveik 20 metų valdančiam R. T. Erdoganui teks varžytis šaliai patiriant didžiausias per pastaruosius dešimtmečius ekonomines problemas, jas dar labiau paaštrino praėjusį mėnesį įvykęs žemės drebėjimas.
Svarbiausias R. T. Erdogano varžovas yra pagrindinis opozicinės Respublikonų liaudies partijos lyderis Kemalis Kiliçdaroglu. Jį remia dar penkios opozicinės partijos ir galimai kurdus ginanti partija, o tai atgaivino viltis nuversti R. T. Erdoganą. Rinkimų taryba paskelbs galutinį oficialų kandidatų į prezidentus sąrašą kovo 31 dieną.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidate 2024 m. prezidento rinkimuose. Nors politikė tvirtina, kad visi planai, siejami su politinėmis ambicijomis, yra tolimi, visgi, Vyriausybės vadovė galutinio sprendimo dėl Daukanto aikštės posto nėra priėmusi.
„Šiame etape, kai tikrai nėra būtinybės apsispręsti, pasakysiu, kad aš nesakau „ne“, – ketvirtadienį Delfi TV teigė Vyriausybės vadovė.
Premjerė pastebėjo, kad pastaruoju metu dažniausias jai užduodamas klausimas yra apie tolimesnę karjerą TS-LKD ir galimą partijos pirmininkės poziciją. Tačiau ar planuoja teikti savo kandidatūrą, I. Šimonytė neatskleidė. Pasak jos, politinių jėgų lyderių rinkimai tiesiogiai priklauso nuo to, kokių rezultatų partija pasiekia prieš tai vykstančiuose nacionaliniuose rinkimuose.
„Dabar pasidarė dažniausias klausimas. Prieš tai buvo klausimas, kodėl aš nestoju į partiją. Kai aš jau įstojau, dabar klausimas – ar aš jau būsiu partijos pirmininke. Partijos pirmininko rinkimai bus 2025-aisiais, po Seimo rinkimų. Manau, kad, kaip paprastai, partijose pirmininkų rinkimai labai tiesiogiai susiję su Seimo rinkimų rezultatais“, – nurodė ji.
„Mano gyvenimo prognozavimas niekaip į tuos 2025 metus nenueina, nes jei atsitinka taip, kad Šimonytė vestų partijos sąrašą 2024-aisiais, tai vėlgi nuo rinkimų priklausytų, ar Šimonytė apskritai turėtų moralinę teisę aplikuoti į partijos pirmininkus. Nežiūrėkime taip toli, gyvenimas pats atsakys“, – teigė premjerė.
I. Šimonytė prezidento rinkimuose dalyvavo 2019 m. Antrajame ture jai teko pripažinti dabartinio prezidento Gitano Nausėdos pergalę.
Laiptai į viršų ar laiptai – žemyn? Slaptai.lt foto
Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą, rodo spalio mėnesį Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Visgi, jam ant kulnų lipa buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, atsiliekantis nuo G. Nausėdos tik 3 procentais.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų spalio 18 -28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą, kurioje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
15,4 proc. apklaustųjų savo balsą prezidento rinkimuose atiduotų už pirmoje reitingų lentelės vietoje įsitvirtinusį G. Nausėdą. Teisininką I. Vėgėlę remtų 12,1 proc. apklausos dalyvių.
Trečioji reitingų lentelėje – Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Už ją spalį būtų balsavę 10,8 proc. tyrimo dalyvių. Toliau rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis (5,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė (5 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,7 proc.). Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tarp galimų kandidatų šalies vadovo rinkimuose įvardijama ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (3,1 proc.)., visuomenininkas Andrius Tapinas (3 proc.), Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (2,9 proc.).
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis , Gabrielius Landsbergi, Rokas Masiulis ir Ramūnas Karbauskis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų. Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tuo metu 19,5 proc. apklaustųjų tikino nežiną, už ką balsuotų, 8,7 proc. savo balso neatiduotų jokiam kandidatui.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Atliekant tyrimą taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Teisininkui Ignui Vėgėlei naujausios visuomenės apklausos rodo augančius šansus tapti valstybės vadovu.
Pats advokatas patvirtino, kad svarsto apie politinės karjeros galimybes, tačiau galutinai dar neapsisprendė.
Tuo metu Seimo opozicijos atstovai mato ženklus, signalizuojančius, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas žengs į politiką ir dalyvaus artėjančiuose šalies prezidento rinkimuose.
Reitingais džiaugiasi, o dėl politinės karjeros dar mąsto
Rugsėjo antrojoje pusėje Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, prezidentas Gitanas Nausėda yra realiausias kandidatas dar kartą užimti prezidento postą – už jį balsuotų beveik 16,8 proc. apklaustųjų. Tačiau antrasis reitingų lentelės vietoje – buvęs Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė. Jis nuo šalies vadovo atsiliekantis bene dvigubai – I. Vėgėlę palaikytų 8,9 proc. apklausos dalyvių.
Teisininkas neslėpė, kad džiaugiasi tokiu visuomenės vertinimu ir jaučia didelį žmonių palaikymą.
„Gaunu pastaruoju metu ir jau per pandemiją gavau didžiulį palaikymą, jis tęsiasi toliau. Žinoma, reikia atsargiai tai vertinti, nes visuomenės reitingai kinta – šiandien vienas yra aukščiausias, rytoj jis gali būti žemesnis“, – trečiadienį Eltai sakė advokatas.
„Jie (reitingai – ELTA) rodo, kad žmonės girdi, tai, ką noriu pasakyti, ką teigiu. Žmonės vertina tyrimus ir drąsą, kurią kitą kartą reikia parodyti. Jie drąsina ir toliau veikti“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar mąsto apie karjerą politinėje arenoje, jis patikino, kad svarsto tokias ateities galimybes ir susiklosčius atitinkamai situacijai spaudimas apsispręsti tik didės.
„Turbūt iš klasikų galima atsakymą paieškoti – mąstau, vadinasi egzistuoju. Kiekvienas iš mūsų mąstome ir kiekvienas galvojame apie ateitį. Jeigu matysime, kad Lietuvoj yra toks teisėtumo vakuumas, toks vakuumas girdėti žmonių nuomonę – žinoma, spaudimas apsispręsti ir tapti politiku tik didės“, – teigė advokatas.
„Tam, kad rinktis vienokį ar kitokį sprendimą, reikia labai gerai apmąstyti. Akivaizdu, kad praradimas yra labai didelis – prarandi labai daug ir turi labai daug įsipareigoti“ – akcentavo I. Vėgėlė.
Visgi I. Vėgėlė paneigė gandus, kad jau nusprendė dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose ar kad kurs naują politinę jėgą Sveikatos teisės instituto pagrindu.
„Nė su vienu politiku nesu sutaręs nei aptaręs prisijungimą prie kažkokios dabar esančios politinės jėgos. Nė su vienu politiku ar visuomenininku nesu aptaręs naujos politinės jėgos kūrimą, tuo labiau apsisprendimą dėl ėjimo į prezidentus ar kažkokią kitokią politinę instituciją. Gandai lieka gandais“, – pabrėžė teisininkas.
Opozicijos atstovai tikina, kad I. Vėgėlė žada dalyvauti prezidento rinkimuose
Visgi Seimo opozicijos tikina matanti ženklų, kad advokatas Ignas Vėgėlė žengs į politiką – manoma, kad teisininkas išbandys savo jėgas artėjančiuose šalies prezidento rinkimuose, o vėliau burs ir politinę partiją.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Eltai patikino, kad jam teko girdėti įvairių kalbų apie advokato I. Vėgėlės sprendimą dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.
„Aš jau jo advokatu nevadinčiau, nes kažkaip teisinio pobūdžio pranešimų pastaruoju metu iš jo arba visiškai negirdžiu, arba girdžiu ženkliai mažiau negu politinio pobūdžio pareiškimų. Net nežinau, ar juos galima pavadinti gandais, ar tiesiog nepatikrinta informacija, tačiau tiek Seimo koridoriuose, tiek tarp politikų jau kurį laiką (kalbama – ELTA), kad ponas Vėgėlė turi labai aiškių planų tiek ir kažkokį politinį judėjimą kurti, tiek ir turi labai daug ambicijų asmeniškai dalyvauti prezidento rinkimuose“, – Eltai teigė „darbietis“.
„Kaip suprantu, prezidentinės ambicijos yra pirmoje vietoje. Galimybė dalyvauti parlamentinėje veikloje bus turbūt antroje ar trečioje vietoje – nepasisekus prezidentiniam projektui“, – svarstė jis.
Pasak „darbiečio“, savo ruožtu partija nesikreipė į I. Vėgėlę ir nesiūlė prisijungti prie Darbo partijos komandos. Tačiau, politiko teigimu, durys yra atviros.
„Mes tikrai neagitavome ir nekalbėjome, bet jeigu jis išreikštų tokį norą ateiti ir prisijungti prie mūsų komandos, manau, kad būtų tikrai svarstytinas ir pakankamai realus variantas“, – sakė A. Mazuronis.
Apie tai, kad mato I. Vėgėlės užmačias žengti politinėn arenon, Eltai sakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Matau tai, kas vyksta viešojoje erdvėje – advokatas Vėgėlė, panašu, kad tikrai priėmė sprendimą ir dalyvauja politikoje – ne tik, kad dalyvaus. O kokiam formate – reikia jo paties paklausti“, – Eltai nurodė buvęs premjeras.
Ar I. Vėgėlė taikytųsi jungtis prie demokratų sąjungos, S. Skvernelis teigė neturintis tokios informacijos.
„Žinių, kad jis su kažkuo iš mūsų kalbėtų, tikrai neturime“, – pabrėžė jis.
Opozicija naujo konkurento grėsmės nemato, tačiau perspėja G. Nausėdą
Paklausus, ar I. Vėgėlė gali pasiglemžti dalį „darbiečių“ ar demokratų palaikytojų balsų, abu politikai sutartinai tikino, kad grėsmės prarasti dalį elektorato nemato. Pasak S. Skvernelio, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas užima gerokai radikalesnes pozicijas nei demokratai „Vardan Lietuvos“.
„Matant jo pozicijas viešojoje erdvėje, komunikavimą, pasisakymus – nemanau, kad mes turėtume persikirtimą su elektoratu ar rinkėjais. Jis yra daugiau radikalesnes pozicijas išreiškiantis politikas, galbūt „valstiečių“ kandidatas atitiktų kažkokį panašų aplikavimą į rinkėjus“, – samprotavo politikas.
Visgi, jis pastebėjo, kad I. Vėgėlės ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos rinkėjai panašūs.
Lietuvos Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Matyt rūpestis bus veikiančiam prezidentui. Jeigu prezidentas dalyvaus rinkimuose antrai kadencijai (…) tai kovos dėl to paties rinkėjo“, – aiškino S. Skvernelis.
Jam antrino ir A. Mazuronis. Nors abejojo, ar I. Vėgėlė galėtų būti rimtu varžovu G. Nausėdai, visgi, politiko manymu, ir I. Vėgėlė, ir G. Nausėda taikytųsi į tą patį rinkėją.
„Pono Vėgėlės retorika ir matymas tais klausimais, kuriais man teko girdėti (…) pakankamai stipriai sutampa su dabartinio prezidento deklaruojamomis pažiūromis, vizija ir tam tikrų problemų ir jų sprendimo būdų matymu. Aš tikrai manau, kad pono Vėgėlės kandidatavimas būtų tikrai nenaudingas dabartiniam prezidentui ir, jeigu iš kažko atiminėtų balsus šiuose prezidento rinkimuose, tai pirmoje eilėje tai būtų dabartinis mūsų šalies vadovas – sprendžiant iš tos retorikos ir tų minčių, kurias mes girdime tiek iš prezidento, tiek iš Vėgėlės“, – nurodė A. Mazuronis.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pakomentavo viešojoje erdvėje pastaruoju metu dažnai keliamas spėliones, kad ši ruošiasi 2024 metų šalies vadovo rinkimams. Prezidentė primena, kad ji jau yra kartą pasakiusi, jog pasitraukė iš aktyvios politikos.
„Dėl ateinančių Prezidento rinkimų 2024 m. diskusijos įsibėgėja. Tai pasikartosiu dar kartą, kad po antros kadencijos pabaigos pasitraukiau iš aktyvios politikos. Viešoje erdvėje išliksiu ir retkarčiais pasisakysiu įvairiais aktualiais klausimais. Teisės į nuomonės turėjimą man niekas negali uždrausti. Visiems palaikytojams dėkoju už supratimą. O visiems nemylėtojams – nusiraminkite ir nekrūpčiokite“, – feisbuke pirmadienį rašė D. Grybauskaitė.
Kalbos apie tai, kad D. Grybauskaitė gali bandyti siekti dar vienos prezidentės kadencijos, pasigirdo po jos suaktyvėjusio nuomonės reikšimo viešojoje erdvėje.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Emmanuelis Macronas laimėjo Prancūzijos prezidento rinkimus ir vadovaus šaliai dar penkerius metus. Marine Le Pen tuo tarpu priversta susitaikyti su dar vienu pralaimėjimu. Remiantis balsavusių rinkėjų apklausomis, kaip ir prieš penkerius metus, E. Macronas aiškia persvara įveikė dešiniąją populistę.
Stočių „France 2“ ir TF1 duomenimis, dabartinis šalies vadovas gavo apie 58-58,2 proc. balsų, o jo euroskeptikė konkurentė – tik 41,8-42 proc. Šių apklausų, skelbiamų iš karto po rinkimų punktų uždarymo, rezultatai Prancūzijoje dažniausiai yra gana tikslūs. Jei taip bus ir šį kartą, M. Le Pen bus aiškiai pagerinusi savo rezultatą. Ir prieš penkerius metus ji antrajame rate nusileido E. Macronui, tačiau tada surinko tik 33,9 proc. balsų. Jaunasis rinkimų nugalėtojas tada gavo 66,1 proc. rinkėjų pasitikėjimą.
Apklauso prognozavo pergalę E. Macronui ir prieš rinkimus, nors daug prancūzų nebuvo patenkinti pirmąja jo kadencija. Todėl E. Macrono laimėjimą pirmiausiai reikėtų vertinti kaip M. Le Pen pralaimėjimą. Kelios partijos po pirmojo rinkimų rato ragino balsuoto už E. Macroną ir taip užkirsti kelią į prezidento postą M. Le Pen, kuri, nepaisant savo pabrėžtinai nuosaikesnių pasisakymų, ir toliau atstovauja kraštutinių dešiniųjų pozicijoms.
Rinkėjai už 44-erių E. Macroną balsavo ir siekdami stabilumo bei nuosaikios pozicijos Ukrainos karo akivaizdoje. Jis, be to, pasiekė aiškių laimėjimų darbo rinkoje ir užtikrino tvirtą Prancūzijos ekonomikos kilimą po koronaviruso krizės.
Balsavimo teisę šalyje turėjo apie 48,7 mln. rinkėjų. Pirmajame rate prieš dvi savaites dalyvavo dvylika kandidatų.
Birželį Prancūzijos laukia parlamento rinkimai. Labai svarbu, ar E. Macronas juose taip pat gaus daugumą. Jei taip neatsitiks, prezidentas turės skirti premjerą iš mažumos stovyklos. Jo galia tada ženkliai susilpnės, o priimti politinius sprendimus bus daug sunkiau.
P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 29 d. (ELTA). Jeigu Ukrainoje būtų surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, tai dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis ir buvęs valstybės vadovas Petro Porošenka patektų į antrąjį ratą, kuriame daugiau šansų nugalėti turėtų eksprezidentas.
Tai rodo trečiadienį Razumkovo centro tinklalapyje paskelbti šalies gyventojų apklausos rezultatai.
„Jeigu artimiausiu metu vyktų prezidento rinkimai, pirmajame rate daugiausiai balsų gautų V. Zelenskis (17,5 proc. visų apklaustųjų, arba 24 proc. tų, kurie dalyvaus rinkimuose ir jau apsisprendė, už ką balsuos). Už P. Porošenką ketina balsuoti atitinkamai 11 proc. ir 16 proc. apklaustųjų“, – sakoma pranešime.
Kiti kandidatai sulauktų mažiau rinkėjų paramos, todėl į antrąjį ratą patektų V. Zelenskis ir P. Porošenka.
Apklausos duomenimis, antrajame rate už V. Zelenskį balsuotų 49,9 proc. piliečių, ketinančių eiti į rinkimus, o už P. Porošenką – 50,1 proc.
Palyginti su liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje vykusios apklausos rezultatais, už V. Zelenskį balsuoti ketinančių respondentų dalis sumažėjo nuo 28 proc. iki 23 proc., o P. Porošenką paremti pasirengusių apklaustųjų dalis padidėjo nuo 17 proc. iki 23 proc.
Apklausa buvo surengta gruodžio 17-22 dienomis. Joje dalyvavo 2 018 respondentų nuo 18 metų amžiaus.
Naujuoju Estijos prezidentu tapo mokslininkas Alaras Karis. EPA – ELTA nuotr.
Talinas, gruodžio 13 d. (ELTA). Pirmadienį Estijos prezidentas Alaras Karis pasiūlė parlamente atstovaujamoms partijoms pakeisti valstybės vadovo rinkimų tvarką.
„Aš laukiu iš parlamentinių partijų naujų idėjų, kaip pakeisti prezidento rinkimų procedūrą“, – cituoja A. Karį jo spaudos tarnyba.
Valstybės vadovas pirmadienį su parlamento frakcijų pirmininkais aptarė galimybę keisti rinkimų procedūrą. A. Karis išsakė viltį, jog per artimiausius pusantro mėnesio parlamentinės partijos surengs turiningą diskusiją šia tema, kad nuspręstų, ar dabartinės sudėties Riigikogu (parlamentas) pasirengęs permainoms šioje srityje. Estijos prezidentas tikisi pratęsti konsultacijas su partijomis ateinančių metų vasario pradžioje.
Riigikogu šių metų sausio 8 d. surengė pirmąjį įstatymo projekto dėl tiesioginių prezidento rinkimų svarstymą. Jis baigėsi be balsavimo, kadangi Konstitucinė komisija ir partijų frakcijos nesiūlė atmesti įstatymo projekto. Jo pataisas galima siūlyti iki gruodžio 22 d.
Iki šiol Estijos prezidentas renkamas parlamente, kur kandidatas turi sulaukti ne mažiau kaip 68 deputatų iš 101 paramos. Jeigu nė vienas iš pretendentų į šį postą negali surinkti reikiamo balsų skaičiaus, Riigikogu pirmininkas sušaukia rinkikų kolegiją. Ją sudaro 208 žmonės – 101 parlamentaras ir 107 vietos savivaldos institucijų atstovai.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvos prezidento rinkimai dar tik 2024 m. gegužę, viešojoje erdvėje vis pasirodo svarstymų, kas galėtų pretenduoti į šalies vadovo postą. Kol kas viešuose pasvarstymuose šmėsteli tik viena ar kita politiko pavardė, kuri, apžvalgininkų ar tų pačių politikų vertinimu, po kelerių metų galėtų atsidurti kandidatų į prezidentus sąraše. Tuo tarpu šalies gyventojai tokių galimų kandidatų nurodo bent pusšimtį. Ir, kaip rodo atliktos apklausos, tarp dažniausiai apklausose minimų pavardžių nėra tų, kurios pastaruoju metu buvo dažniausiai minimos viešojoje erdvėje.
Spalio 15–lapkričio 5 dienomis ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po rinkimų, kurie vyks 2024 metų gegužę. Apklausoje kandidatų sąrašas nebuvo pateikiamas ir pavardes respondentai minėjo patys.
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu gyventojai (15 metų ir vyresni) nurodė 53 politikus ir visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2024 metų rinkimų.
Dažniausiai apklausoje minėtas dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jį dar vieną kadenciją prezidento poste nori matyti 16,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Toliau penketuke rikiuojasi politikai, jau turintys dalyvavimo prezidento rinkimuose patirties. 8,1 proc. respondentų paklausti, ką norėtų matyti šalies vadovo poste po ateinančių prezidento rinkimų, nurodė jau kartą šio posto siekusį ekspremjerą Saulių Skvernelį.
Tuo tarpu 6,4 proc. Lietuvos piliečių teigė, kad norėtų, jog 2024 m. gegužę į Prezidentūrą grįžtų jau dvi kadencijas šaliai vadovausi Dalia Grybauskaitė.
5,9 proc. respondentų teigė, kad šalies vadovo poste norėtų matyti socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Pastaroji laimę prezidento rinkimuose kaip Naujosios sąjungos kandidatė bandė 2004 m.
Penketuką užbaigia prezidento rinkimuose 2019 m. G. Nausėdai nusileidusi premjerė Ingrida Šimonytė. 5,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių teigė norį, kad dabartinė Vyriausybės vadovė dar kartą bandytų sėkmę šalies vadovo rinkimuose.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Į prezidento pareigose norimų matyti politikų dešimtuką pateko pastarąją savaitę perrinktas „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (1,7 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (1,5 proc.), „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspackichas (1,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (1,4). Į šį dešimtuką patenka ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Apie jos galimybes dalyvauti vyksiančiuose prezidento rinkimuose pastaruoju metu, ko gero buvo kalbama dažniausiai. Kaip rodo atlikta apklausa, tokį norą deklaravo 1,2 proc. respondentų.
Galiausiai 3,1 proc. respondentų teigė, kad, jų nuomone, apskritai nėra asmenų, kurie būtų verti užimti prezidento postą po 2024 metų rinkimų. Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Ekspertė: analogiškame sąraše figūravo ir dar eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė
Komentuodama apklausų rezultatus rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymėjo, kad gauti duomenys nebūtinai atsako į klausimą, kas šiuo metu galėtų tikėtis didžiausiosios sėkmės prezidento rinkimuose. Sociologės teigimu, iki rinkimų dar labai daug laiko, o ir galimi kandidatai iš esmės viešojoje erdvėje nėra aptarinėjami. Kita vertus, sutinka R. Ališauskienė, apklausų rezultatai atskleidžia tai, ką visuomenė įsivaizduoja galinčius užimti šalies vadovo postą. Ir, konstatuoja „Baltijos tyrimų“ direktorė, politikams, atsidūrusiems tokioje visuomenės vaizduotėje, kur kas lengviau veikti, jei visgi būtų nuspręsta dalyvauti rinkimuose. Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Iki rinkimų per daug laiko ir realiai didžiųjų partijų kandidatai dar nėra aptarinėjami. Šioje apklausoje teiraujamasi ne tiek to, už ką žmonės balsuotų, o to, ką labiau norėtų matyti šalies vadovo poste. Kitaip tariant, žmonės šiuo atveju labiau pagalvoja, kas tiktų į šį postą, nes kol kas nėra lentynėlės, kurioje jau būtų sudėtos galimos pasirinkimui figūros. Dabar žmonės įvardija pavardes, kurias geriau atsimena, pavardes žmonių, kurie, jų manymu, šiam postui tiktų geriausiai“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
„Apskritai šios nurodytos pavardės rodo pasitikėjimą konkrečiais politikais. Iš esmės rezultatai panašūs į tuos, kai klausiame, kurie politikai geriausiai atstovauja jūsų interesams. Šiuo atveju tai ne klausimas, už ką balsuotumėte, bet daugiau klausimas apie pasitikėjimo visuomenės veikėjais kreditą“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Apklausoje gyventojai, ko gero, nurodė politikus, apie kuriuos tik svarstytų prezidento poste“, – pridūrė sociologė.
Kita vertus, R. Ališauskienė pažymėjo, kad reikia sutikti su tuo, jog tiems politikams, kuriuos gyventojai yra linkę traktuoti kaip galinčius pretenduoti į prezidento postą, yra kur kas lengviau ir tuo atveju, jei jie nuspręstų realiai tą daryti.
„Jei, pavyzdžiui, kokia partija sugalvotų kelti kokį nors savo kandidatą, kurio čia nėra, tai būtų sunkiau jį į viešąją erdvę įvesti. Jei žmonės apie kažką negalvoja iš anksto, tai reikia papildomų pastangų“, – samprotavo ji.
Todėl, akcentuoja R. Ališauskienė, galima manyti, kad apklausoje nurodytiems asmenims startas prezidento rinkimuose galėtų būti šiek tiek lengvesnis.
„Startinė pozicija pirmajame penketuke ir dešimtuke esantiems politikams yra geriausia“, – sakė ji. R. Ališauskienė prisiminė, kad ir eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė dar iki oficialaus pranešimo apie pretendavimą į šalies vadoves, analogiškose apklausose buvo įvardinama kaip geidaujama figūra prezidento poste.
„Mes panašiai esame apklausose klausę, kai dar nebuvo kalbama, jog Dalia Grybauskaitė pretenduos į prezidentes. Tuomet ji dar buvo eurokomisarė. Tai tokiose apklausose Grybauskaitė buvo nuosekliai minima kaip norima prezidentė, nors ji dar nebuvo apie tai informavusi“, – teigė ji.
V. Čmilytės-Nielsen reitingo vieta nenustebino
R. Ališauskienė pernelyg nesureikšmino fakto, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atliktoje apklausoje rikiuojasi vos dešimtoje pozicijoje. Liberalų sąjūdžio pirmininkė pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai minima kaip politikė, galinti pretenduoti į šiuo metu G. Nausėdos užimamą postą. „Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, ko gero, matytume kitokius skaičiukus, jei būtų klausima, ar balsuotumėte už V. Čmilytę-Nielsen ar, pavyzdžiui, pati politikė pareikštų, kad ketina dalyvauti. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadangi tai nėra klausimas, ar jūs už ją balsuotumėte kaip už kandidatę į prezidentus, tai turbūt tos kalbos tėra pasvarstymai. O jei būtų suformuluoti ketinimai, gal žmonės ir kitaip vertintų. Šiuo atveju galbūt žmonės net negalvoja, kad ji gali eiti. Pavyzdžiui, Skvernelis ir Šimonytė vieną kartą jau pabandė. Gal dėl to žmonės juos dažniau mini. Blinkevičiūtė, beje, taip pat yra dalyvavusi“, – teigė R. Ališauskienė.
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1064 Lietuvos gyventojai (nuo 15 metų ir vyresni), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Seifas al Islamas Gaddafis. EPA – ELTA nuotr.
Tripolis, lapkričio 25 d. (AFP-ELTA). Libijos rinkimų komisija gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose neleido dalyvauti buvusio diktatoriaus Muammaro al-Gaddafio sūnui. Dėl teisinių priežasčių ir remiantis teisėsaugos informacija kandidatuoti neleista iš viso 25 asmenims, pranešė komisija.
Tuo tarpu prezidento posto siekti galės įtakingas generolas Chalifa Haftaras, buvęs vidaus reikalų ministras Fathis Bashagha ir pereinamojo laikotarpio vyriausybės Tripolyje vadovas Abdulhamidas Dbeibahas.
Seifas al Islamas Gaddafis dėl spėjamų nusikaltimų žmogiškumui yra ieškomas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje. Jį teismas Tripolyje 2015 metais už akių nuteisė mirties bausme dėl nusikaltimų per maištą, kurio metu nuo valdžios buvo nuverstas jo tėvas. Vėliau konkuruojanti vyriausybė Rytų Libijoje suteikė jam malonę.
Liepą S. al I. Gaddafis po kelerių metų vėl pasirodė viešumoje ir interviu laikraščiui „The New York Times“ paskelbė apie planus sugrįžti į politiką. Jis po dešimtmečio chaoso norįs atkurti „prarastą Libijos vienybę“.
Dalyvaut gruodžio 24 dieną vyksiančiuose rinkimuose paraiškas pateikė beveik šimtas kandidatų. Sausį bus renkamas naujas parlamentas. Planuojami rinkimai yra JT stebimo šalies demokratizacijos proceso dalis. Jo metu 2020-ųjų spalį susitarta ir dėl paliaubų.
Libiją po M. al Gaddafio nuvertimo 2011 metais krečia smurtiniai konfliktai ir kova dėl valdžios. Į mūšius įsitraukusios ir užsienio pajėgos bei samdiniai iš Rusijos ir Turkijos. Nuo 2020 metų spalio galiojančios paliaubos laikomos trapiomis.
Rumenas Radevas. EPA – ELTA nuotr.
Sofija, lapkričio 22 d. (ELTA). Suskaičiavus 99,44 proc. balsalapių, Bulgarijos prezidento rinkimų antrąjį ratą laimi dabartinis valstybės vadovas Rumenas Radevas. Tai pirmadienį pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija.
Oficialiais duomenimis, už R. Radevą balsavo 66,67 proc. rinkėjų (1 532 412 žmonių). Antrasis pretendentas į aukščiausią valstybės postą, Sofijos universiteto rektorius Anastasas Gerdžikovas surinko 31,85 proc. balsų (732 035). Prieš abu kandidatus balsavo 1,48 proc. rinkėjų (33 979).
Bulgarijos prezidento rinkimų antrasis ratas buvo surengtas sekmadienį, per jį rimtesnių pažeidimų neužfiksuota.
Nikaragvoje vyksta ginčytini prezidento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.
Managva, lapkričio 7 d. (dpa-ELTA). Labai prieštaringai vertinamuose rinkimuose Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega sekmadienį siekia savo ketvirtosios kadencijos iš eilės. 75-erių buvęs revoliucionierius rimtų varžovų neturi. Praėjusiais mėnesiais daugybė jo kritikų ir septyni kandidatai į prezidentus buvo sulaikyti arba jiems skirtas namų areštas. Be to, svarbiam opozicijos partijų aljansui neleista dalyvauti rinkimuose.
D. Ortega po diktatoriaus Anastasio Somozos nuvertimo 1979 metais – pradžioje kaip chuntos narys, o vėliau kaip prezidentas – jau buvo valdžioje iki 1990-ųjų, kai pralaimėjo rinkimus. Nuo 2007 metų D. Ortega šaliai vadovauja vėl. Prezidento kadencijų skaičiaus ribojimas panaikintas po konstitucijos reformos. Nuo 2017-ųjų Nikaragvos viceprezidentė yra D. Ortegos žmona Rosario Murillo.
ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis ir JAV vyriausybė pareiškė, kad tai nebus laisvi, sąžiningi rinkimai. Jie įspėjo dėl diktatūros.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad kalbos apie galimą jo įpėdinį „destabilizuoja“ šalies politinę sistemą, ir pridūrė dar neturįs planų dėl savo ateities.
Per stočiai CNBC duotą interviu 69-erių V. Putinas atsisakė nurodyti, ar ketina pasilikti Kremliuje po 2024 m., pasibaigus jo dabartinei kadencijai prezidento poste.
„Kalbos apie tai destabilizuoja situaciją, – jis sakė interviu JAV stočiai. – Situacija turi būti stabili ir saugi, kad valdžios struktūros galėtų patikimai veikti ir būtų galima ramiai žvelgti į ateitį.“
Nors V. Putinas pažymėjo, kad galėtų vėl teisėtai pretenduoti į prezidento postą, jis pridūrė dar nepriėmęs jokių sprendimų.
„Aš pageidauju neatsakyti į tokius klausimus, – teigė jis. – Iki kitų rinkimų dar likę daug laiko.“
Rusijos valdžios institucijos pernai priėmė Konstitucijos pataisas, kurios leido V. Putinui likti valdžioje iki 2036 m. Anot opozicijos, V. Putinas taip siekia tapti „amžinu prezidentu“.
Tačiau kai kurie politikos ekspertai neatmeta galimybės, kad V. Putinas galimai rengiasi atsistatydinimui, ir atkreipia dėmesį į vis dažniau pastebimus nesutarimų tarp aukšto rango pareigūnų ženklus.
Paryžiaus merė Anne Hidalgo. EPA-ELTA nuotr.
Paryžiaus merė socialistė Anne Hidalgo sekmadienį paskelbė planuojanti kandidatuoti kitais metais vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose, taip dar labiau išplėsdama augantį centristinių pažiūrų prezidento Emmanuelio Macrono varžovų sąrašą.
A. Hidalgo Paryžiui vadovauja nuo 2014 metų.
Ši 62 metų amžiaus politikė, užaugusi nuo Fransisko Franko diktatūros iš Ispanijos pabėgusių imigrantų šeimoje, turi bene daugiausiai šansų būti nominuota Socialistų partijos varžytis dėl prezidento posto. Tačiau A. Hidalgo teks rasti būdų išpopuliarėti visoje šalyje, kad galėtų tapti pirmąja Prancūzijos prezidente moterimi.
Merė laikoma poliarizuojančia politine figūra, nes ne visi paryžiečiai pritaria jos idėjoms uždrausti automobilius sostinėje ir paversti Paryžių žalesniu miestu.
Pati A. Hidalgo teigia, kad jos kukli šeima, kurią sukūrė tėvas elektrikas ir mama siuvėja, yra pavyzdys apie Prancūzijos Respublikos galią padėti vaikams įveikti socialinių klasių lemiamus sunkumus.
Remiantis naujausiomis apklausomis, Paryžiaus merė galėtų tikėtis vos 7–9 proc. balsų pirmajame prezidento rinkimų ture kitų metų balandį.
Sadyras Žaparovas. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Kirgizijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad Sadyras Žaparovas, šalies ministras pirmininkas, kuriam 2020 m. buvo suteikti ir prezidento įgaliojimai, prezidento rinkimuose gavo 79,23 proc. balsų.
Rinkimų komisija suskaičiavo, kad sausio 10 d. įvykusiuose rinkimuose dalyvavo 39,33 proc. balso teisę turinčių šalies gyventojų.
Tuo metu tarptautiniai rinkimų stebėtojai, anot AFP, teigia, kad Kirgizijos prezidento rinkimuose trūko „lygių galimybių“, nes pergalę pasiekęs kandidatas turėjo kur kas didesnį finansavimą, leidusį surengti gerokai aktyvesnę rinkimų kampaniją.
Tiesa, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pastebi, kad rinkimai ir kartu vykęs referendumas dėl Vyriausybės reformų buvo „iš esmės gerai organizuotas“.
