prieglobsčio prašytojai

Gordijo mazgas

Popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito. EPA – ELTA foto

Marselis, Prancūzija, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito, skirto Viduržemio jūrai ir migracijai, jis neša tolerancijos žinią vykstant aštrioms diskusijoms, kaip Europa valdo prieglobsčio prašytojų srautą.
 
Tai pirmasis per 500 metų popiežiaus vizitas į antrąjį Prancūzijos miestą, kuriame šeštadienį tikimasi 100 tūkst. žmonių, susirinksiančių pamatyti pontifiką jo papamobilyje.
 
86 metų Pranciškaus kelionė vyksta politiškai jautriu metu. Praėjusią savaitę į mažą Italijos Lampedūzos salą iš Šiaurės Afrikos atvykstančių migrantų antplūdis sukėlė pasipiktinimą Italijoje ir karštas diskusijas visoje Europoje, kaip valdyti šiuos srautus.
 
Marselis yra istoriniai vartai imigrantams, šis Viduržemio jūros uostas garsėja vienais skurdžiausių rajonų Europoje, kuriuose klesti prekyba narkotikais. Beviltiškos sąlygos, dėl kurių daugelis žmonių palieka savo namus ir rizikuodami ryžtasi naujam gyvenimui, yra svarbi tema dešimtmetį Katalikų bažnyčiai vadovaujančiam Pranciškui. Sekmadienį Vatikane jis pareiškė, kad migracija „nėra lengvas iššūkis (…) bet jį reikia atremti kartu“.
 
Nepaisant katalikybės nuosmukio Prancūzijoje, popiežiaus vizitas sukėlė didžiulį entuziazmą – mišiose šeštadienio popietę laukiama beveik 60 tūkst. žmonių. Penktadienio popietę popiežius vyks į Notre-Dame de la Garde baziliką, simbolinį paminklą, iš kurio atsiveria vaizdas į miestą, ir melsis su vietos dvasininkais. Po to vyks meditacija su kitų religijų atstovais prie memorialo jūreiviams ir jūroje pražuvusiems migrantams.
 
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2014 m. dingo daugiau nei 28 tūkst. migrantų, mėginusių kirsti Viduržemio jūrą.
 
Kai Lampedūzoje per tris dienas išsilaipino 8500 migrantų, Europos Sąjunga pažadėjo daugiau pagalbos Romai, tačiau Prancūzija pareiškė nepriimsianti iš salos nė vieno migranto.
 
Šeštadienį Pranciškaus vadovaujamose mišiose stadione dalyvaus ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Toks jo sprendimas oficialiai pasaulietinėje šalyje sukėlė kairiųjų politikų prieštaravimus, nors pats E. Macronas tvirtino dalyvausiantis „ne kaip katalikas, o kaip pasaulietinės Respublikos prezidentas“. Tuo metu kai kurie dešinieji politikai kritikavo popiežiaus poziciją migrantų atžvilgiu.
 
Prancūzijos katalikų bažnyčia nyksta
 
Statistika rodo, kad kadaise Prancūzijoje vyravęs tikėjimas seniai nyksta. Statistikos tarnybos „Insee“ 2019–2020 m. atlikta apklausa parodė, kad tik 29 proc. 18–59 metų prancūzų save laiko katalikais. Tai didžiulis nuosmukis nuo 1962 m., kai tokių buvo 85 procentai.
 
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto

Net tarp tikinčiųjų tik 8 proc. reguliariai lanko mišias, tikėjimo laikosi tik 67 proc. vaikų, gimusių katalikų šeimose. Šiais metais Prancūzijoje turėtų būti įšventinti vos 88 kunigai.
 
Pasak istoriko Denis Pelletier, nors katalikybė Prancūzijoje „ilgai buvo labai pliuralistinė (…) tie, kurie dar liko ir yra matomi, yra patys konservatyviausi“. Tai buvo ryšku prieš dešimtmetį per masines demonstracijas prieš gėjų santuokų įstatymą Prancūzijoje.
 
Politikos srityje per 2022 m. prezidento rinkimus 40 proc. katalikų balsavo už dešiniuosius nacionalistus, įskaitant kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, o už dabartinį prezidentą centristą E. Macroną – tik 29 procentai.
 
Katalikiškuose sluoksniuose Pranciškaus raginimai priimti migrantus ne visada vertinami geranoriškai. Tačiau jėzuitas Pranciškus palaiko nuoširdžius ryšius su jėzuitų išsilavinimą įgijusiu E. Macronu, jis kreipdamasis į popiežių naudoja neformalų kreipinį „tu“.  
 
Būdamas 12 metų E. Macronas jo paties prašymu buvo pakrikštytas kataliku, bet dabar jis laikomas agnostiku, nors ir labai besidominčiu dvasiniais reikalais.
 
Prancūzija, 1905 m. įstatymu įtvirtinusi bažnyčios ir valstybės atskyrimą, buvo sukrėsta seksualinės prievartos skandalų, po jų bažnyčia mėgina labiau atsiverti ir pasitaisyti. Pernai atlikta apklausa parodė, jog paprasti katalikai nori didesnės hierarchų kontrolės, kai kurie pasisako už didesnį pasauliečių, ypač moterų, vaidmenį ir kvestionuoja kunigų celibatą.
 
Tuo pačiu metu musulmonai sudaro jau 10 proc. Prancūzijos gyventojų, plinta evangelikų krikščionybė. Pasak sociologės Daniele Hervieu-Leger, vieną gražią dieną gali atsitikti taip, kad katalikybė šalyje taps antruoju pagal dydį tikėjimu.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.09.23; 00:30
Trumposios naujienos

Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.

Haga, liepos 8 d. (dpa-AFP-ELTA). Nyderlandų premjeras Markas Ruttė paskelbė apie savo vyriausybės atsistatydinimą. Keturių koalicijos partijų nesutarimai dėl prieglobsčio ir migracijos politikos yra neįveikiami, taip šį žingsnį penktadienį argumentavo ministras pirmininkas.
 
Naktį vyriausybė patvirtino, kad M. Ruttė informavo karalių Willemą Alexanderį apie atsistatydinimą ir šeštadienį su juo susitiks. Pasak Nyderlandų rinkimų komisijos, nauji rinkimai galės vykti ne anksčiau kaip lapkričio viduryje.
 
M. Ruttė pareiškė, kad iki tada laikinai eis pareigas ir toliau vykdys užduotis, įskaitant paramą su Rusija kovojančiai Ukrainai. Jis ir toliau turįs „energijos“ vesti savo centro dešiniąją Liaudies partiją už laisvę ir demokratiją (VVD) į rinkimus ir būti pagrindinis jos kandidatas, tačiau apie tai dar „pagalvosiąs“, teigė M. Ruttė.
 
Anot žiniasklaidos, įtampa valdančiojoje koalicijoje paaštrėjo, kai VVD pasiūlė griežtesnes taisykles prieglobsčio prašytojams ir pagrasino pasitraukti iš vyriausybės, jei šioms priemonėms nebus pritarta. Be kita ko, M. Ruttė esą reikalavo apsunkinti pabėgėlių šeimų susijungimą. Kelias dienas trukę kriziniai pokalbiai tarp koalicijos partnerių baigėsi nepasiekus sutarimo, penktadienio vakarą sakė premjeras.
 
Krikščionių demokratų partija „Christen Unie“ pareiškė, kad negali pritarti M. Ruttės pasiūlymui. Esą partijos „pagrindinė vertybė“ yra ta, kad „vaikai augtų su savo šeimomis“.
 
M. Ruttės reikalavimą atmetė ir finansų ministrės Sigrid Kaag centro kairės partija D66. S. Kaag pareiškė apgailestaujanti dėl vyriausybės žlugimo ir įtampą koalicijoje pavadino „nereikalinga“.
 
Užsienio reikalų ministras Wopkė Hoekstra iš krikščionių demokratų partijos CDA koalicijos žlugimą pavadino „labai nuviliančiu“ ir „nepaaiškinamu gyventojams“.
 
Nyderlandų vyriausybė nuo pat savo kadencijos pradžios prieš pusantrų metų ginčijosi migracijos klausimu.
 
M. Ruttė beveik 13 metų yra Nyderlandų premjeras. Nuo 2022 m. sausio jis vadovavo savo ketvirtajam kabinetui. Derybos dėl šios koalicijos sudarymo truko daugiau kaip devynis mėnesius ir buvo ilgiausios šalies istorijoje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.08; 05:00
Trumposios naujienos

Londonas, kovo 28 d. (dpa-ELTA). Didžiojoje Britanijoje artimiausiais mėnesiais iš viešbučių turės išsikraustyti tūkstančiai afganistaniečių. Premjero Rishio Sunako vyriausybė Londone paskelbė, kad pabėgėliai iš Afganistano balandžio pabaigoje sulauks atitinkamų laiškų. Tada jiems bus duotas trijų mėnesių terminas išsikelti. Iki metų pabaigos visi beveik 9 000 afganistaniečių, kurie po pabėgimo 2021 m. rugpjūtį buvo apgyvendinti viešbučiuose, turės juos palikti, rašo „The Times“.
 
Valstybės apmokami pabėgėlių gyvenimo viešbučiuose kaštai Didžiojoje Britanijoje yra ginčytina tema. Anot vyriausybės, afganistaniečiams bus pasiūlyta kita gyvenamoji vieta. „Tačiau jei jie pasiūlymo nepriims, kito nebus“, – sakė vyriausybės narys Johnny‘is Merceris. Esą nėra tvaru apgyvendinti žmonės viešbučiuose, kai tai brangiai kainuoja. Anot „The Times“, pabėgėliai gali būti apgyvendinti karinėse bazėse.
 
Radikaliam islamo Talibanui grįžus į valdžią, Vakarai evakavo iš Afganistano jiems talkinusius žmones. Tiesa, daug jų ir liko. Leiboristų deputatas Johnas Healey‘is kritikavo, kad vyriausybė išduoda „8 000 afganistaniečių, iš kurių pusė yra vaikai, pranešimus apie iškraustymą, tačiau negarantuoja, kad jiems bus pasiūlyta tinkama vieta gyventi“.
 
Britų vyriausybė planuoja smarkiai apriboti galimybę Didžiojoje Britanijoje prašytis prieglobsčio. Planas numato, kad visi asmenys, neteisėtai atvykę į Jungtinę Karalystę, bus sulaikyti iki vieno mėnesio terminui, nepriklausomai nuo jų motyvų. Tada jie būtų išsiųsti į kilmės šalį arba – jei tai pernelyg pavojinga – į Ruandą ar kitą valstybę. Jie neteks teisės prašyti prieglobsčio.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.29; 09:27
Aktualijos

VSAT: sulaikyti dar 36 migrantai iš Baltarusijos sieną pažeidę migrantai. VSAT nuotr.

Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) aptars Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėtį ir jų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus. Parlamentarai nori išsiaiškinti, ar už neteisėtos migracijos krizės suvaldymą atsakingos institucijos yra pasirengusios atremti panašaus pobūdžio hibridines atakas ateityje.
 
Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, paskutinį kartą komiteto nariai migrantų teisių klausimus aptarė rugsėjo mėnesį, tačiau viešojoje erdvėje ir spaudoje pasirodžius žinioms apie tai, jog į šalį pasieniečiams dėl humanitarinių priežasčių tenka įleisti užsieniečius, nuspręsta situaciją aptarti su atsakingomis institucijomis. Todėl į posėdį pakviesti Vidaus reikalų (VRM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Migracijos departamento atstovai.
 
„Kartais girdime tokius atvejus, kai, pavyzdžiui, žmonės yra įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl tam tikrų medicininių būklių – tai nušalusios, amputuotos kojos – tai norime dar kartą susirinkti su visomis institucijomis, (…) dar kartą atsinaujinti informaciją apie tai, kokia yra situacija ir kokios yra tendencijos“, – Eltą informavo Laisvės frakcijos narys.
 
Pasak T. V. Raskevičiaus, nerimą kelia ir ženklus migrantų, išvykusių į Vakarų šalis, skaičius. Parlamentaras pažymėjo, jog pagal Dublino procedūrą iš šalies pasišalinę ir kitų valstybių pareigūnų sulaikomi užsieniečiai privalo būti grąžinami į pirminę jų atvykimo vietą. Rugsėjį atgal į Lietuvą perduotų migrantų skaičius buvo labai menkas, teigė jis, tačiau akcentavo, kad institucijos privalo būti pasirengusios gausesniems sugrąžinamųjų srautams.
 
„Norime pažiūrėti, kokia yra situacija, ar institucijos yra pasirengusios į tokį galimai išaugsiantį grąžintinų asmenų skaičių reaguoti. Nes jeigu jie yra grąžinami, jie dar kartą kartoja prieglobsčio procedūrą. Komitetas nori žinoti, ar vėl įsijungia tas metų sulaikymo terminas ir kaip tas procesas vyksta“, – dėstė ŽTK pirmininkas.
 
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.

Tuo metu ŽTK narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Vytautas Bakas tikino, kad vienintelis klausimas, į kurį, viliasi politikas, institucijos atsakys – ar yra šalinami žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos konstatavo ne tik Europos Sąjungos Teisingumo teismas, bet ir nacionalinės bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos.
 
„Mano žiniomis, nepasikeitė niekas. Man bus proga užduoti klausimus ministrei“, – Eltai tvirtino politikas.
 
„Krizės valdymo aspektu – mes girdėjome, prieš kurį laiką buvo pasakojama, kad krizė suvaldyta, nors realiai žmonės kiekvieną dieną, kaip suprantu, dešimtimis yra atstumiami. Tie srautai nemažėja. Klausimas – kokie sprendimai yra padaryti čia?“, – klausimus, kuriuos adresuos VRM atstovams, vardijo V. Bakas.
 
Domėsis, ar VRM žada steigti Migracijos agentūrą
 
Vasarą slūgstant į Lietuvą bandančiųjų patekti srautams, VRM siūlė įkurti atskirą įstaigą migrantams priimti bei krizei spręsti – Migracijos agentūrą. Visgi, kaip pastebėjo Eltos kalbinti parlamentarai, ilgainiui diskusijos nutilo, tad šalies pasirengimams galimoms panašaus pobūdžio krizėms yra neaiškus.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Vienas iš tvarių sprendimų buvo galimos Migracijos agentūros steigimas, kuris koordinuotų visų institucijų reakciją, jeigu vėl susidurtume su tokia hibridine ataka, būtų didelis skaičius žmonių, bandančių kirsti Lietuvos Respublikos sieną. (…) Norime išgirsti, ar tie planai vis dar egzistuoja, ar mes ir vėl lauksim, kaip žiema užklumpa netikėtai, ar migracijos krizė mus užklups kaip valstybę netikėtai?“, – klausė T. V. Raskevičius.
 
Jam antrino ir V. Bakas. Politikas neabejojo, jog turi būti sukurta vieninga sistema, padėsianti valdyti tiek esamą, tiek būsimas krizes.
 
„Mūsų šalis kartu su kitomis Baltijos šalimis turi pasirengti tinkamai tas krizes suvaldyti – užtikrinti tinkamą sienos apsaugą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, žmonių apgyvendinimą ir visas kitas pabėgėlių procedūras, kurios susijusios su pabėgėlių teises įgyvendinimu. Tai objektyvi tikrovė, tai nevienadienė krizė, ji bus visada. Mes turime išmokti gyventi su šita krize ir turime jai pasiruošti“, – pabrėžė demokratas.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.14; 00:10
Žvalgyba

Šnipų paieška. Slaptai.lt nuotrauka

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neatmeta, kad Lietuvai gali tekti priimti ne tik karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau ir pabėgėlius iš karą sukėlusios Rusijos bei Baltarusijos.
 
„Kad tokia tendencija bus (Rusijos ir Baltarusijos pabėgėlių srautas – ELTA) jau matome iš kitų valstybių, pavyzdžiui, iš Suomijos, kur užsipildę traukiniai iš Sankt Peterburgo vyksta į Helsinkį“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė prezidento patarėjas.
 
Jo teigimu, žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos bėga ne tik dėl šalyje esančio ekonominio nestabilumo, tačiau ir siekdami išvengti dalyvavimo kariniuose veiksmuose.
 
„Yra kelios priežastys, kodėl apsisprendžia žmonės jau dabar važiuoti iš Rusijos į Europos Sąjungą, į Vakarus, tai viena – dėl nestabilumo šalies viduje, ekonominio poveikio ir panašiai. Kitas dalykas yra tai, kad karas grįžta ir į Rusiją. Tai reiškia, kad vyrai, vaikinai turi keliauti ten ir kariauti, nepaisant nuolatinio paneigimo, kad šauktiniai nedalyvauja kariniuose veiksmuose“, – teigė K. Budrys, kartu pridurdamas, kad ir Baltarusija stoja į šalių, iš kurių žmonės gali norėti pabėgti į Vakarus, gretas.
 
Vis tik jis atkreipia dėmesį, kad tarp pabėgėlių gali būti ir Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentų, skleidžiančių Baltarusijos režimui palankų naratyvą. Be to, pabrėžia jis, toks naratyvas gali būti ir iš Rusijos pusės.
 
„Beveik neišvengiama ir garantuota, kad taip ir bus, nes tai ir vyksta. Iš Baltarusijos po surežisuotų rinkimų 2020 metais su opozicijos priedanga į Lietuvą yra patekęs ne vienas ir ne du KGB, tai Baltarusijos slaptosios prieigos tarnybos agentai, kur įsifiltravę į pozicijos gretas teikia informaciją, kuria intrigas ir to rezultatas buvo tos informacinės operacijos iš Baltarusijos pusės. Rusijos atveju yra lygiai tas pats, tai gali būti išnaudota“, – teigė prezidento patarėjas.
 
Vis tik, anot jo, tai neturėtų būti priežastis nesuteikti pabėgėliams prieglobsčio.
 
„Bet tai neturėtų būti priežastis mums išvis to atsisakyti ar blokuoti, reikia skirti tam didesnį dėmesį ar daugiau resursų, kad kontržvalgyba išsiaiškintų, kas čia pas bus prašosi prieglobsčio“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Remigijus Šimašius teigė, kad jo vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi priimti ne tik karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau ir pabėgėlius iš karą sukėlusios Rusijos bei Baltarusijos.
 
Dėl vasario 24 d. Rusijos pradėto karo iš Ukrainos, Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros skaičiavimu, galimai pabėgo apie 2,1–2,2 mln. žmonių.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.03.10; 11:04
Politinės intrigosSkaitomiausios

Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, jog Europa skubiai turi spręsti ir keisti migracijos politiką ir su šia sritimi susijusius teisės aktus, o to nepadarius, mūsų laukia liūdnos perspektyvos.
 
„Ką palaikome šiandien: teisėtas priemones, pirmose gretose stovinčius pasieniečius ar tuos migrantus, kurie į mūsų šalį veržiasi neteisėtomis priemonėmis, kuriems negresia nei badas, nei mirtis, nei represijos jų šalyse ir kurių tikslas ne bet kokia saugi valstybė, o tik Vokietija ar Skandinavija?“ – klausia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
 
Anot pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko, žmones lengva sugraudinti, vaizdai Lenkijos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje virpina širdį, tačiau migrantai anapus tvoros, didžioji jų dauguma, nesistengia elgtis civilizuotai ir teisėtai. Priešingai, jie plėšo savo pasus, su kuriais atskrido į Baltarusiją, slepia tapatybes, meluoja apie kilmės šalį, o prireikus kaip skydą naudoja ne tik savo moteris, bet ir vaikus.
 
„Net ir tie, kuriems pavyko prasmukti ir šiuo metu gyvena migrantų stovyklose, dauguma nesielgia kaip prieglobsčio prašytojai, kuriems iš tiesų sugrįžimas į namus reikštų mirties nuosprendį. Jie mėto iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų skirtą maistą, duotas higienos priemones, drabužius, tyčia gadina turtą ir protestuoja dėl neva netinkamų apgyvendinimo sąlygų, o kartais net puola pareigūnus, kaip kad nutiko Medininkų užsieniečių registracijos centre, kur tarpusavyje susikivirčijusios moterys puolė ir apkandžiojo pareigūnus. Ir vis reikalauja, reikalauja, reikalauja „FREEDOM“, – sako R.Liepa.
 
Libijos karinis jūrų laivynas: daugiau nei 600 į Europą plaukusių migrantų buvo sugrąžinti atgal į šalį. EPA-ELTA nuotr.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovų, žibalo į ugnį įpila ir mūsų tautos išrinktieji, kurie galimai matydami, jog gali uždirbti lengvų balų reitingų lentelėse ir taip kraudamiesi kapitalą rinkimams, profsąjungos nuomone, tapo savotiškais migrantų tarpininkais, užuot žadinę miegančius Europos politikus skubos tvarka taisyti su migracija susijusius, beviltiškai pasenusius teisės aktus.
 
„Butelius ir akmenis į pareigūnus svaidantys migrantai, užuot teisėtu būdu apsilankę ambasadoje ar pasienio kontrolės punkte, daromi aukomis, bedant pirštu į mūsų šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jos pareigūnus, kad šie jų neįleidžia.  Priminsime, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija – saugoti valstybės sieną, kad ji netaptų „praeinamu“ kiemu, o šalies gyventojai būtų saugūs. Pasieniečiai ir jiems talkinantys kiti pareigūnai ir toliau gins tas vertybes, kurios svarbiausios – savo šalį bei Lietuvos žmones. Norisi tiek politikų, kurie stojo migrantų pusėn, tiek graudinamos visuomenės paklausti, kas jums šiandien svarbiau – jūsų saugumas, mūsų šalis, mūsų pasieniečiai, patiriantys didžiulį stresą, įtampą ir psichologinį spaudimą, vėl atšaukti iš atostogų, nes valstybėje sudėtinga situacija, ar anapus tvoros esantys migrantai, paminantys teisę ir jėga bandantys patekti į mūsų šalį?“ – klausė R.Liepa.
 
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, migracijos politika turi būti kuo skubiau peržiūrėta ir atitikti šių dienų realijas.
 
„Ši atsakomybė krinta ant visų Europos valstybių politikų pečių. Situacija, kurią stebime prie Lenkijos valstybės sienos, netrukus gali pasikartoti ir prie Lietuvos ar kitos Europos valstybės sienos. Minia anapus sienos nepanaši į prieglobsčio prašytojus, o į agresorius, kurie kėsinasi į suverenios valstybės ginamas vertybes. Juk eidami į svečius ar kreipdamiesi pagalbos į kaimyną nesibeldžiame į jo duris kojomis ir smūgiais?“ – sako pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.
Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
 
Pasak Ž.Kalpoko, Baltarusija naudojasi Europos Sąjungos biurokratizuotu prieglobsčio teisės mechanizmu, nes žino, kad taip galės dirbtinai atkreipti dėmesį ir parodyti, kokia Europa iš tikrųjų yra nehumaniška ir kaip neva pažeidinėjamos žmogaus teisės.
 
„Europai laikas atsibusti ir pradėti kritiškai vertinti migrantų elgesį ir jų tikruosius ketinimus. Tikimės, kad ši migracinė krizė pagaliau pakeis Europos politikų mąstymą ir Europos Sąjunga supras, kad visų alkstančiųjų, trokštančių geresnio ir sotesnio gyvenimo mūsų žemyne, nepamaitins. Chroniškas noras pasirūpinti visu likusiu pasauliu ir jo nelaimingaisiais, bandant patenkinti jų norus yra sizifiška našta, kurios Europos Sąjunga nepakels, todėl viliamės rimtų pokyčių Europos migracijos politikoje – tai ir procedūrų trumpinimo, prieglobsčio prašytojo vertinimo kriterijų peržiūrėjimo“, – sakė Ž.Kalpokas.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.11.08; 00:30
Politinės intrigosSkaitomiausios

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Dabartinė migrantų krizė Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sulaukia dėmesio ES valstybėse, bet ne tokio, kokio tikimės. Krito į ausis LRT RADIJUJE kalbėjusio (2021.07.26 10:05, laidos pavadinimas – Kaip gyvena „Auksinį liūtą“ parvežusios menininkės?)  Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovo Mariaus Gursko pastebėjimas, kad kol kas Vokietijoje mažai kalbama apie šią mums opią problemą, matyt, todėl, kad 2015 m. pačią Vokietiją užplūdo maždaug milijonas pabėgėlių.

Pasidomėjau šia istorija.

2015 m. vos per keletą savaičių vadinamuoju Balkanų koridoriumi į Vokietiją atvyko 10 tūkst. žmonių. Daugelis jų iš pradžių buvo įstrigę Vengrijoje. Didesnė dalis Vokietiją pasiekusių pabėgėlių buvo iš Sirijos, tačiau nemažai atvyko ir iš Šiaurės Afrikos, Irako ar Afganistano.

A. Merkel įsileido juos į Vokietiją, nors, remiantis Dublino reglamentu, numatančiu, kad prieglobsčio prašytojai turi būti įregistruoti pirmoje saugioje Europos Sąjungos šalyje, į kurią atvyko, už šiuos žmones buvo atsakingos kitos ES valstybės. Vokietija pirmiausia leido pabėgėliams pereiti sieną, ir tik tada ėmėsi tikrinti prieglobsčio prašymų pagrįstumą.

2015 m. Vokietijoje dėl prieglobsčio kreipėsi beveik pusė milijono žmonių, dar 750 tūkst. prašymus pateikė 2016 m. Taigi viso – 1,25 mln. Tuometis Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere visuomeniniam transliuotojui ARD pereitų metų rugpjūčio viduryje prisipažino, kad buvo akimirkų, kai „situacija tapdavo nebekontroliuojama“.

Jei kiekvieną parą Putinas mums pamėtės po šimtą „pabėgėlių“, iki metų pabaigos turėsime jų arti 20 000.

Vokietija turi 83 mln. gyventojų, Lietuva – 2,8 mln.

Nesunku paskaičiuoti, kad Vokietijoje pasiprašiusieji prieglobsčio 2015-2016 m.m. sudarė 1,5  %  viso gyventojų skaičiaus, Lietuvoje per pusmetį –  0,7 %.

Tad jeigu net Vokietija su savo ekonominiais finansiniais resursais pripažino, kad buvo akimirkų, kai „situacija tapdavo nebekontroliuojama“, tai ką jau kalbėti apie mus.

Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.

Be to, akivaizdus esminis skirtumas. Vokietija neturi valstybinės sienos nei su Rusija, nei su Baltarusija, šalia jos sienų nenumatomi bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai manevrai.

Teisus mūsų UR ministras Gabrielius Landsbergis. Darome ką galime, bet reikalingas maksimalus ES įsitraukimas ardant nelegalios migracijos maršrutus per Turkiją ir Iraką.

Bet ir to maža. Putinas, kuris turi savo agentūrą kariaujančiame Afganistane, parūpins mums jau tikrų, prieglobsčio reikalingų, pabėgėlių ir iš ten.

2021.07.26; 17:30

Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Danijos socialdemokratė premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos vadovaujama šalis tikisi pasiekti nulinį prašymų suteikti prieglobstį lygį, sugriežtinant jau ir taip gana griežtą šalies požiūrį į imigraciją.
 
2020 m. Danijoje prieglobsčio prašytojų skaičius buvo mažiausias nuo 1998 m. – 1 547.
 
„Negalime pažadėti nulio prieglobsčio prašytojų, tačiau galime išsikelti tokią viziją“, – parlamente sakė M. Frederiksen.
 
Mažas prieglobsčio prašymų skaičius pernai gali būti paaiškintas koronaviruso pandemija. Pernai pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius sudarė mažiau nei dešimtadalį per pabėgėlių krizę 2015 m. pateiktų prašymų skaičiaus.
 
Palyginimui, Danijoje 2015 m. buvo pateikta apie 21 300 prieglobsčio prašymų, o kaimyninėje Švedijoje – apie aštuonis kartus daugiau. 5,8 mln. gyventojų turinti Danija neslepia, kad nori atkalbėti žmones nuo bandymų šalyje prašyti prieglobsčio.
 
„Turime būti atsargūs, kad į mūsų šalį nepatektų per daug žmonių, antraip mūsų socialinė darna negalės egzistuoti“, – tikino M. Frederiksen.
 
2017 m., vadovaudama socialdemokratams, M. Frederiksen pristatė planą išsiųsti „ne vakariečius“ migrantus atgal į vadinamuosius priėmimo centrus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
 
Pernai rugsėjį Kopenhaga paskyrė ambasadorių migracijai, kad pagal Europos prieglobsčio suteikimo sistemą paspartintų vienos ar daugiau migrantų stovyklų įrengimą už ES ribų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 05:00
Atsargiai

Vengrija pasienio tranzito zonoje sulaikė prieglobsčio prašytojus ir tokiu būdu valstybė galėjo pažeisti ES teisės principus, skelbia bendrijos teismas.
 
Liuksemburge įsikūrusio teismo teisėjai nutarė, kad tokie sulaikymai ES teritorijoje yra neteisėti. Jų tvirtinimu, prieš sulaikymą turi būti išnagrinėtos individualios prieglobsčio prašytojų bylos.
 
Briuselis nepritaria Vengrijos vyriausybei, vykdančiai griežtą, prieš migrantus nukreiptą politiką. Budapešto veiksmus jau ne kartą nagrinėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
 
Byla buvo pradėta keturiems prieglobsčio prašytojams iš Afganistano ir Irano pateikus ieškinį. Atvykę iš Serbijos pastarieji buvo suimti ir dabar laikomi Roszke tranzito zonoje. Budapeštas atmetė jų pateiktus prieglobsčio prašymus, o Belgradas savo ruožtu atsisako juos priimti atgal.
 
Specialią teritoriją Roszke kaime juosia aukšta tvora su spygliuota viela, čia gyvenantiems migrantams taikomi griežti jų judėjimo laisvę varžantys apribojimai.
 
Gyvenimas Roszke teritorijoje prilygsta kalinimui, nustatė teisme Liuksemburge dirbantys teisėjai.
 
Toks kalinimas yra neteisėtas, jei „prieš tai nėra priimtas pagrįstas sprendimas, kuriuo toks sulaikymas yra grindžiamas, ir nėra įvertinama tokios priemonės būtinybė ir proporcingumas“, teigė teismas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 13:00
Trumposios naujienos

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras ketvirtadienį pareiškė, kad šalis pagal gaunamų prieglobsčio prašymų skaičių pirmauja Europoje, praneša AFP.
 
„Galime konstatuoti, kad nuo spalio 20-osios Prancūzija pagal gautų prieglobsčio prašymų skaičių užima pirmąją vietą Europoje. Ir tai atsitiko tuo metu, kai apskritai į Europą atvykstančių žmonių skaičius toliau mažėja. Tad tai reikėtų laikyti statistikos anomalija, kurią turime pašalinti“, – sakė ministras.
 
 Ch. Castaneras tai pareiškė po derybų su Sakartvelo vidaus reikalų ministru Vachtangu Gomelauriu.
 
Oficialūs Prancūzijos asmenys ne kartą yra pažymėję, jog pastaraisiais metais šalyje pagal paduotų prieglobsčio prašymų skaičių pirmauja Sakartvelo ir Albanijos piliečiai. Tiek Ch. Castaneras, tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, jog „tokia situacija nėra normali“, kadangi abi šios valstybės yra priskiriamos vadinamųjų patikimų šalių, kurių gyventojams nėra didelio pavojaus, kategorijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 00:30
Atsargiai

2018 m. Vokietijoje užfiksuota beveik 2 tūkst. nusikaltimų prieš pabėgėlius ir prieglobsčio ieškotojus. Nusikaltimų pobūdis – nuo užgauliojimų, turto sugadinimo iki kūno sužalojimų ir žmogžudysčių, informuoja naujienų agentūra dpa.

Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dauguma atvejų – 1 775 – buvo nukreipti tiesiogiai prieš pabėgėlius, 173 – prieš pastatus, kuriuose jie gyvena. Pranešta, kad iš viso buvo sužalota 315 žmonių.

Nors užpuolimų skaičius mažesnis nei 2016 ar 2017 m., tačiau gali būti, kad dalis pranešimų už 2018 m. bus registruota pavėluotai.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 03:00
Aktualijos

Lietuva pirmą kartą pralaimėjo bylą prieš pabėgėlius Europos Žmogaus Teisių Teisme. Prieglobsčio prašiusiai čečėnų šeimai su penkiais mažamečiais vaikais, kuri pasienyje buvo grąžinta į Baltarusiją, priteista sumokėti 22 tūkst. eurų kompensaciją.

Spyna. Slaptai.lt nuotr.

Kaip komentare Eltai teigė Jungtinių Tautų ir ES ekspertė pabėgėlių klausimais, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Lyra Jakulevičienė, antradienį Strasbūro teismo priimto sprendimo kaina – ne tik kompensacijai priteista suma, juolab kad pareiškėjai prašė dešimteriopai didesnės. 

Kaip pabrėžė ekspertė, teismo sprendimas labai aiškiai parodė, kad Lietuva turi problemų pasienyje.

„Čečėnų šeimos byloje prieš Lietuvą priimtas sprendimas – pirmasis, kuomet mūsų valstybė pralaimi prieglobsčio prašytojų byloje. Be to, šis sprendimas – vienas iš keleto panašių, kuriuos Strasbūro teismas priiminėjo prieš skirtingas valstybes, kilus ginčui, ar privaloma į valstybės teritoriją priimti asmenį, kuris neturi dokumentų, galiojančios vizos, tačiau šalyje ieško prieglobsčio. Ar privalu tokius asmenis priimti, nepriklausomai nuo to, kokiu keliu atvyksta – jūra, sausuma, ar vis dėlto valstybės gali atstumti pabėgėlius pasienyje”, – komentavo prieglobsčio teisės specialistė.

Lietuvoje prieglobsčio prašiusi šeima buvo grąžinta į Baltarusiją. Kaip atkreipė dėmesį prof. L. Jakulevičienė, ši šalis nelaikoma saugia prieglobsčio prašantiems asmenims. 

Kalbėdama apie bylos pralaimėjimo Strasbūre padarinius Lietuvai, Eltos pašnekovė jas siejo su platesne, bendra situacija Europoje, nes šiuo metu pabėgėlių ir apskritai migrantų klausimas ypač jautrus.

„Įvairios valstybės į ją reaguoja skirtingai: vengrai stato sienas, kitos valstybės bando atstumti pabėgėlius nuo sienos jūroje ar kitur pasienyje. Tačiau Strasbūro teismas šiuo klausimu labai nuoseklus – panašaus pobūdžio bylose konstatuojama, kad be vizos ar kitokių leidimų asmenys negali atvykti gyventi į kitos šalies teritoriją ir apsigyventi joje, bet atvejais, kai ieškoma apsaugos nuo persekiojimo kitoje valstybėje, laikomasi pozicijos, kad valstybių institucijos turi sudaryti galimybę tokiems asmenims pateikti prašymus likti šalyje. Jei pasiteisina, kad tokios apsaugos reikia, nuostata – leisti jiems likti šalyje”, – komentavo MRU profesorė.

Kaip pabrėžė prof. L. Jakulevičienė, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas – žinia Lietuvai, kad negalime apsistatyti sienomis. 

„Taip, į šalį negalės patekti užsieniečiai, kurie tokios teisės neturi, tačiau ieškantiems apsaugos tokios galimybės vis dėlto turi būti sudarytos“, – konstatavo Jungtinių Tautų ir ES ekspertė pabėgėlių klausimais.

Prof. L. Jakulevičienei gaila, kad Lietuvai nepavyko taikiai susitarti su prieglobsčio prašytojais, kurie dėl žmogaus teisių pažeidimo kreipėsi į Strasbūro teismą. 

„Teismo sprendimas labai aiškiai parodė, kad mes turime problemų pasienyje. Gal kartais nepagrįstai sekame kitų valstybių praktika, žiūrim, ką daro lenkai, vengrai, – valstybės, kurios gana kategoriškos migracijos, prieglobsčio klausimais, turint omenyje, kad ta pati čečėnų šeima Strasbūro teismui panašiu klausimu yra apskundusi ir Lenkiją“, – atkreipė dėmesį prof. L. Jakulevičienė. 

Teisininkės įsitikinimu, Lietuva turi turėti aiškią savo poziciją dėl prieglobsčio prašytojų, nepaisant to, kad nemažai valstybių Europoje kategoriškai pasisako apie pabėgėlius ir ieško ne visada teisėtų būdų, kaip jų neįsileisti.

Prof. L. Jakulevičienės nuomone, Lietuva gali turėti ir turi neblogai veikiančias procedūras (sprendimai priimami greitai, jei nustatoma, kad asmuo pagrįstai prašo prieglobsčio, leidžiama jam pasilikti, jei ne – jis grąžinamas). „Bet jei pasienyje prieglobsčio prašantiems asmenims nesudaroma galimybė patekti į tas procedūras, minėta Lietuvos pažanga tarsi paneigiama“, – atkreipė dėmesį ekspertė. 

ELTA primena, kad septynių asmenų čečėnų šeima – 1988 metais gimęs tėvas, 1994 metais gimusi motina ir penki jų vaikai – praėjusių metų pavasarį tris kartus bandė pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. 

Lietuva pripažinta pažeidusi du Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, susijusius su draudimu kankinti ir teise į veiksmingą teisinę gynybą. „Įstatymas neleidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybai neįleisti į šalį užsieniečių, kurie pateikė prieglobsčio prašymus, o sprendimą dėl to, ar nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės, priima Migracijos departamentas, ne Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – rašoma Strasbūro teismo sprendime. 

Pasak Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, 2017 metų balandžio 16, gegužės 11 ir gegužės 22 dienomis neleidus pareiškėjams pateikti prieglobsčio prašymų ir išsiuntus juos į Baltarusiją, neįvertinus teiginių, kad jie susidurs su realia rizika būti grąžinti į Čečėniją, kur su jais bus netinkamai elgiamasi, buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Lietuvos Vyriausybė ginčijo – neva čečėnai prieglobsčio pasienyje neprašė, tačiau Strasbūro teismas nurodo priešingai. 

Bandžiusi į Lietuvą atvykti pirmą kartą šeima ant pasieniečių išduoto jiems dokumento, atsisakančio įleisti juos į šalį, parašė „Azul“ – Čečėnijos pabėgėlių naudojamą žodį prieglobsčio prašymui apibūdinti. Trečią kartą bandžiusi patekti į Lietuvą šeima padavė pasieniečiams prieglobsčio prašymą raštu. 

Teismą įtikino čečėnų argumentai, kad prieglobsčio visus tris kartus jie pasiprašė žodžiu. 

Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentavo, kad nei Lietuvos įstatymai, nei tarptautinė teisė nereikalauja prieglobsčio prašymus pateikti kokia nors specialia forma. 

Negavusi prieglobsčio Lietuvoje ir pasibaigus leidimui gyventi Baltarusijoje, čečėnų šeimai pernai vasarą teko grįžti į Rusiją. Ten vyras buvo sulaikytas. 2018 metų pradžioje šeima atvyko į Lenkiją, taip pat nesėkmingai bandė pateikti prieglobsčio prašymą, bet galiausiai laimėjo bylą Strasbūro teisme ir apsistojo šioje šalyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 07:00

Trumposios naujienos

Italijos vyriausybė pirmadienį pasirašė saugumo potvarkį, palengvinsiantį migrantų išsiuntimo iš šalies ir Italijos pilietybės atėmimo procesus.

Naujasis įstatymo projektas – „žingsnis į priekį užtikrinant Italijos saugumą“, feisbuke tikino Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis.

Jis pridūrė, kad šis įstatymas padės Italijai „sustiprėti kovojant su mafija ir nelegaliu žmonių gabenimu“ besiverčiančiais asmenimis.

Kad vyriausybės siūlomas įstatymo projektas įsigaliotų, jį per 60 dienų turės patvirtinti šalies parlamentas.

Pagal siūlomą teisės aktą, humanitarinė apsauga – žemesnis prieglobsčio statusas, suteikiamas remiantis ne tarptautine, o Italijos teise, – būtų suteikiamas pagal šešis griežtus kriterijus.

Tarp šių kriterijų – prieglobsčio prašančio asmens sveikatos būklės rimtumas ir tai, ar asmuo yra nukentėjęs nuo stichinės nelaimės, žurnalistams sakė M. Salvinis.

Pasak ministro, ketvirtadaliui pastaruosius kelerius metus Italijoje prieglobsčio prašiusių žmonių buvo suteikta humanitarinė apsauga. Tai – laikinas statusas.

Asmenų, siekiančių pabėgėlių statuso, prašymai bus suspenduoti, jei jie bus laikomi pavojingais visuomenei arba jei jie bus nuteisti pirmosios instancijos teismo, bet tokius nuosprendžius apskųs.

Prieglobsčio prašytojų, kaltinamų „prekyba narkotikais arba plėšimais“, prašymai bus atmesti, pridūrė M. Salvinis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.25; 01:30

Trumposios naujienos

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis įvardijo migraciją „visų politinių problemų šalyje motina“.

Ministras Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad migracija yra viena iš pagrindinių kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimo ir paramos pripažintoms partijoms mažėjimo priežasčių.

„Daugelis žmonių šiuo metu socialines savo problemas sieja su migracijos problema“, – laikraščiui sakė H. Seehoferis ir pridūrė, kad, jei Vokietija nekeis savo migracijos politikos, pagrindinės politinės partijos ir toliau praras savo pozicijas.

Nuo 2015 metų Vokietija įsileido daugiau kaip milijoną prieglobsčio nuo karo ir persekiojimo siekiančių žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.07; 05:30

Trumposios naujienos

Šeštadienį tūkstančiai australų protestavo didžiuosiuose šalies miestuose ragindami šalies valdžią nutraukti prieglobsčio ieškotojų sulaikymą už Australijos ribų, informuoja naujienų agentūra AFP.

Australijos valdžia nelegaliai į šalį bandančius patekti žmones siunčia į centrus Nauru saloje arba Papua Naujosios Gvinėjos Manus saloje.

Protestuotojai patraukė į gatves, minėdami penktąsias tokios politikos atnaujinimo metines. 2013 m. Kanbera žymiai sugriežtino savo poziciją, pasirašydama sutartis su Ramiojo vandenyno valstybėmis ir paskelbdama, kad bet kas, nelegaliai atvykstantis valtimis, „neturi jokių galimybių“ apsigyventi Australijoje.

Protestuose dalyvaujantys žmonės sakė kovojantys už sulaikymo centrų uždarymą Manus ir Nauru salose ir už prieglobsčio ieškotojų perkėlimą į Australiją.

Šimtai žmonių žygiavo Sidnėjuje skanduodami „Išlaisvinkite pabėgėlius“. Tuo pačiu metu protestai vyko Melburne, Adelaidėje, Brisbene, Kanberoje ir Perte.

Teigiama, kad Nauru ir Manus salose laikomi 1 600 prieglobsčio ieškotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.22; 08:00

Trumposios naujienos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pasiekė kompromisą dėl prieglobsčio politikos, siekdami užbaigti nesutarimus, kėlusius grėsmę keturis mėnesius gyvuojančiai šalies koalicinei vyriausybei, informuoja BBC.

Po ilgai trukusių derybų H. Seehoferis atsiėmė grasinimus atsistatydinti iš vidaus reikalų ministro pareigų ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) lyderio posto.

Kaip pranešama, kanclerė sutiko sugriežtinti kontrolę pasienyje su Austrija, kad į Vokietiją nepatektų kitose ES šalyse prieglobsčio prašę žmonės. Bus įkurti tranzito centrai, kuriuose jie bus laikomi, kol galės būti išsiųsti atgal.

„Po intensyvių diskusijų tarp CDU ir CSU pasiekėme susitarimą dėl to, kaip ateityje galime užkirsti kelią nelegaliai migracijai pasienyje tarp Vokietijos ir Austrijos“, – reporteriams sakė H. Seehoferis.

Kanclerė taip pat pavadino susitarimą geru kompromisu.

CSU ir A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) dalijasi valdžia su centro kairiųjų Socialdemokratų partija (SPD), kuri dar turi pritarti paskutinės minutės kompromisui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:17

Trumposios naujienos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja siųsti šalies policininkus į Bulgariją, kur jie padėtų sustiprinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienos kontrolę, praneša naujienų agentūra dpa.

Šia priemone, vykdoma pagal bendrą susitarimą su Bulgarija, bus siekiama sumažinti į Šengeno erdvę bandančių patekti migrantų skaičių.

A. Merkel taip pat nori pažaboti beviziu režimu Šengeno erdvėje piktnaudžiaujančius žmones. Vokietijos kanclerės išplatintame rašte teigiama, kad 2017 m. dešimtys tūkstančių prieglobsčio ieškotojų buvo įtraukti į informacinę ES vizų sistemą.

Sakoma, kad griežtesnės procedūros leistų žymiai sumažinti piktnaudžiavimo beviziu režimu mastą, o drauge sumažėtų ir prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje. A. Merkel planuoja, kad šios priemonės bus įgyvendintos iki rugpjūčio pabaigos.

Be to, Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra (Frontex) turėtų būti sustiprinta Graikijoje prie sienos su Makedonija ir Albanija. Vokietijos kanclerė taip pat mano, kad reikia būti pasiruošusiems padėti sustiprinti pasienio kontrolę Slovėnijoje ir Kroatijoje, jeigu tik to prireiktų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 06:00

Trumposios naujienos

Peiliu ginkluotas vyras pirmadienį užpuolė ir sužeidė vieno Vokietijos miestelio merą. Pareigūnų vertinimu, išpuolį paskatino pabėgėliams palanki mero pozicija.

Kanclerė Angela Merkel yra „pasibaisėjusi šiuo išpuoliu“, tviteryje rašė jos atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).

Vakarų Vokietijoje esančio Altenos miestelio merą Andrejasą Holšteiną (Andreas Hollstein) pirmadienį vakare vietos kebabų restorane užpuolė vyras, garsiai kritikavęs liberalią jo politiką pabėgėlių atžvilgiu.

56-erių užpuolikas, kuris atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, merą puolė 30 centimetrų ilgio peiliu, pranešė elektroninė dienraščio „Spiegel“ versija. Vyras buvo sulaikytas įvykio vietoje.

Apie 17 tūkst. gyventojų turintis miestelis pasižymėjo tuo, kad priėmė didesnį nei reikalauta skaičių prieglobsčio prašytojų. Jų nuo 2015 metų į Vokietiją iš viso atvyko per milijoną.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Lašetas (Armin Laschet) sakė, kad policija mano, jog prieš politiką surengtas išpuolis turėjo „politinį motyvą“.

A. Holšteinas buvo nuvežtas į vietos ligoninę, tačiau po kelių valandų buvo iš jos paleistas.

Jis padėkojo jam į pagalbą atskubėjusiam restorano darbuotojui, kuris taip pat buvo sužeistas.

„Mano pusėje buvo drąsių žmonių, džiaugiuosi, kad tebesu gyvas“, – vietos naujienų svetainei sakė A. Holšteinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.29; 00:02

Trumposios naujienos

Vokietijos valdžia nežino, kur yra apie 30 tūkstančių migrantų, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį šalies teritorijoje ir kurie turi būti deportuoti. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Bild“.

Pasak leidinio, iki 2016 metų gruodžio neigiamą atsakymą dėl prieglobsčio gavo 54,4 tūkstančio žmonių. Iš jų 23,6 tūkstančio toliau gaudavo įvairias valstybės išmokas, laukdami, kol bus deportuoti. Bet migracijos institucijos nuo to laiko nežino, kur yra dar 30,8 tūkstančio atvykėlių, rašoma straipsnyje.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai teigia, jog paaiškinimai gali būti keli. Arba kai kurie migrantai iš tikrųjų tebesislapsto Vokietijos teritorijoje, arba migracijos žinyba, deportavusi užsieniečius, iki šiol tiesiog nepateikė atitinkamų duomenų centriniam apskaitos registrui.

Nuo 2015 metais kilusios migracijos krizės pradžios į Vokietiją atvyko daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, pretenduojančių į pabėgėlio statusą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 00:02

Trumposios naujienos

Europos Komisija (EK) antradienį įspėjo, kad gali sankcionuoti valstybes nares, kurios nesilaiko privalomų prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių kvotų.
 
EK įspėjo galinti jau kitą savaitę pradėti prieš nares pažeidimo nagrinėjimo procedūras, informuoja „Euronews“.
Durys užragintos
 
Toks įspėjimas pareikštas Čekijai paskelbus, kad šalis saugumo sumetimais daugiau nebepriims migrantų. Šalis nuo pat pradžių priešinosi privalomoms ES kvotoms.
 
„Mes patikslinsime savo poziciją dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš valstybes nares, kurios išvis neperkėlė nė vieno migranto arba nuo to laiko, kai mes kartu nusprendėme tai daryti, beveik vienerius metus nepasiūlė jokių vietų“, – reporteriams sakė ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitri Avramopoulos).

Čekijos vyriausybė pirmadienį nusprendė nebepriimti pabėgėlių iš Graikijos ar Italijos pagal ES kvotas. Tai po kabineto posėdžio pranešė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas.

Remiantis kvotomis, Čekija iki 2017 metų rugsėjo turėjo priimti apie 1 600 pabėgėlių, tačiau iš vadinamosios perkėlimo programos iki šiol priėmė tik dvylika. ES pabėgėlių perkėlimo schemoje dalyvauti taip pat atsisakė Lenkija, Vengrija ir Slovakija.

Informacijos šaltinis – ELTA

 
2017.06.07; 04:00