priesaika

Aktualijos

Lietuvos respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas siūlo patikslinti savivaldybių tarybų narių ir merų priesaikos tekstą, aiškiai nurodant, kad jie prisiekia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
 
Savo parengtu ir jau registruotu Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu jis siekia įteisinti, kad naujai išrinktiems savivaldybių tarybų nariams ir merui būtų sudaryta galimybė „prisiekti ne kokiai nors abstrakčiai Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Taip ir buvo iki 2023 m. savivaldos rinkimų.
 
„Šis pakeitimas užkardytų teisinio interpretavimo galimybę ir aiškiai deklaruotų, kurios valstybės Konstitucijai prisiekia Lietuvos Respublikos piliečių išrinkti savivaldybių tarybų nariai ir merai. Priesaika yra dokumentas, o šio stiliaus tekstuose nutylėjimai, elipsės, bet kokios implikacijos netinka, tekste turi būti viskas tiksliai pasakyta, įvardyta žodžiais“, – Eltai sakė Seimo Kultūros komiteto narys S. Tumėnas.
 
Parengti Vietos savivaldos įstatymo pataisas parlamentarą paskatino po šių metų pavasarį įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų kilęs skandalas, nes, anot jo, „argumentuotai taip ir liko neišsklaidytos abejonės: prisiekta Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar apskritai Konstitucijai?“
 
„Deja, liko kartėlis, sąmoningai ar ne neatsakyta į klausimą, kas įvyko šį pavasarį po savivaldos rinkimų, kai tarybų nariai buvo priversti antrą kartą prisiekti, bet prisiekti jau ne įprastiniam tekstui „Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (kaip būdavo iki 2023 metų pavasario), o tiesiog – Konstitucijai? Priesaikos tekstą kartojo Palangos, Joniškio, Mažeikių, Plungės, Trakų rajono bei Kazlų Rūdos savivaldybių tarybos nariai, dėl kitų priežasčių kai kurie suklydę pavieniai išrinkti Šiaulių, Visagino savivaldybių tarybos nariai“, – skandalo aplinkybes primena politikas.
 
Beje, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai ir kariai prisiekia Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai. Tapdami mūsų šalies piliečiais asmenys taip pat prisiekia laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.
 
„Išrinktas savivaldybės tarybos narys, meras turi prisiekti, gerbti ir vykdyti ne kokią nors abstrakčią Konstituciją, o Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus; sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Deja, po 2023 m. savivaldos rinkimų kai kuriose Lietuvos savivaldybėse priesaiką davę tarybų nariai turėjo ją pakartoti vėliau, nes buvo pripažinta, kad pakartoti ankstesnių redakcijų priesaikos žodžiai Lietuvos Respublikos Konstitucijai (o ne Konstitucijai) yra pertekliniai žodžiai. Manytina, kad pavasarį įvykęs skandalas yra nesusipratimas, vadinamasis lapsus linguae, o ne tikslinis veiksmas“, – teigia  S. Tumėnas.
 
Kaip pabrėžia politikas, priesaika – vienas iš pagrindinių piliečių žodinių pasižadėjimų, rodančių prisiekiančio asmens santykį su savo valstybe, lojalumą jai.
 
LVŽS frakcijos Seime narys S. Tumėnas primena, kad skiriant ir tvirtinant naująją Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Liną Petronienę Seime, jis vylėsi, kad ji išsklaidys abejones, tiesiai šviesiai atsakys, ar pavasarį įvyko techninis nesusipratimas, ar sąmoningai, nuosekliai daroma taip, kad Lietuvoje, jos dokumentuose, net priesaikoje neliktų „Lietuvos Respublikos Konstitucijos”, o liktų tik „Konstitucija“? Parlamentaras S. Tumėnas apgailestauja, kad LVŽS frakcijos susitikime su pretendente vadovauti VRK atsakymo neišgirsta.
 
„Kalti liko ne VRK darbuotojai, derinantys priesaikos tekstą su rinkimų apygardomis, jos skaitymo detales su savivaldybėmis, bet nauja, skubotai rengta Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kur aptartas ir naujas vietos savivaldos veiklos modelis”, – sakė  S. Tumėnas. 
 
Parlamentaro teigimu, liko neatsakytų klausimų. Eltai jis sakė, kad lengviausia viską suversti techninei klaidai, bet politikas vardija ir kitas priežastis, paskatinusias siūlyti pataisą: „Žinodami situaciją, kaip šioje Seimo kadencijoje varoma lietuvių kalba iš Lietuvos, kaip gujami, neremiami lietuvių etninės kultūros projektai, kaip pradedama vengti ir braukti iš vartosenos žodžius „tautinis, patriotinis“ (juos keičiant „pilietinis“), nenustebsiu, jei išgirsiu, kad nepolitkorektiška kalbėti apie Lietuvos Respublikos Konstituciją. Juk einame į bendros Europos konfederaciją? Gal todėl ir siūloma prisiekti ne Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o apskritai Konstitucijai? Pratinkimės”.
 
Įstatymo pataisas parengęs S.Tumėnas pasidžiaugė, kad jas įvertinęs Seimo Teisės departamentas nepateikė jokios pastabos. Todėl jis tikisi, kad jos sulauks pritarimo ir iš kitų kolegų pateikiant Seimo salėje. 
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.09.06; 05:00
Aktualijos

Pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos karininkų gretas penktadienį papildė gausus būrys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventų. 37 vaikinai ir 7 merginos Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, vykusioje iškilmingoje ceremonijoje prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai ir negailėdami nei jėgų, nei gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda kariūnams suteikė pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį.
 
„Tai – vienas didžiausių ir garbingiausių įsipareigojimų. Dar svarbesnis jis tampa tęsiantis brutaliai Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, kuri išryškino visų Lietuvos žmonių pareigą prisidėti prie savo šalies gynybos stiprinimo.
 
Visi šiandien prisiekę karininkai turės pasitelkti studijų metais įgytas profesines žinias, sukauptą patirtį ir asmeninius gebėjimus, kad taptų vadais, kurių pavyzdžiu galės sekti jiems patikėti kariai.
 
Nuo Jūsų kasdienio darbo, tvirtų moralinių principų ir drąsos pasitikti iššūkius didele dalimi priklausys ir visų Lietuvos žmonių ryžtas stovėti savo Tėvynės sargyboje, ją saugoti ir branginti“ – kariūnams kalbėjo prezidentas.
 
Tai yra 29-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida. Šios laidos kariūnai akademijoje studijavo pagal Gynybos technologijų vadybos, Tarptautinių santykių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos bakalauro studijų programas ir kartu buvo rengiami pagal karinio rengimo programą. Vienas baigė jūrų laivavedybos studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir karinio rengimo programą Karinių jūrų pajėgų mokymo centre Klaipėdoje, trys – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventai, kurie baigė orlaivių pilotavimo magistrą ir karinio rengimo programą išėjo Karo akademijoje.
 
Kariūnams prezidentas suteikė leitenanto laipsnį, nes jie sėkmingai baigė Bazinį karininko kursą, skirtą pagrindinėms karybos žinioms ir įgūdžiams įgyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.09; 08:14
Aktualijos

Karių savanorių priesaika Lietuvai – prie partizanų memorialo Kryžkalnyje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Penktadienį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai savanoriai iškilmingai prisieks Lietuvai. Daugiau nei 60 karių savanorių priesaiką duos istorinėje vietoje – prie Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Kario priesaika – išskirtinis aktas, įtvirtinantis asmenines moralines vertybes ir santykį su Valstybe, šalimi, kurią laikai savo Tėvyne, įsipareigojimus jai, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
„Šiais metais tai jau trečioji karių savanorių priesaika, dar šešios bazinių įgūdžių kurso laidos yra suplanuotos, visas jas tradiciškai vainikuos priesaika, kurios metu naujieji savanoriai įsipareigos ginti mūsų šalį“, – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Linas Kubilius.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, prieš duodami priesaiką kariai savanoriai tris savaites dalyvavo Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse (BKSĮK) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione. Kursų metu kariai susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktika. Kiekviename BKSĮK lankosi KASP vadas kartu su vyriausiuoju puskarininkiu, kurie susitinka su kariais, pasveikina juos pasirinkus kario kelią, pasikalba apie jų tarnybos perspektyvas.
 
Bazinis kario savanorio įgūdžių kursas vyko netgi COVID-19 pandemijos metu – praėjusiais metais 7 kartus buvo organizuotas BKSĮK, po kurio Lietuvai iškilmingai prisiekė nauji kariai savanoriai. Šiais metais Baziniai kario savanorio įgūdžių kursai numatomi: gegužės 30 d. – birželio 17d., birželio 27 d. – liepos 15 d., rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 19 d., rugsėjo 26 d. – spalio 16 d., lapkričio 21 d. – gruodžio 9 d.
Karių savanorių priesaika Lietuvai – prie partizanų memorialo Kryžkalnyje. Lietuvos kariuomenės nuotrauka
 
Iškilmingos karių savanorių priesaikų ceremonijos vyksta Lietuvai istorinėse vietose – gruodį kariai prisiekė Jiezne prie paminklo trims karių savanorių kartoms atminti, vasarį – prie Vyčio paminklo šalia Kauno pilies, kovą – prie memorialo Lietuvos partizanams atminti. Istorinėje vietoje duota kario priesaika sustiprina ir daugelio mūsų pasiryžimą saugoti mūsų laisvę.
 
Į tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose gali būti priimami nuo 18 iki 60 metų amžiaus pagrindinį išsilavinimą (pageidautinas – vidurinis) turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai. Kario savanorio tarnyba prasideda kariui pasirašius sutartį, po kurios jis dalyvauja trijų savaičių trukmės Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse. Baigęs šį kursą ir prisiekęs Lietuvos Respublikai, karys savanoris paskiriamas į kuopą ir su savo vienetu yra rengiamas individualioms, specialisto bei kolektyvinėms užduotims.
 
Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
Aktualijos

Bronislavas Matelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visi naujos kadencijos Seimo nariai gavo kvietimus išsitirti dėl koronaviruso iki lapkričio viduryje numatytos parlamentarų priesaikos. Apie tai penktadienio pavakarę pranešė konservatorių frakcijos narys Bronislavas Matelis.
 
„Gavau telefonu žinutę su kvietimu pasitikrinti, ar nesergu koronavirusu. Esą tai reikia padaryti iki Seimo nario priesaikos. Tokius kvietimus gavo visi Seimo nariai. Suprantu Sveikatos apsaugos ministerijos rūpestį, kad virusas neišguldytų viso Seimo. Valstybė negali sau to leisti“, – rašo B. Matelis.
 
Vis dėlto politikas pabrėžia, kad, jo teigimu, būsimiems parlamentarams yra sudaromos išskirtinės sąlygos testuotis – laikas paskiriamas anksčiau nei tokią galimybę gauna kiti gyventojai.
 
„Dėl staigaus viruso šuolio karščiuojantys gyventojai kartais net iš 50 karto negali prisiskambinti karštąja linija, o tyrimas siūlomas tik po savaitės. Savaitgalį nebedirbs kai kurie mobilieji punktai, vadinasi, spūstys bus vėl garantuotos. Ir patekti tyrimui negalės tie, kurie jaučia simptomus. Man tyrimas paskirtas būtent savaitgalį“, – teigia parlamentas.
 
Dėl to, B. Matelio tvirtinimu, jis nepriims pasiūlymo tirtis šį savaitgalį.
 
„Aš negaliu priimti siūlymo išsitirti be eilės, kai kvietimą gavau mėginio ėmimo išvakarėse. Gal kažkam kitam labiau to reikia. Jeigu dėl to mano priesaika bus atidėta, tebūnie taip. Nenorėčiau, kad šis mano sprendimas būtų suprastas kaip smerkimas tų Seimo narių, kurie eis tikrintis. Žiūrėkime, kaip ir kas jaučiamės. Jeigu būtina – tikrinkimės. Nebūtų gerai, jeigu karščiuojantis ar blogai besijaučiantis politikas ateitų duoti priesaikos. Beje, prisiskambinti ir pranešti, kad atsisakau šio testo – misija neįmanoma“, – pridūrė B. Matelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.31; 00:55
Aktualijos

Tarnauti Lietuvos valstybei prie atnaujintos Karo akademijos vėliavos prisiekė kariūnai. Eimanto Genio nuotr.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šeštadienį vyko pirmo kurso kariūnų priesaikos ceremonija. 43 pirmakursiai jau yra davęs kario priesaiką anksčiau, tarnaudami Lietuvos kariuomenėje, todėl Karo akademijoje savo šaliai prisiekė 61 jaunuolis, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti ir stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Iš viso studijas šiais metais pradėjo rekordinis per pastaruosius du dešimtmečius įstojusiųjų skaičius – 104 pirmakursiai.
 
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius, J. E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brg. gen. Mindaugas Steponavičius, Karo akademijos vadovybė, jos kariai, darbuotojai, prisiekiančių kariūnų tėvai ir artimieji, kiti garbingi svečiai.
 
Ceremonijos metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kovinė vėliava, tarnavusi nuo 1992 metų, buvo pakeista į kitą, atnaujintą, vėliavą. Ji ir toliau akademijos bendruomenę lydės su aukso raidėmis išsiuvinėtu dar tarpukario Lietuvą menančiu šūkiu „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“. Prie atnaujintos Lietuvos karo akademijos vėliavos prisiekė šiais metais studijas pradedantys kariūnai.
 
Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, pristatydamas XXXI laidą, džiaugėsi karininko kelią pasirinkusiųjų gausa: „Nuoširdžiai sveikinu čia esančius – užtikrintai žengėte pirmuosius kario žingsnius ir šiandien prisiekiate Lietuvai ir jos žmonėms. Visiems šią dieną ir anksčiau ištarusiems „prisiekiu“ linkiu nesustoti, nuolat tobulėti ir įgyti kuo daugiau žinių ateinančių studijų metu.”
 
„Augančios kariūnų gretos rodo didėjantį Karo akademijos, kaip vienintelės tokio pobūdžio aukštosios mokyklos Lietuvoje, konkurencingumą, taip pat didėjantį karininko profesijos patrauklumą ir turbūt svarbiausia – toliau augantį visuomenės pilietiškumą, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Per 30 metų jau turime sovietų siaubo nemačiusią, laisvai ir kritiškai mąstančią kartą, kuri, kad ir nepažinusi kovų už laisvę, supranta jos kainą ir būtinybę ją saugoti. O priesaiką davusiems kariūnams priminsiu, jog ne priesaika verčia mus tikėti žmogumi, o žmogus verčia mus tikėti jo priesaika.“
 
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, kreipdamasis į kariūnus, pažymėjo, kad kario priesaika yra pagrindinė ir svarbiausia priesaika. „Ištardamas jos žodžius karys įsipareigoja prieš save, tarnybos draugus, savo artimuosius, pažįstamus ir savo Tėvynę bei jos žmones. Mirti už kitus, kovoti dėl Lietuvos laisvės, kovoti iki galo, iki pergalės, – sakė gen. ltn. Valdemaras Rupšys, išskirdamas ir reikšmingą Lietuvos karo akademijos indėlį ugdant kariūnus. – Čia brandinamas kariuomenės elitas, čia dedami pamatai būsimam kariuomenės aukščiausių karininkų žiedui, čia stiprinami Lietuvos valstybingumo pamatai.“
 
Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti Karo akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu buvo suteikta geriausiam baziniuose kariniuose mokymuose išrinktam kariūnui Arnui Kiveriui.
 
Septynių savaičių trukmės Bazinį kariūno kursą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje baigę 83 vaikinai ir 21 mergina, iš kurių 28 yra jaunieji šauliai, pasiryžę toliau siekti vieno didžiausių gyvenimo pasirinkimų – tapti Lietuvos karininkais. Per mokymus jie susipažino su Lietuvos kariuomenės struktūra, statutais, ginkluote, įgijo teorinių ir praktinių žinių, reikalingų studijuojant Karo akademijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 17:16
Aktualijos

Klaipėdoje prisiekė beveik penki šimtai Dragūnų bataliono karių. Gr. Monikos Zabinaitės nuotr. (KAM)

Klaipėdos centriniame stadione penktadienį Lietuvos Respublikai prisiekė beveik penki šimtai Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono (Dragūnų batalionas) nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių.
 
Po iškilmingos priesaikos jauniems kariams suteiktas jaunesniojo eilinio laipsnis.
 
Po priesaikos NPPKT karių laukia tolesni baziniai kario įgūdžių kursai, kuriuose, tarsi kariuomenės pradžiamokslyje, šauktiniai mokysis karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis, taip pat atliks ir pirmuosius kovinius šūvius, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – tai tokia privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią nepertraukiamai 9 mėnesius atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Į šią tarnybą šaukiami 18–23 metų (įskaitytinai) amžiaus vaikinai, neįgiję karinio parengtumo pagrindų, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems tarnyba nėra atidėta.
 
Savanoriškai atlikti NPPKT gali 18–38 metų amžiaus vaikinai ir merginos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.17; 11:00
Aktualijos

Lietuvai iškilmingai prisiekė 60 karių savanorių. KAM nuotr.

Lietuvai iškilmingai prisiekė 60 karių savanorių, kurie sėkmingai įveikė Bazinio kario savanorio įgūdžių kursą (BKSĮK). 81-osios karių laidos priesaikos ceremonija vyko Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko rikiuotės aikštėje Rukloje.
 
Trijų savaičių Bazinio kurso metu kariai dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose ir įgijo karo topografijos, karo inžinerijos, taktikos, ryšių, ginkluotės, šaudybos žinių ir įgūdžių. Geriausiu laidos kariu savanoriu išrinktas j. eil. Paulius Kaunas, jam teko garbė skaityti priesaikos tekstą ir bučiuoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kovinę vėliavą. Karys buvo apdovanotas specialia Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado dovana.
 
Mokomojo pulko organizuojamame BKSĮK dalyvauja visi savanoriai, kurie nusprendžia derinti civilį gyvenimą su karyba, ateidami tarnauti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, turintys pagrindinį išsilavinimą (pageidautina vidurinį), fizinį pasirengimą, pagal sveikatos būklę ir moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai.
 
Karys savanoris pratybose dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų per metus. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 02:00
Aktualijos

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Šiaulių rajono gyventojas, kaltinamas kariuomenėje nevykdęs vado įsakymų. Kaltinamasis per teismo posėdį prisipažino ir prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
 
26 metų V. M. teisme sakė, kad savo noru nėjęs į kariuomenę. Anot buvusio šauktinio, jau antrą dieną batalione jis pareiškė nenorintis tarnauti. Kaltinamasis tvirtino, jog labai nenorėjo tarnauti, dėl to ir maištavęs. Anot kaltinamojo, prieš priimant priesaiką jau buvo nusprendęs daryti viską, kad būtų netinkamas tarnauti.
 
Kaltinamasis prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepateikė duomenų apie laiduotoją. Todėl kitame posėdyje, kuris numatytas liepos 8 dieną, teismas planuoja apklausti laiduotoją.
 
Buvęs šauktinis kaltinamas dėl keturių nusikalstamų veikų. V. M. nuo 2019 m. rugpjūčio pabaigos buvo paskirtas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Radviliškyje. Būdamas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariu, kaltinamas nevykdęs bataliono vado įsakymo dėl priesaikos priėmimo. Be to, jaunuolis kaltinamas be pateisinamų priežasčių atsisakęs dalyvauti bazinio kario kurso užsiėmimuose, nedalyvavęs pratybose ir saviruošos užsiėmimuose. Be to, jis kaltinamas tyčia atsisakęs dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.11; 17:00
Politinės intrigos

Seimo narys Povilas Urbšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadoms, aistros ir pasipiktinimas tarp politikų tebekyla. Į galimai neteisėtą poveikį politiniams procesams tyrusios vadinamosios A. Širinskienės komisijos akiratį patekęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys toliau kelia klausimus ir sako nesuprantąs, kodėl ištarusi A, valdančiųjų iniciatyva atsiradusi komisija nenori pasakyti ir B.
 
Kurį laiką nuo Seimo kadencijos pradžios kartu su „valstiečiais“ frakcijoje veikęs politikas tvirtina matąs itin keistą situaciją, kai vienoje A. Širisnkienės komisijos pateiktų išvadų jam tarsi ir inkriminuojamas priesaikos sulaužymas, tačiau adekvačių ir reaguojančių į deklaruotus nusižengimus veiksmų nebėra imamasi. Politikas stebisi, kodėl Seime sprendžiant dėl A. Širinskienės pateiktų išvadų, jam net pačiam pareiškus norą būti ištirtam, ar jis nesulaužė priesaikos ir ar nėra vertas apkaltos, patys valdantieji tokį sumanymą atmetė.
 
„Aš siūliau savo atžvilgiu pradėti tyrimą, nes, kaip išdėstė A. Širinskienė, yra priesaikos sulaužymo požymių“, – Eltai teigė P. Urbšys, akcentuodamas, kad pakliūta į absurdišką situaciją, kai ilgą laiką Seime veikusi ir savo svarbą bei objektyvumą akcentavusi komisija dabą nori užbaigti tik pranešdama apie esą padarytus didelius politikų pažeidimus.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad yra duotos priesaikos sulaužymo požymių. Tokiu atveju komisija turi būti sudaryta, kad būtų ištirta, ar tikrai tų požymių yra. Tad aš dėl to ir siūliau, kad nutarime, kuris buvo formuluojamas dėl (A. Širinskienės vadovautos komisijos – ELTA) išvadų, atsirastų dar vienas punktas. Aš siekiau, kad būtų inicijuotas tolesnis tyrimas, ar mano veiksmai atitinka Konstitucijos nuostatas dėl duotos priesaikos“, – tęsė P. Urbšys.
 
„Labai keista, jei komisija, padariusi grėsmingas išvadas, pati siekia jas nugesinti“, – pridūrė politikas.
 
P. Urbšio teigimu, žvelgiant į logiką, kurios laikėsi komisija tyrimo metu ir kurios laikosi Seimui patvirtinus išvadas dabar, nelieka nieko kito kaip sakyti, kad pagrindinis tikslas buvo tiesiog „valstiečių“ lyderių nemalonėje atsidūrusius asmenis apdrabstyti purvais.
 
„Man atrodo, kad ši komisija atliko tiesiog „Grigeo vamzdžio funkciją“. Jos tikslas buvo ne išsiaiškinti tiesą, bet kiek įmanoma apdrabstyti žmones įvairiais prasimanymais. Kaip kitaip paaiškinti?“, – apibendrino P. Urbšys.
 
A. Širinskienė teigia, kad apkaltą inicijuoti nėra prasmės: tikisi, kad P. Urbšį ir V. Pranckietį nubaus rinkėjas
 
A. Širinskienės komisijoje teigiama, kad atlikus tyrimą, negalima paneigti surinktų duomenų apie tai, kad tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys bei Seimo vadovas Viktoras Pranckietis darė įtaką neteisėtam Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). Nepaisant tokios suformuluotos išvados, P. Urbšio išreikšta iniciatyva papildyti Seimo nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos išvadų, siūlant iš esmės formuoti apkaltos komisiją jam pačiam, daugiausiai valdančiųjų pastangomis buvo atmesta.
 
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ A. Širinskienės teigimu, nors, jos giliu įsitikinimu, tiek P. Urbšys, tiek tame pačiame laikinosios komisijos epizode figūravęs Seimo pirmininkas yra verti apkaltos, tokios prabangos kaip sudaryti apkaltos komisiją, kai iki rinkimų liko nedaug laiko, tikrai neleis. Tad išvadose surašyti kaltinimai ir liks tiesiog popieriuje deklaruotais teiginiais. Politikės manymu, tai, ką pasiūlė P. Urbšys, yra ne kas kita kaip nesąmonė, skirta prisitraukti papildomo dėmesio.
 
„Aš manau, kad ponas Urbšys kartais ne visai adekvačiai vertina aplinką ir situaciją. Jis politikuoja prieš rinkimus, jis tyčiojasi iš Seimo ir valdančiųjų. Tai yra akivaizdu pažiūrėjus jo elgesį ir pasisakymus. Labai gaila, kad politikas, registruodamas visokias nesąmones – o jos yra nesąmonės, jei žiūrėsime į statutą – bando ieškoti populiarumo. Ponas Urbšys turėtų puikiai suprasti, kad apkaltos komisija yra neregistruojama vieno Seimo nario. Statutas labai aiškiai pasako, kad, berods, penktadalis Seimo narių tą gali padaryti“, – Eltai aiškino A. Širinskienė.
 
„Suvokiant, kad tai yra nestatutinis pasiūlymas, mes, kaip valdantieji, atitinkamai, ir balsavome“, – pridūrė ji.
 
Pasak politikės, procedūros reikalingos surengti apkaltą trunka per ilgai, todėl net esant įsitikinus, jog politikai yra verti apkaltos ir sulaužę priesaiką, nėra reikalo ieškoti teisingumo.
 
„Situacija yra tokia, kad artėja kadencijos pabaiga. Visi puikiai žinome, kiek trunka apkaltos veiksmai. Mano manymu, po to ką aš mačiau tyrimo metu, tiek ponas Urbšys, tiek Seimo pirmininkas tikrai būtų nusipelnę apkaltos“, – teigė politikė.
 
Ji aiškino, kad kadencijos pabaigoje apkalta apskritai yra beprasmis reikalas, net įvertinus faktą, kad įtarimų dėl galimai sulaužytos priesaikos sulaukę politikai vienos kadencijos metu, kitame Seime jau gali jaustis ramūs. Po kone dvejus metus trukusios komisijos darbo, A. Širinskienė teigė turinti viltį, kad tyrimo radare atsidūrę buvę kolegos bus įvertinti ne aktyvavus numatytas procedūras, bet rudenį vyksiančių rinkimų metu.
 
„Kadencijos pabaigoje apkalta tampa beprasmė kaip procedūra. Kelis mėnesius truks apkaltos komisija, kreipiamasis į Konstitucinį Teismą, o po to Konstitucinis Teismas 6 mėnesius – tiek maždaug skubos tvarka trunka – svarstys. Kai visas ratas apsisuks, situacija bus jau po rinkimų. Aš tiesiog labai linkiu kad nei Seimo pirmininkas, nei ponas Urbšys nebūtų kitos kadencijos Seime. Bet jei jie bus – tai tada mes turėsime konstitucinę nuostatą, kad nusižengimas, padarytas prieš Konstituciją praėjusąe kadenciją, (nebegalios – ELTA). Tada kitos kadencijos Seimas nebegalės svarstyti. Tad dėl šių teisinių ypatumų dabar kažką daryti dėl šių dviejų ponų būtų tiesiog reklama“, – apibendrino A. Širinskienė.
 
 Klausimus dėl tyrimo objektyvumo kelia opozicija ir prokuratūra
 
Seimas ketvirtadienį pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
 
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra. Pasak jos, komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 18:24
Aktualijos

Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Trijuose Lietuvos kariuomenės daliniuose įvyko iškilmingos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijos.
 
Praėjusį penktadienį Panevėžyje, Šilalėje ir Rukloje Lietuvos Respublikai prisiekė daugiau nei 700 Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” Karaliaus Mindaugo husarų ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionų karių.
 
Mindaugo husarų batalione tarnaujantys šauktiniai savo vadų, tarnybos draugų ir į ceremoniją susirinkusiųjų svečių akivaizdoje priesaikos žodžius Lietuvai ištarė Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje.
 
Iškilmingoje ceremonijoje visų prisiekiančiųjų karių vardu perskaityti priesaikos tekstą ir garbė pabučiuoti bataliono vėliavą buvo suteikta jaunesniajam eiliniui Mantui Rutkauskui. Vėliau kariams buvo suteikti pirmieji kariniai laipsniai.
 
Šilalės centre iškilmingai priesaikos ceremonijai išsirikiavo Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Perskaičius priesaikos žodžius ir suteikus karinius laipsnius, ceremoniją vainikavo salvės iš bataliono arsenale esančio artilerijos pabūklo.
 
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke taip pat rikiavosi šauktiniai, kurie po Bazinio kario kurso tarnaus Inžinerijos batalione Kaune.
Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Visų prisiekiančių karių vardu Mokomojo pulko kovinę vėliavą pabučiavo Vakaris Mičiūnas. Karius palaimino Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis karo kapelionas majoras Arnoldas Valkauskas.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra vienas iš būdų įgyti pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, o karių priesaika Tėvynei – priesaika ir kiekvienam jos piliečiui. Kariai pasižada ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Konstituciją, įstatymus ir vadų įsakymus, saugoti patikėtas paslaptis, būti dorais ir garbingais kariais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 00:05
Aktualijos

Prisiekia Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Brangūs Lietuvos žmonės, Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi, Pone Seimo pirmininke, Gerbiami Seimo nariai, Gerbiami svečiai,

šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.

Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.

Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.

Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.

Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.

Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.

Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.

Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.

Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.

Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.

Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.

Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai,  – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.

Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.

Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.

Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.

Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.

Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.

Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga.

Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:

Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.

Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.

Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.

Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.

Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.

Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.

Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.

Brangūs Lietuvos žmonės,

Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.

Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.

Vykdykime ją kartu.

Vardan tos, Lietuvos!

Ir tepadeda mums Dievas.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
 
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento kanceliarija
 
2019.07.12; 12:40
Trumposios naujienos

Balandžio 23 d. 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune vyks iškilminga Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtinių priesaikos ceremonija. Priesaikos priėmimo ceremonijoje dalyvaus ir pirmuosius antpečius kadetams įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Priesaikos ceremonijoje taip pat dalyvaus vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Seimo narė Aušra Papirtienė, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Renatas Požėla, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas, Kauno apygardos vyriausias prokuroras Darius Valkavičius ir kiti garbūs svečiai.

96 kadetų licėjaus auklėtiniai Lietuvos Respublikos Prezidentės, Kauno miesto visuomenės, mokytojų ir tėvelių akivaizdoje iškilmingai ištars priesaikos žodžius – savo mokymusi ir elgesiu prisidėti prie mūsų Tėvynės Lietuvos ir tautos klestėjimo, puoselėti dvasines vertybes: pilietiškumą ir patriotiškumą, pagarbiai elgtis su vyresniaisiais, savo veiksmais, elgesiu ir požiūriu gerbti licėjų ir gerą kadeto vardą.

Po iškilmingos ceremonijos visi dalyviai bus kviečiami pasivaišinti tikra kareiviška koše.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus – vienintelis Lietuvoje, savo veiklą grindžiantis sausumos kadetų ugdymo samprata. Kadetai licėjuje mokosi ne tik pagal pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas, bet ir pagal teisės bei karybos pagrindų programas.

Šiuo metu licėjuje mokosi 420 kadetų. 

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2017.04.21; 19:34

jonas-burokas
Aktualijos

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2013 m. sausio 8 d. kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininką, Premjerą ir į Seimo narius dėl teisinės atsakomybės už galimą priesaikos Valstybei sulaužymą ir dėl to gresiančią apkaltą.

Pateikiame kreipimosi tekstą:

Visi naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai, premjeras ir vyriausybės ministrai iškilmingai, transliuojant per Lietuvos Televiziją ir Lietuvos Radiją, prisiekė saugoti Lietuvos Nepriklausomybę, kartodami kad saugos valstybės teritorinį vientisumą.

Lietuvą supančioje geopolitinėje aplinkoje tai ypač svarbi priesaikos norma, nes atkuriant Nepriklausomybę buvo labai ryškus iš užsienio palaikomas siekis suskaldyti Lietuvą gabalais ir ją politiškai dezintegruoti, kaip kad 1940 m. atsitiko Suomijoje ir jau mūsų laikais – Moldovoje.

Continue reading „LLKS perspėjimas dėl galimo priesaikos sulaužymo” →

Fotoreportažai

« ‹ 1 iš 2 › »

Apie septyniasdešimt kartų girdėjau priesaikos žodžius Seimo Konstitucijos salėje. Stovėdamas. Buvo daug stovinčių žmonių tribūnose. Parteryje mačiau išrinktųjų, ypatingųjų, laimingųjų galvas. Jie irgi stovėjo. Visus stovėti pakvietė Konstitucinio Teismo pirmininkas. Bet nepaprašė nevaikščioti, nesikalbėti, todėl ir išrinktieji, ir žiūrovai vaikščiojo, kalbėjosi tarpusavy. Žiūrovų vis mažėjo, mažėjo.

Pirmą kartą buvau atsidūręs tokioje situacijoje, kai reikėjo taip ilgai stovėti. Net buvęs krepšininkas, o dabar išrinktasis Sergejus Jovaiša sakė, kad lengviau sužaisti tris kėlinius… Net bažnyčioje tiek ilgai nereikia stovėti: Dievą garbindamas gali ir atsiklaupti, atsisėsti. Seime negalima. Galima išeiti, vėl ateiti. Žiūrovai išėjo ir jau negrįžo. Tribūnose nemačiau ambasadorių, garbingų svečių, Nepriklausomybės akto signatarų (vieną kitą). Gal dėl to, kad jie įvertino savo fizines jėgas?

Continue reading „Bijokite Dievo!” →

nemunaitis_1
Aktualijos

Birželio 5 d. Nemunaityje buvo daug svečių iš Vilniaus, Kauno, Alytaus. Politikų, kunigų, karių, moksleivių (jie čia netrukus bus pristatyti). Prie dviaukščio medinio namo (deja, apleisto) buvo prisimintas įvykis, apie kurį partizanų vadas Adolfas Ramanauskas – Vanagas savo knygoje “Daugel krito sūnų”, skirtoje “mažytei dukrelei Auksutei, kurios irgi ieško okupantas, kuri šiandien alksta, vargsta, žiaurios budelio rankos atplėšta nuo tėvelio ir mamytės”, rašo:

“Pamaldos baigėsi. Vyrai atliko išpažintį ir priėmė Švenčiausiąjį. Artinosi iškilmingos priesaikos priėmimas. Prieš altorių buvo pastatyta taburetė, užtiesta trispalve. Ant jos padėtas kryželis ir mano trumpasis ginklas. Kunigas pusbalsiu, bet aiškiai ir įspūdingai skaitė priesaikos tekstą.

Continue reading „Apie tuos, kurie mirę, bet amžinai gyvens” →