prisiekusiųjų teismai

meskauskaite_1
Aktualijos

Pareigūnų klaidos, nedovanotinas nemokšiškumas, populiarumo ištroškusių politikų trigrašis, beatodairiškas žiniasklaidos kišimasis, – visa tai Lietuvą, šokiruotą Drąsiaus Kedžio dukros bylos, atvedė prie teisinio nihilizmo bedugnės.

Praėjusios savaitės įvykiai Garliavoje, kai teismo sprendimo įgyvendinimas D.Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą perduoti į motinos rankas virto šokiruojančiomis mergaitės artimųjų grumtynėmis, pribloškė ne tik visuomenę, bet ir daug ko mačiusius teisininkus. 

Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: „Tai brutalus teisėsaugos fiasko“” →

temide_111111
Aktualijos

Dėl piliečių paramos renkant parašus referendumo sušaukimui teismų sistemos pertvarkos klausimu

2009 m. „EUROBAROMETRO“ tyrimai rodo, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 15 proc.. Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 proc.

Nepasitikėjimo teismais priežastys.

Lietuvos teismai suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12. priimtoje 1994m. spalio 13 d., kurioje kalbama apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant, tiek Konstitucijoje, tiek ir rekomendacijoje paliekama vietos ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams.

Continue reading „Ar Tamsta jau pasirašei už teismų pertvarką?” →

sakalas_sakalas
Aktualijos

Teismų procesai visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose pasižymi gausybe keistų, logiškai nepaaiškinamų dalykų. Ypač vertinant faktinius bylos duomenis.

Toks reiškinys verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti principingai nešališką teismo procesą ir išvengti išankstinių, dažnai tikrovei prieštaraujančių nuostatų. Beje, lemiančių teismo sprendimo prieštaravimą bendražmogiškiems logikos principams. Šio interviu tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų įmanoma užtikrinti teismo proceso objektyvumą. Galbūt tokio objektyvumo ir teisingumo garantu galėtų tapti prisiekusiųjų teismo įteisinimas?

Į Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako buvęs ilgametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir Europos Parlamento teisės komiteto narys prof. Aloyzas SAKALAS.

Continue reading „Prof. Aloyzas Sakalas: “Perspektyvų daugiau turi prisiekusiųjų teismas”” →

video_cip
Videonaujienos

Teismų procesai visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose pasižymi gausybe keistų, logiškai nepaaiškinamų dalykų. Ypač vertinant faktinius bylos duomenis. Toks reiškinys verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti principingai nešališką teismo procesą ir išvengti išankstinių, dažnai tikrovei prieštaraujančių nuostatų. Beje, lemiančių teismo sprendimo prieštaravimą bendražmogiškiems logikos principams. Faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės normų taikymas teismo procesuose ir paskatino surengti šią diskusiją. Diskusijos tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų įmanoma užtikrinti teismo proceso objektyvumą. Galbūt tokio objektyvumo ir teisingumo garantu galėtų tapti prisiekusiųjų teismo įteisinimas?

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt organizuotojo apskritojo stalo diskusijoje dalyvauja buvęs ilgametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir Europos Parlamento teisės komiteto narys prof. Aloyzas SAKALAS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS ir advokatas Arūnas MARCINKEVIČIUS. Diskusijai vadovauja Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. 

Continue reading „Prisiekusiųjų teismai: prabanga ar būtinybė?” →

temide__________
Aktualijos

Lietuviškųjų teismų procesai visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose šiandien pasižymi gausybe keistų, logiškai nepaaiškinamų dalykų. Ypač vertinant faktinius bylos duomenis. Toks reiškinys verčia ne tik ieškoti priežasčių, bet ir būdų, kaip derėtų užtikrinti principingai nešališką teismo procesą ir išvengti išankstinių, dažnai tikrovei prieštaraujančių nuostatų, beje, lemiančių teismo sprendimo prieštaravimą bendražmogiškiems logikos ir teisingumo principams.

Faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės normų taikymas teismo procesuose privertė pakviesti diskusijai teisininkus, politikus, žurnalistus. Diskusijos tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų galima užtikrinti teismo proceso objektyvumą. Galbūt tokio objektyvumo ir teisingumo garantu galėtų tapti prisiekusiųjų teismo įteisinimas ir įtvirtinimas? O gal teisi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paskutiniuoju metu užsimenanti apie teismų pertvarkos ir tarėjų institucijos būtinumą?

Continue reading „Diskusija: Prisiekusiųjų teismai – prabanga ar būtinybė?” →