Stebėjimo kamera. Slaptai.lt fotografija

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymo pataisas, kuriomis bankai ir kredito įstaigos galėtų tvarkyti jautrius klientų duomenis, ketvirtadienį praneša Prezidentūra.
 
„Vadovaudamasis Konstitucija, (G. Nausėda – ELTA) grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, siūlydamas jį laikyti nepriimtu“, – rašoma jos pranešime spaudai.
 
Seimo priimtu įstatymu numatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjams, mokėjimo sistemų operatoriams ir kitiems subjektams, kurie pasitelkiami teikiant mokėjimo paslaugas arba vykdant mokėjimo operacijas, užtikrinamos itin plačios galimybės tvarkyti asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis (pvz. atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą), kai tai būtina, ir kurių reikia, siekiant užtikrinti tinkamą mokėjimo paslaugų teikimą, mokėjimo operacijų vykdymą ir sukčiavimo atliekant mokėjimus prevenciją, tyrimą ir nustatymą.
 
„Įstatymo iniciatorių tikslas siekti didesnio reguliacinio aiškumo tvarkant asmens duomenis yra aktualus, tačiau prezidentas pabrėžia, kad asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra ginamas Konstitucijos, o įstatymu šią asmens teisę riboti galima tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo ir ne labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Šalies vadovo vertinimu Mokėjimo įstatymu suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis“, – argumentuojama pranešime.
 
Kartu su veto, G. Nausėda jo rengėjams siūlo kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir kitomis atsakingomis institucijomis bei asmens duomenų ekspertais iš naujo atsižvelgti į kitų euro zonos šalių reguliavimo precedentus ir nustatyti proporcingą duomenų rinkimo ir asmens duomenų apsaugos santykį.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Pasak G. Nausėdos, priimti duomenų tvarkymo yra per platūs.
 
„Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė, tad kol nėra suformuoto aiškaus europinio specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymo atliekant mokėjimų operacijas standarto, negalime priimti Mokėjimų įstatymo su tokiais plačiais, beprecedenčiais duomenų tvarkymo įgaliojimais. Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta“, – jame cituojamas G. Nausėda.
 
Jis ragino detaliau apibrėžti specialios kategorijos asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus, nustatyti aiškesnes duomenų apsaugos gaires. Pasak prezidento, visuomenė turėtų būti supažindinta su asmens duomenų tvarkymo ypatumais atliekant mokėjimo pavedimus ar kitas mokėjimo operacijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.18; 07:17 

Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija

Trečiadienį įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo prie Seimo pareikšti dar 3 asmenims. Įtariamieji yra sulaikyti, dėl kardomųjų priemonių jiems taikymo bus sprendžiama.
 
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo riaušių organizavimo buvo pradėtas rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės, kurių metu buvo sužeista 18 policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
 
Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Jis pradėtas reaguojant į socialiniuose tinkluose pasirodžiusius siūlymus už atlygį atskleisti riaušes malšinusių pareigūnų asmens duomenis.
 
Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.19; 07:00

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pirmadienį koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję asmenys teismui pateikė dar vieną ieškinį Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir asmeniškai jo vadovui Dariui Jauniškiui. Daugiau nei šimto puslapių ieškiniu prašoma atlyginti neturtinę žalą už grubų asmenų nekaltumo prezumpcijos bei reputacijos pažeidimą, VSD savivalę išviešinant privačius asmenų pokalbius bei žvalgybos duomenis. Žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) ir kitų tarptautinių tribunolų praktiką.

„Šį procesą inicijavome tam, kad ateityje Lietuvoje nepasikartotų analogiška situacija – kai niekuo neįtariami žmonės ir teisėtai veikiantis verslas sekami dešimtmečiais. Masinis žmonių sekimas ir žvalgybos struktūrų savivalė negali būti toleruojama. Už žvalgybos duomenų išviešinimą bei manipuliavimą jais vaikantis pigaus populiarumo asmeninę atsakomybę turi prisiimti institucijos vadovas. Įstatymų turi laikytis visi, ypač turintys daugiausiai galios“, – teigia „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.

„Trylika metų vykdytas neteisėtas ir nepagrįstas asmenų sekimas. Žvalgybos metu surinkta informacija, pasibaigus aktualumui, nebuvo nedelsiant sunaikinta, kaip to reikalauja įstatymai – priešingai buvo paviešinta, dar ir su iškreipiančiomis realybę išvadomis“, – ieškinio argumentus vardijo „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Koncerno teigimu, Europos Parlamentas yra pasmerkęs platų, sistemingą, visa apimantį asmens duomenų rinkimą ir pareikalavęs ES valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose griežtai reglamentuoti bei kontroliuoti žvalgybos priemonių taikymą.

MG Baltic. ELTA nuotr.

„Šis ieškinys už teisinės valstybės išsaugojimą ir prieš prievartos aparatą – pareigūnų ir institucijų savivalę, kai piktnaudžiaujant įgaliojimais ne prisidedama prie demokratijos plėtros, o griaunama, perimant teismo funkcijas, paminant nekaltumo prezumpcijos, objektyvumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo imperatyvus. Taip ne tik pakenkiama reputacijai, tačiau ir veikiant KGB metodais grubiai pasikėsinama į privatų gyvenimą. Toks valdžios savivaliavimas pakerta pasitikėjimą valstybe“, – teigia „MG Baltic“ atstovaujanti Tarptautinės investicijų teisės ir Valstybės atsakomybės ekspertė advokatė dr. Solveiga Palevičienė.

Ekspertės teigimu, masinio sekimo žvalgybos priemonės buvo panaudotos grubiai pažeidžiant esminius EŽTT suformuotus tokių priemonių taikymo standartus.

„Lietuvoje egzistuoja nepakankamas itin jautrių sričių – žvalgybos priemonių naudojimo, disponavimo informacija ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų – veiklos reglamentavimas. Tai sukuria didelę riziką pažeisti esmines žmogaus teises“, – teigia L. Belevičius.

Ieškinyje pažymima, kad 2018 m. gegužės 8 d. buvo paviešintas VSD raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) VSD pateikė informaciją apie UAB koncerną „MG Baltic“, Darių Mockų, Ramutį Jancevičių, Zitą Sarakienę bei advokatus – Romaną Raulynaitį ir Ingą Žemkauskienę (VSD pažyma).

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs ieškinį VSD, kuriuo prašo pripažinti tikrovės neatitinkančiais VSD pažymoje išdėstytus teiginius, taip pat yra pateiktas ieškinys Seimo NSGK pirmininkui Vytautui Bakui, kuriuo prašoma V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei pažeidžiančiais „MG Baltic“ dalykinę reputaciją.

Visos teismo pagal ieškinius priteistos lėšos bus skirtos Vasario 16-osios fondui, kuris finansuoja šaliai reikšmingus istorinius projektus.

„MG Baltic“ yra viena didžiausių Lietuvoje įmonių grupė, valdanti 78 bendroves. Koncernas vykdo veiklą trijose užsienio rinkose, teikia paslaugas daugiau nei dešimtyje valstybių ir eksportuoja Lietuvoje pagamintą produkciją į daugiau nei 30 pasaulio šalių. „MG Baltic“ grupės apyvarta 2017 m. siekė 607 mln. EUR, o priskaičiuoti mokesčiai į šalies biudžetą daugiau kaip 238 mln. EUR. Koncernui priklausančiose įmonėse 2017 m. pabaigoje dirbo 3920 darbuotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 07:30

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje kaltinimai dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, šios informacijos panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba organizavimo, didelės vertės turto prievartavimo bei trukdymo prokuroro veiklai pateikti buvusiam Vilniaus miesto advokatui J. K. bei jo pažįstamai R. L.

Continue reading „Už neteisėtą asmenų sekimą ir šantažą – teisiamųjų suolas”

Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras Audrius Meilutis kartu su Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnais baigė ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu ir informacijos apie asmenų privatų gyvenimą rinkimu ir perdavimu pateikti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus specialistui D. M.

Baudžiamojon atsakomybėn taip pat patraukti du jo bičiuliai O. M. ir M. Š., kurstę D. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir siekę savanaudiškais tikslais gauti slaptos informacijos.

Continue reading „Prieš teismą stos pareigūnas, neteisėtai rinkęs informaciją apie asmenų privatų gyvenimą”

Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateiktas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo ir papildymo įstatymo  projektas Nr. XIIP-317 (toliau – Projektas), kuriame numatoma suteikti daugiau įgaliojimų  Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir teisėtvarkos institucijoms ginant vaiko teises ir teisėtus interesus.

Be kitų Įstatymo pataisų, Projekte numatyta galimybė minėtoms  institucijoms nedelsiant priimti sprendimą paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir laikinai apgyvendinti jį šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje.

Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos atkreipia LR Prezidentės, Seimo narių ir LR Vyriausybės dėmesį, kad siūlomos Įstatymo pataisos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tarptautinės teisės normoms ir iš esmės yra skirtos ne stiprinti, o  silpninti šeimos institutą.

Continue reading „Dėl vaiko teisių ir šeimų apsaugos”

moteris_tyrinetoja

Nuo 2013-ųjų metų sausio 1-osios dienos įsigaliojus Kriminalinės žvalgybos įstatymui Generalinė prokuratūra peržiūrėjo ir atitinkamai pakoregavo poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę užtikrinimą nuostatas, suderino jas su naujojo įstatymo reikalavimais.

Pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

Continue reading „Įgyvendintos Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos”

saulius_stoma

Neseniai pasaulio žiniasklaidą sukrėtė neregėtas įvykis. Vienas populiariausias visų laikų bulvarinis laikraštis „News of the World“ buvo uždarytas paties savininko Ruperto Murdocho sprendimu. Ciniškumu pagarsėjusį žiniasklaidos magnatą tai padaryti privertė visuomenės nuomonė ir prasidėjęs teisinis persekiojimas dėl privačių pokalbių klausymosi ir brovimosi į asmeninius gyvenimus.

Buvusi galingiausia pasaulyje R. Murdocho imperija šiuo metu stovi ties bedugnės kraštu ir gali apskritai subyrėti. Didžiojoje Britanijoje atliekamas parlamentinis tyrimas, apie tai svarstoma ir kitose šalyse. Kodėl tai atsitiko?

Continue reading „Kas vagia, teršia ir pardavinėja kitų gyvenimus”