Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktas pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 20,5 proc. netenkino pedagogų profsąjungų. Streiko planų neatšaukiančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, antradienį nebuvo rastas sutarimas nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl mokinių skaičiaus klasėse ar mokytojų krūvių mažinimo.
„Sutarimo dėl nieko neradome, nes iš esmės klausėme tik jų siūlymų. Juos vertinsime ir galvosime, kokie bendri tikslai mus gali suvesti“, – teigė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.
A. Navickas pabrėžė, kad ministerijos pateikti pasiūlymai netenkino lūkesčių tiek, kad būtų svarstomas planuojamo streiko atšaukimas.
„Ne. Tikrai to negali būti. Mes išgirdome tik pirmą jų poziciją, tai kalbėti, kad čia yra susitarimas“, – į klausimą dėl streiko atšaukimo atsakė jis.
E. Milešinas: derybos nebaigtos, bet sutarėme dėl 2 klausimų
Kitaip nei A. Navickas, švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas po susitikimo teigė radęs sutarimą dėl dviejų reikalavimų – mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų darbo krūvio mažinimo. Mokytojai protestuoja. Prieš keletą metų. Vyt. Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tikrai šiandien nebaigtos derybos, nes mes sutarėme dviem klausimais – dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo nuo kitų mokslo metų ir dėl mokytojo etato struktūros, mokymo lėšų metodikos peržiūrėjimo“, – po susitikimo kalbėjo E. Milešinas.
„Šiandien mes apsvarstėme tris klausimus, bet preliminariai dėl etato struktūros ir mokinių skaičiaus klasėse panašu, kad suarimas yra“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot E. Milešino, ministerijos pasiūlymas dėl to, kiek kitais metais galėtų didėti mokytojų atlyginimai, netenkino ir jo. Protestuoja mokytojai. 2015 metai. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
„Dėl atlyginimų didinimo kitais metais panašu, kad sutarimas yra, kad nesutinkame“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
„Ministras pristatė pirmas pozicijas ir sutarėme, kad penktadienį susitinkame. Jis išgirdo lūkestį, kad mums netinka tie siūlymai, kurie yra pasiūlyti. Jis rytoj kalbėsis su premjere, finansų ministre, ir penktadienį grįšime prie derybų stalo dėl atlyginimų didinimo“, – sakė jis.
Anot E. Milešino, mokytojų atlyginimai kitais metais turėtų būti didinami ne mažiau nei 10 proc.
„Mes manome, kad turėtų būti kiti skaičiavimai ir nuo sausio turėtų būti tikrai ne mažiau nei tiek, kiek didėjo minimali alga. O minimali alga nuo kitų metų sausio didėja 10 proc. Tai tikrai mažiau nei 10 proc. negali būti“, – sakė profsąjungos vadovas.
„Mūsų skaičiavimais nuo sausio pirmos turėtų didėti apie 15 proc.“, – pridūrė E. Milešinas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį susitiko su pedagogų profesinių sąjungų vadovais, kuriems pateikė ministerijos pasiūlymą dėl mokytojų atlyginimų didinimo kitais metais. Taip pat buvo aptarti kiti pedagogų profsąjungų iškelti reikalavimai dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų krūvio mažinimo.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. Mokytojų protestas prieš keletą metų. Vytauto Visocko nuotr.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse bei mokytojų darbo krūvį nuo 24 iki 18 valandų, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad pedagogų profsąjungų keliami reikalavimai Vyriausybei yra normalūs. Todėl politikė ragina Ministrų kabinetą įsiklausyti į švietimo bendruomenės žodžius ir megzti abipusį dialogą, mat, pasak jos, kol kas atsitraukti nuo streiko neketinama.
„Mokytojų keliami reikalavimai yra normalūs. (…) Mes matome realią situaciją švietimo sistemoje. Mes turime kalbėti ir apie švietimo paslaugų kokybę, ir apie nesibaigiančias reformas, kurioms nepasiruošta ir mokytojai iki šiol neturi parengtų vadovėlių. Turime kalbėti ir apie tai, kad mokyklos iš tikrųjų tampa nebeprieinamos“, – penktadienį po susitikimo su švietimo profesinėmis sąjungomis Eltai teigė V. Blinkevičiūtė.
„Tokios tai nuotaikos – profsąjungos neketina niekur trauktis, jeigu nepavyks rasti susitarimo ir pritarimo jų keliamiems dalykams“, – pedagogų bendruomenėje tvyrančiomis nuotaikomis dalijosi LSDP lyderė.
Kartu su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis aptarusi pedagogams kylančias problemas, V. Blinkevičiūtė teigia įsitikinusi, kad Vyriausybė netęsi savo pažadų. Tačiau, pabrėžė ji, blogiausia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ėmė klausytis darbuotojų tik tada, kai buvo pagrasinta streiku.
„Dar kartą įsitikinau, kad šioji Vyriausybė nevykdo savo Vyriausybės programos, kur buvo išsikėlusi kilnią misiją – švietimo srityje sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas kiekvienam. Tiesą pasakius, švietimo srities profesinių sąjungų nariai dar kartą išsakė, kad iki kol jie nepasakė, kad streikas bus kraštutinė priemonė, kadangi nevyksta dialogas, nevykdomas susitarimas, nepakankamas atlyginimas, trūksta mokytojų, per didelės klasės – jie iki tol tiesiog nebuvo girdimi“, – dėstė Europos Parlamente dirbanti politikė.
Todėl V. Blinkevičiūtė ragina ministeriją rasti tinkamą kontaktą su pedagogais ir jį išlaikyti.
„To nuolatinio dialogo reikia tiesiog kaip oro, kaip vandens – tam, kad galėtume normaliai gyventi savo valstybėje, kad tas jaunas žmogus, besimokydamas mokyklos suole, suprastų, kad yra didžiulis rūpestis tais jaunais žmonėmis“, – akcentavo ji.
Ir nors kitaip nei dalis parlamento opozicijoje dirbančių partijų, LSDP dar negrasina pasitraukti iš susitarimo dėl švietimo politikos, V. Blinkevičiūtė mano, kad peržiūrėti dokumentą ir jį koreguoti – būtina.
„Mes tikrai darysime peržiūrą politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos, nes, pirmiausiai, tas susitarimas nėra tinkamai įgyvendinamas. Antra – reikalingos tam tikros korekcijos. Jis turi būti aptartas ir su profesinėmis sąjungomis, ir su švietimo bendruomene“, – teigė V. Blinkevičiūtė
„Raginu Vyriausybė tvirtai laikytis partijų pasirašytame susitarime nustatytų terminų – kad jau 2024 m. tiek mokytojams, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojams būtų mokamas atlyginamas, sudarantis 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką. Streikas – dalykas rimtas
Apie prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
ŠMSM tęsia diskusijas ir susitikimus su profsąjungomis, bandant atrasti pedagogus tenkinantį kompromisą. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad Ministrų kabinetas laikosi parlamentinių partijų susitarime numatytų planų kelti atlyginimus. O numatytas tikslas padidinti algas iki 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, prognozuoja ji, bus pasiektas kitų metų rugsėjį.
„Vilniaus viešojo transporto” vairuotojų streikas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad penktadienį įvyko konstruktyvus derybų tarp „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybės ir profsąjungos derybų raundas bei buvo sutarta dėl visų esminių Kolektyvinės sutarties punktų ir streiko reikalavimų. Tačiau, pasak jo, profsąjunga šeštadienį iškėlė naują reikalavimą, kuriam savivaldybė bei VVT vadovybė nepritaria.
„Vakar buvo itin konstruktyvus derybų raundas – pagaliau sutarta dėl VISŲ esminių Kolektyvinės sutarties punktų ir streiko reikalavimų. Logiška, nes ir taip pagerintos darbuotojų sąlygos tampa vis geresnės, saugiklių darbuotojams dabar dar daugiau. Šiandien šį susitarimą aptarė ir naujų pastabų jam neturėjo VVT darbuotojų profesinės sąjungos taryba – todėl mes (VVT ir savivaldybė) iš savo pusės jau esame pasirengę pasirašyti naują Kolektyvinę sutartį. Ji jau parengta, trūksta parašų. Bet šiandien profesinė sąjunga, deja, iškėlė naują reikalavimą dėl streiko užbaigimo – jie reikalauja streikuojantiems darbuotojams sumokėti pusę atlygio“, – savo feisbuko paskyroje pranešė R. Šimašius.
Jo manymu, toks reikalavimas yra neteisingas ir tam įvardijo keturias priežastis, kuriose akcentuojamas tokio reikalavimo nesąžiningumas nestreikavusių darbuotojų atžvilgiu bei VVT finansinės situacijos bloginimas.
„Pirma, Darbo kodeksas nurodo, kad streikuojantys darbuotojai atlygio negauna (nebent susitaria kitaip – bet mūsų pozicija buvo aiški nuo derybų pradžios). Streikas yra kraštutinė priemonė, jis yra žalingas abiem pusėms, ir darbuotojų profesinė sąjunga tai žinojo prieš jį pradėdama. Antra, tai nebūtų sąžininga nestreikavusių darbuotojų atžvilgiu, tai būtų demotyvacija jiems. Trečia, streikas blogina VVT finansinę situaciją (atsiranda baudos dėl nevykdomų maršrutų), o mokėjimai nedirbantiems darbuotojams turėtų didelių neigiamų finansinių pasekmių“, – aiškino sostinės vadovas.
„Ketvirta, girdėjome, VVT profesinės sąjungos pirmininkas dar prieš streiką pažadėjo streikuojantiems darbuotojams mokėti kompensacijas (po 40 eurų už dieną) – kviečiu jį laikytis šio pažado. Tuo labiau, kad profesinė sąjunga lėšų tam turi – iš narių mokesčių ir VVT per pastaruosius penkerius metus ji yra gavusi apie 1,5 mln. eurų pajamų. Dabar puiki proga parodyti rūpestį darbuotojais ir kompensuoti jiems streiko dienas“, – pridėjo jis.
Galiausiai politikas pasidžiaugė, kad profsąjunga įrodė, jog konstruktyvus pokalbis yra įmanomas ir, anot jo, pasirašyti Kolektyvinę sutartį VVT vadovybė pasiruošusi pasirašyti jau sekmadienį.
„Profesinė sąjunga vakar įrodė, kad konstruktyvus pokalbis yra įmanomas. Ačiū jiems. Suderėtos sąlygos tenkina vairuotojus – kviečiu dar šiandien atsiimti naujai atsiradusį reikalavimą sumokėti streikuojantiems darbuotojams. Kolektyvinę sutartį, kurios visi punktai jau suderinti, esame pasiruošę pasirašyti jau rytoj, kad pirmadienį visi autobusai galėtų išvažiuoti į miestą, o vairuotojai vėl pradėtų gauti atlygį už darbą“, – sakė Vilniaus meras.
„Labai tikiuosi, kad profesinė sąjunga šį kvietimą išgirs ir miestiečiai nebeturės nepatogumų keliauti po Vilnių“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad praeitą pirmadienį prasidėjo neterminuotas VVT darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT profsąjungos teigimu, gruodžio 12 dieną streike dalyvavo 582 vairuotojai.
Pagal teismo nutartį VVT ir profesinės sąjungos atstovai, atsakingi už streiko organizavimą, turi užtikrinti ne mažiau kaip 50 proc. minimalių paslaugų teikimą miestiečiams. Kilus grėsmei dėl šios nutarties neįvykdymo, profesinė sąjunga įsipareigojo bendrovei nedelsdama reaguoti į susidariusią situaciją ir garantuoti reikiamą skaičių darbuotojų, kad būtų susisiekimas mieste keleiviams būtų užtikrintas.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybei ir profesinei sąjungai toliau nerandant sutarimo, penktadienį tęsis VVT vairuotojų paskelbtas neterminuotas streikas.
Trečiadienį VVT profesinė sąjunga derybų metu turėjo pateikti savo atsakymus į VVT vadovybės antradienį pasiūlytą kompleksinį sprendimą. Anot VVT valdybos komentarų, šis susitikimas neįvyko.
Visgi, anot VVT komunikacijos ir rinkodaros vadovė Giedrė Buivydaitės, ketvirtadienį VVT vadovybei ir profsąjungai pavyko susitikti ir derybos tęsėsi. Tikimasi, kad derybos galės įvykti ir penktadienį.
Pirmadienį prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT teigimu, streikuojančiųjų darbuotojų skaičius nuo darbo savaitės pradžios iki dabar išlieka arti 500. Penktadienį buvo lygiai 472 streikuojančių vairuotojų.
Pagal teismo nutartį VVT ir profesinės sąjungos atstovai, atsakingi už streiko organizavimą, turi užtikrinti ne mažiau kaip 50 proc. minimalių paslaugų teikimą miestiečiams. Kilus grėsmei dėl šios nutarties neįvykdymo, profesinė sąjunga įsipareigojo bendrovei nedelsdama reaguoti į susidariusią situaciją ir garantuoti reikiamą skaičių darbuotojų, kad būtų susisiekimas mieste keleiviams būtų užtikrintas.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Profsąjungos „Solidarumas“ piketas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienio vidudienį prie Vyriausybės Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ rinksis į mitingą „Neleisk savęs skurdinti“ ir minės Tarptautinę oraus darbo dieną. Kaip teigiama profsąjungos išplatintame pranešime, protestu siekiama atkreipti Vyriausybės, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į problemas, kurios neleidžia darbuotojams turėtų orų darbą ir orias gyvenimo sąlygas.
Mitingo organizatoriai teigia, kad „daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje vis dar yra nepasiekiama svajonė“. Profsąjungos atstovai skundžiasi ne tik prastais atlyginimais, blogomis darbo sąlygomis ir pernelyg dideliu krūviu, tačiau ir kylančiomis energijos kainomis, kurios, pasak organizatorių, „suryja didelę dalį darbuotojų atlyginimų ir dar labiau blogina jų padėtį“.
„Persidirbimas, viršvalandinis darbas, psichologinis smurtas darbo vietose, per maži atlyginimai yra daugelio Lietuvos darbuotojų kasdienybė. Todėl vykstama ieškoti oraus darbo užsienyje ir daugiau nei 20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba ne savo šalyje“, – teigiama pranešime.
Tarp susirinkusiųjų reikalavimų – daugiausiai dėmesio energetikos klausimams. Organizatoriai prašys dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio Lietuvoje paskelbti Ekstremalią energetikos padėtį, įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą Europos Sąjungos elektros kainų rinkos liberalizavimui, skirti dalines kompensacijas įmonėms ir gyventojams, riboti energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius, išpirkti AB „Ignitis grupė“ akcijas. Protestuotojai taip pat ragins Vyriausybę didinti darbuotojų atlyginimus, stabdyti Valstybės tarnybos reformą.
Kaip pranešama profsąjungos „Solidarumas“ laiške, mitingo dalyviai surengs piketą ir prie Sveikatos apsaugos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, kur savo reikalavimus įteiks konkretiems ministrams.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savaitės viduryje tvirtino, kad didžioji dalis Vilniaus viešojo transporto (VVT) profesinės sąjungos reikalavimų jau yra patenkinti, o dalies – įgyvendinti nepavyks ir streikui nėra pagrindo.
Reaguodama į tokius žodžius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė piktinasi ir tvirtina, kad Vilniaus mero pasisakymai yra ciniški.
„Šimašiaus ciniškumui nėra ribų. Tą jis demonstravo dar iki nepaprastosios padėties, kai darbuotojai rėkte rėkė ir sakė, kad darbo sąlygos yra nežmoniškos, jog yra daug problemų jo valdomose įmonėse. Jo atsakymas buvo toks, kad „aš meras ir čia ne mano reikalas“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Pasak jos, toks R. Šimašiaus požiūris į VVT darbuotojus bei jų problemas parodo mero požiūrį į eilinį darbuotoją ir kitokios jo reakcijos, šioje situacijoje, tikėtis būtų sunku.
„Jeigu savivaldybės vadovas sako, kad jo valdomose įmonės ne jo reikalas, tai viską apie žmogų ir apibūdina, ir dabar tikėtis kitos reakcijos iš jo, būtų sunku. Koks požiūris į žmogų, toks ir meras“, – sakė LPSK pirmininkė.
ELTA primena, kad Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojams spalio 3 d. ketinant pradėti streiką, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad didžioji dalis profesinės sąjungos reikalavimų jau patenkinti, o dalies – įgyvendinti nepavyks.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jis teigė su VVT vadovu Dariumi Aleknavičiumi aptaręs 37 dar pernai spalį pateiktus profesinės sąjungos reikalavimus, kurių dauguma, kaip teigia meras, „arba įgyvendinti, arba įgyvendinti su kaupu“.
Pavyzdžiui, pasak jo, atlyginimai vairuotojams jau pakelti šį pavasarį.
„Turbūt pagrindinis dalykas iš to sąrašo – 10 proc. kelti atlygį. 10 proc. jis jau pakeltas šį pavasarį. O spalio 5 d., dokumentai paruošti, keliavome į tarybą (dar prieš streiko paskelbimą), kur būtų indeksuojamas įkainis ir dar 20 proc. būtų keliamas atlyginimas. Trigubai daugiau, nei yra reikalaujama“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šimašius.
Kiti reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, lauko tualetai galutinėse maršrutų stotelėse, kaip pažymi meras, taip pat sprendžiami. Pasak jo, jau patenkinti du trečdaliai VVT darbuotojų reikalavimų.
Vilniaus miesto vadovas taip pat akcentavo, kad dalies reikalavimų įgyvendinti nepavyks, pavyzdžiui, nebus atsisakoma priedų už gerą darbą.
Jis pažymėjo, kad profesinė sąjunga, nors viešai skelbia siekį darbo užmokestį visiems, nori kolektyvinės sutarties galiojimo tik profesinei sąjungai, o ne visiems darbuotojams.
Meras dar kvietė darbuotojų atstovus „sėsti prie stalo“ ir sudaryti sutarti su VVT.
Anot jo, streikas būtų „didelis iššūkis“ Vilniui, kadangi streiko organizatorių žadama, jog dėl streiko viešojo transporto paslaugos sumažės perpus. Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
VVT profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius savo ruožtu paneigė R. Šimašiaus žodžius, esą atlyginimai darbuotojams jau padidėję kiek reikalaujama. Anot jo, jie kilo vidutiniškai, tačiau vairuotojams pastaruoju metu praktiškai neaugo. Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Šnekama apie 10 proc. vidutiniškai. O praktiškai pusei vairuotojų darbo užmokestis per paskutinius du metus kilo tik 3 proc.“, – žurnalistams replikavo jis.
Anot A. Markevičiaus, darbuotojai nėra patenkinti, kad be jų žinios ir sutikimo jiems iš anksto pavedama dirbti šeštą darbo dieną, neužtikrinamos tinkamos pietų pertraukos.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) protesto akcija prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ragina parlamentines partijas laikytis aukštojo mokslo darbuotojams duotų pažadų dėl atlyginimų kėlimo.
Paklaustas, ar reikėtų įsiklausyti į Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) reikalavimus kelti dėstytojų, akademikų ir tyrėjų atlyginimus bent 30 proc., prezidentas pabrėžė, kad dabar yra itin svarbu skirti daugiau dėmesio universitetams bei kolegomis ir laikytis aiškių principų, nustatytų parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos.
„Siejome nemažas viltis su partijų susitarimu dėl švietimo – tame susitarime aukštajam mokslui taip pat skirtas nemažas dėmesys. Ir priminsiu, kad ten viena iš nuostatų yra pasiekti, kad iki 2025-ųjų metų aukštojo mokslo darbuotojų, dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Tai jeigu mes galvojame, kad aukštajam mokslui padalinsime tai, kas liko, arba jie eis paskutinieji eilėje, tai mes niekada šito santykio nepasieksime“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.
„Tiesą sakant, kartais tiesiog stokojame tam tikros socialinės empatijos ir negalime priimti tų sprendimų, kuriuos net esame pasižadėję padaryti“, – pridūrė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, aukštojo mokslo situacija šalyje nėra gera, o šiandieniniai ekonominiai iššūkiai ją tik blogina.
„Mūsų aukštojo mokslo sektorius iš tikrųjų yra skurdus – tiek atlyginimų prasme, tiek ir mūsų investicijų į jį prasme. <…> Šiandien turime išskirtinę situaciją, kai infliacija pagraužia mūsų gyventojų perkamąją galią. Ir taip jau nepavydėtinoj padėty esantis aukštojo mokslo sektorius patiria dar didesnius iššūkius“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyko keliolikos akademikų piketas. Piketo iniciatoriai reikalauja nedelsiant bent trečdaliu padidinti darbo užmokestį aukštųjų mokyklų darbuotojams. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo skaičiavimu, toks atlyginimų augimas iš valstybės biudžeto kasmet pareikalautų maždaug 150 milijonų eurų. Ministerija išklausė piketuotojų prašymus ir patikino, kad apie konkretų atlyginimų didėjimą bus kalbama sulaukus atnaujintų šalies ekonominių prognozių.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovas Darius Aleknavičius tikina, kad įmonė, skirtingai negu teigia VVT darbuotojų profesinė sąjunga, ieško dialogo ir kompromisų su vairuotojais.
Pasak jo, šiais metais buvo suderintas protokolas ir susitarimo gairės, kurios būtų galėjusios išspręsti esamus teisminius klausimus bei konfliktinę situaciją ir leistų pasirašyti kolektyvinę sutartį iki birželio 1 d., tačiau profesinė sąjunga pasitraukė iš derybų ir nutraukė susitarimą.
„Ankstesniais metais buvo keletą kartų bandymai derėtis, tačiau pati profesinė sąjunga pasirinkdavo kelią pasitraukti iš derybų keldama įmonei ultimatyvius reikalavimus“, – Eltai po Trišalės tarybos posėdžio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje teigė D. Aleknavičius.
VVT vadovas tvirtino, kad yra penkios profesinės sąjungos ir įmonė turi penkis socialinius partnerius, iš kurių su viena profesine sąjunga yra pasirašyta kolektyvinė sutartis praeitų metų gegužės mėnesį ir vyksta puikus socialinis dialogas. Anot jo, su visais socialiniais partneriais yra palaikomas dialogas ir atkreipiamas dėmesys, jeigu yra keliami klausimai iš jų pusės.
„Kitos profesinės sąjungos iš principo laukia, kol bus suderėta tam tikros sąlygos su didžiausia profesine sąjunga ir tada jos irgi bus pasiryžusios ateiti į derybas. Šiuo metu nei derybų inicijavimo, nei kažkokio turinio nėra“, – sakė D. Aleknavičius.
Jis teigė, kad praeitais metais rugsėjo mėnesį įmonė padidino atlyginimą mažiausiai uždirbantiems vairuotojams ir tam įmonė skyrė 800 tūkst. eurų.
„Šiais metais nuo balandžio 1 d. buvo padidintas atlyginimas visiems įmonės darbuotojams ir tam buvo papildomai skirta 2,4 mln. eurų, vidutiniškai atlyginimas kilo apie 10 proc. kartu su ankstesniu pakėlimu. Kai kuriems darbuotojams atlyginimas kilo ir iki 17-20 proc.“, – tikino VVT vadovas. Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Turime labai aiškų planą, ką norime pasiekti. Norime ne tik gerinti darbuotojų sąlygas, bet ir įmonę pastatyti ant konkurencingo kelio, kad ji galėtų konkuruoti rinkoje ir teikti kokybiškas vilniečių keleivių vežimo paslaugas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ priklausančios transporto darbuotojų profesinės sąjungos prieš prasidedant Trišalės tarybos posėdžiui surengė piketą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), reikalaudamos užtikrinti socialinį dialogą sostinės savivaldybei priklausančioje įmonėje UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT).
Vienas iš protesto organizatorių, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ sekretorius Ričardas Garuolis teigė, kad tikisi, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imsis veiksmų skatinti socialinį dialogą bei kažkokį poveikį taip pat darys socialiniai partneriai – darbdaviai. Pasak jo, daugiau kitokių galimybių kalbėtis su VVT įmonės administracija profesinė sąjunga neturi.
VVT profesinė sąjunga protestuoja nuo rugsėjo mėnesio dėl jos reikalavimų nevykdymo.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija trečiadienio vakarą pranešė apie kaistančią padėtį UAB „Vilniaus viešasis transportas“ administracijos pastate.
Čia atlyginimų kėlimo reikalaujantys darbuotojai tebesidera su generaliniu direktoriumi, kuris negali nieko pažadėti ir prašo palikti patalpas. Jos išpurkštos dezinfektantu, žmonės trokšta, bet išeiti neketina.
Kartu yra ir aplankyti darbuotojų atvykusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) visapusiškai palaiko ir remia didžiausios chemijos pramonės įmonės Baltijos valstybėse AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus ir inicijuojamą streiką, skelbiama LPSK pranešime.
„Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos taryba nusprendė skelbti balsavimą dėl streiko, kadangi, pasak jų, įmonės administracija ignoruoja profesinės sąjungos reikalavimus ir vilkina derybas dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo. Balsavimas bendrovėje prasidėjo gruodžio 2 d. ir truks iki gruodžio 9 d.
Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, jau kurį laiką anksčiau aukštais socialiniais standartais garsėjusi įmonė yra pasukusi ydingu keliu – ignoruojami darbuotojų lūkesčiai, piktybiškai vilkinamos derybos, bandoma apjuodinti jų atstovus kaltinant destabilizacija įmonėje, nevykdomi duoti pažadai.
„Bendrovė jau keleri metai atsisako pasirašyti kolektyvinę sutartį. Šiemet žadėta, kad mūsų reikalavimai bus įgyvendinti atlygio sistemoje, tačiau gavę jos projektą pamatėme, kad pažadai neįvykdyti, dėl to profesinės sąjungos taryboje vienbalsiai priėmėme sprendimą skelbti balsavimą dėl streiko“, – teigia B. Daškevičienė.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė labai kritikuoja strateginės Lietuvos įmonės pasirinktą taktiką ir vadina ją skandalinga.
„Toks destruktyvus bendrovės akcininkų ir vadovo elgesys bet kurioje civilizuotoje šalyje būtų viešas skandalas. Pernai bendrovės akcininkams darbuotojai uždirbo daugiau kaip 69 mln. eurų pelno, tačiau jie patys palikti „už borto“. Pasiryžimas streikuoti nėra lengvas sprendimas ir niekada nebūna priimamas vien profesinės sąjungos vadovybės. Žinant, kad darbuotojai Lietuvoje paprastai gana kantrūs, griebimasis tokios kraštutinės priemonės reiškia, kad peržengtos visos ribos“, – tvirtina I. Ruginienė. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Anot I. Ruginienės, „Achema“ dažnai giriasi, kad darbuotojai ir taip uždirba nemažai, tačiau pamirštama paminėti, jog norint gauti minimus atlyginimus, reikia dirbti naktimis, per šventes ir daugybę viršvalandžių, kurie gerokai viršija Darbo kodekse numatytas normas.
„Dažnu atveju žmonės tas „kylančias“ algas uždirba rizikuodami savo sveikata, o kartais ir gyvybe“, – komentuoja LPSK pirmininkė.
Dar rugsėjį balsavimu sprendimą streikuoti yra priėmusi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga. Darbdaviui streiko teisėtumą apskundus teismui, šis lapkričio 11 d. pripažino streiką teisėtu. Iki gruodžio 12 d. laukiama, ar šis sprendimas nebus toliau skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Balsavimo dėl streiko rezultatus „Achemos” darbuotojų profesinė sąjunga skelbs gruodžio 10 d. Streikui paskelbti reikalingas 25 proc. profesinės sąjungos narių sutikimas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai rugpjūčio 12 d. išsiuntė raštą, kuriame reiškiamas nepritarimas teisės aktų projektams, numatantiems, kad tam tikrus darbus ar tam tikras veiklas vykdantys asmenys privalės pasiskiepti nuo COVID-19 ligos, jei norės nekliudomai vykdyti savo darbo funkcijas.
Sveikatos apsaugos ministerija parengė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą, kuriame asmenims, dirbantiems tam tikrus darbus arba vykdantiems tam tikrą veiklą, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos, numatoma pareiga būti pasiskiepijusiems nuo šios užkrečiamosios ligos. To nepadarius, darbuotojas turėtų būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys.
LPSK įspėja, kad daugelyje darbo vietų nebus galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl nušalinimas nuo darbo bus plačiai taikoma priemonė, o tai neigiamai paveiks darbuotų finansinę ir emocinę padėtį.
„LPSK atkreipia dėmesį, kad bet kokia prievarta skatina pasipriešinimą ir neigiamai veikia skiepijimo procesą, o praktika rodo, kad skiepijimo skatinimo programos atneša kur kas daugiau naudos, nei prievartinės priemonės ir gąsdinimas sankcijomis“, – teigiama rašte.
„Konfederacija apklausė savo narius ir visi pasisakė kategoriškai prieš šią perteklinę ir neproporcingą priemonę. Tai dar labiau didins įtampą darbo vietose, kuri ir dabar jau yra didžiulė, dar labiau blogės darbuotojų ir darbdavio santykiai ir augs nepasitikėjimas vieni kitais“, – sako LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
LPSK įstatymo projekto iniciatorius ragina dėmesį sutelkti į testavimą, kaip pagrindinę infekcijos suvaldymo priemonę, o skiepijimą palikti kaip, nors ir labai svarbią, bet papildomą priemonę. Taip pat dėmesys atkreipiamas į tai, kad vertinant skiepijimą Lietuvoje ES kontekste, tempai yra visai neblogi ir sparčiai artėjama prie 70 proc. paskiepytos populiacijos ribos. Kaip nurodo patys projekto autoriai, šiuo metu jau yra paskiepyta per 60 proc. populiacijos.
LPSK siūlo vadovautis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, privalomus sveikatos patikrinimus papildant nauju rizikos veiksniu – COVID-19, numatyti pareigą darbdaviui organizuoti ir apmokėti privalomus testavimus, kaip tai numatyta kitų sveikatos patikrinimų atvejais. Taip pat siūloma svarstyti ir įgyvendinti pozityvias skatinimo skiepytis priemones, kurios dar nebuvo išnaudotos: „skiepadienis“, skiepijimo organizavimas tiesiogiai darbo vietose, aiški komunikacija bei neatsisakyti privalomojo testavimo dėl COVID-19 ligos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis.
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų protestas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerija (URM), siekdama padėti Druskininkų gyventojams, dirbantiems Baltarusijos valdančiojo režimo kontroliuojamoje sanatorijoje „Belorus“, sukvietė kitas Lietuvos institucijas į pasitarimą, kuriame buvo aptarti tolesni veiksmai dėl šios sanatorijos.
Viceministras Mantas Adomėnas pabrėžė, kad šis pasitarimas skirtas aptarti susidariusiai padėčiai, Baltarusijos valdančiajam režimui ir toliau nesiimant jokių veiksmų, kad sankcijų pagrindas būtų panaikintas, t.y. kad būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai, sustabdytos represijos prieš taikius Baltarusijos gyventojus, paleisti ir reabilituoti politiniai kaliniai ir kiti neteisėtai sulaikyti žmonės.
„Situacija yra bloga. Represijas Baltarusijoje tęsiantis Aliaksandro Lukašenkos režimas įkaitais laiko ir 400 sanatorijos „Belorus“ darbuotojų Lietuvoje. Tik nuo Lukašenkos režimo veiksmų priklauso, ar sankcijos gali būti atšauktos. Kodėl jokių veiksmų dėl sanatorijos Baltarusijos valdantysis režimas nepadaro – atsakymo neturiu, bet tikėtina, kad tokiu būdu siekiama kurti įtampas Lietuvos viduje ir taip dirbtinai kelti žmonių pasipiktinimą priemonėmis, kurių imtasi tam, kad už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius baltarusius būtų nubausti Aliaksandras Lukašenka ir jo aplinka“, – išplatintame pranešime spaudai teigia M. Adomėnas.
Viceministras taip pat atkreipė dėmesį, jog siekdama įsitikinti AB „Swedbank“ sanatorijai „Belorus“ pritaikytų sankcijų teisėtumu, URM neformaliai konsultavosi su Europos Komisija (EK), kuri pasidalino nuomone, kad sankcijos sanatorijai pritaikytos teisėtai. EK taip pat nurodė, kad ji gali pateikti tik savo nuomonę, o sprendimus dėl teisės aktų teisėtumo gali priimti tik teismai.
URM teigia jau kelis kartus yra leidusi pritaikyti teisės aktuose numatytas išimtis, pagal kurias bankui suteikta galimybė atlikti konkrečius būtinus mokėjimus ankstesniems sanatorijos įsipareigojimams vykdyti. Gydymas – tai ne politika. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.„Belorus“ darbuotojų protestas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors teisminis procesas Vilniaus apylinkės teisme tęsiasi, antradienį Kauno apygardos prokuratūra visuomenę informavo apie atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi atlikto tyrimo metu nustatė, kad disponavimą sanatorijos sąskaitose esančiomis lėšomis bankas apribojo teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindamas tarptautinius bei Lietuvos teisės aktus dėl ekonominių sankcijų taikymo tam tikroms Baltarusijos valdomoms įmonėms.
ELTA primena, kad Seimo Užsienio reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai bendru sutarimu nutarė siūlyti Vyriausybei pradėti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ sanatorijos pastatų ir statinių, priklausančių Baltarusijos Respublikai, išpirkimo bei žemės nuomos sutarties nutraukimo.„Swedbank“ gruodį įšaldė sanatorijos „Belorus“ sąskaitas, Europos Sąjungai įvedus ribojamąsias priemones Baltarusijai.
Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) teigia, kad nebuvo tinkamai įtraukta į su Vyriausybės patvirtintu ilgalaikiu investicijų planu susijusius procesus.
Pasak konfederacijos, be viešųjų diskusijų parengtas planas nebuvo pristatytas pagrindiniams socialiniams partneriams Trišalėje taryboje, o įgyvendinimo veiksmus „iš pradžių ketinta derinti praktiškai tik su verslo organizacijomis.“
„Viename posėdžių iškėliau klausimą dėl Investicijų komiteto veiklos formalumo bei tikslingumo, kai nėra ir iki tol nebuvo galimybės profesinėms sąjungoms ne tik teikti savo pasiūlymų koncepcijoms, bet ir dalyvauti jų rengimo stadijoje. Nustebino finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės atsakymas, kad LPSK esą aktyviai dalyvavo rengiant DNR priemonių planą, o pasiūlymai buvo vertinami diskutuojant, kas visiškai nėra tiesa“, – sako LPSK vadovė Inga Ruginienė.
LPSK nurodė, kad liepos 30 dieną informavo Vyriausybę, jog suspenduoja dalyvavimą komiteto veikloje iki bus užtikrintas proceso skaidrumas bei tinkamas socialinių partnerių įtraukimas.
„Mūsų tolesnis dalyvavimas komiteto veikloje gali sudaryti klaidingą pritarimo komiteto veiklos metodams įspūdį ir suteikti komiteto sprendimams teisėtumo, kurio jie nėra verti“, – teigiama rašte.
Vyriausybės patvirtintu 6,3 mlrd. eurų investicijų planu ketinama per pusantrų metų investuoti į pažangias sritis: skaitmeninę ekonomiką, inovacijas, energetiką.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad pastaruoju metu daugiausia užklausų iš darbuotojų gaunama dėl atostogų ir darbų saugos klausimų.
„Užklausos yra dviejų rūšių. Pirma, atostogos – tiek kasmetinės, tiek nemokamos, kokiais atvejais darbdavys gali priimti vienašališką sprendimą, kaip tas procesas vyksta. Be abejo, ir atleidimai, ypač bandomajame laikotarpyje“, – laidai „DELFI 11“ pirmadienį sakė I. Ruginienė.
„Mes akcentuojame pagrindinį dalyką – klaidingai darbdavys supranta, kad bandomajame laikotarpyje gali tiesiog atleisti nepaaiškinus priežasčių. Reikia turėti objektyvias priežastis“, – pridūrė ji.
I. Ruginienės teigimu, gaunama nemažai užklausų dėl darbo saugos.
„Turime šiandien begalinį trūkumą tiek kaukių, tiek dezinfekavimo priemonių, ir žmonės pagrįstai klausia, ar jie gali atsisakyti dirbti, eiti į darbą, jeigu nesuteikiamos tokios priemonės. Darbų saugos įstatymas aiškiai sako, kad darbdavys privalo suteikti saugią darbo vietą ir visokeriopai darbuotoją apsaugoti“, – tikino ji.
Išgirdusi Vyriausybės planus dėl ateinančių metų finansavimo švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) nusprendė rengti streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, streikas turėtų vykti antroje lapkričio pusėje.
„Mūsų taryba vakar susirinko ir pagal savo profsąjungos įstatus priėmė sprendimą skelbti streiką todėl, kad vykusiose derybose dėl sutarties atnaujinimo, jos pasibaigė liepos mėnesį, buvo sutarti tam tikri dalykai, kurių bendra suma apie 117 milijonų eurų. Kai pamatėme biudžeto projektą, pamatėme, kad tiem susitarimams, kur sutarta 117 mln. eurų, mes gauname 55 mln. eurų. Tai akivaizdu, kad mūsų tai netenkina“, – naujienų agentūrai ELTA sakė E. Milešinas.
Pasak E. Milešino dėl streiko skelbimo šiuo metu yra konsultuojamasi su teisininkais.
„Kada bus streikas, tikslios datos dabar negaliu pasakyti vien dėl to, kad visos teisinės procedūros kas liečia įstatymus, mūsų teisininkai dabar dirba su teisine dalimi. Nes yra įvairių reikalavimų, dėl įspėjimų ir kita, kad visos procedūros atitiktų numatytą tvarką, kad paskui nebūtų klausimų teisėta–neteisėta ir panašiai. Tikėtina, kad streikas vyks lapkričio antroje pusėje“, – sakė E. Milešinas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga vienija apie 10 tūkst. narių. E. Milešino teigimu, apie 560–tyje mokyklų dirba pedagogų, priklausančių šiai profesinei sąjungai. Kiek konkrečiai mokytojų streikuos, esą paaiškės kai bus įvykdytos visos teisinės procedūros.
Šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius lankosi Kretingoje. Jo atstovas spaudai Kęstutis Butvydas ELTAI atsiuntė tokį komentarą:
„Ši suma (53 mln. eurų) yra papildomai skiriama didesnė suma valstybės biudžete negu buvo praėjusiais metais, kuri numatyta vien tik mokytojų darbo užmokesčiui. Žinoma, biudžetas dar nėra patvirtintas. Kalbėsimės, žiūrėsime, ką galima padaryti“.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) pasipildžius trimis teisėsaugos pareigūnų profesinėmis sąjungomis, ši organizacija tapo didžiausia Lietuvoje.
„Lapkritį mūsų nariais tapo Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga. Tapome didžiausia pareigūnų profesines sąjungas vienijančia organizacija. Šiuo metu mūsų jau yra per 4 tūkst. Tai – rimta komanda, galinti turėti kur kas daugiau įtakos tiek kalbantis su centrine valdžia, tiek padedant pareigūnams regionuose“, – teigia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Vienos iš naujųjų narių – LPPS pirmininkės Romos Katinienės teigimu, LTPF pasirinkta kaip skaidri ir sąžininga organizacija. „Ne paslaptis, kad iki šio rudens buvome Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo dalimi. Deja, šios organizacijos vadovų tikslai ir požiūris į pareigūnus keičiasi ne į gera. Mes pasirinkome organizaciją, kuriai tikrai rūpi pareigūnai, o ne politinės ambicijos“, – sako R. Katinienė.
Ženkliai sustiprėjusi LTPF dar daugiau dėmesio skirs policijos reformos pokyčiams, siekiant ištaisyti Policijos departamento klaidas.
„Daug darbų yra ir ugniagesių, pasieniečių bei kitų pareigūnų „frontuose“. Niekada dar nebuvo taip bjauriai elgiamasi su pareigūnais, kaip daroma pastaruosius 2-3 metus. Darbo turime daug. O dabar – ir daugiau raumenų, kad neleistume pareigūnų vadams bei politikams ramiai snausti savo krėsluose“, – patikino LTPF pirmininkė.
Būgnų gausmui pasklidus po Kauno Laisvės alėją, praeivių dėmesio ir pritarimo sulaukė antradienio popietę, Tarptautinės kovos su skurdu dienos proga, profesinių sąjungų surengta eisena.
„Mes – ne vergai!“, „50 skurdo atspalvių“, „Jaunimas nori dirbti Lietuvoje“ „Biedni ir įsiutę“ – skelbė plakatai eisenos dalyvių rankose, o Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga” atstovai, Jungtinės profesinės sąjungos, Lietuvos kultūros darbuotojų sąjungos nariai kvietė kauniečius jungtis prie akcijos ir protestuoti prieš „į skurdą Lietuvą įvariusią valdžią“.
Prie Kauno miesto savivaldybės, kur jau buvo pasibaigęs tarybos posėdis, įvyko mitingas. Skambėjo patriotiškos kalbos ir dainos, raginimai „priešintis valdžios veiksmams, kilti į kovą už orius atlyginimus bei socialines garantijas“. „Solidarumo“ atstovas Kęstutis Juknis miesto valdininkams siūlė ne girtis, kiek medžių Kaune iškirto ar kiek nutiesė šaligatvių, o ką padarė, kad sumažintų gyventojų socialinę nelygybę. Taikų protesto mitingą iš šalies stebėję policininkai jokių incidentų ar viešosios tvarkos pažeidimų jo metu Laisvės alėjoje neužfiksavo.
ELTA primena, kad, pagal pirmadienį paskelbtus Eurostato duomenis, apie trečdalį (30,1 proc.) Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį mūsų šalį lenkia vos kelios Europos valstybės. Pasak Lietuvos statistikos departamento, 2016-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 630 tūkst. šalies gyventojų.
Kaip turėtų atrodyti darbdavių ir darbuotojų darbo santykiai, profsąjungų vaidmuo darbo santykiuose, socialinis dialogas antradienį diskutuoja Seimo nariai, svarstantys naujo Darbo kodekso projektą.
Jeigu Seimas jį priims, naujas darbo santykių reguliavimas įsigalios jau nuo liepos 1 d.
Seimo narys „valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas mano, kad naujas Darbo kodeksas padės profsąjungoms ir darbuotojams daug efektyviau ginti savo teises ir sudarys sąlygas svarbiausių Lietuvos problemų sprendimui.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį į naują dokumento svarstymo žanrą, nes Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas dar kartą buvo svarstomas Trišalėje taryboje, kuri yra patariamasis organas. Politikas sveikino bet kokį bendradarbiavimą, bet akcentavo, kad politinį sprendimą turės priimti Seimas.
Prieš Darbo kodekso liberalizavimą pasisakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai atstovaujantis parlamentaras Zbignevas Jedinskis. Jo nuomone, galiojančio Darbo kodekso nereikėjo keisti, o jo pataisos turėtų būti dirbančiojo naudai.
„Mes pasisakome už jo pataisas, kurios bus dirbančiojo naudai, balsuosime prieš bet kurį pabloginimą darbo sąlygų“, – sakė parlamentaras.
Tuo tarpu socialdemokratas Artūras Skardžius mano, kad reforma būtina tam, jog „darbo santykiai pasveiktų“.
„Valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Povilas Urbšys akcentavo socialinio teisingumo svarbą. Jo nuomone, sveikintinas dalykas yra tai, kad yra inicijuotas dialogas Trišalėje taryboje, bet Seimas kaip tautos atstovybė negali nusišalinti nuo atsakomybės.
„Mes, Seimo nariai, neturime nusišalinti nuo atsakomybės, mes turime apginti tą socialinį teisingumą“, – sakė jis.
Konservatoriui Dainiui Kreiviui diskusija dėl Darbo kodekso pataisų primena „audrą stiklinėje“, nes nuo pirminio kodekso varianto, jo vertinimu, iš esmės nieko nepasikeitė. „Turime kelias kosmetines pataisas, kurios, mano supratimu, Darbo kodekso nepagerina. (…) Matau dvi labai panašias kodekso redakcijas. Aš balsuosiu už socialdemokratų priimtą variantą, man jis geresnis“, – sakė D. Kreivys, pagyręs buvusį premjerą socialdemokratą Algirdą Butkevičių už indėlį į naują Darbo kodeksą.
Antradienį Seimas svarsto atskirus naujojo Darbo kodekso straipsnius ir jį lydinčius teisės aktus.
Iki pavasario sesijos pabaigos Seimas planuoja priimti naują Darbo kodeksą.
Ketvirtadienis, birželio 30 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Trišalėje taryboje dalyvaujančių darbdavių atstovais iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir darbuotojų atstovais iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ aptarė prieštaravimus keliančias naujojo Darbo kodekso nuostatas.
Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotrauka.
Į Prezidentę kreipėsi dvi dešimtys organizacijų ir daugybė fizinių asmenų, prašydami vetuoti dalį kodekso nuostatų.
Po pokalbio su socialiniais partneriais išryškėjo tos kodekso vietos, kurias priimant nebuvo įsiklausyta į žmonių lūkesčius, ignoruoti Trišalėje taryboje pasiekti kompromisai.
Kai kurios Darbo kodekso nuostatos didina socialinį nesaugumą, atskirtį, kelia įtampą visuomenėje, gali tapti pretekstu emigruoti.
Naujojo darbo kodekso sukeltas susipriešinimas visuomenėje parodė, kad per metus, skirtus kodeksui parengti ir apsvarstyti, to padaryti nesugebėta, liko nesuderinti darbdavio ir darbuotojų interesai.
Dabar interesų balansą reikės rasti per įstatyme numatytas vos 10 dienų, įvertinus visų pastabas dėl naujojo kodekso.
Prezidentė, atsižvelgusi į visus socialinių partnerių argumentus, artimiausiu metu priims sprendimą.
Prezidento kanceliarijos nuotraukoje (Robertas Dačkus): viena iš susitikimo, kurio metu aptarti naujojo Darbo kodekso privalumai ir trūkumai, akimirkų.
Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo AB „Švyturys“ profesinės sąjungos inicijuotus pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Darbo kodekso naujos redakcijos projektui (Nr. XIIP-3234), kurių tikslas – apginti samdomų darbuotojų interesus, panaikinant jų teises iš esmės pažeidžiančias nuostatas ir sustiprinant garantijas, užtikrinančias silpnesnės darbo santykių šalies interesų apsaugą.
