Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gerbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mano, kad buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui buvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos vykdomą tyrimą.
Apie tai V. Landsbergis kalbėjo portalui tv3.lt duotame interviu. Jame TS-LKD patriarchas tvirtino manantis, kad K. Bartoševičiui buvo perduota informacija apie jo atžvilgiu vykdomą prokuratūros tyrimą, dėl to buvęs parlamentaras, V. Landsbergio manymu, ir nutarė pasitraukti iš Seimo.
„Tai man suprantama. Jam tai šovė į galvą, nes jis ne šiaip sau būgštavo, kad jo pėdsakais eina tyrimas, o dabar jau tikrai gavo žinią: „Kristijonai, tau šakės“. Man tai visiškai suprantama situacija. Jis pradėjo pats blaškytis ir pasiuntė žinutę R. Morkūnaitei-Mikulėnienei. Na, kažką padaryti norėjo. Pasakyti, kad pasitraukia iš Seimo“, – interviu portalui tv3.lt sakė jis.
V. Landsbergis svarstė, kad informacija K. Bartoševičiui apie jam norimus pareikšti įtarimus dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, galėjo pakliūti per prokuratūrą, per nukentėjusiųjų artimuosius, draugus, pažįstamus. Jis tikino abejojantis, kad K. Bartoševičiui šią informaciją galėjo pateikti TS-LKD nariai, tačiau visiškai tokios galimybės neatmetė.
„Na, aš labai mažai įsivaizduočiau, kodėl iš Tėvynės sąjungos. Nes Tėvynės sąjungoje labai daug žmonių yra tiesiog padorūs žmonės. Kodėl jie turi kokiam nors pedofilui pranešinėti perspėjimus? Gal jie patys slapti pedofilai, nu ką aš galiu pasakyti. Juk to būna, to būna… Aš žinau, ir kaimyninėse šalyse vienas ministras pirmininkas buvo išaiškintas. Aš nežinau, ar pedofilas, ar tiesiog homoseksualas? Tai nu yra tų žmonių…“ – interviu svarstė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Vėliau, tą pačią dieną, pranešta apie minėto politiko atžvilgiu teisėsaugos pradėtą tyrimą dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai, prašydamas panaikinti jo mandatą. Jis teigė, kad tokį sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję. Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu apsisprendė dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pateikė įstatymų pataisas, kuriomis siekiama apsaugoti seksualinį smurtą patyrusius nepilnamečius. Tiesa, laikinoji tyrimo komisija sudaryta nebuvo.
Vasario 1 d. prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo nario Petro Gražulio neapykantos kurstymo prieš homoseksualius asmenis.
„Patvirtiname, kad dėl šio įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį“, – Eltai teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Julija Samorokovskaja.
Jos teigimu, šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato atsakomybę už neapykantos kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Praėjusią savaitę Seime buvo pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo būtų reglamentuojami ir tos pačios lyties porų santykiai.
Pateikimą stebėjo ir būrys LGBTQ+ bendruomenei atstovaujančių jaunuolių bei jų palaikytojų. Po pateikimo P. Gražulis, vos pamatęs LGBTQ+ asmenis, juos iškoneveikė.
Incidentą stebėjo ir būrys žurnalistų. Netrukus po įvykio policija sulaukė pareiškimo dėl neapykantos kurstymo.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina prokurorus, jų artimuosius ir prokuratūros bendruomenę Prokuratūros dienos proga.
„Viešojo intereso gynimas, teisėtumo užtikrinimas ir pagalba teismams vykdyti teisingumą – pagrindinės funkcijos, kurių pagalba prokuratūra prisideda prie teisinės valstybės, demokratinės visuomenės kertinės ašies, stiprinimo. Prokuratūros veikla dažnai sulaukia Lietuvos gyventojų dėmesio, todėl itin svarbu išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, kurį užtikrina nepriekaištinga darbo etika ir aukščiausia darbuotojų kvalifikacija. Sveikinu prokuratūros bendruomenę su profesine švente ir dėkoju už Jūsų indėlį vykdant teisingumą bei pagarbą teisinės valstybės principams. Linkiu stiprybės ir sėkmės įgyvendinant užsibrėžtus tikslus“, – sveikinime teigia Seimo vadovė.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Seimą pakartotinai prašydamas leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
2016 m. pradėto ir 2019 m. rugsėjo 9 d. nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino einamų pareigų prestižą, Seimo bei Seimo nario autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Duoti parodymus kaip specialusis liudytojas Seimo narys P. Gražulis atsisakė.
Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir vėliau, įvertinus visus gautus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui, P. Gražuliui buvo būtina įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti jį įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus. Tačiau asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Konstitucijoje ir Seimo statute, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, negavus Seimo sutikimo. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Su tokiu prašymu generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017 m. rugsėjo 13 d. išvadoje dėl generalinio prokuroro kreipimųsi nagrinėjimo konstatavo, kad Seimo statuto 2 straipsnio nuostatos nustato, kad naujai išrinktas Seimo narys privalo prisiekti nepaisant to, ar jis Seimo nariu buvo ankstesnės kadencijos Seime, todėl naujai išrinktas Seimo narys kartu su naujos kadencijos Seimo nario įgaliojimais bei teisėmis iš naujo įgyja ir Seimo nario neliečiamybę ir tai yra pagrindas pakartotinai kreiptis į naujos kadencijos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.
Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Prokuratūra informuoja, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įvairių korupcinių nusikalstamų veikų trečiadienį ryte buvo sulaikyta vienuolika asmenų, tarp jų – prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas, advokatas.
Prokuratūros teigimu, sulaikyti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnas, Kaune praktikuojantis advokatas bei dar šeši privatūs asmenys.
Detalesnę informaciją prokuratūra žada pateikti dar šį trečiadienį.
Išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo narių Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, kitų asmenų pareiškimus dėl karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos galimai neteisėto nuėmimo nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos ir galimai neteisėto K.Škirpos alėjos pervadinimo, Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Kaip sakoma tokiais atvejais, prokuratūra nusiplovė rankas. Vis tik, nesakykite, šis prokuratūros nutarimas nėra eilinis nėrimas į krūmus, kai užimantys aukštus teisėsaugos postus žmonės iš tolo apsidraudžia, baimindamiesi dėl savo karjeros.
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Paminklinė lenta. Slaptai.lt nuotr.
Dar daugiau, – būtų galima pasakyti, kad šis prokuroro sprendimas akivaizdžiai rodo, jog Lietuvos teisinė sistema iškopė į naują lygį, o čia randama argumentavimo seka yra visiškai naujas puslapis teisinės minties sklaidoje pasauliniu mastu, ne kitaip!
Taigi – kokie prokuratūros nurodomi argumentai pagrindžia atsisakymą šiuo atveju taikyti viešojo intereso gynimo priemones? Kaip skelbiama prokuratūros nutarime: „Pareiškimų nagrinėjimo metu nustatyta, kad atminimo memorialinių lentų nuėmimo procedūra teisės aktuose nėra reglamentuota, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato jokių specialiųjų reikalavimų memorialinių atminimo lentų demontavimui. Nesant specialiojo teisinio reguliavimo, atitinkamai negali būti konstatuojamas ir jo pažeidimas. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos savininkė, tačiau savivaldybių turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų taip pat neįžvelgta“ https://www.prokuraturos.lt/lt/naujienos/ikiteisminiai-tyrimai-ir-viesojo-intereso-gynimas/ginant-viesaji-interesa-atliktas-tyrimas-del-atminimo-lentos-nuemimo-ir-alejos-pervadinimo-vilniuje/6583.
Kažkas panašaus į kalambūrą, ar ne? Nutarimo surašytojus būtų galima pagirti už puikų humoro jausmą, besilygiuojant į patį Erlicką. Vis tik, cituotas nutarimas, kaip atrodo bent man, nėra tik paprastas kalambūras, jį greičiau butų galima priskirti sofistikos, kaip loginių fokusų meno, žanrui, prilyginant garsiausių sofistų ištaroms. Štai garsusis antikos sofistas Gorgijas sako: pirma, nieko nėra; antra, jeigu kažkas ir būtų, žmogui neįmanoma būtų tai pažinti; ir trečia, jei net būtų galima pažinti, nebūtų galima to pažinimo perteikti kitam žmogui.
Kazio Škirpos ir Arsenalo gatvių kampas. Slaptai.lt nuotr.
Jei galiojantys teisės aktai nenumato jokių specialiųjų reikalavimų memorialinių lentų demontavimui, tai tokių atminimo ženklų naikinimas su kūjų rankose yra ne mažiau teisėtas kaip jų nuėmimas nuo sienos naudojantis varžtų atsukimo raktu kaip demontavimo priemone.
Dar kartą prisiminkime, kad specialieji reikalavimai tokiam demontavimui nenumatomi, nors tu ką. O gal mūsų postmodernistinė prokuratūra laikosi įsitikinimo, kad Šimašiaus teikiamas vandalizmo įtvirtinimo pavyzdys viršininkavimo forma yra labiau respektabilus ir civilizuotas aktas nei puspročio išpuolis, daužant laisvės kovotojo atminimo lentą kūju?
Kokiu pagrindu būtų galima įsivaizduoti tokį skirtumą, kai galiojantys teisės aktai nenumato jokių specialiųjų reikalavimų memorialinių lentų demontavimui, taigi atitinkamai negali būti konstatuojamas ir tokio demontavimo teisėtos formos pažeidimas? Išties, iš nieko niekas neatsiranda. Tačiau loginio nuoseklumo principas reikalauja pripažinti, kad konstatacija, jog atminimo lentų nuėmimas dar kol kas nėra reglamentuotas teisės aktais, esamos teisinės bazės pagrindu neteisėtu daro patį atminimo ženklų naikinimo aktą, net nekeliant klausimo – kokia forma tai yra daroma, nes galiojantys teisės aktai nenumato jokių specialiųjų reikalavimų memorialinių lentų demontavimui.
Prokuroro ženklas
Ar mero postas suteikia Šimašiui teisę disponuoti savivaldybės valdymui priskirtais objektais, tenkinant savo nesveikas fantazijas, ar mūsų postmodernistinė prokuratūra nematytų jokio reikalo kištis net ir tokiu atveju, jeigu dabartinis meras užsimanytų nugriaudi Gedimino bokštą?
Skaitytojui palieku spręsti – ar aptartas prokurorų nutarimas yra kažkoks nesusipratimas, tarkime, meninė išmonė teisėsaugos sistemoje, ar jau nerimą keliantis valstybės dezintegracijos simptomas?..
Išnagrinėjusi Seimo narių Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, kitų asmenų pareiškimus dėl karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos galimai neteisėto nuėmimo nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos ir galimai neteisėto K. Škirpos alėjos pervadinimo, Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Priimant nutarimą buvo išnagrinėta Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pateikta informacija, kita tyrimui svarbi informacija. Šiame nutarime pateiktas tik teisinis, bet ne istorinis vertinimas.
Pareiškimų nagrinėjimo metu nustatyta, kad atminimo memorialinių lentų nuėmimo procedūra teisės aktuose nėra reglamentuota, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato jokių specialiųjų reikalavimų memorialinių atminimo lentų demontavimui. Nesant specialiojo teisinio reguliavimo, atitinkamai negali būti konstatuojamas ir jo pažeidimas.
Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos savininkė, tačiau savivaldybių turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų taip pat neįžvelgta.
„Išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad demontuojant Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos būtų padarytas teisės aktų pažeidimas, laikytinas viešojo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones“, – rašoma prokuroro nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvusiai Kazio Škirpos alėjai suteiktas naujas Trispalvės alėjos pavadinimas, teisėtumas jau buvo vertinamas nagrinėjant piliečio pareiškimą ir liepos 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą, laikėsi pagrindinių procedūrų, užtikrinančių visų aplinkybių įvertinimą, veikė savo kompetencijos ribose, aukštesnės galios teisės aktų nepažeidė, o nesant teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti ir viešojo intereso pažeidimą.
Taip pat nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityje, gavęs analogiškų skundų ir pagal savo kompetenciją atlikęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvusiai K. Škirpos alėjai suteiktas naujas Trispalvės pavadinimas, atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia, kad žiniasklaidos paviešinti duomenys apie prokuratūros darbą – tiesioginis spaudimas teisėsaugai.
„Nauji paviešinti duomenys yra vienoje žiniasklaidos priemonėje, kurios vadovas (Gedvydas Vainauskas. – ELTA) šią savaitę – teisiamųjų suole. Traktuotinas kaip tiesioginis spaudimas teisėsaugai“, – teigė D. Grybauskaitė.
Lrytas.lt tęstiniame straipsnių cikle paviešino interviu su prokurorais apie politikų ir kitų asmenų daromą poveikį ikiteisminiams tyrimams.
Pati prokuratūra kaltinimus neigia bei sako, kad tikrovės neatitinkantys teiginiai kenkia prokuratūros vardui visuomenėje.
,,Reaguojant į dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir to paties pavadinimo informaciniame portale skelbiamą publikacijų ciklą, kuriame pateikiami atskiri duomenys, nuorodos ar užuominos į abstrakčius šaltinius, jų apibendrintus vertinimus bei atskirų asmenų komentarai, kurių visuma formuoja neigiamą nuomonę apie Lietuvos prokuratūrą, ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei teisėtumą ir tokiu būdu yra menkinamas visuomenės pasitikėjimas prokuratūra, visa teisingumo sistema bei valstybės vadovais, prokuratūra atkreipia dėmesį į šiose publikacijose pateikiamus tikrovės neatitinkančius teiginius, tendencingai interpretuojamus ar nepaminėtus faktus, kitas reikšmingas visuomenės nuomonei aplinkybes“, – teigiama prokuratūros išplatintame komentare.
Bendrovė „Agrokoncerno grupė“, reaguodama į viešumoje pasirodžiusią informaciją, jog užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Agrokoncerno“ į Lietuvą importuotų trąšų, kurių gamintojas – „Minudobreniya“, pareiškė, kad tokį ministro žingsnį ir komunikaciją vertina kaip „sąmoningą ir kenkėjišką veiksmą“.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.
Bendrovė teigia, kad, jos vertinimu, ministro veiksmas, be kita ko, diskredituoja valstybės institucijas. Bendrovė pažymi, kad teisinėje valstybėje privalo būti laikomasi lygiateisiškumo principo, o teisės aktai aiškinami ir taikomi visiems vienodai.
„Tuo metu užsienio reikalų ministras visuomenei nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o savo komentaruose minėdamas tik „Agrokoncerną“, sudaro įspūdį, esą įmonė yra padariusi nusikalstamas veikas“, – teigiama bendrovės pranešime.
„Agrokoncerno grupė“ praneša, kad dėl to kreipiasi į Prezidentūrą ir ministrą pirmininką, prašydama įvertinti užsienio reikalų ministro elgesį. Be to, „Agrokoncernas“ ragina bendrovei ir visuomenei atskleisti teisinius kreipimosi į prokuratūrą pagrindus bei nurodyti, ar į prokuratūrą buvo kreiptasi ir dėl kitų Lietuvos bendrovių, importavusių „Minudobreniya“ gaminamas trąšas.
„Vienos įmonės išskyrimą Lietuvos ir ES rinkoje bei visuomenės dėmesio sutelkimą tik į mūsų įmonę vertiname kaip sąmoningą politikų kenkimą nepriekaištingai įmonės reputacijai ir veiklai. „Agrokoncernas“ yra viena iš 9 Lietuvos ir viena bent iš kelių dešimčių ES įmonių, kurios, mūsų duomenimis, importuoja trąšas, pagamintas minimoje gamykloje – „Minudobreniya“.
Todėl mūsų išskyrimą iš visų rinkos dalyvių, kuris aptarinėjamas, be kita ko, sąmoningai nutylint aktualias Lietuvos ir ES teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias verslo ryšius sankcijų taikymo atveju, vertiname kaip veiksmus, kuriais siekiama pakenkti bendrovei ir įvelti ją į politinius žaidimus“, – pranešime teigia „Agrokoncerno grupės“ generalinis direktorius Valdas Eimontas.
Bendrovė neigia „visas politikų insinuacijas ir bet kokius asmeninius ryšius su asmenimis, kuriems taikomos ES sankcijos“.
„Agrokoncerną“ su kitomis pasaulio įmonėmis sieja tik verslo ryšiai, grindžiami teise ir verslo etikos normomis“, – pabrėžiama pranešime.
Arkadijus Rotenbergas
„Agrokoncerno grupė“ primena, kad „Agrokoncernas“ ir pats yra kreipęsis į Užsienio reikalų ministeriją ir pateikęs paklausimą dėl įgyvendinamų Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ar kitų organizacijų nustatytų tarptautinių sankcijų.
Bendrovės vadovybę stebina politikų selektyvus, vien į „Agrokoncerną“ nukreiptas dėmesys dėl ūkio subjektams ir asmenims taikomų tarptautinių sankcijų, rašoma pranešime. Bendrovės nuomone, tarptautinių sankcijų taikymas turėtų būti vienodas visoms šalyje veikiančioms įmonėms, kurios prekiauja Rusijoje ar kitose šalyse pagamintomis trąšomis ar kita produkcija.
ELTA primena, kad penktadienį užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė Eltai patvirtino, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) kreipėsi į prokuratūrą dėl „Agrokoncerno“ ryšių bei verslo partnerystės su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu.
„URM visada rekomendavo ir rekomenduoja Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo bet kokių verslo sandorių su bendrovėmis, kurių savininkams yra taikomos sankcijos. Todėl po konsultacijų su ES pareigūnais nuspręsta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri, kaip kompetentinga institucija, vykdo tokio pobūdžio tyrimus. Tai – ne pirmas kartas, kai URM kreipiasi į Prokuratūrą dėl galimo tiesioginio sankcijų pažeidimo. Anksčiau buvo kreiptasi dėl kelių bendrovių, verslą vystančių Kryme“, – teigiama URM komentare.
Pasak URM, viešumoje minimos bendrovės gali priklausyti ar būti kontroliuojamos ES sankcionuojamo asmens A. Rotenbergo, kuris gali būti šių bendrovių tiesioginis arba netiesioginis naudos (lėšų ar ekonominių išteklių) gavėjas.
,,Viešojoje erdvėje minimos bendrovės nėra ES sankcionuojamų įmonių sąraše (…) Arkadijaus Rotenbergo atžvilgiu ES taiko ribojamąsias priemones, kurios, pagal ES reglamentą, turi apimti su šiuo asmeniu susijusių ar jam priklausančių bendrovių, jo valdomų ar kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą Europos Sąjungoje“, – teigiama komentare.
URM nepakanka objektyvių duomenų išvadai dėl tiesioginio tarptautinių sankcijų pažeidimo konstatuoti, kadangi įstatymai URM nenumato kompetencijos pradėti ar vykdyti tokius tyrimus. Ar konkreti įmonė pažeidė ES teisės aktais nustatytas sankcijas, sprendžia teisėsaugos institucijos ir teismai, vadovaudamiesi ES ir Lietuvos teisės aktais.
LRT tyrimų skyrius praėjusį mėnesį paskelbė žurnalistinį tyrimą apie ministrą pirmininką delegavusios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko bei frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho A. Rotenbergo verslu.Šiam oligarchui ES taiko personalines sankcijas, o Jungtinės Amerikos Valstijos taiko sankcijas ir jam priklausančiam verslui.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimai šmeižikiško pobūdžio informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šmeižimo (Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.) buvo pradėtas 2016 m. birželio mėn., gavus Lietuvos banko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus pareiškimus.
Kaltinimai šioje byloje pareikšti trims asmenims. Kaltinamajame akte nurodoma, kad jie tyčia, žinodami, jog jų skleidžiama informacija apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą neatitinka tikrovės, žemina šį žmogų bei gali pakirsti pasitikėjimą juo, skleidė 2016 metais šmeižikiškas žinias per visuomenės informavimo priemones. Tokiais savo veiksmais jie pažemino ne tik vieno iš Lietuvos banko vadovų orumą, sumažino pasitikėjimą juo, bet ir sumenkino Lietuvos banko reputaciją bei pasėjo abejones jo skaidrumu. Visuomenės informavimo priemonėse tyčia skleidžiami melagingi, šmeižikiški teiginiai galėjo padaryti ne tik labai didelės žalos Lietuvos bankui, kaip institucijai, pakirsti pasitikėjimą jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla, bet ir dėl jų galėjo nukentėti Lietuvos tarptautinė reputacija.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, metu nustatyta, kad vienos žiniasklaidos grupės dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje sistemingai skleistos melagingos žinios apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojo veiksmus. Šios žiniasklaidos grupės publikacijose ir laidose kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo pokalbius su trečiaisiais asmeninis, galbūt reikalaujant kyšio iš vieno finansų rinkos dalyvio.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje jau yra pripažinta, kad žiniasklaidoje paviešinti teiginiai, dėl kurių paskleidimo asmenys kaltinami ir teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, neatitinka tikrovės. Žiniasklaidos grupė skelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius apie vieną Lietuvos banko vadovų yra paneigusi.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Virginija Tilvikienė baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Dar vienas toks ikiteisminis tyrimas artimiausiu metu taip pat turėtų pasiekti teismą. Abu juos sieja ta pati budri klaipėdietė, kuri sulaukusi telefoninių sukčių skambučio, užuot atidavusi santaupas, iškvietė policijos pareigūnus.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, paskutinę praėjusių metų vasaros dieną, pakėlusi laidinio telefono ragelį, klaipėdietė išgirdo vyrišką balsą, teigiantį, kad jos namuose gali būti padirbtų pinigų, tad į svečius atvyks ekspertas, kuris juos patikrins, o radęs netikrų – pakeis į tikrus. Moteris pokalbį, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, palaikė apie pusantros valandos. Vyriškas balsas vis klausinėjo, kiek pinigų ji turinti, kokiomis kupiūromis. Supratusi, kad skambina sukčius, moteris apie tai pranešė savo dukrai, kuri ir paskambino policijos pareigūnams. Šie atvykę luktelėjo pinigų tikrintoju apsimetusio, anksčiau 6 kartus teisto, Kretingos rajono gyventojo ir sulaikė vyrą.
41-erių kaltinamajam gresia baudžiamoji atsakomybė dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą, 5 tūkstančius eurų siekiantį, turtą. Vyras dėl šios nusikalstamos veikos, kaltu prisipažįsta.
Įdomu tai, kad kitą dieną moteris ir vėl sulaukė sukčių skambučio. Tądien ji vėl išgirdo tokią pat istoriją. Telefoninis sukčius moteriai ir vėl pasakojo, kad į svečius užsuks ekspertas ir patikrins ar tarp jos pinigų nėra padirbtų banknotų. Klaipėdietė policiją informavo dar kartą. Pareigūnai, atvykę į moters namus, sulaikė dar vieną įtariamąjį. Šiame ikiteisminiame tyrime, kuris vis dar atliekamas, įtarimai pareikšti trims asmenims. Jie įtariami pasikėsinimu apgaule užvaldyti svetimą turtą bei galėję apgaule užvaldyti 10-čiai nukentėjusiųjų priklausantį turtą. Tikimasi artimiausiu metu bylą taip pat perduoti teismui.
Pinigų tikrintojo byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus pasiekė penktadienį, balandžio 20 d.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė-Pukenė (Klaipėda)
Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo. Sprendimas prokuroro reikalavimu pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas atlikus viešoje erdvėje skelbiamų pranešimų dėl galimai patirto seksualinio priekabiavimo aplinkybių patikrinimą.
„Įvertinus skelbiamų galimo seksualinio priekabiavimo atvejų aplinkybes, jų mastą bei kitus proceso sprendimui priimti reikšmingus duomenis konstatuota, kad jų visuma yra pagrįstas pagrindas taikyti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą dėl visuomeninės reikšmės ir prokuroro reikalavimu galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ištirti bei įvertinti atliekant ikiteisminį tyrimą“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specializuoto skyriaus tyrėjai, jį kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Įtarimai dėl galimo seksualinio priekabiavimo pastaruoju metu pasirodė ne kartą. Juose minimi ir garsūs Lietuvos menininkai.
Tarp jų – trys Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai. Profesorius Jonas Gasiūnas jau pasitraukė iš pareigų. Taip pat iš darbo VDA pasitraukė docentas Arvydas Liepuonius. Seksualiniu priekabiavimu kaltinamas ir fotografas, VDA dėstytojas Gintautas Trimakas.
Scenografė Simona Biekšaitė prakalbo apie tai, kad prieš 10 metų prie jos priekabiavo režisierius, Lietuvos rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus.
Kiek anksčiau dvi merginos seksualiniu priekabiavimu apkaltino režisierių Šarūną Bartą.
Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kodėl avarijoje Lyduvėnuose (Raseinių rajone) žuvusiųjų kūnai buvo netinkamai identifikuoti ir artimiesiems laidoti atiduotas visiškai svetimo vyro kūnas.
Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
Žiniasklaidai paviešinus, kad po Lyduvėnuose įvykusios avarijos motina palaidojo ne savo žuvusį sūnų, o kartu su juo važiavusį ir taip pat toje avarijoje žuvusį svetimą žmogų, prokuratūra kartu su policija ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad kuo skubiau būtų išspręsta žuvusiojo artimiesiems skausminga situacija.
Penktadienį pakartotinai buvo atliktas žuvusiojo identifikavimas ir motinai buvo leista laidoti savo sūnų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jelena Sabaliauskienė baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje 37 metų Biržų rajono gyventojas A. B. kaltinamas mirtinai sumušęs savo bičiulį E. U.
Praėjusių metų liepos 30 dienos rytą į vieną Papilio seniūnijos (Biržų r.) kaimą skubėjo greitosios pagalbos medikai ir policija. Juos iškvietęs 37 m. A. B. teigė, kad savo bute aptiko negyvą bičiulį, 4 metais vyresnį E. U. Daugiabutyje iš tiesų buvo rastas negyvas vyras su smurto žymėmis ant kūno. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad jis mirė nuo galvos traumos.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad išvakarėse abu bičiuliai girtavo A. B. namuose. Įvykus konfliktui dėl perpus perplėštos 10 eurų kupiūros, kurią jie kartu užsidirbo talkoje tą pačią dieną, buto šeimininkas sudavė kelis smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam ir nuėjęs pas kaimynus toliau girtavo.Tik kitą rytą grįžęs namo A. B. pamatė, jog E. U. yra negyvas ir paskambino Bendruoju pagalbos telefonu.
Ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jelena Sabaliauskienė.
Prokurorės J. Sabaliauskienės teigimu, kaltinamasis bičiulį sumušė be jokios rimtos priežasties, vien dėl perplėštos kupiūros, kurią banke būtų galėjęs pasikeisti į sveiką. „Net kaimynai, kuriems kaltinamasis papasakojo, dėl ko puolė mušti draugą, vėliau stebėjosi, kad žmogaus gyvybė teverta 10 eurų“, – sakė prokurorė, apgailestaudama, kad dėl šios žmogžudystės našlaičiais liko trys nepilnamečiai vaikai, kurie su tėvu buvo ypač artimi.
Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Už nužudymą A. B. gresia nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimo.
Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos prokuratūra.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.
Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.
Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Dėl kitų dviejų asmenų kardomųjų priemonių klausimas spendžiamas.
Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje. Atliktos kratos Kauno rajono savivaldybės patalpose bei su tyrimu susijusiose privataus kapitalo įmonėse.
Panevėžio apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir į teismą perduota baudžiamoji byla dėl įžūlaus vienos Panevėžio juvelyrinės parduotuvės apiplėšimo.
Į teisiamųjų suolą sės 5 kaltinamieji, dar vieno vyriškio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nes jis šiuo metu atlieka bausmę Austrijoje.
Įžūlus apiplėšimas pačiame Panevėžio centre buvo įvykdytas šiemet, vasario 24 dieną. Šiek tiek po 15 val. į Respublikos gatvėje esančią juvelyrinių dirbinių parduotuvę įbėgo 3 medicininėmis kaukėmis veidus prisidengę vyrai. Vienas jų, grasindamas pistoletu, sugriebė ir laikė pardavėją, o likę du atsineštais plaktukais daužė stiklines vitrinas ir į rankines krovėsi juvelyrinius papuošalus.
Maždaug minutę užtrukę parduotuvės viduje, plėšikai su grobiu spruko lauk.
Iš viso parduotuvės savininkams buvo padarytas beveik 7,5 tūkst. eurų nuostolis. Nusikaltėliai išsinešė sidabrinių papuošalų už 4968 eurus: 153 žiedus, 33 apyrankes, 44 grandinėles. Be to, buvo sudaužytos 1330 eurų vertės stiklinės vitrinos.
Šio įžūlaus nusikaltimo liudininke atsitiktinai tapo atostogaujanti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jolita Pocienė. Eidama į knygyną, moteris pastebėjo įtartiną vaizdą kitoje gatvės pusėje esančiame juvelyrinių dirbinių salone: gobtuvus ant galvų užsitraukę vyrai daužė vitrinas.
Prokurorė nedelsdama paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie apiplėšimą, o po akimirkos pamačiusi lauk išbėgančius plėšikus, puolė jiems iš paskos. Pareigūnė įsidėmėjo, į kokią pusę jie paspruko, rado vieno jų nusiplėštą ir numestą medicininę kaukę ir apie tai informavo atskubėjusius policininkus.
„Pilietiškas prokurorės poelgis labai mums padėjo“, – sakė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Panevėžio apylinkės prokuroras Paulius Jasiukaitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad šį apiplėšimą narplioję Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai dirbo intensyviai ir profesionaliai.
„Pareigūnai kruopščiai, po kruopelę, surinko įkalčius, kurių dėka buvo nustatyti ir sulaikyti įtariamieji“, – sakė prokuroras P. Jasiukaitis.
Į teisiamųjų suolą sės 5 kaltinamieji: šio apiplėšimu organizavimu įtariamas 27 metų Kauno rajono gyventojas A. N. (anksčiau teistas 6 kartus), plėšimo vykdymu įtariami 24 metų kaunietis R. B. (3 kartus teistas), nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys 27 metų R. J. iš Prienų ir 32 metų birštonietis J. Z. (abu teisti 2 kartus) bei padėjimu plėšikams kaltinamas 7 kartus teistas panevėžietis D. K.
Šeštasis įtariamasis, kaunietis M. K., šiuo metu atlieka bausmę Austrijoje, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Įtariama, kad jis kartu su A. N. yra šio nusikaltimo organizatoriai.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad juvelyrinės parduotuvės apiplėšimui buvo iš anksto pasiruošta. Manoma, kad įtariamieji buvo apžiūrėję parduotuvę, aptarę savo veiksmus per apiplėšimą ir po jo, apsirūpinę reikalingais įrankiais.
Tačiau net ir kruopščiai paruoštiems planams ne visada lemta išsipildyti: į parduotuvę įlėkę plėšikai susipainiojo ir nusiaubė vitrinas, kuriose buvo sudėti ne auksiniai, o sidabriniai papuošalai. Be to, vienas jų susipjaustė ranką ir paliko kraujo pėdsakų.
Ši apiplėšimo byla perduota nagrinėti į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Už plėšimą organizuotoje grupėje, kai naudojant šaunamąjį ginklą buvo pagrobtas didelės vertės turtas, numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).
Po daugiau nei trejus metus trukusio sudėtingo nagrinėjimo, Vilniaus apygardos teismas kaltais pripažino 9-ių asmenų grupuotę, kuri vos per vienerius metus sugebėjo nuslėpti tarptautinių ir vietinių gėlių prekybos sandorių už daugiau kaip 6 milijonus litų (beveik 2 milijonus eurų).
Gėlių žiedai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nusikalstamos veikos organizatoriai ir vykdytojai buvo pripažinti kaltais dėl sunkių finansinių nusikaltimų prieš valstybę, t. y. didelės vertės sukčiavimo (LR BK 182 str.), apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (LR BK 222 str.) ir dokumentų klastojimo (LR BK 300 str.).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų surinkti duomenys padėjo įrodyti, kad kaltinamieji buvo sukūrę itin sudėtingą apgaulės tarptautinėje prekyboje mechanizmą.
Pirkdami gėles iš Nyderlandų Karalystės aukcionų su PVM sąskaitomis faktūromis, dalį gėlių didmeninėje Lietuvos rinkoje jie parduodavo neišrašydami privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, nefiksuodami visų gautų pajamų.
Tokiu būdu kaltinamieji išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM.
Nusikalstamame voratinklyje aštuoni įmonės vadybininkai dalyvavo vadovaujant įmonės direktoriui – jis pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi, o vadybininkai pripažinti bendrininkais – vykdytojais. Nė vienas jų neišvengė baudžiamosios atsakomybės.
Tyrimui vadovavusio ir valstybinio kaltinimą palaikiusio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, šis teismo sprendimas yra ypatingai reikšmingas valstybės atžvilgiu sukčiaujantiems verslininkams bei įmonių darbuotojams. Teismas nusprendė, kad visi įmonės darbuotojai yra nusikaltimo dalyviai, nes laisva valia bei suprasdami ką daro, vykdė neteisėtus vadovo nurodymus ir tokiais savo veiksmais (imituodami sąskaitų – faktūrų judėjimą, slėpdami pinigines lėšas, jas naudodami tarptautiniams pirkimams) prisidėjo prie organizuotos grupės veiklos.
Sodo gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Per 9-ių įmonės darbuotojų rankas vos per vienerius metus perėjo didelės grynųjų pinigų sumos – viso 6 mln. 216 tūkst. litų (apie 1 mln. 800 tūkst. eurų).
Užčiuopti apgaulės mechanizmą sugebėjo itin profesionalų tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Laiku pradėję sekti tarptautinius atsiskaitymus, dalyvavimą aukcionuose, FNTT pareigūnai aptiko sudėtingas dvigubos buhalterijos kompiuterines programas, paslėptus serverius, sekė įtariamuosius, stebėjo jų bendravimą, grynųjų pinigų operacijas, apgaulingą deklaravimo sistemą.
Įvertinęs įvykdytas nusikalstamas veikas teismas ir įmonės direktoriui, ir visiems vadybininkams be išimties skyrė laisvės atėmimo bausmes. Veikos organizatorius nuteistas 3 metams laisvės atėmimo, veikos vykdytojai iki 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis su bausmės vykdymo atidėjimu iki 3 metų. Valstybės naudai iš visų asmenų solidariai priteistas valstybei mokėtinas PVM – 634 448 litų (183 748,84 EUR), o įmonė likviduota.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos aukščiausiajam teismui.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Nuo šiol kiekviena užsienio valstybė, turinti tikslą sužlugdyti lietuviško verslo įmonę arba net visą sektorių, diskredituoti Lietuvos valstybines institucijas ir visą valstybę, gali tai padaryti pačių Lietuvos valdžios institucijų rankomis pagal gerai pasiteisinusį metodą, kurį išbandė Rusijos tarnybos.
Veiklos modelis paprastas: užsienio (greičiausiai nedraugiškos šalies) atitinkamos srities institucija kreipiasi į Lietuvos prokuratūrą dėl galimo Lietuvos pareigūnų piktnaudžiavimo savo pareigomis, galimos prekybos įtaka ar kito galimai korupcinio veiksmo. Tada prokuratūra pradeda tirti ar kitaip stebėti Lietuvos institucijos veiklą/ų, žinoma, tai vykdo slaptai.
Susidarius tinkamoms politinėms sąlygoms (rinkimai, poreikis įdarbinti savus žmones), net ir neturint oficialių rezultatų Prokuratūra, pasitelkusi STT ir kitas jėgos tarnybas, įnirtingai ir kuo triukšmingiau imasi „ginti“ viešąjį interesą.
Galimi nusikaltusieji būna nukenksminti taip, kad, nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, įtariamieji patiria didžiulę ekonominę žalą, t. y. bankrutuoja jų verslas, netenka darbo, mokesčių mokėtojams tenka našta mokėti jų gydymo išlaidas bei pašalpas.
Priminsiu, kad Prokuratūra yra pagrindinė ir svarbiausia institucija, turinti ginti viešą interesą Lietuvoje. Kaip ši priedermė yra (ne) vykdoma, reiktų ne vieną tomą surašyti.
Mano aprašytas atvejis nėra labai paplitęs, bet šiomis dienomis vykstanti „Koldūnų isterija” parodė, jog mūsų slaptosioms tarnyboms pateikta net nepatikrinta „informacija“ iš užsienio gali sėkmingai paralyžiuoti bet kurios lietuviško verslo įmonės ar net viso sektoriaus veiklą, sumenkinti piliečių ir užsienio šalių pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko svarbų vaidmenį padedant nacionaliniam verslui pradėti veiklą kitose pasaulio valstybėse. Dar vakar ji turėjo didelį pasitikėjimą ir į ją pagal veiklos rezultatus lygiavosi dauguma kitų šalių analogiškų institucijų. Kokia žinia dabar yra jiems siunčiama?
Susirūpinimą kelia ir tai, jog Vyriausybė nebesugeba dirbti be skandalų, nepajėgia kokybiškai atlikti pačių paprasčiausių darbų, ministerijos bei kitos institucijos nebendradarbiauja, ypatingai jei jos priklauso skirtingoms partijoms.
Alvita Armanavičienė, Nevyriausybinės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė. Slaptai.lt nuotr.
„Koldūnų isterija“ akivaizdžiai parodė Vyriausybės valdymo broką: Premjeras pareikalavo Žemės ūkio ministrės pasiūlymų dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tinkamumo eiti pareigas, ir tik dėl neištirto įvykio, kuriame nenukentėjo nė vienas vartotojas.
Tačiau kažkodėl visiškai nesijaudina, jog kita institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie LR Teisingumo ministerijos, turinti taip pat rūpintis, jog nebūtų prekiaujama nesaugiais produktais, iš viso nerodo jokių rezultatų šioje srityje.
Nuo šių metų pradžios buvo panaikinta Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, kuri prižiūrėjo, kad vartotojams nebūtų parduodami nesaugūs ne maisto produktai (žaislai, elektrotechninės, cheminės prekės ir kt.). Nesaugių ir pavojingų produktų per metus ši inspekcija rasdavo bei išimdavo iš rinkos apie 60 rūšių. Panaikinus inspekciją, jos funkcijos buvo perduotos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Praėjo daugiau nei puse metų, tačiau nei vieno, pabrėžiu nei vieno, nesaugaus produkto ši institucija nesurado. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl jokia valstybės institucija nekelia klausimų, ar kartais ši tarnyba neprekiauja poveikiu, o gal tiesiog nesugeba atlikti savo darbo? Gal todėl, kad ji yra prie „teisingos“ ministerijos ir gali pro pirštus žiūrėti į jai pavestas funkcijas?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sugebėjimu dirbti nesuabejota net tada, kai šių metų pradžioje galimai nesaugiu žaislu užspringo ir mirė mergaitė. Apie jokį šio mirtino atvejo tyrimą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje neteko girdėti, o ir joks ministras neparodė savo susirūpinimo.
Tuo tarpu galima tik įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei nuo „Judex“ koldūnų būtų sunegalavęs nors vienas žmogus?
Kitas skaudus atvejis, kai šių metų gegužės mėnesį nuo ūmaus infekcinio susirgimo, susijusio su infekuotu maistu, ligoninėje mirė karys, 21 metų sveikas ir stiprus, vienturtis sūnus Martynas Jurkus. Ar buvo pareikalauta atsistatydinti už maisto saugumą bei operatyvios ir veiksmingos pagalbos suteikimą kariuomenėje atsakingų tarnybų vadovų? Negirdėjome.
Kitą savaitę premjeras A.Butkevičius spręs, ar palikti Valstybinės maisto ir veterinarijos direktorių J.Milių savo pareigose. Jei nuspręs, kad jis nebegali atlikti savo pareigų, bus padaryta didžiulė žala ne tik maisto, bet ir visam lietuviškam eksportui. Kris pasitikėjimo mūsų valstybinėmis institucijomis „akcijos“ kitų šalių institucijų akyse. Atstatydinimo atveju turime pareikalauti viešai paaiškinti susidariusią padėtį ir prisiimti atsakomybę pačiu aukščiausiu lygiu, nes valstybės, jos institucijų reputacijai padaryta nepamatuotai didelė žala.
Šią milžinišką žalą Lietuvos valstybės ekonominiams interesams (eksporto mažėjimas, bedarbystės, emigracijos didėjimas, valstybės institucijų diskreditacija nacionaliniu ir pasauliniu mastu) vykdo patys Lietuvos politikai, įnirtingai kovojantys dėl darbo vietų sau ir savo rėmėjams dar keturiems metams…?
Dauguma „Judex“ įmonės, kurioje dirba apie 100 žmonių, gaminių buvo eksportuojama į Latviją, Estiją, Angliją, Airiją, Vokietiją, Ispaniją, Rusiją, Baltarusiją, tačiau tik Rusijos tarnybos pareiškė pretenzijas dėl produkcijos. Gal Rusijoje ar kitoje šalyje vartotojai apsinuodijo? Ne, vartotojų skundų nebuvo. „Blogi“ kaimyninės šalies laboratorinių tyrimų rezultatai, kurie yra sudėtinė politinio poveikio ir pastovi ekonominio karo su Lietuvos įmonėmis priemonė, tapo valstybės paslaptimi net tiesiogiai už maisto saugą atsakingai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri yra tiesiogiai pavaldi LR Vyriausybei.
Nelaukiant oficialių tyrimo rezultatų, didieji prekybos tinklai jau atsisako „Judex“ produkcijos. „Mes iškart priėmėme tą sprendimą, nes tiksliai nežinome, apie ką tiksliai eina kalba, bet mūsų principas yra, jeigu yra bent menkas įtarimas, kad produkcija nesaugi, tai produkcija išimama, o vėliau aiškinamės, ar įtarimai pagrįsti“, – tvirtino „Norfos“ atstovas.
Bet gi, pagal šį veiklos modelį, vadovaujantis prielaidomis bei nepatvirtintais tyrimo rezultatais, galima sužlugdyti bet kurią įmonę, banką, bet kokį žmogų Lietuvoje.
Šis skandalas kilo neva rūpinantis vartotojų sveikata, tačiau šioje istorijoje nėra nukentėjusių vartotojų. Žinoma, po kilusios isterijos žiniasklaidoje žmonės užplūdo vartotojų teisių apsaugos institucijas su klausimais, ką daryti su nusipirktais „Judex“ koldūnais, ar galima juos valgyti, ar galima juos grąžinti ir atgauti pinigus. Tačiau oficialių atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra. Vartotojus, jais neva susirūpinę politikai, kaip ir visada, pamiršo!
Ar ne per dažnai valdininkai, norėdami paslėpti savo darbo broką, naudojasi paslapties šydu. Nuo ko jie slepia informaciją? Nuo savo žmonių?
Ši istorija visiems, bent kiek blaiviai mąstantiems žmonėms, dar kartą parodė, jog egzistuoja didžiulės valstybės valdymo sisteminės spragos, valdininkų nekompetencija, didžiulis valstybinio mąstymo stygius, kurie yra grėsmingi ne tik asmens, bet ir visos valstybės saugumui. Vardan siaurų grupinių interesų be jokių skrupulų aukojamas verslas, žmonių likimai, valstybės interesai.
Alvita Armanavičienė, Nevyriausybinės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė, jokios partijos narė, ne kandidatė į Seimą.
Paskutinioji buvusio aukšto Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūno byla pasiekė teismą
Klaipėdos apygardos prokuratūra apygardos teismui perdavė nagrinėti jau paskutiniąją, penktąją, baudžiamąją bylą, kurioje kyšio priėmimu kaltinamas buvęs ilgametis Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius 67 m. A. Š. Kaip ir kitais atvejais, kartu su juo bus teisiamas ir kyšį valdininkui davęs vienos bendrovės atstovas.
Vasario 21-ąją Seime buvo surengta svarbi ir aktuali apskritojo stalo diskusija "Piktnaudžiavimas, lengvabūdiškumas ar normali praktika: ar tikrai asmenys suimami tik tada, kai būtina?"
Šią diskusiją organizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos advokatūra.
Diskusijos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – klausimai reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas pats jų taikymas.
Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.
Slaptai.lt pateikia interviu su apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusiu Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktoriumi, prof. dr. Raimundu JURKA. Su teisininku Raimundu Jurka kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
