Iranas. Nacionalinė vėliava
Teheranas, liepos 16 d. (AFP-ELTA). Irano policija sekmadienį atnaujina patruliavimą ir imsis priemonių prieš vis labiau griežto aprangos kodo nepaisančias moteris, kurios viešumoje nepridengia plaukų, praneša valstybinė žiniasklaida.
Pranešimas pasirodė praėjus lygiai dešimčiai mėnesių po 22-ejų Mahsos Amini mirties areštinėje rugsėjo 16 d. Mirus jaunai moteriai visoje šalyje kilo protestai, o moralės policija iš esmės išnyko iš gatvių, nors vis daugiau moterų ėmė nepaisyti įstatymų.
Per protestus, kuriuos Teheranas vadina užsienio šalių sukurstytomis riaušėmis, buvo suimta tūkstančiai iraniečių, dar šimtai jų žuvo, įskaitant dešimtis saugumo darbuotojų.
Irano kurdų kilmės M. Amini buvo suimta dėl tariamai pažeisto aprangos kodo, pagal kurį moterys viešumoje turi dengti galvą ir kaklą.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Moralės policijai atsitraukus dėl protestų, valdžios institucijos ėmėsi kitų priemonių įstatymui įgyvendinti, pvz., ėmė uždarinėti įmones, kurių darbuotojos nesilaiko taisyklių, įrengė kameras viešose vietose, kad būtų galima susekti pažeidėjas.
Visgi, pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, nuo sekmadienio vėl bandoma taikyti tradicinį metodą.
„Policija pradės patruliuoti automobiliais ir pėsčiomis, kad įspėtų, imtųsi teisinių priemonių ir perduotų teismui tas, kurios nevykdo policijos nurodymų ir nepaiso galimų pasekmių dėl normų neatitinkančios aprangos“, – IRNA citavo policijos atstovą Saeed Montazer Almehdi.
Internete pasirodė nuotraukų, kuriose užfiksuotos juodais čadorais dėvinčios policininkės bara ir areštuoja moteris be galvos apdangalų. AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių nuotraukų autentiškumo.
Aprangos kodas moterims Irane galioja nuo 1979 m. islamo revoliucijos. Pažeidėjoms gresia baudos arba laisvės atėmimas iki dviejų mėnesių.
Nyderlanduose sulaikyta šimtai protestuotojų prieš klimato kaitą. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Nyderlandų policija šeštadienį sulaikė šimtus žmonių protestavusių prieš klimato kaitą ir blokavusių kelią vedantį link vyriausybės pastatų Hagoje, informuoja dpa.
Skaičiuojama, kad demonstracija pritraukė iš viso apie 3 000 dalyvių.
Judėjimas „Extinction Rebellion“ („Sukilimas prieš išnykimą“) ragino olandus protestuoti prieš šalies klimato ir energetikos politiką nes vyriausybė paskyrė subsidijas iškastinio kuro bendrovėms.
Tai jau septintas kartas kai klimato aktyvistai bandė blokuoti kelią A12, netoli Binenhofo (Vidaus rūmų) komplekso Hagoje, kur įsikūręs Nyderlandų parlamentas ir vyriausybė.
Šeštadienį valdžios atstovai įsikišo anksčiau nei per ankstesnes demonstracijas. Hagos savivaldybė buvo perspėjusi protestuotojus neblokuoti kelio nes tai griežtai draudžiama.
Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotr.
Belgradas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Serbijos sostinėje Belgrade į demonstraciją prieš smurtą po dviejų gegužės mėnesį įvykusių masinių žudynių per kurias žuvo 18 žmonių, informuoja AFP.
Tai buvo trečiasis „Serbija prieš smurtą“ protestas pastarosiomis savaitėmis, kuris į gatves pritraukė tūkstančius serbų, siekiančių aukštas pareigas užimančių valdžios pareigūnų atsistatydinimo.
„Mes šokiruoti, mes negalime patikėti tuo, kas vyksta ir mes esame pikti. Visiems mums kyla klausimas, kokią valstybę paliksime savo vaikams?“, – protestuotoja Jelena Mihailovič penktadienį sakė miniai žmonių prie parlamento.
Tai vieni didžiausių mitingų nuo tada, kai po masinių demonstracijų daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo nuverstas tuometis šalies vadovas Slobodanas Miloševičius.
Keli opozicijos politikai vėlų penktadienį surengė dviejų svarbių Belgrado tiltų blokadą ir ragino savo rėmėjus nesitraukti nuo kelio tol, kol bus priimti visi jų reikalavimai, o kai kurie protestuotojai įsirengė palapines.
Protestuotojai reikalauja, kad valdžia atšauktų smurtinį turinį rodančių TV kanalų retransliacijos licencijas. Jie taip pat siekia uždrausti provyriausybinius laikraščius kurstančius įtampą ir nukreiptus prieš politinius disidentus, ir reikalauja vidaus reikalų ministro bei žvalgybos tarnybos vadovo atsistatydinimo.
Penktadienį proeuropietiška opozicija išėjo iš specialios parlamento sesijos kaltindama valdančiąją partiją ir jos sąjungininkes siekiu nutildyti demonstracijas užuot sprendus žmonių iškeltas problemas. Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotrauka
Demokratų partijos pirmininkas Zoranas Lutovacas sakė, kad jo partija nenori būti tokių įvykių parlamente dalimi ir vietoj to prisidėsianti prie protestuotojų.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sumenkino demonstracijas pareikšdamas, kad jos tėra „politinis triukas“. Kitą savaitę jis žada surengti savo rėmėjų mitingą, kuris, anot jo, „bus didžiausias Serbijos istorijoje“.
Tuo metu artima A. Vučičiaus sąjungininkė premjerė Ana Brnabič pareiškė, kad po masinių šaudynių „užsienio saugumo tarnybos“ neva siekia sukelti neramumus ir destabilizuoti padėtį Serbijoje.
Po mirtinų išpuolių A. Vučičius pažadėjo imtis ambicingo plano ir nuginkluoti serbus, kurie laiko ginklus tiek teisėtai, tiek neteisėtai.
Serbija yra daugiausiai ginklų savininkų turinti Europos valstybė. Remiantis šaunamųjų ginklų tyrimų organizacija „Small Arms Survey“, maždaug 39 iš 100 serbų laiko šaunamuosius ginklus.
Paryžiuje – vėl protestai. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 1 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių per Gegužės 1-osios demonstracijas Prancūzijoje vėl protestavo prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Protestai vyko daugelyje didmiesčių, taip pat mažesniuose provincijos miestuose.
Profsąjungos paskelbė organizuojančios per 300 mitingų. Valdžios institucijos prognozavo 500 000-650 000 dalyvių visoje šalyje. Skaičiuota, kad vien tik Paryžiuje į gatves išeis iki 100 000 gyventojų.
Policija rengėsi galimoms riaušėms, tačiau iki vidudienio padėtis buvo daugiausiai rami. Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose pirmą kartą padėčiai stebėti pasitelkti dronai. Paprastai į mitingus Gegužės 1-osios proga Prancūzijoje susirenka nuo 100 000 iki 160 000 žmonių.
E. Macrono vyriausybės inicijuota pensijų reforma jau priimta, tačiau profsąjungos ir dalis opozicijos protestuoja toliau, kad užkirstų kelią jos įgyvendinimui nuo rugsėjo 1 d.
Pastarąjį kartą protestai prieš pensijų reformą visoje šalyje vyko prieš dvi savaites. Žmonių nepasitenkinimą kelia ne tik tai, kad pensinis amžius padidintas nuo 62 iki 64 metų, bet ir tai, kad reforma priimta be balsavimo parlamente, pasinaudojant specialia išimtimi.
Dabar klausimas yra, ar demonstracijos gegužės 1-ąją bus paskutinieji dideli protestai prieš pensijų reformą. Jau prieš tai protestų dalyvių skaičius mažėjo. Be to, yra požymių, kad skyla bendras profsąjungų frontas.
Prancūzijos policija pranešė, kad protestuose prieš pensijų reformą dalyvavo 757 tūkst. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Kontroversiškoji Prancūzijos pensijų reforma oficialiai įteisinta, tačiau oponentai nenusileidžia ir planuoja toliau priešintis pokyčiams.
Penktadienį Konstitucinė Taryba patvirtino, kad planas laipsniškai ilginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų iš esmės atitinka Konstituciją. Įstatymas turi įsigalioti rugsėjo mėnesį.
Referendumą, į kurį daug vilčių buvo sudėję reformos priešininkai, konstitucinės institucijos paskelbė nepriimtinu.
Šią žinią pasitiko protestai Paryžiuje, Nicoje, Nante, Rene ir kituose miestuose. Vien tik Paryžiuje penktadienio vakarą buvo sulaikyta 112 demonstrantų ir padegta 30 šiukšliadėžių, skelbė televizija „BFMTV“ remdamasi policijos pranešimais.
Nuotraukose matyti degančios šiukšlių dėžės priešais Paryžiaus rotušę. Kelis kitus miestus, pavyzdžiui, Strasbūrą, Lioną ir Nantą, taip pat purtė protestai. Rene buvo padegtas įėjimas į policijos nuovadą. Jau anksčiau tą pačią dieną vyko mitingai, buvo blokuojami keliai.
Demonstracijos tikėtinos ir šeštadienį. Tuo tarpu profsąjungos paragino žmones surengti naujas protesto eitynes gegužės 1 dieną.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
„Kova tęsiasi, ir mes turime suvienyti jėgas“, – pareiškė kairiųjų pažiūrų politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas.
Socialistai pasiūlė anuliuoti įstatymą. Partijos narė ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo įspėjo, kad reforma skaldo Prancūzijos visuomenę.
„Kreipiuosi į prezidentą: jis turi išgirsti didžiulę daugumą, kuri visoje Prancūzijoje pasisako prieš šią reformą, skaldančią šalį, – kalbėjo ji.
Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen, paskatinta ginčų dėl pensijų reformos, paragino nubausti vyriausybę ir E. Macroną per kitus rinkimus. „Žmonės visada taria paskutinį žodį“. Ji teigė, kad jei ateitų į valdžią, siektų atšaukti reformą.
Ministrė pirmininkė Élisabeth Borne penktadienio vakarą pareiškė, kad pensijų reforma pasiekė demokratinio proceso pabaigą.
„Šį vakarą nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų“. Įgyvendinus reformą, pensijų fondas bus subalansuotas 2030 metais, paskelbė vyriausybė.
Toks planas Prancūzijoje vertinamas itin prieštaringai. Profsąjungos vadina jį žiauriu ir nesąžiningu.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Haga, balandžio 11 d. (AFP-ELTA). Protestuotojai antradienį nutraukė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono valstybinio vizito Nyderlanduose metu sakomą kalbą apie Europos suverenitetą.
45 metų Prancūzijos vadovas susidūrė su protestais ir streikais Prancūzijoje prieš jo pensijų reformas, o ketvirtadienį numatoma nauja streikų diena.
„Kur Prancūzijos demokratija? Kada mes ją praradome?“ – šaukė demonstrantai, buvę Hagos „Amare“ teatro, kuriame E. Macronas sakė kalbą, salėje tarp klausytojų, matė AFP žurnalistai.
Dvi protestuotojos laikė geltoną plakatą su užrašu „Smurto ir veidmainystės prezidentas“, o vienas protestuotojas kitoje teatro pusėje iškėlė mėlyną plakatą.
„Galiu atsakyti į šį klausimą, jei duosite man šiek tiek laiko“, – atsakė E. Macronas. Maždaug po minutės apsaugininkai protestuotojus išvedė iš salės. Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
Prieš kalbą maždaug dviejų dešimčių protestuotojų grupė taip pat skandavo šūkius prie teatro.
E. Macronas toliau sakė, kad „labai svarbu rengti socialinius debatus“ ir kad „aš galiu atsakyti į visus jums rūpimus klausimus apie tai, ką mes diskutuojame Prancūzijoje“. Jis sakė, kad žmonės, kurie daro „ką (jie) nori“ prieš įstatymus, su kuriais nesutinka, „kelia pavojų demokratijai“.
E. Macronas susiduria su didžiausiu iššūkiu per savo antrąją kadenciją dėl savo itin svarbios pensijų sistemos pertvarkos, kuri apima pensinio amžiaus ilginimą nuo 62 iki 64 metų ir reikalavimą, kad žmonės dirbtų ilgiau, norėdami gauti visą pensiją.
Sakartvele – tūkstantiniai protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį tūkstančiai opozicijos rėmėjų dalyvauja demonstracijoje Sakartvelo sostinėje Tbilisyje. Šalies valdžia vis dažniau kaltinama demokratijos principų nepaisymu, praneša AFP.
Žmonės rinkosi į mitingą prie Sakartvelo parlamento, kurį organizavo pagrindinė opozicijos partija „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ (ENM). Šią partiją įkūrė buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris šiuo metu yra kalinamas.
Protestuotojai mojavo Sakartvelo, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis ir nešė didelį plakatą su užrašu „Už europietišką ateitį“. Jie taip pat skandavo „tegyvuoja Miša“, turėdami omenyje M. Saakašvilį, kuris įkalintas šešiems metams dėl neva piktnaudžiavimo valdžia. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos įsitikinusios, kad nuosprendis buvo politiškai motyvuotas.
Gydytojai teigia, kad provakarietiškam politikui gresia mirtis dėl daugybės sunkių negalavimų, kurie išsivystė kalinimo metu. Sakartvelai protestuoja. EPA – ELTA foto
Valdančiųjų partijos „Gruzijos svajonė“ suformuota vyriausybė kaltinama politinių oponentų įkalinimu, nepriklausomos žiniasklaidos užtildymu, slaptu kolaboravimu su Kremliumi ir valstybės pasukimu nuo narystės Europos Sąjungoje.
Mitingo metu kalbėjęs „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ pirmininkas Levanas Chabeišvilis išvardino protestuotojų reikalavimus, įskaitant politinių kalinių paleidimą ir reformų įgyvendinimą, kurios leistų Sakartvelui oficialiai pretenduoti į ES valstybės kandidatės statusą. Tbilisyje – skaitlingi protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu buvęs šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis sakė, kad dabartinę vyriausybę kontroliuoja Maskva, o gyventojų pareiga išgelbėti savo šalį nuo Rusijos statytinių. „Mes, laisvę mylintys žmonės, esame Europos šeimos dalimi. Mes nepritariame vergovei rusams“, – sakė jis.
Kovo mėnesį dešimtys tūkstančių kartvelų Tbilisyje protestavo prieš parlamento planus priimti įstatymą „dėl užsienio agentų“, panašų į tą, kuris egzistuoja Rusijoje ir kurio tikslas – užgniaužti nepasitenkinimą valdžia.
Įstatymo projektą itin kritikavo ES ir JAV. Baimindamasi žmonių spaudimo valdžia galiausiai įstatymo nepriėmė po to, kai per protestus policijai teko panaudoti ašarines dujas ir vandens patrankas.
Paryžiaus policija. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Per protestus prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą šeštadienį Prancūzijoje trečią vakarą iš eilės vyko susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų. Paryžiuje buvo padeginėjamos šiukšliadėžės ir šiukšlių konteineriai, policija panaudojo ašarines dujas.
Žinių portalas BFMTV, remdamasis policijos šaltiniais, pranešė, kad sulaikytas 81 asmuo. Į demonstraciją sostinėje susirinko apie 4 000 žmonių. Protestai vyko ir kituose miestuose, įskaitant Nantą, Marselį ir Bordo. Žmonės priešinasi pensinio amžiaus padidinimui nuo 62 iki 64 metų – šią reformą E. Macronas ketvirtadienį prastūmė apeidamas balsavimą parlamente.
Svarbiausios Prancūzijos profsąjungos paskelbė apie naujus protestus, kad reforma būtų atšaukta.
E. Macronas pensinio amžiaus padidinimą argumentuoja teigdamas, kad priešingu atveju pensijų sistema žlugs. Baimindamasi nepritarimo parlamente, jo vyriausybė reformą prastūmė apeidama balsavimą parlamente Ji rėmėsi konstitucijos straipsniu, kuris tai leidžia.
Graikijoje susidūrus dviem traukiniams, žuvo mažiausiai 32 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai demonstrantų sekmadienį Graikijoje surengė naujus protestus, žmonės apimti pykčio dėl daugiausiai gyvybių pareikalavusios geležinkelio avarijos šalyje ir dar labiau spaudžia vyriausybę dėl šios tragedijos.
Protestuotojai užtvindė aikštę priešais parlamentą Atėnuose, jų plakatai skelbė: „Neužmiršime, neatleisime“, „Mes būsime visų mirusiųjų balsas“.
Vasario 28 d. Vidurio Graikijoje kaktomuša susidūrus keleiviniam ir prekiniam traukiniui žuvo 57 žmonės, daugelis jų buvo studentai. Keturiems geležinkelių pareigūnams pateikti kaltinimai, tačiau visuomenės pyktis sutelktas į ilgalaikį netinkamą tinklo valdymą, šalį drebina daugybė kartais smurtinių masinių protestų.
Sekmadienį prie parlamento Atėnuose susirinko apie 5 tūkst. demonstrantų, maždaug tiek pat išėjo į antrojo pagal dydį Salonikų miesto gatves, pranešė policija. Mitingai vyko reaguojant į įvairių organizacijų – nuo profesinių sąjungų iki politinių grupių – raginimus išeiti į gatves.
Ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis po kelių mėnesių varžysis, kad būtų perrinktas, kai kurie protestuotojai ragino jį atsistatydinti. Jis kritikuojamas už tai, kad dėl avarijos kaltino „žmogiškąją klaidą“ ir tuo metu budėjusį stoties viršininką, tariamai netyčia nukreipusį traukinius į tą pačią bėgių atkarpą. Tačiau geležinkelių profesinės sąjungos jau seniai perspėja apie problemas visoje geležinkelio sistemoje. Graikijoje – protestai. EPA – ELTA foto
Stoties viršininkas yra tarp keturių pareigūnų, kuriems pateikti kaltinimai. Graikijos transporto ministras po avarijos atsistatydino, o K. Mitsotakis bandė numalšinti visuomenės pyktį ne kartą atsiprašęs ir pažadėjęs atlikti skaidrų tyrimą.
Panašu, kad visuotiniai rinkimai, turėję vykti balandį, bus atidėti. Spėjama, kad jie gali būti surengti gegužės pabaigoje.
Proeuropietiška ministrė pirmininkė Maia Sandu. EPA – ELTA nuotr.
Kišiniovas, vasario 13 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusija rengia ardomuosius veiksmus, siekdama įvykdyti šalyje valstybės perversmą, praneša „Interfax – Ukraina“.
Pirmadienį per spaudos konferenciją Kišiniove ji priminė, jog pastaruosius Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus apie Maskvos planą destabilizuoti situaciją Moldovoje patvirtino šalies Informacijos ir saugumo tarnyba.
Tokie „ardomųjų veiksmų mūsų šalies teritorijoje planai nėra naujiena“, sakė M. Sandu. Anot jos, „tokių bandymų buvo ir anksčiau, praėjusių metų rudenį, tačiau jie nebuvo įgyvendinti dėl ryžtingų mūsų saugumo institucijų veiksmų“.
„Siekiant sukelti gyventojų nepasitenkinimą ir išprovokuoti agresyvius veiksmus protesto akcijų metu ypač buvo akcentuojama energetikos krizė“, – sakė valstybės vadovė.
Ji paragino laikytis rimties ir pažymėjo, kad saugumo institucijos imasi reikiamų priemonių.
Prancūzijoje vėl protestuota prieš pensijų reformą. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 11 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Prancūzijoje vėl užplūdo gatves, protestuodami prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Ketvirtą kartą profsąjungos sukvietė gyventojus į protestus ir streikus prieš vyriausybės planus nuo 62 iki 64 metų didinti pensinį amžių. Praėjusį antradienį, institucijų duomenimis, protestuose dalyvavo 750 000 žmonių.
E. Macronas reformos būtinybę argumentuoja gresiančiu deficitu pensijų fonduose. Dėl ginčytinos reformos jau savaitę karštai diskutuojama parlamente.
Darbo ministerijos skaičiavimu, reforma leis kasmet papildomai surinkti 17,7 mlrd. eurų pensijų įmokų. Profsąjungos mato kitų galimybių padidinti įplaukas, pavyzdžiui, apmokestinant superturtuolius arba didinant darbdavių įmokas.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Švedijos policija nesuteikė leidimo surengti protestą, per kurį ketinta sudeginti koraną. Toks protestas sausio mėnesį supykdė Turkiją ir dėl to įstrigo Švedijos narystė NATO.
Švedijos policija retai kada draudžia protestus, nes juos garantuoja teisė į susirinkimų laisvę, tačiau šįkart policija nurodė, kad protestas gali išprovokuoti teroro išpuolius arba išpuolius prieš Švedijos interesus.
Prašymą leisti surengti protestą prieš narystę NATO pateikė menkai žinoma maža Švedijos asociacija „Apallarkerna“. Kaip ir per ankstesnį kraštutinių dešiniųjų aktyvisto Rasmuso Paludano protestą, priešais Turkijos ambasadą Stokholme būtų sudegintas koranas.
„Korano deginimas prie Turkijos ambasados 2023 m. sausio mėnesį (…) padidino grėsmes ne tik Švedijos visuomenei, bet ir pačiai Švedijai, jos interesams užsienyje ir švedams užsienyje, – sakoma policijos sprendime. – Švedija tapo prioritetiniu išpuolių taikiniu.“
Sausio pabaigoje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Švedija, kurią Ankara jau ir taip kaltina teikiant prieglobstį kurdų „teroristams“, nebegali tikėtis, kad Turkija ratifikuotų jos prašymą įstoti į NATO, jei leis deginti koraną.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, dar neratifikavusios Švedijos narystės NATO.
Korano deginimas, kurį R. Paludanas demonstravo prieš kameras saugomas policijos pareigūnų, paskatino antišvediškas demonstracijas keliose musulmoniškose šalyse. Nuo to laiko Švedijos ir Turkijos derybos dėl šios Skandinavijos šalies įstojimo į NATO nutrūko.
Trečiadienį Švedijos saugumo tarnyba „Sapo“ perspėjo apie padidėjusią terorizmo grėsmę Švedijai ir Švedijos interesams.
Prancūzijos policija pranešė, kad protestuose prieš pensijų reformą dalyvavo 757 tūkst. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 7 d. (AFP-ELTA). Antradienį visoje Prancūzijoje protestuose prieš prezidento Emmanuelio Macrono planus reformuoti pensijų sistemą dalyvavo apie 757 tūkst. žmonių, mažiau nei per dvi ankstesnes protestų dienas, pranešė policija.
Kairiųjų profesinė sąjunga CGT paskelbė, kad antradienį protestavo „beveik du milijonai“ žmonių.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, sausio 22 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai žmonių šeštadienį Paryžiuje išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą pensijų reformą.
Policijos duomenimis, protestuotojų buvo apie 12 000, organizatoriai kalbėjo apie 150 000 dalyvių. „Priešinamės“, „Esame čia, nors Macronas to nenori“, – Prancūzijos sostinėje skandavo demonstrantai. Prezidentas Emmanuelis Macronas siekia padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų.
Tarp demonstrantų buvo ir kairysis populistas Jeanas Lucas Mélenchonas, partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (La France Insoumise) pirmininkas. Jis E. Macrono adresu teigė: „Būkite prakeiktas, kad visą mūsų egzistenciją norite paversti preke.“
E. Macronas jau 2019 metais mėgino supaprastinti sudėtingą Prancūzijos pensijų sistemą ir pasiekti, kad prancūzai ilgiau dirbtų. Tai sukėlė ilgiausią protestų bangą nuo studentų maišto 1968-aisiais. Reformos projektas tada dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtas.
Dabar vyriausybė nori pensinį amžių padidinti iki 64 metų. Pradžioje E. Macronas kaip tikslą buvo įvardijęs 65 metus. Žmonėms, kurie pradėjo dirbti labai anksti ir kurių darbas labai sunkus, ir toliau būtų taikomos specialios išimtys. Kartu minimali pensija turėtų didėti iki 1 200 eurų. Vyriausybė, be to, nori, kad daugiau senjorų nei iki šiol dirbtų.
Įstatymo projektas pirmadienį turėtų būti pristatytas vyriausybei, o tada dėl jo diskutuos Nacionalinė Asamblėja. Sausio 31 dieną profsąjungos rengia naują visuotinių protestų dieną. Protestuose praėjusį ketvirtadienį visoje Prancūzijoje dalyvavo iki 2 mln. žmonių.
Tūkstančiai žmonių Madride protestuoja prieš Ispanijos vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, sausio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Madride tūkstančiai žmonių protestavo prieš ministro pirmininko Pedro Sanchezo kairiųjų vyriausybę per svarbiais rinkimų metais surengtą mitingą, kurį parėmė kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“.
Mitingo dalyviai mojavo raudonos ir geltonos spalvų Ispanijos vėliavomis ir ragino P. Sanchezą atsistatydinti. Kai kurie protestuotojai laikė plakatus su socialistų premjero nuotrauka ir vadino jį „išdaviku“.
Kaip pranešė centrinės vyriausybės delegacija Ispanijos sostinėje, į mitingą Madrido Cibelės aikštėje susirinko apie 30 000 žmonių. Anot organizatorių, mitinge dalyvavo apie 700 000 protestuotojų.
Protestą inicijavo dešimtys dešiniosios pakraipos pilietinės visuomenės grupių, o jį parėmė konservatyviosios partijos, tarp jų, pagrindinė opozicinė konservatyvioji Liaudies partija (PP) ir „Vox“.
Dešiniuosius piktina vyriausybės sprendimas panaikinti antivyriausybinės agitacijos nusikaltimą, už kurį buvo nuteisti devyni separatistų lyderiai, dalyvavę 2017 metais žlugusiame Katalonijos regiono atsiskyrimo bandyme.
Jis buvo pakeistas nusikaltimu, už kurį numatyta trumpesnio laisvės atėmimo bausmė.
Konservatoriai taip pat išreiškia savo nepasitenkinimą dėl pagrindinio kovos su seksualiniu smurtu įstatymo, kuriuo sugriežtintos bausmės už išprievartavimą, tačiau sušvelnintos bausmės už kitus seksualinius nusikaltimus.
Mitingo pradžioje kalbėdamasis su žurnalistais, „Vox“ lyderis Santiago‘as Abscalis pasmerkė „blogiausią vyriausybę per visą istoriją“, kuri „suskaldė ispanus ir išlaisvino prievartautojus bei perversmų organizatorius“.
PP lyderis Alberto‘as Nunezas Feijoo, kuris nuo balandžio mėnesio, kai stojo prie partijos vairo, stengiasi pastūmėti partiją labiau į centrą, mitinge nedalyvavo, tačiau paragino frakcijos narius ateiti į mitingą.
Kaip rodo dauguma apklausų, PP gali laimėti visuotinius rinkimus, numatytus metų pabaigoje, bet jiems prireiktų „Vox“ paramos, kad galėtų valdyti.
Dar gegužės mėnesį Ispanija balsuos regioniniuose bei vietos valdžios rinkimuose.
P. Sanchezo vyriausybė, neturėdama parlamentinės daugumos, nuo pat jos suformavimo priversta derėtis su baskų ir katalonų separatistais, kad galėtų priimti įstatymų projektus, o tai supykdė daugelį dešiniųjų.
Konservatoriai kaltina P. Sanchezą, esą jis panaikino antivyriausybinės agitacijos nusikaltimą, taip siekdamas užsitikrinti nuolatinę Katalonijos nepriklausomybės šalininkų partijos ERC paramą įtemptuose parlamento rinkimuose.
Bet vyriausybė teigia, kad antivyriausybinė agitacija yra pasenęs nusikaltimas, kurį reikia pakeisti labiau Europos normas atitinkančiu nusikaltimu.
Iranas. Nacionalinė vėliava
Niujorkas, lapkričio 25 d. (dpa-ELTA). Irane per protestus, kuriuos pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis, jau žuvo mažiausiai 445 žmonės, penktadienį pranešė JAV veikianti žmogaus teisių organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA).
HRANA skaičiavimu, tarp žuvusiųjų yra 63 vaikai. Tuo metu sulaikytųjų skaičius siekia 18 170. Organizacijos teigimu, protesto akcijų būta 156 šalies miestuose. Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Masinės demonstracijos Irane prasidėjo rugsėjo 16 d., kai šalį apskriejo žinia apie M. Amini mirtį.
Jauna moteris mirė po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimų buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija. Po sulaikymo M. Amini komos būsenos buvo išgabenta į ligoninę, kur po trijų dienų buvo konstatuota jos mirtis. Manoma, kad moters gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus. Irano saugumo pajėgos šias akcijas brutaliai malšina.
Peru tūkstančiai žmonių reikalauja pernai išrinkto prezidento nušalinimo. EPA-ELTA nuotr.
Lima, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Peru sostinės gatvėmis žygiavo tūkstančiai demonstrantų, reikalavusių nušalinti prezidentą Pedrą Castillo, kurio atžvilgiu pradėti šeši beprecedenčiai tyrimai dėl korupcijos.
P. Kastiljo vyriausybės oponentai žygiavo per sostinės Limos centrą, kol dešimtys riaušių policijos pareigūnų panaudojo ašarines dujas, kad neleistų jiems pasiekti parlamento ir vyriausybės rūmų.
Panašios demonstracijos, į kurias sukvietė politinės organizacijos ir pilietinės asociacijos, vyko ir kituose šalies miestuose, likus dviem savaitėms iki atvykstant Amerikos valstybių organizacijos delegacijai, kuri turėtų „išanalizuoti“ politinę krizę.
Tuo pat metu Limos San Martino aikštėje vyko kolektyvų ir profsąjungų eitynės prezidentui paremti.
P. Castillo, buvęs kaimo mokyklos mokytojas, nuolat kritikuojamas nuo tada, kai pernai per rinkimus netikėtai perėmė valdžią iš tradicinio Peru politinio elito.
Nuo 2021 metų liepos mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, jis atlaikė du bandymus surengti apkaltą ir yra šešių kriminalinių tyrimų objektas dėl įtarimų papirkinėjimu ir universiteto mokslinio darbo plagijavimu. Peru sostinėje Limoje – protestai dėl blogo prezidento. EPA – ELTA foto
Be to, praėjusį mėnesį Peru generalinis prokuroras pateikė konstitucinį skundą, kuriame P. Castillo kaltinamas vadovavimu nusikalstamai organizacijai, kurioje dalyvauja jo šeima ir sąjungininkai.
P. Castillo, einantis penkerių metų kadenciją, kuri baigsis 2026-aisiais, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kol eina pareigas.
„Jie matys mane iki paskutinės mano kadencijos dienos, nes taip nusprendė mano žmonės“, – šeštadienio rytą vyriausybės rūmuose sakė F. Castillo. Jis neigia, kad jo šeima vykdė nusikaltimus, ir tvirtina, kad yra kampanijos, kuria siekiama jį pašalinti iš valdžios, taikinys.
Dešimtys tūkstančių žmonių Prahoje reikalavo nutraukti paramą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Praha, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Čekijai minint Nepriklausomybės dieną, demonstrantai penktadienį reikalavo vyriausybės atsistatydinimo.
Centrinėje Vencelio aikštėje Prahoje, policijos duomenimis, susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Mitingo moto buvo „Čekijos Respublika pirmiausiai“. Jo rengėjai reikalauja karinio neutralumo ir nutraukti paramą Ukrainai ginklais ir pinigais kare su Rusija. Be to, jie pasisako prieš imigraciją.
Tarp mitingo oratorių buvo ir buvęs premjeras bei buvęs socialdemokratas Jiris Paroubekas. „Turime visi pagrįstai bijoti, kad nebus gamtinių dujų“, – kritikavo jis. Esą laukia didelė krizė.
Prieš dvi dienas finansų ministras Zbynekas Stanjura pabrėžė, kad šią žiemą dujų nepritrūks. Šalies dujų saugyklos užpildytos 95 proc.
Čekija iki šiol buvo smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų importo. Nuo gruodžio šią ES ir NATO šalį valdo penkių partijų koalicija, vadovaujama Petro Fialos.
Šeimų sąjūdžio mitinge. Katedros aikštė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus Katedros aikštėje prasideda Šeimų sąjūdžio organizuojamas mitingas „Apginkime Lietuvos Respublikos Konstituciją“ – sostinės centre renkasi pirmieji dalyviai.
Vilniaus miesto savivaldybė leido susirinkti iki 15 tūkst. mitinguotojų, kol kas jų atvykę apie 200, vėliau žmonių šiek tiek padaugėjo.
Mitingo dalyviai Eltai teigė iš Žemaitijos į sostinę atvykę norėdami išreikšti nepasitenkinimą dėl to, kad valdžia nesiima sprendimų padėti žmonėms, susiduriantiems su aukštomis maisto ir energijos kainomis, ypač regionuose, kur atlyginimai ne tokie aukšti kaip Vilniuje, vyrauja didesnis nedarbas.
„Maisto kainos, elektra. Tas pats sukasi ratu, pažiūrėkite, kas darosi, bedarbių pašalpos didesnės už uždirbančiųjų. Neįmanoma prisikviesti bedarbių į žemės ūkį padirbėti, jie sako, kad jiems neapsimoka“, – sakė viena protestuotojų.
„Galbūt sostinėje didesni atlyginimai, kad žmonės mažiau maištauja“, – pabrėžė kitas renginio dalyvis.
Vilniaus VPK vadas: mitingas absoliučiai ramus
Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vado Renaldo Žekonio teigimu, mitingo metu incidentų nefiksuota. Anot jo, protesto organizatoriai atsižvelgė į policijos pastabas.
„Galiu padėkoti renginio organizatoriams, kad atsižvelgė į ūsų pastebėjimus, kad renginys būtų ramus, taikus, nebūtų incidentų. Absoliučiai ramus renginys, vyksta taip, kaip sudėliota organizatorių scenarijuje. Neturime nei vieno incidento“, – praėjus apie porai valandų nuo renginio pradžios žurnalistams sakė R. Žekonis. Šeimų sąjūdžio mitinge. Mažiau Briuselio – daugiau proto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jis informavo, kad mitingo pradžioje buvo išprašyta grupė jaunuolių, kurie su savimi turėjo galimai provokuojantį plakatą.
„Siekiant išvengti tam tikrų papildomų eskalacijų, jaunuolių paprašėme pasitraukti, jie pasitraukė“, – paaiškino Vilniaus VPK vadas.
R. Žekonio duomenimis, į mitingą susirinko iki tūkstančio dalyvių.
Kaip dar penktadienį pranešė Vilniaus VPK, protesto vietoje dirbs civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai, policijos dialogo grupė, kurios užduotis buvo bendrauti su mitingo dalyviais, deeskaluoti galimus konfliktus.
Vilniaus VPK prieš renginį tvirtino, kad pareigūnų dirbs „tiek, kiek reikia“ viešajai tvarkai užtikrinti, taip pat bus pasitelkta pajėgų ir iš kitų rajonų. Be to, apsauginėmis tvoromis aptverta Vyriausybė, Seimas, pareigūnai budi tiek aplink šiuos pastatus, tiek Gedimino prospekte.
Pasisakymai prieš Vyriausybės politiką, Stambulo konvenciją ir LGBT bendruomenę
Mitingą pradėjo viena sąjūdžio vadovių Vitolda Račkova, kritikavusi valstybės vykdomą valstybės politiką, kuri esą skatina Lietuvos gyventojus emigruoti, akcentavo netinkamą parlamento opozicijos darbą.
„Jūs visi dirbate tą darbą, kurį turėtų dirbti opozicija Seime. Šiandien opozicijos Seime nėra, todėl čia ir esate. Nepamirškite iš jų reikalauti dirbti savo darbą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi ji.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus tikino nepasitikįs Vyriausybės parengtomis priemonėmis sumažinti energijos kainas gyventojams, akcentavo, kad Lietuva yra „gilioje ekonominėje, infliacinėje, svarbiausia, moralinėje krizėje“.
„Vyriausybė paskelbė, kad turi eilinį planą. Tačiau išgirdus, kad valdantieji turi planą, darosi baisu. Turėjom planą nuo kovido, bet nieks jo nematė, kovidas dar yra. Turėjome planą prieš migrantus, nieks jo nematė, o migrantai kaip buvo, taip ir yra“, – nuo protesto scenos kalbėjo Regionų partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus.
V. Tutkus dar akcentavo, esą Europoje stiprėja panašias į Šeimų sąjūdžio vertybes išpažįstančios jėgos, prieštaraujančios Stambulo konvencijai.
„Italijoje laimėjo partija „už šeimą“, Slovakijoje, Lenkijoje, kitose valstybėse kuriasi ir stiprėja mums giminingos struktūros, tos, kurios už tradiciją ir už šeimą. Nes šeima yra pagrindas“, – teigė V. Tutkus, pasidžiaugęs Vokietijoje ir Švedijoje esą stiprėjančiomis kraštutinės dešinės partijomis.
„Tai yra jėgos, kurios suvokia, kad nors ir madinga būti labai madingam, nors ir nemadinga šeima, bet, vis dėlto, šeima yra pagrindas visko“, – sakė V. Tutkus. Šeimų sąjūdžio mitinge. Dar vienas plakatas. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
Vėliau nuo scenos į susirinkusiuosius kreipėsi Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Dagys, protestų organizatorė Astra Astrauskaitė, Seimo narys Petras Gražulis, panašių į Šeimų sąjūdį organizacijų iš Slovakijos ir Škotijos atstovai, pasisakę prieš Stambulo konvenciją, LGBT bendruomenę, Lietuvos vadovo statusą gavusį Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį.
„Didelė dalis žmonių įbauginta, bet būkime vieningi ir laimėsime (…) Sovietų Sąjunga griuvo per porą metų, grius ir Landsbergių klanas“, – nuo scenos kalbėjo P. Gražulis.
Kritikos iš neįgaliųjų atstovų dėl planuojamos Neįgaliųjų reformos sulaukė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot akcijos organizatorių, prasidėjusios ekonominės ir politinės krizės sąlygomis akivaizdžiai išryškėjo „valdžios dangstomos ir skatinamos piliečių apiplėšinėjimo schemos“, politikai kaltinami „faktiškai įvesta ir kasdien stiprinama diktatūra“, „cenzūruojama spauda“, „ribojamomis ir laužomomis piliečių konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis“.
Asociacija savo „Facebook“ paskyroje ne tik kvietė dalyvauti, puoštis įvairia atributika ir vėliavomis, bet kartu organizavo transportą, kuriuo protestuotojai galėtų atvykti į mitingo vietą iš įvairių Lietuvos miestų.
Kontraversiškai vertinamas Šeimų sąjūdis 2021 m. gegužę surengė protestą, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių, vėliau didesni protestai vyko tų metų rugpjūtį bei rugsėjį.
Nors organizacijos lyderiai per pastaruosius metus inicijavo naujas protesto akcijas bei viešojoje erdvėje žarstėsi skambiais pranešimais, judėjimas ilgainiui išsikvėpė. Nepaisant keltų ambicijų, gegužės viduryje ši organizacija šeimos dieną paminėjo negausiai susirinkusi privačioje kaimo turizmo sodyboje.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Teheranas, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Iranas keičia versiją dėl Mahsos Amini mirties: dabar teigiama, kad moteris mirė dėl jai prieš daugybę metų atliktos operacijos, o ne dėl, kaip įtariama, mirtinų smūgių į galvą.
22 m. M. Amini mirtis Irane pakurstė masinius protestus, kurie jau pasiglemžė beveik 100 gyvybių. Jauna moteris mirė praėjus trims dienoms po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimo buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija. Netrukus po sulaikymo M. Amini komos būsenos buvo išgabenta į ligoninę. Manoma, kad sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Tačiau Iranas kategoriškai nesutinka su tokia įvykių versija ir iš pradžių tvirtino, kad M. Amini mirė, nes patyrė infarktą. Dabar Teheranas tikina, neva moters mirtis susijusi su „jai dėl smegenų auglio atlikta operacija, kai jai buvo aštuoneri“.
M. Amini tėvai yra pateikę skundą dėl sulaikyme dalyvavusių pareigūnų, o vienas Irake gyvenančių žuvusiosios pusbrolių naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji mirė dėl stipraus smūgio į galvą.
Po žinių apie M. Amini mirtį Irane prasidėjo didžiausi protestai per beveik trejus metus. Valdžios pareigūnai su jais žiauriai susidoroja ir naudoja mirtiną jėgą. Nors demonstracijų metu gyvybės neteko dar keletas jaunų moterų, tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ turi duomenų, kad jų artimieji šalyje verčiami įrašyti „prisipažinimus“, jog atsakomybė nukristų nuo valdžios pečių.
Vykdydamas susidorojimą su protestais, Teheranas šalyje užblokavo prieigą prie socialinių tinklų, įskaitant platformas „Instagram“ ir „WhatsApp“. Osle veikiančios žmogaus teisių organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) skaičiavimu, per protesto akcijas jau žuvo mažiausiai 92 protestuotojai. „Amnesty International“ neseniai skelbė turinti informacijos, kad šalies saugumo pajėgos gavo nurodymus žiauriai susidoroti su demonstracijomis ir nevengti protestuotojų mirčių.
