VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, reaguodama į pirmadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią publikaciją apie tai, kad nei žurnalistams, nei visuomenei nėra viešai prieinama neįslaptinta informacija apie Vyriausybės posėdyje Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovui Ričardui Pociui skirtą tarnybinį nusižengimą, pirmadienį kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.
„Labai svarbu, kad Vyriausybės, vidaus reikalų ministrės sprendimai nekeltų abejonių. Kaip numatyta Valstybės politikų elgesio kodekse, priimant sprendimus būtina laikytis skaidrumo ir sąžiningumo, be to, labai svarbu paaiškinti visuomenei jų priėmimo motyvus užtikrinant atvirumą ir viešumą. Todėl turime išsiaiškinti, kodėl ta nuobauda skirta, už kokius konkrečius pažeidimus, ir kodėl informacija slepiama nuo visuomenės“, – teigia Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas.
Kreipimesi Vyriausybės atstovų bus prašoma pateikti VST vado generolo Ričardo Pociaus atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą, Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų, susijusių su šios nuobaudos paskyrimu, stenogramas bei įrašą.
Parlamentaras atkreipia dėmesį ir į tai, kad taip pat kyla klausimų Vyriausybei dėl toje pačioje publikacijoje VST vado R. Pociaus paminėto patiriamo psichologinio spaudimo jo atžvilgiu.
„Reikalausime pradėti tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kas ir kokiu tikslu galimai spaudžia tarnybos vadovą“, – sakė V. Bakas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Vyriausybė, skyrusi papeikimą VST vadui R. Pociui, nepateikė šio sprendimo priežasties. „Delfi“ žiniomis, papeikimas VST vadui buvo nulemtas ilgos įtampos tarp vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės ir R. Pociaus. Klausimai veja klausimus
Kaip rašo portalas „Delfi“, Vyriausybėje nuobaudos R. Pociui klausimas svarstytas slaptai, o kas posėdžio metu buvo nutarta, ministrai nutarė neviešinti. Vyriausybė tikina, kad papeikimo priežastys slepiamos siekiant apsaugoti R. Pociaus asmens duomenis ir jautrią informaciją.
Visgi, „Delfi“ žiniomis, tarnybinio R. Pociaus patikrinimo išvadoje minimi keli epizodai. Vadui priekaištauta, kad viename pasitarimų dalyvavo ne jis pats, o jo pavaduotojas. Taip pat tyrimas vyko ir dėl to, kad VRM esą buvo prašiusi tarnybos deleguoti atstovą į darbo grupę, kurioje tartasi dėl Rūdninkų poligono, tačiau VST raštu jau anksčiau buvo išreiškusi pritarimą ir pareiškusi, kad pastabų šiuo klausimu neturi.
O dar viename epizode minimas VST raštas, kurio tarnybos prašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. R. Pociui turėta priekaištų dėl to, kad komitetui išsiųstas dokumentas esą nebuvo suderintas su VRM, nors jis kartu buvo siųstas ir ministerijai, rašo portalas „Delfi“.
VRM šią „Delfi“ gautą informaciją paneigė, argumentuodama, kad „paklausime pateikta informacija nėra teisinga, tai yra, nuobauda skirta ne už tai, kas įvardinta“.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Seimas Baudžiamajame kodekse įtvirtino atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą.
Pagal priimtas naujas nuostatas, „tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą“. Už tai bus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Už persekiojimą asmuo atsakys tuo atveju, jei būtų pateiktas nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
Naujoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms pritarė 101, prieš balsavo 3, susilaikė 23 Seimo nariai.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, problema yra aktuali, tokių veikų buvo ir anksčiau. Sprendimų dažniausiai būdavo bandoma ieškoti taikant kituose straipsniuose reglamentuotą atsakomybę – ar dėl grasinimų, ar dėl smurto artimoje aplinkoje.
„Įsivaizduokime, jei žmogus yra priverstas pakeisti gyvenamąją vietą arba darbą, ar mokymo įstaigą, ar jo sveikatai žala yra padaryta, greičiausiai tai yra skambučiai, žinutės dieną naktį, sekimas prie namų, stebėjimas. Daug yra tokios informacijos, net kai kurių ministrų atžvilgiu, kurie yra aktyvūs pandemijos metu, arba, sakykim, po rugpjūčio 10 d. įvykių, dėl teisėtvarkos pareigūnų buvo bandoma rinkti medžiagą, kas tokie iš policijos pareigūnų dalyvavo ir buvo kalbama apie juos, jų šeimų narius, vaikus. Būna, kad šeimose, kilus konfliktams arba ištuokos metu, sutuoktiniai vienas kitam rašinėja, skambinėja, neduoda ramybės. Jei žmogus patyrė tam tikras neigiamas pasekmes ir tai įrodys teisėsauga, į kurią jis kreipsis, tokiu atveju gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Pasak S. Šedbaro, tai įrodyti tikriausiai nebus lengva, tačiau įkalčius turėtų rinkti ir pats persekiojamas asmuo.
„Jeigu žmogus yra tokiu būdu terorizuojamas, jam jau reikėtų pagalvoti: galbūt reikėtų žinučių neištrinti, įsirašyti kokį grasinimą telefonu, jei kas matė, žinoti, kas tai matė, jei kur nors gatvėje vyko kokie neteisėti veiksmai. Kaip sakiau, nebus lengva įrodyti, bet vien esant galimybei tuo pasinaudoti, žmonėms, kurie patiria tokius veiksmus, leis pajusti saugumo jausmą, o teisėsaugai, žinoma, atsiranda papildoma pareiga tuo rūpintis“, – komentuodamas naują teisinį reguliavimą sakė S. Šedbaras.
Ketvirtadienį Seime priimtas vadinamasis „Persekiojimo įstatymas“ – tai Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva padėti smurtą patyrusioms aukoms apsisaugoti nuo smurtautojo persekiojimo.
Remiantis ES Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį. Tačiau persekiojimas tam tikrais atvejais gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, todėl traktuojamas kaip ypač pavojingas.
„Gilinantis į smurto prieš moteris temą paaiškėjo, kad neturime pakankamos apsaugos nuo persekiojimo. Teko bendrauti su tokios grėsmės aukomis, jų leitmotyvas beveik visada buvo tas pats – ištrūkusios iš smurtinių santykių, moterys patirdavo didžiulį psichologinį spaudimą, nuolatines vyrų pastangas kontaktuoti. Bet kas, kam yra tekę susidurti su persekiojimu, ar matyti artimą žmogų patiriantį tai, žino, kad tai yra viena iš smurto formų, dažnai tampanti įžanga į fizinius smurtinius veiksmus“, – sakė Seimo pirmininkė, viena iš įstatymo projekto iniciatorių.
Tikimasi, kad persekiojimo kriminalizavimas leis užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje ir apsaugoti žmonių privatų gyvenimą.
„Įstatymu apibrėžta atsakomybė už asmens persekiojimą, siekiant apsaugoti žmogaus teisę į privatų gyvenimą bei laiku užkirsti kelią sunkesniems nusikaltimams“ , – kalbėjo po balsavimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
2013 metų gegužės 29 dieną pastebėjau, kad masažo procedūrų grafike ištrintos prieš mėnesį užregistruotų masažo procedūroms pacientų pavardės 13.15 – A. T.; 13.45 – I. S.; 14.30 – V. K.; 14.50 – J. S.; 15.30 – G. P.; 16.30 – L. N. Paklausiau savo teisioginio viršininko vyr. slaugytojos V. Sinkevičienės, kodėl ištrintos pacientų pavardės. Ji man paaiškino, kad jai taip liepta, nes turi ateiti darbo inspekcija.
Tačiau 13.15 į mano kabinetą atėjo ne darbo inspekcija, bet darbų saugos organizatorius Vilma Vertelkaitė, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Tomas Sinevičius, 2013 m. balandžio 12 d. mano darbo vietoje 404 kab. atlikęs kažkokius matavimus vyriškis (pavardės nepasakė) ir dar viena moteris, kuri taip pat neprisistatė.
Darbų saugos organizatorius V. Vertelkaitė pareiškė, kad jie šiandien mano kabinete atliks profesinės rizikos vertinimą, kad su jais atėjusi moteris sutiko dalyvauti eksperimente, kurio metu aš turėsiu daryti tai moteriai masažą, o jie mano atliekamas procedūras šiai moteriai filmuos.
Karoliniškių poliklinikoje vykstantis konfliktas tarp Albinos Kavaliauskaitės, kuri yra įstaigos ir Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė, ir poliklinikos vadovės Jelenos Kutkauskienės nesibaigė net ir po keturių teismų nuosprendžių.
Nors visi jie buvo palankūs profsąjungininkei, LR Aukščiausiasis Teismas grąžino ją į darbą, tačiau darbdavė daro viską, kad atsikratytų principinga darbuotoja.
Pasipriešino protegavimo politikai
Nors Aukščiausiasis Teismas balandžio 26 d. nutartimi įpareigojo Všį „Karoliniškių poliklinika“ grąžinti neteisėtai iš darbo atleistą Albiną Kavaliauskaitę į kineziteraupeuto pareigas, tačiau jai pasiūlytas masažistės darbas. Maža to, kurį laiką teismo nutartis dar buvo ignoruojama ir iki šiol su medike nėra galutinai atsiskaityta už priverstinės pravaikštos laiką. Tačiau tai dar toli gražu ne viskas.
